DĖL LIETUVIŲ KALBOS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2007, Nr. 40-1487

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

2007 m. kovo 21 d. Nr. 319

Vilnius

Nauja

nutarimo rdakcija

Nr.

1304, 2009-10-14,

Žin., 2009, Nr. 125-5388 (2009-10-20)

DĖL LIETUVIŲ KALBOS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE

2009–2013 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

Įgyvendindama

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo

priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d.

nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268),

3 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos

nuostatų įgyvendinimo priemonės“ 1169 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria

1.

Patvirtinti pridedamą Lietuvių

kalbos informacinėje visuomenėje 2009–2013 metų programą (toliau –

Programa).

2.

Nustatyti, kad

Programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos, atsižvelgiant į šalies

finansines galimybes, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės

investicijų programoje atitinkamoms ministerijoms ir kitoms institucijoms,

atsakingoms už Programos įgyvendinimą, numatytų asignavimų ir 2007–2013 metų

Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų.

Ministras Pirmininkas Andrius

Kubilius

Vidaus reikalų ministras Raimundas

Palaitis

________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 319

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1304

redakcija)

LIETUVIŲ KALBOS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE 2009–2013

METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą

(toliau – ES), lietuvių kalba tapo viena iš oficialiųjų ES kalbų. Konsoliduotos

Europos Bendrijos steigimo sutarties (Žin., 2004, Nr. 2-2) 149

straipsnyje ES deklaruoja pagarbą nacionalinėms kalboms. Skaitmeniniai lietuvių

kalbos produktai, ištekliai, naujosios technologijos turi padėti išspręsti tiek

konkrečius ES dirbantiems vertėjams keliamus uždavinius, tiek ES mažųjų

valstybių kalbų sklaidos, mokymo ir mokymosi, mokslinių tyrimų strateginius

iššūkius.

Vis

daugiau Lietuvos gyventojų naudojasi informacinėmis technologijomis.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

duomenimis, 2008 metais internetu naudojosi 51 procentas 15–74 metų Lietuvos

gyventojų. Viešojo administravimo institucijų paslaugomis, teikiamomis

internetu, bent kartą per metus naudojosi 20 procentų gyventojų.

Lietuvai

integruojantis į daugiakultūrę pasaulio aplinką ir plintant informacinėms

technologijoms, itin svarbu išsaugoti nacionalinę kultūrą ir lietuvių rašytinę

ir šnekamąją kalbą. Kita vertus, naudojimosi

elektroninėmis paslaugomis plėtrą lemtų didesnės Lietuvos vartotojų galimybės

naudotis informacinėmis technologijomis, turinčiomis lietuviškas rašto ir

šnekos sąsajas.

2. Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2009–2013

metų programoje (toliau – ši programa) vartojamos sąvokos

Lokalė – kompiuteryje ir jo programinėje įrangoje vartojamų

elementų, priklausančių nuo kalbos ir kultūros normų, visuma.

Lokalizacija – programinės įrangos pritaikymas tam tikrai kalbinei

ir kultūrinei aplinkai.

Unikodas – ženklų koduotė, apimanti daugelį šiuo metu

naudojamų rašto sistemų.

Semantinės technologijos – technologijos, kurių objektas yra analizuojamų

duomenų prasmė ir prasminiai ryšiai. Semantinių technologijų abstrakcijos lygis

aukštesnis nei egzistuojančių informacinių technologijų, todėl galima susieti

duomenis, turinį ir procesus.

Semantinė analizė – informacinių technologijų priemonėmis atliekama analizė, kai

analizuojami duomenys (tekstas, šneka, vaizdas) papildomi aukštesnio lygio –

prasmine informacija.

Semantinė paieška – paieška, kuriai atlikti naudojamos žodžių reikšmės, sąvokos ir jų

tarpusavio ryšiai. Tuo ji skiriasi nuo paprastos paieškos, kuriai atlikti

naudojama simbolių eilutė.

II.

ESAMOS BŪKLĖS APŽVALGA

3.

Bendruoju mastu

3.1.

Pastaruoju metu pasaulyje labai

suintensyvėjo teksto automatinio vertimo naudojimas. Automatinis grožinės

literatūros vertimas dar netobulas, tačiau šiuo būdu jau verčiami laikraščių straipsniai, techniniai tekstai,

interneto puslapiai, juo naudojamasi telekomunikacinio daugiakalbio ryšio

sistemose ir interneto paieškos paslaugų teikimo kompiuteriuose.

3.2.

Šiuo metu pasaulyje atsiranda

kompiuterių, kompiuterizuotų prietaisų, su kuriais jau galima dirbti šnekantis

balsu anglų, japonų ir kitomis kalbomis.

3.3.

Internete informacijos valdymą

keičia žinių valdymas, vystosi informacijos paieškos, teksto apdorojimo

technologijos, pritaikomi semantinių technologijų standartai. Atsiranda vis

daugiau sumaniųjų įrenginių, kurie tampa informacijos tinklo dalyviais.

3.4.

