TAR.570B7F3D3B67

DĖL BENDRŲJŲ GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO SAUGOS RODIKLIŲ NUSTATYMO APRAŠO PATVIRTINIMO

1 Articles / Provisions · Lithuania

Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2025-05-01

DĖL BENDRŲJŲ GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO SAUGOS RODIKLIŲ NUSTATYMO APRAŠO PATVIRTINIMO Open official source

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2025-05-01

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 70-2604, i. k. 1062210ISAK0003-238

Nauja redakcija nuo 2025-05-01

Nr. 3-180, 2025-04-30, paskelbta TAR 2025-04-30, i. k. 2025-07748

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL BENDRŲJŲ GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO SAUGOS RODIKLIŲ NUSTATYMO APRAŠO PATVIRTINIMO

2006 m. birželio 12 d. Nr. 3-238

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 7 straipsnio 11 dalies 1 punktu ir įgyvendindamas 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/1530,

t virtinu Bendrųjų geležinkelių transporto eismo saugos rodiklių nustatymo aprašą (toliau – Aprašas) (pridedama).

L. e. susisiekimo ministro pareigas Petras Čėsna

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2006 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 3-238

(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2025 m. balandžio 30 d.

įsakymo Nr. 3-180 redakcija)

BENDRŲJŲ GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO SAUGOS RODIKLIŲ NUSTATYMO APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Bendrųjų geležinkelių transporto eismo saugos rodiklių nustatymo aprašas (toliau –Aprašas) reglamentuoja bendrųjų geležinkelių transporto eismo saugos rodiklių (toliau – bendrieji eismo saugos rodikliai) grupes, bendrųjų eismo saugos rodiklių turinį, šių rodiklių apskaičiavimo ir priskyrimo atitinkamai bendrųjų eismo saugos rodiklių grupei tvarką.

2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos saugos tyrimų įstatyme ir kituose geležinkelių transporto eismo saugą (toliau – eismo sauga) reglamentuojančiuose teisės aktuose.

II SKYRIUS

BENDRŲJŲ EISMO SAUGOS RODIKLIŲ GRUPĖS

3. Bendrieji eismo saugos rodikliai skirstomi į šias grupes

3.1. su geležinkelių avarijomis susiję rodikliai;

3.2. su pavojingųjų krovinių vežimu geležinkelių transportu susiję rodikliai;

3.3. su savižudybėmis susiję rodikliai;

3.4. su geležinkelių incidentais susiję rodikliai;

3.5. rodikliai, skirti geležinkelių avarijų ekonominiam poveikiui apskaičiuoti;

3.6. rodikliai, susiję su geležinkelių infrastruktūros technine sauga ir jos užtikrinimu.

III SKYRIUS

SU GELEŽINKELIŲ AVARIJOMIS SUSIJĘ

BENDRIEJI EISMO SAUGOS RODIKLIAI

4. Su geležinkelių avarijomis susiję bendrieji eismo saugos rodikliai yra šie

4.1. bendras reikšmingų (įskaitant sunkių) geležinkelių avarijų skaičius ir santykinis reikšmingų geležinkelių avarijų skaičius (tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams), susidedantis iš bendro ir santykinio

4.1.1. traukinių susidūrimų su geležinkelių riedmenimis skaičiaus;

4.1.2. traukinių susidūrimų su kliūtimis, nepažeidžiant objekto gabaritų, skaičiaus;

4.1.3. traukinių nuriedėjimų nuo bėgių skaičiaus;

4.1.4. geležinkelių avarijų, kurios įvyko geležinkelio pervažose (toliau – pervažos), įskaitant geležinkelių avarijas, kurių metu nukentėjo pėstieji, skaičiaus, susidedančio iš bendro ir santykinio

4.1.4.1. reguliuojamosiose pervažose su automatine pervažos naudotojų įspėjimo sistema įvykusių geležinkelių avarijų skaičiaus;

4.1.4.2. reguliuojamosiose pervažose su automatine pervažos naudotojų apsaugos sistema įvykusių geležinkelių avarijų skaičiaus;

4.1.4.3. reguliuojamosiose pervažose su geležinkelio kelio apsauga įvykusių geležinkelių avarijų skaičiaus;

4.1.4.4. rankiniu valdymu reguliuojamose pervažose įvykusių geležinkelių avarijų skaičiaus;

4.1.4.5. nereguliuojamosiose pervažose įvykusių geležinkelių avarijų skaičiaus;

4.1.5. geležinkelių avarijų, kurių metu dėl judančių geležinkelių riedmenų nukenčia žmonės, išskyrus savižudybes ir bandymus nusižudyti, skaičiaus;

4.1.6. gaisrų geležinkelių riedmenyse skaičiaus;

4.1.7. kitų geležinkelių avarijų skaičiaus;

