DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

/me

Nutarimas paskelbtas: Žin.,

2000, Nr. 94-2935

Neoficialus nutarimo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A

S

2000 m. spalio 30 d.

Nr. 1289

Vilnius

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE PATVIRTINIMO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475 “Dėl Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl

narystės Europos Sąjungoje rengimo tvarkos” (Žin., 1999, Nr. 38-1167), Lietuvos

Respublikos Vyriausybė nutaria

1. Patvirtinti pridedamas

1.1.

Lietuvos Respublikos derybinę poziciją “Žuvininkystė” (8 derybinis skyrius);

1.2.

Lietuvos Respublikos derybinę poziciją “Muitų sąjunga” (25 derybinis skyrius).

2.

Pavesti Užsienio reikalų ministerijai pateikti 1 punkte nurodytas derybines

pozicijas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferencijai.

L.e.

Ministro Pirmininko pareigas Andrius

Kubilius

L.e.

užsienio reikalų ministro pareigas Algirdas

Saudargas

__________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1289

LIETUVOS

RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA

"ŽUVININKYSTĖ''

(8 DERYBINIS

SKYRIUS)

I. BENDROSIOS

NUOSTATOS

2004 m. sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti

narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus.

Lietuvos

Respublika pritaria visam acquis

žuvininkystės srityje.

Lietuvos

Respublika bus pasirengusi visiškai įgyvendinti acquis žuvininkystės srityje ir perimti ES tarptautinius

įsipareigojimus nuo įstojimo į ES dienos.

Lietuvos

Respublika neprašo pereinamųjų laikotarpių šiame derybiniame skyriuje. Lietuvos

Respublika sieks išlaikyti žvejybos teises, jai suteiktas pagal tarptautinius susitarimus

ir konvencijas.

II. PAGRINDIMAS

Žuvininkystės

sektoriaus reformos tikslas – užtikrinti stabilią žvejybos, žuvų perdirbimo,

akvakultūrų įmonių veiklą ir plėtrą, šiuo tikslu nuolat tiriami, rūpestingai ir

tausojamai naudojami Baltijos jūros ir vidaus vandenų žuvų ištekliai, sudaromos

galimybės juos išsaugoti ir jiems atsinaujinti, iš žuvų, sužvejotų pagal

Lietuvos Respublikai skiriamas žvejybos kvotas, gaminami geros kokybės žuvų

produktai, kuriamos stabilios ekonominės ir socialinės sąlygos visiems

žuvininkystės sektoriaus darbuotojams, pertvarkomas žuvininkystės

administravimas, modernizuojami žvejybos laivai, žuvų perdirbimo ir akvakultūrų

įmonės, kuriama laivų aptarnavimo ir žuvų iškrovimo bei priėmimo infrastruktūra

uostuose.

Tarptautinė

žvejybos Baltijos jūroje komisija Lietuvos Respublikai kasmet skiria apie 40000

tonų žvejybos Baltijos jūroje kvotą, tačiau ji kol kas neišnaudota. Privatizavę

morališkai pasenusį laivyną, žvejai negali sukaupti visų reikiamų lėšų jam

modernizuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kol kas irgi neturi finansinių

išteklių šiems tikslams, todėl laikinai dalį kvotų perleidžia Europos

Bendrijai. Dabar Baltijos jūroje Lietuvos Respublikos žvejai per metus

vidutiniškai sugauna apie 12-14 tūkstančių tonų žuvų. Lietuvos Respublika

artimiausiais metais panaudos turimą kvotą, ją visą išnaudos įstojusi į ES. 99

procentai žuvininkystės sektoriaus privatizuota. Sektorius sukuria 0,06

procento bendrojo nacionalinio produkto.

Žuvininkystės

teisinis reguliavimas priskiriamas ES institucijų kompetencijai. Žuvininkystę

reglamentuoja daugiau kaip 248 ES teisės aktai (reglamentai, sprendimai,

sutartys, susitarimai ) ir 3 rekomenduojamieji aktai (rezoliucijos,

deklaracijos, vadovai). Su minėtųjų teisės aktų pakeitimais ir papildymais –

tai daugiau kaip 500 aktų. Lietuvai netaikytini Europos Komisijos sprendimai,

įpareigojantys tik vieną kurią valstybę narę ar taikomi kai kurioms valstybėms,

arba dvišaliai susitarimai dėl žvejybos ar jų protokolai, pagal kuriuos ES iš

kitų valstybių perka papildomas galimybes žvejoti.

Priimtas 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas (Žin., 2000, Nr. 56-1648)

reglamentuoja santykius žvejybos, akvakultūrų, žuvų perdirbimo ir pateikimo į

rinką srityse. Verslinę žvejybą Baltijos jūros Lietuvos Respublikos dalyje

reguliuojančios taisyklės parengtos pagal Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje

komisijos žvejybos taisykles. Žuvų išteklių apsaugos ir naudojimo reguliavimo teisinė

bazė iš esmės atitinka ES reikalavimus. Su žuvininkystės sektoriumi taip pat

susiję Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos

jūros aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos

įstatymas, Lietuvos Respublikos vandens įstatymas, Lietuvos Respublikos maisto

įstatymas, Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas, Lietuvos

Respublikos Vyriausybės priimti nutarimai, ministrų įsakymai. Išorinius

santykius žuvininkystės srityje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo

ratifikuotos arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos dvišalės

sutartys dėl žuvininkystės santykių, tarptautinių konvencijų, taip pat

regioninių žvejybos organizacijų nuostatos.

