DĖL VALSTYBINĖS ŠVIETIMO STRATEGIJOS

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2005, Nr. 12-39

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL VALSTYBINĖS ŠVIETIMO STRATEGIJOS

2003–2012 METŲ NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2005 m. sausio 24 d. Nr. 82

Vilnius

Įgyvendindama Valstybinės švietimo strategijos

2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos

4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), 15

punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutaria

1. Patvirtinti pridedamą Valstybinės švietimo

strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programą (toliau vadinama –

šiuo nutarimu patvirtinta Programa).

2. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai

2.1. iki 2007 m. gegužės 1 d. pateikti Lietuvos

Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012

metų nuostatų patikslinimo projektą;

2.2. organizuoti ir koordinuoti šiuo nutarimu

patvirtintos Programos vykdymą.

3. Nustatyti, kad

3.1. Šiuo nutarimu patvirtintos Programos įgyvendinimo

priemonės vykdomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių

biudžetuose atitinkamoms ministerijoms, institucijoms ir kitiems ūkio

subjektams, atsakingiems už nurodytosios Programos vykdymą, patvirtintų

bendrųjų asignavimų, Valstybės investicijų programos lėšų ir kitų teisėtai

įgytų lėšų.

3.2. Valstybės lėšos šiuo nutarimu patvirtintai

Programai vykdyti patikslinamos ir numatomos pagal šalies finansines galimybes,

rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir

Valstybės investicijų programą.

Ministras Pirmininkas Algirdas

Brazauskas

Švietimo ir mokslo ministras Remigijus

Motuzas

__________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82

VALSTYBINĖS ŠVIETIMO STRATEGIJOS 2003–2012 METŲ

NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinės

švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa (toliau

vadinama – ši Programa) parengta

įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimą Nr.

IX-1700 „Dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų“ (Žin.,

2003, Nr. 71-3216).

2. Šios Programos paskirtis – išryškinti tolesnės

Lietuvos švietimo reformos strategines kryptis, numatyti jų įgyvendinimo

priemones ir išteklius iki 2008 metų numatomo Valstybinės švietimo strategijos

2003–2012 metų nuostatų patikslinimo, apibrėžti tikėtinus reformos rezultatus

konkrečiais rodikliais.

3. Ši Programa

parengta atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą

Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187

(Žin., 2002, Nr. 113-5029),

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikę strategiją, kuriai

pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr.

853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424),

Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą, patvirtintą Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin.,

2004, Nr., 123-4486),

Europos mokymosi visą gyvenimą memorandumą, Europos užimtumo strategiją, 1999

metų Bolonijos deklaraciją, Europos Komisijos iškeltus svarbiausius Europos

Sąjungos valstybių narių švietimo plėtotės iki 2010 metų siekinius ir kitus

dokumentus.

4. Skiriami du šios

Programos įgyvendinimo etapai. Pirmasis etapas apima 2003–2007 metus. Šio etapo

priemonės ir rodikliai suplanuoti smulkiau. Antrasis etapas apima 2008–2012

metus, jame apibrėžti tik pagrindiniai numatomi darbai. Šios Programos priede

pateikiamas jos priemonių planas.

5. Pagrindinė šios

Programos vykdymą organizuojanti ir koordinuojanti institucija – Švietimo ir

mokslo ministerija. Pagrindiniai partneriai – Finansų ministerija, Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija, Kultūros ministerija, Ūkio ministerija, Vidaus

reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija,

apskričių viršininkai, savivaldybės ir kiti. Vykdant šią Programą, bus

bendradarbiaujama su Generaline prokuratūra, Pramonės, prekybos ir amatų

rūmais, Žemės ūkio rūmais, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo

darbdavių konfederacija, Lietuvos mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo

centru, Rektorių konferencija, aukštosiomis mokyklomis, Ugdymo plėtotės centru,

mokytojų švietimo centrais. Tikimasi, kad mokyklų bendruomenės ir visos

suinteresuotos visuomenės grupės aktyviai prisidės prie Valstybinės švietimo

strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo.

Punkto

pakeitimai

Nr.

48, 2010-01-12,

Žin., 2010, Nr. 8-363 (2010-01-21)

II. Būklės

ANALIZĖ

6. Iki šiol

vykdytos švietimo reformos pagrindinės stiprybės

6.1. Ligšiolinė

švietimo reforma turėjo konceptualų pagrindą – Lietuvos švietimo koncepciją,

kuriai 1992 m. spalio 22 d. pritarė Lietuvos švietimo taryba. Lietuvos švietimo

koncepcija apibrėžia iki šiol aktualias bendrąsias švietimo Lietuvoje

vertybines nuostatas, principus ir tikslus. Ji buvo puikiai įvertinta

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertų kaip iškiliausias

Rytų ir Vidurio Europos švietimo reformos dokumentas. Pagrindinės Lietuvos

švietimo koncepcijos principinės nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos

švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003,

Nr. 63-2853),

Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose. Susiklosčiusią

švietimo strateginio planavimo tradiciją sustiprino šalyje vykdoma viešojo

valdymo pertvarka, pastaruoju metu plėtojama švietimo būklės stebėsena,

nacionaliniai ir tarptautiniai lyginamieji tyrimai.

6.2. Lietuvos

švietimo sistema tapo lankstesnė ir atviresnė: atsirado naujų mokyklų tipų

(gimnazijos, jaunimo mokyklos, mokyklos-darželiai, kolegijos ir kita), iki

dešimtosios klasės pratęsta pagrindinio išsilavinimo programa, įvestas

profilinis mokymasis, suformuoti 4 pakopų profesinis mokymas ir 3 pakopų

universitetinės studijos, pradėta plėtoti mokyklų savivalda ir t.t.

6.3. Atskirais

aspektais pagerėjo teikiamo išsilavinimo kokybė: atnaujintas ugdymo turinys,

įvesti nauji arba išplėtoti modernūs mokymo dalykai (informatika, pilietinis

ugdymas, tikyba, etika ir kita), numatytos bendriausios ugdymo

individualizavimo galimybės, įvykdyta egzaminų reforma, mokytojų atestacijos

sistema davė impulsą tobulinti mokytojų kvalifikaciją ir t.t.

6.4. Tam tikra

prasme padidėjo mokymosi galimybės ir prieinamumas: pagrindinio ugdymo iki

dešimtosios klasės programa ir jaunimo mokyklos sulaikė dalį jaunimo nuo

neapgalvoto žingsnio – per anksti nutraukti mokymąsi, o neuniversitetinės

aukštosios studijos su­tei­kė jaunimui daugiau galimybių siekti aukštojo

išsilavinimo, atsirado privačių mokyklų ir t.t.

7. Pagrindinės

švietimo reformos silpnybės

7.1. Vyriausybių kaita

lėmė tam tikrą švietimo reformos netolygumą ir nekoordinuotumą: beveik nepakito

mokytojų rengimas, neišplėtotos suaugusiųjų mokymosi galimybės, smarkiai vėlavo

finansavimo ir mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo

reforma, silpnos švietimo sistemos grandžių tarpusavio jungtys, neįvyko

didesnių švietimo valdymo permainų.

7.2. Visuomenės

pilietinės brandos lygio nepakako, kad reforma būtų atviresnė: per mažai buvo

įtraukiama visuomenė, neišplėtota mokyklų savivalda ir regioninė švietimo politika,

universitetai nutolo nuo realių visuomenės poreikių tenkinimo, menkos sąsajos

su kitomis krašto reformomis, ugdymosi turinio kaita atsiliko nuo krašto ir

globalių permainų spartos.

7.3. Per mažai

rūpintasi lygių galimybių puoselėjimu: vis dar nelygios privalomojo mokymosi

starto, pasirengimo mokytis mokykloje galimybės, nemažai vaikų praranda

mokymosi motyvaciją, nes ugdymas nepakankamai individualizuojamas, neišplėtota

parama vaikui ir mokyklai, esama saugaus gyvenimo mokykloje spragų.

7.4. Žemas šalies

ūkio produktyvumas (bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui) lėmė tai, kad

švietimo reforma ir mokyklos nuolat stokojo finansinių ir materialinių

išteklių.

8. Valstybinės

švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose neapsiribota vien praeityje

iškilusiomis problemomis: stengtasi kartu išryškinti dabarties pasaulio ir

Lietuvos patiriamus pokyčius, numatyti švietimo atsaką į iššūkius, kurių

kiekvienas atveria švietimui tam tikrų galimybių, bet gali sukelti ir grėsmių

8.1. Pilietiniu

ugdymu, visuomenės įtraukimu į švietimo problemų nagrinėjimą ir permainų

planavimą, atskaitomybe visuomenei siekiama prisidėti prie Lietuvos kartu su

įgyta nepriklausomybe ir laisve prisiimto įsipareigojimo kurti demokratinę

visuomenę.

8.2. Globalizacijos

akivaizdoje Lietuvos švietimui tenka pareiga pasirūpinti migruojančių šeimų

vaikų švietimu, pasiekti, kad šalies švietimo kokybė atitiktų pasaulinį lygį,

apskritai – pareiga ugdyti atsakingus vieningo pasaulio (pirmiausia – Europos)

piliečius, asmenybes, pajėgias kelti krašto kultūrą.

8.3. Žinių gausa,

informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra atveria mūsų šalies

gyventojams sunkiai aprėpiamas galimybes pasinaudoti pasauliniais žinių

ištekliais, tačiau švietimas turi prisiimti atsakomybę parengti žmogų

savarankiškai mokytis, kad jis gebėtų atsirinkti vertingiausią informaciją

racionaliais būdais ir naudojantis naujausiomis technologijomis.

8.4. Apskritai

būtina didinti Lietuvos gyventojų gebėjimus prisitaikyti sparčios kaitos

sąlygomis, mokėti įvertinti savo galimybes ir surasti savo nišą atviroje

konkurencingoje rinkoje, sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą, puoselėti savo

bendrąją kompetenciją, kurios reikia kiekvienoje darbo vietoje.

8.5. Laisva šalis

atveria galimybes pasirūpinti savimi, tačiau ne visus lydi vienoda sėkmė, todėl

švietimo srityje būtina mokyti solidarumo, ugdyti pareigą matyti socialiai ne

tokius saugius bendrapiliečius, rūpintis lygiomis galimybėmis, socialiniu

teisingumu, kad visi jaustų valstybės pastangas padėti kiekvienam atsitiesti,

įsilieti į prasmingai ir savarankiškai savo gyvenimą tvarkančių, produktyviai

kuriančių žmonių visuomenę.

