DĖL PROBACIJOS

Nutarimas paskelbtas: Žin.,

2007, Nr.27-989

Neoficialus nutarimo

tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL PROBACIJOS

SISTEMOS LIETUVOJE KONCEPCIJOS IR PROBACIJOS SISTEMOS LIETUVOJE KONCEPCIJOS

ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO

2007 m. vasario 21 d. Nr. 220

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. Nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr.

112-4273), 720

punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutaria

Patvirtinti pridedamus

1. Probacijos sistemos Lietuvoje koncepciją.

2. Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos

įgyvendinimo priemonių planą.

Ministras Pirmininkas Gediminas

Kirkilas

Teisingumo ministras Petras

Baguška

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. vasario 21 d. Nutarimu Nr. 220

PROBACIJOS SISTEMOS LIETUVOJE KONCEPCIJA

I BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcija (toliau

vadinama – ši Koncepcija) parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. Nutarimu Nr. 1020 (Žin.,

2006, Nr. 112-4273),

720 punktą, kuriame numatyta sukurti ir įgyvendinti lygtinio bausmės vykdymo

atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos (probacijos)

modelį, kuris atitiktų tarptautinių teisės aktų nustatytus reikalavimus ir

skatintų asmenis pakartotinai nebenusikalsti. Probacijos modelį sukurti taip pat numatyta Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje,

patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. Nutarimu Nr.

IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029),

ir Nacionalinėje

nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programoje, patvirtintoje Lietuvos

Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. Nutarimu Nr. IX-1383 (Žin., 2003, Nr. 32-1318).

2. Šioje Koncepcijoje vartojamos pagrindinės sąvokos

Probacija –

baudžiamosios atsakomybės realizavimo (bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio

atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir lygtinio paleidimo iš

pataisos įstaigų) forma, taikoma nusikaltimą padariusiam asmeniui kaip lygtinio

pobūdžio alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei ir vykdoma taikant

nuteistojo priežiūrą ir teikiant jam socialinę paramą.

Nuteistojo priežiūra – visuma priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad

nuteistasis, kuriam paskirta probacija, laikytųsi jam nustatytų probacijos

sąlygų.

Socialinė parama nuteistajam – visuma socialinių, ekonominių, teisinių ir

organizacinių priemonių, kuriomis siekiama atkurti arba sustiprinti nuteistojo,

kuriam paskirta probacija, socialinio bendravimo gebėjimus, jo ir visuomenės

santykius.

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

3. Vienas pagrindinių baudžiamosios justicijos

Lietuvoje trūkumų – dažnas ir ilgalaikis laisvės atėmimo bausmės taikymas. 2006

m. liepos 1 d. Lietuvoje 100000-čių gyventojų teko 225 kaliniai (nuteistieji ir

suimtieji), o kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (senbuvėse) įkalintų

asmenų 100000-čių gyventojų – nuo 75 (Suomijoje) iki 145 (Ispanijoje).

4. Laisvės atėmimo bausmei alternatyvios priemonės

numatytos ir rekomenduojamos taikyti įvairiuose tarptautiniuose teisės aktuose.

Minimaliose standartinėse taisyklėse dėl priemonių, nesusijusių su laisvės

atėmimu (Tokijo taisyklėse), patvirtintose Jungtinių Tautų Generalinės

Asamblėjos 1990 m. gruodžio 14 d. Rezoliucija Nr. 45/110, įtvirtinama bendra

valstybių Jungtinių Tautų Organizacijos narių nuostata taikyti priemones,

nesusijusias su laisvės atėmimu, siekiant riboti įkalinimo taikymą. Taikyti su laisvės

atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto

1992 m. spalio 19 d. Rekomendacija Nr. R (92)16 „Dėl Europos visuomeninių

sankcijų ir priemonių taisyklių“ bei Europos

Tarybos Ministrų Komiteto 2000 m. lapkričio 29 d. Rekomendacija Rec (2000) 22

valstybėms narėms „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių

taikymo tobulinimo“, kuriose pripažįstama, kad plėsti tokių

priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos

principai. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999 m. rugsėjo 30 d.

Rekomendacijoje Nr. R (99) 22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus

augimo“ valstybės Europos Tarybos narės tiesiogiai skatinamos įtvirtinti ir

plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymo praktiką,

nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose taikyti laisvės atėmimą kaip

kraštutinę priemonę.

5. Bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas

iš laisvės atėmimo įstaigų yra viena svarbiausių alternatyvų laisvės atėmimo

bausmei Lietuvos Respublikos baudžiamosios justicijos sistemoje. Tačiau bausmės

vykdymo atidėjimo atvejų kasmet mažėja: 1998 metais bausmės vykdymas atidėtas

54,1 procento, 1999 metais – 53,4 procento, 2000 metais – 33,7 procento,

2001 metais – 38,4 procento, 2002 metais – 35,9 procento, 2003 metais –

30,8 procento, 2004 metais – 30 procentų, 2005 metais – 16 procentų nuteistų

asmenų. Nuo 1999 metų vidutiniškai tik 55,4 procento visų išleistų į laisvę

nuteistų laisvės atėmimo bausmėmis asmenų išleista į laisvę lygtinai (1999

metais – 56 procentai, 2000 metais – 35 procentai, 2001 metais – 52

procentai, 2002 metais – 67 procentai, 2003 metais – 66,6 procento, 2004

metais – 55,6 procento, 2005 metais – 55,7 procento). Dėl to, kad vis rečiau

taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, o lygtinai iš pataisos įstaigų paleidžiama

tik pusė laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, nuteistųjų laisvės

atėmimo vietose vis dar daug.

