DĖL LIETUVOS ETNOGRAFINIŲ KAIMŲ IŠLIKIMO ILGALAIKĖS

Nutarimas

paskelbtas: Žin., 2003, Nr. 89-4033

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS ETNOGRAFINIŲ KAIMŲ IŠLIKIMO ILGALAIKĖS

PROGRAMOS IR ŠIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ

2003–2006 METŲ PLANO PATVIRTINIMO

2003 m. rugsėjo 16 d. Nr. 1171

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos etninės kultūros

valstybinės globos pagrindų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 82-2414; 2000, Nr. 61-1838) 12

straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria

1. Patvirtinti pridedamus

1.1. Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę

programą;

1.2. Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės

programos įgyvendinimo priemonių 2003–2006 metų planą.

2. Pasiūlyti Etninės kultūros globos tarybai ir

savivaldybėms dalyvauti vykdant šiuo nutarimu patvirtintą Lietuvos etnografinių

kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimo priemonių 2003–2006 metų planą.

3. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtinta Lietuvos

etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikė programa finansuojama iš institucijoms

skirtų bendrųjų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų,

savivaldybių biudžetų ir kitų teisėtai įsigytų lėšų.

Finansų ministrė,

pavaduojanti

Ministrą Pirmininką Dalia

Grybauskaitė

Žemės ūkio ministras Jeronimas

Kraujelis

_______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1171

lietuvos etnografinių kaimų

išlikimo ilgalaikė programa

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės

programos (toliau vadinama – Programa) pagrindinis tikslas – sukurti palankią

aplinką įvairiapusei ekonominei ir socialinei etnografinių kaimų plėtrai

panaudojant juose išlikusį etninės kultūros paveldą ir vietos tradicijas kaimų

verslumui didinti, gyvenimui gerinti, vietos bendruomenės poreikiams tenkinti.

Programa bus įgyvendinama 2003–2006 metais.

2. Programos paskirtis – sudaryti etnografiniuose

kaimuose palankias administracines, teisines, informacines, socialines ir

ekonomines sąlygas gerinti gyvenimą, plėtoti verslą, tobulinti kultūrą,

skatinti glaudesnius teritorinės bei šakinės administracijos, vadybos, mokslo,

verslo, švietimo ir kultūros ryšius.

3. Etnografinis kaimas – kaimo gyvenamoji vietovė,

išlaikiusi tradicinius, istoriškai susiklosčiusius ir būdingus tam regionui

etninės kultūros bruožus. Etnografiniai kaimai iš kitų kaimų išsiskiria savitu,

itin ryškiu etninės kultūros vertybių kompleksu – etnine architektūra

(tradiciniai statiniai ir jų vidaus įranga, sodybų planinė ir erdvinė

struktūra, vietovės užstatymo tradicinis pobūdis, jo ryšys su kultūriniu

kraštovaizdžiu), archeologijos, mitologijos, gamtos paminklais, vertybėmis ir

gyvąja tradicija (bendruomenės gyvenimas, ūkininkavimo tradicijos,

verslininkystė, amatininkystė, tautodailė, folkloru, žinija). Etnografiniai

kaimai nuo kitų Lietuvos kaimų skiriasi ir ūkinio, socialinio, kultūrinio

gyvenimo sąlygomis, plėtros galimybėmis. Būtina savita jų išsaugojimo ir

plėtros koncepcija.

4. Programa parengta vadovaujantis valstybės

ilgalaikės raidos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029),

prioritetinėmis kryptimis, Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos,

patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. VIII-1728 (Žin., 2000, Nr. 50-1435),

strateginėmis nuostatomis, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros

įstatymu (Žin., 2002, Nr. 72-3009), Lietuvos

Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37), Lietuvos

Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 14-352), Lietuvos Respublikos

saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902),

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391)

nuostatomis, Lietuvos Respublikos regionų plėtros programa ir Lietuvos

Respublikos regionų plėtros programos įgyvendinimo 2003–2005 metų priemonėmis,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1905 (Žin., 2002, Nr. 117-5259),