III. STRATEGINIAI TIKSLAI IR

PRIORITETINĖS KRYPTYS

9. Remiantis atlikta analize, 2003–2012 metais keliami šie bendrieji

strateginiai švietimo plėtotės tikslai

9.1. sukurti

veiksmingą ir darnią, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu

išteklių naudojimu grindžiamą švietimo sistemą;

9.2. išplėtoti

tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią, prieinamą ir socialiai teisingą

švietimo sistemą;

9.3. užtikrinti

švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos

ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius.

10. Valstybinės

švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose numatytos bendrųjų tikslų

įgyvendinimo priemonės šioje Programoje sugrupuotos pagal šias 5 prioritetines

kryptis

10.1. Pirmoji

kryptis – valdymo tobulinimas. Čia bus

įgyvendinti kokybės vadybos principai, numatantys perėjimą prie tolygiai

paskirstytos atsakomybės ir atskaitomybės, pagrįstos racionaliai ir skaidriai

planuojamais ir skirstomais finansiniais ištekliais. Didžiausios vertybės –

atvira pilietinė visuomenė, skaidrumas, veiksmingumas.

10.2. Antroji

kryptis – infrastruktūros tobulinimas.

Tobulinant infrastruktūrą, bus racionalizuotas teikiamų švietimo paslaugų

tinklas, išplėtotos naujos švietimo paslaugos ir švietimo sistemos jungtys.

Didžiausios vertybės – mokymasis visą gyvenimą, mokymosi prieinamumas,

socialinis teisingumas.

10.3. Trečioji

kryptis – paramos tobulinimas. Čia

daugiausia dėmesio bus skiriama socialiai teisingų, lygių švietimo galimybių

puoselėjimui: įvairios visuotinės ir kriterinės individualios paramos mokiniams

puoselėjimui, materialinės, psichologinės ir kitokios pagalbos mokyklai

organizavimui. Didžiausios vertybės – socialinis teisingumas, mokymosi

prieinamumas, kokybė.

10.4. Ketvirtoji

kryptis – turinio tobulinimas. Bus

padidinta mokymosi ir studijų turinio atitiktis darbo rinkos žinių visuomenėje

poreikiams, sustiprintas socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų

bendrųjų gebėjimų visuotinis ugdymas, mokymasis bus individualizuotas pagal

asmens poreikius, gebėjimus, bus subalansuotas mokymosi krūvis. Didžiausios

vertybės – kokybė, kontekstualumas, socialinis teisingumas.

10.5. Penktoji

kryptis – personalo tobulinimas. Personalo

rengimo pertvarka reorganizuos pedagogų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą,

sukonkretins reikalavimus pedagogams, organizuos naują pedagogų kompetencijos

ir jos tobulinimo vertinimo sistemą. Taip pat bus imtasi priemonių mokyklų

vadovų kvalifikacijai tobulinti. Didžiausios vertybės – kokybė,

kontekstualumas, veiksmingumas.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

11. Šios Programos įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo ir mokslo

ministerija ir vertina ją pagal šiuos rodiklius

11.1. Pagrindiniai

bendrieji šios Programos stebėsenos rodikliai ir siekiai

Rodiklis

Esama

padėtis

Tikėtina

padėtis

metai

reikšmė

2007 metai

2012 metai

R1. Bent pagrindinį išsilavinimą įgijusių 18 metų

asmenų dalis, procentais

2001

93

94

95

R2. Bent vidurinį išsilavinimą įgijusių 22 metų

asmenų dalis, procentais

2003

79,3

85

90

R3. Aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 metų asmenų

dalis, procentais

2003

25

50

60

R4. Pagrindinį išsilavinimą turinčių nesimokančių

18–24 metų asmenų dalis, procentais

2002

14,35

12

9

R5. Per 15 metų renovuotų bent už 1 mln. litų švietimo

įstaigų dalis, procentais

2003

8

20

70

R6. Kompiuterius naudojančių 25–64 metų asmenų

dalis, procentais

2001

≈42 (e)

55

85

R7. Prisijungusių prie interneto mokyklų dalis,

procentais

2003

40

70

98

R8. Asociacijų ir savivaldos institucijų veikloje dalyvaujančių

18–24 metų asmenų dalis, procentais

2003

≈30 (e)

40

60

__________________

(e) – ekspertinis įvertinimas (pagal tyrimą

„Skaitmeninė Lietuva 2001“ 15–74 metų asmenims ir kita).

11.2. Valdymo tobulinimo stebėsenos pagrindiniai

rodikliai ir siekiai

Pagrindinis

rodiklis

Esama

padėtis

Tikėtina

padėtis

metai

reikšmė

2007 metai

2012 metai

R1.1. Mokyklų, kurių steigėja yra tik Švietimo ir

mokslo ministerija, skaičius, vienetais

2003

137

15

5

R1.2. Aukštųjų mokyklų, pertvarkytų pagal naują

teisinę bazę dėl aukštųjų mokyklų tarybų ir vidinės struktūros, dalis,

procentais

2003

0

100

100

R1.3a. Vienam pradinio, pagrindinio arba vidurinio

ugdymo programos mokiniui tenkanti mokymo lėšų suma, tūkst. litų

2003

1,4

2

2,2

R1.3b. Vienam pirminio profesinio mokymo mokiniui

tenkanti profesinio mokymo lėšų suma, tūkst. litų

2003

1,6 (e)

2

2,2

R1.3c. Vienai studijų vietai tenkanti biudžeto lėšų

suma, tūkst. litų

2003

4,3

5,6

6,3

R1.4. Privačios išlaidos švietimo įstaigoms, mln.

litų

2003

50

150

200

R1.5. Švietimo ir valstybinio sektoriaus darbuotojų

vidutinių atlyginimų santykis

2003

0,8

1

1

R1.6. Viešosiose konsultacijose dalyvaujančių

nevyriausybinių organizacijų skaičius

2003

11

15

17

R1.7. Švietimo ir moks­­lo

ministro patvirtinto reguliariai matuojamų rodiklių sąrašo dalis, procentais

2003

nėra

sąrašo

100

100

______________

(e) – ekspertinis įvertinimas.

11.3. Infrastruktūros tobulinimo stebėsenos rodikliai

ir siekiai

Rodiklis

Esama

padėtis

Tikėtina

padėtis

metai

reikšmė

2007 metai

2012

metai

R2.1. Mokinių, kurie mokosi pagal Tarptautinės stan­dar­tizuotos

švietimo klasifikacijos (toliau vadinama – ISCED) 3–7 lygmenų akredituotas

ugdymo programas, dalis, procentais

2003

5

50

100

R2.2. Mokinių, kurie mokosi pagal technologinio

profi­lio ir profesinio rengimo programas (ISCED 3 lygmens), dalis,

procentais

2003

30

45

50

R2.3. 25–64 metų žmonių, kurie mokėsi paskutines

4 savaites (mokymosi visą gyvenimą lygis), dalis, procentais

2003

4,5

8,5

15

R2.4a. Darbo biržoje registruotų pirminio profesinio

mokymo absolventų dalis, procentais

2003

14

12

10

R2.4b. Darbo biržoje registruotų aukštojo mokslo

absolventų dalis, procentais

2002

8,8

6

3

R2.5. Valstybinių aukštųjų mokyklų, kuriose

studijuoja mažiau kaip 5 tūkst. studentų, skaičius, vienetais

2003

20

19

15

R2.6a. Mokinių, tenkančių

vienam mokytojui (ISCED 1), skaičius,

vienetais

2001

16,9

17

17,5

R2.6b. Mokinių, tenkančių

vienam mokytojui (ISCED 2 ir 3), skaičius, vienetais

2001

12

12,1

12,5

R2.7. Mokinių, kurių kelionės į mokyklą ir iš jos

laikas neviršija normos, dalis, procentais

2003

75 (e)

80

90

R2.8. Seniūnijų, turinčių nuotolinio

mokymosi paslaugų centrą, dalis, procentais

2003

20 (e)

70

100

_______________

(e) – ekspertinis įvertinimas (pagal 2003 metų vežimo

mokytis tyrimą neatsižvelgiant į tai, ar mokykla yra artimiausia, ir kita).

11.4. Paramos tobulinimo stebėsenos rodikliai ir

siekiai

Rodiklis

Esama

padėtis

Tikėtina

padėtis

metai

reikšmė

2007 metai

2012 metai

R3.1. Švietimo įstaigose ugdomų 1–6 metų vaikų

dalis, procentais

2002

44

49

60

R3.2. Švietimo įstaigose ugdomų 5–6 metų vaikų

dalis, procentais

2002

76

87

90

R3.3. 1–6 metų vaikus auginančių ir švietimo pagalbą

gaunančių šeimų dalis, procentais

2003

2

20

25

R3.4. Vaikų, tenkančių vienam slaugytojui švietimo

įstaigoje, skaičius, vienetais

2003

1720

800

700

R3.5. Privalomojo ugdymo programų nesimokančių

7–16 metų vaikų dalis, procentais

2003

0,7

0,3

0,2

R3.6. Mokinio krepšelyje

integruotų specialiųjų poreikių vaikams numatytų lėšų didinimo koeficientas,

procentais

2003

10

20

40

11.5. Turinio tobulinimo stebėsenos rodikliai ir

siekiai

Rodiklis

Esama

padėtis

Tikėtina

padėtis

metai

reikšmė

2007 metai

2012 metai

R4.1. Po vidurinio ugdymo programos išlaikančių

kompiuterinio raštingumo įskaitą mokinių dalis, procentais

2003

18

80

90

R4.2. Mokinių, pasiekusių ne aukštesnį kaip I

lygmenį pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organi­za­cijos

Tarptautinės mokinių vertinimo programos (toliau vadinama – OECD PISA)

tyrimus, dalis, procentais

2000

30 (e)

25

20

R4.3a. VIII klasės mokinių, pasiekiančių lietuvių

kalbos pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis, procentais

2003

57

65

69

R4.3b. VIII klasės mokinių, pasiekiančių matematikos

pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis, procentais

2003

52,8

60,8

64,8

R4.3c. VIII klasės mokinių, pasiekiančių gamtos

mokslų pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis, procentais

2003

63,3

71,3

76,3

R4.3d. VIII klasės mokinių, pasiekiančių socialinių

mokslų pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis, procentais

2003

59,5

67,5

71,5

R4.4. Vidutinis užsienio kalbų, kurių mokosi vienas

vidurinio ugdymo programos (ISCED 3) mokinys, skaičius, vienetais

2003

1,56

1,6

1,64

R4.5. Įsidarbinusiųjų pagal įgytą profesinę

kvalifikaciją per metus po jos įgijimo dalis, procentais

2003

<54

(e)

55

60

R4.6. Matematikos, gamtos mokslų arba technologijų

specialybes aukštosiose mokyklose įgijusių 20–29 metų moterų skaičius,

vnt./1000-čiui

2001

10,6

12

13,5

R4.7. Pagal tarptautinius susitarimus ir programas

atvykstančių į Lietuvą ir išvykstančių iš Lietuvos studentų skaičiaus

santykis

2003

1/10

1/5

1/2

R4.8. Asmenų, kurie mokosi neakivaizdinių, vakarinių

studijų forma, dalis, procentais

2003

34,9

40

45

_________________

(e) – ekspertinis įvertinimas (pagal Latvijos

Respublikos rezultatus; pagal neišsamius 2002 ir 2003 metų duomenis).