6. Probacijos teisinis reguliavimas Lietuvos

Respublikos teisinėje sistemoje turi tam tikrų trūkumų (pvz., probacijos

sistemos elementai, kurie turėtų būti reguliuojami įstatymų, reguliuojami

įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų ir panašiai). Įstatymas įtvirtina tam tikrų

rūšių probacijos turinį, skyrimo ir panaikinimo pagrindus bei tvarką. Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 75 ir 92

straipsniuose nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo, 77 ir 94 straipsniuose –

lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą turinys, skyrimo

ir panaikinimo pagrindai. Šių rūšių probacijos skyrimo ir panaikinimo proceso

tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002,

Nr. 37-1341)

339, 358 ir 360 straipsniai. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų turinį,

sąlygas, taikymo ir panaikinimo tvarką, teikimo dėl lygtinio paleidimo iš

pataisos įstaigų, lygtinio paleidimo tvarką, lygtinai paleistų iš pataisos

įstaigų asmenų atsakomybę už nustatytųjų taisyklių pažeidimą, jiems skiriamas

nuobaudas ir skatinimo priemones reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių

vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) VII

skirsnis. Kitus pagrindinius probacijos vykdymo aspektus ir ją vykdančių

pareigūnų funkcijas reguliuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijos statutas (Žin., 2000, Nr. 39-1088) ir

įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, pvz., Pataisos inspekcijų pareigūnų

įgaliojimai, skiriant nuteistiesiems, atliekantiems viešųjų darbų ir laisvės

apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims

paskatinimo priemones ir nuobaudas, bei jų skyrimo tvarka, Lygtinai paleistų iš

laisvės atėmimo vietų asmenų itin piktybiškų viešosios tvarkos ir nustatytų

pareigų pažeidimų sąrašas ir Pataisos inspekcijų darbo tvarka, patvirtinti

teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. Įsakymu Nr. 107 (Žin., 2003, Nr. 40-1856), Kalėjimų

departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžių Kauno, Klaipėdos,

Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus regionų pataisos inspekcijų nuostatai,

patvirtinti teisingumo ministro 2003 m. spalio 29 d. Įsakymu Nr. 261 (Žin.,

2003, Nr. 104-4669),

Individualaus darbo su asmenimis, lygtinai paleistais iš pataisos įstaigų, ir

asmenimis, lygtinai atleistais nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, plano

sudarymo metodinės rekomendacijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. gegužės 8 d.

Įsakymu Nr. 4/07-79 (Žin., 2003, Nr. 48-2147), ir kiti.

7. Pagrindinė probaciją vykdanti institucija yra

pataisos inspekcija. Šiuo metu yra 5 regionų pataisos inspekcijos, kurias

sudaro 48 teritoriniai padaliniai (teritorinės pataisos inspekcijos),

veikiantys savivaldybių teritorijose. Pataisos inspekcijose yra 263 pareigūnų

etatai, iš kurių 222 skirti pareigūnams, tiesiogiai dirbantiems su

nuteistaisiais, tačiau 2006 m. spalio 1 d. Faktiškai dirbo 186 pareigūnai. 2006

m. spalio 1 d. Duomenimis, vienas pataisos inspekcijos pareigūnas prižiūri

vidutiniškai po 48 nuteistuosius. Pataisos inspekcijų pareigūnų pagrindinį

darbo krūvį sudaro probacijos vykdymas – į pataisos inspekcijų įskaitą įrašyti

nuteisti asmenys, kuriems paskirtos įvairių rūšių probacijos, sudaro

vidutiniškai 79,5 procento visų į pataisos inspekcijų įskaitą įrašytų nuteistų

asmenų (1999 metais jie sudarė 92 procentus, 2000 metais – 91 procentą,

2001–2002 metais – 87 procentus, 2003 metais – 90,5 procento, 2004 metais – 87

procentus, 2005 metais – 81,8 procento visų į pataisos inspekcijų įskaitą

įrašytų nuteistų asmenų). Probacijos vykdymas daug sudėtingesnis už kitų

bausmių ar baudžiamojo (auklėjamojo) poveikio priemonių vykdymą, jam reikia kur

kas daugiau laiko ir darbo sąnaudų, todėl būtent dėl probacijos vykdymo didelis

pataisos inspekcijos pareigūnų darbo krūvis. Be to, kai kurios regionų pataisos

inspekcijos savo funkcijas atlieka trijose apskrityse, o teritoriniai

padaliniai – dviejų savivaldybių teritorijose, pvz., Vilniaus regiono Trakų

rajono pataisos inspekcijos pareigūnai prižiūri 162 nuteistuosius, iš kurių

apie 70 nuteistųjų gyvena Elektrėnų savivaldybės teritorijoje. Tai sunkina

pataisos inspekcijų pareigūnų veiklą, taip pat bendradarbiavimą su kitomis

valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, asociacijomis, todėl

tikslinga perskirstyti regionų pataisos inspekcijų veiklos teritorijų ribas ir

įsteigti naujus teritorinius padalinius, taip pat nustatyti maksimalų

probacijos pareigūnų darbo krūvį.

8. Pataisos inspekcijoms išlaikyti 2003 metais skirta

4,36 mln. Litų, 2004 metais – 5,56 mln. Litų, o 2005 metais – 7,11 mln.

