DĖL VALSTYBINIO KERNAVĖS KULTŪRINIO REZERVATO TVARKYMO

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2009, Nr. 45-1755

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL VALSTYBINIO KERNAVĖS KULTŪRINIO REZERVATO TVARKYMO

PLANO (PLANAVIMO SCHEMOS) PATVIRTINIMO

2009 m. balandžio 8 d. Nr. 291

Vilnius

Vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr.

21-617; 2006,

Nr. 66-2429) 18

straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin.,

1993, Nr. 63-1188;

2001, Nr. 108-3902)

28 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria

1. Patvirtinti

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato tvarkymo planą (planavimo schemą)

(pridedama).

2. Nustatyti, kad

šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai skelbiamas „Valstybės žiniose“, o

nutarimas su pagrindiniu brėžiniu (SP-1)

ir gamtotvarkos planu (SP-2) – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje

(www.valstybes-zinios.lt).

Ministras Pirmininkas Andrius

Kubilius

Kultūros ministras Remigijus

Vilkaitis

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 291

VALSTYBINIO KERNAVĖS

KULTŪRINIO REZERVATO TVARKYMO PLANAS (PLANAVIMO SCHEMA)

VALSTYBINIO KERNAVĖS

KULTŪRINIO REZERVATO TVARKYMO PLANO (PLANAVIMO SCHEMOS) AIŠKINAMOJO RAŠTO

PAGRINDINIAI TEIGINIAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinio

Kernavės kultūrinio rezervato tvarkymo planas (planavimo schema) nustato

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato (toliau vadinama – kultūrinis

rezervatas) kraštovaizdžio tvarkymo zonas ir jų reglamentus, kultūros ir gamtos

vertybių apsaugos ir tvarkymo kryptis bei priemones, taip pat kraštovaizdžio

formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo, kitas tvarkymo ir subalansuoto

naudojimo priemones.

2. Įgyvendinant

kultūrinio rezervato apsaugos ir tvarkymo priemones, nustatytas kultūrinio

rezervato tvarkymo plane (planavimo schemoje), turi būti vadovaujamasi Lietuvos

Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902),

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (Žin.,

1995, Nr. 3-37;

2004, Nr. 153-5571),

Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161),

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato nuostatais, patvirtintais Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1745 (Žin., 2002,

Nr. 106-4765),

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato naudojimo ir lankymo taisyklėmis,

patvirtintomis kultūros ministro 2005 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-119

(Žin., 2005, Nr. 50-1673),

ir kitais teisės aktais.

II. KULTŪRINIO REZERVATO TERITORIJOS TVARKOMASIS

ZONAVIMAS

3. Kultūriniame rezervate pagal Saugomų teritorijų

tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704),

nustatytos konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos

(rezervatinių architektūrinių (archeologinių) kompleksų kraštovaizdžio tvarkymo

zonų grupėje)

3.1. kultūrinio rezervato

(rezervato-muziejaus) kraštovaizdžio tvarkymo zona (KGn);

3.2.

dirbtinai formuojamo materialiosios etnokultūros muziejaus (skanseno)

kraštovaizdžio tvarkymo zona (KGr).

4. Kultūrinio rezervato (rezervato-muziejaus)

kraštovaizdžio tvarkymo zona skirta

4.1. istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio

kultūrinei, gamtinei ir estetinei vertei išsaugoti;

4.2. kultūrinio rezervato teritorijoje esančių

kultūros vertybių apsaugai, tinkamam naudojimui ir tvarkymui užtikrinti;

4.3. moksliniams tyrimams, stebėsenai ir pažintinei

švietėjiškai veiklai vykdyti;

4.4. muziejinėms ekspozicijoms po atviru dangumi

sukurti.

5.

Dirbtinai formuojamo materialiosios etnokultūros muziejaus (skanseno)

kraštovaizdžio tvarkymo zona skirta Kernavės XIV a. viduramžių miesto

fragmentui atkurti pagal archeologinius tyrimus.

6.

Kultūriniame rezervate nustatytos kontroliuojamo ir nekontroliuojamo lankytojų

srauto patekimo teritorijos.

7. Kultūriniame rezervate (kultūrinio rezervato tvarkymo plano (planavimo schemos)

gamtotvarkos plane (SP-2) nustatytos kraštovaizdžio tvarkymo teritorijos,

skirtos miškų, pievų ir pelkių, kitų želdinių apsaugai.

