LT
DĖL VALSTYBINĖS MAISTO IR MITYBOS
Statutory Text (1 Articles)
Neoficialus nutarimo tekstas
Nutarimas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 101-4556
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL VALSTYBINĖS MAISTO IR MITYBOS
STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ 2003-2010 metų PLANO PATVIRTINIMO
2003 m. spalio 23 d. Nr. 1325
Vilnius
Įgyvendindama
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo
priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d.
nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 139
punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutaria
Patvirtinti pridedamus
Valstybinę maisto ir mitybos strategiją;
Valstybinės maisto ir mitybos strategijos įgyvendinimo
priemonių 2003–2010 metų planą.
Ministras Pirmininkas Algirdas
Brazauskas
Sveikatos apsaugos ministras Juozas
Olekas
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1325
VALSTYBINĖ MAISTO IR
MITYBOS STRATEGIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinė maisto ir mitybos strategija (toliau
vadinama – Strategija) – tai pagrindinės valstybės nuostatos ir jų įgyvendinimo
būdai, skirti maisto saugai ir gyventojų mitybai gerinti.
2. Šios Strategijos objektas – Lietuvos gyventojų
mityba, su mityba susijusi gyventojų sveikata ir maisto sauga.
3. Ši Strategija numato maisto saugos ir gyventojų
mitybos optimizavimo kryptis siekiant saugoti žmonių sveikatą ir gerinti
gyvenimo kokybę.
4. Ši Strategija parengta įgyvendinant rekomendacijas,
išdėstytas
4.1. Jungtinių Tautų dokumente „Darbotvarkė XXI
amžiui“ (1992);
4.2. Tarptautinės Romos mitybos konferencijos
rezoliucijoje „Pasaulinė deklaracija ir veiksmų dėl mitybos planas“ (1992);
4.3. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos
regioninio biuro strategijose „Sveikata visiems XXI amžiuje“ (1998), „Europos
maisto produktų ir mitybos veiksmų planas 2000–2005 m.“ (2001) ir 2000 m.
rugsėjo 14 d. rezoliucijoje „Maisto ir mitybos įtaka visuomenės sveikatai“;
4.4. Europos Bendrijų Komisijos „Baltojoje maisto
saugos knygoje“ (2000);
4.5. Veronos susitikimo rezoliucijoje – iniciatyvoje
(2000);
4.6. Pasaulio sveikatos organizacijos 53-iosios
Sveikatos asamblėjos rezoliucijoje „Maisto sauga“ (2000);
4.7. Tarptautinės Budapešto konferencijos maisto
saugos klausimais rezoliucijoje (2002);
4.8. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme
(Žin., 1994, Nr. 63-1231;
1998, Nr. 112-3099);
4.9.
Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 52-1673; 2001,
Nr. 64-2324);
4.10. Lietuvos Respublikos maisto įstatyme (Žin.,
2000, Nr. 32-893);
4.11. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų
profilaktikos ir kontrolės įstatyme (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr.
112-4069);
4.12. Lietuvos sveikatos programoje, patvirtintoje
Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr.VIII-833 (Žin.,
1998, Nr.64-1842);
4.13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų
programos įgyvendinimo priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015);
4.14. Rekomenduojamose paros maistinių medžiagų ir
energijos normose, patvirtintose sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio
25 d. įsakymu Nr. 510 (Žin., 1999, Nr. 102-2936);
4.15. Lietuvos nacionalinėje visuomenės sveikatos
priežiūros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.
liepos 27 d. nutarimu Nr. 941 (Žin., 2001, Nr. 66-2418);
4.16. Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje,
patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu
Nr.VIII-1728 (Žin., 2000, Nr. 50-1435).
II. ESAMA BŪKLĖ
5. Maisto sauga.
5.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama
Europos Bendrijų Komisijos „Baltosios maisto saugos knygos“ reikalavimus ir
sekdama geriausia Europos Bendrijos valstybių patirtimi, parengė ir 2000 metais
įvykdė maisto kontrolės institucijų reformą. Išlaikant centralizuotą kontrolės
pobūdį, siekta užtikrinti vienodų maisto kontrolės principų taikymą Lietuvos
Respublikos teritorijoje visoje maisto tvarkymo grandinėje (pagal principą –
nuo fermos iki stalo) ir pašalinti funkcijų kartojimą maisto kontrolės srityje.
Šiuo metu valstybinę maisto kontrolę, rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų
valdymo taškų sistemos funkcionavimo kontrolę Lietuvos įmonėse vykdo Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba, o valstybinę augalų apsaugos kontrolę
(importas, eksportas, auginimas) – Valstybinė augalų apsaugos tarnyba prie
Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė augalų apsaugos tarnyba).
5.2. Lietuvos Respublikos maisto įstatyme numatyta
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencija maisto saugos
srityje.
5.3.
Importuojamų maisto produktų fitosanitarinę kontrolę vykdo Valstybinė augalų
apsaugos tarnyba, vadovaudamasi žemės ūkio ministro ir finansų ministro 2003 m.
birželio 27 d. įsakymu Nr. 3D-258/1K-175 „Dėl Įvežamų į Lietuvos
Respubliką, išvežamų iš jos ir gabenamų per ją tranzitu augalų, augalinių
produktų ir kitų objektų fitosanitarinio ir kokybės patikrinimo taisyklių
patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 74-3449), o
importuojamų maisto produktų veterinarinę kontrolę – Valstybinė maisto ir
veterinarijos tarnyba, vadovaudamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. B1 - 722
„Dėl įvežamų į Lietuvos
Respubliką negyvūninių maisto prekių saugos ir kokybės kontrolės tvarkos
patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 87-3971) ir 2003
m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. B1 - 723 „Dėl Gyvūninių produktų,
įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos patvirtinimo“
(Žin., 2003, Nr. 87-3972).
Importuotų ir gaminamų Lietuvoje specialios paskirties maisto produktų ir
maisto priedų registracija vykdoma laikantis Specialios paskirties maisto
produktų ir maisto priedų registravimo tvarkos, patvirtintos Sveikatos apsaugos
ministerijos 1998 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 328 (Žin., 1998, Nr. 57-1610).
5.4.
Mikrobinė ir invazinė maisto produktų tarša Lietuvoje ir gyventojų sergamumas
užkrečiamosiomis ligomis.
5.4.1. Lietuvoje nuo 1991 metų kasmet užregistruojama
apie 10–15 tūkst. žarnų užkrečiamųjų ligų atvejų.
5.4.2. 5–14 procentų ūmių žarnų užkrečiamųjų ligų
atvejų sudaro šigeliozė, 10–20 procentų – salmoneliozė, 3–13 procentų –
rotavirusinis enteritas. 2001 metais Lietuvoje užregistruoti 12642 žarnų
užkrečiamųjų ligų ir maisto toksinių infekcijų atvejai, iš jų 1390 atvejų
nustatyta salmoneliozė, 590 – šigeliozė, 1672 – rotavirusinis enteritas, 745 –
bakterinės maisto toksinės infekcijos, 6091 atveju – nepatikslintos etiologijos
bakterinės žarnų užkrečiamosios ligos. 2001 metais buvo užregistruoti 105
trichineliozės atvejai.
5.4.3.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sergamumas salmonelioze ir šigelioze
10 tūkst. gyventojų sumažėjo nuo 6,5 atvejo (1991 metais) iki 3,9 atvejo
(2001 metais), tačiau dar yra gana didelis.
5.4.4.
Didelį sergamumą ūmiomis žarnų užkrečiamosiomis ligomis iš dalies lemia prasta
kai kurių maisto produktų kokybė: 1995–1999 metais vidutiniškai 12,4 procento
pieno, 6,8 procento pieno produktų, 7,3 procento žalios mėsos, 10 procentų
mėsos produktų, 16,3 procento kulinarijos gaminių tirtų bandinių dėl
mikrobinės taršos neatitiko Lietuvos higienos normos HN 26:1998 „Maisto
žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“,
patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. lapkričio 10 d.
įsakymu Nr. 646 (Žin., 1998, Nr. 99-2753).
