DĖL UNIDROIT KONVENCIJOS DĖL PAVOGTŲ AR NETEISĖTAI IŠVEŽTŲ KULTŪROS

ieškiniams

a) dėl nuosavybės teisės į pavogtus

kultūros objektus atkūrimo;

b) dėl kultūros objektų, išvežtų iš

Susitariančiosios šalies teritorijos, pažeidžiant jos įstatymus,

reglamentuojančius kultūros objektų eksportą, (toliau - nelegaliai išvežti

kultūros objektai) grąžinimo, siekiant apsaugoti kultūros paveldą.

laikomi tie objektai, kurie religiniu ar pasaulietiniu požiūriu svarbūs

archeologijai, priešistorijai, istorijai, literatūrai, menui ar mokslui ir

kurie priklauso vienai iš kategorijų, išvardytų šios Konvencijos priede.

II

SKYRIUS

NUOSAVYBĖS

TEISĖS Į PAVOGTUS KULTŪROS

OBJEKTUS

ATKŪRIMAS

turi jį grąžinti.

2. Pagal šią Konvenciją kultūros

objektas, kuris buvo neteisėtai iškastas arba teisėtai iškastas, bet neteisėtai

laikomas, pripažįstamas pavogtu vadovaujantis tos šalies, kurioje jis iškastas,

įstatymais.

3. Visi ieškiniai nuosavybės teisei

atkurti turi būti pateikti per trejus metus nuo to laiko, kai ieškovas

sužinojo, kur yra kultūros objektas ir kas jo savininkas, ir bet kuriuo atveju

- per penkiasdešimt metų nuo to laiko, kai objektas buvo pavogtas.

4. Ieškiniams atkurti nuosavybės teisei

į objektą, kuris yra identifikuoto paminklo ar archeologinės vietovės

neatskiriama dalis arba priklauso visuomeninei kolekcijai, netaikomi kiti laiko

apribojimai, tik trejų metų terminas, skaičiuojamas nuo to laiko, kai ieškovas

sužinojo, kur yra kultūros objektas ir kas jo savininkas.

5. Nepaisant ankstesnių dalių nuostatų,

bet kuri Susitariančioji šalis gali pareikšti, kad ieškinio terminas gali būti

septyniasdešimt penkeri ir daugiau metų, kaip numato jos įstatymai. Jei

ieškinys nuosavybės teisei atkurti pateikiamas kitoje Susitariančiojoje šalyje,

o kultūros objektas yra paminklo, archeologinės vietovės ar visuomeninės

kolekcijos dalis pareiškimą pateikiančioje Susitariančiojoje šalyje, ieškinys

turi būti patenkintas būtent per pareiškime nurodytą laiką.

6. Pareiškimas, apie kurį kalbama

ankstesnėje dalyje, turės būti paskelbtas Konvenciją pasirašant, ratifikuojant,

priimant, patvirtinant arba prie jos prisijungiant.

7. Pagal šią Konvenciją visuomenine

kolekcija laikoma grupė inventorizuotų ar kitaip identifikuotų kultūros

objektų, priklausančių

a) Susitariančiajai šaliai,

b) Susitariančiosios šalies regioninei

ar vietos valdžiai,

c) Susitariančiosios šalies religinei

institucijai arba

d) institucijai, kuri įkurta

Susitariančiojoje šalyje specialiai kultūros, švietimo ir mokslo tikslams ir

pripažinta toje šalyje tenkinanti visuomenės poreikius.

8. Be to, ieškiniui atkurti nuosavybės

teisei į ritualinį ar kitaip bendruomenei svarbų kultūros objektą, kuris

priklauso genčiai ar vietinei bendruomenei Susitariančiojoje šalyje ir yra

naudojamas tos bendruomenės papročių bei ritualinėse apeigose, taikomas toks

pat laiko apribojimas kaip ir ieškiniui dėl visuomeninės kolekcijos.

iš kurio pareikalauta grąžinti šį objektą, nuosavybės teisės atkūrimo metu turi

teisę gauti teisingą ir priimtiną kompensaciją, jei jis nei žinojo, nei galėjo

žinoti, kad objektas vogtas, ir jei gali įrodyti, kad buvo reikiamai atsargus

objektą įsigydamas.

