DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

/me

Nutarimas paskelbtas: Žin.,

2000, Nr. 70-2074

Neoficialus nutarimo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A

S

2000 m. rugpjūčio 17

d. Nr. 934

Vilnius

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE PATVIRTINIMO

Vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475 “Dėl

Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos

Sąjungoje rengimo tvarkos” (Žin., 1999, Nr. 38-1167), Lietuvos

Respublikos Vyriausybė nutaria

1.

Patvirtinti pridedamą Lietuvos

Respublikos derybinę poziciją “Laisvė teikti paslaugas” (3 derybinis skyrius).

2. Užsienio

reikalų ministerija turi pateikti 1 punkte nurodytą derybinę poziciją Lietuvos

stojimo į Europos Sąjungą konferencijai.

3. Pavesti

Lietuvos Respublikos vyriausiajam derybininkui deryboms su Europos Sąjunga ir

jos valstybėmis narėmis dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje

užtikrinti, kad patvirtinta derybinė pozicija, prieš teikiant ją Lietuvos

stojimo į Europos Sąjungą konferencijai, būtų patikslinta naujausia informacija

apie pažangą vykdant pozicijoje nurodytus įsipareigojimus.

Ministras

Pirmininkas Andrius

Kubilius

Užsienio

reikalų ministras Algirdas

Saudargas

_______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 934

LIETUVOS

RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA

“LAISVĖ TEIKTI

PASLAUGAS”

(3 DERYBINIS SKYRIUS)

I. BENDROSIOS

NUOSTATOS

2004 m. sausio 1 d.

laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti

narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus.

Lietuvos

Respublika pritaria visam acquis

laisvės teikti paslaugas srityje.

Lietuvos

Respublika pasirengusi suderinti nacionalinę teisę su laisvės teikti paslaugas acquis reikalavimais.

Lietuvos

Respublika šiame derybiniame skyriuje prašo pereinamųjų laikotarpių.

Lietuvos

Respublika prašo priskirti Lietuvos kredito unijas prie direktyvos 2000/12/EB 2

straipsnio 3 dalyje išvardytų institucijų, o Centrinei kredito unijai numato

taikyti 1 mln. eurų minimalaus pagrindinio kapitalo reikalavimą pagal

direktyvos 2000/12/EB 5 straipsnio 2 dalį.

Lietuvos

indėlių draudimo sistemai visiškai suderinti su direktyvos 94/19/EB

reikalavimais reikia pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. gruodžio 31 dienos.

Direktyvos

97/9/EB dėl kompensavimo investuotojams sistemų nuostatoms įgyvendinti reikia

pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. gruodžio 31 dienos.

Skyriaus pakeitimai

Nr. 256, 2001 03 05, Žin., 2001, Nr.

21-698 (2001 03 09

Nr. 882, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr.

62-2268 (2001-07-18)

II.

PAGRINDIMAS

Finansinių paslaugų sektorius

Bankininkystė

Lietuvoje

veikia dviejų tipų kredito įstaigos – komerciniai bankai ir kredito unijos.

Bankų steigimo, licencijavimo, veiklos ir priežiūros tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Lietuvos banko įstatymas (Žin., 1994, Nr. 99-1957), Lietuvos

Respublikos komercinių bankų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 2-33) ir Lietuvos

banko teisės aktai. Kredito unijų veiklą reglamentuoja 1995 metais priimtas

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 26-578). 2000 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos centrinės kredito

unijos įstatymą (Žin., 2000, Nr. 45-1288) ir

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 2000, Nr.

45-1289), kuriuo

praplėstas kredito unijų narių ratas – kredito unijų nariais gali būti fiziniai

asmenys ir ribotas juridinių asmenų ratas.

Kredito įstaigų

steigimo ir veiklos sąlygos (direktyvos 2000/12/EB ir 89/117/EEB)

Bankų steigimo,

licencijavimo tvarką ir bankų atliekamas operacijas nustato Lietuvos

Respublikos komercinių bankų įstatymas. Lietuvoje nėra apribojimų užsienio

bankams steigti savo padalinius. Užsienio bankų dukterinių bankų ar kitų jų

padalinių steigimą, leidimų ar licencijų išdavimą reglamentuoja Lietuvos

Respublikos komercinių bankų įstatymas ir Lietuvos banko teisės aktai.