5.5. Cheminė maisto produktų tarša Lietuvoje.
5.5.1. Geriamojo vandens kokybė pagal Europos Sąjungos
reikalavimus Lietuvoje vertinama nuo 2000 metų (Lietuvos higienos norma HN
24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtinta sveikatos
apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606). Daug
šalies gyventojų vartoja tinkamą centralizuotomis sistemomis tiekiamą artezinį
vandenį. Vandens kokybė pablogėja dėl nepakankamo vandens paruošimo ir senų
vandentiekio vamzdynų. Tai lemia didelį geležies kiekį, nustatytą net 50
procentų bandinių. Per 1 mln. šalies gyventojų neturi centralizuotai tiekiamo
vandens ir maistui vartoja gruntinį vandenį (iš šachtinių šulinių). Gruntinis
vanduo užterštas nitratais (apie 30 procentų bandinių viršija leidžiamą nitratų
kiekį), todėl kyla grėsmė kūdikių bei mažamečių vaikų sveikatai ir net gyvybei.
5.5.2. Jau dešimtmetį Lietuvoje vykdoma bendra
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
maisto taršos monitoringo programa. 2000 metais tiriant maisto produktų
užterštumą chloro organiniais pesticidais (DDT, heksachloranu, lindanu) ir
sunkiaisiais metalais, rasta, kad švinu ir kadmiu buvo neleistinai užteršti tik
keli pavieniai įvairių maisto produktų bandiniai, pesticidų likučių
koncentracija daugelyje ištirtų maisto produktų neviršijo leistinų normų.
5.6. Genetiškai modifikuoti produktai. Į Lietuvą
įvežama sojų ir kukurūzų produktų: kukurūzų miltų, kukurūzų, sojų pupelių, sojų
rupinių, miltų. Šių produktų važtaraščiuose nėra duomenų apie tai, ar produktai
genetiškai modifikuoti. Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų
įstatymas (Žin., 2001, Nr. 56-1976) nustato
veiklos, susijusios su genetiškai modifikuotais organizmais ir genetiškai
modifikuotais produktais, sritis, jų valstybinį valdymą ir reguliavimą, taip
pat šių organizmų ir produktų vartotojų teises, pareigas ir atsakomybę.
Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas galioja nuo
2002 m. gruodžio 31 d.; Lietuvos higienos normoje HN 106:2001 „Nauji maisto
produktai ir nauji maisto ingredientai“, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro
2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 683 (Žin., 2002, Nr. 26-945), numatyta
genetiškai modifikuotų maisto produktų teikimo į rinką tvarka, maisto saugos
įvertinimo procedūra ir ženklinimo reikalavimai.
6. Lietuvos gyventojų mityba ir būklė, susijusi su
mityba.
6.1. Statistikos departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) žemės
ūkio produktų prekybos balansų ir namų ūkio tyrimų duomenimis, šalies
gyventojai dar nepakankamai vartoja daržovių (išskyrus bulves), vaisių ir uogų,
žuvų (maisto produktų vienam gyventojui per metus suvartojimo pokyčiai
Lietuvoje pateikti 1 lentelėje).
1 lentelė.
Maisto produktų suvartojimas vienam gyventojui per metus
(Statistikos departamento duomenys, 2003)
Produktų grupės
Metai
1990
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
Mėsa ir mėsos produktai
(kilogramais)
89
52
53
51
53
54
50
44
Pienas ir pieno produktai
(kilogramais)
476
238
220
203
190
208
272
281
Kiaušiniai (vienetais)
304
172
172
187
187
180
175
204
Žuvys ir žuvų produktai
(kilogramais)
18,6
9,9
11,7
11,8
13
13,2
13,9
14,4
Cukrus (kilogramais)
43,2
22,2
21,7
28
30,6
27,1
27,9
32,4
Aliejus ir margarinas
(kilogramais)
7,3
11,5
13,2
13,3
13,4
13,1
16,5
16,8
Bulvės (kilogramais)
146
127
137
129
136
132
135
130
Daržovės, arbūzai, melionai
(kilogramais)
79
65
73
73
81
87
88
86
Vaisiai ir uogos
(kilogramais)
33
48
54
62
63
58
63
62
Duona ir grūdų produktai
(kilogramais)
108
136
146
153
153
142
137
131
6.2. Faktiškos mitybos tyrimų, atliktų Respublikinio
mitybos centro 1997 metais, duomenimis, bendras riebalų kiekis Lietuvos
gyventojų maisto racione gerokai viršija fiziologines riebalų normas.
Nustatyta, kad energija, gauta iš riebalų, sudarė apie 44 procentus paros
maisto raciono energinės vertės (rekomenduojama ne daugiau kaip 30 procentų),
iš angliavandenių – apie 41 procentą (rekomenduojama ne mažiau kaip 55
procentai), iš baltymų – 13,5–14 procentų (rekomenduojama 10–15 procentų).
Nepakankamai suvartojama maistinių skaidulų. Nustatyta, kad vyrų paros maisto
racione maistinės skaidulos sudarė apie 15,1 gramo, moterų – apie 17,6
gramo (norma – 20–30 gramų per parą). Stebimas didelis netolygumas, jeigu
palyginsime energijos, gaunamos iš riebalų, kiekį Lietuvoje (44 procentai) ir
kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse (Švedija, 35 procentai).
6.3. Jodo trūkumas Lietuvoje. Nuo 1995 metų Lietuvoje
vykdoma tarptautinė Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) remiama programa dėl
skydliaukės ligų, susijusių su jodo apykaitos sutrikimais, paplitimo
sumažinimo. Ištyrus 2087 mokyklinio amžiaus vaikų šlapimą, paaiškėjo, kad 46
procentams ištirtųjų vaikų nustatytas jodo trūkumas. Rizikos grupę, kurioje
jodo koncentracija neviršijo 2 mg/dl, sudaro 11 procentų
ištirtųjų. Remiantis skydliaukės palpacijos tyrimų duomenimis, skydliaukės
pakitimai konstatuoti 52,8 procento 8–10 metų moksleivių (Respublikinio mitybos
centro 1994–1995 metų duomenys). Visa tai leidžia Lietuvą priskirti endeminiam
jodo trūkumo regionui.
6.4. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo
duomenimis (Kauno medicinos universiteto 1994–2002 metų duomenys), gyventojų
mityba keičiasi, tampa sveikesnė. Maistui gaminti kur kas dažniau pradėta
vartoti augalinį aliejų. Vyrų, vartojančių augalinį aliejų, pagausėjo nuo 31,1
procento 1994 metais iki 83,2 procento – 2002 metais, moterų – atitinkamai nuo
47,7 procento iki 92,6 procento. Daug žmonių pakeitė sumuštiniams vartojamų
riebalų rūšį. 1994 metais gyventojai (71,2 procento vyrų ir 66,3 procento
moterų) dažniausiai vartojo sviestą, 2000 metais – liesą margariną (54,3
procento vyrų ir 52,3 procento moterų). 2002 metais vėl imta vartoti daugiau
sviesto: jį vartojo 46,7 procento vyrų ir 48,9 procento moterų. Lietuvos
gyventojai dažniau pradėjo valgyti šviežias daržoves. Nuo 1996 metų dvigubai
daugiau žmonių bent tris kartus per savaitę balandžio mėnesį ėmė valgyti
šviežias daržoves (2002 metais – 45,7 procento vyrų ir 55,8 procento moterų).
6.5. Nėščiųjų mityba. Kol kas nepakanka mokslinių
tyrimų duomenų apie faktinę nėščiųjų mitybą, anemijas, geležies stokos įtaką
nėštumo eigai ir naujagimių geležies atsargoms, tačiau kai kuriais tyrimais
(Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, 1998) buvo nustatytas gana didelis
(iki 40 procentų) anemijų paplitimas tarp nėščių Lietuvos moterų.