Taip pat

numatoma priimti kitus teisės aktus, kuriuos pagal Nacionalinės acquis priėmimo programos teisės

derinimo planus būtina suderinti su ES reglamentais

teisės aktą dėl

žuvininkystės produktų rinkos organizavimo (numatyta, kad bus priimtas 2001

metais, įsigalios – 2002 metais; atitinka Tarybos reglamentą 104/2000/EC);

teisės aktą dėl

Lietuvos Respublikos laivų žvejybos užsienio valstybių vandenyse

pagal tarptautinius žvejybos susitarimus (numatyta, kad bus priimtas ir

įsigalios 2001 metais; atitinka Tarybos reglamentą 3317/94/EC);

teisės aktą dėl

žuvų iškrovimo tvarkos ir kontrolės Lietuvos Respublikos žvejybos uostuose

(numatyta, kad bus priimtas ir įsigalios 2000 metais; atitinka Tarybos

reglamentą 2847/93/EEC, Tarybos reglamentą 2807/83/EEC, Komisijos reglamentą

1292/97/EC);

žemės ūkio

ministro įsakymą dėl žuvininkystės gamintojų organizacijų steigimo ir

pripažinimo tvarkos (numatyta, kad bus priimtas 2001 metais, įsigalios – 2002

metais, nuostatas dėl intervencijos priemonių taikymo numatoma įgyvendinti nuo

įstojimo dienos; atitinka Tarybos reglamentą 105/76/EEC, Komisijos reglamentą

2939/94/EC, Tarybos reglamentą 104/2000/EC bei kitus teisės aktus);

teisės aktą dėl

Lietuvos Respublikos laivų žvejybos atviroje jūroje ir užsienio valstybių

ekonominėse zonose tvarkos (numatyta, kad bus priimtas ir įsigalios 2000

metais; atitinka Tarybos reglamentą 3760/92/EEC, Tarybos reglamentą

3690/93/EC);

teisės aktą dėl

struktūrinių priemonių (numatyta, kad bus priimtas ir įsigalios 2001 metais,

nuostatas dėl intervencijos priemonių taikymo numatoma įgyvendinti nuo įstojimo

dienos; atitinka Tarybos reglamentą 1263/99/EC, Tarybos reglamentą 2792/99/EC);

teisės

aktą dėl žuvininkystės produktų iškrovimo iš Lietuvos Respublikos žvejybos

laivų ir pardavimo ES uostuose tvarkos (numatyta, kad bus priimtas ir įsigalios

2000 metais; atitinka Tarybos reglamentą 1093/94/EC, Tarybos reglamentą

104/2000/EC, kitus ES teisės aktus);

teisės aktą dėl

žvejybos pastangų deklaravimo (numatyta, kad bus priimtas ir įsigalios 2003

metais; atitinka Komisijos reglamentą 2092/98/EC).

Lietuvos

Respublikos tarptautiniai susitarimai

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas

dėl žvejybos Jungtinių Amerikos Valstijų pakrantėse. ES nėra pasirašiusi tokio

susitarimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tikslinga, kad nurodytasis

susitarimas liktų galioti ir Lietuvos Respublikai įstojus į ES. Pagal šį

susitarimą Lietuvos Respublika gali gauti JAV žvejybos kvotų arba teisę priimti

iš JAV tralerių žuvis.

Lietuvos

Respublikos ir Rusijos Federacijos susitarimas dėl bendradarbiavimo

žuvininkystės srityje. ES nėra pasirašiusi tokio susitarimo su Rusijos

Federacija. Tikslinga, kad Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos

susitarimas liktų galioti ir Lietuvos Respublikai įstojus į ES. Pasikeitusi su

Rusijos Federacija dalimi turimų žvejybos kvotų, Lietuvos Respublika įgauna

teisę žvejoti Rusijos Federacijos ekonominės zonos vandenyse, kuriuose gausu

menkių ir kitų žuvų.

Pozicija dėl kai

kurių ES reglamentų

Europos

Komisijos 1993 m. lapkričio 19 d. sprendimas 93/619/EEC dėl Mokslo, technikos

ir ekonomikos komiteto žuvininkystės klausimais įsteigimo (3 straipsnis dėl

komiteto narių skaičiaus). 3 straipsnis nustato komiteto narių skaičių (ne

daugiau kaip 28). Lietuvos Respublika sieks, kad į komitetą būtų įtrauktas ir

jos atstovas.

Europos

Komisijos sprendimas 95/84/EEC, įgyvendinantis Tarybos reglamento

Nr.2930/86/EEC priedą (I priedas). Lietuvos Respublika prašo leisti taikyti

Vokietijos konstantos “C” vertę. Žvejybos laivų, kurių ilgis 15-24 metrai, matavimo formulė nustatyta pagal Komisijos sprendimo I priedą, o vienas iš formulėje

naudojamų dydžių – “C” konstanta, nuo kurios priklauso laivo tonažo dydis,

kartu ir laivyno pajėgumas.

Tarybos

1999 m. gruodžio 17 d. reglamentas 2742/1999/EC, nustatantis tam tikrų rūšių

žuvų ir jų grupių žvejybos 2000 metų galimybes ir sąlygas, taikomas Bendrijos

vandenyse ir Bendrijos laivams, žvejojantiems vandenyse, kuriuose sugavimas

ribojamas (II skyrius. Žvejybos galimybės ir sąlygos Bendrijos laivams, 3

straipsnis). Lietuvos Respublika, būdama Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos

organizacijos (NAFO) nare, sieks būti įrašyta į sąrašą valstybių, kurioms

paskirstomos žvejybos NAFO rajone kvotos, nustatomas žvejybos dienų ir žvejybos

laivų skaičius. Tai tradicinis ir labai svarbus Lietuvos Respublikos žvejybos

rajonas, kuriame žvejojamos krevetės, jūriniai ešeriai ir kitos vertingos

žuvys. Lietuvos Respublikos žvejai čia žvejoja jau daugiau nei 30 metų. Žvejyba

NAFO rajone svarbi ir socialine prasme, nes užtikrina dalies tolimojo plaukiojimo

žvejybos laivyno ir žvejų darbą. Dėl to Lietuvai, įstojusiai į ES, negali būti

mažinamos kasmet jai skiriamos žvejybos NAFO reguliuojamoje akvatorijoje

kvotos, taip pat mažinama laivų bei dienų krevetėms žvejoti 3M ir 3L kvadrate.

