DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas nustato

daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą

ir likvidavimą bei daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą.

Straipsnio pakeitimai

Nr. IX-532, 2001-10-09, Žin., 2001, Nr. 91-3187 (2001-10-26)

daugiabučio namo

savininkų bendriją

Gyvenamojo namo

statybos bendrija (kooperatyvas), nustatyta tvarka atidavusi gyvenamąjį namą

naudoti, statybos bendrijos (kooperatyvo) narių susirinkimo sprendimu gali būti

perregistruota į daugiabučio namo savininkų bendriją. Ši prisiima buvusios

statybos bendrijos (kooperatyvo) skolinius ir kitus įsipareigojimus ir

nustatyta tvarka įregistruoja butų ir kitų patalpų nuosavybę. Statybos bendrija

(kooperatyvas) nustatyta tvarka išregistruojama, o įsteigta daugiabučio namo

patalpų savininkų bendrija ir jos įstatai įregistruojami šio įstatymo nustatyta

tvarka.

Vietos

savivaldos vykdomoji institucija, kita už daugiabučio namo bendrojo naudojimo

objektų priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija turi per 1 mėnesį nuo

bendrijos ir jos įstatų įregistravimo dienos Vyriausybės nustatyta

tvarka perduoti bendrijai valdyti ir prižiūrėti daugiabučio namo bendrojo

naudojimo objektus bei nepanaudotas atskaitymų lėšas namo bendrojo naudojimo

objektams remontuoti, rekonstruoti ar kitaip tvarkyti, taip pat namo statybos

ir techninės inventorizacijos dokumentus, sutartis dėl bendrojo naudojimo

objektų priežiūros, remonto ir tvarkymo.

Įsigaliojus šiam įstatymui,

netenka galios Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis

patalpomis įstatymo (Žin., 1992, Nr.14-378) 3

straipsnis.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS

ADAMKUS

_____________

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-532,

2001-10-09, Žin., 2001, Nr. 91-3187 (2001-10-26)

DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ

BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2001-10-29)

autrap@lrs.lt

dalį

bei

pirmenybės teisė įsigyti dalį bendrosios nuosavybės

1. Kiekvienas iš daugiabučio

namo savininkų (bendrasavininkių) turi teisę perleisti kitam asmeniui

nuosavybėn, išnuomoti, kitokiu būdu perduoti naudotis ar įkeisti visą savo dalį

ar dalį dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, išskyrus gyvenamojo namo

bendrąsias konstrukcijas, bendrąją inžinerinę įrangą bei bendrojo naudojimo

patalpas, kurios negali būti atidalytos iš bendrosios nuosavybės.

2. Daugiabučio namo

savininkai (bendrasavininkiai) turi pirmenybės teisę įsigyti perleidžiamos

bendrosios nuosavybės dalį.

3. Daugiabučio namo

savininkas (bendrasavininkis), norintis perleisti savo dalį bendrojoje dalinėje

nuosavybėje, privalo per notarą pranešti kitiems daugiabučio namo savininkams

(bendrasavininkiams) apie ketinimą perleisti savąją dalį ir kartu nurodyti

perleidimo sąlygas. Jeigu kiti daugiabučio namo savininkai (bendrasavininkiai)

atsisako pasinaudoti pirmenybės teise arba šios teisės į perleidžiamą bendrąją

dalinę nuosavybę neįgyvendina per vieną mėnesį ir jeigu daugiabučio namo

savininkų (bendrasavininkių) susitarimu nenustatyta kitaip, tai bendrosios

dalinės nuosavybės savininkas turi teisę perleisti ją bet kuriam asmeniui.

Jeigu dalis perleista pažeidžiant pirmenybės teisę ją įsigyti, kitas bendrosios

nuosavybės bendrasavininkis turi teisę per tris mėnesius teismine tvarka

reikalauti, kad jam būtų perkeltos naujo ginčijamos dalies savininko teisės ir

pareigos. Įsigytos bendrosios dalies savininkas yra atsakingas už prievoles,

kurios atsirado iki šio sandorio, jeigu tai nurodyta perleidimo sutartyje.

4. Žemės sklypo priskyrimo

daugiabučiui namui, šio sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir

sąlygas nustato žemės santykius nustatantys įstatymai.

1. Patalpos

daugiabučiame name gali būti remontuojamos, rekonstruojamos ir naudojamos

prekybos, viešojo maitinimo, teisėsaugos, ryšių, medicinos, spaudos platinimo,

buitinių paslaugų teikimo bei kitoms negamybinėms reikmėms, jeigu tai

neprieštarauja teritorijos bendrojo plano reikalavimams.

2. Keičiant

gyvenamųjų patalpų paskirtį, jos turi būti rekonstruotos taip, kad būtų

įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis rekonstravimas atitiktų

gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkos

apsaugos ir statybos techninius reikalavimus.

3. Patalpų

paskirties keitimo projektas rengiamas ir statybos darbai vykdomi laikantis

Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų.

4. Pasiūlymas

keisti patalpų paskirtį iki projektavimo sąlygų išdavimo Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti viešai aptartas su

daugiabučio namo patalpų savininkais. Viešam aptarimui turi būti pateikta

patalpų rekonstravimo ir namo aplinkos pakeitimo schema. Viešo aptarimo

rezultatai įvertinami išduodant patalpų paskirties keitimo projektavimo

sąlygas. Ši norma netaikoma, kai negyvenamosios patalpos keičiamos į

gyvenamąsias, taip pat kai naujai negyvenamųjų patalpų paskirčiai, palyginti su

esama, netaikomi griežtesni aplinkos apsaugos, higienos, priešgaisrinės saugos

ir kiti privalomi reikalavimai.