6.6. Kūdikių mityba, žindymas (maitinimas krūtimi).
Kūdikių žindymas neginčijamai būtinas kūdikiui ir labai svarbus motinos
sveikatai, todėl būtina siekti, kad kuo daugiau moterų kuo ilgiau žindytų savo
kūdikius. Anketinės motinų apklausos, atliktos vykdant Kūdikių ir vaikų iki 3
metų mitybos gerinimo programą, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė
1994 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1108 (Žin., 1994, Nr. 88-1692), 1999 metų
duomenys rodo, kad Lietuvoje pagausėjo natūralaus kūdikių maitinimo atvejų,
pailgėjo maitinimo trukmė (palyginti su 1993 metų ir 1996 metų apklausų
duomenimis). Motinų, žindančių kūdikius 4 mėnesius, 1993 metais buvo 23
procentai, o 1999 metais – jau 36,4 procento, žindančių 6 mėnesius 1993 metais
buvo 9,8 procento, 1999 metais – 22,2 procento. Padaugėjo motinų,
žindančių kūdikius iki 12 mėnesių (6,8 procento – 1999 metais, o 1993 metais –
tik 0,1 procento). Tačiau ir toliau būtina skatinti natūralų kūdikių maitinimą.
Ir čia stebimas didelis netolygumas, jeigu palyginsime žindymo paplitimą
Lietuvoje ir kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse (Norvegija, Švedija,
Italija), kur 60–80 procentų motinų žindo kūdikius iki 6 mėnesių.
6.7. Vaikų ir paauglių mityba. Anketinės apklausos
būdu atlikus Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų faktiškos mitybos tyrimus,
nustatyta, kad tiek miestų, tiek kaimo vietovių 11–17 metų moksleivių dienos
maisto davinio energinė vertė atitinka nustatytus reikalavimus (Respublikinis mitybos
centras, 1994–1996). Tyrimai parodė, kad moksleiviai per mažai vartojo pieno ir
pieno produktų, daržovių ir vaisių. 2001 metais nustatyta (Valstybinės maisto
ir veterinarijos tarnybos duomenys), kad kai kuriose pagrindinėse ir vidurinėse
bendrojo lavinimo mokyklose nėra nei valgyklų, nei bufetų, todėl čia vaikai
gaudavo tik arbatos su sumuštiniu ar bandele. Mokyklose apie 27 procentai
moksleivių maitinami nemokamai, tačiau ne visi jie gauna karšto maisto.
6.8. Pagyvenusių žmonių mityba. 1997 metais buvo
ištirta globos įstaigose gyvenančiųjų faktiškos mitybos būklė. Tyrimų
rezultatai parodė, kad senelių globos namų išlaikytiniai riebalų suvartoja 12
procentų daugiau, negu rekomenduojama, tačiau vaisių ir daržovių, pieno, kefyro
gauna tik apie 50 procentų rekomenduojamo kiekio. Nustatyta, kad globos
įstaigose gyvenančių asmenų maisto racione trūksta vitaminų C ir D, kalcio
(Respublikinio mitybos centro duomenys).
7. Lėtinės neinfekcinės ligos ir rizikos veiksniai
joms atsirasti.
7.1. Kraujotakos sistemos ligos. Šiuo metu
neabejojama, kad netinkama mityba, riebus, daug sočiųjų riebalų rūgščių bei
cholesterolio turintis maistas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, nuolatinė
nervinė įtampa yra svarbūs kraujotakos sistemos ligų rizikos veiksniai. Šios
ligos sudaro didžiausią Lietuvos gyventojų mirtingumo struktūros dalį. Kasmet
nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje miršta daugiau negu 20 tūkst. žmonių.
Pagal standartizuotus mirtingumo rodiklius Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo
kraujotakos sistemos ligų, pradėjęs mažėti nuo 1993 metų, 2001 metais vėl ėmė
didėti.
Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo kraujotakos
sistemos ligų kur kas didesnis negu kai kuriose Europos šalyse. Antai 2001
metais mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis (skaičiuojami atvejai
100000 gyventojų) buvo toks: Suomijoje vyrų – 368,36, moterų – 207,33;
Austrijoje vyrų – 360,14, moterų – 249,41; Lietuvoje vyrų – 704,93, moterų –
432,27. Šiam rodikliui būdingas didelis netolygumo laipsnis.
Tarp Lietuvos gyventojų labai paplitę kraujotakos ligų
rizikos veiksniai, susiję su mityba. 1999 metais atliekant penkių Lietuvos
rajonų gyventojų sveikatos patikrinimus pagal Lėtinių neinfekcinių ligų
integruotos profilaktikos (CINDI) programą, arterinė hipertenzija nustatyta
59,3 procento vyrų ir 42,1 procento moterų, antsvoris – 60,9 procento vyrų ir
64,4 procento moterų, hipercholesterolemija (CH>5 mmol/l) – 61,6 procento
vyrų ir 63,2 procento moterų.
7.2. Vėžys. Piktybiniai navikai – antra pagal dažnį
Lietuvos gyventojų mirties priežastis. 2001 metais nuo jų mirė 19,3 procento
visų mirusiųjų. Mirtingumas nuo piktybinių navikų (tiek čia, tiek toliau
skaičiuojami atvejai 100000 gyventojų) buvo toks: vyrų – 270,7, moterų – 188.
Vėžio registro duomenimis, 2001 metais užregistruota 14060 naujų susirgimų vėžiu.
Sergamumas skrandžio vėžiu (skaičiuojami atvejai 100000 gyventojų) buvo toks
vyrų – 35,4, moterų – 22,9, gaubtinės žarnos vėžiu atitinkamai vyrų – 20,
moterų – 20,2, tiesiosios žarnos vėžiu vyrų – 21,1, moterų – 16,8. Vyrų
sergamumas priešinės liaukos vėžiu buvo 61,9 atvejo. Moterų sergamumas krūties
vėžiu buvo 66,3, gimdos kūno vėžiu – 29 atvejai. Piktybinių navikų sergamumo ir
mirtingumo pokyčiai priklausė nuo lokalizacijos. Pastaraisiais metais mažėjo
sergamumas plaučių ir skrandžio vėžiu, bet didėjo sergamumas odos, priešinės
liaukos vėžiu. 2001 metais iš viso vėžiu sirgo daugiau kaip 60000 žmonių.
Profilaktiškai svarbu, kad natūralių antioksidatorių – vaisių ir daržovių –
Lietuvoje būtų vartojama kuo daugiau.
7.3. Dantų ėduonis. Tyrimo, atlikto dešimtyje Lietuvos
apskričių centrų, duomenimis (Kauno medicinos universitetas, 2001), vidutinis
dantų ėduonies intensyvumo rodiklis (KPI) tarp 12 metų vaikų sudarė 2,35.
Didžiausias KPI rodiklis buvo tarp Panevėžio vaikų (4,5). Rasta, kad dantų
ėduonies paplitimas tarp Lietuvos apskričių gyventojų svyravo nuo 59,4 procento
(Šiauliuose) iki 96,8 procento (Panevėžyje). Vyresniems asmenims dantų ėduonis
dar labiau paplitęs: 35–44 metų gyventojams ėduonis yra pažeidęs vidutiniškai
16 dantų, 65–74 metų gyventojams – 23 dantis, be to, pastarojo amžiaus grupėje
11,5 procento žmonių yra bedančių (Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto
Stomatologijos instituto duomenys).
7.4. Nutukimas, antsvoris ir fizinis aktyvumas.
Lietuvos gyventojų (tirti 20–64 metų asmenys) faktiškos mitybos tyrimo
(Respublikinis mitybos centras, 1997) duomenys parodė, kad nutukusių buvo 11,4
procento vyrų, 18,3 procento moterų, o 41,9 procento tirtų vyrų ir 32,7
procento moterų turėjo antsvorio. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis
(Kauno medicinos universitetas, 2002), kaime daugiau nutukusių moterų negu
mieste. Antsvorio priklausomybė nuo išsilavinimo vyrų ir moterų grupėse buvo
skirtinga. Antsvorio dažniau turėjo aukštesnio išsilavinimo vyrai ir žemesnio
išsilavinimo moterys. Neabejojama, kad nutukimas – svarbus rizikos veiksnys
kraujotakos sistemos ligoms atsirasti.
