DĖL VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA 2003 M. GRUODŽIO 22 D. NUTARIMO NR. O3-116 „DĖL ATSKIRŲ ENERGIJOS IR KURO RŪŠIŲ SĄNAUDŲ NORMATYVŲ BŪSTUI ŠILDYTI IR ŠALTAM VANDENIUI PAŠILDYTI“ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA 2003 M. GRUODŽIO 22 D. NUTARIMO NR. O3-116 „DĖL ATSKIRŲ ENERGIJOS IR KURO RŪŠIŲ SĄNAUDŲ NORMATYVŲ BŪSTUI ŠILDYTI IR ŠALTAM VANDENIUI PAŠILDYTI“ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

2007 m. sausio 29 d. Nr. O3-5

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymu (2006, Nr. 130-4899), Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. balandžio 5 d. direktyva 2006/32/EB „Dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų“ bei vykdydama Vyriausybės 2006 m. gruodžio 1 d. pavedimą Nr. 27-7658, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutaria iš dalies pakeisti ir papildyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-116 patvirtintą Atskirų energijos rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti bei jų taikymo metodiką (Žin., 2003, Nr. 124-5667, Inform. pran., 2004, Nr. 94-839) bei išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

KOMISIJOS PIRMININKAS VIDMANTAS JANKAUSKAS

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės

komisijos

2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. O3-5

ATSKIRŲ ENERGIJOS IR KURO RŪŠIŲ SĄNAUDŲ NORMATYVŲ BŪSTUI ŠILDYTI IR KARŠTAM VANDENIUI RUOŠTI NUSTATYMO BEI TAIKYMO METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši metodika reglamentuoja atskirų energijos ir kuro rūšių normatyvinių bei faktinių sąnaudų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo ir taikymo tvarką skaičiuojant kompensacijas.

2. Metodika siekiama įgyvendinti socialinės paramos prieinamumą gyventojams, apsirūpinant juos šiluma bei karštu vandeniu, nepriklausomai nuo naudojamų energijos ar kuro rūšių.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

3. Šioje metodikoje vartojamos sąvokos

Energijos rūšys – elektros ir šilumos energija.

Kuro rūšys – kuras, naudojamas šildymui ir karštam vandeniui ruošti: buitinis kuras, suskystintos dujos, gamtinės dujos, akmens anglis, antracitas, durpės, durpių briketai, malkos, naudoti tepalai ir kita.

Norminės kuro sąnaudos – kuro sąnaudos vienai kilovatvalandei energijos išgauti.

Vidutiniai energijos ar kuro sąnaudų normatyvai – energijos ar kuro kiekiai ploto, tūrio vienetui ar pan., nustatomi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisijos) ir taikomi, kai nėra būsto šilumos reikmėms atskiros energijos ar kuro rūšių apskaitos.

Faktinės energijos ar kuro sąnaudos – energijos ar kuro kiekiai ploto, tūrio vienetui ar pan., nustatomi pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus paskirstymo metodus.

III. NUORODOS

4. Metodika priimta remiantis šių teisės aktų nuostatomis

4.1. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4899);

4.2. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2003, Nr. 69-3118);

4.3. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu (Žin., 2003, Nr. 51-2254);

4.4. Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01 (6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas (Žin., 1999, Nr. 107-3120; 2002, Nr. 98-4343);

4.5. Statybos techniniu reglamentu STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ ir statybos taisyklėmis ST 8860237.02:1998 „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimas“ (Žin., 2002, Nr. 39-1446; 2005, Nr. 75-2729);

4.6. Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklėmis (Žin., 2005, Nr. 30-945);

4.7. Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai“ (Žin., 2002, Nr. 81-3504);

4.8. Statybos techniniu reglamentu STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 2005, Nr. 100-3733);

4.9. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 03-105 „Dėl maksimalių šilumos suvartojimo normų daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti“.

4.10. Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-122 patvirtintais rekomenduojamais „Balansiniu šilumos paskirstymo metodu Nr. 1“ bei „Metrologiniu šilumos paskirstymo metodu Nr. 2“ (Žin., 2004, Nr. 167-6172);

4.11. Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintais rekomenduojamais šilumos paskirstymo metodais Nr. 3 ir Nr. 4 (Žin., 2005, Nr. 60-2158);

4.12. Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtintu rekomenduojamu „Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5“ (Žin., 2005, Nr. 92-3456);

4.13. Komisijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3-86 patvirtintu rekomenduojamu „Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodu Nr. 6“ (Inform. pran., 2006, Nr. 1-14);

4.14. Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. balandžio 5 d. direktyva 2006/32/EB „Dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų“.

IV. ENERGIJOS IR KURO SĄNAUDŲ NORMATYVAI BEI JŲ TAIKYMAS

5. Energijos ir kuro normatyvinių ar faktinių sąnaudų, kurios gali būti kompensuojamos, nustatymas

5.1. Energijos (qe) normatyvinės sąnaudos, kurios gali būti kompensuojamos, nustatomos pagal 6, 7, 8 punktuose pateiktas 1, 2, 3 lenteles

šildymui, (qŠe)

kWh/m2 per mėn.

karštam vandeniui

šalto vandens pašildymui, (qKve)

kWh/m3

karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai qRe)

kWh/būstui per mėn.