Kiekviena valstybė rūpinasi, kad

šalies kompiuteriuose ir informacinėse sistemose būtų vartojami jos valstybinės

kalbos rašto ženklai. Visos ES valstybės jau turi savo lokales, kuria ir

adaptuoja kompiuterinius šriftus, rūpinasi senųjų rašmenų pavaizdavimu ir

katalogavimu. Daugelis jų jau yra parengusios oficialių dokumentų,

rekomenduotinų raštų, įvairių svarbesnių informacijos pateikimo formų šablonų

rinkinius ir nuolat juos atnaujina.

3.5.

Programinė įranga išverčiama ir

pritaikoma dirbti su konkrečia kalba parašytais dokumentais, kad dialogas su

kompiuteriu vyktų ta kalba, laikantis toje aplinkoje galiojančių standartų ir

kultūros normų. Dėl kalbų, kultūrų ir informacinių technologijų įvairovės

lokalizacijos mastas įvairiose pasaulio šalyse nevienodas. Didžiausią pažangą

pasiekusios Vakarų Europos valstybės, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos

(dėl didėjančios lokalizuotos programinės įrangos paklausos).

4.

Lietuvos

mastu

4.1.

Dauguma naujų kalbos technologijų

srities tyrimų ir praktinių darbų pradėta vykdyti 2000 metais. Nemaža tokių

šios srities priemonių rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuri skatino

ir palaikė kompiuterių programinės įrangos, interneto ir elektroninio pašto

lietuvinimo, lietuvių kalbos automatinio vertimo, atpažinimo, sintezės ir kitus

darbus. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės (toliau – Informacinės visuomenės plėtros komitetas) užsakymu

sulietuvintas raštinės programinės įrangos paketas „OpenOffice.org“

(www.ivpk.lt). Taip pat atlikti interneto naršyklių „Mozilla“ ir „Opera“ lietuvinimo

darbai (adaptuojamos ir naujos šių naršyklių versijos), sukurta lituanistikos

mokslui pritaikyta lietuvių kalbos rašto ženklų sistema „Palemonas“

(www.vlkk.lt), paskelbta internete viešai prieinama duomenų bazė „Lietuvių

kalbos morfologinis žodynas“ (http://donelaitis.vdu.lt), išleistas Valstybinės

lietuvių kalbos komisijos teigiamai

įvertintas ir patvirtintas „Enciklopedinis kompiuterijos žodynas“, remiamas

internete viešai prieinamo lygiagrečiojo

lietuvių kalbos tekstyno (http://donelaitis.vdu.lt) kūrimas.

4.2.

Sudaromos įvairios kalbos išteklių

bazės, skirtos mokslo tiriamiesiems darbams, skaitmeniniams įrankiams ir

elektroniniams lietuvių kalbos skaitmeniniams produktams kurti. 2005 metais

internete pradėjo veikti akademinis ,,Lietuvių kalbos žodynas“ (www.lkz.lt),

kuriame pateikta maždaug 0,5 mln. žodyno straipsnių, o jo korpusą sudaro 11

mln. žodžių. Nuolat pildoma Tarmių archyvo duomenų bazė, kurioje aprašomi

Lietuvių kalbos institute saugomi tarmių garso įrašai ir pateikiami šių įrašų

pavyzdžiai. Parengta Nacionalinės kalbos išteklių duomenų bazės koncepcija,

apimanti senosios lietuviškos raštijos leksiką, tarminius žodžius, bendrinę

leksiką. 2005 metais pradėti Nacionalinės kalbos išteklių duomenų bazės kūrimo

darbai.

4.3.

Lietuvoje vykdomi rašytinės kalbos

tekstynų kaupimo darbai. Visuomenei internetu prieinamas dabartinės rašytinės

lietuvių kalbos tekstynas, turintis 100 mln. teksto žodžių. Be to, kaupiamas

lygiagretusis lietuvių ir kitų kalbų (anglų, vokiečių, čekų) tekstynas,

parengti keli nedideli specialieji tekstynai. Tačiau dabartinio neanotuoto

lietuvių kalbos tekstyno modernioms lietuvių kalbos technologijoms

(informacijos paieškos, mašininio vertimo ir kitoms sistemoms) kurti nepakanka.

Esamiesiems ir būsimiesiems tekstynams reikia bendros lietuvių kalbai

pritaikytos programinės įrangos, kuri leistų kuo geriau naudoti turimus kalbos

išteklius ir iš jų gaunamus skaitmeninius aprašus.

4.4.

2008 metais įvykdytas projektas

„Internetinės informacijos vertimo priemonė“, pagal kurį sukurta automatinio

vertimo iš anglų į lietuvių kalbą paslauga (http://vertimas.vdu.lt), kuria

naudojasi beveik pusė milijono Lietuvos interneto vartotojų.

4.5. Kad skaitmeniniu pavidalu būtų išsaugotas lietuvių

kalbos paveldas, turi būti sukurta bendra lietuvių kalbos paveldo skaitmeninė

informacinė erdvė. Internetu turi būti nuolat skleidžiamas lietuviškas turinys

pasaulio visuomenei, pateikiama aktuali, išsami ir patikima informacija,

užtikrinamas nuolatinis, patikimas, geros kokybės lietuvių kalbos paveldo

išteklių naudojimas mokslo, švietimo ir kultūros tikslams. Lietuvių kalbos

paveldo skaitmeninimo darbai kol kas dar nevykdomi nuosekliai: institucijos

šiuos darbus dirba tik savo iniciatyva, nes tenka ieškoti finansavimo iš

įvairių šaltinių.