2. Nepažeidžiant savininko teisės į

minėtą kompensaciją, bus stengiamasi rasti žmogų, kuris perdavė objektą

savininkui, arba kokį kitą ankstesnį perdavėją, kad sumokėtų kompensaciją, jei

tai leidžia ieškinį pateikusios šalies įstatymai.

3. Jei reikalaujama, kad ieškovas

sumokėtų kompensaciją savininkui, tai nepažeidžia ieškovo teisės atgauti tą

kompensaciją iš bet kurio kito asmens.

4. Nustatant, ar savininkas buvo reikiamai

atsargus įsigydamas objektą, atsižvelgiama į visas objekto įsigijimo

aplinkybes, tarp jų ir į suinteresuotųjų asmenų savybes, sumokėtą kainą, ar

savininkas pasitikslino kokiame nors prieinamame pavogtų kultūros vertybių

sąraše arba kitokioje informacijoje ar dokumentuose, kuriuos jis galėjo gauti,

ar kreipėsi patarimo į prieinamas agentūras arba kompetentingą asmenį.

5. Savininko padėtis neturi būti

palankesnė negu to asmens, iš kurio jis paveldėjo ar kitaip nemokamai įsigijo

kultūros objektą.

III

SKYRIUS

NETEISĖTAI

IŠVEŽTŲ KULTŪROS OBJEKTŲ GRĄŽINIMAS

pareikalauti, kad teismas ar kita kompetentinga kitos Susitariančiosios šalies

institucija įsakytų grąžinti kultūros objektą, neteisėtai išvežtą iš

reikalavimą pateikusios šalies.

2. Jei kultūros objektas išvežtas iš

reikalavimą pateikusios šalies laikinai- parodai, ištyrimui ar restauravimui, -

gavus leidimą pagal šios šalies įstatymus, reguliuojančius kultūros vertybių

išvežimą siekiant apsaugoti kultūros paveldą, ir nustatytu terminu negrąžintas,

jis laikomas išvežtu neteisėtai.

3. Teismas ar kita kompetentinga šalies,

į kurią kreipiamasi, institucija turi įsakyti grąžinti neteisėtai išvežtą

kultūros objektą, jei reikalavimą pateikusi šalis nustato, kad išvežant objektą

iš jos teritorijos pažeista viena ar daugiau šių sąlygų

a) objekto ar jo aplinkos fizinis

išsaugojimas;

b) sudėtinio objekto vientisumas;

c) informacijos, pavyzdžiui, mokslinės

ar istorinės, išsaugojimas;

d) jei gentis ar vietinė bendruomenė daiktą

naudoja papročių ir ritualinėse apeigose, arba jei nustatoma, kad objektas

šalyje, pateikusioje reikalavimą, yra ypatingos kultūrinės reikšmės.

4. Bet kuriame reikalavime, nurodytame

šio straipsnio 1 dalyje, arba prie jo turi būti tokia faktinė ar teisinė

informacija, kuri padėtų teismui ar kitai kompetentingai šalies, į kurią

kreipiamasi, institucijai nustatyti, ar nepažeisti 1-3 dalių reikalavimai.

5. Bet kuris reikalavimas grąžinti

kultūros objektą turi būti pateiktas per trejus metus nuo to laiko, kai

reikalaujanti šalis sužinojo, kur yra objektas ir kas jo savininkas, ir bet

kuriuo atveju - per penkiasdešimt metų nuo tos dienos, kurią objektas buvo

išvežtas, arba nuo tos dienos, kurią objektas pagal 2 dalyje nurodytą leidimą

turėjo būti grąžintas.

