TAR.4F3B457F86F4

DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO IR PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

1 Articles / Provisions · Lithuania

Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2024-03-16

DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO IR PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO Open official source

Suvestinė redakcija nuo 2024-03-16

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 69-2481, i. k. 105301MISAK00D1-256

Nauja redakcija nuo 2024-03-16

Nr. D1-84, 2024-03-15, paskelbta TAR 2024-03-15, i. k. 2024-04743

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO IR PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

2005 m. gegužės 23 d. Nr. D1-256

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 21 ir 22 straipsniais, vykdydamas Upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 472 „Dėl Upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus rinkimo tvarkos patvirtinimo“, ir įgyvendindamas 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 5 straipsnį, II ir V priedus su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 30 d. Komisijos direktyva 2014/101/ES,

t v i r t i n u pridedamus

1. Paviršinių vandens telkinių tipų aprašą;

2. Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašą.

Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2010-10-31

Priedo naikinimas

Nr. D1-890, 2010-10-27, Žin. 2010, Nr. 128-6563 (2010-10-30), i. k. 110301MISAK00D1-890

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2016 m. rugpjūčio 4 d.

įsakymo Nr. D1-534 redakcija)

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠAS

1. Paviršinių vandens telkinių tipų aprašas (toliau – Aprašas) nustato upių (tarp jų upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų), ežerų (tarp jų ežerų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, tvenkinių ir karjerų), tarpinių (tarp jų tarpinių vandenų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių) ir priekrantės vandenų kategorijų paviršinių vandens telkinių tipus, kuriems turi būti nustatomos etaloninės sąlygos ir paviršinių vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo kriterijai.

2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatyme ir Vandensaugos tikslų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 „Dėl Vandensaugos tikslų nustatymo metodikos patvirtinimo“, apibrėžtas sąvokas.

3. Upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai yra pateikiami 1, 2, 3 ir 4 lentelėse.

1 lentelė. Upių tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

Eil. Nr.

Tipas

Veiksniai

Ekoregionas

Absoliutinis aukštis, m

Baseino plotas, km²

Vidutinis vandens paviršiaus nuolydis, m/km

Geologinis pagrindas

Baltijos jūros

<200

<100

–

Kalcinis

100-1000

<0,7

100-1000

>0,7

>1000

<0,3

>1000

>0,3

2 lentelė. Ežerų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

Eil. Nr.

Tipas

Veiksniai

Ekoregionas

Absoliutinis aukštis, m

Vidutinis gylis, m

Didžiausias gylis, m

Paviršiaus plotas, km²

Geologinis pagrindas

Baltijos jūros

<200

≤3

–

>0,5

Kalcinis

<11

11-30

–

>30

3 lentelė. Tarpinių vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

Eil. Nr.

Tipas

Veiksniai

Ekoregionas

Vidutinis potvynių dydis, m

Druskingumas, ‰, praktiniai druskingumo vienetai

Bangų poveikis

Vidutinė substrato sudėtis

Baltijos jūros

0,5-5

Labai apsaugota

Smėlis, dumblas

<0,5

Labai apsaugota

Smėlis, dumblas

0,5-18

Atvira

Smėlis, akmenys

4 lentelė. Priekrantės vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

Eil. Nr.

Tipas

Veiksniai

Ekoregionas

Vidutinis potvynių dydis, m

Vidutinis gylis, m

Druskingumas, ‰, praktiniai druskingumo vienetai

Vidutinė substrato sudėtis

Baltijos jūros

5-30

5-18

Smėlis

5-18

Smėlis−žvyras, akmenys

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2024 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. D1-84

redakcija)

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠAS

1. Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) nustato paviršinių vandens telkinių tipų etalonines sąlygas.

2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Vandensaugos tikslų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 „Dėl Vandensaugos tikslų nustatymo metodikos patvirtinimo“ ir Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“, apibrėžtas sąvokas.

3. Apraše nurodytos upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai (1–4 lentelės).

1 lentelė. Upių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Upės tipas

Erdvinė vertinimo skalė

Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas

Biologiniai

Fitoplanktono taksonominė sudėtis ir gausa

Upės fitoplanktono indekso (UFPI) vertė

4–5

Tyrimų vieta

0,5

Vandens floros – fitobentoso ir makrofitų – taksonominė sudėtis ir gausa

Upės fitobentoso indekso (UFBI) vertė

1–5

Upės makrofitų etaloninio indekso (UMEI) vertė

2–5

100

Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa

Danijos indekso upių faunai (DIUF) vertė

1–5

Vidutinio balų skaičiaus taksonui (ASPT) vertė

1–5

Bendras Diptera šeimų, Ephemeroptera ir Plecoptera rūšių skaičius mėginyje (DEP), vnt.

1–5

Bendro Ephemeroptera, Hemiptera ir Plecoptera individų skaičiaus dalies mėginyje ir bendro Crustacea ir Hirudinea individų skaičiaus dalies mėginyje skirtumas (EHP-CrHi), proc.

1–5

0,6

Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra

Netolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (NTOLE n), proc.

1 (1 pastaba)

1 (2 pastaba), 2

Netolerantiškų žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (NTOLE sp), vnt.