4.6. Kompiuterijos ir informacinių technologijų terminijos

tvarkymas Lietuvoje pastaraisiais metais pagerėjo. Informacinės visuomenės

plėtros komiteto iniciatyva atnaujinta ir patobulinta pagrindinė interneto

svetainė „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ (www.likit.lt), kurioje

pateikiamos lietuvių kalbos vartojimo kompiuterijoje problemos ir jų

sprendimai, skelbiami naujausi kompiuterijos žodynai. Intensyviai tvarkoma ir

kitų sričių terminija: rengiami ir leidžiami daugiakalbiai aiškinamieji

žodynai, kuriamos vartotojams viešai prieinamos terminų bazės. Sukurta lietuvių

kalbos terminų bazė (Lietuvių kalbos terminynas, www.terminynas.lt.)

4.7. 2003 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos

terminų banko įstatymas (Žin., 2004, Nr. 7-129),

kuriame pirmą kartą teisiškai reglamentuota nuoseklaus lietuvių kalbos

terminijos kaupimo, kūrimo, sisteminimo, norminimo, derinimo su kitų kalbų

terminija procedūra. Vadovaujantis šiuo teisės aktu, neturinčiu analogo kitose

šalyse, pradėtas kurti Lietuvos Respublikos terminų bankas

(www.terminai.vlkk.lt) (toliau – terminų bankas). Tai – ne tik viešas ir

laisvai prieinamas visiems interneto vartotojams terminų šaltinis, bet ir

bendra valstybės institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų

informacinė sistema. Terminiją pagal kompetenciją čia pradėjo kaupti ir

tvarkyti Lietuvos Respublikos Seimas ir jam atskaitingos institucijos,

ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų. Terminų banko

informacine sistema gali naudotis mokslinių tyrimų įstaigos, universitetai,

kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, be to, jie gali patys teikti mokslo,

technikos, meno, kitų visuomenės gyvenimo sričių terminiją. Terminų bankas

labai reikalingas teisės aktų rengėjams ir (arba) vertėjams, ypač dirbantiems

ES institucijose.

4.8.

Valstybinė lietuvių kalbos

komisija ir Lietuvių kalbos institutas 2005 metais Briuselyje, Europos

lingvistinių organizacijų asociacijos asamblėjoje, pasirašė deklaraciją, kuri

ragina daug dėmesio skirti kalbų mokymosi ir pažinimo keliakalbių instrumentų

ir produktų kūrimui. Deklaracijoje teigiama, kad „tobulesnių bei gausesnių

užsienio kalbų mokymo kompiuterinių lingvistinių įrankių projektavimą ir gamybą

turėtų remti ir nacionalinės vyriausybės, ir ES institucijos. Turėtų būti

kuriami bendruosius Europos standartus atitinkantys įrankiai: vienakalbiai,

daugiakalbiai bei lygiagretūs tekstynai, tezaurai, terminų bankai, žodynai,

automatinio vertimo bei kalbų mokymo priemonės. Ypatingas dėmesys bei parama

turėtų būti skiriami kurti lingvistiniams įrankiams tų kalbų bei kalbų porų,

kurios kol kas nesudomino komercinių struktūrų“.

4.9.

Šnekamosios kalbos (balso)

vartojimas, dirbant kompiuteriais, kompiuterizuotais prietaisais, didina darbo

našumą, patogus ir naudingas įvairių sričių vartotojams. Siekiant išsaugoti

lietuvių kalbą vis plačiau informacines technologijas naudojančioje

visuomenėje, svarbu jau dabar, sutelkus lietuvių kalbą mokančius tyrėjus,

eksperimentinės plėtros specialistus, kurti ir pradėti gaminti priemones, suteikiančias

galimybes dirbti su kompiuteriais, kompiuterizuotais prietaisais šnekantis

lietuviškai.

4.10.

Lietuvoje suaktyvėjo programinės

įrangos lokalizavimo darbai, tačiau į lietuvių kalbą išversta dar palyginti

nedaug programinės įrangos. Daugelis programinės įrangos vartotojų nėra

kompiuterijos specialistai. Įsigydami programinę įrangą, jie patys negali nei

įvertinti jos kokybės, nei nustatyti, ar ši įranga tinkama naudoti lietuviškoje

terpėje. Nėra teisinių priemonių, ribojančių prekybą tarptautinių ir Lietuvos

standartų neatitinkančia programine įranga arba nevisaverte programine įranga.

Lokalizacijos darbų plėtra per pastaruosius metus į oficialias ES kalbas siekė

94 procentus, į lietuvių kalbą – 83 procentus. Atsilikimas nuo ES valstybių

senbuvių ne mažėja, o didėja. Kad būtų pasiektas ES valstybių vidurkis, reikėtų

išversti maždaug 2,5 karto daugiau programinės įrangos tekstų.

4.11.