įsigijo po to, kai tas objektas buvo neteisėtai išvežtas, objekto grąžinimo

metu turės teisę gauti teisingą ir priimtiną kompensaciją iš reikalavimą

pateikusios šalies, jei jį įsigydamas, jis nei žinojo, nei galėjo žinoti, kad

objektas išvežtas neteisėtai.

2. Nustatant, ar savininkas žinojo, ar

galėjo žinoti, kad kultūros objektas išvežtas neteisėtai, bus atsižvelgiama į

objekto įsigijimo aplinkybes, įskaitant tai, kad neturėta leidimo išvežti,

kurio reikia pagal reikalavimą pateikusios šalies įstatymus.

3. Savininkas, iš kurio reikalaujama

grąžinti kultūros objektą, pagal susitarimą su reikalavimą pateikusia šalimi

gali nuspręsti vietoj kompensacijos

a) išlaikyti nuosavybės teisę;

b) už atlyginimą arba nemokamai perduoti

nuosavybės teisę paties pasirinktam žmogui, kuris gyvena reikalavimą

pateikusioje šalyje ir kuris davė būtinas garantijas.

4. Kultūros objekto grąžinimo pagal šį

straipsnį išlaidas apmoka reikalavimą pateikusi šalis, išsaugodama savo teisę

atgauti išlaidas iš bet kurio kito asmens.

5. Savininko padėtis neturi būti

palankesnė negu to asmens, iš kurio jis paveldėjo ar kitaip nemokamai įsigijo

kultūros objektą.

jei

a)reikalaujant grąžinti kultūros

objektą, jo išvežimas jau nelaikomas neteisėtu;

b) objektas buvo išvežtas esant gyvam jo

autoriui arba nepraėjus daugiau kaip penkiasdešimt metų nuo autoriaus mirties.

2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies b

punkto nuostatų, šio skyriaus nuostatos taikomos, jei kultūros objektas

sukurtas genties ar vietinės bendruomenės nario arba narių papročių ar

ritualinėms apeigoms, ir objektas grąžinamas tai bendruomenei.

IV

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

ir reikalavimas pagal III skyriaus nuostatas gali būti pateiktas

Susitariančiosios šalies, kurioje yra objektas, teismams ar kitoms

kompetentingoms institucijoms, taip pat teismams ar kitoms kompetentingoms

institucijoms, paprastai turinčioms juridinę galią Susitariančiosiose šalyse.

2. Šalys gali susitarti kreiptis dėl

ginčo į teismą, kitą kompetentingą instituciją ar arbitražą.

3. Galima imtis laikinų, taip pat ir

apsaugos priemonių, numatytų Susitariančiosios šalies, kurioje yra objektas,

įstatymuose, net jei ieškinys nuosavybės teisei atkurti arba reikalavimas grąžinti

objektą pateiktas kitos Susitariančiosios šalies teismams ar kitoms

kompetentingoms institucijoms.

nedraudžia Susitariančiajai šaliai taikyti taisykles, palankesnes nuosavybės

teisei atkurti, pavogtam ar neteisėtai išvežtam kultūros objektui susigrąžinti,

negu šioje Konvencijoje numatytos.

2. Šis straipsnis neturi būti

interpretuojamas kaip įpareigojantis pripažinti ar taikyti kitos

Susitariančiosios šalies teismo ar kitos kompetentingos institucijos sprendimą,

kuris nukrypsta nuo šios Konvencijos nuostatų.

tiems kultūros objektams, kurie pavogti šiai Konvencijai įsigaliojus šalyje,

kurioje ieškinys pateiktas, jeigu

a) objektas buvo pavogtas

Susitariančiosios šalies teritorijoje įsigaliojus Konvencijai toje šalyje;

b) objektas yra Susitariančiojoje šalyje

įsigaliojus joje Konvencijai.

2. III skyriaus nuostatos taikomos tik

neteisėtai išvežtiems kultūros objektams įsigaliojus Konvencijai ir reikalavimą

pateikusioje šalyje, ir toje šalyje, kuriai jis pateiktas.

