DĖL LIETUVOS KAIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Neoficialus

įsakymo tekstas

Skelbtas

Žin., 2009, Nr. 64-2582

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M

A S

DĖL LIETUVOS KAIMO

PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS IR VERTINIMO PLANO IKI

2015 METŲ PATVIRTINIMO

2009 m.

gegužės 22 d. Nr. 3D-371

Vilnius

Nauja įsakymo

redakcija

Galioja nuo

2010 m. spalio 27 d.

Nr. 3D-938,

2010-10-22, Žin., 2010, Nr. 126-6468 (2010-10-26)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS

ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS IR VERTINIMO PLANO IKI 2015 METŲ PATVIRTINIMO

2010 m. spalio 22 d. Nr. 3D-938

Vilnius

Atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos

reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo

plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL 2005 L 277, p. 1) su

paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos

reglamentu (EB) Nr. 473/2009 (OL 2009 L 144, p. 3),

80–82 straipsnius ir siekdamas įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros

2007–2013 metų programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo tikslus,

uždavinius ir principus 2008–2015 metais,

t v i r t i n u Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų

programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo planą iki 2015 metų

(pridedama).

Žemės ūkio ministras Kazys

Starkevičius

___________________

Nauja plano

redakcija

Galioja nuo

2010 m. spalio 27 d.

Nr. 3D-938,

2010-10-22, Žin., 2010, Nr. 126-6468 (2010-10-26)

PATVIRTINTA

Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministro

2009 m.

gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3D-371

(Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministro

2010 m.

spalio 22 d. įsakymo Nr. 3D-938

redakcija)

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS

ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS

IR VERTINIMO PLANAS IKI 2015 METŲ

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos

įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo planas iki 2015 metų (toliau –

Planas) yra planavimo dokumentas, kuriame nustatyti Lietuvos kaimo plėtros

2007–2013 metų programos, patvirtintos 2007 m. spalio 19 d.

Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076 (toliau – Programa), įgyvendinimo

stebėsenos ir vertinimo tikslai, uždaviniai ir principai 2008–2015 metais,

suplanuotos priemonės ir finansavimo galimybės šiems tikslams ir uždaviniams

įgyvendinti, vertinimo kokybės kriterijai bei kontrolės procedūros.

2. Planas parengtas vadovaujantis 2005 m. rugsėjo

20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL 2005 L 277, p.

1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 25 d.

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 473/2009 (OL 2009 L 144, p. 3),

2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1974/2006,

nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl

Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo

taisykles (OL 2006 L 368, p. 15), su paskutiniais pakeitimais, padarytais

2010 m. vasario 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 108/2010 (OL

2010 L 36, p. 4), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario

13 d. nutarimu Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų,

savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo

kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ (Žin., 2007, Nr. 22-839),

Programa, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo

taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (Žin., 2007, Nr. 41-1562;

2009, Nr. 21-834),

ir kitais teisės aktais.

3. Prireikus, Planas gali būti tikslinamas ir atnaujinamas

įgyvendinimo metu.

II. SUTRUMPINIMAI IR PAGRINDINĖS SĄVOKOS

4. Plane vartojami sutrumpinimai

Agentūra – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio

ministerijos;

EB – Europos Bendrija;

EK – Europos Komisija;

EPVD – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Ekonomikos ir programų vertinimo departamentas;

ES – Europos Sąjunga;

EŽŪFKP – Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai;

KPD – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaimo

plėtros departamentas;

SSGG – silpnybės, stiprybės, grėsmės, galimybės;

ŽŪM – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

5. Plane vartojamos sąvokos

Baigiamasis (ex post) vertinimas – įgyvendinus Programą atliekamas

vertinimas, kai analizuojamas Programos lėšų panaudojimas, nustatomi planuoti

ir neplanuoti Programos padariniai, Programos veiksmingumas, naudingumas,

socialinis ir ekonominis poveikis.

Išankstinis (ex ante) vertinimas –

planuojant Programą atliekamas vertinimas, kuriuo siekiama optimizuoti lėšų

paskirstymą ir tobulinti Programą: nustatomi ir įvertinami vidutinės ir

ilgalaikės trukmės poreikiai, siektini tikslai, numatomi rezultatai,

kiekybiškai išreikšti tikslai, pirmiausia poveikio pradinei padėčiai atžvilgiu,

įvertinama Programos atitiktis EB prioritetams, ankstesnio programavimo

patirtis bei įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir finansų valdymo procedūrų

kokybė.

Išorinis vertinimas – vertinimas, atliekamas asmenų, nepriklausančių už

Programą atsakingai institucijai.

Programos rodikliai – finansiniai (įnašo), fiziniai (produkto), rezultato,

poveikio ir pradinės padėties rodikliai, kuriais apibūdinami Programos

įgyvendinimo socialiniai ir ekonominiai padariniai.