4.2. bendras geležinkelių avarijose žuvusių asmenų skaičius ir santykinis geležinkelių avarijose žuvusių asmenų skaičius (tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams), susidedantis iš bendro ir santykinio žuvusių

4.2.1. keleivių skaičiaus (tenkančio keleivio nuvažiuotiems kilometrams ir keleivinio traukinio nuvažiuotiems kilometrams);

4.2.2. darbuotojų, susijusių su geležinkelių transporto eismu (įskaitant sutarčių šalių darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis), (toliau – darbuotojai, susiję su geležinkelių transporto eismu) skaičiaus;

4.2.3. pervažų naudotojų skaičiaus;

4.2.4. pažeidėjų skaičiaus;

4.2.5. kitų perone buvusių asmenų skaičiaus;

4.2.6. kitų ne perone buvusių asmenų skaičiaus;

4.3. bendras sunkiai sužeistų asmenų skaičius ir santykinis sunkiai sužeistų asmenų skaičius (tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams), susidedantis iš bendro ir santykinio sunkiai sužeistų

4.3.1. keleivių skaičiaus (tenkančio keleivio nuvažiuotiems kilometrams ir keleivinio traukinio nuvažiuotiems kilometrams);

4.3.2. darbuotojų, susijusių su geležinkelių transporto eismu, skaičiaus;

4.3.3. pervažų naudotojų skaičiaus;

4.3.4. pažeidėjų skaičiaus;

4.3.5. kitų perone buvusių asmenų skaičiaus;

4.3.6. kitų ne perone buvusių asmenų skaičiaus.

IV SKYRIUS

SU PAVOJINGŲJŲ KROVINIŲ VEŽIMU GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU

SUSIJĘ BENDRIEJI EISMO SAUGOS RODIKLIAI

5. Su pavojingųjų krovinių vežimu geležinkelių transportu susiję bendrieji eismo saugos rodikliai yra šie

5.1. bendras geležinkelių avarijų ir geležinkelių incidentų (kurie susiję su pavojingųjų krovinių vežimu geležinkelių transportu) skaičius ir santykinis geležinkelių avarijų ir geležinkelių incidentų skaičius (tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams);

5.2. bendras geležinkelių avarijų, kai pavojingieji kroviniai pateko į aplinką, skaičius ir santykinis atitinkamų geležinkelių avarijų skaičius (tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams).

V SKYRIUS

SU SAVIŽUDYBĖMIS SUSIJĘ BENDRIEJI EISMO SAUGOS RODIKLIAI

6. Su savižudybėmis susiję bendrieji eismo saugos rodikliai yra bendras savižudybių ir bandymų nusižudyti skaičius ir santykinis savižudybių ir bandymų nusižudyti skaičius (tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams).

VI SKYRIUS

SU GELEŽINKELIŲ INCIDENTAIS SUSIJĘ BENDRIEJI EISMO SAUGOS RODIKLIAI

7. Su geležinkelių incidentais susiję bendrieji eismo saugos rodikliai yra bendras ir santykinis (tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams)

7.1. lūžusių geležinkelio bėgių atvejų skaičius;

7.2. bėgių (vėžės) nuokrypių ar kitokių bėgių (vėžės) nesutapčių atvejų skaičius;

7.3. klaidingo signalizavimo atvejų skaičius;

7.4. pravažiuotų draudžiamųjų signalų, važiuojant pro pavojingą vietą, atvejų skaičius;

7.5. pravažiuotų draudžiamųjų signalų, nevažiuojant pro pavojingą vietą, atvejų skaičius;

7.6. naudojamų geležinkelių riedmenų sugadintų ašių atvejų skaičius;

7.7. naudojamų geležinkelių riedmenų sugadintų ratų atvejų skaičius.

VII SKYRIUS

BENDRIEJI EISMO SAUGOS RODIKLIAI, SKIRTI

GELEŽINKELIŲ AVARIJŲ EKONOMINIAM POVEIKIUI

APSKAIČIUOTI

8. Bendrieji eismo saugos rodikliai, skirti geležinkelių avarijų ekonominiam poveikiui apskaičiuoti, yra bendras ir santykinis (tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams)

8.1. žalos dėl asmenų žūčių ir sunkių sužeidimų dydis eurais;

8.2. žalos, padarytos aplinkai, dydis eurais;

8.3. žalos, padarytos geležinkelių riedmenims ir (ar) geležinkelių infrastruktūrai, dydis eurais;

8.4. žalos, kurią dėl traukinių vėlavimų patyrė keleiviai ir (ar) krovinių siuntėjai (gavėjai), dydis eurais.

9. Žalos dėl asmenų žūčių ir sunkių sužeidimų dydis skaičiuojamas pagal formulę

čia

Džs – žalos dėl asmenų žūčių ir sunkių sužeidimų dydis (eurais);

IAV – išvengtos aukos vertė (eurais);

N – asmenų žūčių ir sunkių sužeidimų skaičius.