3. Ši Konvencija jokiu būdu neįteisina

jokių nelegalių sandorių, kurie sudaryti iki Konvencijos įsigaliojimo arba

kuriuos atmeta šio straipsnio 1 ir 2 dalys. Taip pat ji neapriboja jokių šalies

ar asmens teisių pateikti ieškinį nuostoliams atlyginti, nors kultūros objektas

buvo pavogtas ar neteisėtai išvežtas iki Konvencijos įsigaliojimo.

V

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

Romoje diplomatinės konferencijos dėl Unidroit

konvencijos dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros vertybių

tarptautinio grąžinimo projekto priėmimo baigiamajame posėdyje, taip pat - iki

1996 metų birželio 30 dienos.

2. Šalys, kurios šią Konvenciją

pasirašė, turi ją ratifikuoti, priimti ar patvirtinti.

3. Prie Konvencijos po jos pasirašymo

gali prisijungti ir tos šalys, kurios jos nepasirašė.

4. Formalūs Konvencijos ratifikavimo,

priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai deponuojami saugyklai.

pirmą dieną po datos, kai buvo deponuotas penktas Konvencijos ratifikavimo,

priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo prie jos dokumentas.

2. Kiekvienoje šalyje, kuri ratifikuoja,

priima, patvirtina šią Konvenciją arba prie jos prisijungia jau penkioms šalims

deponavus Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo

prie jos dokumentus, Konvencija įsigalioja šešto mėnesio pirmą dieną po datos,

kai ji deponavo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentus

saugyklai.

tarptautiniam dokumentui, kuris juridiškai įpareigoja bet kurią Susitariančiąją

šalį ir kuriame yra nuostatų dėl šios Konvencijos reguliuojamų dalykų, nebent

šalys, kuriose galioja tas tarptautinis dokumentas, būtų pareiškusios

priešingai.

2. Bet kuri Susitariančioji šalis gali

pasirašyti sutartis su viena ar daugiau Susitariančiųjų šalių, siekdama

tobulinti abipusį šios Konvencijos taikymą. Šalys, pasirašiusios tokią sutartį,

jos kopiją turi perduoti saugyklai.

3. Susitariančiosios šalys, kurios yra

ekonominės integracijos ar regioninių organizacijų narės, gali pareikšti, kad

bendraudamos tarpusavyje laikysis šių organizacijų taisyklių ir netaikys

Konvencijos nuostatų, kurios sutampa su tų organizacijų taisyklėmis.

daugiau teritorinių vienetų, turinčių arba neturinčių skirtingas teisės

sistemas, taikomas šios Konvencijos reguliuojamiems dalykams, tai ji,

pasirašydama Konvenciją arba deponuodama ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo

ar prisijungimo prie jos dokumentus, gali pareikšti, kad Konvencija galioja

visuose jos teritoriniuose vienetuose, viename ar daugiau teritorinių vienetų,

taip pat bet kuriuo metu gali vietoj tokio pareiškimo paskelbti naują.

2. Šie pareiškimai privalo būti

deponuoti saugyklai ir juose turi būti aiškiai nurodyti teritoriniai vienetai,

kuriuose Konvencija galioja.

3. Jeigu pagal šiame straipsnyje

nurodytą pareiškimą Konvencija galioja viename ar daugiau, bet ne visuose

Susitariančiosios šalies teritoriniuose vienetuose

a) pagal 1 straipsnį Susitariančiosios

šalies teritorija laikomas tos šalies teritorinis vienetas;

b) Susitariančiosios šalies arba šalies,

į kurią kreipiamasi, teismu ar kita kompetentinga institucija laikomi tos

šalies teritorinio vieneto teismas arba kita kompetentinga institucija;

c) Susitariančiąja šalimi, kurioje yra

kultūros objektas, pagal 8 straipsnio 1 dalį laikomas tos šalies teritorinis

vienetas, kuriame yra objektas;

d) Susitariančiosios šalies, kurioje yra

objektas, įstatymais pagal 8 straipsnio 3 dalį laikomi tos šalies, kurioje yra

objektas, teritorinio vieneto įstatymai;

e) Susitariančiąja šalimi pagal 9

straipsnį laikomas tos šalies teritorinis vienetas.