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos

Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002,

Nr. 110-4852),

Europos kultūros konvencijos (Žin., 2001, Nr. 101-3599), Europos

architektūros paveldo apsaugos konvencijos (Žin., 1999, Nr. 100-2896),

Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos (Žin., 1997, Nr. 19-411), Europos

kraštovaizdžio konvencijos (Žin., 2002, Nr. 104-4621)

pagrindiniais principais ir UNESCO Rekomendacija dėl tradicinės kultūros ir

folkloro apsaugos (1989 m.).

ii. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

5. Etnografinių kaimų gyvybingumas yra svarbus šalies

kultūros tradicijų įvairovės, nacionalinio ir regioninio, vietovių savitumo

požymis, tolygaus išsivystymo rodiklis. Kad išliktų ir būtų plėtojami

etnografiniai kaimai, būtina įgyvendinti Europos Sąjungos (toliau vadinama –

ES) šalyse vykdomas ir mūsų šalies sąlygoms pritaikytas priemones, kuo geriau

panaudoti ne tik nacionalinio biudžeto, bet ir ES struktūrinių fondų teikiamas

galimybes.

6. Mūsų šalyje kaip kultūros vertybės saugomos 48

tradicinės kaimo gyvenvietės, 56 sodybos (vidutiniškai po 4 pastatus –

daugiausia Aukštaitijoje ir Dzūkijoje) ir 171 pavienis etninės architektūros

pastatas. Tradicinės kaimo gyvenvietės, esančios istorijos ir kultūros paminklų

sąrašuose, neaprėpia Lietuvos etnografinių kaimų architektūros įvairovės pagal

jų struktūrą, apstatymą (pvz., neįrašyta gatvinių kaimų tipų – gatvinių

rėžinių, dvilypių, palaidų gatvinių, linijinių ir t.t.), etninį regioninį

savitumą (menkai ištirti Žemaitijos, Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos

etnografiniai kaimai). Todėl daug etnografinių kaimų apskritai nėra saugoma. Nė

vienas etnografinis kaimas nėra įrašytas į Kultūros vertybių apsaugos registrą

(jų įrašymo principai, įvertinimo kriterijai, pagal kuriuos ištirta vos 14 etnografinių

kaimų, dar tik baigiami rengti).

7. Etnografinių kaimų apskaita tvarkoma tik pagal jų

architektūrinę išliekamąją vertę, todėl neįvertinami juose išlikę etninės

kultūros gyvosios tradicijos reiškiniai. Tai trukdo atskleisti jų etninės

kultūros savitumą, verslinį (pvz., turizmo), edukacinį ir kultūrinį

patrauklumą. Lietuvos etnografinių kaimų apskaita ir tyrimai iki šiol nėra

vykdomi kompleksiškai, ir tai apsunkina šiuolaikinę jų rinkodarą. Tinkamų

apskaitos ir tyrimų sąlygų nustatymas, sudarymas paspartintų etnografinių kaimų

architektūros, archeologijos, etninės kultūros vertybių įtraukimą į Kultūros

vertybių apsaugos registrą, gamtos vertybių, esančių etnografinių kaimų

aplinkoje, – į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą.

8. Turimi sukaupti duomenys apie etnografinius kaimus

neužtikrina greito ir efektyvaus vertybių inventorizavimo ir įvertinimo

(Kultūros paveldo centras tyrimus pajėgia atlikti kasmet ne daugiau kaip

keturiuose etnografiniuose kaimuose), todėl daugelio etnografinių kaimų medinių

statinių būklė sparčiai blogėja (ypač mažosios architektūros paveldo: kryžių,

koplytstulpių, skulptūrų, kapinių ansamblių). Stokojama finansinių išteklių,

todėl neužtikrinamas koordinuotas duomenų apie etnografinius kaimus kaupimas,

jų fiksavimas ir tyrimai įvairiose šalies mokslo ir mokymo institucijose,

muziejuose, nacionalinių regioninių parkų direkcijose, savivaldybėse. Mažai

paskelbta taikomojo ir fundamentaliojo mokslo darbų apie etnografinius kaimus.