10. Išvengtos aukos vertė skaičiuojama pagal formulę

čia

IAV – išvengtos aukos vertė (eurais);

NMV – noro mokėti vertė (eurais);

ITN – tiesioginės ar netiesioginės išlaidos (eurais).

Skaičiuojant dėl asmenų žūčių ir sunkių sužeidimų patiriamas išlaidas, asmenų žūtys ir sunkūs sužeidimai vertinami atskirai (IAV skiriasi).

11. Tiesioginės ir netiesioginės išlaidos skaičiuojamos pagal šią formulę

čia

ITN – tiesioginės ar netiesioginės išlaidos (eurais);

IMR – medicinos ir reabilitacijos išlaidos (eurais);

ITPG – teismo išlaidos, taip pat su teisėsaugos institucijų darbu, privačiais geležinkelių avarijų tyrimais, greitosios pagalbos teikimu susijusios išlaidos, administracinės draudimo išlaidos (eurais);

NPr – produktyvumo nuostoliai, kurie skaičiuojami nustatant prekių, kurias galėjo pagaminti, ir paslaugų, kurias galėjo suteikti į geležinkelių avariją patekęs asmuo, jeigu ji nebūtų įvykusi, vertę visuomenei (eurais).

12. Pagal Aprašo 10 punkte nustatytą formulę apskaičiuota išvengtos aukos verte (IAV) nesivadovaujama atlyginant geležinkelių avarija padarytą žalą.

13. Skaičiuojant noro mokėti vertę (NMV), sąmatos turi būti susijusios su mirtingumo rizikos mažinimo geležinkelių transporto sektoriuje vertinimo sistema ir pagrįstos tokia noro mokėti verte (NMV), kuri apskaičiuota nurodytosios pirmenybės metodu (angl. stated preference method). Taikant šį metodą asmenims, kurie naudojasi geležinkelių transportu, užduodami aiškūs ir tikslingi klausimai, leidžiantys nustatyti, kokią sumą (eurais) jie yra pasirengę sumokėti siekiant užtikrinti geležinkelių transporto eismo saugą. Geležinkelių transportu besinaudojančių asmenų apklausos rezultatai turi atskleisti šių asmenų amžių ir pajamų lygį, taip pat kitas socialines, ekonomines ar demografines charakteristikas. Noro mokėti vertę (NMV), atsižvelgdama į Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (toliau – Agentūra) rekomendacijas, nustato geležinkelių transporto eismo saugos institucija (toliau – eismo saugos institucija).

14. Skaičiuojant tiesiogines ir netiesiogines išlaidas atsižvelgiama į faktines visuomenės išlaidas.

15. Geležinkelių riedmenims arba geležinkelių infrastruktūrai padarytos materialinės žalos dydis yra lygus naujų geležinkelių riedmenų ar geležinkelių infrastruktūros, kurių funkcionalumas ir techniniai parametrai yra tokie patys kaip sugadintų ir nebepataisomų geležinkelių riedmenų ir geležinkelių infrastruktūros funkcionalumas ir techniniai parametrai, įsigijimo išlaidoms ir pataisomų geležinkelių riedmenų ar geležinkelių infrastruktūros remonto išlaidoms, taip pat geležinkelių riedmenų nuomos išlaidoms.

16. Žalos, kurią dėl traukinių vėlavimų patyrė keleiviai ir (ar) krovinių siuntėjai (gavėjai), dydis skaičiuojamas pagal formulę

, čia

DKK – žalos, kurią dėl traukinių vėlavimų patyrė keleiviai ir (ar) krovinių siuntėjai (gavėjai), dydis (eurais);

CMP – keleivinio traukinio vienos minutės vėlavimo vertė (eurais/min.);

TKV – keleivinio traukinio vėlavimo laikas (min.);

CMF – prekinio traukinio vienos minutės vėlavimo vertė (eurais/min.);

TPV – prekinio traukinio vėlavimo laikas (min.).

17. Keleivinio traukinio vienos minutės vėlavimo vertė skaičiuojama pagal formulę

, čia

CMP – keleivinio traukinio vienos minutės vėlavimo vertė (eurais/min.);

VTP – keleivio sutaupyto kelionės laiko vertė (eurais/val.);

Akel – keleivių nuvažiuoti kilometrai (km);

R – visų traukinių rida (km);

K1 – koeficientas.

18. Keleivio sutaupyto kelionės laiko vertė skaičiuojama pagal formulę

čia

VTP – keleivio sutaupyto kelionės laiko vertė (eurais/val.);

VDR – darbo reikalais važiuojančių keleivių sutaupyto kelionės laiko piniginė vertė (eurais/val.);

VidDR – darbo reikalais važiuojančių keleivių metinis procentinis vidurkis;

VNDR – ne darbo reikalais važiuojančių keleivių sutaupyto kelionės laiko piniginė vertė (eurais/val.);

VidNDR – ne darbo reikalais važiuojančių keleivių metinis procentinis vidurkis.