1 (1 pastaba)

1 (2 pastaba), 2

10.

Tolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (TOLE n), proc.

1 (1 pastaba)

1 (2 pastaba), 2

11.

Tolerantiškų žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (TOLE sp), proc.

1 (1 pastaba)

1 (2 pastaba), 2

12.

Visaėdžių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (OMNI n), proc.

1 (1 pastaba)

1 (2 pastaba), 2

13.

Reofilinių žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (RH sp), vnt.

1 (1 pastaba)

1 (2 pastaba), 2

14.

Litofilinių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (LITH n), proc.

1 (1 pastaba)

1 (2 pastaba), 2

15.

Litofilinių žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (LITH sp), proc.

1 (1 pastaba)

1 (2 pastaba), 2

16.

Hidromorfologiniai

Hidrologinis režimas

Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika

Nuotėkio dydis ir pobūdis

1–5

Tyrimų vieta

Nėra natūralaus nuotėkio dydžio pokyčių dėl žmogaus veiklos poveikio (vandens paėmimo, HE veiklos, vandens išleidimo iš tvenkinių, patvankos įtakos) arba nuotėkio dydžio ir pobūdžio svyravimas nereikšmingas.

17.

Upės vientisumas

Upės ruožas (3 pastaba)

Nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai.

18.

Morfologinės sąlygos

Krantų ir vagos struktūra

Upės vagos pobūdis

Vaga natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis, neišgilinta, neišplatinta, neišskaidyta į atšakas ar kitaip pakeista).

19.

Pakrančių augmenijos būklė

>70 proc. pakrantės dalyje natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta (juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų) driekiasi abiem krantais (upės pakrantėje ar už natūralios salpos).

20.

Grunto sudėtis

Upės ruožas (4 pastaba)

Vagos dugne vyrauja heterogeniškas, įvairaus grūdėtumo frakcijų kietas gruntas (smėlis ir (arba) žvyras, ir (arba) gargždas, ir (arba) akmenys).

21.

Fizikiniai-cheminiai

Bendri duomenys

Maistingosios medžiagos

Nitratų azoto (NO3-N) vidutinė metų vertė, mg/l N

1–5

Tyrimų vieta

≤0,90

22.

Amonio azoto (NH4-N) vidutinė metų vertė, mg/l N

≤0,06

23.

Bendrojo azoto (Nb) vidutinė metų vertė, mg/l

≤1,40

24.

Fosfatų fosforo (PO4-P) vidutinė metų vertė, mg/l P

≤0,03

25.

Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė metų vertė, mg/l

≤0,06

26.

Organinės medžiagos

Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS7) vidutinė metų vertė, mg/l O2

≤1,80

27.

Prisotinimas deguonimi

Ištirpusio deguonies kiekio vandenyje (O2) vidutinė metų vertė, mg/l

1,3,4,5

≥9,5

≥8,5

28.

Specifiniai teršalai

Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l

1–5

Tyrimų vieta

Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio

Pastabos

1. 1-ojo tipo upės, kurių vagos nuolydis >0,7 m/km;

2. 1-ojo tipo upės, kurių vagos nuolydis <0,7 m/km;

3. upių ruožų, kuriuose vertinami hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai, ilgiai: upių, kurių baseino plotas <100 km², – 0,5 km aukščiau ir 0,5 km žemiau tyrimų vietos; 100–1000 km², – 2,5 km aukščiau ir 2,5 km žemiau tyrimų vietos; >1000 km², – 5 km aukščiau ir 5 km žemiau tyrimų vietos;

4. upių ruožų, kuriuose vertinamas grunto sudėties rodiklis, ilgiai: upių, kurių baseino plotas <100 km2, – 50 m aukščiau ir 50 m žemiau tyrimų vietos; 100–1000 km2, – 100 m aukščiau ir 100 m žemiau tyrimų vietos; >1000 km2, – 200 m aukščiau ir 200 m žemiau tyrimų vietos.

2 lentelė. Ežerų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Ežero tipas

Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas

Biologiniai

Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė

Ežero fitoplanktono indekso (EFPI) vertė

1–3

0,5

Vandens floros – fitobentoso ir makrofitų – taksonominė sudėtis ir gausa

Ežero fitobentoso indekso (EFBI) vertė

0,3

Makrofitų etaloninio indekso (MEI) vertė

100

Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa

Pirmojo Hill’o skaičiaus (H1) vertė

Vidutinio balų skaičiaus taksonui (ASPT) vertė

5,8

Vabalų (Coleoptera), lašalų (Ephemeroptera) ir ankstyvių (Plecoptera) taksonų (rūšių arba genčių) skaičius (CEP), vnt.

Vabalų (Coleoptera), žirgelių (Odonata) ir ankstyvių (Plecoptera) individų santykinis gausumas (COP), proc.

0,20

Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra

Plakių santykinė biomasė (Plakis Q), proc.

1,5

Plakių, karšių ir pūgžlių santykinė biomasė (Benthivor_Sp Q), proc.

10.

Ešerių santykinis gausumas (Ešerys N), proc.