5. Patalpų

paskirties keitimo projektas turi būti suderintas su daugiabučio namo patalpų

savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininku) arba su daugiabučio namo

savininkų (bendrasavininkių) jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotu

atstovu, arba su daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės

administratoriumi, nurodytu šio įstatymo 10 straipsnyje.

6. Priėmimo

naudoti patalpas, rekonstruotas pagal šio straipsnio 1-5 dalių sąlygas,

komisijos sudėtyje turi būti daugiabučio namo patalpų savininkų bendrijos

valdybos įgaliotas asmuo (bendrijos pirmininkas) arba daugiabučio namo patalpų

savininkų bendrosios nuosavybės administratorius. Patalpų priėmimo naudoti

aktas nustatyta tvarka registruojamas Nekilnojamojo turto registre.

7. Ginčai dėl

daugiabučio namo patalpų rekonstravimo, keičiant jų paskirtį, sprendžiami

teismine tvarka.

1. Sprendimą dėl

daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo (palėpių, rūsių ir

kitų bendrojo naudojimo patalpų esminio pertvarkymo ir(ar) paskirties keitimo,

papildomų aukštų statybos, sienų apšiltinimo, telekomunikacijų įrangos ir kitų

darbų, nesusijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais

statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais) priima bendrijos narių

susirinkimas ar bendrijos valdyba bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Jei

bendrija neįsteigta, sprendimą priima daugiabučio namo patalpų savininkų

susirinkimas daugiau kaip pusės patalpų savininkų balsų dauguma. Susirinkimą

šaukia daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) jungtinės veiklos

sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba daugiabučio namo bendrojo naudojimo

objektų administratorius, vadovaudamasis šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta

susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka. Sprendimas taip pat gali būti

priimtas patalpų savininkų apklausos būdu. Apklausa atliekama pagal šio

įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus daugiabučio namo patalpų savininkų

bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus.

2. Sprendimas rekonstruoti

daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus šio namo patalpų savininkams,

jeigu nėra jų sutikimo, negali nustatyti jokių su rekonstrukcija susijusių

turtinių ar finansinių įpareigojimų.

3. Teisė

įsirengti arba įsigyti įrengtas patalpas daugiabučio namo palėpėje ar

pristatytame papildomame aukšte suteikiama šio namo patalpų savininkams.

Pirmenybė teikiama to paties namo viršutinio aukšto patalpų savininkams. Jeigu

daugiabučio namo patalpų savininkai atsisako, ši teisė gali būti suteikiama

tretiesiems asmenims, tarp jų ir vietos savivaldos institucijoms. Teisės į

palėpės ar pristatyto aukšto patalpas suteikimo sąlygas nustato bendrijos narių

susirinkimas, o jeigu bendrijos nėra, - daugiabučio namo savininkų

(bendrasavininkių) susirinkimas. Sprendimas taip pat gali būti priimamas

patalpų savininkų apklausos būdu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka.

4. Tais atvejais, kai

daugiabutis namas susideda iš sublokuotų sekcijų ar korpusų ir jų palėpių

įrengimas ar papildomo aukšto pastatymas nepadaro žalos bendrosios nuosavybės

teisės dalyviams, sprendimą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, gali priimti

atskiros sekcijos ar korpuso patalpų savininkai. Šis sprendimas turi būti

suderintas su šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nurodytomis institucijomis.

5. Daugiabučio namo bendrojo

naudojimo objektų rekonstravimo projektas turi būti Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka viešai aptartas su šio namo patalpų

savininkais. Projekto viešą aptarimą organizuoja šio projekto užsakovas.

6. Rekonstravimo projektas

turi būti suderintas su šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nurodytomis

institucijomis. Šių institucijų įgalioti atstovai taip pat turi dalyvauti

rekonstruoto objekto priėmimo naudoti komisijoje.

7. Rekonstruotas

objektas registruojamas Nekilnojamojo turto registre (jeigu šią registraciją

numato Nekilnojamojo turto registro įstatymas).

reikmėms,

nekeičiant patalpų paskirties

Gyvenamosios

patalpos, nepakeitus jų paskirties (neįrengus atskiro įėjimo ir

neperregistravus jų Nekilnojamojo turto registre), gali būti naudojamos darbo

ir verslo reikmėms, jeigu tai nepažeidžia gyvenamosioms patalpoms nustatytų

reikalavimų ir to namo gyventojų teisių bei teisėtų interesų. Tokio gyvenamųjų

patalpų naudojimo apribojimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

1. Daugiabučio

namo savininkai (bendrasavininkiai) valdyti ir prižiūrėti namo bendrojo

naudojimo objektus gali ir neįsteigę bendrijos, tačiau šiuo atveju jie privalo

sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės veiklos sutartis sudaroma

vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.

2. Jeigu

bendrija neįsteigta arba jau likviduota, kol daugiabučio namo patalpų

savininkai (bendrasavininkiai) nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties,

nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai

skiriamas administratorius.