11.6. Personalo tobulinimo stebėsenos rodikliai ir

siekiai

Rodiklis

Esama

padėtis

Tikėtina

padėtis

metai

reikšmė

2007 metai

2012 metai

R5.1. Tinkamą kvalifikaciją turinčių mokytojų dalis,

procentais

2003

70

90

95

R5.2. Pedagogų, psichologų ir bibliotekininkų,

tobulinusių kvalifikaciją per metus, dalis, procentais

2003

60

80

80

R5.3. Atestuotų mokyklų vadovų dalis, procentais

2003

70

80

90

R5.4. Mokyklų vadovų, tobulinusių kvalifikaciją per

metus, dalis, procentais

2003

70

80

90

R5.5. Akredituotų po tarptautinės ekspertizės pe­da­go­ginių

studijų programų Lietuvoje dalis, procentais

2003

0

40

70

V. FINANSAVIMAS

12. Šios Programos

priemonių plane numatytoms priemonėms finansuoti naudojamos Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitos teisėtai įgytos

lėšos.

––––––––––––––––

Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų

nuostatų įgyvendinimo programos

priedas

Valstybinės švietimo

strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos

priemonių planas

Valstybinės švietimo strategijos

2003–2012 metų nuostatos

Įgyvendinimo tikslai, uždaviniai, priemonės

(projektai) ir rodikliai

Rodiklių reikšmės arba preliminarus lėšų poreikis

atitinkamais metais

Atsakingi vykdytojai

2003

2004

2005

2006

2007

iki 2012

I

kryptis. VALDYMO TOBULINIMAS

Remiantis subsidiarumo

principu, decentralizuoti ir dekoncentruoti valdymą

1. Laikantis subsidiarumo,

decentraliza­vi­mo ir dekoncentravimo principų, susitarti dėl švietimo

valdymo subjektų atsakomy­bės ir atskaitomybės

Rodiklis R1.1. Mokyklų, kurių steigėja yra tik Švietimo ir mokslo

ministerija, skaičius, vienetais

137

123

67

40

15

5

Rodiklis R1.2. Aukštųjų mokyklų, per­tvar­kytų pagal naują teisinę

bazę dėl aukštųjų mokyklų tarybų ir vidinės struktūros, dalis, procentais

0

0

10

60

100

100

lėšų poreikis, mln. litų

Perskirstyti ir aiškiai

apibrėžti valstybės, savivaldybių ir mokyklų funkcijas, galias,

įsipareigojimus, atsakomybę ir atskaito­my­bę, bendradarbiavimo tvarką; laips­niš­kai

atsisakyti Švietimo ir mokslo minis­te­rijai nebūdingų funkcijų, tačiau

sustiprinti vals­tybės atsakomybę už bendrąjį vado­va­vimą švietimo srities

tobulinimui (svar­biausi reikalavimai, kokybės, prieinamu­mo, socialinio

teisingumo užtikrinimas,

1.1. Parengti ir

įgyvendinti teisės aktus, ku­riais būtų fiksuotas valdymo lygmenų susita­rimas

dėl visų konkrečių atsakomybių skyri­mo iš apačios aukštesniems valdymo lygme­nims

ir atskaitomybės žemyn, įvertintos dabartinės atsakomybių vykdymo išlaidos,

lėšos perskirstytos pagal naujas atsakomybes, atitinkamai pakeisti teisės

aktai, pakeistas įstaigų pavaldumas ir t.t. Įvertinti ir atnaujinti valdymo

lygmenų susitarimą

0,05

0,05

–

0,1

Švietimo ir mokslo

ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės

kokybės vertinimas ir

visuomenės informavimas);sustiprinti savivaldybių atsakomybę už švietimo

prieinamumą ir kokybę jos teritorijoje; savivaldybėms ir apskritims perduoti

atsakomybę už bend­rąjį lavinimą, profesinį mokymą, specia­lųjį ugdymą,

tęstinį suaugusiųjų mokymą­si; išplėsti mokyklų savarankiškumą, užtikrinti

veiklos skaidrumą, įpareigoti sudaryti sutartis su mokiniais ir (ar) tėvais,

prisiimti atsakomybę už kiekvieno mokinio ugdymo kokybę; įtvirtinti realų

finansinį mokyklų savarankiškumą ir skaidrią finansinę atskaitomybę;

finansiškai pagrįsti švietimo naujoves, susijusias su naujų funkcijų

atsiradimu arba jų perskirstymu

Sustiprinti aukštųjų

mokyklų atsakomybę už studijų kokybę, stiprinti ryšį su darbo rinka, regionų

ekonomine plėtra; didinti aukštųjų mokyklų atskaitomybę visuomenei laikantis

racionalios pusiausvyros tarp mokyklų autonomijos ir atskaitomybės

1.2. Įteisinti universitetų

fakultetų kūrimą pagal studijų sritis (tos pačios srities studijos vyks

viename fakultete)

vyk-dymo pra­džia

–

–

–

Švietimo ir mokslo

ministerija

1.3. Įteisinti naują

aukštosios mokyklos tarybos sandarą (pačios mokyklos atstovai turi sudaryti

mažumą) ir pagrindines jos funkcijas (strategijos tvirtinimas, vidinės

struktūros nustatymas; rektoriaus rinkimai, personalo parinkimo strategijos

nustatymas) laikantis pagrindinių padalinių vadovų skyrimo pagal jų

kompetenciją principo

Švietimo ir mokslo

ministerija

Iš viso (1)

0,1

0,1

0

0,1

2. Suderinti švietimo finansines reikmes su šalies galimybėmis

2.1. Sudaryti prielaidas

didinti švietimo finansavimą ir jį decentralizuoti

Rodiklis R1.3a. Vienam pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo

programos mokiniui tenkanti mokymo lėšų suma, tūkst. litų

1,4

1,6

1,8

1,9

2

2,2

Rodiklis R1.3b. Vienam pirminio profesinio mokymo mokiniui tenkanti

profesinio mokymo lėšų suma, tūkst. litų

1,6 (e)

1,6

1,8

1,9

2

2,2

Rodiklis R1.3c. Vienai studijų vietai tenkanti biudžeto lėšų suma,

tūkst. litų

4,3

4,3

5,1

5,4

5,6

6,3

Rodiklis R1.4. Privačios išlaidos švietimo įstaigoms, mln. litų

50

75

100

125

150

200

lėšų poreikis, mln. litų

Panaudoti privatų kapitalą;

taikyti finan­si­nes priemones privačioms investicijoms į švietimą skatinti,

įteisinti mokesčių lengva­tas, kad būtų skatinama investuoti į moky­mą ir

mokymąsi. Laikomasi nuostatos šalies mastu kasmet skirti švietimo reikmėms

tiek lėšų, kad jos sudarytų ne mažiau kaip 6 procentus šalies bendrojo vidaus

produkto (toliau vadinama – BVP)

2.1.1. Parengti metodikos,

leidžiančios nustatyti švietimui skiriamas realias lėšas, projektą ir

pateikti jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei

vyk­dymo pra­džia

–

–

–

Švietimo ir mokslo

ministerija, Finansų ministerija

Iš viso (2.1)

0

0

0

0

2.2. Tobulinti švietimo finansavimo tvarką

Rodiklis R1.5. Švietimo ir

valstybinio sektoriaus darbuotojų vidutinių atlyginimų santykis

1

0,8

0,85

0,9

1

1

lėšų poreikis, mln. litų

Laipsniškai įgyvendinti

visose švietimo grandyse lėšų paskui mokinį principą

2.2.1. Parengti, patvirtinti

ir įgyvendinti neformaliojo ugdymo krepšelio metodiką

0,02

0,02

–

–

Švietimo ir moks­lo

ministerija, Socia­linės apsaugos ir darbo ministerija

2.2.2. Parengti,

patvirtinti ir įgyvendinti profesinio mokymo lėšų mokiniui paskirstymo

metodiką

0,01

–

–

–

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socia­linės apsaugos ir darbo ministerija

Įvesti mišrią – etatinę ir

valandinę – mokytojų darbo užmokesčio sistemą; didinti dėstytojų ir mokytojų

atlyginimus, siekti, kad mažiausias jų atlyginimas viršytų vidutinį valstybės

sektoriaus darbuotojų atlyginimą

2.2.3. Įgyvendinti mokytojų

etatinio darbo apmokėjimo modelį

24,3

72,9

121,5

616,7

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socia­linės apsaugos ir darbo ministerija

2.2.4. Didinti dėstytojų

atlyginimus

38

–

13

92

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socia­linės apsaugos ir darbo ministerija

Iš viso (2.2)

62,3

72,9

134,5

708,7

2.3. Įdiegti visais

švietimo lygmenimis atvirą subalansuotą strateginį planavimą ir lėšų

paskirstymą

Rodiklis R1.6. Viešosiose konsultacijose dalyvaujančių

nevyriausybinių organizacijų skaičius

11

14

14

15

15

17

lėšų poreikis, mln. litų

Visais švietimo lygmenimis

įdiegti strateginį planavimą; pereiti prie valstybės, savivaldybių ir Europos

socialinio fondo (toliau vadinama – ESF) lėšomis grindžiamo programinio

švietimo finansavimo skirstant lėšas pagal patvirtintus prioritetus ir

metodiką vietos, regiono ir valstybės lygiais

2.3.1.Tobulinti visų

švietimo lygmenų vadybininkų gebėjimus (įskaitant išlaidų planavimo įgūdžius)