Litų, tačiau funkcijoms atlikti trūksta būtinų materialinių išteklių (patalpų,

automobilių, kompiuterinės technikos ir kita), nes pataisos inspekcijos turi

tik 14 tarnybinių automobilių, 110 kompiuterių (iš jų 21 procentas – pasenę),

12 kopijavimo įrenginių ir kita. Žmogiškųjų ir materialinių išteklių stoka

objektyviai mažina galimybes tinkamai vykdyti nuteistųjų priežiūrą ir

koordinuoti socialinės paramos jiems teikimą. Taigi tikslinga pataisos

inspekcijas optimaliai aprūpinti organizacinėmis ir techninėmis darbo

priemonėmis, keisti probacijos pareigūnų tarnybinio atlyginimo dydžius ir

panašiai.

9. Regionų pataisos inspekcijų veiklą koordinuojanti

institucija yra Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau

vadinama – Kalėjimų departamentas), tačiau šios įstaigos veikla ir organizacinė

struktūra skirta laisvės atėmimo bausmių vykdymui koordinuoti ir užtikrinti,

nes tiesiogiai už probacijos vykdymą atsakingas tik vienas Kalėjimų

departamento skyrius. Šio skyriaus veiklą kuruoja Kalėjimų departamento

direktoriaus pavaduotojas, taip pat atsakingas už apsaugą ir priežiūrą bei

socialinę reabilitaciją laisvės atėmimo vietose. Tokia už probacijos vykdymą

atsakingos centrinės institucijos struktūra ir funkcijų paskirstymas joje

lemia, kad probacijos įgyvendinimui skiriama per mažai dėmesio. Kad Kalėjimų

departamentas veiksmingiau vykdytų probaciją, reikia įsteigti departamento

direktoriaus pavaduotojo, atsakingo už probacijos vykdymą, etatą, pertvarkyti

šios institucijos struktūrą, specializuoti joje dirbančius pareigūnus.

10. Lietuvoje, be pataisos inspekcijų, vykdant

probaciją dalyvauja ir kitos valstybės bei savivaldybių

institucijos ir įstaigos (policija, savivaldybių administracijos

socialinės paramos skyriai, vaiko teisių apsaugos tarnybos, seniūnijos,

teritorinės darbo biržos, švietimo įstaigos ir panašiai). Pvz., policija ieško

pasislėpusių nuteistųjų, teikia duomenis apie nuteistųjų padarytus teisės

pažeidimus, pagal kompetenciją kontroliuoja nuteistiesiems skirtų draudimų ir

įpareigojimų vykdymą ir panašiai, savivaldybių administracijų socialinės

paramos skyriai teikia socialinę paramą nuteistiesiems, kuriems taikoma

probacija, darbo biržos padeda nuteistiesiems įsidarbinti, tačiau minėtų

institucijų funkcijos šiame procese aiškiai neapibrėžtos ir neatribotos, nėra

efektyvios institucijų bendradarbiavimo sistemos. Taigi tikslinga kurti šių

institucijų sąveikos vykdant probaciją modelį.

11. Pataisos inspekcijos, vykdydamos nuteistųjų

priežiūrą, neretai kreipiasi į seniūnijas, prašydamos apibūdinti nuteistąjį,

tačiau šios dažnai atsisako teikti tokią informaciją, paaiškindamos, kad teisės

aktuose tokia pareiga nenustatyta. Vykdyti probaciją trukdo per menkas pataisos

inspekcijų bendradarbiavimas su atliekančiais nusikalstamų veikų ir kitų teisės

pažeidimų prevenciją, saugančiais savo apylinkėje viešąją tvarką ir visuomeninę

rimtį teritorinių policijos įstaigų pareigūnais, galinčiais suteikti pataisos

inspekcijos pareigūnui reikiamų žinių apie nuteistą asmenį, kuriam paskirta

probacija. Taigi reikėtų reguliuoti probacijos procese dalyvaujančių

institucijų funkcijas ir bendradarbiavimą. Veiksmingo bendradarbiavimo priemonė

būtų bendros duomenų apie nuteistuosius, kuriems taikoma probacija, ir jų

padarytus teisės pažeidimus bazės sukūrimas.

12. Kad nuteistieji, kuriems paskirta probacija, gautų

veiksmingesnę socialinę paramą, būtina stiprinti pataisos inspekcijų,

savivaldybių institucijų ir teritorinių darbo biržų bendradarbiavimą. Pataisos

inspekcijos joms pavestą funkciją – padėti įsidarbinti darbingiems

nuteistiesiems, kuriems paskirta probacija, – atlieka bendradarbiaudamos su

teritorinėmis darbo biržomis. Iš 2006 m. spalio 1 d. Buvusių pataisos

inspekcijų įskaitoje 8598 nuteistųjų dirbo tik 3447 (arba 40,1 procento) ir dar

1100 (arba 12,8 procento) mokėsi.

Šiuo metu socialinės paramos teikimą nuteistiesiems

numato Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (Žin., 2006, Nr. 17-589), Lietuvos

Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 73-2762), Lietuvos

Respublikos piniginės

socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims

įstatymas (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr.

130-4889),

Bausmių vykdymo kodeksas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gruodžio 5

d. Nutarimas Nr. 1440 „Dėl socialinės paramos teikimo asmenims, grįžusiems iš

laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietų, socialinės bei psichologinės

reabilitacijos įstaigų, ir šių asmenų įdarbinimo“ (Žin., 1996, Nr. 119-2796) ir kiti

Lietuvos Respublikos teisės aktai. Šie teisės aktai atitinkamai numato galimybę

nuteistajam gauti socialines paslaugas, socialinę globą, pašalpas ir pinigines

išmokas, šalpą daiktais.

Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos 2005 metais

išsiuntė savivaldybėms 5832 pranešimus apie nuteistuosius, kuriuos

rengiamasi paleisti iš pataisos įstaigų, prašydamos padėti spręsti šių asmenų

socialines problemas. Iš savivaldybių gauti 2755 teigiami atsakymai (tik

47,2 procento). Neretai asmuo, paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neturi

pragyvenimo šaltinio (ypač didžiuosiuose miestuose). Savivaldybė tokiam

asmeniui gali skirti vienkartinę pašalpą, maisto talonų ir panašiai, bet

paprastai ne anksčiau kaip po trijų savaičių nuo prašymo pateikimo. Kadangi

asmeniui, grįžusiam iš laisvės atėmimo vietos, labai svarbu turėti bent

minimalų pragyvenimo šaltinį nuo pirmosios paleidimo iš pataisos įstaigos

dienos, savivaldybės galėtų atsižvelgti į pataisos inspekcijų tarpininkavimą,

kad tokių asmenų prašymai būtų nagrinėjami skubos tvarka. Be to, savivaldybių

administracijų socialinės paramos skyriai turėtų teikti ne tik paramą

trumpalaikiams gyvenimo poreikiams tenkinti (pvz., vienkartinės pašalpos,

laikinas apgyvendinimas ir panašiai), bet ir socialines paslaugas – pagelbėti

nuteistajam, kuriam paskirta probacija, sugrįžti į visuomenę.

13. Per mažai bendradarbiauja probaciją vykdančios

valstybės institucijos ir visuomenė, o toks bendradarbiavimas – itin svarbus.

Šiuo metu tik nedaugelis asociacijų rūpinasi nuteistųjų integracija į visuomenę,

didžiumai jų ši veikla ne pagrindinė. Asociacijų, kurių pagrindinis tikslas –

padėti nuteistiesiems, tik kelios (pvz., Lietuvos kalinių globos draugija,

Lygtinai išleistų asmenų priežiūros organizacija). Be to, didžiumos asociacijų

veikla apsiriboja tik tam tikros materialinės paramos, dažniausiai stichiškos

ir nekoordinuotos, teikimu (nemokamas maitinimas, labdara drabužiais, avalyne

ir panašiai), mat pernelyg neigiama viešoji nuomonė apie teistus asmenis, dėl

to į probacijos vykdymo procesą sunku įtraukti asociacijas ir savanorius.

Reikėtų gyventojų teisinio švietimo ir visuomenės sąmoningumo ugdymo programų,

prie kurių įgyvendinimo turėtų prisidėti ir savivaldybių institucijos. Kad

šiame procese kuo aktyviau dalyvautų asociacijos, reikia nustatyti jų galimas

funkcijas (pvz., padėti nuteistajam susirasti gyvenamąją vietą, darbą ar

mokymosi įstaigą, atkurti ryšius su šeima ir kitais artimaisiais, pradėti

gydytis nuo priklausomybės ligų, padėti įgyti reikiamų socialinių įgūdžių ir

panašiai) ir numatyti, kaip valstybė joms kompensuos tiesiogines išlaidas

(transporto, patalpų, kanceliarijos priemonių ir panašiai), patirtas dirbant su

nuteistaisiais, kuriems taikoma probacija.

14. Itin svarbi socialinė parama nuteistiesiems,

kuriems taikoma probacija. Asmuo, paleistas iš laisvės atėmimo vietos,

susiduria su gyvenamojo būsto, įsidarbinimo, materialinės paramos ir kitomis

problemomis. Darbo ir socialinių tyrimų institutas 2001 metais šešiose Lietuvos

pataisos įstaigose atliko tyrimą ir nustatė, kad dauguma grįžusių iš pataisos

įstaigų nuteistųjų norėtų įvairios valstybės ir savivaldybių institucijų

paramos: piniginių išmokų (84 procentai), pagalbos susirandant darbą (57

procentai, o kad norėtų dirbti, nurodė 62 procentai), pagalbos tvarkant

dokumentus (35 procentai). Šios paramos stoka lemia recidyvinį nusikalstamumą,

pvz., 2005 metais 918 nuteistųjų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl naujų

nusikalstamų veikų (9,1 procento), 1386 asmenys, buvę pataisos inspekcijų

įskaitoje, nuteisti už naujas nusikalstamas veikas (13,7 procento).

15. Probacijos veiksmingumą lemia ir socialinės

integracijos ir reabilitacijos programų, kurias vykdo pataisos inspekcijos,

kokybė. Pataisos inspekcijose vykdomos šios programos: Lygtinai paleistų iš

pataisos įstaigų bei lygtinai atleistų nuo laisvės atėmimo bausmės prieš

terminą asmenų socialinės integracijos programa, patvirtinta Kalėjimų

departamento direktoriaus 2003 m. gegužės 8 d. Įsakymu Nr. 4/07-79 (Žin., 2003,

Nr. 48-2147),

Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas panaudojant smurtą, socialinės

reabilitacijos programa, Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas apsvaigus nuo

alkoholio, socialinės reabilitacijos programa, Asmenų, padariusių nusikalstamas

veikas transporto eismo saugumui, socialinės reabilitacijos programa,

patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. gruodžio 19 d. Įsakymu

Nr. 4/07-243 (Žin., 2004, Nr. 7-167), ir Asmenų,

padariusių nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams

interesams, socialinės reabilitacijos programa, patvirtinta Kalėjimų

departamento direktoriaus 2004 m. gruodžio 27 d. Įsakymu Nr. 4/07-305

(Žin., 2004, Nr. 188-7051).