9. Nėra nei veiksmingos etnografinių kaimų

architektūros išsaugojimo priemonių sistemos, nei teisinių, ekonominių,

socialinių ir kultūrinių sąlygų ją sukurti. Esamos priemonės neužtikrina

etnografinių kaimų gyvybingumo ir savitumo palaikymo, etninės kultūros paveldo

išsaugojimo, gyvosios tradicijos puoselėjimo ir plėtros. Mažėja vietos

gyventojų, jie sensta, todėl sparčiai nyksta etnografinių kaimų etninės

architektūros paveldas ir jo gyvoji tradicija. Parengti nekilnojamųjų kultūros

vertybių atskirų grupių tipiniai apsaugos reglamentai, patvirtinti Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152 (Žin.,

2002, Nr. 13-499),

tačiau jie neišsprendžia daugelio iškilusių problemų, susijusių su valstybės ir

privačių interesų derinimu. Ribotai ir lėtai atnaujinami vertingi statiniai

valstybės lėšomis. Lietuvos etninės architektūros istorikai drauge su

architektais iki šiol nėra parengę rekomendacijų, kaip etnografiniuose

statiniuose priderinti modernius sanitarijos įrenginius, gamybos, statybos

technologijas. Savarankiškai pritaikant pastatus rekreacijai ir turizmui,

darkomas etnografinių kaimų etninės architektūros sprendimas, statomi nauji

statiniai dažnai neatitinka vietos tradicijų – tai griauna etnografinių kaimų savitumą,

darko tradicinį kraštovaizdį, naikina gamtos vertybes.

10. Nepakankamas valstybės ir visuomenės dėmesys

etnografinių kaimų etninės kultūros gyvajai tradicijai, jų gamtos ir istorijos

vertybėms. Etnografiniuose kaimuose neatlikti gyventojų verslumo, gyvensenos,

kūrybos, etninės psichologijos, gyvenimo kokybės tyrimai. Nepakankamai ištirtas

etnografinių kaimų lokalinis savitumas. Šalies visuomenei ir etnografinių kaimų

bendruomenėms trūksta žinių apie etnografinių kaimų vertybių, išteklių,

tradicijų vertę, jų panaudojimo galimybes šiuolaikinėje ekonominėje ir

kultūrinėje veikloje. Etnografiniai kaimai nepakankamai įsilieja į turizmo

informacijos plėtros sistemą.

11. Etnografiniuose kaimuose vyrauja nekomercinis

ūkininkavimas, smulki žemėvalda, ekstensyvi žemdirbystė, turinti ekologinio

ūkininkavimo požymių; taikomi pigesni tradiciniai ūkininkavimo būdai ir

inventorius – arkliais ir atitinkamais tradiciniais padargais apdirbama žemė,

šienaujama ir javai kertami pjautuvais, dalgiais, menkai technizuotas derliaus

apdorojimas ir laikymas.

12. Didėja nenaudojamų žemės ūkio naudmenų plotai,

nyksta bendruomeninis gyvulių ganymas, ūkiniai pastatai (tvartai, klojimai ir

kiti) neprofesionaliai pertvarkomi ir netinkamai pritaikomi dabarties

poreikiams (pvz., pritaikomi garažams, sandėliams). Daugelis etnografinių kaimų

gyventojų nesidomi alternatyvia veikla, nemato geresnio gyvenimo perspektyvų,

kaimuose paplitęs girtavimas.

13. Neteikianti pakankamai pajamų ūkinė veikla

nepadeda spręsti etnografinių kaimų gyventojų ekonominių ir socialinių

problemų. Nors ir esama išteklių, etnografiniuose kaimuose per lėtai plėtojami

alternatyvūs verslai. Konservatyvi etnografinių kaimų gyventojų mąstysena

trukdo prisitaikyti prie kintančių verslo sąlygų. Rinkodaros, žaliavų paieškos

ir kitus vadybos klausimus iš dalies mėgina spręsti nacionalinių ir regioninių

parkų direkcijos, tačiau ir joms trūksta metodinės informacijos.

Etnografiniuose kaimuose verslui plėtoti menkai pritaikomi ir panaudojami

gausūs ir gražūs kulinarinio paveldo ištekliai. Tradiciniais amatais,

tautodaile verčiasi tik pavieniai meistrai. Neplėtojami tradiciniai verslai

medienos apdirbimas, puodininkystė, odos ir kailių išdirbimas, vaistažolių

rinkimas, bitininkystė, žirgininkystė ir kiti. Etnografiniai kaimai nepakankamai

įtraukiami į turizmo veiklą (kiek sparčiau – Žemaitijoje ir Aukštaitijoje).

