ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO

1. Šis Įstatymas reglamentuoja santykius, atsirandančius žvejybos, akvakultūros, žuvų perdirbimo ir tiekimo į rinką srityse.

2. Šio Įstatymo tikslas – užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą, jų išsaugojimą bei atkūrimą ir žvejybos kontrolę, atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, žvejų, žuvų augintojų, perdirbėjų bei vartotojų interesus.

3. Šio Įstatymo nuostatos galioja Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje, vidaus vandenyse, teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje, o Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose – jūrų vandenyse.

4. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

1. Šis Įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

2. Žuvų išteklių naudotojai, sudarę vandens telkinių nuomos sutartis iki šio Įstatymo įsigaliojimo, be žvejybos leidimo gali žvejoti iki tose sutartyse nustatyto termino, bet ne ilgiau kaip iki 2005 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio Įstatymo įsigaliojimo patvirtina teisės aktus, reikalingus šiam Įstatymui įgyvendinti.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

LAIKINAI EINANTIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGAS ARTŪRAS PAULAUSKAS

Lietuvos Respublikos žvejybos laivai turi būti registruoti Žvejybos laivų rejestre. Registravimo Žvejybos laivų rejestre taisykles nustato Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.

1. Integruotą žuvininkystės duomenų sistemą sudaro

1) kompiuterinių duomenų bazė apie žuvų išteklių naudojimą (duomenys apie žvejybos kvotas, leidimus žvejybai, žuvų sugavimą, iškrovimą, pirminį pardavimą, žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir kita informacija);

2) palydovinio ryšio Lietuvos Respublikos žvejybos laivų stebėjimo sistema;

3) Žvejybos laivų rejestras;

4) ekonominių ir biologinių duomenų bazė.

2. Integruotą žuvininkystės duomenų sistemą valdo Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.

3. Asmenys, kurie užsiima žuvininkyste, bei vežėjai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka teikia jai duomenis apie žvejybą, žuvininkystės produktų iškrovimą, jų vežimą per Lietuvos Respublikos teritoriją iki pirminio pardavimo, apie pirminį žuvininkystės produktų pardavimą ir supirkimą bei žuvų perdirbimą.

TREČIASIS SKIRSNIS

LIETUVOS ŽUVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS

Žvejybos rūšys yra šios

1) verslinė žvejyba;

2) mėgėjiška žvejyba;

3) specialioji žvejyba.

1. Asmenys versline žvejyba užsiima įgiję žvejybos teisę.

2. Verslinei žvejybai Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje ir mažos apimties priekrantės žvejybai specifinius reikalavimus, atsižvelgiant į veiklos sąlygas, nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.

3. Mažos apimties priekrantės žvejybos laivo reisu asmenų pasirinkimu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti laikoma laivo kelionė nuo išplaukimo iš uosto iki pirminio žuvų pardavimo sugrįžus į uostą, kai šį pardavimą vykdo laivo įgula, arba vienas kalendorinis mėnuo, neatsižvelgiant į laivo išplaukimų ir jo sugrįžimų į uostą skaičių ar žuvininkystės produktų iškrovimo vietų skaičių.

Mėgėjiška žvejyba leidžiama visuose žuvininkystės vandens telkiniuose Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

1. Vadovaujantis specialiosios žvejybos taisyklėmis, specialiosios žvejybos leidimai suteikia žvejybos teisę bet kuriame žuvininkystės vandens telkinyje.

2. Specialiosios žvejybos kompensavimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija. Už specialiosios žvejybos metu sugautas žuvis vandens telkinių savininkams ir nuomininkams nustatyta tvarka kompensuoja asmenys, užsiimantys specialiąja žvejyba.

1. Naudojant žuvų išteklius, turi būti užtikrinamos jų natūralaus atsikūrimo galimybės, palaikomas optimalus žuvininkystės vandens telkinių produktyvumas ir vengiama neigiamų vandens ekosistemų pakitimų.

2. Žvejyba reglamentuojama remiantis mokslinių tyrimų duomenimis pagal tarptautinius žuvų išteklių valdymo principus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktus.

3. Žvejybos reglamentavimo priemonės gali būti šios

1) tam tikrų rūšių žuvų sugavimo limitų nustatymas;

2) leidžiamų žvejybos įrankių, jų kiekio ir žvejybos būdų nustatymas;

3) žvejybos laivų skaičiaus nustatymas;

4) minimalaus gaudomų žuvų dydžio nustatymas;

5) žvejybos draudimas arba ribojimas tam tikru laiku ir (arba) tam tikrose vietose;

6) tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimas.

4. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenų žuvininkystės vandens telkiniuose reglamentavimo priemones nustato Aplinkos ministerija.

5. Žuvų rūšims, kurioms Europos Bendrijos teisės aktai žvejybos limitų nenustato, žvejybos limitus Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, vadovaudamasi mokslinių tyrimų duomenimis, gali nustatyti Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija, o vidaus vandenyse – Aplinkos ministerija.

6. Žvejybos kvotų skyrimo tvarką nustato ir kvotas žuvų išteklių naudotojams paskirsto Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.

1. Žvejybos teisė suteikiama išduodant leidimus žvejybai. Asmenys, Vyriausybės nustatyta tvarka turintys nemokamą žvejybos teisę, gali užsiimti žvejyba turėdami šią lengvatą patvirtinantį dokumentą.

2. Leidimai užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse išduodami Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka, o vidaus vandenyse, išskyrus verslinę žvejybą privačiuose žuvininkystės tvenkiniuose, – Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

3. Leidimus užsiimti versline ar specialiąja žvejyba jūrų vandenyse išduoda Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.

4. Leidimus užsiimti specialiąja ar versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenyse išduoda Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija.

5. Leidimus užsiimti versline žvejyba privačiuose žuvininkystės vandens telkiniuose įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduoda šių telkinių savininkai.

6. Leidimus užsiimti specialiąja žvejyba privačiuose žuvininkystės vandens telkiniuose išduoda Aplinkos ministerija.

7. Leidimai užsiimti mėgėjiška žvejyba valstybiniuose žvejybai neišnuomotuose žuvininkystės vandens telkiniuose išduodami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

8. Privačiuose arba išnuomotuose žuvininkystės vandens telkiniuose leidimus užsiimti mėgėjiška žvejyba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduoda šių telkinių savininkai arba nuomininkai.

9. Valstybinių žuvininkystės vandens telkinių nuomos taisykles nustato Vyriausybė, o privačių – šių telkinių savininkai.

10. Leidimai užsiimti specialiąja žvejyba žuvininkystės vandens telkiniuose išduodami Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

11. Leidimai užsiimti specialiąja žvejyba privačiuose arba išnuomotuose žuvininkystės vandens telkiniuose išduodami tik savininko ar nuomininko sutikimu. Be savininko ar nuomininko sutikimo leidimai užsiimti specialiąja žvejyba gali būti išduodami tik esant ypatingai ekologinei situacijai (epizootijos židinys, ypač vertingų mokslui objektų tyrimai, nepageidaujamų Lietuvai gyvūnų rūšių atsiradimas ir kt.).

12. Vadovaujantis leidimų išdavimo tvarka, leidimuose nurodomas žuvų išteklių naudotojas, žvejybos vietos, įrankiai ir laikas bei kitos sąlygos.

13. Leidimuose užsiimti versline žvejyba žvejybai neišnuomotuose žuvininkystės vandens telkiniuose nurodomos ir žuvų išteklių atkūrimo bei išsaugojimo sąlygos.

1. Žvejybos teisė pasibaigia

1) pasibaigus žvejybos leidime nurodytam terminui;

2) likvidavus arba reorganizavus juridinį asmenį;

3) vadovaujantis leidimų išdavimo tvarka panaikinus žvejybos leidimą;

4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atėmus šią teisę.

2. Jeigu žvejybos galimybių netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl kitų asmenų veikos, patirtų nuostolių apskaičiavimo tvarką bei įkainius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3. Jeigu įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka žvejybos teisė atimama dėl to, kad žuvų išteklių naudotojai nesilaiko įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, tai šių naudotojų patirti nuostoliai atėmus žvejybos teisę neatlyginami.

Žuvų išteklių naudotojai turi teisę

1) užsiimti žvejyba žvejybos leidime nustatytomis sąlygomis;

2) naudoti žuvininkystės vandens telkinių pakrantės apsaugos juostas veiklai, susijusiai su žvejyba, pagal žemės servitutus.