19. Prekinio traukinio vienos minutės vėlavimo vertė skaičiuojama pagal formulę

čia

CMF – prekinio traukinio vienos minutės vėlavimo vertė (eurais/min.);

VTF – prekinio traukinio sutaupyto kelionės laiko vertė (eurais/val.);

K2 – koeficientas.

20. Prekinio traukinio sutaupyto kelionės laiko vertė skaičiuojama pagal formulę

, čia

VTF – prekinio traukinio sutaupyto kelionės laiko vertė (eurais/val.);

Akrov – traukinių darbo apimtis (tkm bruto);

R – visų traukinių rida (trauk. km).

21. Apskaičiuojamas žalos, kurią dėl traukinių vėlavimų patyrė keleiviai ir (ar) krovinių siuntėjai (gavėjai), dydis taikomas įvykus reikšmingai (įskaitant sunkią) geležinkelių avarijai. Apskaičiuojant šį žalos dydį atsižvelgiama į

21.1. traukinio linijos, kurioje įvyko geležinkelių avarija, galinėje geležinkelio stotyje nustatytus faktinius vėlavimus;

21.2. faktinius vėlavimus arba, jeigu jų negalima nustatyti, prognozuojamus vėlavimus kitose geležinkelio linijose, jeigu šie vėlavimai yra susiję su įvykusia geležinkelių avarija.

22. Aprašo 17 ir 19 punktuose nurodytus K1 ir K2 koeficientus nustato eismo saugos institucija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad šių koeficientų vertės patenka į intervalą tarp traukinių važiavimų laiko vertės ir vėlavimų vertės, nes dėl vėlavimų prarastas laikas vertinamas kur kas nepalankiau nei įprastas kelionės laikas.

23. Eismo saugos institucija Agentūrai praneša tik apie reikšmingų geležinkelių avarijų ekonominį poveikį.

VIII SKYRIUS

BENDRIEJI EISMO SAUGOS RODIKLIAI, SUSIJĘ SU GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS TECHNINE SAUGA IR JOS UŽTIKRINIMU

24. Bendrieji eismo saugos rodikliai, susiję su geležinkelių infrastruktūros technine sauga ir jos užtikrinimu, yra šie

24.1. geležinkelio kelių, kuriuose veikia traukinių apsaugos sistemos, procentinė dalis;

24.2. traukinio nuvažiuotų kilometrų naudojant geležinkelių riedmenyse įrengtas traukinių apsaugos sistemas procentinė dalis, jeigu geležinkelių riedmenyse įrengtos traukinių apsaugos sistemos užtikrina įspėjimo arba įspėjimo ir automatinio sustabdymo, arba įspėjimo, automatinio sustabdymo ir diskrečiosios greičio kontrolės artėjant prie signalo (kai greitis kontroliuojamas vietose, kuriose įrengti ribinio greičio viršijimo jutikliai), arba įspėjimo, automatinio sustabdymo ir nuolatinės greičio kontrolės funkcijas;

24.3. pervažų skaičius (tenkantis geležinkelio linijos kilometrui) ir santykinis pervažų skaičius (tenkantis geležinkelio kelio kilometrui), kai pervaža yra

24.3.1. reguliuojama su automatine pervažos naudotojų įspėjimo sistema;

24.3.2. reguliuojama su automatine pervažos naudotojų apsaugos sistema;

24.3.3. reguliuojama su geležinkelio kelio apsauga;

24.3.4. reguliuojama rankiniu valdymu;

24.3.5. nereguliuojama.

IX SKYRIUS

ĮVYKIŲ PRISKYRIMAS BENDRIESIEMS EISMO SAUGOS RODIKLIAMS

25. Eismo saugos institucija, remdamasi Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje nurodytose geležinkelių infrastruktūros valdytojų, įgijusių saugos leidimus, ir geležinkelio įmonių (vežėjų), kitų įmonių, įgijusių bendruosius saugos sertifikatus, eismo saugos ataskaitose, 2018 m. kovo 8 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/762, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 nustatomi su saugos valdymo sistemų reikalavimais susiję bendrieji saugos būdai ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) 1158/2010 ir (ES) 1169/2010, su pakeitimais padarytais 2020 m. birželio 12 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/782, I ir II prieduose nurodytuose geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelių įmonių (vežėjų), kitų įmonių pranešimuose pateikta, taip pat iš saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio gauta informacija, įvykius, įvykusius geležinkelių infrastruktūroje, rinkdama statistikos duomenis ir pateikdama juos visuomenei, priskiria atitinkamiems Aprašo III–VIII skyriuose nurodytiems bendriesiems eismo saugos rodikliams vadovaudamasi šiais paaiškinimais (kurie nelaikytini teisės aktuose nustatytų sąvokų apibrėžtimis)