Lietuvos gyventojai nepakankamai

moka ES pagrindines (darbines) kalbas. Statistikos departamento duomenimis,

2005 metais anglų kalba galėjo laisvai skaityti ir susikalbėti 37,9 procento

suaugusių Lietuvos gyventojų, prancūzų – 5,5 procento, vokiečių –

20,1 procento. Tai daugiau kaip du kartus blogesnis rodiklis už ES

vidurkį. Siekiant sumažinti Lietuvos gyventojų kultūrinę ir socialinę atskirtį

bendraujant su ES institucijomis, verslo organizacijomis ir kitų valstybių

piliečiais, būtina sukurti labiausiai vartojamų ES kalbų automatinio vertimo ir

sintaksinės semantinės analizės įrankius naujausių technologijų pagrindu. Tai

ypač aktualu dabar – Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES 2013 metais.

4.12.

Nuotolinis mokymas – perspektyvus

būdas, vis plačiau taikomas visame pasaulyje. Atsiradęs suderinus tradicinių

mokymo metodų patirtį ir šiuolaikines technologijas, nuotolinis mokymas

suteikia galimybę ne tik įgyti žinių, bet ir nuolat jas tobulinti. Nuotolinis

švietimas lietuvių kalba ypač praverčia lietuvių kilmės užsienio valstybių

piliečiams (lavinant gimtosios kalbos įgūdžius) arba kitakalbiams Lietuvos

Respublikos piliečiams (mokantis lietuvių kalbos). Vis intensyviau pritaikoma

virtualioji mokymosi aplinka. Tai yra kultūrinė mokymo ir mokymosi terpė, todėl

ją reikia itin kruopščiai parengti darbui Lietuvoje. Itin svarbu plėtoti

lietuvišką turinį virtualiosiose mokymosi terpėse. Kol kas dažniausiai kuriami

tik aukštųjų mokyklų kursai. Ypač pasigendama edukacinės medžiagos įvairaus

amžiaus mokiniams.

4.13.

Švietimo ir mokslo ministerija

perka įvairias originalias lietuvių kalbai skirtas mokomąsias kompiuterines

programas (Lietuvių kalbos kompiuterinis sąvadas, Lietuvių tarmės, Gimtoji

istorija, Įdomioji Lietuvos istorija, Lietuvių etninė kultūra, Dabartinės

lietuvių kalbos žodynas ir panašiai), palaiko svetainę www.emokykla.lt. Šie

darbai aktualūs ir turi būti toliau plėtojami.

4.14.

Šiuo metu didelė dalis naudojamų

sistemų nepasiekiamos internetu ir neteikia paslaugų visą parą. Visos sistemos,

išskyrus anglų–lietuvių vertimo sistemą, neturi mašinos–mašinos sąsajos.

III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ

ANALIZĖ (SSGG ANALIZĖ)

5.

Stiprybės

5.1.

Lietuvoje sukaupta nemažai

kompiuterinių klasikinės formos kalbinių išteklių, žinių, kurių reikia jiems

apdoroti, parengta atitinkamos kvalifikacijos specialistų;

5.2.

lietuvinama visuomenei aktuali

taikomoji kompiuterinė programinė įranga, atliekami kompiuterijos terminų

norminimo darbai;

5.3.

sutelktas lietuvių kalbos

specialistų, dirbančių informacinių technologijų taikymo srityje ir sistemingai

plėtojančių inovatyvius šios srities darbus, branduolys;

5.4.

ES visokeriopai remia nacionalinių

kalbų ir kultūrų išsaugojimą.

6.

Silpnybės

6.1.

per mažai informuojama ir

propaguojamos priemonės apie lietuvių kalbos funkcionavimo informacinėse

technologijose galimybes;

6.2.

nepakankami lietuvių kalbos

ištekliai elektroninėje terpėje spartesnei lietuvių kalbos ir informacinių

technologijų integracijai;

6.3.

trūksta lietuviškų standartų

lietuvių kalbai tvarkyti informacinėmis technologijomis;

6.4.

nemažai aktualios programinės

įrangos nesulietuvinta ir nepritaikyta visuomenės poreikiams;

6.5.

lokalizuojant programinę įrangą,

neužtikrinamas vienodas kompiuterijos terminų, leksikos ir frazių naudojimas;

6.6.

tobulintinas kompiuterinių šriftų

specifinių ženklų (kirčiuotos lietuviškos raidės, transkripcijos ir senieji

rašto ženklai) kodavimas unikode;

6.7.

nepakankamai rūpinamasi lietuvių

šnekamosios kalbos (šnekos) vartojimu elektroninėje, kompiuterių,

kompiuterizuotų prietaisų terpėje;

6.8.

per mažai dėmesio skiriama

pagrindinio komunikacijos barjero – kitos kalbos nemokėjimo – įveikimui ir

turinio lietuvių kalba internacionalizavimui;

6.9.

nepasiekta lietuvių kalbos ir

informacinių technologijų integracija semantikos srityje, nesukurta lietuviško

interneto turinio sintaksinės ir semantinės analizės ir paieškos priemonių.

7.