3. Administratoriumi

gali būti specialiai tam įsteigta savivaldybės įmonė ar vietos savivaldos

vykdomosios institucijos sprendimu šias funkcijas vykdyti įgaliota kita

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atestuota ir turinti

administravimo patirtį įmonė. Administratoriaus funkcijas vykdanti savivaldybės

įmonė negali būti administruojamų namų priežiūros ir remonto paslaugų teikėja.

Gyvenamųjų namų priežiūros ir remonto paslaugos perkamos konkurso tvarka,

vadovaujantis paslaugų kainos ir kokybės kriterijais.

4. Administratorius

veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus daugiabučių namų patalpų

savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus.

Pavyzdinius šio administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota

institucija. Administravimo nuostatuose turi būti numatyta sprendimų, nurodytų

šio įstatymo 8 straipsnyje, priėmimo procedūros ir tvarka, taip pat daugiabučio

namo patalpų savininkų (bendrasavininkių) jungtinės veiklos sutarties sudarymo

iniciatyva.

5. Administravimo

išlaidas apmoka namo patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje

nuosavybėje. Administravimo išlaidų tarifus tvirtina vietos savivaldos

vykdomoji institucija.

6. Administravimas

nutraukiamas įregistravus gyvenamojo namo patalpų savininkų bendriją ir jos

įstatus arba sudarius daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) jungtinės

veiklos sutartį.

ANTRASIS

SKIRSNIS

BENDRIJOS

STEIGIMAS

1. Bendrijos

steigimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas daugiabučio namo patalpų savininkas

ar jų grupė, taip pat vietos savivaldos vykdomoji institucija, kita už namo

priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija .

2. Daugiabučiame

name arba keliuose namuose, jei neįmanoma šių namų atskirai naudoti, steigiama

tik viena bendrija. Atskiru namu laikomas sublokuoto daugiabučio namo korpusas

ar sekcija, jeigu yra galimybė juos atskirai naudoti.

1. Bendrijai

steigti šaukiamas steigiamasis susirinkimas.

2. Apie šaukiamą

steigiamąjį susirinkimą steigimo iniciatorius ne vėliau kaip prieš dvi savaites

iki susirinkimo dienos viešai praneša visiems namo patalpų savininkams ir raštu

- vietos savivaldos vykdomajai institucijai, kitai už namo priežiūrą atsakingai

įmonei, įstaigai, organizacijai, kartu pateikdamas darbotvarkę ir bendrijos

įstatų projektą.

3. Vietos

savivaldos vykdomoji institucija ar kita už namo priežiūrą atsakinga įmonė,

įstaiga, organizacija privalo deleguoti savo įgaliotą atstovą ir pateikti

bendrijos steigimo iniciatoriams namo patalpų savininkų bei jiems priklausančių

patalpų sąrašą. Jame nurodoma namo patalpų savininkų vardas, pavardė ir asmens

kodas (juridinio asmens pavadinimas ir adresas), jiems priklausančių patalpų

naudingasis plotas, patalpų paskirtis, nuosavybės teisės įgijimo pagrindas ir

data.

4. Bendrijos

steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2

namo patalpų savininkų. Steigiamasis susirinkimas renka susirinkimo pirmininką

ir sekretorių.

5. Steigiamojo

susirinkimo nutarimas steigti bendriją, taip pat kiti nutarimai yra teisėti,

kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių namo patalpų

savininkų. Steigiamojo susirinkimo protokolo formą tvirtina Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

6. Steigiamasis

susirinkimas priima nutarimą įsteigti bendriją ir patvirtina jos įstatus.

Įstatų projektą rengia ir steigiamajam susirinkimui pateikia bendrijos steigimo

iniciatoriai.

7. Pakartotinis

bendrijos steigiamasis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po dviejų

savaičių nuo prieš tai skelbto steigiamojo susirinkimo dienos.

1. Bendrijos

įstatai nustato jos steigimą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą bei

bendrijos narių teises ir pareigas, valdymo ir kontrolės organų rinkimo tvarką,

bendrijos nustatomų įmokų rinkimo ir naudojimo tvarką, kitus su bendrijos

veikla susijusius santykius.

2. Bendrijos

įstatuose turi būti nurodyta

1) bendrijos

pavadinimas, adresas;

2) bendrijos

veiklos tikslai ir uždaviniai;

3) bendrijos

narių teisės, pareigos ir atsakomybė pagal bendrijos prievoles;

4) bendrijos

narių susirinkimų ir(ar) bendrijos narių įgaliotinių delegavimo bei jų

susirinkimų šaukimo, sprendimų priėmimo susirinkimuose tvarka, taip pat

sprendimų priėmimo bendrijos narių apklausos būdu tvarka;

5) bendrijos

valdymo ir kontrolės organai, jų rinkimo tvarka, teisės ir pareigos bei

atsakomybė;

6) bendrijos

ūkinės veiklos organizavimo ir administravimo tvarka;

7) tikslinių,

kaupiamųjų ir kitų, susijusių su bendrijos veikla, įmokų nustatymo ir mokėjimo

tvarka, nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimo bei bendrijos narių ir jų

šeimos narių darbo sąnaudų įskaitymo į įmokas tvarka;

8) bendrijos

lėšų naudojimo ir pajamų paskirstymo tvarka;

9) bendrijos

reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.