Įgyvendinant įsikūrimo ir paslaugų teikimo laisvę, užsienio bankams ir jų

padaliniams veikti sudarytos tokios pat sąlygos kaip Lietuvos Respublikos

bankams. 1998 metais Lietuvos banko valdybos patvirtintos Užsienio bankų

dukterinių bankų bei filialų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, priežiūros

taisyklės (Žin., 1998, Nr. 103-2855) atitinka

direktyvų 2000/12/EB ir 89/117/EEB reikalavimus. Šios taisyklės nustato

užsienio bankų dukterinių bankų bei filialų (skyrių) priežiūros tvarką, jų

Lietuvos bankui teikiamas ataskaitas, privalomųjų veiklos riziką ribojančių

normatyvų apskaičiavimo tvarką. 1998 metų pabaigoje į Lietuvos banko teisės

aktus įrašytos Antrosios bankinės direktyvos priede išvardytos veiklos rūšys,

pagal kurias apibrėžtos kredito ir finansų veikla besiverčiančios įmonės, į

kurias šalies kredito įstaigos gali investuoti be apribojimų. Visi direktyvos

reikalavimai dėl akcijų paketų įsigijimo perkelti į nacionalinę teisę Lietuvos

bankui patvirtinus papildytas Lietuvos banko leidimų įsigyti ar (ir) valdyti

komercinių bankų akcijų paketus išdavimo taisykles (Žin., 1997, Nr 68-1718; 1999, Nr. 27-790).

Kredito unijų

steigimą ir veiklą reglamentuoja 1995 metais priimtas Lietuvos Respublikos

kredito unijų įstatymas. Kredito unijos steigiamos vadovaujantis kooperacijos

ir tarpusavio pasitikėjimo, griežtos narystės principais, jų veikla ribota,

skirta savo narių poreikiams tenkinti. Šiuo metu (2000 m. gegužės 1 d. duomenimis) Lietuvoje veikia 36 kredito unijos, jų turtas – 11,5 mln. litų, arba

mažiau nei 0,1 procento visos kredito įstaigų sistemos turto.

Siekdamas

skatinti tolesnę kredito unijų plėtrą ir užtikrinti kredito unijų sistemos

patikimumą, Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. gegužės 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą. Centrinė kredito unija bus įkurta

iki 2001 metų lapkričio. Minėtame įstatyme nustatyta, kad Centrinės kredito

unijos steigėjos – Lietuvos kredito unijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

o minimalus pagrindinis kapitalas – 1 mln. eurų.

Įsteigus

Centrinę kredito uniją, pagerės kredito unijų atsiskaitymas, be to, bus

sudarytos sąlygos kredito unijoms atlikti daugiau operacijų, didės visuomenės

pasitikėjimas jomis. Centrinėje kredito unijoje bus įkurtas stabilizavimo

fondas, kurio paskirtis – teikti paramą kredito unijoms, turinčioms mokumo

problemų. Centrinės kredito unijos įkūrimas taps savotišku kredito unijų

likvidumo ir mokumo atkūrimo garantu, užtikrinančiu patikimą ir saugią kredito

unijų sistemos veiklą. Be to, kredito unijos galės dalyvauti indėlių draudimo

sistemoje. Kredito unijų narių indėlių draudimo sistema leis joms pritraukti

daugiau lėšų ir didinti savitarpio paskolų ir kitos veiklos apimtį.

Atsižvelgdama į tai ir ypač į nedidelę, tačiau socialiniu požiūriu svarbią

kredito unijų užimamos rinkos dalį, Lietuvos Respublika prašo priskirti

Lietuvos kredito unijas prie direktyvos 2000/12/EB 2 straipsnio 3 dalyje

išvardytų institucijų, o Centrinei kredito unijai numato taikyti 1 mln. eurų

minimalaus pagrindinio kapitalo reikalavimą pagal direktyvos 2000/12/EB 5

straipsnio 2 dalį.

Skirsniaus pakeitimai

Nr. 256, 2001 03 05, Žin., 2001, Nr.

21-698 (2001 03 09

Riziką ribojanti

priežiūra (direktyvos 2000/12/EB nuostatos dėl nuosavų lėšų, mokumo ir didelių

paskolų)

Direktyvos

reikalavimai dėl nuosavų lėšų perkelti į nacionalinę teisę 1996 metais Lietuvos

banko valdybai patvirtinus Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisykles (Žin.,

1996, Nr. 111-2532).

Kapitalo sudėtis ir jo dydžio skaičiavimo tvarka visiškai suderinta su

direktyvos reikalavimais. Direktyvos nuostatos dėl subordinuotų paskolų

perkeltos į nacionalinę teisę 1999 metais patikslinus Bendrąsias nuostatas dėl

subordinuotų paskolų (Žin., 1999, Nr. 13-344), kuriose

atsižvelgta į visus direktyvoje nustatytus subordinuotų paskolų pripažinimo

kriterijus. Apskaičiuotas banko kapitalo dydis taip pat naudojamas skaičiuojant

visus banko veiklos riziką ribojančius normatyvus. Be to, kapitalo pakankamumo

skaičiavimo taisyklės taip pat visiškai atitinka direktyvoje 2000/12/EB

pateiktus mokumo normatyvo reikalavimus.