4. Jei Susitariančioji šalis pagal šio

straipsnio 1 dalį nepaskelbia jokio pareiškimo, Konvencija galioja visuose

šalies teritoriniuose vienetuose.

paskelbti ją pasirašant, turi būti patvirtinami Konvenciją ratifikuojant, priimant

ar patvirtinant.

2. Pareiškimai ir jų patvirtinimai turi

būti pateikiami raštu ir oficialiai deponuojami saugyklai.

3. Pareiškimas šalyje įsigalioja kartu

su Konvencija. Pareiškimas, kurio oficialaus paskelbimo raštą saugykla gauna po

Konvencijos įsigaliojimo, įsigalioja šešto mėnesio pirmą dieną po to pareiškimo

deponavimo datos.

4. Bet kuri šalis, pagal Konvenciją

paskelbusi pareiškimą, gali bet kuriuo metu jį atšaukti oficialiu raštu,

deponuotu saugyklai. Atšaukimas įsigalioja šešto mėnesio pirmą dieną po rašto

deponavimo datos.

pasirašydama, ratifikuodama, priimdama, patvirtindama Konvenciją ar prie jos

prisijungdama, turi pareikšti, kad pagal 8 straipsnį šalies pateikti ieškiniai

nuosavybės teisei atkurti arba reikalavimai grąžinti kultūros objektus gali

būti jai pateikti pagal vieną ar kelias iš šių procedūrų

a) tiesiai jos teismui ar kitai

kompetentingai institucijai;

b) per instituciją ar institucijas, tos

šalies paskirtas tokiems ieškiniams ar reikalavimams priimti ir jiems pateikti

šalies teismams ar kitoms kompetentingoms institucijoms;

c) diplomatiniais ir konsuliniais

kanalais.

2. Kiekviena Susitariančioji šalis taip

pat gali paskirti teismus ar kitas kompetentingas institucijas, turinčias teisę

pareikalauti atkurti nuosavybės teisę arba grąžinti kultūros objektus pagal II

ir III skyrių nuostatas.

3. Pareiškimai, paskelbti pagal šio

straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, gali būti bet kuriuo metu pakeisti naujais.

4. Šio straipsnio 1-3 dalių nuostatos

neturi įtakos Susitariančiųjų šalių dvišalėms ar daugiašalėms sutartims dėl

teisinės pagalbos civiliniais ir komerciniais klausimais.

vėliau kaip per šešis mėnesius po Konvencijos ratifikavimo, priėmimo,

patvirtinimo ar prisijungimo prie jos dokumento deponavimo dienos turi raštu

pateikti saugyklai informaciją kuria nors oficialia Konvencijos kalba apie

įstatymus, reglamentuojančius kultūros vertybių išvežimą. Ši informacija turi

būti periodiškai atnaujinama.

kurias numato Konvencija.

denonsuoti bet kuriuo metu nuo tos dienos, kurią ji įsigaliojo toje šalyje,

denonsavimo dokumentą deponuodama saugyklai.

2. Konvencijos denonsavimas įsigalioja

šešto mėnesio pirmą dieną po denonsavimo dokumento deponavimo saugyklai datos.

Kai denonsavimo dokumente nurodomas ilgesnis denonsavimo terminas, denonsavimas

įsigalioja pasibaigus šiam terminui po dokumento deponavimo saugyklai.

3. Nepaisant denonsavimo, Konvencija bus

taikoma tiems ieškiniams nuosavybės teisei atkurti arba reikalavimams kultūros

objektams grąžinti, kurie buvo pateikti prieš denonsavimo įsigaliojimą.

unifikavimo instituto (Unidroit)

prezidentas gali periodiškai arba bet kuriuo metu, penkioms Susitariančiosioms

šalims pareikalavus, sudaryti specialų komitetą praktiniam Konvencijos taikymui

nagrinėti.