0,05

0,1

0,2

0,3

Švietimo ir mokslo

ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės

Stiprinti visuomenės įtaką

švietimo sistemai politinius ir administracinius sprendimus priimant

konsultuojantis ir derinant su socialiniais partneriais bei įdiegiant

atskaitomybę visuomenei; skatinti nevyriausybinių organizacijų ir įvairių

neformalių susivienijimų veiklą seniūnijose, savivaldybėse ir apskrityse

siekiant įtvirtinti vietos žmonių ir institucijų bendros atsakomybės už vaikų

ugdymą nuostatą; stiprinti ir plėtoti mokyklos ir vietos bendruomenės sąveiką

2.3.2. Sukurti ir palaikyti

viešųjų konsultacijų sistemą

0,1

0,15

0,15

0,75

Švietimo ir mokslo

ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės

Iš viso (2.3)

0,15

0,3

0,4

1,1

Iš viso (2)

62,5

73,2

134,9

709,8

Visais švietimo lygmenimis

įdiegti šiuolaikinę savęs įvertinimo ir išorinio vertinimo kultūrą

3. Sukurti strateginiam

planavimui ir atskaitomybei reikalingą švietimo stebėsenos visais lygmenimis

sistemą

Rodiklis R1.7. Švietimo ir mokslo ministro patvirtinto reguliariai

matuojamų rodiklių sąrašo dalis, procentais

nėra sąra­šo

30

50

70

100

100

lėšų poreikis, mln. litų

Sukurti švietimo

informacinę sistemą, laiku teikiančią informaciją, kurios reikia visiems

švietimo lygmenims ir socialiniams partneriams, o politinius sprendimus

grįsti patikima ir išsamia informacija bei analize; pagerinti psichologinį,

socialinį, mokslinį, kultūrinį, medicininį švietimo aprūpinimą

3.1. Įgyvendinti švietimo

valdymo informacinės sistemos (toliau vadinama – ŠVIS) ir politikos analizės

priemones (Mokyklų tobulinimo programos (toliau vadinama – MTP) B1 ir B2

dalys)

0,4

0,3

0,2

–

Švietimo ir mokslo

ministerija

3.2. Įdiegti Lietuvos

mokslo ir studijų sistemos informacinę sistemą (toliau vadinama – LieMSIS)

lėšos planuojamos IV krypties priemonėje 1.1.5, kuri

aprėpia ir sistemą LieMSIS

Švietimo ir mokslo

ministerija

Reguliariai užsakyti ir

vykdyti įvairių švietimo sričių būklės tyrimus, Lietuvai nuosekliai dalyvauti

atliekant tarptautinius lyginamuosius švietimo tyrimus. Sukurti veiksmingą

švietimo tyrimų finansavimo tvarką, užtikrinti tyrimų rezultatų sklaidą ir

tyrėjų atskaitomybę visuomenei

3.3. Dalyvauti

tarptautiniuose lyginamuo­siuo­se tyrimuose: Tarptautinėje mokinių vertini­mo

programoje (toliau vadinama – PISA), Tarptautiniame lyginamajame skaitymo

gebėjimų tyrime (toliau vadinama – PIRLS), Tarptautiniame tyrime

„Informacijos technologija mokyklose“ (toliau vadinama – SITES),

Tarptautiniame matematikos ir gamtos mokslų tyrime (toliau vadinama – TIMSS)

ir kituose

0,42

0,6

0,3

3

Švietimo ir mokslo

ministerija

3.4. Sukurti reguliariai

vykdomų nacionalinių švietimo būklės stebėsenos tyrimų sistemą

0,23

0,2

0,5

2

Švietimo ir mokslo

ministerija

Sukurti valstybinę mokinių

pasiekimų tyrimų sistemą, naudojamą švietimui tobulinti šalies mastu,

regionuose ir mokyklose

3.5. Įgyvendinti mokinių

pasiekimų tyrimų sistemos darbus (MTP B3 dalis)

0,2

–

–

–

Švietimo ir mokslo

ministerija

3.6. Plėtoti mokinių

pasiekimų nacionalinius tyrimus

–

0,2

0,2

0,2

Švietimo ir mokslo

ministerija

Dalį švietimo priežiūros ir

inspektavimo funkcijų laipsniškai pakeisti mokyklų audi­to (savęs įvertinimo

ir išorinio vertini­mo) sistema, kurios pagrindinis tikslas – gerinti

švietimo kokybę ir veiksmingumą

3.7. Įgyvendinti vidaus ir

išorės audito metodikos diegimo priemones (MTP B4 dalis ir kita)

0,4

0,2

0,1

–

Švietimo ir mokslo

ministerija

Iš viso (3)

1,7

1,5

1,3

5,2

Iš viso (I kryptis. Valdymo tobulinimas)

64

75

136

715

II kryptis. INFRASTRUKTŪROS TOBULINIMAS

1. Plėtoti švietimo

paslaugų sistemą

Rodiklis R2.1. Mokinių, kurie mokosi pagal Tarptautinės

standartizuotos švietimo klasifi­ka­cijos (toliau vadinama – ISCED) 3–7 lyg­me­nų

akredituotas ugdymo programas, dalis, procentais

5

20

30

40

50

100

Rodiklis R2.2. Mokinių, kurie mokosi pagal technologinio profilio

ir profesinio rengimo programas (ISCED 3 lygmens) dalis, procentais

30

30

35

40

45

50

Rodiklis R2.3. 25–64 metų žmonių, kurie mokėsi paskutines 4

savaites (mokymosi visą gyvenimą lygis), dalis, procentais

4,5

4,5

5

6,5

8,5

15

Rodiklis R2.4a. Darbo biržoje registruotų pirminio profesinio mokymo

absolventų dalis, procentais

14

14

13,5

13

12

10

Rodiklis R2.4b. Darbo biržoje registruotų aukštojo mokslo absolventų

dalis, procentais

8,8*

8

7,5

7

6

3

lėšų poreikis, mln. litų

Pereiti prie lanksčiomis

programomis ir jų moduliais, o ne uždarais mokyklų tipais grindžiamos

struktūros; padidinti mokinių mobilumą renkantis įvairius mokyklų tipus ir

programas; išplėtoti bendrojo lavinimo, profesinių ir ypač aukštųjų mokyklų

tęstinio mokymosi paslaugas jaunimui ir suaugusiesiems; parengti tiek

formalaus, tiek neformalaus švietimo programų ir modulių akreditavimo tvarką

1.1. Parengti, patvirtinti

ir įgyvendinti programomis ir moduliais grįstos švietimo paslaugų struktūros

kūrimo programą (paslaugų struktūros modelis, programų (modulių) standartai,

akreditavimo tvarka, pedagogų parengimas, bazė ir kita)

0,05

0,3

0,7

2

Švietimo ir mokslo ir

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Baigti formuoti lanksčią 3

pakopų bendrojo ugdymo struktūrą; suartinti akademinę ir technologinę,

bendrojo ugdymo ir profesinę mokymo kryptis, kurti ne tik akademinės

pakraipos, bet ir technologines bei mišrias gimnazijas

1.2. Parengti, patvirtinti

ir įgyvendinti Bendrojo ugdymo ir profesinio rengimo sistemų suartinimo

programą (teisiniai dokumentai, struktūrų ir funkcijų pertvarkymas,

specialistų parengimas, perkvalifikavimas, bazės kūrimas, atnaujinimas ir

kita)

0,03

0,5

0,7

2,1

Švietimo ir mokslo ir

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Sukurti vientisą švietimo

visą gyvenimą erdvę, sutelkus Švietimo ir mokslo ministerijos ir kitų

ministerijų pastangas ir išteklius, sudarius įvairių poreikių asmenims

pritaikytą mokymosi aplinką ir išplėtojus švietimo formų įvairovę; didinti

finansines mokymosi visą gyvenimą galimybes

1.3. Įgyvendinti Mokymosi

visą gyvenimą strategiją ir jos įgyvendinimo veiksmų planą („antrojo šanso“

galimybė suaugusiesiems, siekiantiems formalaus išsilavinimo; teisinės bazės,

panaikinančios apribojimus suaugusiems asmenims, siekiantiems įgyti

paklausias darbo rinkoje profesijas, kelti kvalifikacijos lygį, ir

laiduojančios finansines mokymosi galimybes, sukūrimas ir kita)

0,6

0,65

0,7

3

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų

ministerija, Žemės ūkio ministerija, savivaldybės, apskričių viršininkai

Išplėtoti bendrojo

lavinimo, profesinių ir ypač aukštųjų mokyklų tęstinio mokymosi paslaugas

jaunimui ir suaugusiesiems; įveikti mokymosi kliūtis: mokymosi laiko ir

spartos, mokymosi vietos apribojimus, griežtus išsilavinimo reikalavimus

pradedant mokymąsi ir studijas; laipsniškai pereiti prie kreditinio modulinio

kaupiamojo mokymosi; sujungti formalųjį ir neformalųjį švietimą bei

savišvietą; sukurti įvairiais būdais įgytų kompetencijų formalaus pripažinimo

sistemą

1.4. Sukurti įgytų

kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą (teisės aktai, nepriklausomų

institucijų, vykdančių kompetencijų vertinimą ir pripažinimą, steigimas)

0,23

1

1

3

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Iš viso (1)

0,9

2,5

3,1

10,1

2. Įgyvendinti priemones, užtikrinančias švietimo paslaugų

prieinamumą ir kokybę

Rodiklis R2.5. Valstybinių aukštųjų mokyklų, kuriose studijuoja

mažiau kaip 5 tūkst. studentų, skaičius, vienetais

20

20

20

20

19

15

Rodiklis R2.6.a. Mokinių, tenkančių vienam mokytojui (ISCED 1),

skaičius, vienetais

16,9**

17

17,5

Rodiklis R2.6.b. Mokinių, tenkančių vienam mokytojui (ISCED 2 ir 3),

skaičius, vienetais

12**

12,1

12,5

Rodiklis R2.7. Mokinių, kurių kelionės į mokyklą ir iš jos laikas

neviršija normos, dalis, procentais

75

76

77

78

80

90

Rodiklis R2.8. Seniūnijų, turinčių nuotolinio mokymosi paslaugų

centrą, dalis, procentais

20

25

30

50

70

100

lėšų poreikis, mln. litų

Išplėtoti bendrojo

lavinimo, profesinių ir ypač aukštųjų mokyklų tęstinio mokymosi paslaugas

jaunimui ir suaugusiesiems; įveikti mokymosi kliūtis: mokymosi laiko ir

spartos, mokymosi vietos apribojimus, griežtus išsilavinimo reikalavimus

pradedant mokymąsi ir studijas

2.1. Parengti, patvirtinti

ir įgyvendinti distancinio švietimo projektus: nuotolinio mokymo programų

rengimas ir paslaugų tinklo plėtimas (ypač – riboto judrumo ir specialiųjų

poreikių asmenims)