3. Įstatuose gali

būti nustatytos ir kitos įstatymams neprieštaraujančios nuostatos.

4. Pavyzdinius

bendrijos įstatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

1. Įstatus ir

bendriją registruoja vietos savivaldos vykdomoji institucija. Įstatams ir

bendrijai registruoti pateikiami šie dokumentai

1) prašymas

įregistruoti įstatus ir bendriją;

2) steigiamojo

susirinkimo protokolo nuorašas;

3) dalyvavusių

steigiamajame susirinkime namo patalpų savininkų pasirašytas sąrašas;

4) įstatai.

2. Prašymą

įregistruoti bendriją ir įstatus bei steigiamojo susirinkimo protokolą pasirašo

steigiamojo susirinkimo pirmininkas.

3. Vietos

savivaldos vykdomoji institucija per 30 dienų nuo dokumentų pateikimo dienos

privalo įregistruoti bendriją ir įstatus arba raštu pranešti bendrijos

steigėjams atsisakymo registruoti priežastis. Atsisakymas registruoti bendriją

ir įstatus per 1 mėnesį gali būti apskųstas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

4. Įregistravus

bendriją ir įstatus, per 30 dienų šaukiamas bendrijos narių susirinkimas

išrinkti bendrijos valdybą ir valdybos pirmininką (bendrijos pirmininką), taip

pat revizijos komisiją (revizorių).

5. Nuo įstatų ir

bendrijos įregistravimo dienos bendrija įgyja juridinio asmens teises.

6. Pataisyti ir

(ar) papildyti bendrijos įstatai įsigalioja nuo jų perregistravimo savivaldos

vykdomojoje institucijoje dienos.

7. Bendrijos ir

įstatų registravimas vietos savivaldos vykdomojoje institucijoje

neapmokestinamas.

TREČIASIS

SKIRSNIS

BENDRIJOS

REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

1. Bendrija gali

susijungti su kita bendrija (bendrijomis) ar skaidytis į mažesnes bendrijas,

jei kiekviena iš jų gali veikti atskirame name (namuose) pagal šio įstatymo 11

straipsnio 2 dalies sąlygas.

2. Jeigu viename

ar keliuose iš bendrijos valdomų namų gali veikti atskira bendrija, šio namo

(namų) patalpų savininkai šio įstatymo nustatyta tvarka gali steigti atskirą

bendriją. Tokiu atveju jie turi prieš dvi savaites raštu informuoti bendrijos,

iš kurios atsiskiria, valdybą (bendrijos pirmininką).

3. Vietos

savivaldos vykdomoji institucija privalo įregistruoti atsiskyrusios bendrijos

įstatus, jei pateikiami visi šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyti dokumentai,

ir pranešti bendrijai, nuo kurios atsiskyrė naujoji bendrija, kad ji turi per

tris mėnesius perregistruoti bendrijos įstatus.

4. Bendrija, nuo

kurios atsiskyrė naujoji bendrija, per 1 mėnesį nuo atsiskyrusios bendrijos ir

jos įstatų įregistravimo vietos savivaldos vykdomojoje institucijoje dienos

privalo sudaryti turto ir lėšų padalijimo balansą, kitus bendrijos teisėms ir

prievolėms perimti reikalingus dokumentus ir pateikti bendrijų valdyboms

(bendrijų pirmininkams) tvirtinti. Ginčai dėl turto ir lėšų padalijimo sprendžiami

įstatymo nustatyta tvarka.

5. Bendrijos reorganizavimas

užbaigiamas pasirašius visų teisių ir prievolių, susijusių su atskirto

gyvenamojo namo (namų) bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir kitokiu

tvarkymu, perdavimo aktą. Aktą pasirašo reorganizuotos ir naujai įsteigtos

bendrijų valdybų (bendrijų) pirmininkai ar jų įgalioti asmenys. Perdavimo aktas

registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Perdavimo akto pavyzdinę formą

nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Bendrija likviduojama, jeigu

joje lieka mažiau kaip trys nariai. Apie tai raštu vietos savivaldos vykdomajai

institucijai per 10 dienų privalo pranešti bendrijos valdyba (bendrijos

pirmininkas). Bendrija taip pat gali būti likviduojama teismo sprendimu, jeigu

pažeidžia šį įstatymą ir kitus įstatymus arba jeigu teismo sprendimu yra

pripažinta nemokia. Bendrijos narių susirinkimo sprendimu bendrija gali būti

likviduojama, kai už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 bendrijos narių.

1. Bendrijai

likviduoti skiriamas likvidatorius. Jį skiria bendrijos narių susirinkimas ar

teismas. Teismui bendrijos likvidatorių siūlo bendrijos valdyba (bendrijos

pirmininkas).

2.

Likvidatoriumi gali būti paskirtas ir ne bendrijos narys. Darbo sutartį su

likvidatoriumi sudaro bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas).

3. Nuo

likvidatoriaus paskyrimo dienos savo įgaliojimų netenka bendrijos valdymo

organai.

4. Priimtas

sprendimas likviduoti bendriją turi būti skelbiamas viešai spaudoje ir

registruojamas vietos savivaldos vykdomojoje institucijoje. Apie priimtą

sprendimą likviduoti bendriją per dvi savaites nuo sprendimo priėmimo dienos

raštu pranešama visiems bendrijos kreditoriams, debitoriams bei visiems namo

patalpų savininkams.