Lietuvos

Respublika sieks būti įrašyta į sąrašą valstybių, kurioms skiriamos menkių,

Baltijos strimelių, šprotų, lašišų ir jūrinių plekšnių žvejybos Baltijos jūroje

kvotos. Tai principinis istorinių Lietuvos Respublikos žvejybos teisių ir

galimybių, žvejybos laivyno, žvejų darbo vietų išlaikymo, perdirbimo įmonių ir

rinkos aprūpinimo žuvimis ir žuvų produktais klausimas. Lietuvos Respublika yra

jūrinė valstybė ir Baltijos jūroje sugaunama apie 90 procentų visų Lietuvos

Respublikos vandenyse sugaunamų žuvų, taigi siekiant išsaugoti santykinį

žvejybos stabilumą Baltijos jūroje ir išnaudoti visus Lietuvos Respublikos

laivyno pajėgumus, Lietuvos Respublikos žvejybos kvota bendroje ES žvejybos

Baltijos jūroje kvotoje turėtų būti ne mažesnė už gaunamą iš Tarptautinės

žvejybos Baltijos jūroje komisijos iki įstojimo į ES.

Lietuvos

Respublika sieks būti įrašyta į sąrašą valstybių, kurioms ES paskirsto žvejybos

Farerų salų vandenyse kvotas. Lietuvos Respublika yra pasirašiusi su Farerų

salų Vietine Vyriausybe žvejybos susitarimą ir jos laivai tradiciškai žvejojo

Farerų salų vandenyse. Kad būtų išsaugotas Lietuvos Respublikos tolimojo

plaukiojimo žvejybos laivynas, jai turėtų būti

palikta galimybė žvejoti šiuose vandenyse.

Tarybos

1992 m. gruodžio 17 d. reglamentas 104/2000/EC dėl bendro žuvų ir akvakultūrų

produktų rinkos organizavimo (IA priedas). Lietuvos Respublika sieks, kad

šprotai (Sprattus Sprattus Balticus) būtų įtraukti į sąrašą žuvų,

kurioms taikomas reglamente Nr. 140/2000 numatytas kainų reguliavimo,

kompensavimo ir paėmimo iš rinkos mechanizmas (IA priede įrašyti “CN kodas

0302.61.90.0, 0302.61.91.0, 0302.61.98.0”). Kadangi šprotų žvejyba – tradicinis

Lietuvos Respublikos žvejų verslas, o šprotai - populiari žaliava, iš kurios

gaminami turintys paklausą maisto produktai, šprotams turėtų būti taikomi

rinkos reguliavimo mechanizmai.

Pozicija

dėl konvencijų ir atskirų susitarimų

Konvencija dėl

būsimo daugiašalio žvejybos bendradarbiavimo Šiaurės Rytų Atlante 280A1118(01).

Lietuvos Respublika sieks būti įtraukta į sąrašą

valstybių, kurioms ES skiria žvejybos NEAFC reguliuojamoje akvatorijoje kvotas.

NEAFC reguliuojamoje akvatorijoje Lietuvos Respublikos laivai tradiciškai

žvejoja apie 40 metų. Dabar šiame rajone Lietuvos Respublikos laivai žvejoja

neprisijungusios valstybės teisėmis už valstybių NEAFC narių ekonominių zonų

ribų. Nesuteikus Lietuvos Respublikai teisių žvejoti šiuose vandenyse, dalis

laivų ir žvejų liks be darbo, o rinka - be tradicinių šio rajono žuvų - jūrinių

ešerių, skumbrių ir kitų.

Susitarimas,

sudarytas pasikeitimo laiškais forma, tarp Europos Bendrijų ir Norvegijos

Karalystės, susijęs su Europos Bendrijų ir Norvegijos Karalystės žvejybos

sutartimi 293A1231(11). Lietuvos Respublika sieks būti įrašyta į sąrašą

valstybių, kurioms ES suteikia teisę žvejoti krevetes Svalbardo žvejybos

rajone.. Norvegija 1997 metais penkiems

Lietuvos Respublikos laivams suteikė teisę kasmet žvejoti krevetes Svalbardo

vandenyse 647 dienas. Lietuvos Respublika dabar naudojasi šiomis galimybėmis.

Lietuvos Respublika laikosi nuostatos, kad Norvegijos suteiktos galimybės

žvejoti krevetes Svalbardo rajone turi išlikti nepakitusios ir Lietuvos

Respublikai įstojus į ES.

Susitarimas tarp

Europos Bendrijos, iš vienos pusės, ir Danijos Karalystės Vyriausybės ir Farerų

salų Vietinės Vyriausybės, iš kitos pusės, 297A0222(01). Lietuvos Respublika

siekia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės, iš vienos pusės, ir Danijos

Karalystės Vyriausybės ir Farerų salų Vietinės Vyriausybės, iš kitos pusės,

susitarimo dėl savitarpio žvejybos santykių tarp Farerų salų ir Lietuvos

Respublikos pagrindinės nuostatos būtų perkeltos į Europos Bendrijos, iš vienos

pusės, ir Danijos Karalystės Vyriausybės ir Farerų salų Vietinės Vyriausybės,

iš kitos pusės, susitarimą.