III. KULTŪRINIO REZERVATO apsaugos ir tvarkymo KRYPTYS

bei priemonės

8.

Kultūrinio rezervato (rezervato-muziejaus) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje

numatytos šios priemonės, padėsiančios išlaikyti kultūrinio kraštovaizdžio

autentiškumą ir sudaryti optimalias sąlygas pažinti ir išsaugoti kultūros

paveldo objektus

8.1. įrengti viešąją pažintinio turizmo

infrastruktūrą;

8.2. įrengti informacinės sistemos elementus, ne

aukštesnius kaip 1,2 metro;

8.3. reguliuoti lankytojų srautą.

9.

Kultūrinio rezervato (rezervato-muziejaus) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje

numatyta vykdyti šiuos konservavimo, restauravimo, remonto ir priežiūros darbus

9.1. naikinti mechaninės erozijos židinius Kernavės

piliakalnio III, vadinamo Lizdeikos kalnu, Kernavės piliakalnio, vadinamo

Aukuro kalnu, šlaituose – sutvarkyti esamų laiptų, pakopomis terasuotų takų

konstrukcijas ir dangas, taip pat žolinę dangą šalia jų;

9.2. naikinti mechaninės erozijos židinius Kernavės

piliakalnio IV, vadinamo Pilies kalnu, šlaituose – sutvarkyti tako

konstrukcijas ir dangą;

9.3. naikinti erozijų židinius Kernavės piliakalnio

II, vadinamo Mindaugo sostu, šlaituose, Kernavės piliakalnio, vadinamo Aukuro kalnu, ir Kernavės piliakalnio III, vadinamo

Lizdeikos kalnu, šlaituose, aikštelėse ir pylimuose – apželdinti juos žole;

9.4. naikinti kultūrinio rezervato tvarkymo plano

(planavimo schemos) pagrindiniame brėžinyje nenumatytus kelius, takus ir kitus

kultūrinį kraštovaizdį darkančius infrastruktūros elementus;

9.5. naikinti griovius vietinės reikšmės vidaus kelio

atkarpoje tarp senovės gyvenvietės vakarinės ribos ir Kernavės senojo miesto

vietos – įrengti drenažą vietoj griovių;

9.6. įrengti naujus laiptus

lankytojams į Kernavės, Kriveikiškio piliakalnį ir papildomą laiptų dalį – į

Kernavės piliakalnį III, vadinamą Lizdeikos kalnu;

9.7.

atlikus išsamius hidrologinius tyrimus, atkurti upelį Pajautos slėnyje,

Kernavės senojo miesto vietos teritorijoje, tarp Kernavės piliakalnio, vadinamo

Aukuro kalnu, ir Neries, jeigu tai nesukels gruntinio vandens lygio pokyčių

kultūros vertybės teritorijoje;

9.8. valyti ir atkurti kultūrinio rezervato rytinėje

dalyje esančius vandens telkinius;

9.9. šienauti piliakalnių šlaitus ir aikšteles.

10.

Vadovaujantis archeologinių tyrimų duomenimis, nepažeidžiant kultūrinio

sluoksnio, numatyta

10.1.

įrengti šias ekspozicijas

10.1.1.

bronzos amžiaus pabaigos ir ankstyvojo geležies amžiaus kapinyno archeologinės

rekonstrukcijos ekspoziciją Kernavės kapinyno teritorijoje, žemės paviršiuje

atkuriant dalį ištirtų krūstinių kapaviečių ir žemės paviršiuje pažymint

kapinyno ribas;

10.1.2. buvusio XIII–XIV a. Kernavės, Kriveikiškio

kapinyno archeologinės rekonstrukcijos ekspoziciją, žemės paviršiuje pažymint

kapinyno ribas ir buvusių kapų vietas;

10.1.3. senojo geležies amžiaus medgrindos

archeologinės rekonstrukcijos ekspoziciją Kernavės senojo miesto vietos

teritorijoje;

10.2. žemės paviršiuje pažymėti Kernavės, Kriveikiškio

dvarvietės kitų pastatų vietas.

11. Prie takų

ir įvažiuojamųjų kelių, vedančių į kultūrinio rezervato teritoriją, įrengti

informacinius stendus apie kultūros paveldo objektus, pažintinių takų

maršrutus, atokvėpio ir apžvalginių aikštelių vietas, taip pat kultūrinio

rezervato naudojimo ir lankymo taisykles.