Žuvų išteklių naudotojai privalo

1) racionaliai naudoti ir saugoti žuvų išteklius;

2) laikytis žvejybą ir žuvų išsaugojimą reglamentuojančių tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų, žvejybos taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų bei žvejybos leidimuose, suteikiančiuose teisę naudoti žuvų išteklius, nustatytų sąlygų;

3) Vyriausybės nustatyta tvarka ištirti naudojamus žuvų išteklius ir pateikti tyrimų duomenis Aplinkos ministerijai;

4) paaiškėjus, kad naudojamiems žuvų ištekliams gresia pavojus, imtis priemonių jo išvengti, o atsiradus žalingiems padariniams nedelsiant juos šalinti ir apie tai informuoti Aplinkos ministeriją bei žuvininkystės vandens telkinių savininkus;

5) atlyginti neteisėtais veiksmais žuvų ištekliams padarytą žalą;

6) vykdyti teisėtus Vyriausybės įgaliotų institucijų bei pareigūnų reikalavimus.

1. Planuojant, projektuojant, statant ir eksploatuojant ūkinės ar kitokios veiklos objektus, galinčius neigiamai veikti žuvis bei jų aplinką, turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios palankias žuvų reprodukcijos, migracijos ir gyvenimo sąlygas. Jeigu dėl tokios veiklos neigiamas poveikis žuvims bei jų aplinkai neišvengiamas, projektuose turi būti numatytas žalos atlyginimas arba jos kompensavimo priemonės, kurias turi atlikti darbų užsakovai.

2. Saugomų rūšių žuvų ir jų buveinių bei migracijos kelių išsaugojimo priemones nustato ir jų vykdymą kontroliuoja Aplinkos ministerija. Saugomų rūšių žuvų veisimo, neršto ir migracijos sąlygų gerinimo darbus organizuoja Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.

3. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja vandens telkinių epizootinę būklę, o masiškai pasireiškus užkrečiamosioms žuvų ligoms – atlieka diagnostinius tyrimus ir organizuoja gydymo bei profilaktikos darbus.

1. Žuvininkystės tvenkinių, vidaus vandenų ir mažos apimties priekrantės žvejybos žuvininkystės produktų gamyba priskiriama žemės ūkio veiklai.

2. Privačių žuvininkystės tvenkinių žuvų ištekliai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių savininkams.

3. To paties vandens šaltinio baseine draudžiama įrengti naujus tvenkinius aukštupio kryptimi virš jau esančių žuvininkystės tvenkinių be Aplinkos ministerijos leidimo.

4. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja žuvininkystės tvenkiniuose auginamų žuvų sanitarinę ir epizootinę būklę.

5. Žuvivaisa valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose vykdoma pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą ir su Aplinkos ministerija suderintą programą.

6. Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija.

7. Valstybiniai vidaus vandenys ( išskyrus upes), iš kurių vandeniu aprūpinami visų nuosavybės formų tvenkiniai ir įmonės, užsiimančios žuvivaisa, taip pat inkubacijos cechai, žvejybai nuomojami suteikiant pirmumo teisę minėtoms įmonėms ir tvenkinių savininkams.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ŽVEJYBA LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVEJYBOS LAIVAIS BEI ŽVEJYBA EUROPOS SĄJUNGOS IR TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽVEJYBOS LAIVAIS LIETUVOS RESPUBLIKOS IŠSKIRTINĖJE EKONOMINĖJE ZONOJE

1. Lietuvos Respublikos žvejybos laivų kapitonai turi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei tarptautinėse sutartyse jiems nustatytas teises ir pareigas.

2. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo įgulą (įskaitant laivo kapitoną ir laivo kapitono vyriausiąjį padėjėją) turi sudaryti ne mažiau kaip du trečdaliai Europos Sąjungos valstybių piliečių ar nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų. Laivo kapitono ir laivo kapitono vyriausiojo padėjėjo pareigas gali eiti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.

1. Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose užtikrinama palydovinio ryšio Lietuvos Respublikos žvejybos laivų stebėjimo sistemos veikla.

2. Palydovinio ryšio Lietuvos Respublikos žvejybos laivų stebėjimo sistemą valdo, naudoja ir ja disponuoja Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija, kuri nustato šių teisių įgyvendinimo tvarką.

1. Tarptautinių žvejybos organizacijų reikalavimu jų jurisdikcijai priklausančiose akvatorijose žvejojančiuose Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose privalo dirbti žvejybos stebėtojai. Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka žvejybos stebėtojai skiriami ir į kitose akvatorijose žvejojančius Lietuvos Respublikos žvejybos laivus.