Kaimo turizmui plėtoti retai panaudojamos etnografinės aplinkos teikiamos

unikalios galimybės. Iki šiol nepradėti įgyvendinti Kultūros ministerijos

Kultūros vertybių apsaugos departamento užsakymu mokslininkų, architektų ir

kitų etninės kultūros specialistų 1994–1995 metais parengti projektai „Verbų

etninės kultūros draustinis“, „Keturiasdešimt totorių kaimo etninės kultūros

draustinis“. Etnografiniai kaimai dar menkai įtraukiami į kultūrinio ir

pažintinio turizmo maršrutus. Daugelis etnografinių kaimų yra vandens ir

automobilių turizmo mėgėjiškų maršrutų zonoje, tačiau iki šiol neišplėtota

infrastruktūra, kurios reikia šiam turizmui: keliai, bendrojo naudojimo

transportas, stovyklavietės, poilsio aikštelės, inventoriaus nuoma, pakelės

prekyba.

14. Trūksta koordinavimo sprendžiant etnografinių

kaimų problemas, nacionalinio biudžeto ir ES lėšų racionalaus panaudojimo

klausimus.

III. PROGRAMOS

UŽDAVINIAI

15. Programos uždaviniai

15.1. administracinėmis ir mokslo priemonėmis siekti,

kad būtų išsaugoti etnografinių kaimų etninės kultūros paveldas ir gyvosios

tradicijos, gamtos, istorijos, mitologijos, archeologijos vertybės;

15.2. teisinėmis ir finansinėmis priemonėmis skatinti

etnografiniuose kaimuose tradicijomis pagrįstų turizmo ir rekreacijos paslaugų,

ūkinės ir bendruomeninės veiklos, verslų ir amatų plėtrą;

15.3. remti informacijos apie etnografinius kaimus, jų

vertybes ir tradicijas sklaidą;

15.4. išsaugoti ir tobulinti etnografinių kaimų

infrastruktūrą;

15.5. spręsti ekonomines, socialines, demografines

etnografinių kaimų problemas.

IV. SPRENDIMAI

16. Tikslinga peržiūrėti ir nustatyti naujus

etnografinių kaimų, jų vertybių įvertinimo ir atrankos kriterijus, pagal

kuriuos kiekviename šalies etnografiniame regione galima būtų atrinkti ir

rinkodaros požiūriu įvertinti tai, kas saugotina etnografiniuose kaimuose, juos

ir jų vertybes įtraukti į kompleksiškai integralią (susijusią su kitomis duomenų

sistemomis) apskaitą, atlikti jų išteklių ir plėtros galimybių analizę,

apskaičiuoti, kiek būtina skirti investicijų etnografiniams kaimams išsaugoti.

Prioritetai turėtų būti teikiami

16.1. etnografiniams kaimams, turintiems daugiau

išteklių, saugojamų ir puoselėjamų vertybių, plėtros perspektyvų ir galimybių;

16.2. etnografinių kaimų darniam vystymui šalyje.

17. Siekiant suaktyvinti etninės kultūros tradicijų,

kaimo turizmo ir rekreacijos paslaugų plėtrą etnografiniuose kaimuose ir jų

apylinkėse, būtina sparčiau renovuoti architektūrinę vertę turinčius statinius,

mažinti valstybinių ir privačių interesų priešpriešą, sukurti teisines ir

finansines sąlygas, kad būtų atlyginamos išlaidos asmenims, renovuojantiems,

restauruojantiems etnografiniuose kaimuose esančius vertingus statinius.

18. Būtina propaguoti etnografiniuose kaimuose

tradicijomis pagrįstas turizmo ir rekreacijos paslaugas, didinti jų prestižą;

tobulinti etnografinio kaimo turizmo aplinką reglamentuojančią teisinę bazę;

sukurti teisines, finansines ir ekonomines sąlygas etnografinių kaimų

gyventojams gauti pajamų už viešąsias paslaugas, infrastruktūros puoselėjimą,

gamtosauginę veiklą; teikti valstybės finansinę paramą ir pagal galimybes

panaudoti ES struktūrinių ir tarptautinių fondų lėšas alternatyviai veiklai

(ypač etninės kultūros turizmo, kitų verslų ir amatų), etninės kultūrinės

veiklos ir raiškos projektams, pagrįstiems etnografinių kaimų privalumais ir

padedantiems išsaugoti regionų savitumą.