12. Prie

kultūros paveldo objektų įrengti informacinius stendus ir informacinius

ženklus.

13. Dirbtinai

formuojamo materialiosios etnokultūros muziejaus (skanseno) kraštovaizdžio

tvarkymo zonoje pagal archeologinių tyrimų medžiagą numatyta Kernavės XIV a.

viduramžių miesto fragmento mokslinė rekonstrukcija – buvusios gyvenamosios

aplinkos, kurioje būtų demonstruojami senieji amatai ir technologijos,

atkūrimas.

14.

Dirbtinai formuojamo materialiosios etnokultūros muziejaus (skanseno)

kraštovaizdžio tvarkymo zonos apsaugos ir tvarkymo priemonės yra šios

14.1. sukurti viešąją pažintinio turizmo

infrastruktūrą;

14.2. įrengti informacinės sistemos elementus, ne

aukštesnius kaip 1,2 metro;

14.3. reguliuoti lankytojų

srautą.

15.

Kultūriniame rezervate nustatyta kontroliuojamo lankytojų srauto patekimo

teritorija skirta kultūros paveldo

objektų ir planuojamų muziejinių ekspozicijų po atviru dangumi apsaugai.

16.

Kontroliuojamo lankytojų srauto patekimo teritorija atskiriama nuo gretutinių

teritorijų želdiniais, tvoromis, riboženkliais, vartais lankytojams įeiti

(toliau vadinama – įėjimo vartai), pakeliamaisiais ar atveriamaisiais motorinių

transporto priemonių įvažiavimo užtvarais (toliau vadinama – įvažiavimo

užtvarai) ir kitomis galimomis kultūrinio rezervato teritorijos dalinio

atribojimo priemonėmis.

17.

Kontroliuojamo lankytojų srauto patekimo teritorijoje numatyta įrengti dalinio

atribojimo priemones

17.1.

tarp kultūrinio rezervato teritorijos ir šiaurinės urbanizuotos Kernavės

miestelio dalies;

17.2.

tarp kultūrinio rezervato šiaurės vakarinėje dalyje esančio pagrindinio

įvažiuojamojo kelio ir Neries;

17.3.

tarp Kernavės, Kriveikiškio kapinyno ir nekontroliuojamo lankytojų srauto

patekimo teritorijos (kapinyno šiaurės rytinė riba);

17.4.

tarp kultūrinio rezervato teritorijos ir 6 žemės sklypų (namų valdų), esančių

buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos pozonyje. Šiam atribojimui numatyta

įrengti tvoras pagal archeologinius tyrimus – ne aukštesnes kaip 1,2 metro;

17.5.

prie įvažiuojamųjų kelių, vedančių į kultūrinio rezervato teritoriją (pastatyti

pakeliamuosius ar atveriamuosius užtvarus)

17.5.1.

vietinės reikšmės vidaus kelio su asfaltbetonio danga pradžioje;

17.5.2.

į šiaurės vakarus nuo Kernavės piliakalnio IV, vadinamo Pilies kalnu, esančio kelio,

skirto kultūriniam rezervatui naudoti ir lankytojams aptarnauti, pradžioje;

17.5.3.

prieš įvažiuojamąjį kelią, vedantį į klebonijos teritoriją;

17.5.4.

prieš įvažiuojamąjį kelią, vedantį į Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato

direkcijos mokslinių tyrimų bazę.

18.

Pagrindiniai vartai kultūrinio rezervato lankytojams įrengiami šiaurinėje

kontroliuojamo lankytojų srauto patekimo zonos dalyje, greta Kernavės bažnyčios

rytinės tvoros.

19.

Numatytos šios motorinių transporto priemonių įvažiavimo į kultūrinį rezervatą

vietos

19.1.

vietinės reikšmės vidaus kelio su asfaltbetonio danga pradžioje ir pabaigoje;

19.2.

šiaurinėje kultūrinio rezervato dalyje – prieš įvažiuojamąjį kelią, vedantį į Valstybinio

Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos mokslinių tyrimų bazę;

19.3.

šiaurinėje kultūrinio rezervato dalyje – prie įvažiuojamojo kelio, vedančio į

kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos pozonio žemės

sklypą.