5.1.1. Faktinės šilumos sąnaudos nustatomos iš apskaitos prietaisų rodmenų arba apskaičiuojamos pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus paskirstymo metodus. Šilumos sąnaudų šildymui dalis, kuri gali būti kompensuojama, negali viršyti maksimalių energijos sąnaudų normatyvų, nustatytų pagal 6 punktą.

5.1.2. Kai elektros energijos arba dujų (gamtinių ar išgarintų suskystintų) faktinės sąnaudos (tik būstui šildyti arba būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti) nustatomos iš atskiro apskaitos prietaiso rodmenų, sąnaudų šildymui dalis, kuri gali būti kompensuojama, negali viršyti maksimalių energijos sąnaudų normatyvų, nustatytų pagal 6 punktą.

5.1.3. Kai šilumos reikmėms suvartotos elektros energijos arba dujų (gamtinių ar išgarintų suskystintų) faktinių sąnaudų nustatymui atskiras apskaitos prietaisas neįrengtas, elektros energijos arba dujų sąnaudų dalis, kuri gali būti kompensuojama, negali viršyti vidutinių energijos sąnaudų normatyvų, nustatytų pagal 6 punktą.

5.2. Kuro rūšių (gk) vidutinės normatyvinės sąnaudos, kurios gali būti kompensuojamos, nustatomos 5.1 punkte nustatyta tvarka, įvertinus naudojamo kuro normines sąnaudas (Ck) bei kuro deginimo prietaisų naudingo veikimo koeficientą (hk)

šildymui gŠk = qŠe x Ck/hk

kg*/m2 per mėn.

karštam vandeniui

šalto vandens pašildymui gKvk = qKve x Ck/hk

kg*/m3

karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) gRk = qRe x Ck/hk

kg*/būstui per mėn.

čia Ck – norminės kuro sąnaudos kg*/kWh nustatomos iš 10 punkto 4 lentelės;

hk – kuro deginimo prietaisų nvk pagal techninę dokumentaciją arba 0,7 – kai jos nėra;

* – dimensija gali būti ir kitokia.

5.2.1. Kai šilumos reikmėms sunaudotas faktinis kuro kiekis apskaitos prietaisais nenustatomas, kompensacijos skaičiuojamos rečiau negu kartą per mėnesį, kuro sąnaudos būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, kurios gali būti kompensuojamos, nustatomos taikant vidutinius šilumos sąnaudų normatyvus, nustatytus standartinėmis sąlygomis.

5.2.2. Kuro rūšių vidutinės normatyvinės sąnaudos būsto šildymui (gŠk) bei šalto vandens pašildymui (gKvk), kurios gali būti kompensuojamos, taikomos bet kuriuo atveju, o karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai gRk) – pateikus projektą ir įrengimą patvirtinančius dokumentus.

6. Maksimalūs ir vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai (qŠe) būstui šildyti pateikiami 1 lentelėje

1 lentelė

Namų tipai

Maksimalūs energijos sąnaudų normatyvai būsto šildymui qŠe0max kWh/m2 per mėn.

Vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai būsto šildymui qŠe0vidut kWh/m2 per mėn.

Gyvenamieji namai, pastatyti iki 1992 metų bei ne pagal RSN 143-92 ir STR 2.05.01:2005 reikalavimus

Vieno aukšto, vienbučiai ir daugiabučiai

52

36

Vieno-dviejų aukštų, vienbučiai ir daugiabučiai, įskaitant mansardas

50

35

Dviejų aukštų daugiabučiai blokuoti

44

31

3–4 aukštų, daugiabučiai

38

27

5 aukštų daugiabučiai

34

24

6 aukštų ir aukštesni

35

25

Gyvenamieji namai, pastatyti pagal RSN 143-92 ir STR 2.05.01:2005 reikalavimus

Vieno aukšto, vienbučiai ir daugiabučiai

31

21

Vieno-dviejų aukštų, vienbučiai ir daugiabučiai, įskaitant mansardas

30

21

Dviejų aukštų daugiabučiai blokuoti

26

18

3–4 aukštų

23

16

5 aukštų

21

15

6 aukštų ir aukštesni

21

15

6.1. Maksimalūs (qŠe0mx) ir vidutiniai (qŠe0vidut) energijos sąnaudų normatyvai būsto šildymui nustatyti esant tokioms standartinėms sąlygoms: ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) vidutinė išorės oro temperatūra 0°C, butų (patalpų) aukštis nuo grindų iki lubų 2,5 m, ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) vidutinė trukmė 30,4 paros (730 valandų), ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) vidutinė vidaus patalpų temperatūra + 18°C.