2

3

4

20

Švietimo ir mokslo

ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija

Parengti detalius

savivaldybių, apskričių ir valstybės švietimo tinklų raidos planus;

pasirūpinti naujomis reorganizuojant mo­kyklas atleistų mokytojų darbo

vietomis ir galimybėmis įgyti naujų kvalifikacijų; visose švietimo pakopose

sudaryti palan­kias mokymosi ir studijų sąlygas visiems pagrindinio,

vidurinio ir aukštojo išsilavi­nimo

siekiantiems suaugusiems žmonėms; išplėtoti bendrojo lavinimo,

profesinių ir aukštųjų mokyklų tęstinio mokymosi pa­slaugas jaunimui ir

suaugusiesiems; su­for­muoti šeimų pedagoginio informavimo ir konsultavimo

sistemą; pagerinti psicho­loginį, socialinį, mokslinį, kultūrinį, me­di­cininį

švietimo aprūpinimą

2.2. Parengti ir

įgyvendinti mokyklų ir pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigų

tinklo pertvarkos planus (finansavimo mechanizmo, skatinančio racionaliai sutvarkyti

mokyklų ir pagalbos įstaigų tinklą, naujų darbo vietų pedagogams, šeimų

pedagoginio informavimo ir konsultavimo sistemos kūrimas ir kita)

1,6

–

–

–

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija,

Žemės ūkio ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės

Užtikrinti tinklą

pertvarkant reorganizuo­tų mokyklų mokinių vežiojimą, visų kitų toli nuo

mokyklos gyvenančių ir neįgalių mokinių vežiojimą į artimiausias mokyklas ir

iš jų specialiu transportu

2.3. Pagerinti mokinių

vežiojimą į mokyklas ir iš jų (mokinių vežimo sistemos kūrimas, teisinė bazė,

priemonės vežimo kultūrai kelti ir kita)

2,2

1

1

5

Švietimo

ir moks­­lo ministerija, Susi­siekimo mi­nisterija, Vidaus reikalų ministe­rija,

Žemės ūkio ministerija, savivaldybės, apskričių viršininkai

Iš viso (2)

5,8

4

5

25

Iš viso (II kryptis.

Infrastruktūros tobulinimas)

7

6

8

35

III kryptis. PARAMOS

TOBULINIMAS

Pagerinti psichologinį,

socialinį, mokslinį, kultūrinį, medicininį švietimo aprūpinimą

1. Plėtoti visuotinę paramą

mokiniams

Rodiklis R3.1. Švietimo įstaigose ugdomų

1–6 metų vaikų dalis, procentais

44*

45

46

47

49

60

Rodiklis R3.2. Švietimo įstaigose ugdomų

5–6 metų vaikų dalis, procentais

76*

78

80

85

87

90

Rodiklis R3.3. 1–6 metų vaikus auginančių ir švietimo

pagalbą gaunančių šeimų dalis, procentais

2

5

7

12

20

25

Rodiklis R3.4. Vaikų, tenkančių vienam slaugytojui švietimo

įstaigoje, skaičius, vienetais

1720

1400

1200

1000

800

700

lėšų poreikis, mln. litų

Išplėsti ikimokyklinio

ugdymo paslaugas (pradedant nuo atskirtį patiriančių ir rizikos šeimų vaikų)

1.1. Sukurti ir įdiegti

vaikų nuo gimimo iki mokyklos gyvenimo ir ugdymosi sąlygų gerinimo modelį

(vaikų nuo gimimo iki mo­kyklos duomenų bazės kūrimas; institucinio ugdymo

paslaugų teikimas rizikos šeimų vaikams)

1,2

1,2

2

10

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socia­li­nės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsau­gos

ministerija, savivaldybės

Sukurti ir išplėtoti

visuotinio priešmokyklinio ugdymo sistemą

1.2. Įgyvendinti visuotinį

priešmokyklinį ugdymą (institucinio priešmokyklinio ugdymo paslaugų teikimas

5–6 metų vaikams)

0,6

0,7

0,7

3

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socia­linės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsau­gos

ministerija, Žemės ūkio minis­terija, apskričių viršininkai, savivaldybės

Sudaryti sąlygas mokiniui

išsaugoti ir stiprinti sveikatą, užtikrinti nuolatinę jo sveikatos priežiūrą;

pagerinti psichologinį, socialinį, mokslinį, kultūrinį, medicininį švietimo

aprūpinimą

1.3. Parengti, patvirtinti

ir įgyvendinti vaikų sveikatos priežiūros mokyklose programą (tinkamas vaikų

sveikatos priežiūros bendrojo lavinimo mokyklose užtikrinimas; sąlygų

sudarymas mokinių sveikatai išsaugoti ir stiprinti; teigiamo požiūrio į

sveikatą formavimas)

7

8

10

50

Sveikatos apsau­gos

ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Socia­linės apsaugos ir darbo

ministerija, apskričių viršinin­kai, savivaldybės

Įdiegti profesinio

informavimo ir konsultavimo sistemą pagrindinio ir vidurinio (brandos) ugdymo

programas teikiančiose mokyklose. Išplėtoti informavimo ir konsultavimo apie

mokymosi galimybes sistemą

1.4. Vykdyti Profesinio

orientavimo strategijos įgyvendinimo veiksmų planą (plėtoti Atvirą

informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemą (AIKOS), sukurti jai

reikiamą teisinę, metodinę ir materialinę bazę, tobulinti specialistų

kvalifikaciją ir valdymą)

3,9

7,9

7,4

6,5

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socia­linės apsaugos ir darbo ministerija, Statistikos departa­mentas

prie Lietu­vos Respublikos Vyriausybės, savivaldybės

Užtikrinti nuoseklų

švietimo priemonių rengimą, leidimą ir mokinių aprūpinimą jomis. Patobulinti,

pritaikyti mokyklų poreikiams ir rinkos sąlygoms vadovėlių rengimo tvarką

1.5. Tobulinti mokinių

aprūpinimą vadovėliais (vadovėlių duomenų bazių sukūrimas; lėšų skyrimas

vadovėliams įsigyti)

1,6

1,6

1,6

8

Švietimo ir mokslo

ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės

1.6. Sukurti mokyklų

aprūpinimo mokymo priemonėmis, ugdymo procesui būtina literatūra, ugdymui

skirta kompensacine technika ir organizacine technika sistemą (specialiųjų

poreikių vaikų aprūpinimo ugdymui skiriama kompensacine technika ir mokymo

priemonėmis modelio sukūrimas; mokyklų aprūpinimo mokymo priemonėmis ir

organizacine technika modelio sukūrimas)

5,1

1,9

2

10

Švietimo ir mokslo

ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės

Pagerinti psichologinį,

socialinį, mokslinį, kultūrinį ir medicininį švietimo aprūpinimą

1.7. Finansuoti kultūros

įstaigų edukacinės veiklos projektus

0,1

0,5

1

3

Kultūros ministerija,

Švietimo ir mokslo ministerija

Sudaryti ir įgyvendinti

nacionalinį mokyklų atnaujinimo planą

1.8. Rekonstruoti mokyklų

(ne aukštųjų) pastatus (užbaigti MTP C dalies „Energijos išlaidų mažinimas ir

higienos sąlygų gerinimas“ darbus, išplėsti juos gimnazijose, vidurinėse,

pradinėse ir kitose mokyklose)

26,3

30

35

200

Švietimo ir mokslo

ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės

Iš viso (1)

45,8

51,8

59,7

290,5

2. Teikti paramą vaikams,

nesimokantiems pagal privalomojo švietimo programas, turintiems mokymosi

sunkumų ar nutraukusiems mokymąsi

Rodiklis R3.5. Privalomojo ugdymo programų nesimokančių 7–16 metų

vaikų dalis, procentais

0,7

0,6

0,5

0,4

0,3

0,2

lėšų poreikis, mln. litų

Sukurti patikimą mokyklinio

amžiaus vaikų apskaitos sistemą, priskirti savivaldybėms atsakomybę už vietos

vaikų apskaitą, jų registro tvarkymą ir pavaldžių mokyklų komplektavimo

koordinavimą; kiekvienoje savivaldybėje tvarkyti jos teritorijoje gyvenančių

vaikų registrą, koordinuoti pavaldžių mokyklų komplektavimą ir mokinių

srautus

2.1. Įdiegti savivaldybėse

mokinių apskaitos duomenų programinę įrangą mokinių duomenų bazės pagrindu

(mokyklos nelankančių vaikų identifikavimas savivaldybėse; įgyvendinama

mokinių grąžinimo į mokyklas programa savivaldybėse)

0,12

0,14

0,15

0,75

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socia­linės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų mi­nisterija,

Statisti­kos departamentas prie Lietuvos Res­publikos Vyriausy­bės, apskričių

viršininkai, savivaldybės

Įgyvendinti kryptingas

papildomojo ugdymo pedagoginio ir socialinio darbo su problemų turinčiais

vaikais programas; įvesti pedagogines ir socialines programas rizikos šeimų

vaikams bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programas teikiančiose mokyklose;

pradėti teikti kryptingą pedagoginę, kultūrinę paramą rizikos šeimų vaikams

2.2. Įgyvendinti

Nepilnamečių justicijos 2004–2008 metų programą (nepilnamečių teisėtvarkos

pažeidėjų, priežiūros institucinės sistemos sukūrimas užtikrinant jų teisių

apsaugą)

0,03

0,1

0,1

1

Teisingumo minis­terija,

Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsau­gos ir darbo ministerija,

Vidaus reikalų ministerija

2.3. Įgyvendinti Vaikų ir

jaunimo socializacijos programą (sąlygų plėtoti vaikų ir jaunimo

socializacijos galimybes sudarymas, socialinės, kultūrinės, pilietinės

brandos ugdymo skatinimas)