Fizinis aktyvumas labai padeda gerinti žmogaus
sveikatą, mažina riziką susirgti lėtinėmis neužkrečiamosiomis ligomis. Lietuvos
gyventojų faktiškos mitybos ir gyvensenos tyrimai (Respublikinis mitybos
centras, 1997–1998) parodė, kad daugelis apklaustųjų (59,8 procento)
laisvalaikiu skaitė, žiūrėjo televizorių ar kitaip pasyviai ilsėjosi. Suaugusių
Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimais (Kauno medicinos universitetas, 2002)
nustatyta, kad 4 kartus per savaitę mankštinosi 26,5 procento vyrų ir 21,8
procento moterų; 20,2 procento gyventojų laisvalaikiu mankštinosi tik kelis
kartus per metus ar rečiau. Lietuvos moksleivių gyvensenos tyrimo duomenimis
(Kauno medicinos universitetas, 1998), 4 kartus per savaitę ne pamokų metu
mankštinosi 44,8 procento 11–15 metų berniukų ir 18,5 procento mergaičių; kartą
per savaitę ir rečiau sportavo 26,1 procento berniukų ir 54,1 procento
mergaičių.
7.5. Osteoporozė. Iki šiol neatlikta mokslinių tyrimų,
leidžiančių spręsti apie faktišką osteoporozės paplitimą Lietuvoje. Kauno
medicinos universiteto specialistų nuomone, šlaunikaulio kaklelio lūžimų
analizė leidžia teigti, kad osteoporoze serga apie 10–12 procentų gyventojų.
Manoma, kad vienas iš galimų osteoporozės rizikos veiksnių – nepakankamas
kalcio kiekis gyventojų maisto racione.
7.6. Cukrinis diabetas. Cukrinis diabetas Lietuvoje,
kaip ir visame pasaulyje, plinta. Antai prieš 15 metų sergančiųjų cukriniu
diabetu Lietuvoje buvo tik 2,3 procento, o dabar (Kauno medicinos universiteto
preliminariais duomenimis) jų yra daugiau negu 4 procentai. Tačiau statistikos
duomenų apie II tipo cukrinio diabeto, tiesiogiai susijusio su mityba,
paplitimą Lietuvoje nepakanka.
8.
Lietuvos gyventojų aprūpinimas maisto produktais.
8.1. Žemės ūkio produktų gamyba Lietuvoje. Pažymėtina,
kad vis dar nepakankamai gaminama sveikos mitybos reikalavimus atitinkančių
maisto produktų, visų pirma daržovių, vaisių ir uogų (2 lentelė).
2
lentelė. Žemės ūkio produkcijos
gamyba vienam gyventojui per metus
(Statistikos departamento duomenys, 2003)
Maisto produktai
Metai
1990
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
Grūdai (kilogramais)
876
526
750
854
795
599
780
689
Bulvės (kilogramais)
422
429
568
512
521
485
512
303
Daržovės (kilogramais)
79
99
120
116
123
92
94
92
Vaisiai ir uogos
(kilogramais)
23
35
27
77
33
33
32
48
Mėsa (skerdiena)
(kilogramais)
142
56
55
56
57
55
53
43
Pienas (kilogramais)
847
490
509
545
544
486
493
497
Kiaušiniai (vienetais)
342
213
208
223
223
207
198
213
Pastaruoju metu pastebima tendencija vis daugiau
gaminti ir vartoti mažesnio riebumo pieno produktų (pusriebis pienas, sviestas,
natūralios ir raugintos pasukos, riebalų mišiniai „Saulutė“, „Venta“ ir kiti),
produktų su probiotinėmis kultūromis, jogurtų ir kitų pieno produktų su
bifidobakterijomis, maisto produktų su skaidulomis (duona, įvairūs kepiniai,
jogurtai), sulčių su mineralinėmis medžiagomis ir vitaminais. Naujos gamybos ir
įpakavimo technologijos leido pailginti gaminamų maisto produktų realizavimo
terminus. Tačiau siekiant ekonominio efekto, tinkamos produktų konsistencijos,
išvaizdos ir ilgesnio tinkamumo vartoti termino vis daugiau dedama maisto
priedų.
8.2. Ekologinio ir tausojančio žemės ūkio maisto
produktų gamybos plėtra. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. rugsėjo 17 d.
priėmė nutarimą Nr. 719 „Dėl Tikslinės programos požeminiam vandeniui nuo
užteršimo apsaugoti ir ekologiškai švariai žemdirbystei plėtoti intensyvaus
karsto zonoje“ (Žin., 1993, Nr. 47-947), kurio esmė
– apriboti kai kurią ūkinę veiklą, kad sumažėtų išsklaidyta ir taškinė tarša, o
įprastinė žemės ūkio gamyba būtų perorientuota į ekologinę šiame regione. Tam
tikslui buvo įsteigtas Tatulos fondas, nuo 1997 metų perregistruotas į
viešąją įstaigą „Tatulos programa“. Ši programa šalies mastu vykdo ir ekologinį
švietimą, be to, rūpinasi nuotekų valymo įrenginių statyba.
1997 metais įsteigta specializuota Ekologinio žemės
ūkio sertifikavimo viešoji įstaiga „Ekoagros“, kuri 1998 metais tapo
Tarptautinės ekologinių žemės ūkio organizacijų asociacijos (IFOAM) nare, o
2000 metais jai suteikta IFOAM akreditacija.
Nuo 1997 metų ekologinis žemės ūkis remiamas iš
Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų: mokamos tiesioginės išmokos už
sertifikuoto žemės ploto, naudojamo žemės ūkio produkcijai auginti, hektarą,
kompensuojama 75 procentai sertifikavimo darbų išlaidų.
Nuo 1996 metų Lietuvoje vykdomas ir šiuo metu
baigiamas Švedijos finansuojamas projektas „Lietuvos žemės ūkio ekologizavimas
ir jo efektyvumo didinimas“. Jo metu buvo mokoma daug žemės ūkio specialistų,
Švedijos specialistai padėjo sukurti sertifikacijos sistemą, atitinkančią
Europos Sąjungos reikalavimus.
Ekologinio žemės ūkio plėtros programoje, patvirtintoje
žemės ūkio ministro 2002 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 466 (Žin., 2002, Nr. 115-5177),
įvertinta dabartinė žemės ūkio būklė, numatytos jo plėtros perspektyvos.
Rengiamas tausojančio žemės ūkio taisyklių projektas. Kadangi pastaraisiais
metais Lietuvoje trąšų ir pesticidų naudojama kur kas mažiau ir žemės ūkio
produktai mažiau užteršti nei kitose šalyse, susidarė palankios sąlygos plėtoti
ekologinę žemės ūkio gamybą, ir Lietuvoje gausėja ekologinių žemės ūkių (3
lentelė).
3 lentelė. Ekologinio
žemės ūkio raida Lietuvoje
(Ekologinio žemės ūkio sertifikavimo viešosios
įstaigos „Ekoagros“ duomenys, 2002)
Metai
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
Ūkių skaičius (vienetais)
65
106
144
171
230
290
393
Sertifikuotos žemės plotas
(hektarais)
1118
1568
4006
3995
4709
6458
8780
Pagrindinė ekologiškų žemės ūkio produktų rinkų
plėtotės problema – mažai išauginama produkcijos, ji neritmingai tiekiama
vartotojams. Iki šiol daugiausia ekologiškų produktų realizuojama vidaus
rinkoje, turguose, mugių ir kitų renginių metu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d.
nutarimu Nr. 1182 „Dėl Prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės plėtros krypčių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 74-3180)
įteisinama nuostata, kad geros kokybės, saugaus ir ekologiškai švaraus maisto
technologijos laikomos prioritetine 2002–2006 metų Lietuvos mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės plėtros kryptimi.
8.3. Lietuvos gyventojų mityba ekstremalių situacijų
atvejais. Lietuvoje yra daug pramonės objektų, dėl kurių, susidarius
ekstremalioms situacijoms, gali kilti pavojus gyventojų sveikatai. Tokį pavojų
kelia valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė ir apie 1000 įmonių, gamyboje
naudojančių bei sandėliuojančių pavojingas chemines medžiagas. Ypatingo maisto
produktų bei kitų būtiniausių prekių paskirstymo (tiekimo) nepaprastosios
padėties metu taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002
m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1922 (Žin., 2002, Nr. 118-5304),
reglamentuota gyventojų aprūpinimo maisto produktais ir kitomis būtiniausiomis
prekėmis ekstremalių situacijų sąlygomis sistema.