Galimybės

7.1.

sudaryti sąlygas išsaugoti

valstybinės lietuvių kalbos statusą integruojantis į daugiakalbę ES;

7.2.

atpiginti sudėtingų kalbos

technologijų produktų kūrimą pasinaudojant pasaulyje sukurtais sprendimais;

7.3.

pasinaudoti jau sukurtais

tekstynais, garsynais ir kitais lietuvių kalbos ištekliais ir programinėmis

priemonėmis;

7.4.

kurti lietuviškos šnekos

atpažinimo ir balso sintezės variklius, plėtoti jų praktinį pritaikymą;

7.5.

tęsiant programinės įrangos

lokalizavimo darbus, sumažinti socialinę gyventojų atskirtį – visi, net ir

nemokantys užsienio kalbų, galės pasinaudoti informacinėmis technologijomis;

7.6.

kurti lietuvių kalbos semantikos

infrastruktūrą ir jos pagrindu plėtoti elektronines paslaugas;

7.7.

įsitraukti į Europos Bendrijos ir

kitas tarptautines kalbos technologijų programas.

8.

Grėsmės

8.1.

neatlikus šioje programoje

numatytų darbų, nebus užtikrintas lietuvių kalbos išlikimas šalia didžiųjų ES

valstybių kalbų, nebus išlaikytas dabartinis jos statusas;

8.2.

pavėluotai įsitraukus į Europos

Bendrijos ir kitas tarptautines kalbos technologijų programas, nebus laiku

įvykdyti šioje programoje numatyti darbai;

8.3.

nesukūrus interneto svetainės,

kurioje būtų sudaryta galimybė visuomenei nemokamai naudotis esamais lietuvių

kalbos ir raštijos ištekliais, lietuvių kalbos ir kultūros duomenys bus sunkiau

randami ir prieinami visuomenei, gali prarasti savo vertę ir aktualumą;

8.4.

nesukaupus pakankamo kiekio ir

aktualių, atspindinčių dabartinės lietuvių kalbos reiškinius, išteklių,

negalima bus kurti efektyvių lietuvių kalbos taikymo informacinėse

technologijose priemonių;

8.5.

neparengus lietuvių kalbos

tvarkymo informacinėse technologijose standartų, nebus užtikrintas visavertis

lietuvių kalbos funkcionavimas kuriant ir diegiant informacines technologijas;

8.6.

neparengus programinei įrangai

lokalizuoti reikalingų lietuvių kalbos išteklių, nebus sudarytos galimybės

užtikrinti lokalizavimo darbų kokybę;

8.7.

neišplėtus ir nepatobulinus

lituanistinio kompiuterinio šrifto „Palemonas“, nebus užtikrintas šrifto „Open

type“ savybių funkcionalumas, nebus užtikrinama lietuvių kalbos paveldo

išteklių skaitmeninimo kokybė;

8.8.

lietuviškos sąsajos nebuvimas

didins socialinę kalbinę atskirtį, neskatins programinės įrangos legalaus

naudojimo, didės atsilikimas nuo ES valstybių senbuvių informacinių

technologijų naudojimo srityje;

8.9.

nesuskaitmeninus lietuvių kalbos

ir tautosakos paveldo duomenų, nebus užtikrintas nacionalinio paveldo išsaugojimas

ir sklaida informacinėse technologijose;

8.10.

nesukūrus skaitmeninių

aktualiausių sričių žodynų, nebus sudarytos reikiamos sąlygos užtikrinti

vertimų kokybę, kurti naujus lietuvių–kitų kalbų žodynus;

8.11.

nesudarius sąlygų vartoti

kompiuteriuose, kompiuterizuotuose prietaisuose lietuvių šnekamosios kalbos

(šnekos) ir paplitus Lietuvoje kitomis šnekomis valdomiems kompiuteriams,

kompiuterizuotiems prietaisams, lietuvių kalba nebus vartojama;

8.12.

nepatobulinus kompiuterio valdymo

balsu priemonių, bus ribojamos neįgaliųjų ir kitų asmenų galimybės gauti

elektronines paslaugas;

8.13.

be automatinio vertimo iš lietuvių

į anglų arba prancūzų kalbas (ir atvirkščiai) įrankių daliai Lietuvos

gyventojų, nemokančių užsienio kalbos (apie 60 procentų), bus ribojamos

komunikavimo galimybės;

8.14.

nesukūrus saugumo reikalavimus

užtikrinančios vertimo paslaugos Lietuvoje, nebus užtikrinta svarbių dokumentų

apsauga;

8.15.

lietuvių kalba, neįdiegta į

elektroninę terpę, bus nevisavertė, nes nepasklidusi elektroninėje terpėje

greitai taps joje nebevartojama ir bus pasmerkta iš jos išnykti;

8.16.

neturint lietuviško internetinio

turinio gramatinės, semantinės ir sintaksinės analizės priemonių, nebus

sudarytos sąlygos internete vartoti taisyklingą lietuvių kalbą.

IV. PROGRAMOS TIKSLAS IR uždaviniai

9. Šios programos

tikslas – prisidėti prie lietuvių kalbos, kaip lietuvybės pamato visose

valstybės gyvenimo srityse, išsaugojimo ir kuo plačiau diegti lietuvių kalbą į

modernias informacines technologijas, per viešai visuomenei prieinamas kalbos

technologijas ir teikiamas elektronines paslaugas lygiateisiškai integruotis į

daugiakalbę ir įvairialypę Europos bendruomenę.