5,5

6

6,5

33

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socia­linės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų

ministerija, Krašto apsaugos ministe­rija, Teisingumo ministerija, apskri­čių

viršininkai, savivaldybės

2.4. Teikti mokytojo

padėjėjo, skaitovo, palydovo, konspektuotojo, taktilio, gestų ir ženklų

kalbos vertėjų paslaugas specialiųjų poreikių asmenims (mokytojo padėjėjo,

skaitovo, palydovo, konspektuotojo, taktilio, gestų ir ženklų kalbos vertėjų

paslaugų teikimo specialiųjų poreikių asmenims tvarkos parengimas)

0,3

0,4

0,5

3

Švietimo ir mokslo

ministerija, Svei­ka­tos apsaugos ministerija, Socia­linės apsaugos ir darbo

ministerija

Įtvirtinti ir nuosekliai

įgyvendinti asmeninę tėvų atsakomybę už vaikų privalomąjį mokymąsi, susieti

piniginę paramą šeimai su tėvų pareiga rūpintis savo vaikų ugdymu

2.5. Parengti ir

įgyvendinti socialinės paramos teikimo nepasiturinčių šeimų vaikams, kurie

mokosi mokyklose pagal bendrojo lavinimo programas, įstatymą ir jo

lydimuosius teisės aktus

63

64

65

350

Socialinės apsau­gos ir

darbo minis­terija, Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų mi­nisterija,

apskričių viršininkai, savivaldybės

Iš viso (2)

69

70,6

72,3

387,8

3. Sukurti veiksmingą

kriterinės paramos sistemą

Rodiklis R3.6. Mokinio krepšelyje integruotų specialiųjų poreikių

vaikams numatytų lėšų didinimo koeficientas, procentais

10

10

20

20

20

40

lėšų poreikis, mln. litų

Sukurti ir plėtoti paramos

ypač gabiems vaikams ir jaunimui sistemą

3.1. Parengti, patvirtinti

ir įgyvendinti gabių vaikų ir jaunimo ugdymo programą (dalykinės olimpiados

ir konkursai; vaikų muzikos, dailės, meno ir sporto mokyklų, nevalstybinių

mokyklų, neformaliojo švietimo programų rėmimas; gabių vaikų rėmimo sistemos

sukūrimas)

0,5

0,6

1

5

Švietimo ir mokslo

ministerija

Sudaryti galimybes mokytis

ir įgyti išsilavinimą migruojančių šeimų vaikams

3.2. Parengti, patvirtinti

ir įgyvendinti mig­ruo­jančių šeimų vaikų ugdymo veiklos planą (migruojančių

šeimų vaikų ugdymo sistemos kūrimas: mokytojų perkvalifikavimas ir parengimas

darbui su migruojančių šeimų vaikais; mokymo priemonių parengimas ir leidyba;

rekomendacijos tėvams ir kita)

0,1

0,2

0,2

1

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Pagerinti sąlygas mokytis

ir studijuoti tautinių mažumų vaikams, skirti papildomą dėmesį negausių

tautinių bendrijų švietimo reikmėms

3.3. Įgyvendinti

šeštadieninės ir sekmadie­ni­nės tautinių mažumų mokyklos sampratą; vykdyti

kitas tautinių mažumų švietimo nuo­statas (tautinių mažumų mokyklų ir

šeštadie­ninių (sekmadieninių) mokyklų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo,

daugiakultūrio ugdymo programų parengimas; vadovėlių turinio daugiakultūrio

ugdymo požiūriu įvertinimas, rekomendacijų mokymo priemonių autoriams

parengimas; tautinių mažumų kalbų, kultūrų pažinimo olimpiadų, konkursų,

projektų rėmimas ir finansavimas)

0,1

0,2

0,3

1,5

Švietimo ir mokslo

ministerija

Sukurti įvairių poreikių

asmenims pritaikytą mokymosi aplinką ir išplėtoti švietimo formų įvairovę

3.4. Įgyvendinti

Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programą (specialiųjų poreikių asmenų

ugdymui palankios aplinkos sukūrimas, mokytojų pasirengimo ugdyti įvairaus

amžiaus specialiųjų poreikių asmenis užtikrinimas)

0,8

0,9

1

5

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socia­linės apsaugos ir darbo ministerija, apskričių viršinin­kai,

savivaldybės

Esant poreikiui, įkurti

dienos centrus pradinio ir pagrindinio ugdymo programas teikiančiose

mokyklose

3.5. Steigti dienos centrus

pradinio ir pagrindinio ugdymo programas teikiančiose mokyklose

0,5

0,6

0,7

3,5

Švietimo ir mokslo

ministerija, apskri­čių viršininkai, savivaldybės

Išplėtoti lanksčią ir

veiksmingą finansinės paramos studentams sistemą: studijų kreditavimą,

diferencijuotas socialines stipendijas, diferencijuotus mokesčius už

bendrabutį, visiems studentams prieinamas paskolas

3.6. Padidinti valstybės

paramą studentams

2,6

3,7

3,7

–

Švietimo ir mokslo

ministerija

Iš viso (3)

4,6

6,2

6,9

16

Iš viso (III kryptis. Paramos tobulinimas)

119

129

139

694

IV

kryptis. TURINIO TOBULINIMAS

1. Pertvarkyti bendrojo

ugdymo ir profesinio rengimo turinį pagal žinių visuomenės ir darbo rinkos

poreikius

1.1. Plėtoti asmens

informacines kompetencijas

Rodiklis R4.1. Po vidurinio ugdymo programos išlaikančių

kompiuterinio raštingumo įskaitą mokinių dalis, procentais

18

20

30

70

80

90

lėšų poreikis, mln. litų

Visuose švietimo lygiuose

sustiprinti dėmesį informacinės kultūros ugdymui, įdieg­ti pragmatiškas

kompiuterinio raštin­gu­mo programas, nustatyti tarptautinius standartus

atitinkančius kompiuterinio raš­tingumo

egzaminus; ypač daug dėme­sio skirti originalioms mokomosioms kom­piu­terinėms

programoms kurti ir pri­taiky­ti, garso ir vaizdo priemonėms kurti, nau­doti

internetą mokiniams mokyti ir šviesti

1.1.1. Parengti ir

patvirtinti programos e. mokykla tęsinį (mokyklos bus aprūpina­mos

technine ir programine įranga, internetu, tai užtikrins kompiuterinio

raštingumo programos įgyvendinimą, bus vykdomi egzaminai, mokyklos

aprūpinamos reikiamomis originaliomis kompiuterinėmis mokymo priemonėmis)

25,4

34,2

36

150

Švietimo ir mokslo

ministerija

Šalies mastu įgyvendinti

informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo mo­kyklose programą,

sukurti šių technologi­jų bazės palaikymo ir nuolatinio atnauji­ni­mo

sistemą, visas mokyklas įjungti į interneto tinklą, pagal kompiuterizavimo

rodiklius pasiekti Europos Sąjungos valstybių vidurkį

1.1.2. Parengti,

patvirtinti ir įgyvendinti suaugusiųjų kompiuterinio raštingumo programą

(visiems gyventojams bus sudaromos sąlygos įgyti kompiuterinio raštingumo

žinių pagal patvirtintą visuotinio kompiuterinio raštingumo standartą)

0,3

0,3

0,3

1,5

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socia­linės apsaugos ir darbo ministerija, Informacinės vi­suomenės

plėtros komitetas prie Lie­tuvos Respublikos Vyriausybės

1.1.3. Užtikrinti numatytą

Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET pajėgumą (visos mokslo

ir studijų institucijos (ir kolegijos) bus prijungtos prie LITNET, kurio

ryšio su Europos kompiuterių tinklais greitaeigiškumas pasieks 622–1000 GB/s)

36,2

–

–

–

Švietimo ir mokslo

ministerija

1.1.4. Parengti,

patvirtinti ir vykdyti LITNET PLIUS (antrasis etapas) (prie LITNET bus

prijungtos visos švietimo ir mokslo įstaigos, visur įdiegtos reikiamo

greitaeigiškumo optinio ryšio technologijos, LITNET tinklas bus integruotas į

Europos kompiuterių tinklus)

–

14

15

80

Švietimo ir mokslo

ministerija

1.1.5. Atnaujinti ir

įgyvendinti programą „In­formacinės

technologijos mokslui ir studi­joms“ (ITMiS programą) (vykdant ITMiS

progra­mą, bus įdiegta mokslo ir studi­jų informacinė sistema LieMSIS, visos

aka­de­minės bibliotekos bus sujungtos į vieną bibliotekų tinklą, bus sukurta

šalies nuotoli­nio mokymo išplėtotos infrastruktūros sistema)

39,5

42

12

60

Švietimo ir mokslo

ministerija

Iš viso (1.1)

101,4

90,5

63,3

291,5

Nuosekliai pereiti prie

naujos turinio formavimo politikos, orientuotos į bendrųjų gebėjimų,

vertybinių nuostatų ugdymą ir dabarties žmogui būtinų kompetencijų suteikimą,

grindžiamos ne tiek žinių perteikimu ir perėmimu, kiek jų analize, kritišku

vertinimu ir praktiniu

1.2. Plėtoti bendrąsias

kompetencijas

Rodiklis R4.2. Mokinių, pasiekusių ne aukštesnį kaip I lygmenį

pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Tarptautinės

mokinių vertinimo programos (toliau vadinama – OECD PISA) tyrimus, dalis,

procentais

30***

25

20

naudojimu, glaudžiai

siejančios švietimo turinį su įvairių sričių gyvenimo praktika, problemomis

ir jų sprendimų paieška

Rodiklis R4.3a. VIII klasės mokinių, pasiekiančių lietuvių kalbos

pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis, procentais

57

65

69

Rodiklis R4.3b. VIII klasės mokinių, pasiekiančių matematikos

pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis, procentais

53

61

65

Rodiklis R4.3c. VIII klasės mokinių, pasiekiančių gamtos mokslų

pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis, procentais

63

71

76

Rodiklis R4.3d. VIII klasės mokinių, pasiekiančių socialinių mokslų

pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis, procentais

60

68

72

Rodiklis R4.4. Vidutinis užsienio kalbų, kurių mokosi vienas

vidurinio ugdymo programos (ISCED 3) mokinys, skaičius, vienetais

1,56

1,6

1,64

lėšų poreikis, mln. litų

Sukurti švietimo turinio

nuolatinio atnaujinimo sistemą: švietimo turinį nuolat vertinti ir

peržiūrėti, atrinkti, papildyti ir koreguoti, nuolat derinti su švietimui

keliamais tikslais ir uždaviniais atsižvelgiant į mokinių ir švietimo

socialinių partnerių interesus, periodiškai atnaujinti bendrojo lavinimo

bendrąsias programas, išsilavinimo standartus ir brandos egzaminų programas;

susieti švietimo turinį su dabarties moralinėmis ir pilietinėmis nuostatomis,

ypač daug dėmesio skirti asmens patriotizmui, jo

1.2.1. Parengti, patvirtinti

ir įgyvendinti bendrojo lavinimo ugdymo turinio ir profesinio mokymo programų

kūrimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategiją, jos priemonių planą