9. Specialistų rengimas ir tobulinimas. Iki 2000 metų
mitybos higienos gydytojai buvo rengiami Vilniaus universiteto Medicinos
fakulteto mitybos higienos internatūroje ir rezidentūroje. Nuo 2000 metų
Vilniaus universiteto Medicinos fakultete panaikinta mitybos higienos
rezidentūra, ir čia mitybos specialistai neberengiami.
Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir Kauno
medicinos universitete organizuojami visuomenės sveikatos specialistų
tobulinimo kursai aktualiais maisto ir mitybos klausimais. Valstybinėje maisto
ir veterinarijos tarnyboje higienos specialybės studentai atlieka praktiką.
Maisto kontrolės specialistų tobulinimą vykdo Lietuvos veterinarijos akademija.
Kauno technologijos universiteto Maisto produktų
technologijos katedra šiuo metu yra vienintelė Lietuvoje institucija, rengianti
visų lygių universitetinio išsilavinimo maisto ir technologijos specialistus.
Neuniversitetinio
išsilavinimo mitybos specialistai Lietuvoje rengiami pagal Švietimo ir mokslo
ministerijos patvirtintas programas kai kuriose kolegijose ir aukštesniosiose
mokyklose. Vilniaus kolegijoje šiuo metu rengiami dietetikos specialistai, o
kitose mokyklose (Kauno aukštesniojoje maisto pramonės mokykloje, Panevėžio ir
Šiaulių aukštesniosiose technikos mokyklose, Vilniaus aukštesniojoje
technologijos mokykloje, Klaipėdos ir Šeduvos aukštesniosiose žemės ūkio
mokyklose ir kitur) – kito profilio mitybos specialistai.
III. ESAMOS BŪKLĖS
ANALIZĖ
10. Privalumai.
10.1. Lietuvos Respublikos maisto įstatymas nustatė
ministerijų ir kitų institucijų kompetenciją šalies maisto politikos formavimo,
įgyvendinimo ir kontrolės srityse.
10.2. Lietuvoje įvykdyta maisto kontrolės institucijų
reforma.
10.3. Lietuvoje palankios klimato sąlygos
žemdirbystei, nelabai užteršta aplinka, todėl yra galimybės tolygiai plėtoti
ekologiškų produktų gamybą.
10.4. Daugiau Lietuvos gyventojų vietoj gyvulinių
riebalų pradėjo vartoti aliejų.
10.5. Lietuvos institucijos aktyviai dalyvauja
įgyvendinant nacionalines strategijas, vykdant tarptautines ir nacionalines
mokslo programas. Programų rezultatai leidžia įtvirtinti tarpsektorinio
bendradarbiavimo principą, pagrįsti Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimo, su
nesveika mityba susijusių ligų plitimo mažinimo, saugios aplinkos užtikrinimo
uždavinius.
10.6. Lietuvos vartotojai labiau domisi maisto
produktų kokybe ir sauga.
10.7.
Maisto produktų saugos kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos
tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Silpnybės.
11.1. Nebaigta žemės reforma, menkai funkcionuoja
žemės rinka, lėtas žemės konsolidacijos procesas, vyrauja smulkūs,
nekonkurencingi, mažo investicinio pajėgumo ūkiai.
11.2. Kaimo žmonės nepakankamai pasirengę dirbti
konkurencinės rinkos sąlygomis, menka vadybos patirtis, didelis nedarbas.
11.3. Ne visi Lietuvos Respublikos maisto sektoriaus
teisės aktai visiškai atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.
11.4. Ne visose maisto gamybos įmonėse įdiegta rizikos
veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistema.
11.5. Lietuvoje labiau negu Europos Sąjungoje
paplitusios su maistu susijusios ligos (kraujotakos sistemos ligos, vėžys,
dantų ėduonis ir kitos).
11.6. Lietuvos gyventojams būdingas mažas fizinis
aktyvumas (sociologinės apklausos būdu nustatyta, kad 52,4 procento jų
nesimankština ir nesportuoja), yra daug nutukusių.
11.7. Daugelio Lietuvos gyventojų maisto racionui
būdingas riebalų perteklius, vaisių ir daržovių trūkumas, nepakankamas
organizmo aprūpinimas maistinėmis skaidulomis, kai kuriais mineralais ir
vitaminais.
11.8. Lietuvos gyventojų maiste trūksta jodo.
11.9. Kūdikiai per trumpai maitinami motinos pienu.
11.10. Žemės ūkio sektoriuje stebimas neatsargus gamtą
teršiančių cheminių medžiagų naudojimas, nesusiformavusi žemės ūkio
specializacija, nepakankamas tausojančios žemdirbystės lygis.
11.11. Lietuvoje per mažai gaminama ir vartojama
sveikos mitybos reikalavimus atitinkančių (liesesnių, mažesnės energinės
vertės, turinčių daugiau maistinių skaidulų ir panašiai) maisto produktų.
11.12. Esama apsirūpinimo maisto produktais netolygumų
tarp atskirų gyventojų socialinių sluoksnių.
11.13. Sveikatos priežiūros specialistai nepakankamai
propaguoja žinias apie sveiką gyvenseną.
11.14. Nepakankamai bendradarbiauja ministerijos,
kitos įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos spręsdamos aktualias mitybos
mokslo ir praktines problemas.
11.15. Maisto ir mitybos specialistų rengimas ir
tobulinimas neatitinka poreikių. Rengiant maisto srities specialistus,
stokojama mokslo institucijų ir universitetų bendradarbiavimo, dubliuojamos ne
tik studijų programos, bet ir moduliai, nepakankama studijų kokybė.
11.16. Maisto produktų vartotojai nepakankamai išmano
apie sveikos mitybos principus.
11.17. Neracionalus mitybos mokslo populiarinimo,
visuomenės mokymo ir švietimo darbas.
11.18. Dėl nepakankamo finansavimo vangi maisto ir
mitybos mokslo tyrimų plėtra.
11.19. Neskiriama pakankamai lėšų sveikai ir saugiai
mitybai propaguoti.
11.20. Lietuvoje dar neįteisinta funkcinio maisto
gamybos ir vartojimo koncepcija.
12. Galimybės.
12.1. Didės geros kokybės, sveikų, ekologiškų maisto
produktų poreikis.
12.2. Plėsis modernios (ypač energiją taupančios)
technologijos, didės informacinių technologijų taikymo žemės ir maisto ūkio
sektoriuje reikšmė.
12.3. Nacionalinė teisinė bazė leis gerinti maisto
saugą ir gyventojų mitybą.
12.4. Suformuota Lietuvos rinkos priežiūros sistema
padės užtikrinti maisto saugą ir teikiamų paslaugų kokybę.
12.5. Ekologinė žemdirbystė skatins saugaus, geros
kokybės ir sveikos mitybos reikalavimus atitinkančio maisto gamybą bei
vartojimą.
12.6. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, padidės
tarptautinių institucijų ekonominė ir konsultacinė parama maisto ir mitybos
klausimais.
13. Grėsmės.
13.1. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, atsiras
didesnė konkurencinė kova tarp Lietuvos žemės ūkio produktų gamintojų, todėl
galimi nekonkurencingų žemės ūkio įmonių bankrotai, nedarbo didėjimas.
13.2. Intensyvi žemdirbystė. Jeigu bus nepakankamai
rūpinamasi aplinkos apsauga, dėl intensyvios žemdirbystės padidės vietinių
maisto produktų cheminio užteršimo pavojus.
IV. VIZIJA
14. Visų Lietuvos gyventojų grupių mityba atitiks
fiziologines mitybos normas, o mitybos įpročiai – sveikos mitybos
rekomendacijas. Mažiau gyventojų sirgs lėtinėmis neužkrečiamosiomis ligomis,
susijusiomis su nesaugia ar nesveika mityba. Gyventojų fizinis aktyvumas
atitiks energijos eikvojimą, todėl sumažės nutukusių ar turinčių antsvorio
asmenų. Visi Lietuvos gyventojai turės galimybę apsirūpinti saugiais ir geros
kokybės maisto produktais, atitinkančiais fiziologinius organizmo poreikius.