Programų turinys rodo, kad jos – tik šviečiamosios ir deramai neskatina

keisti nusikalstamo elgesio, neugdo osocialių įgūdžių. Šių programų tikslas

turėtų būti – siekti, kad nuteistojo pastangos keisti savo gyvenimą teisėtais

būdais ir priemonėmis nebūtų trumpalaikės. Programos turėtų būti

specializuotos, skirtos prosocialiems gyvenimo įgūdžiams tobulinti. Be to, jų

įgyvendinimas turi būti grindžiamas individualiais nuteistųjų socialiniais

poreikiais, taigi būtina tobulinti šiuo metu taikomą nuteistųjų kartotinio

nusikalstamumo rizikos vertinimo sistemą.

III. PROBACIJOS TAIKYMAS IR VYKDYMAS UŽSIENIO

VALSTYBĖSE

16. Užsienio valstybių patirtis rodo, kad sumažinti

laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų laisvės atėmimo vietose galima dviem

būdais: taikant baudžiamosios atsakomybės realizavimo formas, nesusijusias su

laisvės atėmimo bausme, ir taikant kitas priemones, kurios padėtų sutrumpinti

laisvės atėmimo bausmės terminą. Kai kuriose

valstybėse probacija taikoma kaip bausmių skyrimo alternatyva ar net

kaip savarankiška bausmė. Tam tikrais atvejais

probacija pripažįstamos netgi ikiteisminio tyrimo ar ikiteisminio sulaikymo

alternatyvos (elektroninis monitoringas, mediacija ir kita).

17. Probacijos tikslus ir uždavinius nustato valstybių

baudžiamieji, bausmių vykdymo arba kiti specialūs teisės aktai. Juose

įtvirtinti probacijos skyrimo pagrindai, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės

saugumo ir nusikaltusiųjų resocializacijos interesų pusiausvyrą – esminį

probacijos principą. Pripažįstant, kad šie interesai kiekvienoje byloje

skiriasi ir gali būti suderinami tik atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes,

paprastai formuluojami vertinamojo pobūdžio probacijos skyrimo pagrindai,

numatant plačią teismo diskreciją, pvz., probacija skiriama, jeigu teismas

nusprendžia, kad nebūtina realiai vykdyti bausmės, norint užtikrinti, kad

nuteistas asmuo daugiau nebenusikalstų (Austrija); kad netikslinga skirti kokią

nors kitą bausmę (Airija); kad tokia bausmė sulaikys asmenis nuo tolesnių

nusikaltimų (Švedija).

18. Daugelyje valstybių (Švedijoje, Danijoje,

Vokietijoje) probacija skiriama atsižvelgiant į pagrindus, galinčius lemti pedagoginių

ir socialinių priemonių taikymo veiksmingumą. Vienas iš labiausiai paplitusių

tokių pagrindų – nuteisto asmens priklausomybė nuo narkotinių ar psichotropinių

medžiagų. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, kai kuriose

valstybėse probacija gali būti skiriama, kai nustatomas vien tik nuteisto

asmens priklausomybės nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų faktas, o kai

kuriose valstybėse būtina dar papildomai nustatyti, ar nuteistas asmuo

stengiasi gydytis nuo šios priklausomybės. Pvz., Ispanijoje laisvės atėmimo

bausmė atidedama, jeigu asmuo teisiamas

pirmą kartą ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas – ne ilgiau

kaip 2 metai. Tačiau nustačius, kad nuteistasis yra narkomanas ir gydėsi ar

gydosi nuo šios priklausomybės, minėti probacijos skyrimo apribojimai

netaikomi. Daugelio valstybių įstatymai reikalauja atsižvelgti ir į tai, ar

nuteistas asmuo pasirengęs aktyviai bendradarbiauti su probaciją vykdančiomis

institucijomis arba priimti socialinę pagalbą, taip išvengiama priverstinės

pagalbos teikimo nuteistajam problemos.

19. Užsienio valstybėse už probaciją paprastai

atsakingos bausmių vykdymo institucijos. Kai kuriose valstybėse probaciją vykdo

speciali bausmių vykdymo institucija – probacijos tarnyba (Vokietijoje,

Liuksemburge, Olandijoje, Suomijoje ir kitur). Valstybėse, kuriose probacija

suprantama kaip socialinių ir pedagoginių paramos nuteistiesiems priemonių

visuma, ją vykdo socialinio darbo institucijos (Airijoje).

20. Pirmoji probacijos tarnybų veiklos sritis – rašytinių, kartais

žodinių ataskaitų teikimas kitoms teisėsaugos institucijoms. Šios ataskaitos

gali skirtis turiniu, atsižvelgiant į jų tikslą, adresatą, baudžiamojo proceso

stadiją ar baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos etapą. Būdingiausios jų

formos: ikiteisminio asmenybės socialinio tyrimo ataskaitos, ataskaitos prieš

paskelbiant nuosprendį, ekspertų informacija apie pažeidėjo asmenybę ar

sulaikytojo psichologinę būklę, patariamosios ataskaitos teisingumo

institucijoms dėl sprendimo priėmimo (patraukimo baudžiamojon atsakomybėn,

siuntimo, ikiteisminio sulaikymo, bausmės, malonės, amnestijos, paleidimo),

įvertinamosios ir teisės pažeidėjo staigios pažangos ataskaitos, skirtos

įvertinti nuteistojo resocializaciją ir pakeisti baudžiamosios atsakomybės

realizavimo formą ar turinį. Valstybėse, kurių baudžiamojoje politikoje labiau

pabrėžiama būtinybė resocializuoti nuteistą asmenį (Švedijoje, Danijoje),

teismams teikiama informacija, pagal kurią būtų galima preliminariai nustatyti

socialines nusikaltimų priežastis ir jų pašalinimo galimybę, – tai informacija

apie nuteistojo šeimą, išsilavinimą, darbą, finansinę, psichinės ir fizinės

sveikatos būklę, gyvenimo būdą, laisvalaikio veiklą, pomėgius, draugus ir

panašiai. Valstybėse, kuriose taikant probaciją prioritetas teikiamas

visuomenės saugumui, teismui teikiami duomenys apie pažeidėjo praeityje panaudotą