5. Likviduojama

bendrija turi teisę sudaryti tik tuos sandorius, kurie susiję su bendrijos

likvidavimu. Sandorius likviduojamos bendrijos vardu sudaro likvidatorius.

6. Likviduojamos

bendrijos turtas parduodamas ir kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių

bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

7. Jei kyla

ginčų dėl bendrijos skolų mokėjimo, bendrijos turtas negali būti dalijamas

bendrijos nariams, kol teismas neišspręs šio ginčo ir nebus atsiskaityta su

kreditoriais.

8. Patenkinus

visų kreditorių reikalavimus, likęs bendrijos turtas padalijamas namo patalpų

savininkams proporcingai jų įnašams šiam turtui įsigyti.

9. Likvidatorius

yra atsakingas bendrijai ir tretiesiems asmenims už nuostolius, atsiradusius

dėl jo kaltės.

10. Bendriją

likvidavus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės

sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą perima vietos savivaldos vykdomoji

institucija.

Likviduotai

bendrijai išregistruoti likvidatorius vietos savivaldos vykdomajai institucijai

turi pateikti

1) prašymą

išregistruoti bendriją;

2) bendrijos

likvidavimo aktą;

3) likviduotos

bendrijos įregistravimo dokumento ir įstatų originalus;

4) teritorinės

valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą atsiskaitymo su biudžetu pažymą.

Pažymoje turi būti nurodytos baudų ir delspinigių sumos, priskaičiuotos iki

reorganizavimo dienos;

5) Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos (arba jos skyriaus) išduotą atsiskaitymo su

ja pažymą. Pažymoje turi būti nurodytos baudų ir delspinigių sumos,

priskaičiuotos iki išregistravimo dienos;

6) bankų

išduotas pažymas apie sąskaitų uždarymą;

7) prašymą dėl

archyvinių dokumentų perdavimo toliau saugoti;

8)

policijos komisariato išduotą kvitą, kad antspaudas sunaikintas.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

BENDRIJOS

VALDYMAS

1. Bendrijos

valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas, bendrijos valdyba (bendrijos

pirmininkas).

2. Bendrijos

narių susirinkimas gali nustatyti atstovavimo kvotas, išrinkti įgaliotinius ir

perduoti bendrijos įgaliotinių susirinkimui dalį savo teisių bei pareigų.

Bendrijos narių įgaliotinių teises nustato bendrijos nuostatai.

Aukščiausias

bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas. Susirinkimas turi

teisę

1) tvirtinti,

keisti ir papildyti bendrijos įstatus;

2) rinkti ir

atšaukti bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką) ir revizijos komisiją

(revizorių);

3) nustatyti

bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius

įgaliojimus valdybos nariams (bendrijos pirmininkui), taip pat jų darbo

apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką

arba sutarčių su gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis

įmonėmis sudarymo sąlygas;

4) tvirtinti

bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų

atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį

planą, lėšų įstatymuose nurodytiems privalomiems statinių naudojimo ir

priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką.

5) vertinti

bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą, tvirtinti metinę bendrijos

ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir revizijos komisijos (revizoriaus)

išvadas apie bendrijos finansinę veiklą;

6) nustatyti

patalpų savininkų atsiskaitymo už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą,

vandenį, energiją ir komunalines paslaugas sąlygas ir tvarką, nepažeisdamas

norminių aktų ir jais nustatytos atsiskaitymo tvarkos;

7) nustatyti

disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei

pajamų paskirstymo klausimus;

8) nustatyti ir

patvirtinti namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisykles;

9) spręsti

bendrijos stojimo į sąjungas (asociacijas), išstojimo iš jų, bendrijos

reorganizavimo ir likvidavimo klausimus.

1. Bendrijos

narių susirinkimus šaukia bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) įstatuose

nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus, pasibaigus ūkiniams

metams. Susirinkimus taip pat gali šaukti

1) revizijos

komisija (revizorius);

2) ne mažiau

kaip 1/4 bendrijos narių.

2. Apie šaukiamą

bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius, nurodytas šio straipsnio 1

dalyje, turi ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos viešai

pranešti bendrijos nariams ir kartu pateikti susirinkimo darbotvarkę. Jei

susirinkimo darbotvarkėje numatyta pakeisti ar papildyti bendrijos įstatus ar

svarstyti lėšų skolinimosi klausimą, apie bendrijos narių susirinkimą nariams

pranešama raštu.

3. Bendrijos

narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2

bendrijos narių. Jeigu į susirinkimą neatvyksta nustatytas narių skaičius, per

dvi savaites šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Jis yra teisėtas, kai

dalyvauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių.

4. Bendrijos

narių susirinkimo nutarimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2

susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje

numatytus atvejus.

5. Bendrijos

narių susirinkimo nutarimai dėl bendrojo naudojimo objektų rekonstrukcijos,

jeigu tai susiję su privalomaisiais mokėjimais, nutarimai dėl lėšų skolinimosi,

bendrijos įstatų pakeitimo ar papildymo yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau

kaip 1/2 daugiabučio namo savininkų.

6. Vienos

patalpos savininkas (bendrasavininkiai) bendrijos narių susirinkime turi vieną

balsą. Bendrasavininkiams jų sutarimu atstovauja vienas asmuo.