10. Šios

programos uždaviniai

10.1.

sudaryti sąlygas, užtikrinančias

visavertį lietuvių kalbos (rašytinės ir šnekamosios) funkcionavimą visose

valstybės gyvenimo srityse;

10.2.

lituanizuoti kompiuterių

programinės įrangos ir skaitmeninių įrenginių vartotojų sąsajas, plėtoti ir

norminti terminiją;

10.3.

kaupti lietuvių kalbos ir raštijos

išteklius, jų pagrindu kurti viešai prieinamus skaitmeninius produktus;

10.4.

diegti lietuvių šnekamosios kalbos

(balso) vartojimą kompiuteriuose ir kompiuterizuotuose prietaisuose;

10.5.

kurti kalbos automatinio vertimo

ir sintaksinės-semantinės analizės priemones, pagrįstas naujomis

technologijomis.

V.

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI IR NUMATOMI REZULTATAI

11.

Šios programos įgyvendinimo

vertinimo kriterijai yra

11.1.

sukurtoje ir viešai prieinamoje

interneto svetainėje skelbiamų viešai ir nemokamai prieinamų lietuvių kalbos ir

raštijos išteklių, priemonių, elektroninių paslaugų skaičius;

11.2.

sukurtos interneto svetainės

lankytojų skaičius;

11.3.

sukurtų norminamojo pobūdžio naujų

dabartinės lietuvių kalbos vartosenos (rašytinė ir šnekamoji) elektroninių

paslaugų skaičius;

11.4.

parengtų lietuvių kalbos tvarkymo

informacinėse technologijose standartų skaičius;

11.5.

sukurtų nuotolinio lietuvių kalbos

mokymo sistemų, programų ir edukacinių priemonių, prieinamų visiems

vartotojams, skaičius;

11.6.

lokalizuotų (arba atnaujintos

lokalizacijos) visuomenei aktualios programinės įrangos paketų skaičius;

11.7.

parengoms ir patobulintoms programoms

lokalizuoti reikalingų priemonių skaičius;

11.8.

sukurtų naujų arba patobulintų

lietuvių kalbos kompiuterinių šriftų skaičius;

11.9.

suskaitmenintų nacionalinio kalbos

ir tautosakos paveldo kartotekų skaičius;

11.10.

suskaitmenintų vienakalbių ir

daugiakalbių žodynų skaičius;

11.11.

sukurtos programinės įrangos,

atpažįstančios balso komandas ir frazes, pritaikymų skaičius;

11.12.

sukurto lietuvių šnekos atpažinimo

variklio pritaikymų skaičius;

11.13.

sukurto balso (sintetinės ir

natūralios šnekos) sintezatoriaus pritaikymų skaičius;

11.14.

sukurtos automatinio vertimo iš

lietuvių kalbos į anglų kalbą ir iš anglų kalbos į lietuvių kalbą sistemos

pritaikymų skaičius;

11.15.

sukurtos automatinio vertimo iš

lietuvių kalbos į prancūzų kalbą ir iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą

pritaikymų skaičius;

11.16.

sukurtų lietuvių kalbos

sintaksinės-semantinės analizės priemonių pritaikymų skaičius;

11.17.

sukurtos lietuviško turinio

interneto svetainių analizės sistemos pritaikymų skaičius;

11.18.

sukurtų priemonių tarpusavio

sąveikumo, pasiekiamumo lygis.

12.

Įgyvendinus šioje programoje numatytus

uždavinius, bus pasiekti šie rezultatai

12.1.

sukurta interneto svetainė,

kurioje visuomenė galės viešai ir nemokamai naudotis esamais lietuvių kalbos ir

raštijos ištekliais, programos įvykdytų priemonių rezultatais;

12.2.

sukurtos interneto svetainės

lankytojų bus ne mažiau kaip 50 tūkst. per metus;

12.3.

sukurta interaktyvi elektroninė

lietuvių rašytinės kalbos naujovių vartosenos paslauga;

12.4.

sukurta interaktyvi elektroninė

lietuvių sakytinės kalbos naujovių vartosenos paslauga;

12.5.

parengti rašytinio lietuvių kalbos

šrifto ir lietuviškų kirčiuotų raidžių kodavimo standartai;

12.6.

sukurta viena nuotolinio lietuvių

kalbos mokymo sistema, dvi nuotolinio lietuvių kalbos mokymo programos ir dvi

edukacinės priemonės, prieinamos visiems vartotojams;

12.7.

lokalizuoti (arba atnaujinta lokalizacija)

ne mažiau kaip keturi visuomenei aktualios programinės įrangos paketai;

12.8.

aktualizuotas enciklopedinis

kompiuterijos žodynas (kasmetinis), išleistas naujos redakcijos anglų–lietuvių

kompiuterijos žodynas, dažnai pasikartojančių frazių žodyno, kompiuterijos

(informatikos) aiškinamojo norminio žodyno, kompiuterio naudotojo teminio

žodynėlio-žinyno elektroninės versijos;

12.9.

suskaitmenintos ne mažiau kaip

trys nacionalinio kalbos ir tautosakos paveldo kartotekos;

12.10.

suskaitmeninti ne mažiau kaip

penki aktualiausi visuomenei vienakalbiai ir daugiakalbiai žodynai;

12.11.