25.1. su geležinkelių avarijomis susijusiems bendriesiems eismo saugos rodikliams

25.1.1. reikšminga geležinkelių avarija – geležinkelių avarija, į kurią pateko bent vienas judantis geležinkelių riedmuo ir žuvo ar buvo sunkiai sužeistas bent vienas asmuo arba buvo padaryta reikšminga žala geležinkelių riedmenims, geležinkelių infrastruktūrai, kitiems įrenginiams ar aplinkai, arba buvo sukelti dideli geležinkelių transporto eismo sutrikimai, išskyrus geležinkelių avarijas, įvykusias geležinkelių įmonių (vežėjų), geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir įmonių, įgijusių bendruosius saugos sertifikatus, dirbtuvėse, sandėliuose ir depuose;

25.1.2. reikšminga žala geležinkelių riedmenims, geležinkelių infrastruktūrai, kitiems įrenginiams arba aplinkai – ne mažesnė kaip 150 000 eurų žala;

25.1.3. didelis geležinkelių transporto eismo sutrikimas – sutrikimas, dėl kurio eismas viešosios geležinkelių infrastruktūros geležinkelio linijose negali būti vykdomas 6 ir daugiau valandų;

25.1.4. traukinys – viena arba daugiau geležinkelių transporto priemonių, naudojančių trauką, traukiančių vieną arba daugiau geležinkelių riedmenų, ar viena judanti geležinkelių transporto priemonė, naudojanti trauką, kurioms suteiktas numeris arba kurios juda iš vienos paskirties vietos į kitą (traukiniu taip pat laikomas vieninis lokomotyvas – lokomotyvas, kuris netraukia kitų geležinkelių riedmenų);

25.1.5. traukinio susidūrimas su geležinkelių riedmenimis – priekinis, galinis arba šoninis susidūrimas, kurio metu bet kuri traukinio dalis susiduria su kito traukinio dalimi ar kitais geležinkelių riedmenimis;

25.1.6. traukinio susidūrimas su kliūtimi pažeidžiant geležinkelių riedmenų gabaritą – traukinio dalies susidūrimas su objektais, stacionariai įtaisytais arba laikinai esančiais geležinkelio kelyje ar šalia jo (išskyrus objektus pervažose, kuriuos pametė pervažą kertanti transporto priemonė arba pervažos naudotojas), įskaitant orinės kontaktinės linijos kliudymą;

25.1.7. traukinio nuriedėjimas nuo bėgių – geležinkelių avarija, kai bent vienas traukinio ratas nurieda nuo bėgių;

25.1.8. geležinkelių avarija pervažoje – geležinkelių avarija, kai geležinkelių riedmenys pervažose susiduria su bent viena pervažą kertančia transporto priemone, kitais pervažos naudotojais, pavyzdžiui, pėsčiaisiais, ar kitais pervažą kertančios transporto priemonės naudotojo pamestais objektais, laikinai esančiais geležinkelio kelyje arba šalia jo;

25.1.9. geležinkelių avarija, kurios metu dėl judančių geležinkelių riedmenų nukenčia žmogus, – geležinkelių avarija, kurios metu dėl judančių geležinkelių riedmenų nukenčia bent vienas žmogus arba žmogų sužaloja prie geležinkelių riedmenų pritvirtintas ir nuo jų atitrūkęs objektas (nukentėjusiais taip pat laikomi žmonės, iškritę iš geležinkelių riedmenų, parkritę ar sužaloti nepritvirtintų objektų);

25.1.10. gaisras geležinkelių riedmenyse – gaisras arba sprogimas geležinkelių riedmenyse (taip pat kroviniuose), įvykęs geležinkelių riedmenims važiuojant iš išvykimo geležinkelio stoties į paskirties vietą, geležinkelių riedmenims stovint išvykimo geležinkelio stotyje, atvykimo geležinkelio stotyje ar tarpinėse stotelėse, taip pat manevruojant;

25.1.11. kita geležinkelių avarija – geležinkelių avarija, išskyrus Aprašo 25.1.1–25.1.10 papunkčiuose nurodytas geležinkelių avarijas;

25.1.12. keleivis – geležinkelių transportu keliaujantis asmuo, išskyrus traukinio įgulos narius; renkant statistinius duomenis, keleiviais taip pat laikomi asmenys, mėginantys įlipti į judantį traukinį ar išlipti iš jo;

25.1.13. darbuotojas, susijęs su geležinkelių transporto eismu, – asmuo, kurio profesinės pareigos susijusios su geležinkelių transporto eismu ir kuris jas vykdo geležinkelių avarijos metu (geležinkelių darbuotojams, susijusiems su geležinkelių transporto eismu, priskiriami geležinkelio įmonių (vežėjų), geležinkelių infrastruktūros valdytojų, kitų įmonių, įgijusių bendruosius saugos sertifikatus, darbuotojai, atliekantys Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje nurodytas eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, ir asmenys, įgiję Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą fizinio asmens, dirbančio pavojingojoje geležinkelio zonoje, pažymėjimą);