7. Susirinkimų

nutarimai yra protokoluojami. Protokolus pasirašo susirinkimo pirmininkas ir

susirinkimo sekretorius. Protokolai registruojami pagal raštvedybos taisykles.

8. Bendrijos

narių sprendimai taip pat gali būti priimti apklausos būdu bendrijos įstatų

nustatyta tvarka.

1. Bendrijos

valdyba yra bendrijos valdymo organas, vadovaujantis bendrijos veiklai tarp

bendrijos narių susirinkimų. Valdyba renkama ne mažiau kaip iš trijų bendrijos

narių. Bendrijos narių susirinkimas gali nuspręsti nerinkti bendrijos valdybos,

o rinkti tik bendrijos pirmininką. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas)

renkama ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Valdybos narių (bendrijos

pirmininko) kadencijų skaičius neribojamas.

2. Bendrijos

valdybos pirmininką iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas arba

jo pavedimu bendrijos valdyba. Bendrijos valdybos pirmininkas organizuoja

valdybos darbą ir atstovauja bendrijai.

3. Bendrijos

valdybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 valdybos

narių. Valdybos nutarimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė

posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Jei valdybos narių balsai pasiskirsto po

lygiai, lemia pirmininko balsas. Valdybos nutarimai protokoluojami. Protokolą

pasirašo valdybos pirmininkas. Protokolai registruojami pagal raštvedybos

taisykles.

4. Bendrijos valdyba

(bendrijos pirmininkas) yra pavaldi bendrijos narių susirinkimui ir atlieka

visas jo pavestas funkcijas. Valdyba ne rečiau kaip vieną kartą per metus

atsiskaito bendrijos narių susirinkimui.

pirmininko) įgaliojimai ir atsakomybė

1. Bendrijos

valdybos ir jos narių (bendrijos pirmininko) įgaliojimus nustato bendrijos

įstatai, taip pat bendrijos narių susirinkimas.

2. Bendrijos

valdyba (bendrijos pirmininkas)

1) rengia

bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų

atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį

planą, taip pat metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir teikia

ją bendrijos susirinkimui;

2) tvarko ir

saugo bendrijos narių (patalpų savininkų) registravimo knygą, namo ir jam

priskirto žemės sklypo techninę ir juridinę dokumentaciją, tvarko bendrijos

raštvedybą;

3) bendrijos

įstatų ir bendrijos susirinkimo nustatyta tvarka organizuoja ir vadovauja

bendrijos ūkinei veiklai, susijusiai su namo bendrojo naudojimo objektų, taip

pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu, arba

šias funkcijas sutarties pagrindu paveda paskirtam administratoriui ar įmonei,

teikiančiai gyvenamųjų namų valdymo administravimo ir priežiūros paslaugas;

4) priima ir

atleidžia iš darbo bendrijos samdomus darbuotojus;

5) tvirtina

bendrijos darbuotojų pareiginius nuostatus;

6) pagal

bendrijos susirinkimo sprendimus naudoja bendrijos lėšas ir tvarko jos

sąskaitas bankuose, taip pat samdo buhalterį arba jo funkcijas

pagal sutartį paveda įmonei, nurodytai šio straipsnio 2 dalies 3 punkte;

7) kontroliuoja,

kaip daugiabučio namo patalpų savininkai vykdo savo prievoles, susijusias su

bendrojo naudojimo objektų priežiūra bei naudojimu, teikia pasiūlymus

teisėsaugos institucijoms ir valstybinės statinių priežiūros tarnyboms

patraukti atsakomybėn kaltus asmenis;

8) atstovauja

bendrijai pagal savo kompetenciją, sprendžia kitus klausimus, susijusius su

bendrijos veikla.

3. Bendrijos

valdyba (bendrijos pirmininkas) privalo laiku rengti bendrijos narių

susirinkimus, parengti jų darbotvarkę, pateikti informaciją susirinkimo

darbotvarkės klausimais.

4. Bendrijos

valdyba (bendrijos pirmininkas) per 5 darbo dienas nuo bendrijos nario

kreipimosi dienos privalo suteikti jam informaciją apie bendrijos valdymo ir

kontrolės organų nutarimus, turtą, lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokesčius,

susijusius su bendrijos veikla. Valdybai draudžiama riboti revizijos komisijos

(revizoriaus) įgaliojimus ar kitaip trukdyti jos darbą.

5. Bendrijos valdyba

(bendrijos pirmininkas) privalo solidariai atlyginti bendrijai nuostolius,

padarytus dėl valdybos (bendrijos pirmininko) nutarimų, priimtų pažeidžiant

bendrijos įstatus, šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuo pareigos

atlyginti nuostolius atleidžiami tie bendrijos valdybos nariai, kurie balsavo

prieš tokį nutarimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to,

kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį nutarimą, įteikė valdybos pirmininkui

rašytinį protestą. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) gali būti

atleidžiama nuo atlyginimo nuostolių, kuriuos ji padarė atlikdama pareigas,

jeigu ji rėmėsi bendrijos dokumentais ir kita informacija, kurios tikrumu

nebuvo pagrindo abejoti, arba veikė neviršydama normalios ūkinės rizikos

laipsnio. Ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia teismas.