15. Maisto sauga taps vienu iš svarbiausių Lietuvos
ūkio ir tarptautinės konkurencijos prioritetų, užtikrinančių gerą į rinką
tiekiamų maisto produktų kokybę. Lietuvos žemės ūkio produktų gamintojai
aktyviai įsitrauks į tarptautinius mainus, didės vartotojų pasitikėjimas.
Visose maisto gamybos, tvarkymo ir prekybos vietose bus įdiegta rizikos
veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistema, vartotoją pasieks tik
saugūs maisto produktai. Bus priimti įstatymai, garantuojantys gyventojų
aprūpinimą saugiu ir geros kokybės maistu.
16. Plėsis tobulesnių technologijų taikymas maisto
pramonėje, bus labiau rūpinamasi galimybe visais gamybos, perdirbimo ir
pasiskirstymo etapais nustatyti (atsekti), iš kokio maisto produkto, gyvūno
pagamintas maistas, kokia medžiaga įdėta į maistą.
17. Visuotinai bus pereita prie tolygios ir pakankamos
žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo. Maisto produktų gamyba bus moderni,
integruota į kaimo ūkį, tausojanti aplinką. Daugiau bus gaminama sveikos
mitybos reikalavimus atitinkančių maisto produktų.
V. VALSTYBĖS MISIJA
18. Valstybės ir valstybės institucijų pareiga –
užtikrinti, kad į rinką būtų tiekiami tik saugūs ir geros kokybės maisto
produktai, o maisto tvarkymo įmonės laikytųsi naujų reikalavimų, suderintų su
Europos Bendrijos normomis.
19. Valstybės politika turi užtikrinti, kad visos
Lietuvos gyventojų grupės turėtų galimybes vartoti maisto produktus,
atitinkančius sveikos mitybos reikalavimus, fiziologinius organizmo poreikius
ir palaikančius optimalią žmonių sveikatą.
20. Valstybės maisto politika turi užtikrinti
ekonominiu, ekologiniu ir socialiniu požiūriu tolygų žmonių apsirūpinimą geros
kokybės ir sveikos mitybos reikalavimus atitinkančiais maisto produktais ir
prieinamą informaciją apie saugią ir sveiką mitybą.
VI. STRATEGIJOS TIKSLAS IR
PRIORITETINĖS KRYPTYS
21. Šios Strategijos svarbiausias tikslas – skatinant
socialinę ir ekonominę šalies plėtrą ir tausojant aplinką saugoti ir stiprinti
žmonių sveikatą, mažinti su nesveika mityba susijusių ligų plitimą;
22. Šios Strategijos prioritetinės kryptys
22.1. gerinti maisto produktų saugą ir kokybę;
22.2. skatinti Lietuvos gyventojus sveikai maitintis;
22.3. sudaryti galimybes visoms Lietuvos gyventojų
grupėms tolygiai apsirūpinti geros kokybės maisto produktais, pagamintais
tausojant aplinką;
22.4. periodiškai įvertinti gyventojų mitybos ir su
mityba susijusių sveikatos problemų pokyčius.
VII. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR UŽDAVINIAI
23.
Šios Strategijos įgyvendinimo 2003–2010 metų priemonės
23.1.
Priemonės, skirtos maisto produktų (maistui taip pat priskiriamas geriamasis
vanduo) saugai ir kokybei gerinti.
23.2.
Priemonės, skirtos Lietuvos gyventojų sveikai mitybai skatinti. Jų uždaviniai
23.2.1.
siekti, kad kūdikiai iki 6 mėnesių būtų maitinami vien tik motinos pienu, tęsti
žindymą toliau, net ir antraisiais kūdikio gyvenimo metais; vertinimo
kriterijus – žindomų iki 6 mėnesių kūdikių procentas;
23.2.2.
siekti, kad vaikų ir paauglių mityba atitiktų fiziologines mitybos normas;
vertinimo kriterijus – vaikų ir paauglių, kurių mityba atitinka rekomenduojamas
maisto medžiagų ir energijos paros normas, skaičius;
23.2.3.
siekti, kad Lietuvos gyventojų maisto sudėtis atitiktų Pasaulio sveikatos
organizacijos rekomendacijas (riebalų kiekis 15–30 procentų, sočiųjų riebalų
rūgščių mažiau negu 7 procentai, paprastųjų angliavandenių mažiau negu 10
procentų paros maisto energinės vertės, maistinių skaidulų – 25–30 gramų);
daržovių ir vaisių vartojimą padidinti iki 400–500 gramų per parą; riebius
mėsos ir pieno produktus keisti liesais; daugiau vartoti žuvų, mažiau
konditerijos ir kitų daug cukraus turinčių produktų, taip pat keptų, rūkytų ir
sūrių maisto produktų; vertinimo kriterijus – gyventojų, kurių mityba atitinka
rekomenduojamas maisto medžiagų ir energijos paros normas, skaičius;
23.2.4.
siekti, kad suaugusių Lietuvos gyventojų vidutinis kūno masės indeksas sudarytų
apie 21 kg/m2; iki 2010 metų fiziškai aktyvių moksleivių skaičių
padidinti 50 procentų; 30 procentų sumažinti jaunesnių kaip 65 metų
asmenų fizinį pasyvumą; vertinimo kriterijus–asmenų, kurių kūno masės indeksas
atitinka rekomenduojamą, procentas;
23.2.5.
siekti, kad pagyvenusių žmonių mityba būtų visavertė; vertinimo kriterijus –
asmenų, kurių mityba atitinka rekomenduojamas normas, skaičius;
23.2.6.
siekti, kad Lietuvos gyventojų maiste būtų pakankamai jodo ir iki 2005 metų
nebeliktų žmonių sveikatos sutrikimų dėl jodo trūkumo maiste; vertinimo
kriterijai – gūžio paplitimas populiacijoje (procentais); vidutinis jodo kiekis
8–10 metų vaikų šlapime (µg/dl); jodo kiekis paros maisto racione (mkg);
gyventojų, vartojančių joduotą druską, dalis (procentais).
23.3.
Priemonės, skirtos tolygiam gyventojų aprūpinimui geros kokybės maisto
produktais, pagamintais tausojant aplinką.
23.4.
Bendrosios priemonės. Jų uždaviniai
23.4.1.
vykdyti mokslinius tyrimus gyventojų faktiškos mitybos, gyvensenos, požiūrio į
mitybą ir sveikatą klausimais;
23.4.2.
organizuojant specialistų rengimą ir tobulinimą, atsižvelgti į Pasaulio
sveikatos organizacijos regioninės sveikatos politikos ir strategijos
principus, taip pat į Europos Sąjungos naujosios sveikatos politikos ir Europos
medicinos specialistų sąjungos (UEMS) rekomendacijas;
23.4.3.
vertinti šios Strategijos priemonių efektyvumą; vertinimo kriterijai –
gyventojų sergamumo ligomis, susijusiomis su mityba, statistiniai rodikliai;
gyventojų, kurių mityba atitinka rekomenduojamas maisto medžiagų ir energijos
paros normas, skaičius;
23.4.4.
tobulinti visuomenės žinias apie sveiką mitybą, suformuoti sveikos mitybos
įgūdžius; vertinimo kriterijus – gyventojų, kurių mityba atitinka sveikos
mitybos principus, skaičius;
23.4.5.
parengti funkcinio maisto gamybos ir vartojimo koncepciją.
VIII. STRATEGIJOS FINANSAVIMO ŠALTINIAI
24.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo
priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015)
ministerijos įpareigotos užtikrinti, kad jame nurodytos priemonės būtų vykdomos
iš bendrųjų asignavimų, tvirtinamų asignavimų valdytojams Lietuvos Respublikos
biudžete.
25.
Šioje Strategijoje planuojamoms priemonėms įgyvendinti gali būti panaudojamos
lėšos, numatytos valstybinėse mokslinėse programose, taip pat lėšos, skiriamos
iš tarptautinių fondų ir programų.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
26. Šios Strategijos įgyvendinimas leis gerinti žmonių
sveikatą ir gyvenimo kokybę, Lietuvos gyventojų mitybos organizavimo ir
priežiūros sistema atitiks Europos Sąjungos valstybių narių taikomą sistemą.