25.1.14. pervažos naudotojas – asmuo, kuris bet kokia transporto priemone ar pėsčiomis kerta geležinkelio kelią pervažoje;

25.1.15. pažeidėjas – asmuo, nesilaikantis jam taikomo draudimo vaikščioti, važinėti geležinkelio keliais ir būti pavojingojoje geležinkelio zonoje tam nenustatytose vietose;

25.1.16. kitas perone esantis asmuo – perone esantis asmuo, išskyrus Aprašo 25.1.12–25.1.15 papunkčiuose nurodytus asmenis;

25.1.17. kitas ne perone esantis asmuo – ne perone esantis asmuo, išskyrus Aprašo 25.1.12–25.1.16 papunkčiuose nurodytus asmenis;

25.1.18. žuvęs asmuo – asmuo, dėl geležinkelių avarijos miręs iš karto arba per 30 dienų, išskyrus savižudį;

25.1.19. sunkiai sužalotas asmuo – asmuo, kuris buvo sužeistas geležinkelių avarijos metu, asmuo, paguldytas stacionariam gydymui ilgesniam kaip 24 valandų laikotarpiui, išskyrus bandžiusį nusižudyti;

25.2. su pavojingųjų krovinių vežimu geležinkelių transportu susijusiems bendriesiems eismo saugos rodikliams

25.2.1. pavojingieji kroviniai – medžiagos ir gaminiai, kuriuos draudžiama vežti pagal Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) C priede pateiktas Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisykles (toliau – RID) arba kuriuos leidžiama vežti tik RID nustatytomis sąlygomis;

25.2.2. geležinkelių avarija, susijusi su pavojingųjų krovinių vežimu geležinkelių transportu, – geležinkelių avarija arba geležinkelių incidentas, apie kurį reikia pranešti pagal RID 1.8.5 skirsnį;

25.3. su savižudybėmis susijusiems bendriesiems eismo saugos rodikliams

25.3.1. savižudybė – tyčinis veiksmas siekiant save sužeisti, dėl kurio asmuo miršta ir kurį registruoja ir atitinkamai klasifikuoja teisėsaugos institucijos;

25.3.2. bandymas nusižudyti – tyčinis veiksmas siekiant save sužeisti, dėl kurio asmuo sunkiai susižaloja;

25.4. su geležinkelių incidentais susijusiems bendriesiems eismo saugos rodikliams

25.4.1. lūžęs bėgis – į dvi arba daugiau dalių lūžęs bėgis arba bėgis, nuo kurio riedėjimo paviršiaus nulūžusi didesnė kaip 50 mm ilgio ar 10 mm gylio bėgio dalis sudaro plyšį / tarpą;

25.4.2. klaidingas signalizavimas – geležinkelių infrastruktūros arba geležinkelių riedmenų signalizacijos techninis sistemos veikimo sutrikimas, dėl kurio perduodama netiksli informacija;

25.4.3. bėgio (vėžės) nuokrypis ar kitokia bėgių (vėžės) nesutaptis – geležinkelio kelio vientisumo ir geometrijos pažeidimai, dėl kurių būtina uždrausti geležinkelių transporto eismą arba sumažinti greitį iki saugaus greičio;

25.4.4. pravažiuotas draudžiamasis signalas važiuojant pro pavojingą vietą – atvejis, kai traukinys (ar jo dalis) pravažiuoja draudžiamąjį signalą negavus leidimo važiuodamas geležinkelio kelio ruože tarp pavojingos vietos pradžią ir pabaigą žyminčių ženklų;

25.4.5. pravažiuotas draudžiamasis signalas nevažiuojant pro pavojingą vietą – atvejis, kai traukinys (ar jo dalis) pravažiuoja draudžiamąjį signalą negavus leidimo, tačiau draudžiamojo signalo pravažiavimo momentu važiuoja ne geležinkelio kelio ruože tarp pavojingos vietos pradžią ir pabaigą žyminčių ženklų;

25.4.6. važiavimas negavus leidimo – atvejis, kai pravažiuojamas geležinkelių šviesoforą ar semaforą signalizuojantis draudžiamasis signalas arba nepaisoma įsakymo sustoti geležinkelio keliuose, neveikia traukinių apsaugos sistemos; pravažiuojamas saugos užtikrinimo atstumas, numatytas traukinių apsaugos sistemoje; pravažiuojama vieta, apie kurią buvo nurodyta taisyklių, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismą, nustatyta tvarka; pravažiuojama nevykdant sustojimo signalinių ženklų (išskyrus aklakelių užkardas) arba rankinių signalų nurodymų (važiavimu negavus leidimo nelaikomi atvejai, kai juda nevaldomi geležinkelių riedmenys arba geležinkelių riedmenys be prikabintų traukos riedmenų, ir atvejai, kai pasikeičia leidžiamasis signalas į draudžiamąjį tuo metu, kai prie to signalo juda geležinkelių riedmenys, bet jiems sustabdyti yra per trumpas atstumas);