1. Bendrijos valdybos

(bendrijos pirmininko) veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Jei

nustatoma pažeidimų, medžiaga perduodama svarstyti bendrijos narių

(įgaliotinių) susirinkimui. Komisijos narių skaičių nustato ir ne daugiau kaip

2 metams ją renka bendrijos narių susirinkimas. Revizijos komisijos nariais

(revizoriumi) negali būti bendrijos valdybos nariai (bendrijos pirmininkas) ir

asmenys, kuriuos su valdybos nariais (bendrijos pirmininku) sieja artimi

giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai),

sutuoktiniai, broliai, seserys, taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir

vaikai).

2. Pasibaigus ūkiniams

metams, revizijos komisija (revizorius) atlieka nuodugnų veiklos patikrinimą,

vertina ir teikia išvadą apie bendrijos finansinę veiklą. Bendrijos valdyba

(bendrijos pirmininkas) privalo pateikti revizijos komisijai (revizoriui)

paaiškinimus ir reikalingus dokumentus.

3. Revizorius privalo

atlikti neeilinį finansinės veiklos patikrinimą, jei to reikalauja ne mažiau

kaip 1/4 bendrijos narių, ir revizijos ataskaitą pateikti bendrijos narių

susirinkimui.

PENKTASIS

SKIRSNIS

BENDRIJOS IR JOS

NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

1. Bendrija turi

teisę

1) turėti

sąskaitas bankuose;

2) pirkti ar

kitokiu būdu įsigyti turtą, reikalingą bendrijos veiklai, jį parduoti,

išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;

3) nustatyta

tvarka statyti ar rekonstruoti bendrijos poreikiams reikalingus statinius;

4) kaupti lėšas

namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui, jų skolintis;

5) jungtis su kitomis

bendrijomis, skaidytis į mažesnes bendrijas, steigti bendrijų sąjungas

(asociacijas) arba prie jų prisijungti;

6) sudaryti

sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis.

2. Bendrija gali

turėti ir kitų įstatuose numatytų teisių, jeigu jos neprieštarauja šiam ir

kitiems įstatymams.

1. Bendrija

privalo

1) organizuoti

namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą,

priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti ;

2) laikytis

įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, darbų saugos,

higienos, aplinkosaugos, priešgaisrinių ir kitų specialiųjų reikalavimų;

3) laiku mokėti

įstatymų nustatytus mokesčius, įmokas ir rinkliavas;

4) saugoti ir

ginti bendrijos ir jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus

interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu,

priežiūra ir kitokiu tvarkymu;

5) atsakyti

pagal savo prievoles.

2. Bendrija

neatsako pagal jos narių prievoles.

3. Naujai

įsteigta bendrija gali įgyti prievolių tik nuo jos įstatų įregistravimo dienos.

1. Bendrijos nariu gali būti

tik jos patalpų savininkas.

2. Į bendriją įstojama

bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

3. Patalpų savininkams

juridiniams asmenims ir įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, bei

valstybei ir savivaldybėms bendrijos veikloje atstovauja jų įgalioti asmenys.

Bendrijos narys fizinis asmuo gali raštu įgalioti vietoj savęs dalyvauti

bendrijos veikloje kitą asmenį (atstovą), nurodydamas įgaliojimo terminą, bet

ne ilgesnį kaip 3 metai.

4. Bendrijos

nario teises ir pareigas patalpų savininkai įgyja nuo bendrijos ir jos įstatų

įregistravimo dienos arba nuo nuosavybės teisės į patalpas bendrijos name

atsiradimo dienos.

5.

Patalpų bendrasavininkiams atstovauja vienas asmuo jų tarpusavio susitarimu.

6. Bendrijos

nariai registruojami registravimo knygoje. Joje nurodomas patalpos savininko

vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta (juridinių asmenų - pavadinimas ir

adresas), nuosavybės teisės į patalpas įgijimo pagrindas ir data bei

patalpų plotas.

7. Narystė

bendrijoje pasibaigia nariui mirus, nariui netekus nuosavybės teisės į visas

bendrijos name turėtas patalpas bei likvidavus bendriją.

8. Fizinis ar

juridinis asmuo, pirkęs, paveldėjęs ar kitaip įsigijęs patalpas bendrijos

valdomame name, per 10 darbo dienų nuo nuosavybės teisės įgijimo apie tai raštu

praneša bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui).

1. Bendrijos

narys turi teisę

1) dalyvauti bendrijos

narių susirinkimuose, rinkti ir būti išrinktas į bendrijos valdybą

(bendrijos pirmininku), revizijos komisiją (revizoriumi);

2) teikti

siūlymus bendrijos veiklos klausimais;

3) reikalauti,

kad bendrijos valdymas ir bendrosios nuosavybės naudojimas bei priežiūra

atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus;

4) be kitų namo

patalpų savininkų sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar

pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų patalpų

savininkų atlyginti išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje;

5) gauti

informaciją apie bendrijos veiklą, jos finansinę būklę, turtą, pajamas ir

išlaidas bei privalomus mokesčius;

6) įgyvendinti

kitas įstatymų nustatytas teises.

2. Bendrijos narys, jo

šeimos nariai, laikinieji gyventojai ir asmenys, kurie naudojasi savininko

patalpomis sutarties pagrindu, turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo

naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų patalpų

savininkų, jų šeimos narių, laikinųjų gyventojų ir asmenų, kurie naudojasi

savininko patalpomis sutarties pagrindu, teisių bei teisėtų interesų.