Visi direktyvos

2000/12/EB reikalavimai dėl didelių paskolų įgyvendinti 2000 metais priėmus

Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo pakeitimo įstatymą ir Lietuvos

banko valdybos nutarimu patvirtinus naują Maksimalios paskolos sumos vienam

skolininkui ir didelių paskolų normatyvų apskaičiavimo metodiką (Žin., 1996,

Nr. 90-2112;

2000, Nr. 44-1284).

Bendradarbiavimas

riziką ribojančios priežiūros srityje (direktyva 95/26/EB)

Lietuvos

Respublikos komercinių bankų įstatyme numatoma teikti informaciją tam tikroms

tarnyboms, kartu numatytas ir priežiūros tikslais gautos informacijos

konfidencialumas. Atskirų sektorių priežiūros tarnybų bendradarbiavimas gyvėja.

Aktyvėja ir Lietuvos banko ir užsienio valstybių priežiūros tarnybų santykiai,

rengiamos bendradarbiavimo sutartys, keičiamasi informacija. Lietuvos bankas

turi teisę pasirašyti su užsienio valstybių kredito įstaigų priežiūros

institucijomis priežiūros sutartis. Sutartys su Rusijos centriniu banku ir

Suomijos finansinių institucijų priežiūros tarnyba jau pasirašytos, o su

Estija, Latvija, Švedija, Lenkija ir Baltarusija – rengiamos. Visus direktyvos

reikalavimus numatoma įgyvendinti priėmus Lietuvos Respublikos finansinių institucijų

įstatymą.

Konsoliduota

priežiūra (direktyva 2000/12/EB)

Konsoliduota

bankų priežiūra pradėta vykdyti nuo 1997 metų. Vadovaujantis direktyvos

92/30/EEB reikalavimais, parengtos ir Lietuvos banko valdybos patvirtintos

Finansinių ataskaitų konsolidavimo ir konsoliduotos priežiūros taisyklės (Žin.,

1997, Nr. 78-2004).

Taisyklės reglamentuoja konsoliduotos priežiūros vykdymą, konsoliduotų ir

individualių veiklos riziką ribojančių normatyvų taikymą ir vertinimą, taip pat

nustato, kad bankai kas ketvirtį privalo pateikti Lietuvos bankui informaciją

apie savo investicijas. 1999 metais parengti ir patvirtinti pakeitimai (Žin.,

1999, Nr. 71-2239),

kurie leidžia bankams taikyti išsamesnius konsolidavimo metodus, taip pat į

konsoliduotas ataskaitas įtraukiamos ir bankų dukterinės draudimo bendrovės.

Bankų ir draudimo bendrovių finansinės ataskaitos konsoliduojamos taikant

nuosavybės metodą.

Metinių ir

konsoliduotų ataskaitų skelbimas (direktyva 86/635/EEB)

Šios direktyvos

reikalavimai įgyvendinti 1996 metais Lietuvos banko valdybai patvirtinus bankų

publikuojamų metinių finansinių ataskaitų formas ir minimalius reikalavimus

paaiškinamajam raštui (Žin., 1996, Nr. 111-2533). Vėliau

priimta keletas svarbių nutarimų, susijusių su finansinių ataskaitų sudarymu.

Bankai privalo skelbti ne tik metinę ataskaitą, bet ir konsoliduotą metinę ataskaitą

ir audito išvadas. Be to, jie įpareigoti parengti ir išspausdinti visą metinę

ataskaitą atskiru leidiniu, kad visi pageidaujantieji galėtų gauti informaciją

apie banko finansinę būklę. Sukonkretinti reikalavimai aiškinamajam raštui –

bankai įpareigojami pateikti pagrindinius apskaitos politikos pasikeitimus per

metus ir nurodyti jų įtaką banko veiklos rezultatams. 1999 metais pirmą kartą

atliktas 1998 metų konsoliduotų bankų finansinių ataskaitų auditas.

Sutartinė

užskaita (direktyva 2000/12/EB)

1998 metais

Lietuvos banko valdybos patvirtintos balansinės ir pelno (nuostolio) ataskaitų

formos (Žin., 1998, Nr. 51-1419)

leidžia išsamiau įvertinti nebalansinių straipsnių struktūrą. Tuo tikslu

nebalansiniai straipsniai, apimantys valiutos keitimo, turto pirkimo, pardavimo

ir palūkanų normų sutartis, suskirstyti į nebalansinius įsipareigojimus ir

nebalansines pretenzijas. Šie pakeitimai leis vadovaujantis direktyvos

reikalavimais apskaičiuoti valiutos keitimo ir palūkanų normų, novacijos ar

kitų tarpusavio užskaitos sutarčių pagrindu sudarytų sandorių grynąją vertę.