19. Plėtotinos ir remtinos įvairios edukacinės

programos, susijusios su etnografinių kaimų specifika (visuomenės informavimo,

ugdymo, etnografinių kaimų mokslinio tyrimo, jų gyventojų švietimo,

konsultavimo, mokymo, profesinio lavinimo). Etnografinių kaimų vertybės turi

būti žinomos, prieinamos visuomenei, todėl visomis šiuolaikinėmis priemonėmis

turi būti skleidžiama informacija apie etnografinius kaimus.

20. Norint pagerinti gyvenimo, rekreacijos sąlygas

etnografiniuose kaimuose, užtikrinti etninės kultūros turizmo plėtrą, būtina

sukurti patrauklią šių kaimų infrastruktūrą. Reikia sudaryti etnografinių kaimų

vizualinės informacijos sistemą, gerinti privažiuojamuosius kelius prie

etnografinių kaimų ir aplinkinių turizmo objektų, įrengti automobilių stovėjimo

aikšteles ir stovyklavietes, tvarkyti aplinką.

21. Svarbu plėtoti užimtumo didinimo programą ir

skurdo mažinimo strategiją, sudaryti jaunimui palankias gyvenimo ir darbo

sąlygas. Siekiant išsaugoti tradicinių bendruomenių gyvybingumą, reikia gerinti

sveikatos apsaugą ir profilaktiką, socialinę paramą ir švietimą, viešosios

tvarkos apsaugą. Etnografinių kaimų plėtros projektavimas itin specifinis,

todėl jis įmanomas tik remiantis vietos gyventojų verslumo, etninės

psichologijos stebėjimais. Tikslinga vykdyti etnografinių kaimų gyvenimo ir

aplinkos kokybės monitoringą.

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

22. Numatoma, kad įgyvendinus Programą bus pasiekta

tokių rezultatų

22.1. Panaudojus kaimuose išlikusį etnokultūrinį

palikimą ir vietos tradicijas, bus sukurta palanki aplinka visokeriopai

ekonominei ir socialinei etnografinių kaimų plėtrai, padidės jų verslumas,

pagerės gyvenimas juose, bus geriau tenkinami vietos bendruomenės poreikiai.

22.2. Etnografiniai kaimai taps šalies regionų etninės

kultūros ir ūkinių tradicijų židiniais, bus išsaugotas ir puoselėjamas vietovės

savitumas ir regioninis tapatumas. Etnografiniai kaimai taps patrauklūs

rekreacijai ir turizmo plėtrai.

22.3. Tautodailės ir folkloro raida, senosios ūkinės

veiklos tradicijos bus derinamos su kaimo turizmu, rekreacine veikla, kitais

alternatyviais verslais kaime, bus išplėtotas paslaugų ir prekybos sektorius.

22.4. Etninę architektūrinę vertę turinčių pastatų

atnaujinimas panaudojant autentiškas statybines medžiagas ir tradicinį statybos

būdą sudarys sąlygas kurti darbo vietas ir plėtoti verslą kaime.

22.5. Etninės kultūros vertybių visuomenei

pristatymas, tradiciniai amatai ir verslai, tautodailė, šventės ir tradicinės

apeigos, kiti kultūros renginiai bus svarbiausios turizmo ir rekreacijos plėtrą

skatinančios priemonės. Etnografinio kaimo vertybės taps atviros ne tik šalies

visuomenei, bet ir pasauliui. Bus skatinama informacijos apie etnografinio

kaimo etninės kultūros vertybes, veiklos ir amatų paplitimą, turizmo ir

rekreacijos paslaugas sklaida.

22.6. Administracinėmis, mokslinėmis, švietimo ir

kultūros priemonėmis bus sudarytos geresnės sąlygos, kad etnografiniuose

kaimuose ir jų aplinkoje išliktų etninės kultūros, gamtos, istorijos,

mitologijos, archeologijos vertybės; bus išsaugotas etnografinio kaimo visumos

(gyvoji etninės kultūros tradicija, kultūros, gamtos vertybės ir kita)

gyvybingumas.

22.7. Etnografinių kaimų bendruomenės teisinėmis,

finansinėmis ir ekonominėmis priemonėmis bus skatinamos teikti viešojo

vartojimo paslaugas, rūpintis infrastruktūros kūrimu ir aplinkosauga.