Programos stebėsena – reguliarus ir sistemingas vertinimui reikalingų

kiekybinių duomenų apie Programos įgyvendinimo pažangą rinkimas pagal

finansinio įnašo, produkto ir rezultatų rodiklius, jų kaupimas ir

apibendrinimas.

Strateginė stebėsena – kas dvejus metus pradedant 2010 metais rengiama

suvestinė ataskaita, kurioje išdėstoma pažanga, padaryta įgyvendinant

Nacionalinę 2007–2013 metų kaimo plėtros strategiją (kuriai pritarta EK

2007-01-25 raštu Nr. 002276) (toliau – Strategija), vykdant jos

tikslus, nurodomas įnašas vykdant EB strategines gaires. Ataskaitoje

apibendrinamos Programos įgyvendinimo ankstesniųjų metų pažangos ataskaitos,

apibūdinami Programos pasiekimai ir rezultatai, susiję su Strategijoje

numatytais rodikliais, ir tęstinio vertinimo rezultatai. Ataskaitoje

apibūdinama pažanga remiantis produkto, rezultato, poveikio rodikliais ir, jei

būtina, atnaujinami pradinės padėties rodikliai.

Tarpinis vertinimas – įgyvendinant

Programą (2010 m.) atliekamas vertinimas, kuriuo siekiama nustatyti

Programos tikslų pasiekimo tikimybę ir prireikus padaryti tam tikrų Programos

pakeitimų. Nagrinėjamas išteklių panaudojimo mastas, Programos našumas ir

veiksmingumas, jos socialinis ir ekonominis poveikis bei poveikis EB

prioritetams. Tarpinis vertinimas apima Programos tikslus, juo siekiama

sukaupti patirties kaimo plėtros politikos srityje, nustatomi veiksniai,

prisidėję prie sėkmingo arba nesėkmingo Programos įgyvendinimo, įskaitant

tvarumą, ir nustatoma geriausia praktika. Programos pažanga nagrinėjama

remiantis rezultatų ir (prireikus) poveikio rodikliais, siūlomos priemonės

Programos įgyvendinimo kokybei gerinti.

Teminis vertinimas – vertinimas, kai analizuojamas konkretus klausimas ar

tema, siekiant tobulinti Programą ar įvertinti patirtį, reikalingą rengiant

naujas programas.

Tęstinis vertinimas – vertinimų, atliekamų per visą Programos įgyvendinimo

laikotarpį, visuma: išankstinis vertinimas, tarpinis ir baigiamasis vertinimai

ir kiti su vertinimu susiję veiksmai, būtini geresniam Programos

valdymui – teminiai tyrimai, rodiklių apskaičiavimas ir tikslinimas,

duomenų rinkimas.

Vertinimo galimybės – vertinimui atlikti reikalingų žmonių ir kitų

išteklių, žinių, įgūdžių, taisyklių, procedūrų, normų ir tradicijų derinys.

Vertinimo kordinavimo grupė – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

įsakymu sudaryta darbo grupė Programos įgyvendinimo vertinimui koordinuoti.

Vertinimo paklausa – Programą administruojančių institucijų poreikis

atlikti vertinimą.

Vertinimo pasiūla – nepriklausomų konsultantų siūlomos vertinimo

paslaugos.

Kitos Plane vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas

apibrėžia kiti teisės aktai.

III. STEBĖSENOS IR VERTINIMO BŪKLĖS ANALIZĖ

6. Nuo 2005 m. pagrindinė stebėsenos ir vertinimo veikla

buvo susijusi su pasirengimu 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui

6.1. Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau –

FM) 2005–2006 m. įgyvendino projektą „Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo

programavimo dokumento (toliau – BPD) teminis vertinimas ir vertinimo

gebėjimų stiprinimas“ (pagal BPD 5 prioriteto „Techninė parama“

2 priemonę „Programos viešumas ir vertinimas (ESF)“, kurį įgyvendinant

buvo parengta vertinimo metodinė medžiaga

ES programų Lietuvoje priežiūros gairės (parengtos

2006 m. sausio mėn. FM užsakymu įgyvendinant vertinimo gebėjimų stiprinimo

projektą. Gairės parengtos Centre for Strategy & Evaluation Services

kartu su VšI „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“);

ES programų Lietuvoje vertinimo gairės (parengtos FM

užsakymu, įgyvendinant projektą „BPD teminis vertinimas ir vertinimo gebėjimų

stiprinimas“ (Nr. BPD04-ESF-5.2.1-01-04/0004). Gaires parengė „Centre

for Strategy & Evaluation Services kartu su VšĮ „Europos socialiniai,

teisiniai ir ekonominiai projektai“.