Kol kas, atsižvelgiant į esamą ekonomikos būklę, taikyti tokias sutartis

netikslinga, kadangi bankai prisiimtų papildomą aktyvų riziką esant tai pačiai

kapitalo bazei. Visos direktyvos nuostatos bus įgyvendintos iki 2003 m. gruodžio 31 dienos.

Kapitalo

pakankamumas (direktyvos 93/6/EEB ir 98/31/EB)

Šiuo metu

Lietuvos banke pradėti rengti teisės aktai dėl direktyvų 93/6/EEB ir 98/31/EB

įgyvendinimo, siekiant sukurti rinkos rizikos nustatymo ir mažinimo nuosavu

kapitalu mechanizmą. Rinkos rizikos vertinimo metodika apims pagrindinių rūšių

rinkos riziką (užsienio valiutos, palūkanų normos, nuosavybės vertybinių

popierių, biržos prekių ir sandorio šalies) ir leis nustatyti kapitalo poreikį

atitinkamai rizikai padengti. Bus nustatyti kredito įstaigų prekybinių ir

bankinių knygų įvertinimo principai, vidinių rinkos rizikos modelių vertinimo

kriterijai ir pagrindiniai jiems keliami reikalavimai. Šiuo metu rengiamas

Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių projektas, mėginama nustatyti, kaip

jas praktiškai taikyti Lietuvos bankuose. Direktyvų 93/6/EEB ir 98/31/EB

reikalavimus numatoma įgyvendinti 2002 metais.

Direktyva dėl

indėlių garantijų sistemų (94/19/EB)

Lietuvoje

taikoma indėlių draudimo schema beveik atitinka direktyvos 94/19/EB

reikalavimus

į draudžiamo

indėlio sritį patenka ne tik indėlio likučiai, bet ir kiti indėlininkų

reikalavimai, kylantys iš normalių bankinių operacijų (įskaitant ir sukauptas

palūkanas), kartu nustatomi bendros sąskaitos lėšų draudimo principai;

užsienio bankų

filialai, kurių indėliai neapdrausti ar kitaip neapsaugoti pagal jų valstybės

teisės aktus, turi apdrausti indėlius pagal Lietuvos Respublikos indėlių draudimo

įstatymą. Užsienio bankų filialų, kurių indėlių draudimo ar kitokios apsaugos

sąlygos blogesnės už esamas Lietuvoje, gali papildomai apdrausti indėlius

Lietuvos Indėlių draudimo fonde Lietuvoje taikomomis sąlygomis;

su direktyva

visiškai suderinti draudimo apribojimai su banku susijusiems asmenims, klientų

teisės į draudimo kompensacijas ir jų išmokėjimo trukmė, indėlių draudimo

nutraukimo principai;

bankų klientai,

laikantys banke indėlius, informuojami apie indėlių draudimo sąlygas ir

kompensavimo mechanizmą.

Pagal galiojantį

Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 1-1; 1999, Nr. 65-2087) Lietuvoje

draudžiamas indėlis mažesnis už nustatytąjį direktyvoje 94/19/EB (Lietuvoje –

45000 litų, direktyvoje – 80000 litų), kompensuojama irgi yra daug mažiau,

draudžiami tik gyventojų indėliai.

Nurodytiesiems

skirtumams pašalinti ir Lietuvos indėlių draudimo schemai visiškai suderinti su

direktyvos 94/19/EB reikalavimais reikia pereinamojo laikotarpio – iki 2007 m. gruodžio 31 dienos.

Vidutinis

indėlis Lietuvoje daug mažesnis nei ES, todėl draudžiamą sumą padidinti reikėtų

palaipsniui priklausomai nuo indėlių didėjimo Lietuvos bankuose. Staigus

draudimo sumos padidinimas padengtų daugiau nei 99 procentus visų draudžiamų

indėlių, o specialiam draudimo fondui tektų padidinti įsipareigojimus

indėlininkams net 60 procentų. Indėlių draudimas turi tapti Lietuvoje bankinio

sektoriaus stabilumo garantu.

Naujojo Lietuvos

Respublikos indėlių draudimo įstatymo projektą numatyta parengti 2000 metais ir

įstatymą priimti 2001 metais. Naujasis įstatymas nustatys, kad indėlių

garantijos ES standartus atitiks 2007 m. gruodžio 31 dieną.