1. Bendrijos

narys privalo

1) laikytis

bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdybos

(bendrijos pirmininko) ir revizijos komisijos (revizoriaus) sprendimus;

2) dalyvauti

bendrijos veikloje;

3) tinkamai

naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise jam priklausančias patalpas;

4) tausoti

bendrijos turtą ir bendrojo naudojimo objektus, laikytis namo vidaus tvarkos ir

žemės sklypo priežiūros taisyklių, užtikrinti, kad šių taisyklių laikytųsi jo

šeimos nariai ar jo patalpų nuomininkai;

5) atsiskaityti

nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas;

6) apmokėti

bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų

valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat

žemės sklypo naudojimu ir priežiūra proporcingai jo daliai bendrojoje

nuosavybėje, jei bendrija neišsprendžia kitaip;

7) savavališkai,

be bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) ar jų įgalioto asmens leidimo

nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti namo bendrosios inžinerinės įrangos,

bendrųjų konstrukcijų ir bendrojo naudojimo patalpų;

8) parduodamas,

dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausančias

patalpas, atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles ir informuoti bendrijos

valdybą (bendrijos pirmininką) apie išstojimą iš bendrijos;

9) atsakyti pagal savo prievoles.

2. Bendrijos

narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios

nesusiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių

naudojimo ir priežiūros reikalavimais bei valstybės įgyvendinamomis energijos

taupymo programomis.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

BENDRIJOS TURTAS

IR LĖŠOS

1. Bendrijos

turtą sudaro bendrijos lėšomis pirktos ar kitaip teisėtai įgytos materialinės

vertybės.

2. Bendrijos

turtas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama įstatymų ir bendrijos įstatų

nustatyta tvarka.

3. Bendrijos

nariai gali prisidėti ir nepiniginiais (turtiniais) įnašais, kurių įvertinimo

tvarką nustato bendrijos narių susirinkimas.

1. Bendrijos

lėšas sudaro

1) bendrijos

narių įmokos, skirtos bendrijos veiklai;

2) pajamos,

gautos disponuojant bendrijos turtu arba naudojant bendrojo naudojimo patalpas

ir kitus objektus;

3) valstybės,

savivaldybės, fizinių ar juridinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio

asmens teisių, parama.

2. Pajamos, gautos

disponuojant bendrijos turtu arba naudojant bendrojo naudojimo objektus,

paskirstomos bendrijos nariams proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje

bendrijos susirinkimo nustatytu būdu.

3. Bendrijos

ūkiniai metai yra nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos imtinai.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

su daugiabučių namų savininkais ir

jų

bendrijomis

1. Valstybė ir

savivaldybės, turėdamos tikslą išsaugoti nacionalinį turtą - šalies būsto

fondą, remia būsto savininkus bei jų bendrijas, siekiančias tinkamai

prižiūrėti, atnaujinti ar apšiltinti savo būstus ir bendrojo naudojimo objektus.

Valstybės rėmimo būdus ir sąlygas nustato įstatymai bei Vyriausybės

patvirtintos specialios programos.

2. Valstybė ir

savivaldybės įstatymų nustatyta tvarka remia mažai pajamų gaunančias šeimas

(asmenis) visiškai ar iš dalies padengdamos išlaidas būsto ir bendrojo

naudojimo objektų priežiūrai.

3. Savivaldybių

rėmimo būdus ir sąlygas nustato vietos savivaldos institucijos atitinkamose

rėmimo programose.

4. Vietos

savivaldos institucijos nemokamai konsultuoja bendrijas steigimo, veiklos,

reorganizavimo klausimais.

5. Bendrijoms

remti savivaldybėse sudaromas specialus bendrijų rėmimo fondas. Jo sudarymo ir

lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

1. Šilumos ir

elektros energijos, dujų ir vandens tiekėjai pagal teisės aktų reikalavimus

privalo sudaryti tiekimo vartojimo sutartis su kiekvienu daugiabučio namo

patalpų savininku. Šilumos ir elektros energijos bei vandens tiekėjais

daugiabučio namo patalpų savininkams gali būti ir bendrija.

2. Atsiskaitymo

už elektros energijos, dujų ir vandens sąnaudas bendroms namo reikmėms tvarka

nustatoma pagal atskiras tiekėjų ir bendrijų sutartis, sudarytas laikantis

teisės aktų reikalavimų.

3. Šilumos ir

elektros energijos, dujų ir vandens tiekimas daugiabučiams namams negali būti

nutrauktas dėl atskirų patalpų savininkų įsiskolinimo tiekėjams. Įsiskolinimai

turi būti išieškomi įstatymų nustatyta tvarka.

garažų, poilsio

namų ir kitų negamybinių pastatų savininkų bendrijų

steigimas

Individualių

gyvenamųjų namų ir dalimis (patalpomis) privatizuotų garažų, poilsio namų,

kūrybinių dirbtuvių ir kitų negamybinių pastatų patalpų savininkai, steigdami

atitinkamas bendrijas ir valdydami bei naudodami jiems bendrosios nuosavybės

teise priklausantį turtą, vadovaujasi šiuo įstatymu.

Ginčai tarp bendrijos ir

bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių, juridinių asmenų, valstybės ar

savivaldybės spendžiami įstatymų nustatyta tvarka.“