20.

Numatytos šios tarnybinių motorinių transporto priemonių įvažiavimo į kultūrinį

rezervatą vietos

20.1.

šiaurinėje kultūrinio rezervato dalyje – vietinės reikšmės vidaus kelio su

asfaltbetonio danga pradžioje;

20.2.

šiaurinėje kultūrinio rezervato dalyje – prieš Kernavės piliakalnio IV,

vadinamo Pilies kalnu, teritoriją;

20.3.

šiaurinėje kultūrinio rezervato dalyje – prieš įvažiuojamąjį kelią, vedantį į

klebonijos teritoriją;

20.4.

šiaurinėje kultūrinio rezervato dalyje – prieš įvažiuojamąjį kelią, vedantį į Valstybinio

Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos mokslinių tyrimų bazę.

21.

Kultūrinio rezervato nekontroliuojamo

lankytojų srauto patekimo teritorijoje lankytojų ar vietos gyventojų srautų

reguliavimo priemonės nenumatytos.

22.

Kultūrinio rezervato nekontroliuojamo lankytojų srauto patekimo teritorijoje nustatytos

vietos apžvalgos ir atokvėpio aikštelėms įrengti.

23. Kultūriniame rezervate išskiriamos teritorijos, kuriose

numatoma nustatyti servitutus susisiekimo komunikacijoms, inžinerinės

infrastruktūros objektams ir kitiems statiniams

23.1.

kelio servitutams (teisė važiuoti transporto priemonėmis Kernavės miestelio

gyventojams ir asmenims, kurių namų valdos yra kultūrinio rezervato buferinės

apsaugos zonos fizinės apsaugos režimo pozonyje) nustatyti

23.1.1. vietinės reikšmės

vidaus keliui su asfaltbetonio danga;

23.1.2. šiaurinėje, centrinėje ir pietrytinėje

kultūrinio rezervato dalyse – vietinės reikšmės vidaus žvyrkeliams, kurie

skirti įvažiuoti į žemės sklypus, esančius kultūrinio rezervato buferinės apsaugos

zonos fizinės apsaugos pozonyje;

23.1.3. šiaurės rytinėje kultūrinio rezervato dalyje –

vietinės reikšmės vidaus žvyrkeliui, kuris skirtas įvažiuoti į žemės sklypą,

esantį už kultūrinio rezervato ribos;

23.1.4. vietinės reikšmės vidaus žvyrkeliui, skirtam

privažiuoti prie klebonijos ir klėties pastatų;

23.2.

kelio servitutams (teisė naudotis pėsčiųjų taku Kernavės miestelio gyventojams

ir asmenims, kurių namų valdos yra kultūrinio rezervato buferinės apsaugos

zonos fizinės apsaugos režimo pozonyje) nustatyti

23.2.1.

visiems pažintiniams takams;

23.2.2.

vietinės reikšmės vidaus keliui su asfaltbetonio danga ir žvyrkeliams, kurie

skirti įvažiuoti į kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonos fizinės

apsaugos pozonyje esančius žemės sklypus;

23.3. esamų statinių žemės servitutams nustatyti

23.3.1. medinei koplytėlei ir mūrinei koplytėlei (3 metrų

pločio aplink statinį);

23.3.2. klebonijai ir klėčiai (šiaurinė statinių

servituto riba sutampa su kultūrinio rezervato riba; rytinė riba sutampa su

tako, vedančio į bažnyčios šventorių, vakariniu kraštu; vakarinė riba nustatyta

12 metrų atstumu nuo klėties; pietinė riba nustatyta 3 metrų atstumu nuo

klebonijos);

23.3.3. pastatui Ruseckų g. 8, Kernavės mstl.,

Širvintų r. (1 metro pločio aplink pastatą);

23.4. inžinerinių tinklų žemės servitutams (teisė

aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, taip pat teisė tiesti

požemines ir antžemines komunikacijas) nustatyti

23.4.1. antžeminei 10 kV elektros perdavimo linijai,

kertančiai kultūrinio rezervato teritoriją iš šiaurės į pietus;

23.4.2. elektros oro linijoms ir požeminėms elektros

kabelių trasoms, nutiestoms į pietrytinėje teritorijos dalyje esančius

kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos režimo pozonio

žemės sklypus;

23.4.3. kultūrinio rezervato vakarinėje dalyje

planuojamiems nuotekų tinklams, išleisiantiems išvalytas Kernavės miestelio

nuotekas į Nerį;

23.4.4. inžineriniams lauko tinklams, skirtiems

klebonijos pastatui aptarnauti.