Skirsniaus pakeitimai

Nr. 256, 2001 03 05, Žin., 2001, Nr.

21-698 (2001 03 09

Draudimas

Lietuvos

Respublikos draudimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 73-1742),

įsigaliojęs 1996 m. liepos 31 d., nustatė pagrindinius draudimo įmonių steigimo

ir veiklos reikalavimus. Įstatymo nuostatos suderintos su pirmosios kartos

direktyvomis draudimo srityje (direktyvos 73/239/EEB ir 79/267/EEB). 2000 m. kovo 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas

įtvirtino kai kurias draudėjų apsaugos nuostatas, numatytas Antrojoje gyvybės

draudimo direktyvoje (direktyva 90/619/EEB), ir panaikino abipusiškumo reikalavimą

siekiant narystės Pasaulio prekybos organizacijoje.

Kai

kurios direktyvų nuostatos, nesureguliuotos Lietuvos Respublikos draudimo

įstatymo, įgyvendintos Finansų ministerijos ir Valstybinės draudimo priežiūros

tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos nutarimais, kurie nustato draudimo

įmonių steigimo ir veiklos reikalavimus. Nustatyta draudimo įmonių mokumo

atsargos skaičiavimo metodika, draudimo techninių atidėjimų dydžių

apskaičiavimo metodika, finansinių ataskaitų viešo skelbimo tvarka. Numatyti ir

įpareigojimai, būtini priežiūros funkcijai vykdyti: draudimo įmonių akcininkų

sąrašo, finansinių ataskaitų, duomenų apie įmonės vadovą, įstatinio kapitalo ir

draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo ataskaitų, statistinių apyskaitų

pateikimas Valstybinei draudimo priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos.

Rengiant šiuos teisės aktus, daugeliu atveju buvo atsižvelgiama ir į trečiosios

kartos direktyvų 92/49/EEB ir 92/96/EEB reikalavimus.

Svarbiausiosios direktyvų transporto priemonių

savininkų civilinės atsakomybės draudimo srityje (direktyvos 72/166/EEB,

84/5/EEB, 90/232/EEB) nuostatos įrašytos į Lietuvos Respublikos transporto

priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą

(Žin., 2001, Nr. 56-1977)

ir jo lydimuosius aktus. Nurodytąjį įstatymą Lietuvos Respublikos Seimas priėmė

2001 m. birželio 14 d., o transporto priemonių savininkų ir valdytojų

civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema bus įvesta nuo 2002 m. balandžio 1 dienos.

Pastraipos pakeitimai

Nr. 882, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr.

62-2268 (2001-07-18)

Priėmus 2000

metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl draudimo įmonių metinės

finansinės atskaitomybės bus įgyvendinti direktyvos 91/674/EEB reikalavimai.

2001 metais bus

parengti projektai teisės aktų, įgyvendinančių acquis reikalavimus, susijusius su įvairia rizika (teismo

išlaidų, pagalbos draudimas).

Siekiant derinti

nacionalinę teisę su acquis

nuostatomis, dabar galiojantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas bus

pakeistas Draudimo sutarties įstatymu ir Draudimo veiklos įstatymu. Juose bus

įrašyti visų trijų kartų gyvybės ir ne gyvybės draudimo direktyvų reikalavimai,

taip pat direktyvų nuostatos, susijusios su perdraudimu ir retrocesija,

draudimo tarpininkų veikla, bendruoju draudimu, kredito draudimu, rizikos

mažinimo reikalavimais, draudimo grupių priežiūra (64/225/EEB, 77/92/EEB,

78/473/EEB, 87/343/EEB, 95/26/EB, 98/78/EB). Numatoma, kad įstatymų projektai

bus parengti 2002 metais, įstatymai priimti ir įsigalios 2003 metų I ketvirtį,

išskyrus nuostatas, susijusias su laisve teikti paslaugas neįsisteigus, įmonės

pagrindinės buveinės valstybės kontrole, leidimu, galiojančiu visoje

Bendrijoje, kurios įsigalios nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

Vertybiniai popieriai ir investicinės paslaugos

Lietuvoje vertybinių popierių viešoji apyvarta ir investicinės paslaugos

reglamentuojamos 1996 metais priimtame Lietuvos Respublikos vertybinių popierių

viešosios apyvartos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 16-412), Lietuvos

Respublikos investicinių bendrovių įstatyme (naujos redakcijos įstatymas

patvirtintas 1999 metais) (Žin., 1995, Nr. 63-1581; 1999, Nr. 98-2811) ir 1999

metais priimtame Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatyme (Žin., 1999, Nr 55-1765).