sutvarkytas ir praktiškai įdiegtas

visų lietuvių kalbos rašto ženklų kodavimas unikode, jų įvedimas į klaviatūrą,

patobulintas ir išplėstas lituanistinis šriftas „Palemonas“ iki ne mažiau kaip

6 000 ženklų; sukurta programinė įranga, užtikrinanti šiems ženklams „Open

Type“ savybių funkcionalumą;

12.12.

sukurta interneto puslapių

atidarymo balsu programinė įranga, atpažįstanti ne mažiau nei 100 komandų ir

(arba) frazių 95 procentų tikslumu, pritaikyta ne mažiau kaip dviem

elektroninėms paslaugoms teikti;

12.13.

sukurtas lietuvių šnekos

atpažinimo variklis, pritaikytas ne mažiau kaip dviem elektroninėms paslaugoms

teikti;

12.14.

sukurtas elektroninio teksto

skaitytuvas, kurio balsas bus panašus į šnekamąją kalbą, kuris pasieks ne

mažesnį nei 80 procentų šnekos suprantamumo lygį ir bus pritaikytas ne mažiau

kaip dviem elektroninėms paslaugoms teikti;

12.15.

sukurta automatinio vertimo iš

lietuvių kalbos į anglų kalbą ir iš anglų

kalbos į lietuvių kalbą sistema, pritaikyta lietuvių kalbos sandaros ir

internetinio turinio vertimo elektroninėms paslaugoms teikti;

12.16.

sukurta automatinio vertimo iš

lietuvių kalbos į prancūzų kalbą ir iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą

sistema, pritaikyta lietuvių kalbos sandaros ir internetinio turinio vertimo

elektroninėms paslaugoms teikti;

12.17.

sukurtos priemonės, pritaikytos

teikti sintaksinės-semantinės analizės paslaugą su galimybe vykdyti semantinę

paiešką esamuose gramatiškai anotuotuose tekstynuose ir analizuoti savo įvestus

tekstus, atlikti lietuvių kalbos gramatinę analizę ir pasiūlyti sakinio

formuluotes;

12.18.

sukurta sistema, sauganti lietuvių

kalbos ir analizės priemones ir rezultatus, pritaikyta analizuoti lietuviško

turinio interneto svetainių turinį, atlikti pagal jį paiešką, palyginti

tarpusavyje svetainėse esančius tekstus ir turinį, pateikti analizės rezultatus

vartotojui priimtina forma.

12.19.

visos pagal šią programą sukurtos

priemonės tarpusavyje sąveikios ir pasiekiamos tinkle visą parą, turi

žmogus–mašina ir mašina–mašina sąsajas.

VI.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13.

Šios programos įgyvendinimo darbus

viešina pagrindinė interneto svetainė „Lietuvių kalba informacinėje

visuomenėje“ (www.likit.lt).

14.

Šios programos priede

pateikiamas jos įgyvendinimo priemonių planas ir preliminarus lėšų poreikis

joms įgyvendinti. Priemonėms, kurias numatyta finansuoti iš 2007−2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos

lėšų, įgyvendinti bus skelbiami kvietimai teikti

paraiškas, ir šių priemonių vykdytojai atrenkami

konkurso būdu pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Informacinė

visuomenė visiems“ priemonę „Lietuvių

kalba informacinėje visuomenėje“.

15.

Šios programos įgyvendinimą

koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Susisiekimo ministerija. Valstybinei lietuvių kalbos komisijai siūloma dalyvauti koordinuojant

šios programos įgyvendinimą.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1592,

2010-11-10, Žin., 2010, Nr. 134-6843 (2010-11-16)

16.

Susisiekimo ministro įsakymu

sudaroma Koordinavimo taryba, kuri atlieka šios programos įgyvendinimo

koordinavimo funkciją

16.1.

nagrinėja šios programos

įgyvendinimą, rengia ataskaitas Susisiekimo ministerijai;

16.2.

vertina pasiektą pažangą

įgyvendinant šią programą.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1592,

2010-11-10, Žin., 2010, Nr. 134-6843 (2010-11-16)

17.

Valstybinės biudžetinės įstaigos,

dalyvaujančios įgyvendinant šią programą, kasmet iki kovo 1 d. teikia

Koordinavimo tarybai informaciją apie šios programos priemonių vykdymą.

––––––––––––––––––––

Lietuvių

kalbos informacinėje visuomenėje 2009–2013 metų programos

priedas

LIETUVIŲ KALBOS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE 2009–2013

METŲ PROGRAMOS įgyvendinimo

PRIEMONIŲ PLANAS

Eil. Nr.

Uždavinio pavadinimas

Priemonės pavadinimas

Vykdytojai

Vykdymo metai

Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų

Lėšų šaltinis

1.