Minėtos gairės yra svarbūs metodiniai

dokumentai, kurie turėtų tapti veiksmingu metodiniu įrankiu, padedančiu

stiprinti bendrus ES fondų paramą Lietuvoje administruojančių institucijų

programos vertinimo ir priežiūros gebėjimus. Jie bus atnaujinami ir tikslinami

įvykus svarbiems pasikeitimams, susijusiems su ES struktūrinių fondų programų

vertinimu ir priežiūra;

6.2. ŽŪM, siekdama gauti rekomendacijas dėl 2007–2013 m.

programavimo periodo, 2005–2008 m. organizavo keletą teminių BPD

4 prioriteto ir Lietuvos kaimo plėtros 2004–2006 m. plano

(toliau – KPP) įgyvendinimo vertinimų. Juose buvo analizuojama žemės ūkio

ir kaimo plėtros būklė ir tendencijos, nagrinėjama BPD 4 prioriteto ir KPP

įgyvendinimo patirtis. Pagal vertinimo rekomendacijas buvo patobulinta

Programa;

6.3. Programos projekto išankstinį įvertinimą (ex ante)

atliko nepriklausomas konsultantas – Danijos konsultacinių paslaugų

bendrovė „Orbicon A/S“.

7. Atsižvelgiant į esamos būklės ir ateities tendencijų

analizę galima išskirti vidaus (stiprybes ir silpnybes) ir išorės (galimybes ir

grėsmes) veiksnius, turinčius įtakos ES paramos vertinimui

7.1. Stiprybės

7.1.1. sukaupta stebėsenos ir vertinimo organizavimo patirtis

SAPARD, BPD 4 prioriteto, KPP įgyvendinimo laikotarpiais paramą

administruojančiose institucijose (ŽŪM, Agentūroje ir kt.), šios patirties

nestokoja ir savivaldybės, socialinių ir ekonominių partnerių organizacijos;

7.1.2. išsaugota dauguma kvalifikuotų darbuotojų, dirbusių

per SAPARD, BPD 4 prioriteto, KPP įgyvendinimo laikotarpius paramą

administruojančiose institucijose, savivaldybėse, įvairiose socialinių ir

ekonominių partnerių organizacijose;

7.1.3. KPD 2006 m. įkurtas Kaimo plėtros programų

priežiūros ir vertinimo skyrius, kurio pagrindinė funkcija buvo organizuoti KPD

administruojamų kaimo plėtros programų stebėseną ir vertinimą, aptarnauti

stebėsenos komitetus. 2010 m. šis skyrius performuotas į ES ir

nacionalinių programų vertinimo skyrių ir perkeltas į EPVD;

7.1.4. užsimezgę ryšiai tarp ES fondų paramą

administruojančių institucijų Lietuvoje, pvz., ŽŪM ir FM, vyksta

bendradarbiavimas su kitų ES šalių institucijomis stebėsenos ir vertinimo

srityje.

7.2. Silpnybės

7.2.1. ES paramą kaimo plėtrai administruojančios

institucijos ne visai supranta stebėsenos ir vertinimo galimybių naudą,

nepakankamai skiria dėmesio stebėsenos ir vertinimo kokybei, ypač rezultatų

naudojimui;

7.2.2. nepakankamai reglamentuota vertinimo funkcija ES

paramą kaimo plėtrai administruojančiose institucijose;

7.2.3. nepakankami instituciniai ir asmeniniai gebėjimai (vis

dar silpni esamų darbuotojų gebėjimai, žinios ir patirtis vertinimo srityje);

7.2.4. nepakankamai išnaudojamos vertinimo galimybės ES

paramos kaimo plėtrai įgyvendinimui tobulinti, neužtikrinama vertinimo

ataskaitų kokybė ir tinkamas vertinimo rezultatų naudojimas;

7.2.5. Lietuvoje vis dar ribota ir individualių poreikių

neatitinkanti mokymų pasiūla vertinimo srityje.

7.3. Galimybės

7.3.1. dėl 2007–2013 m. laikotarpiu skiriamos didesnės

ES paramos kaimo plėtrai ir ilgesnio programavimo laikotarpio daugiau galimybių

naudoti vertinimą, priimant sprendimus dėl Programos tobulinimo;

7.3.2. aiškus vertinimo planavimas 2007–2013 m.

laikotarpiu leidžia ES paramą kaimo plėtrai administruojančioms institucijoms

ir vertintojams iš anksto planuoti savo veiklą;

7.3.3. galimybė dalyvauti FM įkurtos Vertinimo koordinavimo

grupės veikloje ir mokymo programoje pagal projektą „ES struktūrinės paramos

vertinimo galimybių stiprinimas“ leidžia gerinti gebėjimus ir įgūdžius ES

finansuojamų programų vertinimo srityje.