Rengiamas naujos

redakcijos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos

įstatymas, kuris bus visiškai suderintas su ES teise. Įstatymą numatoma priimti

iki 2001 metų pabaigos. Bus padaryti reikiami atitinkamų Vertybinių popierių

komisijos patvirtintų įstatymo lydimųjų aktų pakeitimai: reglamentuotas

investicinių paslaugų teikėjų paslaugų teikimas Lietuvoje, nustatyti su tuo

susiję “namų” ir “priėmimo” valstybės priežiūros institucijų veiklos principai.

Finansų maklerio

įmonėse galiojanti kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarka iš esmės atitinka ES

teisę, tačiau iki 2004 m. sausio 1 d. ji bus pakeista – iš jos pašalintos

neatitinkančios ES teisės nuostatos, daugiausia susijusios su derivatyvų

rizikos nustatymu.

Lietuvos

Respublikos teisinė bazė bus galutinai suderinta su ES teisės aktais,

reglamentuojančiais investicinių paslaugų teikimą ir vertybinius popierius, iki

2004 m. sausio 1 d., o laisvai paslaugas teikti bus įmanoma nuo narystės ES

pradžios.

Direktyvai

97/9/EB dėl kompensavimo investuotojams sistemų galutinai įgyvendinti reikia

pereinamojo laikotarpio – iki 2007 m. gruodžio 31 dienos. Investicijų draudimo

sistemos pagal ES teisę turi garantuoti iki 20000 eurų kompensaciją, jeigu dėl

investicines paslaugas teikiančios bendrovės nemokumo investuotojai praranda

jai patikėtas lėšas ar vertybinius popierius. Atitinkamo įstatymo projektas

rengiamas, įstatymas bus priimtas iki 2001 metų pabaigos. Pagal šį įstatymą

numatoma palaipsniui garantuoti ES reikalavimus atitinkančią kompensacijos

sumą. Per kiek laiko bus sukaupta specialiame fonde lėšų, kurių prireiks

sistemos funkcionavimo pradžiai, priklausys nuo to, kokia pradinė kompensavimo

suma bus patvirtinta ir kokio dydžio įmokas mokės rinkos dalyviai. Palaipsniui

garantuojamos kompensacijos suma bus didinama, atsižvelgiant į dabartines

gyventojų pajamas, iki 2007 m. gruodžio 31 dienos. Numatoma, kad šį fondą

administruos valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas, kuri administruoja

indėlių komerciniuose bankuose draudimo fondą.

Nefinansinių paslaugų sektorius

Duomenų apsauga

Pritariama

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 95/46/EB ir Konvencijai ETS Nr. 108,

reglamentuojančiomis atitinkamai asmenų apsaugą tvarkant asmens duomenis ir

laisvą tokių duomenų judėjimą.

Nacionalinė

teisė bus visiškai suderinta su acquis

reikalavimais iki 2002 metų priėmus Lietuvos Respublikos asmens duomenų

teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479) pakeitimo

įstatymą ir jo lydimuosius aktus ir pakeitus ar papildžius kitus su jais

susijusius teisės aktus.

Direktyvoje

95/46/EB nustatyta, kad ji netaikoma veiklai, numatytai ES sutarties V dalyje

“Bendrosios užsienio ir saugumo politikos nuostatos” ir VI dalyje

“Bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse nuostatos” (galiojusios

priimant direktyvą 95/46/EB), taip pat veiklai, susijusiai su visuomenės

saugumu, gynyba, valstybės saugumu ir valstybės veiksmais baudžiamosios teisės

srityje. Rengiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos

įstatymo projektą, tokios išimtys buvo numatytos. Siekiama, kad ES sutarties V

ir VI dalyse aptartai veiklai, ypač susijusiai su bendradarbiavimu su

valstybėmis ES narėmis teisingumo ir vidaus reikalų srityse (taip pat Europolo

ir Šengeno konvencijose numatytu valstybių bendradarbiavimu), būtų taikomos

1981 metų konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu

tvarkymu sąlygos. Lietuva yra pasirašiusi minėtąją konvenciją. Ją ratifikuoti

numatoma 2001 metų I ketvirtį.

Prekybos agentų veikla

Prekybos agentų,

kuriems taikomi direktyvos 86/653/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių

su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, koordinavimo reikalavimai,

veiklą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos prekybos

įstatymas (Žin., 1995, Nr. 10-204) ir Lietuvos

civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr. 19-138). Į šiuos

teisės aktus įrašyta tik dalis direktyvos nuostatų. Visos jos yra naujame

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, priimtame 2000 m. liepos 18 dieną.