25.4.7. naudojamų geležinkelių riedmenų sugadinta ašis – ašies gedimas, dėl kurio kyla grėsmė įvykti geležinkelių avarijai (traukinio nuriedėjimui nuo bėgių arba traukinio susidūrimui);

25.4.8. naudojamų geležinkelių riedmenų sugadintas ratas – rato gedimas, dėl kurio kyla grėsmė įvykti geležinkelių avarijai (traukinio nuriedėjimui nuo bėgių arba traukinio susidūrimui);

25.5. su geležinkelių infrastruktūros techninės saugos ir jos užtikrinimu susijusiems bendriesiems eismo saugos rodikliams

25.5.1. traukinių apsaugos sistema – sistema, kurią taikant užtikrinama, kad būtų tinkamai reaguojama į signalus ir laikomasi greičio apribojimų;

25.5.2. geležinkelių riedmenyse įrengtos traukinių apsaugos sistemos – sistemos, kurios padeda traukinio mašinistui stebėti geležinkelio kelio ir traukinio mašinisto kabinos signalizacijos signalus ir taip užtikrina, kad būtų apsaugotos pavojingos vietos ir laikomasi greičio apribojimų; geležinkelių riedmenyse įrengtos sistemos priskiriamos geležinkelių riedmenyse įrengtoms traukinių apsaugos sistemoms, kai atlieka šias funkcijas

25.5.2.1. įspėjimo – automatiškai įspėja traukinio mašinistą;

25.5.2.2. įspėjimo ir automatinio sustabdymo – automatiškai įspėja traukinio mašinistą ir automatiškai sustabdo traukinį, jeigu pravažiuojamas draudžiamasis signalas;

25.5.2.3. įspėjimo, automatinio sustabdymo ir diskrečiosios greičio kontrolės – užtikrina pavojingų vietų apsaugą;

25.5.2.4. įspėjimo, automatinio sustabdymo ir nuolatinės greičio kontrolės – užtikrina pavojingų vietų apsaugą ir nuolatinę greičio kontrolę pagal geležinkelio kelio greičio apribojimus; nuolatinė greičio kontrolė reiškia, kad nuolat rodomas didžiausias kiekviename kelio ruože leistinas greitis ir užtikrinama, kad jis nebūtų viršijamas; šias funkcijas užtikrinanti sistema laikoma automatine traukinių apsaugos sistema;

25.5.3. pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su keliu ar pėsčiųjų perėjos vieta; pervažoms nepriskiriamos perėjos tarp geležinkelio stoties platformų ir tik darbuotojams skirtos perėjos tarp bėgių;

25.5.4. kelias – viešasis arba privatus kelias, gatvė ar greitkelis, įskaitant greta įrengtus pėsčiųjų takus ir dviračių juostas;

25.5.5. perėja – viešasis ar privatus takas, skirtas žmonėms arba gyvūnams eiti arba transporto priemonėms ar technikai važiuoti, išskyrus takus, atitinkančius kelio sąvoką;

25.5.6. reguliuojamoji pervaža – pervaža, kurios naudotojai apsaugomi nuo artėjančio traukinio arba įspėjami apie jį įjungiant įrenginius, parodančius, kad kirsti pervažą yra nesaugu (apsaugos įrenginius – užtvarus ir (arba) įspėjamuosius – signalizavimo įrenginius); reguliuojamosios pervažos skirstomos į

25.5.6.1. pervažas su automatine pervažos naudotojų įspėjimo sistema – pervažas, kuriose pervažos naudotojų įspėjimo signalas įsijungia artėjant traukiniui;

25.5.6.2. pervažas su automatine pervažos naudotojų apsaugos sistema – pervažas, kuriose pervažos naudotojų apsaugos įrenginiai įsijungia artėjant traukiniui; prie šių pervažų priskiriamos ir pervažos, kuriose įrengti abu – pervažos naudotojų apsaugos ir įspėjimo – įrenginiai;

25.5.6.3. pervažas su geležinkelio kelio apsauga – pervažas, per kurias signalas ar kitokia traukinių apsaugos sistema leidžia traukiniui važiuoti tik tada, kai pervažos naudotojai yra visiškai apsaugoti ir pervažoje nėra kliūčių;

25.5.6.4. rankiniu valdymu reguliuojamas pervažas – pervažas, kuriose naudotojų apsaugos įtaisus rankiniu būdu valdo geležinkelio darbuotojas;