VI. PROGRAMOS

FINANSAVIMAS

23. Programos finansavimo šaltiniai

23.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos;

23.2. savivaldybių biudžetų lėšos;

23.3. kitos teisėtai įsigytos lėšos.

VII.

PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI

24. Programos vertinimo kriterijai

24.1. kiek parengta etnografinių kaimų ūkinės ir

kultūrinės veiklos plėtojimo projektų (vienetais);

24.2. kiek išleista leidinių apie etnografinius kaimus

(vienetais);

24.3. kiek parengta etnografinių kaimų turizmo

rinkodaros projektų (vienetais);

24.4. kiek parengta infrastruktūros plėtros projektų

(vienetais).

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25. Programos įgyvendinimą koordinuoja Žemės ūkio

ministerija kartu su Etninės kultūros globos taryba.

––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1171

LIETUVOS ETNOGRAFINIŲ

KAIMŲ IŠLIKIMO ILGALAIKĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ 2003–2006 METŲ

PLANAS

Eil. Nr.

Programos uždaviniai

Priemonės

Atsakingas vykdytojas

Vykdymo terminas (metai)

1.

Administracinėmis ir mokslo

priemonėmis siekti etnografinių kaimų etninės kultūros paveldo ir gyvosios

tradicijos, gamtos, istorijos, mitologijos, archeologijos vertybių

išsaugojimo

1.1.

nustatyti saugotinų

etnografinių kaimų ir etnografinių sodybų atrankos kriterijus, sudaryti

etnografinių kaimų ir etnografinių sodybų sąrašą

Žemės ūkio ministerija,

Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Etninės kultūros globos taryba,

savivaldybės

2003–2005

1.2.

vykdyti etnografinių kaimų

kultūros materialiųjų ir nematerialiųjų vertybių paiešką, įvertinti ir

inventorizuoti jas

Kultūros ministerijos

Kultūros vertybių apsaugos departamentas (toliau vadinama – Kultūros vertybių

apsaugos departamentas), Aplinkos ministerija, Švietimo ir mokslo

ministerija, Etninės kultūros globos taryba, savivaldybės

2003–2006

1.3.

parengti etnografinio kaimo

naujų statinių statybos arba esamų statinių restauravimo, pritaikymo

dabarties poreikiams, modernių technologijų racionalaus taikymo

rekomendacijas, kad šie statiniai kuo geriau atitiktų vietovės etninės

architektūros tradicijas

Aplinkos ministerija,

Etninės kultūros globos taryba

2003–2006

2.

Teisinėmis ir finansinėmis

priemonėmis skatinti etnografiniuose kaimuose tradicijomis pagrįstų turizmo

ir rekreacijos paslaugų, ūkinės ir bendruomeninės veiklos, verslų ir amatų

plėtrą

2.1.

parengti teisės aktų,

numatančių išlaidų atlyginimą asmenims, restauruojantiems ir prižiūrintiems

etnografinių kaimų statinius, etninės architektūros paveldo objektus,

projektus

Kultūros vertybių apsaugos

departamentas, Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Ūkio

ministerija, Etninės kultūros globos taryba, savivaldybės

2004

2.2.

teikti finansinę paramą

etnografinių kaimų ūkinės ir kultūrinės veiklos plėtojimo projektams (etninės

kultūros renginių: tautodailininkų, amatininkų seminarų, simpoziumų, plenerų,

folkloro švenčių; tautodailės: puodininkystės, kalvystės, audimo, siuvimo,

medžio drožybos, pynimo ir kitų; alternatyvios veiklos, amatų, verslų: odų,

kailių išdirbimo, medžio apdirbimo, bitininkystės, žirgininkystės, žvejybos)

Žemės ūkio ministerija,

Kultūros ministerija, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija,

Aplinkos ministerija, Etninės kultūros globos taryba, savivaldybės

2003–2006

3.