Naujame Lietuvos

Respublikos civiliniame kodekse prekybos agentu pripažįstamas nepriklausomas ir

savo rizika veikiantis fizinis ar juridinis asmuo, kurio pagrindinė ūkinė

veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis

ar sudaryti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita ir

interesais. Pagal direktyvos reikalavimus labai smulkiai ir tiksliai

reglamentuojami agentinio kontrakto sudarymo, nutraukimo ir pasibaigimo

klausimai, darbdavio ir prekybos agento teisės ir pareigos, prekybos agento

atlyginimo dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarka, agento teisė į kompensaciją ir

nuostolių atlyginimą, agento komercinės veiklos ribojimas pasibaigus agentiniam

kontraktui, kiti klausimai. Visos direktyvos nuostatos bus įgyvendintos nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui.

Informacinės visuomenės paslaugos

Notifikavimą

pagal direktyvos 98/34/EB ir Pasaulio prekybos organizacijos susitarimo dėl

techninių prekybos kliūčių nuostatas dėl keitimosi informacija reglamentuoja

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 617

“Dėl keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir

atitikties įvertinimo procedūras” (Žin., 1999, Nr. 45-1446). Lietuvos Respublikos Vyriausybė svarsto šio nutarimo

papildymo, nustatančio informacinės visuomenės paslaugų teikimo ir naudojimosi

šiomis paslaugomis taisyklių notifikavimo tvarką, projektą. Nutarimą numatoma

priimti 2000 metų III ketvirtį.

Direktyvos

98/84/EB nuostatos bus perkeltos į nacionalinę teisę priėmus Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl nelegalios ir žalingos informacijos

internete (bus priimtas 2001 metų pradžioje). Valdymo reformų ir savivaldybių

reikalų ministerijos Informacijos ir informatikos departamentas atsakingas už

minėtosios direktyvos įgyvendinimą.

Verslo steigimo

laisvė ir laisvė teikti paslaugas amatininkams, prekybininkams ir ūkininkams

Europos

Bendrijos direktyvų reikalavimus dėl steigimosi laisvės ir laisvės teikti

paslaugas savarankiškai dirbantiems asmenims pramonėje, prekyboje ir žemės

ūkyje Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai

Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties” (Žin., 1998,

Nr. 115-3236),

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2127), Lietuvos

Respublikos įmonių įstatymas (Žin., 1990, Nr. 14-395), Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743), Lietuvos

Respublikos prekybos įstatymas, Užsieniečių įsidarbinimo Lietuvos Respublikoje

pagal darbo sutartį tvarka (Žin., 2000, Nr. 48-1399), Patentų

išdavimo tvarka (Žin., 1995, Nr. 91-2043; 1999, Nr. 114-3311), Paslaugų

teikimo taisyklės (Žin., 1995, Nr. 33-779), Profesinės

kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatai bei profesinės kvalifikacijos

vertinimą ir pripažinimą vykdančių institucijų ir reglamentuojamų profesijų

sąrašas (Žin., 2000, Nr. 46-1319)

ir kiti.

Lietuvos

Respublikos įstatymai nustato vienodus įmonių steigimo reikalavimus ir

Lietuvos, ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims. Tiek

Lietuvos, tiek užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje nuolatinei

ūkinei komercinei veiklai vykdyti gali įsteigti įmonę, pasirinkę jos rūšį.

Užsieniečiai kol kas gali steigti žemės ūkio bendroves tik su Lietuvos

fiziniais asmenimis, kooperatines bendroves – Lietuvos Respublikos piliečiai

arba piliečiai ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje (šiuos apribojimus

numatoma panaikinti 2001 metais). Be to, teisės aktai nustato galimybę užsienio

valstybėse įsteigtoms įmonėms atidaryti Lietuvoje filialus. Visų užsienio

valstybių įmonėms numatyti vienodi filialų atidarymo reikalavimai.

Visos

įmonės turi teisę verstis bet kokia įstatymo nedraudžiama ūkine veikla.

Užsienio kapitalo investuoti neleidžiama tik į valstybės saugumą ir gynybą ir

loterijų organizavimą. Verstis kai kuria įstatymų nustatyta veikla reikia

valstybės institucijų išduotos licencijos (leidimo).

Užsienio

fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę įsigyti, naudoti, nuomoti ir parduoti

kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išskyrus žemės ūkio paskirties žemę, kurios

reikia ūkinei veiklai. Esami šioje srityje apribojimai bus panaikinti pakeitus

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, kurio pataisos rengiamos (žr.

derybinį skyrių "Laisvas kapitalo judėjimas").