Lietuvos

Respublika taip pat siekia, kad po to, kai įstos į ES, jai būtų palikta teisė

žvejoti Farerų salų ekonominės zonos vandenyse putasu ir skumbres kvotų

pasikeitimo pagrindu ir kad Lietuvos Respublika būtų įrašyta į sąrašą

valstybių, kurioms ES suteikia teisę žvejoti Farerų salų ekonominės zonos

vandenyse. Tai tradicinis Lietuvos Respublikos žvejybos rajonas, užtikrinantis

darbą laivams ir žvejams, o rinkai – produkciją.

Pasikeitimo

laiškais formos susitarimas tarp Europos Bendrijos ir Kanados Vyriausybės dėl

žuvininkystės santykių - savitarpio supratimo memorandumas. Lietuvos Respublika

siekia, kad tarpusavio supratimo memorandumo tarp Kanados Vyriausybės ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl žvejybos savitarpio santykių pagrindinės

nuostatos būtų perkeltos į pasikeitimo laiškais formos susitarimą tarp Europos

Bendrijos ir Kanados Vyriausybės dėl žuvininkystės santykių - savitarpio

supratimo memorandumą.

Lietuvos

Respublika siekia, kad jai būtų palikta teisė žvejoti Kanados ekonominės zonos

vandenyse ir ji būtų įrašyta į sąrašą valstybių, kurioms ES suteikia šią teisę.

Kadangi Lietuvos Respublika stokoja žvejybos plotų, jai būtina išsaugoti

galimybę įsigyti komercinių žvejybos Kanados ekonominėje zonoje kvotų. Tai

padės išlaikyti laivyną ir žvejų darbo vietas.

Pasikeitimo

laiškais formos susitarimas dėl susitarimo dėl bendradarbiavimo jūrų žvejybos

sektoriuje tarp Europos Bendrijos ir Mauritanijos Islamo Respublikos, parafuoto

1999 m. birželio 20 d. Briuselyje, papildymo. Lietuvos Respublika siekia būti

įtraukta į sąrašą valstybių, kurioms ES skiria žvejybos Mauritanijos ekonominės

zonos vandenyse kvotas. Lietuvos Respublikos laivai Mauritanijos ekonominėje

zonoje žvejojo ilgus metus. Dabar mūsų laivai čia žvejoja pagal komercines

kvotas, tačiau ES galėtų suteikti Lietuvos Respublikai teisę naudotis galiojančiu

ES ir Mauritanijos susitarimu dėl žvejybos santykių – skirti Lietuvos

Respublikai dalį turimų kvotų. Tai padėtų išlaikyti žvejų, žuvų perdirbėjų

darbo vietas.

III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS

Siekiant

žuvininkystės sektorių pertvarkyti pagal ES reikalavimus, reorganizuota jo

valdymo struktūra: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 682 "Dėl žuvininkystės administravimo pertvarkymo"

(Žin., 1999, Nr. 48-1551;

2000, Nr. 32-899)

Žemės ūkio ministerijai buvo pavesta reorganizuoti Žemės ūkio ministerijos

Žuvininkystės departamentą į Žuvininkystės departamentą prie Žemės ūkio

ministerijos, priskiriant jam žuvininkystės ūkio politikos formavimo, šios ūkio

šakos administravimo ir visas žuvininkystės ūkio integravimo į ES funkcijas,

taip pat patikslinti darbuotojų skaičių. Aplinkos ministerijai priskirtos žuvų

išteklių apsaugos ir kontrolės funkcijos. Vadovaujantis minėtuoju Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimu, žemės ūkio ministro 2000 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 243 Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas

reorganizuotas į Žuvininkystės departamentą prie Žemės ūkio ministerijos.

Atsakingos administracinės struktūros 2000 metais bus stiprinamos – įsigyjama

reikiamos kompiuterinės įrangos, organizuojamas personalo mokymas, kreipiamasi

pagalbos į užsienio ekspertus.

2000 metais

numatoma įsteigti Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registrą. Pagal 2000 m. birželio 27 d. priimto Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 18 straipsnį Lietuvos

Respublikos jūrų laivų registre arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų

registre įregistruoti žvejybos laivai turi būti papildomai įregistruoti Žemės ūkio

ministerijos tvarkomame Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registre. Parengta

žvejybos laivų registravimo tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarime Nr. 1120 "Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

nuostatų patvirtinimo" (Žin., 1998, Nr. 83-2327; 2000, Nr. 75-2290) numatyta,

kad Žemės ūkio ministerija tvarko žvejybos laivų registrą.

2001 metais

numatoma sukurti kompiuterizuotą integruotą duomenų bazę, kurioje bus

registruojami duomenys apie žuvų išteklių naudojimą. Siekiant užtikrinti, kad

žvejybos laivų kontrolė atitiktų ES reikalavimus, nuo 2000 metų pradedama

diegti palydovinė žvejybos laivų stebėjimo sistema. Siųstuvai bus įmontuoti

visuose Baltijos jūroje žvejojančiuose 24 metrų ir ilgesniuose žvejybos laivuose.

Siekiant geriau

administruoti žuvininkystės sektoriaus struktūrinius fondus ir intervencinius

mechanizmus, numatyta plėsti ir stiprinti Rinkos reguliavimo agentūrą ir

Nacionalinę mokėjimo agentūrą.