25.5.7. nereguliuojamąsias pervažas – pervažas, kurios neturi signalizavimo įrenginių, įspėjančių pervažų naudotojus apie artėjančius traukinius, ir kurios neprižiūrimos geležinkelio darbuotojų;

25.6. bendriesiems eismo saugos rodikliams, skirtiems geležinkelių avarijų ekonominiam poveikiui apskaičiuoti

25.6.1. aplinkai padarytos žalos vertė – vadovaujantis geležinkelio įmonių (vežėjų), geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar įmonių, įgijusių bendruosius saugos sertifikatus, patirtimi įvertintos išlaidos, kurios buvo patirtos siekiant atkurti aplinkos būklę, buvusią iki geležinkelių avarijos;

25.6.2. geležinkelių riedmenims arba geležinkelių infrastruktūrai padarytos materialinės žalos vertė – vadovaujantis geležinkelio įmonių (vežėjų), geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar įmonių, įgijusių bendruosius saugos sertifikatus, patirtimi nustatytos naujų geležinkelių riedmenų ar geležinkelių infrastruktūros, kurių funkcionalumas ir techniniai parametrai yra tokie patys kaip ir sugadintų, nepataisomų geležinkelių riedmenų ir geležinkelių infrastruktūros funkcionalumas ir techniniai parametrai, įsigijimo išlaidos ir pataisomų geležinkelių riedmenų ar geležinkelių infrastruktūros remonto išlaidos, kurios būtinos buvusiai jų būklei atkurti (taip pat į šią vertę įtraukiamos geležinkelių riedmenų nuomos išlaidos);

25.6.3. vėlavimų dėl geležinkelių avarijų vertė – dėl geležinkelių avarijų atsiradusių traukinių vėlavimų, poveikio keleiviams ir krovinių siuntėjams (gavėjams) piniginė vertė.

26. Eismo saugos institucija, pateikdama Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje nurodytoje metinėje eismo saugos ataskaitoje informaciją apie bendruosius eismo saugos rodiklius, kiekvieną reikšmingą geležinkelių avariją priskiria bendriesiems eismo saugos rodikliams pagal grupes, nepaisydama to, kad antrinės geležinkelių avarijos sukeltos pasekmės yra sunkesnės, nei kilusios pirmiau. Metinėje ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie kiekvieną įvykį, kai įvyko arba neįvyko reikšminga geležinkelių avarija: informacija apie įvykusią reikšmingą geležinkelių avariją pateikiama ne tik ataskaitos dalyje, kurioje nurodomi su geležinkelių avarijomis susiję bendrieji eismo saugos rodikliai, tačiau ir dalyje, kurioje pateikiami su geležinkelių incidentais susiję bendrieji eismo saugos rodikliai (įvykis, nesukėlęs reikšmingos geležinkelių avarijos, nurodomas tik ataskaitos dalyje, kurioje pateikiami su geležinkelių incidentais susiję bendrieji eismo saugos rodikliai).

27. Jeigu pateikus Aprašo 26 punkte nurodytą metinę eismo saugos ataskaitą nustatoma naujų faktų arba klaidų, eismo saugos institucija kiek įmanoma skubiau, tačiau ne vėliau kaip teikdama kitų metų metinę eismo saugos ataskaitą, papildo ar pakeičia atitinkamų metų bendruosius eismo saugos rodiklius.

X SKYRIUS

BENDRŲJŲ EISMO SAUGOS RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS

28. Eismo saugos institucija, apskaičiuodama bendruosius eismo saugos rodiklius, vadovaujasi šiais matavimo vienetų paaiškinimais

28.1. traukinio nuvažiuotas kilometras – matavimo vienetas, atitinkantis vieną traukinio nuvažiuotą kilometrą; šiuo atveju turi būti naudojamas atstumas, kurį traukinys nuvažiavo iš tikrųjų, jeigu šis atstumas yra žinomas; jeigu toks atstumas nėra žinomas, turi būti skaičiuojamas atstumas, kurį nuvažiuoja traukinys nuo išvykimo vietos iki paskirties vietos Lietuvos Respublikos teritorija;

28.2. keleivio nuvažiuotas kilometras – matavimo vienetas, atitinkantis vieno keleivio vežimą geležinkeliu vieną kilometrą (atsižvelgiama tik į Lietuvos Respublikos teritorija nuvažiuotą atstumą);

28.3. geležinkelio linijos kilometras – geležinkelių tinklo ilgis kilometrais; jeigu geležinkelis yra daugiakelis, turi būti skaičiuojamas tik atstumas nuo išvykimo vietos iki paskirties vietos;

28.4. kilometrais išreikštas geležinkelio kelio ilgis – kilometrais išmatuotas geležinkelių tinklo ilgis (matuojant turi būti įskaičiuojamas kiekvienas daugiakelio geležinkelio kelias).

__________

Pakeitimai