27. Šią Strategiją numatoma įgyvendinti iki 2010 metų
(pagal Lietuvos sveikatos programos nuostatas). Sveikatos apsaugos ministerija
2007 metais atliks pirmąjį šios Strategijos įgyvendinimo priemonių vertinimą
(pagal jos VII skyriuje pateiktus vertinimo kriterijus) ir tikslinimą.
––––––––––––––––
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1325
VALSTYBINĖS MAISTO IR MITYBOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO
PRIEMONIŲ 2003–2010 METŲ PLANAS
Eil. Nr.
Tikslai ir priemonės
Įvykdymo terminas (metai)
Atsakingi vykdytojai
1.
MAISTO PRODUKTŲ SAUGOS UŽTIKRINIMAS IR KOKYBĖS
GERINIMAS
1.1.
Suderinti
maisto ir mitybos srities Lietuvos teisės aktus su Europos Sąjungos teisės
aktais ir juos įgyvendinti
2003–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio
ministerija
1.2.
Parengti
ir vykdyti Zoonozių epidemiologinės priežiūros programą
(tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius)
2005–2010
Valstybinė maisto ir
veterinarijos tarnyba, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija
1.3.
Užtikrinti
rizikos veiksnių ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos diegimą visose maisto
tvarkymo įmonėse
2007
Valstybinė maisto ir
veterinarijos tarnyba, Sveikatos apsaugos ministerija
1.4.
Aprūpinti
gyventojus geros kokybės ir saugiu geriamuoju vandeniu
2003–2010
savivaldybės, Aplinkos
ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
2.
NĖŠČIŲJŲ IR ŽINDYVIŲ MITYBOS GERINIMAS
2.1.
Vykdyti
nėščiųjų ir žindyvių mitybos tyrimus
2006–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
2.2.
Tirti
ir vertinti anemijų paplitimą tarp nėščiųjų ir žindyvių
2003–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
2.3.
Formuoti
tinkamus nėščiųjų ir žindyvių mitybos įgūdžius
2003–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
2.4.
Organizuoti
pirminės sveikatos priežiūros specialistų veiklą vertinant ir tobulinant
nėščiųjų ir žindyvių mitybą
2003–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
3.
KŪDIKIŲ MAITINIMO MOTINOS PIENU SKATINIMAS
3.1.
Plėtoti
naujagimiams palankios ligoninės iniciatyvos („10 žingsnelių sėkmingo žindymo
link“) įdiegimą akušerijos stacionaruose
2003–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
3.2.
Įgyvendinti
Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų vaikų fondo Tarptautinio
motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodeksą
2003–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
3.3.
Steigti
„Mama–mamai“ rėmimo grupes, formuoti palankų visuomenės požiūrį į žindymą
2003–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
3.4.
Diegti
Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas papildomo kūdikių maitinimo
rekomendacijas
2003–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija
4.
VAIKŲ IR PAAUGLIŲ MITYBOS GERINIMAS
4.1.
Vykdyti
vaikų ir paauglių mitybos tyrimus
2004–2008
Sveikatos apsaugos
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
4.2.
Parengti
ir vykdyti Valstybinę ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų mitybos
gerinimo programą (tvirtina sveikatos apsaugos ministras)
2003–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
4.3.
Ikimokyklinio
ugdymo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose į bendrąjį ugdymą integruoti
sveikos gyvensenos ir sveikos mitybos mokymą
2003–2010
Švietimo ir mokslo
ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija
4.4.
Kiekvienoje
mokykloje sudaryti sąlygas moksleiviams gauti karšto maisto, ypač rūpintis
socialiai remtinų moksleivių mityba
2003–2010
Švietimo ir mokslo
ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
4.5.
(Neteko
galios)
4.6.
Parengti
ir įgyvendinti Pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo
įstaigose programą
2003–2006
Žemės ūkio ministerija,
Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija
5.
LĖTINIŲ NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ, SUSIJUSIŲ SU MITYBA,
PLITIMO MAŽINIMAS (kraujotakos sistemos ligos, vėžys, dantų ėduonis,
antsvoris, osteoporozė, cukrinis diabetas)
5.1.
Organizuoti
propagavimo kampanijas, skatinti rupaus malimo grūdinių produktų, liesų pieno
ir mėsos produktų, vaisių ir daržovių vartojimą
2003–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija, Žemės ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
5.2.
Teikti
maisto perdirbimo įmonėms pasiūlymus dėl valgomosios druskos kiekio mažinimo
pramoniniu būdu gaminamuose maisto produktuose
2004–2007
Sveikatos apsaugos
ministerija, Žemės ūkio ministerija
5.3.
Parengti
ir įvykdyti Sveikos mitybos rekomendacijas, skirtas nėščiosioms ir žindyvėms,
vaikams ir paaugliams, sveikiems suaugusiems ir pagyvenusiems žmonėms
(tvirtina sveikatos apsaugos ministras)
2005
Sveikatos apsaugos
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
6.
GYVENTOJŲ NUTUKIMO PAPLITIMO MAŽINIMAS
6.1.
Parengti
ir vykdyti Valstybinę gyventojų nutukimo kontrolės programą
(tvirtina sveikatos apsaugos ministras)
2005–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija, Žemės ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Kūno
kultūros ir sporto departamentas
6.2.
Įgyvendinant
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą, pasiekti, kad visose
vaikų ugdymo įstaigose būtų bent po 3 savaitines kūno kultūros pamokas
2003–2010
Švietimo ir mokslo
ministerija
7.
PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ MITYBOS GERINIMAS
7.1.
Vykdyti
pagyvenusių žmonių faktiškos mitybos tyrimus
2008–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo
ministerija
7.2.
Organizuoti
savivaldybių pagalbos namuose tarnybų darbuotojų ir komandoje dirbančių
sveikatos priežiūros specialistų mokymą vienišų vyresnių žmonių mitybos ir
sveikatos priežiūros tinkamo organizavimo klausimais
2003–2010
Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija
8.
ASMENŲ, GYDOMŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS STACIONARIOSE
ĮSTAIGOSE, MITYBOS GERINIMAS
8.1.
Tobulinti
sveikatos priežiūros sistemoje dirbančių gydytojų ir slaugos specialistų
profesinę veiklą, daugiau dėmesio skirti sveikos gyvensenos ir mitybos
ugdymui, lėtinių neužkrečiamųjų ligų profilaktikai
2003–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
8.2.
Organizuoti ligoninių ir slaugos įstaigų pacientų
maitinimą pagal Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus universiteto
Medicinos fakulteto ir Kauno medicinos universiteto specialistų metodines rekomendacijas
(tvirtina sveikatos apsaugos ministras)
2003–2010
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija,
Krašto apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir
mokslo ministerija
8.3.
Vykdant
Sveikatą stiprinančios ligoninės projektą, įgyvendinti numatytas mitybos
gerinimo priemones (tvirtina sveikatos apsaugos ministras)
2003–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija
8.4.
Parengti ir vykdyti Mitybos
nepakankamumo prevenci-jos ir gydymo programą
(tvirtina sveikatos apsaugos ministras)
2005
Sveikatos apsaugos
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
9.
ASMENŲ, GAUNANČIŲ SOCIALINES PASLAUGAS GLOBOS
ĮSTAIGOSE, MITYBOS GERINIMAS
9.1.
Parengti
sveiką mitybą atitinkančias fiziologines mitybos normas vaikams ir paaugliams,
turintiems specialių poreikių ir gyvenantiems stacionariose socialinės globos
įstaigose arba lankantiems kitas globos įstaigas (dienos, krizių centrus ir
panašiai)
(tvirtina sveikatos apsaugos ministras)
2005
Sveikatos apsaugos
ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
9.2.
Parengti
sveiką mitybą atitinkančias fiziologines mitybos normas suaugusiems
neįgaliesiems, gyvenantiems stacionariose neįgaliųjų globos įstaigose arba
lankantiems specializuotus dienos centrus
(tvirtina sveikatos apsaugos ministras)
2005–2007
Sveikatos apsaugos
ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
10.