Kad geriau būtų

kontroliuojamas šviežių žuvų pirmasis pardavimas, Klaipėdoje, Smiltelės upės

žiotyse, numatomoje statyti žvejybos laivų prieplaukoje, 2001 metais bus

kuriama žvejybos laivų aptarnavimo infrastruktūra. Tai padės užtikrinti, kad

žuvų iškrovimo ir pardavimo sanitarinės-higieninės sąlygos ir kontrolė atitiktų

ES reikalavimus. Siekiant padidinti Lietuvos Respublikoje gaminamų žuvų

produktų konkurencingumą rinkoje, perdirbimo įmonėms bus padedama pasirengti

juos sertifikuoti, bus mokomi perdirbimo įmonių ir žvejybos laivų specialistai.

Šiuo tikslu numatoma naudoti ir SAPARD programos skiriamas lėšas.

Numatoma

modernizuoti Klaipėdos žuvininkystės tyrimų laboratoriją. Ji bus aprūpinta

nauja tyrimų įranga, organizuotas darbuotojų mokymas.

–––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1289

LIETUVOS

RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA

„MUITŲ SĄJUNGA“

(25 DERYBINIS

SKYRIUS)

I.

BENDROSIOS NUOSTATOS

2004 m. sausio 1 d.

laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti

narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus.

Lietuvos

Respublika pritaria visam acquis

muitų sąjungos srityje.

Lietuvos

Respublika bus pasirengusi visiškai įgyvendinti acquis muitų sąjungos srityje nuo įstojimo į ES

dienos.

Lietuvos

Respublika neprašo pereinamųjų laikotarpių ar išimčių šiame derybiniame

skyriuje.

II.

PAGRINDIMAS

Lietuvos

Respublika derina teisės aktus su ES acquis

muitų sąjungos srityje, kurį sudaro Europos Bendrijos steigimo sutarties 1

skyriaus 1 poskyris "Muitų sąjunga”, 61 straipsnio (d) punktas, 135, 299

straipsniai ir Europos Sąjungos sutarties 29, 30, 32 straipsniai, atsižvelgiant

į Amsterdamo sutartimi padarytus pakeitimus, taip pat Europos Bendrijų antrinės

teisės aktai muitų sąjungos srityje: ES muitinės kodeksas ir jo įgyvendinimo

nuostatos, Kombinuotoji prekių nomenklatūra, bendrasis muitų tarifas, įskaitant

teisės aktus, reglamentuojančius prekybos lengvatų, tarifinių kvotų ir

laikinąjį muitų suspendavimą, taip pat kiti su muitinės veikla susiję ES teisės

aktai, nepriklausantys ES muitinės kodekso taikymo sričiai (pvz.,

reglamentuojantys muitų lengvatų taikymą, kultūros prekių išvežimą, dvigubojo

naudojimo prekių gabenimą, intelektinės nuosavybės apsaugą prekių importo ir

eksporto srityje ir kt.).

Dauguma

Lietuvos Respublikoje galiojančių su muitinės veikla susijusių teisės aktų

atitinka šios srities acquis.

Likusieji bus suderinti ir pradėti taikyti iki įstojimo į ES dienos.

Muitų sąjungos acquis, susijęs su ES ir trečiųjų

valstybių prekybos tvarkos reglamentavimu (prekyboje su atskiromis trečiosiomis

valstybėmis taikomomis prekių kilmės taisyklėmis, kvotomis ir panašiai), į

Lietuvos Respublikos teisę nebus perkeliamas ir Lietuvai tapus ES nare bus

taikomas tiesiogiai.

Lietuvos

Respublikos muitinės kodeksas ir jo taikymą reglamentuojantys teisės aktai

Lietuvos

Respublikos muitinės kodeksas (Žin., 1996, Nr.52-1239; 1999, Nr.101-2899; 2000, Nr.75-2269) įsigaliojo

1998 m. sausio 1 dieną. Jis parengtas pagal ES muitinės kodeksą (Tarybos

reglamentas (EEC) Nr. 2913/92). Lietuvos Respublikos muitinės kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai rengiami pagal ES muitinės kodekso įgyvendinimo

nuostatas (Komisijos reglamentas (EEC) Nr. 2454/93). Reikiamus teisės aktus

priimti numatoma pagal Lietuvos pasirengimo narystei ES programą.

Lietuvos

Respublikos muitų tarifų įstatymas ir jo taikymą reglamentuojantys teisės aktai

Lietuvos

Respublikos muitų tarifų įstatymas (Žin., 1998, Nr.28-727),

galiojantis nuo 1998 m. liepos 1 d., parengtas pagal ES reglamentą dėl muitų

lengvatų taikymo (Tarybos reglamentas (EEC) Nr.918/83). Pagal Lietuvos

pasirengimo narystei programą, remiantis nurodytuoju reglamentu, rengiami

Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo taikymą reglamentuojantys teisės

aktai. Nuo 2001 metų numatoma pradėti taikyti integruotą tarifą, įsteigti

privalomosios tarifinės informacijos aktų duomenis apibendrinantį centrą,

palaipsniui pasirengti naudoti Europos Komisijos TARIC ir BTI duomenų bazes

Lietuvos muitinėje.

ES muitų tarifus

Lietuvos Respublika pradės taikyti nuo narystės ES dienos.

Šiuo

metu galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai nevisiškai atitinka ES

teisės aktų, reglamentuojančių tarifinių kvotų, viršutinių ribų, muitų

suspendavimo taikymą, nuostatas. Lietuvoje administruojamos tarifinės kvotos

skirstomos konkurso būdu, nenumatyta taikyti paprastesnių tarifinių kvotų

sistemų, pvz., „pirmas atėjo, pirmas aptarnautas“, taip pat viršutinių ribų ir

laikinojo muitų suspendavimo. ES ACQUIS reikalavimus šioje srityje atitinkantys

teisės aktai, taip pat ir reglamentuojantys laikinąjį muitų suspendavimą, bus

parengti iki 2002 metų.