24.

Kultūrinio rezervato teritorijoje numatyti žiediniai pažintiniai takai (takų

dangos – birių natūralių medžiagų, grunto, žvirgždo ir išplauto gargždo,

santykiu 1:1 įplūkto į velėną), sunkiai praeinamose vietose – mediniai takai,

lieptai ir tilteliai.

25.

Kultūrinio rezervato teritorijoje numatyti žvyrkeliai, kurie skirti įvažiuoti į

kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos pozonyje

esančius žemės sklypus.

26.

Pietinėje kultūrinio rezervato dalyje, prie vietinės reikšmės vidaus kelio,

šalia esamos transformatorinės pastotės, numatyta motorinių transporto

priemonių apsisukimo aikštelė.

27. Kultūriniame

rezervate numatyta panaikinti šiuos savaiminius kelius

27.1. kelią tarp Semeniškių senovės gyvenvietės II ir

Kernavės, Kriveikiškio dvarvietės;

27.2. kelią šiaurinėje kultūrinio rezervato

teritorijos dalyje, Kernavės piliakalnio III su senovės gyvenviete teritorijos

šiaurinėje dalyje;

27.3. kelią Kernavės piliakalnio IV, vadinamo Pilies

kalnu, šiaurinėje dalyje.

28.

Numatyta visas kultūrinio rezervato teritorijoje esančias elektros oro linijas

pakeisti požeminiais elektros kabeliais, paklojant juos inžineriniams tinklams išskirtose

teritorijose.

29. Kitus naujus inžinerinius tinklus rezervate

numatyta įrengti tik inžineriniams tinklams išskirtose teritorijose.

30. Kraštovaizdžio miškų tvarkymo teritorijos skirtos

30.1. I grupės

rezervatinių miškų ­– natūralių miško bendrijų apsaugai (1A);

30.2. II A grupės

ekosistemų apsaugos miškų apsaugai

30.2.1. pušynams

eksponuoti (2A);

30.2.2.

miško ekosistemai atkurti (2B), vykdant kraštovaizdžio formavimo kirtimus

30.2.2.1.

atkuriant paprastųjų ąžuolų medyną ir pašalinant kultūrinės kilmės paprastųjų

pušų (Pinus sylvestris L.) medyną;

30.2.2.2. kultūrinės kilmės paprastųjų pušų medyne

pašalinant visus uosialapių klevų medžius ir ne rečiau kaip kartą per 2 metus

iškertant visas uosialapių klevų atžalas;

30.2.3. miško

ekosistemos komponentams atkurti (2C)

30.2.3.1. sudarant

sąlygas apžvelgti Baltąjį kalną iš kairiojo Neries kranto;

30.2.3.2.

sudarant tinkamas ekologines sąlygas smiltyninių laibenių (Alyssum gmelinii

Jord.) ir tamsialapių skiautalūpių (Epipactis atrorubens (Hoffm.) Besser), įtrauktų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų

saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007,

Nr. 36-1331)

(toliau vadinama – Lietuvos raudonoji knyga), augavietėms;

30.2.3.3.

sudarant tinkamas sąlygas šlaite atskirais fragmentais augantiems,

formuojantiems velėninę dangą ir sutvirtinantiems erozijos paveiktus šlaitus

žoliniams augalams: plokštiesiems miglynams (Poetum compressae), plokščiosioms

miglėms (Poa compressa L.), šilinėms perkūnropėms (Jovibarba

globifera (L.) J. Parn.), sėjamiesiems esparcetams (Onobrychis

viciifolia Scop.), kalniniams dobilams (Trifolium montanum L.),

dirvoniniams kiečiams (Artemisia campestris L.), aitriesiems šilokams (Sedum

acre L.), varpotosioms veronikoms (Veronika spicata L.),

smiltyninėms sidabražolėms (Potentilla arenaria Borkh.) ir paprastiesiems

čiobreliams (Thymus serpyllum L.).