Respublikos Vyriausybei.

2. Italijos Respublikos Vyriausybė

a) informuoja visas Konvenciją

pasirašiusias ar prie jos prisijungusias šalis bei Tarptautinio privatinės

teisės unifikavimo instituto (Unidroit)

prezidentą apie

i) kiekvieną naują pasirašymą arba kad

deponuotas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentas ir

jo deponavimo datą,

ii) kiekvieną pareiškimą, paskelbtą

pagal šią Konvenciją,

iii) bet kurio pareiškimo atšaukimą,

iv) Konvencijos įsigaliojimo datą,

v) sutartis, nurodytas 13 straipsnyje,

vi) tai, kad deponuotas Konvencijos

denonsavimo dokumentas, deponavimo datą ir denonsavimo įsigaliojimo datą;

b) išsiunčia patvirtintas Konvencijos

kopijas visoms ją pasirašiusioms ir prie jos prisijungusioms šalims bei

Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (Unidroit) prezidentui;

c) atlieka įprastas kitas saugyklų

funkcijas.

Patvirtindami tai, kas

pasakyta, šią Konvenciją pasirašė įgaliotieji atstovai.

Pasirašyta Romoje

tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt penktų metų birželio dvidešimt ketvirtą

dieną vienu egzempliorium anglų ir prancūzų kalbomis; abu tekstai yra

autentiški.

UNIDROIT

konvencijos

dėl

pavogtų ar neteisėtai

išvežtų

kultūros objektų

priedėlis

a) Faunos, floros, mineralų, anatomijos

retos kolekcijos ir egzemplioriai bei paleontologinės reikšmės objektai;

b) vertybės, susijusios su istorija,

įskaitant mokslo ir technologijos istoriją, karybos istoriją, visuomenės

istoriją, susijusios su nacionalinių vadų, mąstytojų, mokslininkų ir menininkų

gyvenimu, su nacionalinės reikšmės įvykiais;

c) archeologinės iškasenos (įprastos ir

slaptos) arba archeologiniai radiniai;

d) išardytų meno, istorijos paminklų ar

archeologinių vietų elementai;

e) senesnės kaip šimto metų antikvarinės

vertybės, pavyzdžiui, įrašai, monetos, raižyti spaudai;

f) etnologinės svarbos objektai;

g) meninės svarbos vertybės, pavyzdžiui

i) paveikslai ir piešiniai, padaryti

ranka ant bet kokio pagrindo bet kokia medžiaga (išskyrus ranka dekoruotus

pramoninius brėžinius ir gaminius),

ii) originalios statulos ir skulptūros

kūriniai iš bet kokios medžiagos,

iii) originalūs raižiniai, atspaudai,

litografijos,

iv) originalūs meno asambliažai ir

montažai iš bet kokios medžiagos;

h) reti rankraščiai ir inkunabulai,

senos knygos, dokumentai ir specialios paskirties leidiniai (istoriniai,

meniniai, moksliniai, literatūriniai ir t.t.) - jų vienetai ir kolekcijos;

i) pašto ženklai, muitinės ir panašūs

antspaudai - jų vienetai ir kolekcijos;

j) archyvai, įskaitant garso,

fotografijos ir kinematografijos archyvus;

k) daugiau kaip šimto metų senumo baldai

ir seni muzikos instrumentai.

________________________

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1399, 2011-05-19,

Žin., 2011, Nr. 68-3226 (2011-06-04)

ĮSTATYMO

"DĖL UNIDROIT KONVENCIJOS DĖL PAVOGTŲ AR NETEISĖTAI IŠVEŽTŲ KULTŪROS

OBJEKTŲ RATIFIKAVIMO" 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2011-06-06)

aubodi@lrs.lt