Pastraipos pakeitimai

Nr. 1025, 2001-08-23, Žin., 2001, Nr.

74-2595 (2001-08-29)

Lietuvos

Respublikos kombinuotoji muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos

nomenklatūra (Žin., 1999, Nr.111(1,2,3,4)-3254), kuri Lietuvos Respublikoje

taikoma nuo 2000 m. sausio 1 d., parengta remiantis šiuo metu galiojančia ES

kombinuotosios prekių nomenklatūros versija (Komisijos reglamentas (EC)

Nr.2204/99).

Bendrasis

administracinis dokumentas ir tranzitas

1995 metais

Lietuvoje pagal Bendrąjį administracinį dokumentą pradėtos deklaruoti prekės

visoms muitinės procedūroms ir kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams.

Pagrindiniai

tranzito principai, išdėstyti Lietuvos Respublikos muitinės kodekse, atitinka es reikalavimus. tačiau siekiant užkirsti kelią galimiems pažeidimams lietuvoje kai kurioms "jautrioms" prekėms

laikinai taikomas specialus tranzito režimas. ES vidinio tranzito procedūra bus

pradėta taikyti Lietuvos Respublikai tapus ES nare.

1996 metais

Lietuvos Respublika pateikė prašymą prisijungti prie ES ir Europos laisvosios

prekybos asociacijos valstybių Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros

ir Konvencijos dėl prekybos prekėmis formalumų supaprastinimo. Siekiant geriau

pasirengti prisijungti prie šių konvencijų, pasirašyta pagal Konvencijos dėl

bendrosios tranzito procedūros nuostatas parengta sutartis dėl Baltijos valstybių

bendrosios tranzito procedūros (Žin., 1999, Nr.17-442). Ši

sutartis įsigaliojo 1999 m. birželio 1 dieną. Numatoma, kad Baltijos valstybių

bendroji tranzito procedūra bus pradėta taikyti nuo 2001 m. sausio 1 dienos, iki to laiko reorganizavus tranzito tyrimų sistemą ir Muitinės departamente

įsteigus centrinę įstaigą, atliksiančią tranzito kontrolės ir tyrimų funkcijas.

1993 metais

Lietuvos Respublika tapo Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių

gabenimo su TIR knygelėmis (1975 metų TIR konvencija) (Žin., 2000, Nr.6-1555)

susitariančiąja šalimi, o nuo 1998 metų – Laikinojo įvežimo konvencijos

(Stambulo konvencijos) susitariančiąja šalimi.

Tarpusavio pagalba

muitinės veiklos srityje ir tarptautinis bendradarbiavimas

Lietuvos

Respublika nuo 1992 metų yra Pasaulio muitinių organizacijos narė ir dalyvauja

jos veikloje. Siekiant bendradarbiauti su kitų valstybių muitinių

administracijomis, pasirašyta daugiau kaip 20 tarptautinių sutarčių ir

susitarimų, rengiami nauji susitarimai. Prieš įstodama į ES Lietuvos Respublika

patikrins, ar sudarytos dvišalės ir daugiašalės sutartys atitinka ES acquis. Įstojusi į ES, Lietuvos

Respublika vykdys visas tarptautines sutartis dėl muitinės veiklos, kurias ES

yra sudariusi su trečiosiomis valstybėmis.

III. GEBĖJIMAI

ĮGYVENDINTI ACQUIS

Dauguma

muitų sąjungos teisės aktams įgyvendinti reikalingų struktūrinių padalinių jau

įkurti ir veikia.

Muitinės veiklos

kryptis nustato finansų ministro 1999 m. liepos 23 d. įsakymu Nr.191

patvirtinta ilgalaikė Lietuvos muitinės veiklos strategija, kurią parengti

padėjo ES ekspertai. Vadovaujantis šia strategija, rengiami jos įgyvendinimo

metų planai.

Muitinės

departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus 2000 m. kovo 17 d. įsakymu Nr.76 patvirtinta Muitinės pareigūnų mokymo strategija. Parengtas ir

patvirtintas šios strategijos įgyvendinimo 2000-2002 metų planas.

Vadovaujantis

Lietuvos Respublikos muitinės kodeksu, nustatyta tokia Lietuvos muitinės

organizacinė struktūra: Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos,

teritorinės muitinės ir muitinės postai, kitos muitinės įstaigos (Muitinės

mokykla, kurioje rengiami ir kvalifikaciją kelia muitinės pareigūnai, Muitinės

laboratorija).

1998 metų

rugpjūčio mėnesį išplėstas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos

Tarptautinių ryšių skyrius, kuris koordinuoja integracijos į ES klausimus.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 10 d. nutarimu Nr.143 “Dėl komisijos

kovai su kontrabanda koordinuoti sudarymo” (Žin., 1999, Nr.18-465) iš

suinteresuotų valstybės institucijų vadovų, įskaitant Muitinės departamento

prie Finansų ministerijos direktorių, sudaryta speciali komisija kovai

su kontrabanda koordinuoti, kuriai vadovauja Ministras Pirmininkas. Komisija

kas ketvirtį apsvarsto institucijų pateiktas numatytų priemonių vykdymo

ataskaitas, aptaria veiksmus, kurių būtina imtis kovai su kontrabanda

stiprinti, informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie kovos su kontrabanda

būklę.