Sudaryti sąlygas,

užtikrinančias visavertį lietuvių kalbos (rašytinės ir šnekamosios)

funkcionavimą visose valstybės gyvenimo srityse

1.1. Sukurti interneto

svetainę, kurioje būtų sudaryta galimybė visuomenei viešai ir nemokamai

naudotis esamais lietuvių kalbos ir raštijos ištekliais, vykdant šios

programos įgyvendinimo priemones sukurtais produktais ir paslaugomis

konkurso būdu

atrinkta valstybės biudžetinė įstaiga

2009−2011

1500

2007–2013 metų Europos

Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšos

1.2. Papildyti esamą

lietuvių kalbos tekstyną

konkurso būdu

atrinkta valstybės biudžetinė įstaiga

2010−2013

1000

2007–2013 metų Europos

Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšos

1.3. Sukurti lietuvių

kalbos garsyną

konkurso būdu

atrinkta valstybės biudžetinė įstaiga

2010−2013

1000

2007–2013 metų Europos

Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšos

1.4. Rengti lietuvių kalbos

tvarkymo informacinėse technologijose standartus

Lietuvos

standartiza­cijos departamentas

2010

200

Aplinkos ministerijos

asignavimai

1.5. Sukurti edukacines,

lietuvių kalbai skirtas, skaitmenines mokymo priemones

konkurso būdu atrinkta valstybės biudžetinė įstaiga

2010−2012

1000

2007–2013 metų Europos

Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšos

2.

Lituanizuoti kompiuterių

programinės įrangos ir skaitmeninių įrenginių vartotojų sąsajas, plėtoti ir

norminti terminiją

2.1. Sudaryti sąlygas

atsirasti lokalizuotai visuomenei aktualiai programinei įrangai

konkurso būdu

atrinkta valstybės biudžetinė įstaiga

2010−2012

2000

2007–2013 metų Europos

Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšos

2.2. Parengti programoms

lokalizuoti reikalingas priemones

konkurso būdu

atrinkta valstybės biudžetinė įstaiga

2010−2013

1000

2007–2013 metų Europos

Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšos

2.3. Kurti naujus ir

tobulinti esamus lietuvių kalbos kompiuterinius šriftus

konkurso būdu

atrinkta valstybės biudžetinė įstaiga

2010−2013

1000

2007–2013 metų Europos

Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšos

3.

Kaupti

lietuvių kalbos ir raštijos išteklius, jų pagrindu kurti viešai prieinamus

skaitmeninius produktus

3.1.

Suskaitmeninti nacionalinio kalbos ir tautosakos paveldo kartotekas

konkurso būdu

atrinkta valstybės biudžetinė įstaiga

2010−2012

4900

2007–2013 metų Europos

Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšos

3.2.

Skaitmeninti vienakalbius ir daugiakalbius žodynus

konkurso būdu

atrinkta valstybės biudžetinė įstaiga

2010−2012

3000

2007–2013 metų Europos

Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšos

4.

Diegti lietuvių šnekamosios

kalbos (balso) vartojimą kompiuteriuose ir kompiuterizuotuose prietaisuose

4.1.

Sukurti komandų ir frazių atpažintuvus ir jų pagrindu teikiamas elektronines

paslaugas

konkurso būdu

atrinkta valstybės biudžetinė įstaiga

2010−2012

2000

2007–2013 metų Europos

Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšos

4.2. Sukurti lietuvių

ištisinės šnekos atpažintuvą ir garsyną ir jų pagrindu teikiamas elektronines

paslaugas

konkurso būdu

atrinkta valstybės biudžetinė įstaiga

2010−2013

3700

2007–2013 metų Europos

Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšos

4.3. Sukurti lietuvių

šnekamosios kalbos (balso) sintezatorių ir jo pritaikymus

konkurso būdu

atrinkta valstybės biudžetinė įstaiga

2010−2011

2000

2007–2013 metų Europos

Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšos

5.

Kurti kalbos automatinio

vertimo ir sintaksinės-semantinės analizės priemones, pagrįstas naujomis

technologijomis

5.1. Sukurti automatinio

vertimo iš lietuvių kalbos į anglų kalbą ir iš anglų kalbos į lietuvių kalbą

sistemą

konkurso būdu

atrinkta valstybės biudžetinė įstaiga

2010−2012

4000

2007–2013 metų Europos

Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšos

5.2. Sukurti automatinio

vertimo iš lietuvių kalbos į prancūzų kalbą ir iš prancūzų kalbos į lietuvių

kalbą sistemą

konkurso būdu

atrinkta valstybės biudžetinė įstaiga

2010−2012

1400

2007–2013 metų Europos

Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšos

5.3. Sukurti lietuvių

kalbos sintaksinės-semantinės analizės priemonę ir jos pritaikymus

konkurso būdu

atrinkta valstybės biudžetinė įstaiga

2010−2012

4500

2007–2013 metų Europos

Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšos

5.4. Sukurti lietuviškų

interneto svetainių analizės sistemą ir jos pritaikymus

konkurso būdu

atrinkta valstybės biudžetinė įstaiga

2010−2012

5500

2007–2013 metų Europos

Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšos

Iš viso

39700

––––––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1304, 2009-10-14,

Žin., 2009, Nr. 125-5388 (2009-10-20)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M. KOVO 21 D. NUTARIMO NR. 319 "DĖL

LIETUVIŲ KALBOS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE 2007-2010 METŲ PROGRAMOS

PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

Nauja

nutarimo redakcija.

2.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1592, 2010-11-10,

Žin., 2010, Nr. 134-6843 (2010-11-16)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M. KOVO 21 D. NUTARIMO NR. 319 "DĖL

LIETUVIŲ KALBOS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE 2009-2013 METŲ PROGRAMOS

PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2010-11-16)

aubodi@lrs.lt