smurtą, padaryto nusikaltimo poveikį aukai, nuteistojo požiūrį į padarytą

nusikalstamą veiką ir panašiai. Informacijos ikiteisminei išvadai rengti

šaltiniai – valstybės ir savivaldos institucijų įrašai apie nuteistą asmenį,

pokalbis su asmenimis, kurie turi informacijos apie nuteistąjį (artimaisiais,

bendradarbiais ar bendramoksliais, gydytojais ir panašiai), taip pat pokalbis

su pačiu nuteistuoju. Rengiant ikiteisminę išvadą ir nustatant susipažinimo su

ikiteismine išvada tvarką, svarbi nuteistojo teisė į privatų gyvenimą.

Daugumoje valstybių ribojama galimybė gauti ikiteisminėje išvadoje pateikiamą

informaciją; su ja susipažinti gali tik pats nuteistasis, teisėjas, prokuroras

ar kitas įgaliotas pareigūnas.

Antroji probacijos tarnybų veiklos sritis – sprendimų vykdymas.

Paprastai probacijos tarnybos, vykdydamos teisingumo institucijų sprendimus,

kuriais paskirtos tam tikros baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos,

atlieka nuteistųjų priežiūrą visuomenėje: prižiūri paskirtosios bausmės

vykdymą, susitinka su teisės pažeidėjais ir kontroliuoja jų elgesį, tikrina, ar

laikomasi jiems paskirtų apribojimų. Be to, probacijos tarnybos vis dažniau

įtraukiamos ir į terapijos priemonių, kurios kaip teismo įpareigojimai

skiriamos alkoholikams, narkomanams, psichikos ligoniams, smurtautojams,

seksualines nusikalstamas veikas padariusiems asmenims ir kitiems teisės

pažeidėjams, organizavimą ir vykdymą.

Trečioji probacijos tarnybų veiklos sritis – pagalba

ir parama teisės pažeidėjams: informacijos teikimas ir konsultavimas, pagalba

sprendžiant turtines ir neturtines problemas, aprūpinimas maistu, gyvenamuoju

plotu ar darbu, kontaktų kūrimas, tarpininkavimas, siuntimas į kitas

institucijas, teikiančias socialinę paramą nuteistiesiems, vadovavimas, terapijos pokalbių grupių

sudarymas ir panašiai. Pažymėtina, kad ši probacijos tarnybų veikla – prioritetinė ir gali būti traktuojama kaip visos

probacijos veiklos jungiamasis veiksnys, apimantis didžiumos turtinių

(apgyvendinimo, darbo, pajamų, laisvalaikio) ir neturtinių (psichinių,

socialinių, tarpusavio santykių, susijusių su teisėsauga, ir emocinių) problemų

sprendimą. Probacijos tarnybų intervencija priderinta prie esamos teisės

pažeidėjo problemos pobūdžio, jo padarytos nusikalstamos veikos (specialus

dėmesys skiriamas pažeidėjams, padariusiems nusikalstamas veikas, susijusias su

narkotikais, seksualines ar smurtines nusikalstamas veikas) ir teisės pažeidėjo

kategorijos (pažeidėjai, priklausomi nuo narkotikų ar alkoholio, turintys

psichinių sveikatos sutrikimų, etninės ar seksualinės mažumos). Paminėtina, kad

kai kur (Škotijoje, Anglijoje, Velse) ši probacijos tarnybos veikla plėtojama

ir laisvės atėmimo vietose. Vertinamas kalinio, išėjusio į laisvę, rizikos ir

pavojaus visuomenei laipsnis, sudaromas veiksmų planas; organizuojama programų

priežiūra ir koordinavimas rengiant nuteistuosius paleisti ar išleidžiant

trumpalaikių atostogų; padedama tokius asmenis apgyvendinti; vykdoma išėjusiųjų

į laisvę priežiūra, dirbama su jų šeima ir panašiai.

21. Svarbu, kad prie probacijos

vykdymo prisidėtų visuomenė (vietos bendruomenės, nevyriausybinės

organizacijos, savanoriai). Tai labai padėtų

nuteistam asmeniui įsitvirtinti visuomenėje. Daugelyje valstybių probaciją

vykdančios institucijos siekia į šį procesą įtraukti asociacijas ir savanorius.

22. Užsienio

valstybių patirtis (ypač probacijos skyrimo pagrindai ir tvarka, gydymasis nuo

narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų priklausomybės (probacijos

pagrindo), ikiteisminės išvados apie asmenį, visuomenės vaidmuo vykdant probaciją

ir panašiai) labai padėtų kurti ir tobulinti probacijos teisinį reguliavimą

Lietuvos Respublikoje.

IV. Probacijos sistemos

PRINCIPAI ir tikslaS

23. Probacijos sistema grindžiama šiais pagrindiniais

principais

23.1. nuteistojo resocializacijos ir visuomenės

saugumo interesų pusiausvyros užtikrinimo principu;

23.2. probacijos priemonių individualizavimo principu,

reikalaujančiu, kad probacijos priemonės būtų taikomos atsižvelgiant į

nuteistojo asmenybę (asmenines, šeimos, sveikatos, dalykines, kitas savybes ir

gebėjimus), padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo

elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, kitas svarbias aplinkybes;

23.3. probacijos priemonių visapusiškumo principu,

reikalaujančiu, kad probacija pasireikštų ne tik nuteistųjų priežiūra, bet ir

veiksmingos socialinės paramos jiems teikimu;

23.4.

nukentėjusiojo teisių apsaugos skiriant probaciją principu, reikalaujančiu

sudaryti palankiausias sąlygas atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą;

23.5. visuomenės

dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principu, reikalaujančiu skatinti

asociacijas ir savanorius dalyvauti vykdant probaciją, plėtoti visuomenės

teisinį švietimą ir kelti visuomenės teisinę sąmonę.