Siekiant

efektyviau kovoti su muitinės įstatymų pažeidimais, 1999 metų birželio mėnesį

Muitinės departamente prie Finansų ministerijos įsteigta Kovos su kontrabanda

ir vidinės kontrolės tarnyba, kuri 2000 metų balandžio mėnesį reorganizuota į

Pažeidimų prevencijos tarnybą. Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. įsteigti Kovos su kontrabanda skyriaus teritoriniai poskyriai, Žvalgybos ir analizės skyriaus

teritorinės žvalgybos ir analizės grupės. Muitinėje diegiama nauja muitinio

tikrinimo sistema, pagrįsta rizikos faktorių analize, jų profilių sudarymu ir

taikymu.

Diegiama

muitinės informacinė sistema (jos dalis - automatizuota muitinės deklaracijų

apdorojimo sistema pradės veikti 2002 metais).

Stiprinant

būsimą išorinę ES sieną, gerinama muitinės postų pasienyje su Rusijos

Federacijos Kaliningrado sritimi ir Baltarusijos Respublika infrastruktūra.

Reikiamos lėšos skiriamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Dalis lėšų gaunama

pagal daugiašalės techninės pagalbos programas. Ministro Pirmininko 2000 m. kovo 20 d. potvarkiu Nr.56 sukurta tarpžinybinė darbo grupė valstybės sienos perėjimo punktų

steigimo, atidarymo ir plėtros klausimams spręsti. Parengta Pasienio kontrolės

punktų plėtros strateginio plano koncepcija, kuriai 2000 m. birželio 14 d. posėdyje pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Tobulindama

muitinės veiklą, Lietuva ir toliau dalyvaus ES “Customs 2002” programoje ir PHARE nacionalinėje ir daugiašalėje muitinių programose.

Muitų sąjungos

teisės aktų derinimo planas pateiktas priede.

_____________________

Lietuvos Respublikos derybinės

pozicijos "Muitų sąjunga"

(25 derybinis skyrius)

priedas

Muitų sąjungos teisės aktų derinimo planas

2001 metų I

ketvirtį numatoma priimti teisės aktus, reglamentuojančius muitinės prižiūrimą prekių

sunaikinimą, taip pat naujos redakcijos teisės aktus, reglamentuojančius

muitinės sandėlių steigimą ir veiklą, laikinojo įvežimo ir laikinojo išvežimo

procedūrų atlikimą.

Pastraipos pakeitimai

Nr. 614, 2001 05 25, Žin., 2001, Nr.

45-1592 (2001 05 30)

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 27 d. nutarimu Nr.353 “Dėl Integruoto

tarifo rengimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2000, Nr.27-722) patvirtinta

Integruoto tarifo rengimo ir naudojimo tvarka ir nustatyta, kad integruotas

tarifas bus pradėtas taikyti nuo 2001 m. vasario 15 dienos.

2000

m.

balandžio 1 d. įsigaliojo Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatai,

kuriuose numatyta galimybė taikyti supaprastintas procedūras. 2000 metų IV

ketvirtį numatoma parengti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos

direktoriaus įsakymą, reglamentuojantį supaprastintų procedūrų atlikimą. Šis

įsakymas turėtų atitikti ES muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų

reikalavimus, taikomus supaprastintam procedūrų atlikimui.

2000

metų IV ketvirtį numatoma parengti projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimo dėl muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūros atlikimo tvarkos, o pati

procedūra, atsižvelgiant į ekonominį poreikį, galės būti pradėta taikyti 2001

metų I ketvirtį.

2001 metų III ketvirtį numatyta parengti projektą

teisės akto, susijusio su galutiniu vartojimu (išleistų laisvai cirkuliuoti

ypatingos paskirties prekių muitinės priežiūra) ir atitinkančio ES muitinės

kodekso įgyvendinimo nuostatas. Tokio teisės akto įsigaliojimas (numatomas 2002

metų I ketvirtį) ir taikymas susijęs su ūkio subjektų poreikiais (šiuo metu to

nepageidaujama) ir konkrečių atvejų įteisinimu mokesčių įstatymuose.

2001

metų I ketvirtį turėtų būti priimtas Lietuvos Respublikos intelektinės

nuosavybės apsaugos prekių importo ir eksporto srityje įstatymas, kurio

projektas jau parengtas ir svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje.

Parengtas muitų (ir mokesčių) už prekes, kurių

importuotojas atsisakė, grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti tvarkos

projektas, kuris atitinka ES muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas. Šią

tvarką numatyta patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2001 metų

II ketvirtį.

Parengtas

Lietuvos Respublikos muitinės kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo

projektas, kuriame atsižvelgta į ES muitinės kodekso pakeitimus, padarytus nuo

1996 metų, ir suderintos nuostatos, susijusios su skolos muitinei atlyginimu.

Jis turėtų įsigalioti nuo 2002 m. sausio 1 dienos.

Numatyta

parengti projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriame būtų

reglamentuotas muitų (ir mokesčių) grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti,

kai muitai (ir mokesčiai) įregistruoti nepagrįstai ir muitinės deklaracija

pripažįstama negaliojančia. Šio nutarimo projektą numatoma parengti 2001 metų

IV ketvirtį, nutarimas turėtų įsigalioti 2002 metų I ketvirtį.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Muitinio tranzito procedūros atlikimo

tvarkos projektą (naują redakciją) numatoma parengti ir pateikti Lietuvos

Respublikos Vyriausybei 2002 metų I ketvirtį, nutarimas turėtų įsigalioti 2002

metų II ketvirtį.

Pastraipos pakeitimai

Nr. 614, 2001 05 25, Žin., 2001, Nr.

45-1592 (2001 05 30)

Nr. 195, 2002-02-08, Žin., 2002, Nr.