(dokumente bus apibrėžta: (1) kas ir kaip vertina ugdymo turinį – bendrąsias

programas ir išsilavinimo standartus, bendruosius ugdymo planus, egzaminų

programas, vadovėlius ir t.t., profesinio mokymo programas; (2) kokie

atliekami tyrimai; (3) per kiek laiko ir kuo remiantis atnaujinami ugdymo

turinys ir profesinio mokymo programos; (4) kas

0,15

0,1

0,5

0,5

Švietimo ir mokslo

ministerija

pilietinio, kultūrinio ir

tautinio tapatumo ugdymui, aktyvią pilietinę veiklą paversti švietimo turinio

sudedamąja dalimi; susieti švietimo turinį su asmens ir visuomenės gyvenimui

būtinų nuostatų, bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų suteikimu, kryptingai

ugdyti pagrindinius raštingumo gebėjimus, socialinę kultūrinę ir komunikacinę

kompetenciją, kritinio mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžius, gebėjimą

mokytis; įtvirtinti praktinę socialinę, darbinę veiklą kaip bendrojo ugdymo

sudedamąją dalį

atsakingas už atnaujinamų

ugdymo turinio ir profesinio mokymo programų kūrimą; (5) kas ir kaip vykdo

atnaujinto turinio sklaidos ir diegimo darbus; (6) kaip ugdymo turinio

atnaujinimas siejamas su mokytojų kvalifikacija ir kita. Pagal šį dokumentą

parengiamas ir vykdomas priemonių planas)

1.2.2. Parengti,

patvirtinti ir įgyvendinti pagrindinio ugdymo pasiekimų vertinimo ir brandos

egzaminų raidos projektą (įgyvendinama nauja bendrojo raštingumo patikrinimo

baigus pagrindinio ugdymo programą koncepcija – parengiamas programos

projektas ir bandomoji užduotis, vykdomas bandomasis patikrinimas. Pradedamas

vykdyti bendrojo raštingumo patikrinimas. Parengiamos brandos egzaminų

atnaujinimo gairės)

0,4

0,4

0,4

2

Švietimo ir mokslo

ministerija

Pereiti prie lanksčiomis

programomis ir jų moduliais, o ne uždarais mokyklų tipais grindžiamos

struktūros; paversti lankstesne, įvairesne, teikiančia daugiau pasirinkimo

galimybių vidurinio ugdymo (brandos) programą, kurios turinys būtų labiau

individualizuojamas laikantis pri­valomojo branduolio ir laisvo kitų dalykų

pasirinkimo; paversti asmens pilietinę kultūrą plėtojančius humanitarinių ir

1.2.3. Parengti,

patvirtinti ir vykdyti projektą „Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimas

14–19 metų mokiniams“ (sukuriamas modelis, sudarantis didesnes galimybes

14–19 metų mokiniams pasirinkti technologinę, menų ar socialinio ugdymo

kryptį: pertvarkomas ugdymo turinys; gavus paramą iš struktūrinių fondų,

mokyklos aprūpinamos mokymo priemonėmis, kurių reikia technologiniam ugdymui)

1

1,5

5

–

Švietimo ir mokslo

ministerija, savivaldybės

socialinių mokslų kursus

studijų programų sudedamąja dalimi; įtvirtinti praktinę socialinę, darbo

veiklą kaip bendrojo ugdymo sudedamąją dalį

1.2.4. Parengti,

patvirtinti ir įgyvendinti lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose

strategiją (numatytos lietuvių gimtosios ir valstybinės kalbos ugdymo

suderinimo kryptys, etapai ir principai, parengtas veiksmų planas)

0,2

0,3

–

–

Švietimo ir mokslo ministerija

Sustiprinti užsienio kalbų

mokymąsi, pasiekti, kad visi vidurinio ugdymo (brandos) programą baigę

mokiniai galėtų bendrauti dviem užsienio kalbomis, gerą dviejų ar trijų

užsienio kalbų mokėjimą padaryti natūralia aukštojo išsilavinimo dalimi

1.2.5. Parengti ir

patvirtinti studijų programų modulius užsienio kalbomis (2004 metais

pradedama vykdyti Europos Sąjungos programa MUNDUS; vienas iš jos tikslų –

kelių valstybių aukštųjų mokyklų bendrų studijų programų rengimas ir

įgyvendinimas)

0,1

0,1

0,1

–

Švietimo ir mokslo

ministerija

1.2.6. Bendradarbiaujant su

Europos Tarybos ekspertais, parengti ir patvirtinti kalbų (lietuvių gimtosios

ir valstybinės kalbos, užsienio kalbų, tautinių bendrijų kalbų) mokymo ir

mokymosi aprašą Lietuvos švietimo sistemoje

0,2

0,4

0,5

–

Švietimo ir mokslo

ministerija

Visais švietimo lygmenimis

sustiprinti dėmesį verslumui skatinti ir finansinei išminčiai ugdyti,

pasiekti, kad ekonominio raštingumo pradmenis įgytų visi pagrindinės mokyklos

mokiniai, kad šio raštingumo pagrindai ir verslumo įgūdžiai būtų suteikiami

visiems mokiniams ir studentams

1.2.7. Parengti ir vykdyti

verslumo ugdymo visais švietimo lygmenimis projektą (sudaro­mos verslumo

ugdymo sąlygos bendrojo lavi­nimo mokykloje, profesinio mokymo siste­mo­je,

taip pat studijuoti pasirenkamuosius vadybos ir verslo pagrindų dalykus

įvairių studijų krypčių studentams; rengiami moky­tojai ir dėstytojai;

rengiama metodinė medžiaga)

–

0,2

0,5

–

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Iš viso (1.2)

2

3

7

2,5

Sukurti Lietuvoje teikiamų kvalifikacijų ir jų paklausos darbo

rinkoje nuolatinio derinimo sistemą

1.3. Suderinti profesinę kompetenciją su darbo rinkos poreikiais

Rodiklis R4.5. Įsidarbinusiųjų pagal įgytą profesinę kvalifikaciją

per metus po jos įgijimo dalis, procentais

<54

55

60

Rodiklis R4.6. Matematikos, gamtos mokslų ar technologijų

specialybes aukštosiose mokyklose įgijusių 20–29 metų moterų skaičius,

vnt./1000-čiui

10,6**

12

13,5

Rodiklis R4.7. Pagal tarptautinius susitarimus ir programas

atvykstančių į Lietuvą ir išvykstančių iš Lietuvos studentų skaičiaus

santykis

1/10

1/5

1/2

lėšų poreikis, mln. litų

Pasiekti, kad profesinėse

mokyklose ne mažiau kaip pusė profesinei technologinei kvalifikacijai įgyti

skirto laiko būtų praleidžiama mokantis konkrečioje darbo vietoje; pasiekti,

kad daugelį baigiamųjų kvalifikacinių egzaminų profesinių ir aukštųjų mokyklų

absolventai laikytų dalyvaujant darbdavių ir kitų socialinių partnerių atstovams

1.3.1. Sukurti ir

įgyvendinti darbo rinkos poreikių ir suteikiamų profesinių kvalifikacijų

derinimo sistemą; rengti ir atnaujinti profesinio rengimo standartus (kasmet

įvykdyti mokymo/studijų poreikių tyrimus viename ar dviejuose ūkio

sektoriuose, parengti ar atnaujinti po 40 profesinio rengimo standartų)

0,6

0,7

0,8

–

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.3.2. Sukurti vientisą

profesinių kvalifikacijų, įgytų mokantis pagal formaliąsias ir neformaliąsias

profesinio mokymo programas, savišvietos ir profesinės veiklos būdais,

vertinimo ir suteikimo sistemą (kad ši sistema būtų sukurta, numatoma teikti

projektus Europos struktūrinių fondų paramai gauti)

0,1

0,1

0,1

–

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.3.3. Parengti ir diegti

projektą „Sistemos, laiduojančios mokymosi profesinio rengimo institucijose

ir realioje darbo vietoje dermę, sukūrimas ir diegimas“ (bus parengti teisės

aktai, sudarantys galimybę suderinti praktinį mokymą profesinio rengimo

institucijoje ir darbo vietoje)

0,1

0,1

–

–

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.3.4. Steigti karjeros

centrus profesinio rengimo institucijose (karjeros centrai

studijuojantiesiems tiek aukštosiose mokyklose, tiek profesinio mokymo

įstaigose padės pasirinkti ir planuoti karjerą, darbdaviams – pristatyti

įmones, atsirinkti specialistus, dalyvauti jų rengimo procese) ir organizuoti

pasirenkamųjų vadybos ir verslo pagrindų dalykų dėstymą įvairių studijų

krypčių studentams

0,2

0,2

0,3

0,3

Švietimo ir mokslo

ministerija

Suderinti profesinio mokymo

ir studijų programas su tarptautiniais standartais ir darbo rinkos poreikiais

1.3.5. Patvirtinti studijų

krypčių reglamentus (studijų krypties reglamente nustatomi visų tos krypties

pagrindinių studijų programų bendrieji reikalavimai, bendrojo socialinio ir

humanitarinio (ar gamtos mokslų, matematikos, informatikos), mokslo ar meno

srities pagrindų ir mokslo ar meno krypties specialaus lavinimo dalykų

santykis, bendrieji praktinių įgūdžių formavimo reikalavimai, pagrindiniai

kvalifikaciniai reikalavimai akademiniam ir profesiniam personalui)

0,1

0,1

0,1

–

aukštosios mokyklos,

Švietimo ir mokslo ministerija

1.3.6. Atlikti aukštosiose

mokyklose vykdo­mų studijų programų vertinimą optimalios trukmės požiūriu;

mokslinės ir pedagoginės kompetencijos požiūriu (įgyvendinant Bolonijos

proceso nuostatas dėl aukštojo mokslo sistemų suvienodinimo programų trukmės,

suteikiamų kvalifikacijų ir kitokiu požiūriu; be to, siekiant pedagogų

rengimo sistemos reformos, būtina atlikti sistemos būklės analizę – studijų

programų išorinį vertinimą pasitelkiant Lietuvos, užsienio ekspertus,

darbdavius, profesines asociacijas)