24. Probacijos sistemos tikslas – užtikrinti visuomenės saugumą, sudaryti sąlygas

įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją, mažinti nusikalstamų veikų recidyvą

ir laisvės atėmimo vietose esančių asmenų.

V. koncepcijos įgyvendinimo

uždaviniai ir veiksmingumo vertinimo kriterijai

25. Šios Koncepcijos įgyvendinimo uždaviniai

25.1. tobulinti probacijos teisinį reguliavimą;

25.2. suformuoti tinkamas metodologines probacijos

priežiūros sąlygas;

25.3. sukurti vientisą institucijų, vykdančių

probaciją, tinklą;

25.4. užtikrinti socialinių paslaugų prieinamumą nuteistiesiems,

kuriems paskirta probacija;

25.5. skatinti visuomenę dalyvauti probacijos procese.

26. Šios Koncepcijos

įgyvendinimo veiksmingumas bus vertinamas pagal šiuos kriterijus

26.1. ar sumažėjo laisvės atėmimo vietose esančių

asmenų;

26.2. ar sumažėjo nusikalstamas veikas padariusių

nuteistųjų, kuriems paskirta probacija;

26.3. ar sumažėjo nuteistųjų, kuriems paskirta

probacija (vidutinis skaičius, tenkantis vienam pataisos inspekcijų

pareigūnui);

26.4. ar padaugėjo nuteistųjų, kuriems paskyrus probaciją

suteikta socialinė parama;

26.5. ar pagausėjo asociacijų ir savanorių,

dalyvaujančių probacijos procese.

VI. laukiami rezultatai

27. Tobulinant probacijos teisinį reguliavimą, bus

27.1. sistemiškai sureguliuoti probacijos taikymo ir

vykdymo procesai;

27.2. įstatymuose įtvirtintos nuteistųjų, kuriems

paskirta probacija, teisės ir pareigos, nuobaudų bei skatinimo priemonių

skyrimo nuteistiesiems procedūros;

27.3. apibrėžtos nuteistųjų, kuriems paskirta

probacija, priežiūros formos;

27.4. nustatytos probaciją vykdančių institucijų

funkcijos ir įgaliojimai, apibrėžtas asociacijų ir savanorių, dalyvaujančių

vykdant probaciją, teisinis statusas.

28. Sudarant tinkamas metodologines probacijos

priežiūros sąlygas, bus

28.1. nustatytas

ikiteisminių išvadų rengimo ir teikimo teismui mechanizmas, kuris padės teismui

individualizuoti baudžiamąją atsakomybę ir parinkti asmeniui, padariusiam

nusikalstamą veiką, geriausiai tinkančią baudžiamosios atsakomybės realizavimo

formą;

28.2. įdiegtas nusikaltimą padariusių asmenų

kartotinės nusikalstamos veikos padarymo rizikos vertinimas, pagal kurį bus

galima taikyti veiksmingesnes probacijos priemones;

28.3. įdiegtos

specializuotos probacijos priežiūros priemonės, skirtos prosocialiems gyvenimo

įgūdžiams tobulinti;

28.4. sudarytos galimybės nuteistajam dalyvauti

probacijos vykdymo procese planuojant jo priežiūros priemones.

29. Kuriant vientisą institucijų, vykdančių probaciją,

tinklą, bus

29.1. perskirstytos regionų pataisos inspekcijų

veiklos ribos ir įsteigtos naujos teritorinės pataisos inspekcijos pagal

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinį suskirstymą;

29.2. priemonėmis, būtinomis probacijos priežiūrai

vykdyti ir socialinei paramai teikti, užtikrinti pakankami žmogiškieji

probaciją vykdančių institucijų ištekliai ir sustiprinta pataisos inspekcijų

materialinė ir techninė bazė;

29.3. optimizuota Kalėjimų departamento vidinė

struktūra – bausmių vykdymą koordinuojančios institucijos struktūra suformuota

taip, kad vienodai būtų užtikrinamas tiek laisvės atėmimo bausmės, tiek

probacijos vykdymas;

29.4. parengti probacijos

pareigūnai veiksmingo naujo instituto (rizikos vertinimo ir ikiteisminių išvadų

rengimo) ir probacijos priežiūros metodologinėms sąlygoms įgyvendinti.

30. Užtikrinant socialinių paslaugų prieinamumą

nuteistiesiems, kuriems paskirta probacija, bus

30.1. nustatyta probacijos procese dalyvaujančių valstybės institucijų, asociacijų ir

savanorių bendradarbiavimo tvarka ir veiklos koordinavimo procedūros,

leisiančios užtikrinti socialinės paramos nuteistiesiems teikimą laiku ir

probacijos procese dalyvaujančių institucijų glaudų bendradarbiavimą

organizuojant nuteistųjų priežiūrą ir socialinės paramos jiems teikimą;

30.2. plečiama socialinės paramos formų ir priemonių

nuteistiesiems pasiūla, naudojant Europos

Sąjungos struktūrinių fondų paramą.