15-588 (2002-02-13)

Projektą

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Negrąžinamo eksporto muitinės

procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo numatoma parengti 2001 metų I

ketvirtį, nutarimas turėtų įsigalioti 2001 metų I ketvirtį.

Projektą

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Laikinojo įvežimo perdirbti

procedūros atlikimo taikant drobeko sistemą tvarkos patvirtinimo numatoma

parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2001 metų IV ketvirtį,

nutarimas turėtų įsigalioti 2002 metų IV ketvirtį.

Pastraipos pakeitimai

Nr. 1025, 2001-08-23, Žin., 2001, Nr.

74-2595 (2001-08-29)

Naujos

redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Laikinojo prekių

išvežimo iš Lietuvos Respublikos perdirbti tvarkos patvirtinimo (arba esamo –

dalinio pakeitimo) projektą numatoma parengti 2001 metų III ketvirtį, nutarimas

turėtų įsigalioti 2001 metų IV ketvirtį.

Projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl

kontroliuojamųjų prekių sąrašų patvirtinimo numatoma parengti ir pateikti

Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2001 metų III ketvirtį, nutarimas

įsigaliotų 2002 metų II ketvirtį (remiantis Tarybos (EC) 2000 m. birželio 22 d. reglamento Nr. 1334/2000 „Dėl Bendrijos kontrolės režimo, taikomo

dvigubos paskirties prekių ir technologijų eksportui, nustatymo“ I priede

pateiktu dvigubos paskirties prekių sąrašu).

Pastraipos pakeitimai

Nr. 1025, 2001-08-23, Žin., 2001, Nr.

74-2595 (2001-08-29)

2001

2002 metų III ketvirtį numatoma parengti Konvencijos dėl muitinės procedūrų

supaprastinimo ir suvienodinimo (Kioto konvencija) ratifikavimo įstatymo

projektą (įsigalios 2003 metų I ketvirtį).

Pastraipos pakeitimai

Nr. 614, 2001 05 25, Žin., 2001, Nr.

45-1592 (2001 05 30)

2001

metais ketinama prisijungti prie Muitinės konvencijos dėl konteinerių.

Lietuvos

Respublika pasirengusi 2001 metų IV ketvirtį parengti ir 2002 metų

III ketvirtį pradėti naudoti leidimo eksportuoti kultūros vertybes blanko

formą, kuri atitiktų ES naudojamo leidimo blanko formą.

Pastraipos pakeitimai

Nr. 1025, 2001-08-23, Žin., 2001, Nr.

74-2595 (2001-08-29)

2002

metų III ketvirtį numatoma parengti Konvencijos dėl bendrosios tranzito

procedūros ir Konvencijos dėl prekybos prekėmis formalumų supaprastinimo

ratifikavimo įstatymų projektus (įsigaliotų 2002 metų IV ketvirtį).

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarime (projektą numatoma parengti ir pateikti

Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2001 metų IV ketvirtį) bus išdėstytos

ES ACQUIS reikalavimus atitinkančios nuostatos, nustatančios tarifinių

kvotų administravimo tvarką, viršutinių ribų ir muitų laikinojo suspendavimo tvarką

(nutarimas turėtų įsigalioti 2002 metų III ketvirtį).

Pastraipos pakeitimai

Nr. 1025, 2001-08-23, Žin., 2001, Nr.

74-2595 (2001-08-29)

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarime (projektą numatoma parengti ir pateikti

Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2002 metų IV ketvirtį) bus išdėstytos Tarybos 1976 m. kovo 15 d. direktyvos 76/308/EEC „Dėl tarpusavio pagalbos tenkinant ieškinius, kylančius

taikant Europos žemės ūkio vadovavimo ir garantijų fondo bei žemės ūkio ir

muito mokesčius“ bei Komisijos 1977 m. lapkričio 4 d. direktyvos 77/794/EEC,

nustatančios detalias pirmosios direktyvos įgyvendinimo taisykles, nuostatos,

nutarimas turėtų įsigalioti 2002 metų IV ketvirtį.

Pastraipos pakeitimai

Nr. 1025, 2001-08-23, Žin., 2001, Nr.

74-2595 (2001-08-29)

Muitų lengvatų

taikymą reglamentuojančių teisės aktų neatitikimus ES ACQUIS numatoma

pašalinti iki 2002 metų III ketvirčio – atitinkamai pakeitus ir papildžius

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus (projektus numatoma parengti ir

pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2001 metų IV ketvirtį).

Pastraipos pakeitimai

Nr. 1025, 2001-08-23, Žin., 2001, Nr.

74-2595 (2001-08-29)

Kultūros

vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos sudarytas kultūros

vertybių sąrašas iš esmės atitinka Tarybos reglamentą (EEC) Nr.3911/92,

Komisijos reglamentą (EEC) Nr.752/93 ir jų papildymų reikalavimus. Visiškai

juos suderinti numatoma iki 2003 metų.

––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 614, 2001 05 25, Žin., 2001, Nr.

45-1592 (2001 05 30)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. SPALIO 30 D. NUTARIMO NR. 1289 „DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE

PATVIRTINIMO" DALINIO PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1025, 2001-08-23, Žin., 2001, Nr.

74-2595 (2001-08-29)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. SPALIO 30 D. NUTARIMO NR. 1289 „DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE

PATVIRTINIMO" DALINIO PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 195, 2002-02-08, Žin., 2002, Nr.

15-588 (2002-02-13)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. SPALIO 30 D. NUTARIMO NR. 1289 „DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE PATVIRTINIMO"

DALINIO PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

Redagavo: Angonita

Rupšytė (2002-02-15)

anrups@lrs.lt