2

2,3

2,5

–

Švietimo ir mokslo

ministerija

Pasiekti, kad Lietuvos

aukštasis mokslas įsilietų į bendrąją Europos aukštojo mokslo erdvę

1.3.7. Įgyvendinti kelių

aukštųjų mokyklų bendro diplomo ir diplomo priedėlio projektą (bendro diplomo

ir diplomo priedėlio paskirtis – palengvinti Lietuvoje įgytų aukštojo mokslo

diplomų pripažinimą Europos Sąjungos ir kitose valstybėse)

–

–

–

–

Švietimo ir mokslo

ministerija

1.3.8. Rengti ir

įgyvendinti tarptautines sutartis, susitarimus studijų, stažuočių,

kvalifikacijų ir mokslo laipsnių pripažinimo klausimais (palengvinti

studentų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų mobilumą)

2,5

3

3,25

–

Švietimo ir mokslo

ministerija

1.3.9. Dalyvauti Europos

Sąjungos programo­se: Socrates, Leonardo da Vinci (tęsti Lietu­vos ir Europos

Sąjungos pasirašytų sutarčių įgyvendinimą, vykdyti naujas sutartis)

8,9

10

11

50

Švietimo ir mokslo

ministerija

Iš viso (1.3)

14,4

16,4

18,1

50,3

Iš viso (1)

117,8

109,9

88,4

344,3

2. Pritaikyti ugdymą ir

studijas asmens poreikiams

Rodiklis R4.8. Asmenų, kurie mokosi neakivaizdinių, vakarinių

studijų forma, dalis, procentais

34,9

40

45

lėšų poreikis, mln. litų

Atnaujinti švietimo turinio

perteikimo būdus visais švietimo lygmenimis; įdiegti aktyvius, savarankiškumą

ir bendradarbiavimą skatinančius mokymosi metodus ir savarankiškos veiklos

praktiką; pertvarkyti mokinių pasiekimų vertinimo ugdymo procese sistemą

siekti labiau motyvuoti mokinius mokytis ir mokytojus siekti ugdymo kokybės,

geriau informuoti mokinius ir jų tėvus apie mokymosi rezultatus, pratinti mokinius

vertinti savo pasiekimus; sukurti galimybes veiksmingai ugdyti įvairių

gebėjimų ir poreikių vaikus

2.1. Parengti, patvirtinti

ir įgyvendinti šiuolaikinio mokymo, mokymosi ir vertinimo metodikų plėtojimo

ir diegimo ugdymo procese programą, vykdyti mokymo ir mokymosi sąlygų

gerinimo darbus (MTP A1, A2 ir A3 dalys) (naujoji programa apims pradėtus

vykdyti ir planuojamus šiuos projektus: naujoji programa apims pradėtus

vykdyti ir planuojamus projektus dėl mokinių pasiekimo ir pažangos vertinimo

ugdymo procese; tyrimų apie bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų

taikymą mokykloje; šiuolaikinių metodikų diegimo mokykloje; metodikos

leidinių apie vertinimą ir naujus mokymo metodus rengimą ir leidybą

1,9

0,5

0,6

3

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.2. Parengti, patvirtinti

ir diegti profesinio mokymo programas specialiųjų poreikių asmenims (bus

ištirtas šio mokymosi poreikis ir parengtas veiksmų planas jam laipsniškai

tenkinti; nuolat bus plečiamas specialiųjų poreikių asmenims pritaikytų

programų spektras, įrengiamos naujos šiam mokymui pritaikytos vietos,

rengiami profesijos mokytojai)

0,5

1

1,5

7,5

Švietimo ir mokslo

ministerija

2.3. Parengti, patvirtinti

ir diegti mokymosi programas profesinės kvalifikacijos neįgijusiems arba

nepaklausią kvalifikaciją turintiems asmenims (bus parengta metodinė medžiaga

„antrojo šanso“ profesiniam mokymui ir parengtas modulis profesijos mokytojų

kvalifikacijai tobulinti; bus ištirtas „antrojo šanso“ mokymo poreikis ir parengtas

veiksmų planas, kaip šį poreikį tenkinti)

0,2

0,4

0,6

–

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Subalansuoti ir su

sveikatos reikalavimais suderinti mokinių mokymosi krūvį

2.4. Parengti ir diegti

darbo su įvairių poreikių vaikais metodines rekomendacijas ir metodinę

medžiagą

0,1

0,1

0,1

–

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socia­linės apsaugos ir darbo ministerija

Iš viso (2)

2,7

2

2,8

10,5

Iš viso (IV kryptis. Turinio tobulinimas)

121

112

91

355

V

kryptis. PERSONALO TOBULINIMAS

Nuolat vertinti mokytojų

rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemų veiksmingumą, atlikti

tarptautinę studijų programų ekspertizę

1. Pertvarkyti pedagogų

rengimo, kvalifika­cijos tobulinimo ir vertinimo sistemą

Rodiklis R5.1. Tinkamą

kvalifikaciją turinčių mokytojų dalis, procentais

70

75

80

80

90

95

Rodiklis R5.2. Pedagogų,

psichologų ir bibliotekininkų, tobulinusių kvalifikaciją per metus, dalis,

procentais

60

65

70

75

80

80

lėšų poreikis, mln. litų

Sukurti integralią mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo

sistemą, orien­tuo­tą į kintantį mokytojo vaidmenį žinių visuomenėje ir

šiuolaikiniam mokytojui būtinas naujas kompetencijas bei verty­bi­­nes

nuostatas, keisti mokytojo vaidmenį iš žinių turėtojo ir perteikėjo į

mokymosi organizatoriaus, mokymosi galimybių kūrėjo, mokymosi patarėjo,

partnerio, tarpininko tarp mokinio ir įvairių šiuolaikinių informacijos

šaltinių, kad jis kartu išliktų ir ugdytojas, gyvenimo tiesų liudytojas,

perduodantis tradiciją ir mokantis ją kūrybingai plėtoti

1.1. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti pedagogų rengimo pertvarkos

projektą (koncepcija, tyrimai, standartas, reglamentas)

0,8

2,2

1

5

Švietimo ir mokslo ministerija, Socia­linės apsaugos ir darbo ministerija

1.2. Parengti, patvirtinti

ir įgyvendinti kvalifikacijos tobulinimo ir institucijų plėtros projektą

(regioninių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų infrastruktūrinės

plėtros projekto parengimas ir įgyvendinimas; pedagogų kvalifikacijos tobulinimo

sistemos kokybės monitoringo sistemos įdiegimas; pedagogų kvalifikacijos

tobulinimo institucijų ir jų teikiamų programų akreditavimo sistemos

sukūrimas)

1,1

1,2

1,3

6,5

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Švietimo ir mokslo

ministerija turi prisiimti atsakomybę užsakyti mokytojų rengimą

1.3. Vykdyti pedagogų

poreikio darbo rinkoje stebėseną ir pedagogų perkvalifikavimą

0,94

0,9

1

5

Švietimo ir mokslo

ministerija

Užtikrinti mokytojų

rengimo, kvalifika­ci­jos tobulinimo ir naujų kvalifikacijų įgijimo programų,

atitinkančių švietimo poreikius, reikiamą finansavimą, visiems mokytojams

sudaryti galimybes tobulinti kvalifikaciją arba įgyti naujų kvalifikacijų

1.4. Įdiegti kokybės

laidavimo sistemą ir akre­dituoti kvalifikacijos tobulinimo veiklą vykdančias

institucijas (kvalifikacinių reika­la­vimų mokytojams ir psichologams paren­gi­mas;

mokytojų atestavimo sistemos tobulini­mas – mokytojų vertinimo kriterijų

pertvarka)

0,1

0,2

0,3

1,5

Švietimo ir mokslo ministerija,

Socia­linės apsaugos ir darbo ministerija

Sukonkretinti socialinių

pedagogų ir švietimo įstaigose dirbančių psichologų vaidmenį, tiksliau

apibrėžti jų funkcijas, ypač daug dėmesio skirti jų rengimui ir

kvalifikacijos tobulinimui; gerinti psichologinį, socialinį, mokslinį,

kultūrinį ir medicininį švietimo aprūpinimą

1.5. Parengti, patvirtinti

ir įgyvendinti sociali­nių pedagogų, psichologų kvalifikacijos tobu­lini­mo

ir plėtros programos projektą (rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos

sukū­rimas; specialistų teikiamos pagalbos moki­niams, jų tėvams (globėjams,

rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams standartų parengimas)

–

0,1

0,1

0,3

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socia­linės apsaugos ir darbo ministerija

Iš viso (1)

2,9

4,6

3,7

18,3

2. Pertvarkyti mokyklų

(išskyrus aukštąsias) vadovų kvalifikacijos tobulinimo ir atestavimo sistemą

Rodiklis R5.3. Atestuotų

mokyklų vadovų dalis, procentais

70

70

80

80

80

90

Rodiklis R5.4. Mokyklų

vadovų, tobulinusių kvalifikaciją per metus, dalis, procentais

70

70

80

80

80

90

Rodiklis R5.5. Akredituotų

po tarptautinės ekspertizės pedagoginių studijų programų Lietuvoje dalis,

procentais

0

0

20

20

40

70

lėšų poreikis, mln. litų

2.1. Parengti, patvirtinti

ir įgyvendinti mokyklų (išskyrus aukštąsias) vadovų kvalifikacijos tobulinimo

ir atestavimo programą (kvalifikacijos tobulinimo sistemos kūrimas,

atestacijos pertvarka, mokyklos vadovo standarto kūrimas)

0,1

0,1

0,1

0,5

Švietimo ir mokslo

ministerija

Iš viso (2)

0,1

0,1

0,1

0,5

Iš viso (V kryptis. Personalo tobulinimas)

3

5

4

19

Iš viso Programai

314

326

378

1818

________________

(e) ekspertinis įvertinimas.

*

– 2002 metų duomenys.

**

– 2001 metų duomenys.

***

– 2000 metų duomenys.

Priedo

pakeitimai

Nr.

48, 2010-01-12,

Žin., 2010, Nr. 8-363 (2010-01-21)

––––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 48, 2010-01-12,

Žin., 2010, Nr. 8-363 (2010-01-21)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. SAUSIO 24 D. NUTARIMO NR. 82 "DĖL

VALSTYBINĖS ŠVIETIMO STRATEGIJOS 2003-2012 METŲ NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS

PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2010-01-21)

aubodi@lrs.lt