TINKAMO VISŲ SOCIALINIŲ IR PROFESINIŲ GRUPIŲ
GYVENTOJŲ APRŪPINIMO MAISTO PRODUKTAIS ORGANIZAVIMAS
10.1.
Parengti
minimalaus maisto produktų rinkinio struktūrą (tvirtina sveikatos apsaugos
ministras)
2005
Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija
10.2.
Optimizuoti
ir užtikrinti fiziologiškai pagrįstą Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus
reikalų ministerijos ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose esančių asmenų mitybą
2005
Krašto apsaugos
ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Kalėjimų departamentas prie
Teisingumo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerija
11.
GYVENTOJŲ SVEIKATOS SUTRIKIMŲ DĖL JODO STOKOS
LIKVIDAVIMAS
11.1.
Sukurti
jodo stokos maiste ir skydliaukės ligų, susijusių su jodo apykaitos
sutrikimais, stebėjimo ir duomenų kaupimo sistemas
2004–2005
Sveikatos apsaugos
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
11.2.
Parengti
ir vykdyti jodo, geležies, kitų maisto medžiagų stokos tikslinimo programas,
skirtas įvairioms žmonių grupėms, įskaitant ir vaikų grupes
(tvirtina sveikatos apsaugos ministras)
2003–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
11.3.
Parengti
priemones, skatinančias, kad Lietuvos gyventojai vartotų joduotą druską
2003–2005
Sveikatos apsaugos
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Krašto
apsaugos ministerija
11.4.
Parengti Lietuvos higienos normos HN15: 2003 „Maisto
higiena“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 1 d.
įsakymu Nr. V-392 (Žin., 2003, Nr. 70-3205),
pakeitimo projektą, numatantį privalomą joduotos druskos vartojimą kai kurių
maisto produktų gamyboje (tvirtina sveikatos apsaugos ministras)
2004
Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba
12.
VARTOTOJŲ TEISĖS PASIRINKTI SAUGIUS IR SVEIKOS
MITYBOS REIKALAVIMUS ATITINKANČIUS MAISTO PRODUKTUS UŽTIKRINIMAS
12.1.
Užtikrinti,
kad maisto ženklinimas, reklama ir rinkodara atitiktų teisės aktų
reikalavimus ir informacija apie maisto produktus būtų prieinama visoms
gyventojų grupėms
2003–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija, Ūkio ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
12.2.
Vykdyti
sveikos (racionalios) mitybos reikalavimus atitinkančių maisto produktų
gamybos propagavimą
2003–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija, Žemės ūkio ministerija
13.
EKOLOGINIO IR TAUSOJANČIO ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ
GAMYBOS SKATINIMAS VISUOSE ŠALIES REGIONUOSE
13.1.
Parengti
Tausojančio žemės ūkio taisykles (tvirtina žemės ūkio ministras)
2003
Žemės ūkio ministerija,
Švietimo ir mokslo ministerija
13.2.
Teikti
maisto perdirbimo įmonėms pasiūlymus, kaip perdirbti ekologinio ir
tausojančio žemės ūkio produktus
2003–2010
Žemės ūkio ministerija
13.3.
Įsigyjant
maisto produktus valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, atsižvelgti į
ekologinio ir tausojančio žemės ūkio produktų gamybą
2003–2010
Krašto apsaugos
ministerija, Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija
13.4.
Organizuoti
ir vykdyti ekologinio ir tausojančio žemės ūkio produktų ženklo propagavimo
kampanijas
2003-2010
Žemės ūkio ministerija,
Sveikatos apsaugos ministerija
14.
MAISTO SAUGOS IR MITYBOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ PLĖTRA
14.1.
Užtikrinti
mokslinių praktinių programų vykdymo efektyvumą
2003–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Ūkio
ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
14.2.
Parengti
ir vykdyti Ilgalaikę ir koordinuotą maisto ir mitybos mokslinių tyrimų
programą (tvirtina sveikatos apsaugos ministras)
2004–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija, Žemės ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija,
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
14.3.
Parengti
ir kaupti Lietuvos rinkoje esančių maisto produktų cheminės sudėties duomenų
banką
2003–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija
14.4.
Parengti
Funkcinio maisto gamybos ir vartojimo koncepciją
(tvirtina
sveikatos apsaugos ministras ir žemės ūkio ministras)
2004
Sveikatos apsaugos
ministerija, Žemės ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
15.
SPECIALISTŲ RENGIMO IR TOBULINIMO OPTIMIZAVIMAS
15.1.
Parengti
ir įgyvendinti Mitybos, dietetikos ir maisto specialistų rengimo,
kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo koncepciją, šių specialistų
profesinio rengimo nuostatus ir tvarką
(tvirtina
švietimo ir mokslo ministras ir sveikatos apsaugos ministras)
2005
Švietimo ir mokslo
ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė maisto ir
veterinarijos tarnyba
15.2.
Užtikrinti
mitybos, dietetikos ir maisto specialistų rengimą aukštosiose mokyklose, šios
srities mokslininkų rengimą mokslo ir studijų institucijose, taip pat mokslo
ir studijų materialiosios bazės atnaujinimą
2005
Švietimo ir mokslo
ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinari-jos
tarnyba
15.3.
Sveikos
mitybos ir gyvensenos kursą įtraukti į sveikatos priežiūros specialistų
rengimo programas. Rekomenduoti šį kursą dėstyti kitų studijų sričių
studentams
2005
Švietimo ir mokslo
ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija
16.
GYVENTOJŲ MITYBOS SITUACIJOS IR MAISTO SAUGOS
STEBĖSENOS SUKŪRIMAS
16.1.
Vykdyti
Lietuvos žmonių faktiškos mitybos, gyvensenos, požiūrio į sveikatą ir mitybą,
sveikatos tyrimus (stebėseną), sudaryti atitinkamus duomenų bankus
2003–2010
Sveikatos apsaugos
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
16.2.
Parengti
ir vykdyti Maisto saugos stebėsenos programą (tvirtina Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos direktorius, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru)
2004–2010
Valstybinė maisto ir
veterinarijos tarnyba, Sveikatos apsaugos ministerija
16.3.
Parengti
Lietuvos žmonių faktiškos mitybos, gyvensenos, požiūrio į sveikatą ir mitybą,
sveikatos stebėsenos vykdymo metodiką atsižvelgiant į Europos Sąjungos
valstybių patirtį
(tvirtina
sveikatos apsaugos ministras)
2004
Sveikatos apsaugos
ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Švietimo ir mokslo
ministerija
17.
GYVENTOJŲ INFORMAVIMO IR MOKYMO SISTEMOS SUKŪRIMAS
17.1.
Sukurti
vartotojų informavimo sistemą maisto saugos, mitybos, ekologinio ir
tausojančio žemės ūkio produktų vartojimo klausimais
2005
Sveikatos apsaugos
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė maisto ir
veterinarijos tarnyba
17.2.
Sukurti
gyventojų ir maisto įmonių darbuotojų mokymo sistemą maisto ir mitybos
klausimais
2005
Sveikatos apsaugos
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė maisto ir
veterinarijos tarnyba
17.3.
Parengti
metodinę medžiagą, kaip mokyti gyventojus sveikos mitybos
2005
Sveikatos apsaugos
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
Plano
pakeitimai
Nr.
398,
2007-04-18, Žin., 2007, Nr. 47-1803 (2007-04-28)
––––––––––––––––
Pakeitimai
1.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 398, 2007-04-18,
Žin., 2007, Nr. 47-1803 (2007-04-28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. SPALIO 23 D. NUTARIMO NR. 1325
"DĖL VALSTYBINĖS MAISTO IR MITYBOS STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO
PRIEMONIŲ 2003-2010 METŲ PLANO PATVIRTINIMO" IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS 2005 M. GEGUŽĖS 23 D. NUTARIMO NR. 572 "DĖL NACIONALINĖS
DEMOGRAFINĖS (GYVENTOJŲ) POLITIKOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO 2005-2007 METŲ
PRIEMONIŲ PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušra Bodin (2007-05-02)
ausra.bodin@lrs.lt