11.

Obligatinės rūšys, vnt.

1 (1 pastaba), 2 (2 pastaba)

3 (3 pastaba)

12.

Bendra starkio, sidabrinio karoso, karpio ir kitų nevietinių rūšių individų santykinė biomasė bendrijoje (Neviet_Transl rūšys Q), proc.

1–3

13.

Vidutinė kuojos individo biomasė (Kuoja Q), g

2, 3

14.

Ešerių ir stenoterminių rūšių (seliava, stinta, sykas, vėgėlė) santykinė biomasė (Ešerys_Steno Q), proc.

15.

Hidromorfologiniai

Hidrologinis režimas

Vandens tūris ir jo dinamika

Vandens lygis ir apykaita

1–3

Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio ir apykaitos pokyčio (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas ar hidrologinis režimas kitaip nepaveiktas).

16.

Morfologinės sąlygos

Kranto struktūra

Kranto linijos pokyčiai

Kranto linija natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis ar kitaip pakeista) arba pokyčiai apima ≤5 proc. ežero kranto linijos.

17.

Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis

Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta apima ne mažiau kaip 70 proc. ežero kranto linijos.

18.

Grunto sudėtis

Vyraujantis gruntas priekrantėje

Vyrauja švarus, kietas gruntas (smėlis ir (arba), žvyras ir (arba) gargždas, ir (arba) akmenys).

19.

Fizikiniai-cheminiai

Bendri duomenys

Maistingo-sios medžiagos

Bendrojo azoto (Nb) vidutinė metų vertė, mg/l

1–3

≤0,6

20.

Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė metų vertė, mg/l

≤0,020

2, 3

≤0,015

21.

Organinės medžiagos

Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS7) vidutinė metų vertė, mg/l O2

≤1,8

2, 3

≤1,4

22.

Vandens skaidrumas

Seki gylis (S), m

≥2,6 (4 pastaba)

2, 3

≥5,0

23.

Specifiniai teršalai

Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l

1–3

Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio

Pastabos

1. aukšlė, ešerys, kuoja, lydeka, lynas, raudė;

2. aukšlė, ešerys, kuoja, lydeka, raudė, seliava;

3. aukšlė, ešerys, kuoja, lydeka, raudė, seliava, stinta, vėgėlė;

4. esant mažesniam kaip 2,6 m telkinio gyliui, vandens skaidrumas – iki dugno.

3 lentelė. Tarpinių vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Tarpinių vandenų tipas

Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas

Biologiniai

Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė

Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, µg/l

26,50

37,0

2,80

Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertė, proc.

>75

Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertė, proc.

>86

Gaubtasėklių ir makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa

Santykinio fitolitoralės indekso (SFI) vertė

1, 2

>46

Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m

Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa

Makrobestuburių vidutinis rūšių skaičius, vnt./mėginyje

Ichtiofaunos taksonominė sudėtis ir gausa

Žuvų bendrijos įvairovės indekso vertė

1,634

Žuvų bendrijos trofinio indekso vertė

3,369

Hidromorfologiniai

Morfologinės sąlygos

Grunto (smėlio) santykinio kiekio vertė, proc.

1, 2

>86

10.

Fizikiniai-cheminiai

Bendri duomenys

Maistingosios medžiagos

Bendrojo azoto (Nb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l

1, 3 (1 pastaba)

≤0,75

≤0,76

3 (2 pastaba)

≤0,33

3 (3 pastaba)

≤0,10

11.

Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l

1, 3 (1 pastaba)

≤0,047

≤0,048

3 (2 pastaba)

≤0,029

3 (3 pastaba)

≤0,011

12.

Organinės medžiagos

Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS7) vidutinė metų vertė, mg/l O2

1, 2

≤1,8

13.

Specifiniai teršalai

Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l; naftos angliavandenilių vidutinė metų vertė, mg/l

1–3

Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio

Pastabos

1. kai vandens telkinių druskingumas <2 praktinių druskingumo vienetų;

2. kai vandens telkinių druskingumas 2–4 praktiniai druskingumo vienetai;

3. kai vandens telkinių druskingumas >4 praktinių druskingumo vienetų.

4 lentelė. Priekrantės vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Priekrantės vandenų tipas

Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas

Biologiniai

Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė

Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, µg/l

1, 2

Fitoplanktono padidėjusio gausumo indekso vertė (FPGI), proc.

<39

Makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa

Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m

Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa

Makrobestuburių kokybės indekso vertė

3,9

Makrobestuburių vidutinis rūšių skaičius, vnt./mėginyje

Fizikiniai-cheminiai

Bendri duomenys

Maistingosios medžiagos

Bendrojo azoto (Nb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l

1, 2

≤0,10

Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l

≤0,011

SSkaidrumas

Vandens skaidrumo vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, m

≥7,2

SSpecifiniai teršalai

Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l; naftos angliavandenilių vidutinė metų vertė, mg/l

Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio

4. Etaloninių sąlygų vertės pagal biologinių kokybės elementų rodiklius naudojamos apskaičiuojant upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių biologinių kokybės elementų rodiklių ekologinės kokybės santykį.

___________________________

Pakeitimai