Finansuoti informacijos

apie etnografinius kaimus, jų vertybes ir tradicijas sklaidą

3.1.

remti etnografinių kaimų

mokslinius tyrimus, visuomenės informavimo apie etnografinius kaimus,

etnografinių kaimų gyventojų mokymo ir konsultavimo verslų, amatų ir etninės

kultūros renginių srityse programas

Švietimo ir mokslo

ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija,

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio rūmai, Etninės kultūros

globos taryba, savivaldybės

2003–2006

3.2.

parengti ir įgyvendinti

etninės kultūros paveldo švietimo projektą „Etnografiniai kaimai“

Švietimo ir mokslo

ministerija, Ūkio ministerija, Etninės kultūros globos taryba

2004–2006

3.3.

parengti ir išleisti

lietuvių ir anglų kalbomis mokslinę studiją „Lietuvos etnografiniai kaimai“

Švietimo ir mokslo

ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Etninės kultūros globos

taryba

2005–2006

3.4.

parengti ir išleisti

mokslines studijas ir informacinius leidinius apie kai kuriuos etnografinius

kaimus

Žemės ūkio ministerija,

Švietimo ir mokslo ministerija, Etninės kultūros globos taryba

2004–2006

3.5.

sukurti interneto svetainę

apie etnografinius kaimus

Žemės ūkio ministerija,

Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Etninės kultūros globos

taryba

2003–2005

3.6.

remti etnografinių kaimų

turizmo rinkodarą – propaguoti teikiamas etnografiniuose kaimuose turizmo

paslaugas ir esamus amatus

Ūkio ministerija,

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama –

Valstybinis turizmo departamentas), Žemės ūkio ministerija, Žemės ūkio rūmai,

Etninės kultūros globos taryba

2003–2006

4.

Išsaugoti ir tobulinti

etnografinių kaimų infrastruktūrą

4.1.

nacionalinėje turizmo

informacijos sistemoje pateikti informaciją apie turizmą ir amatus

etnografiniuose kaimuose

Ūkio ministerija,

Valstybinis turizmo departamentas, Aplinkos ministerija, Žemės ūkio

ministerija, Žemės ūkio rūmai, Etninės kultūros globos taryba

2003–2006

4.2.

organizuoti privažiuojamųjų

kelių prie turizmo objektų rekonstrukciją ir statybą, gerinti visuomeninio

transporto būklę

Susisiekimo ministerija,

Aplinkos ministerija, savivaldybės

2003–2006

4.3.

plėtoti turizmo

infrastruktūrą etnografiniuose kaimuose

Ūkio ministerija,

Valstybinis turizmo departamentas, Susisiekimo ministerija, Aplinkos

ministerija, savivaldybės, Etninės kultūros globos taryba

2003–2006

4.4.

remti etnografinių kaimų

infrastruktūros plėtros projektus, užtikrinti kultūros ir gamtos vertybių

apsaugą

Aplinkos ministerija,

Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Etninės kultūros globos

taryba, savivaldybės

2004–2006

5.

Spręsti ekonomines,

socialines ir demografines etnografinių kaimų problemas

5.1.

atlikti etnografinių kaimų

gyventojų verslumo, veiklos, gyvensenos, gyvenimo kokybės analizę,

atskleidžiančią ekonominių, socialinių ir demografinių šiuolaikinio

etnografinio kaimo problemų sprendimo galimybes

Žemės ūkio ministerija,

Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos

ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija,

Etninės kultūros globos taryba, savivaldybės

2003–2005

5.2.

numatyti priemones

gyventojų nedarbui ir skurdui mažinti atsižvelgiant į tolesnę etnografinių

kaimų plėtrą

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Etninės kultūros

globos taryba, savivaldybės

2004

5.3.

numatyti priemones

tradiciniam ūkininkavimui skatinti, aplinką tausojantiems žemdirbystės

metodams diegti ir alternatyvioms pajamoms etnografiniuose kaimuose didinti

Žemės ūkio ministerija,

Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos

ministerija, Etninės kultūros globos taryba, savivaldybės

2003–2006

Punkto

pakeitimai

Nr. 1517, 2004-11-29,

Žin., 2004, Nr. 173-6415 (2004-12-02)

___________________

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

1517,

2004-11-29, Žin., 2004, Nr. 173-6415 (2004-12-02)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. RUGSĖJO 16 D. NUTARIMO NR. 1171

"DĖL LIETUVOS ETNOGRAFINIŲ KAIMŲ IŠLIKIMO ILGALAIKĖS PROGRAMOS IR ŠIOS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ 2003-2006 METŲ PLANO PATVIRTINIMO"

PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Angonita Rupšytė (2004-12-07)

anrups@lrs.lt