31. Skatinant visuomenės dalyvavimą probacijos

procese, bus

31.1. didinamas visuomenės aktyvumas probacijos

vykdymo procese – nustatytas asociacijų ir savanorių patirtų išlaidų, susijusių

su probacijos vykdymu, kompensavimas;

31.2. keičiama neigiama viešoji nuomonė apie nuteistus

asmenis.

VII. koncepcijos

įgyvendinimas

32. Šios Koncepcijos įgyvendinimą koordinuoja

Teisingumo ministerija.

33. Lėšos šiai Koncepcijai įgyvendinti skiriamos iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Lėšos, atsižvelgiant į finansines

valstybės galimybes, numatomos rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo

įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programą. Gali būti naudojamos ir

Europos Sąjungos struktūrinių fondų, labdaros ir paramos fondų lėšos.

Nauja Priemonių plano

redakcija

Nr. 484, 2008-05-21,

Žin., 2008, Nr. 61-2308 (2008-05-29)

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 220

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. 484 redakcija)

PROBACIJOS SISTEMOS LIETUVOJE KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO

PRIEMONIŲ PLANAS

Uždavinys

Priemonė

Įvykdymo terminas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)

Atsakingi vykdytojai

2008 metais

2009 metais

2010 metais

2011 metais

2012 metais

iš viso

1. Tobulinti probacijos

teisinį reguliavimą

1.1. Parengti ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo

projektą, baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų pakeitimų projektus

2008 metų

IV ketvirtis

Teisingumo ministerija,

Teisės institutas, Kalėjimų departamentas

1.2. Parengti probaciją

reglamentuojančių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimų projektus

2009 metų

II ketvirtis

Teisingumo ministerija,

Kalėjimų departamentas

2. Suformuoti tinkamas

metodologines probacijos priežiūros sąlygas

2.1. Parengti nusikaltimą

padariusių asmenų kartotinės nusikalstamos veiklos padarymo rizikos vertinimo

ir ikiteisminių išvadų rengimo metodikas

2008 metų

IV ketvirtis

290

290

Kalėjimų departamentas,

Teisės institutas, Teisingumo ministerija

2.2. Parengti probacijos

planų rengimo metodiką

2008–2009 metai

54

16

70

Kalėjimų departamentas,

Teisės institutas, Teisingumo ministerija

2.3. Parengti nuteistųjų,

kuriems paskirta probacija, priežiūros programas ir jų vykdymo metodiką

2008–2009 metai

590

200

790

Kalėjimų departamentas,

Teisės institutas, Teisingumo ministerija

3. Sukurti vientisą

institucijų, vykdančių probaciją, tinklą

3.1.

Perskirstyti regionų pataisos inspekcijų veiklos ribas ir įsteigti naujas

teritorines pataisos inspekcijas

2009 metai

250

250

Kalėjimų departamentas,

regionų pataisos inspekcijos

3.2. Plėtoti žmogiškuosius

išteklius pataisos inspekcijose (įsteigti naujas pareigybes regionų ir

teritorinėse pataisos inspekcijose, pakeisti regionų pataisos inspekcijų

administracines struktūras, specializuoti pareigūnus)

2009–2012 metai

2175

2600

2491

2491

9757

Kalėjimų departamentas,

regionų pataisos inspekcijos

3.3. Stiprinti pataisos

inspekcijų materialinę ir techninę bazę

2009–2012 metai

2078

2078

2078

2044

8278

Kalėjimų departamentas,

regionų pataisos inspekcijos

3.4. Aprūpinti pataisos

inspekcijas priemonėmis, būtinomis tarnybinei veiklai vykdyti (lėšos

savanorių išlaidoms padengti, degalai, automobilių, mobiliojo ryšio priemonių

naudojimo išlaidos ir kita)

2008–2012 metai

300

630

670

670

662

2932

Kalėjimų departamentas,

regionų pataisos inspekcijos

3.5. Pakeisti Kalėjimų

departamento vidinę struktūrą (papildomai įsteigti 6 pareigybes)

2009 metų

I ketvirtis

451

451

Teisingumo ministerija,

Kalėjimų departamentas

3.6. Apmokyti probacijos

pareigūnus dirbti su nusikaltimą padariusių asmenų kartotinės nusikalstamos

veikos padarymo rizikos vertinimo ir ikiteisminių išvadų rengimo, probacijos

planų rengimo metodikomis, vykdyti priežiūros programas

2008–2011 metai

216

155

155

154

680

Kalėjimų departamentas,

Kalėjimų departamento Mokymo centras, regionų pataisos inspekcijos

4. Užtikrinti socialinių

paslaugų prieinamumą nuteistiesiems, kuriems paskirta probacija

4.1. Naudojant Europos

Sąjungos struktūrinių fondų paramą, remti nuteistųjų, kuriems paskirta

probacija, socialinės integracijos ir socialinių paslaugų plėtros projektus

2008–2013 metai

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija, Kalėjimų departamentas

5. Skatinti visuomenę dalyvauti probacijos procese

5.1. Per visuomenės informavimo priemones supažindinti gyventojus su

probacijos sistema ir probacijos tarnybų veikla (sukurti interneto

tinklalapį, rengti informacinius leidinius, radijo ir televizijos laidas ir

panašiai)

2008–2012 metai

50

48

50

50

50

248

Kalėjimų departamentas, Teisingumo ministerija

––––––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

484,

2008-05-21, Žin., 2008, Nr. 61-2308 (2008-05-29)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M. VASARIO 21 D. NUTARIMO NR. 220

"DĖL PROBACIJOS SISTEMOS LIETUVOJE KONCEPCIJOS IR PROBACIJOS SISTEMOS

LIETUVOJE KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Vilija Tamaliūnienė (2008-05-30)

vitama@lrs.lt