2. Žvejybos stebėtojų veiklos, jų mokymo ir atestavimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

1. Trečiųjų šalių žvejybos laivai, žvejojantys Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, iškraudami žuvis Lietuvos uostuose arba perkraudami į kitą laivą Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, privalo vadovautis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

2. Žemės ūkio ministerija informuoja Lietuvos Respublikos kariuomenės karines jūrų pajėgas apie gautus trečiųjų šalių žvejybos laivų pranešimus dėl įplaukimo į Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną.

Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių žvejybos laivai, užsiimantys žvejyba Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, tikrinami ir sulaikomi Vyriausybės nustatyta tvarka.

PENKTASIS SKIRSNIS

PREKYBA žuvininkystės produktAIS iR parama žuvininkystei

1. Pirminio žuvininkystės produktų pardavimo, supirkimo ir kontrolės tvarką nustato Vyriausybė.

2. Pirminį žuvininkystės produktų supirkimą vykdo Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos registruoti pirminiai žuvininkystės produktų supirkėjai.

3. Pirminis žuvininkystės produktų pardavimas ir supirkimas vykdomas Žemės ūkio ministerijos nustatytose pirminio žuvininkystės produktų pardavimo vietose arba aukcionuose, išskyrus išimtis, kurias nustato Vyriausybė. Pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukciono nuostatus tvirtina Žemės ūkio ministerija.

4. Šio straipsnio reikalavimai netaikomi vidaus vandenyse sugautoms žuvims ir iš jų pagamintiems produktams bei pirkėjams, įsigyjantiems žuvininkystės produktus, kurie ne parduodami, o naudojami tik asmeniniam vartojimui.

1. Žuvininkystės produktų kilmė, įsigijimo teisėtumas, sauga ir kokybė Vyriausybės įgaliotų institucijų kontroliuojama visais gamybos, apdorojimo, perdirbimo, laikymo, vežimo, supirkimo ir realizavimo etapais.

2. Žuvininkystės produktai iš žvejybos laivų iškraunami Žemės ūkio ministerijos nustatytose vietose.

3. Visais žuvininkystės produktų realizavimo etapais atsekamumą nuo žuvų sugavimo iki galutinio vartotojo kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

4. Draudžiama sandėliuoti, vežti, perdirbti ir parduoti mažesnes, negu yra nustatyta, minimalaus parduoti nustatyto dydžio žuvis, skirtas maistui, išskyrus akvakultūros įmonėse išaugintas žuvis ir iš jų pagamintus produktus, bei žuvis, skirtas žuvivaisai.

5. Draudžiama prekiauti specialiosios žvejybos metu mokslinių tyrimų tikslais sužvejotomis žuvimis bei iš jų pagamintais žuvininkystės produktais.

6. Draudžiama gabenti, sandėliuoti, perdirbti uždraustos žvejybos metu sužvejotas šviežias žuvis ir prekiauti jomis, išskyrus dirbtinai išaugintas žuvis, kurioms turi būti tai patvirtinantys dokumentai.

7. Draudžiamų sandėliuoti, vežti, perdirbti ar parduoti žuvų ar žuvininkystės produktų panaudojimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.

8. Lietuvos Respublikos žvejybos laivai ir įmonės turi turėti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtinimą, kad jie atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija nustato žuvininkystės produktų gamintojų organizacijų ir žuvininkystės tarpšakinių organizacijų pripažinimo ir pripažinimo panaikinimo tvarką.

Siekdamos palaikyti žuvų išteklių naudotojų pajamų lygį ir stabilią žuvininkystės produktų rinką, žuvininkystės produktų gamintojų organizacijos vykdo intervencines žuvininkystės produktų rinkos reguliavimo priemones, kurias administruoja ir kontroliuoja Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Žuvininkystė remiama pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintas paramos priemones ir programas.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Šio Įstatymo vykdymą pagal kompetenciją kontroliuoja Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šį Įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos

žuvininkystės įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2847/93, nustatantis bendrosios žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003).

2. 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1263/1999 dėl Žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento.

3. 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2792/1999, nustatantis išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriuje taisykles ir tvarką (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2369/2002).

4. 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo.

5. 2000 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1543/2000, nustatantis duomenų, būtinų Bendrijos bendrosios žuvininkystės politikos vykdymui, rinkimo ir tvarkymo sistemą.

6. 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių išsaugojimo ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką.

7. 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivų registro.“