Fiziniai

asmenys gali įsteigti įmonę ūkinei komercinei veiklai vykdyti arba įsigyti šios

veiklos patentą. Patentai išduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka Lietuvos Respublikos piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims,

turintiems Migracijos departamento leidimą nuolat arba laikinai gyventi

Lietuvos Respublikoje.

Energetinę

veiklą, susijusią su elektros energijos, dujų, centralizuotos šilumos, vandens

tiekimo ir paskirstymo paslaugų teikimu, taip pat laisvu apsisprendimu dėl

naftos ir gamtinių dujų paieškų, žvalgybos, gręžimo ir gavybos paslaugų

steigimo ar teikimo, be bendro pobūdžio teisės aktų, reglamentuoja šakiniai

teisės aktai: Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 63-1582),

Laikinosios naftos paieškų, žvalgymo ir gavybos Lietuvos Respublikoje taisyklės

(Žin., 1992, Nr. 16-434),

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 642 „Dėl

padėties Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje ir vartotojų aprūpinimo

energetikos ištekliais gerinimo“ (Žin., 1992, Nr 29-873). Pagal

galiojančią tvarką veiklai, susijusiai su elektros energijos, dujų ir

centralizuotos šilumos tiekimu ir paskirstymu, išduodami techniniai leidimai.

Leidimai vykdyti naftos paieškas, žvalgybą ir gavybą išduodami Lietuvos

Respublikos Vyriausybės Lietuvos ir užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims

konkurso būdu.

Šiuose

teisės aktuose nėra specifinių reikalavimų, taikomų tik Lietuvos Respublikos

piliečiams ar įmonėms arba tik Europos Sąjungos piliečiams arba bendrovėms,

norinčioms verstis aptariamose direktyvose nurodyta veikla. Lietuvos

Respublikos įstatymai vienodai galioja visų užsienio valstybių piliečiams.

Siekiant

palengvinti teisės steigti ir laisvės teikti paslaugas įgijimą ir sukurti

kvalifikacijų pripažinimo sistemą, priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 1 d. nutarimas Nr. 624 “Dėl Profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo

nuostatų ir profesinės kvalifikacijos vertinimą ir pripažinimą vykdančių

institucijų ir reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo” (Žin., 2000, Nr 46-1319).

Profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatai taikomi asmenims,

įgijusiems profesiją užsienyje. Lietuva bus visiškai pasirengusi įgyvendinti

direktyvą 99/42/EB 2003 m. gruodžio 31 dieną.

III. GEBĖJIMAI

ĮGYVENDINTI ACQUIS

Finansinių paslaugų sektorius

Bankininkystė

Lietuvos

bankas yra kredito įstaigų priežiūros institucija. Indėlių draudimo schemos

įdiegimą užtikrina valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas.

Valstybinė

draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos koordinuoja ir

kontroliuoja draudimo įmonių ir draudimo tarpininkų veiklą. Ši tarnyba turi

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo jai suteiktą teisę vykdyti draudimo

priežiūros veiklą ir nustatytaisiais atvejais taikyti poveikio priemones.

Pagrindinė

investicinių paslaugų ir vertybinių popierių apyvartos reguliavimo ir

priežiūros institucija – Vertybinių popierių komisija, veikianti nuo 1993 metų.

Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas yra dukterinė centrinio

banko įmonė, užtikrinanti, kad būtų laikomasi apskaitos reikalavimų.

Nacionalinė vertybinių popierių birža organizuoja prekybą vertybiniais

popieriais.

Nefinansinių paslaugų sektorius

Asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą prižiūri, išskyrus įstatymo

nustatytus atvejus, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prie Valdymo reformų

ir savivaldybių reikalų ministerijos.

1996

metais Lietuvos standartizacijos departamente prie Valdymo reformų ir

savivaldybių reikalų ministerijos įsteigtas Informacijos centras. Šis centras

veikia kaip centrinė informacijos tarnyba pagal 98/34/EB ir 98/48/EB

reikalavimus ir kaip Pasaulio prekybos organizacijos Prekybos techninių kliūčių

informacinė tarnyba. Valstybės valdymo institucijose įkurti ryšio punktai.

Už

verslo steigimo laisvės politikos įgyvendinimą atsakingos Ūkio ministerija,

Žemės ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

––––––––––––––––-

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 256, 2001 03 05, Žin., 2001, Nr.

21-698 (2001 03 09

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. RUGPJŪČIO 17 D. NUTARIMO NR. 934 "DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE

PATVIRTINIMO" DALINIO PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 882, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr.

62-2268 (2001-07-18)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. RUGPJŪČIO 17 D. NUTARIMO NR. 934 „DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE

PATVIRTINIMO" DALINIO PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

Redagavo: Angonita

Rupšytė (2001-07-18)

anrups@lrs.lt