31. Kraštovaizdžio

pievų ir pelkių tvarkymo teritorijos skirtos

31.1. šlaitų pievų

bendrijų apsaugai (3A)

31.1.1. vykdant

kraštovaizdžio formavimo kirtimus, šalinti piliakalnių šlaituose jaunus medžius

ir krūmus, paliekant tik brandžius medžius piliakalnių ir Neries šlaituose;

31.1.2. šienaujant žolinę dangą ne rečiau kaip 2

kartus per aktyvios vegetacijos laikotarpį ir sunaikinant sumedėjusių augalų

atžalas;

31.2. upės pavagio

pievų bendrijų apsaugai (3B)

31.2.1.

nešienaujant ir saugant nuo ištrypimo ekstrazoninį ir reliktinį pobūdį

Lietuvoje turinčiose kserotermofilinėse reliktinėse stepinio tipo pievų

bendrijose (Pulsatillo-Phleetum phleoidis Passarge 1959) augančius

stepinius motiejukus (Phleum phleoides (L.) H. Karst.), pievines šilagėles

(Pulsatilla pratensis (L.) Mill.), tikrąsias ir smiltynines sidabražoles

(Potentilla argentea L., P. arenaria Borkh.) ir kitų rūšių

augalus;

31.3. rūšių apsaugos

būklei gerinti (3C)

31.3.1. saugant nuo ištrypimo Lietuvos raudonosios

knygos rūšių augalų – raudonųjų gegūnių (Dactylorhiza incarnata

(L.) Soó), baltijinių gegūnių (Dactylorhiza longifolia (Neuman)

Aver), dėmėtųjų gegūnių (Dactylorhiza maculata (L.) Soó) ir paprastųjų

kardelių (Gladiolus imbricatus L.) augavietes;

31.3.2. saugant nuo ištrypimo nendrinių dryžučių (Phalaroides

arundinacea (L.) Rauschert), kupstinių šluotsmilgių (Deschampsia

cespitosa (L.) P. Beauv.), pelkinių vingiorykščių (Filipendula ulmaria

(L.) Maxim.), pievinių pelėžirnių (Lathyrus pratensis L.), raudonųjų

eraičinų (Festuca rubra L.), siauralapių vingirių (Thalictrum lucidum

L.), šilkažiedžių gaisrenų (Lychnis flos-cuculi L.) ir kitų pievinių

augalų augavietes;

31.3.3. šienaujant ne anksčiau kaip rugpjūčio mėnesio

antrojoje pusėje;

31.4. žemapelkei

atsikurti (3D)

31.4.1.

palaikant medinio archeologijos paveldo apsaugai palankų vandens lygį ir

sudarant sąlygas natūralios pelkės ir žemapelkės augalų bendrijų įvairovei

atsikurti;

31.5. natūraliai ir

pusiau natūraliai pievų būklei palaikyti (3E)

31.5.1. šienaujant 2 kartus per aktyvios vegetacijos

laikotarpį (birželio ir rugpjūčio pabaigoje);

31.5.2. šalinant paprastųjų pušų (Pinus sylvestris

L.), kitų medžių ir krūmų savaiminukus.

32.

Kraštovaizdžio kitų želdinių tvarkymo teritorijos skirtos įvairiems želdiniams atkurti

ir formuoti (4A)

32.1. keičiant

uosialapių klevų želdynus į pavienius paprastųjų klevų želdynus;

32.2. šalinant medžių

ir krūmų savaiminukus.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

33. Kultūrinio

rezervato tvarkymo plano (planavimo schemos) įgyvendinimą organizuoja Valstybinio

Kernavės kultūrinio rezervato direkcija.

34. Kultūrinio

rezervato tvarkymo planas (planavimo schema) saugomas Lietuvos Respublikos Ministro

Pirmininko tarnyboje, Kultūros ministerijoje, Kultūros paveldo departamente

prie Kultūros ministerijos, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato

direkcijoje ir yra prieinamas susipažinti šių institucijų nustatyta tvarka.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1050,

2009-09-09, Žin., 2009, Nr. 109-4637 (2009-09-11)

––––––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1050, 2009-09-09,

Žin., 2009, Nr. 109-4637 (2009-09-11)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2009 M. BALANDŽIO 8 D. NUTARIMO NR. 291

"DĖL VALSTYBINIO KERNAVĖS KULTŪRINIO REZERVATO TVARKYMO PLANO (PLANAVIMO

SCHEMOS) PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2009-09-16)

aubodi@lrs.lt