6.2. Kai faktinės sąlygos skiriasi nuo standartinių, maksimalūs ir vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai skaičiuojami

6.2.1. faktinė ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) išorės oro vidutinė temperatūra, įvertinama koeficientu kt

kt = (1 – tiš / 18)

čia tiš – ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) vidutinė išorės oro temperatūra, pateikta Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos, ±°C;

6.2.2. faktinis butų (patalpų) aukštis, įvertinamas koeficientu kH

kH = H / 2,5

čia H – faktinis butų (patalpų) aukštis nuo grindų iki lubų, m;

6.2.3. faktinė ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) trukmė, įvertinama koeficientu kz

kz = z / 730

čia z – ataskaitinio laikotarpio (energijos vartojimo) faktinė trukmė, val.;

6.2.4. maksimalus (qŠF max) ir vidutinis (qŠF vidut) energijos sąnaudų normatyvas šildymui, įvertinantis visas faktines sąlygas

qŠeFmax = qŠe0max x (kt x kH x kz) kWh/m2 per mėn.

arba

qŠeFvidut = qŠe0vidut x (kt x kH x kz) kWh/m2 per mėn.

6.3. Netipiniams sudėtingos formos ir didelio tūrio pastatams maksimalūs ir vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai šildymui gali būti koreguojami pagal 4.8 punkte nustatytą tvarką.

7. Vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai šalto vandens kubinio metro pašildymui (qKve) pateikiami 2 lentelėje: 2 lentelė

Taikymas

Vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai qKve kWh/m3

Respublikoje

51

Panevėžio m.*

66

Visagino m.*

69

* – atvira karšto vandens tiekimo sistema

Kitokius vidutinius energijos sąnaudų normatyvus šalto vandens kubinio metro pašildymui nustato savivaldybė, suderinusi su Komisija.

8. Vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai qRe) pateikiami 3 lentelėje

3 lentelė

Karšto vandens tiekimo sistemos tipas

Vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai qRe kWh/ būstui per mėn.

Kai yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai* bute ir vonios šildytuvas

160

Kai yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai bute, bet nėra vonios šildytuvo

80

Kai cirkuliacijos sistema yra tik namo rūsyje

10

* – stovas – vienas vamzdis

Kitokius vidutinius energijos sąnaudų normatyvus cirkuliacijai nustato savivaldybė, suderinusi su Komisija.

8.1. Vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai cirkuliacijai nustatyti esant standartinėms sąlygoms, kai ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) trukmė 30,4 paros (730 valandų).

8.2. Kai faktinės sąlygos skiriasi nuo standartinių, vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai perskaičiuojami, ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) faktinę trukmę įvertinant koeficientu kz

qRez = qRe x kz kWh/būstui per mėn.,

kz = z/730

čia z – ataskaitinio laikotarpio (šilumos vartojimo) faktinė trukmė, val.

8.3. Kai vonioje įrengtas elektrinis vonios šildytuvas, vidutinės normatyvinės energijos sąnaudos cirkuliacijai (qRe), kurios gali būti kompensuojamos, nustatomos iš atitinkamos cirkuliacijos sistemos su vonios šildytuvu vidutinio energijos sąnaudų normatyvo atimant analogiškos cirkuliacijos sistemos be vonios šildytuvo vidutinį energijos sąnaudų normatyvą.

9. Savivaldybei nustačius kitokius vidutinius energijos sąnaudų normatyvus šalto vandens kubinio metro pašildymui (qKve) bei cirkuliacijai (qRe), jų suma negali viršyti 7 bei 8 punktuose nustatytų normatyvų sumos.

10. Kuro rūšių norminės kuro sąnaudos (Ck) pateikiamos 4 lentelėje

4 lentelė

Kuro rūšys

Dimensija

Norminės kuro sąnaudos Ck

Dyzelinis krosnių kuras

kg/kWh

0,0851

Suskystintos naftos dujos*

kg/kWh

0,0783

Išgarintos suskystintos naftos dujos

m3/kWh

0,0334

Gamtinės dujos**

kg/kWh

0,0763

nm3/kWh

0,1075

Suskystintos gamtinės dujos

kg/kWh

0,0798

Akmens anglis****

kg/kWh

0,2093–0,1173 (Vidutinės 0,1633)

Antracitas

kg/kWh

0,1228

Durpės****

kg/kWh

0,4615–0,2609 (Vidutinės 0,3612)

Durpių briketai****

kg/kWh

0,2250–0,2143 (Vidutinės 0,2197)

Naudoti tepalai

kg/kWh

0,1321

Malkos 25–30 proc. drėgnumo, natūraliai džiovintos***

kg/kWh

0,2609

ktm3/kWh

0,6536xl0-3

Pjuvenų granulės / medienos briketai

kg/kWh

0,2143

Atliekos****

kg/kWh

0,4864–0,3365 (Vidutinės 0,4114)

Elektros energija/šilumos energija

kWh/kWh

1

* – suskystintas dujas tiekiant iš grupinių rezervuarų, dujų apskaitos ir paskirstymo butams tvarką nustato savivaldybė;

** – dujų kiekis, kuris, esant norminėms sąlygoms (temperatūra + 20°C, slėgis – 101,325 kPa), užima vieno kubinio metro tūrį;

*** – ktm3 – kietmetris;

**** – vidutinės norminės kuro sąnaudos taikomos, kai nepateikiama kuro sertifikato kopija.

Kitų kuro rūšių normines kuro sąnaudas (Ck) nustato savivaldybė, suderinusi su Komisija.

______________