7.4. Grėsmės

7.4.1. ekonominė krizė, infliacija, interesantų grupės –

noras keisti Programos priemones ir pan., perskirstyti lėšas, nelaukiant

vertinimo rezultatų;

7.4.2. maža konkurencija vertinimo paslaugų rinkoje neskatina

vertinimo kokybės;

7.4.3. vertinimo pasiūla gali neatitikti augančios vertinimo

paklausos: jaučiamas aukštos kvalifikacijos nepriklausomų išorės vertintojų,

kurie galėtų tenkinti augančius vertinimo poreikius, trūkumas;

7.4.4. kvalifikuotų darbuotojų migracija: valstybės

sektorius, ypač Agentūra, patiria privataus sektoriaus spaudimą.

IV. VERTINIMO NUOSTATOS 2007–2013 M. KAIMO PLĖTRĄ ES

REGLAMENTUOJANČIUOSE DOKUMENTUOSE

8. Vertinimo nuostatos 2007–2013 m. nurodytos reglamento

(EB) Nr. 1698/2005 13, 14, 79–82, 84–87 straipsniuose ir reglamento

(EB) Nr.1974/2006 VII ir VIII prieduose.

9. Vertinimo reikalavimai apibrėžti EK Žemės ūkio ir kaimo

plėtros generalinio direktorato 2006 m. rugsėjo mėnesį parengtame Bendros

stebėsenos ir vertinimo sistemos vadove (aiškinamajame dokumente).

V. BENDRAS STEBĖSENOS IR VERTINIMO TIKSLAS

10. Atsižvelgiant į Programos stebėsenos ir vertinimo

nuostatas kaimo plėtrą reglamentuojančiuose ES teisės aktuose bei SSGG analizę,

bendras stebėsenos ir vertinimo tikslas – tobulinti Strategiją ir Programą

bei gerinti jų įgyvendinimo kokybę, taip pat atsiskaityti EK ir visuomenei už

paramos panaudojimą ir Strategijos bei Programos tikslų pasiekimą.

VI. VERTINIMO UŽDAVINIAI, KRITERIJAI IR PRINCIPAI

11. Vertinimo uždaviniai

11.1. organizuoti ir atlikti Programos

įgyvendinimo vertinimus pagal tęstinio vertinimo sistemą ir panaudoti vertinimų

rezultatus;

11.2. stiprinti Programą administruojančių ir vertinančių

darbuotojų administravimo bei vertinimo gebėjimus ir vertinimo kultūrą.

12. Tęstinio vertinimo sistema apima visus įmanomus

vertinimus ir su vertinimu susijusius veiksmus, numatomus atlikti per

2007–2015 m. laikotarpį, t. y.

privalomuosius tęstinius vertinimus,

vertinimus ir tyrimus, susijusius su stebėsena,

papildomus teminius vertinimus ir tyrimus

12.1. privalomieji tęstiniai vertinimai. 2010 ir

2015 metais bus atliekami privalomieji Programos įgyvendinimo

vertinimai – tarpinis ir baigiamasis (ex post) vertinimai.

Tarpiniame ir baigiamajame (ex post) vertinimuose nagrinėjamas Programos

finansinių išteklių panaudojimo mastas, jos našumas ir veiksmingumas,

socialinis ir ekonominis poveikis bei poveikis EB prioritetams. Šie vertinimai

apima Programos tikslus ir jais siekiama sukaupti patirties kaimo plėtros

politikos srityje. Jais nustatomi veiksniai, prisidėję prie sėkmingo arba

nesėkmingo Programos įgyvendinimo, įskaitant tvarumą, ir nustatoma geriausia

praktika. Tarpinis ir baigiamasis (ex post) vertinimai EK pateikiami ne

vėliau kaip atitinkamai iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m.

gruodžio 31 d.;

12.2. vertinimai ir tyrimai, susiję su stebėsena

12.2.1. nuo 2008 m. kiekvienais metais atliekami šie su

Programos įgyvendinimo stebėsena susiję vertinimai/tyrimai

12.2.1.1. su Programos įgyvendinimo metinių pažangos

ataskaitų rengimu susiję vertinimai/tyrimai. Juose bus analizuojama Programos

ir jos priemonių įgyvendinimo eiga, atsižvelgiant į išorinius pokyčius

(Programos konteksto bei su tikslais susijusių pradinės padėties rodiklių

analizė), lėšų įsisavinimas (finansinių arba indėlio rodiklių analizė),

rezultatų pasiekimas (produkto ir rezultato rodiklių analizė), pateikti geros praktikos

pavyzdžiai ir t. t.;

12.2.1.2. vertinimai/tyrimai, susiję su kokybiškų stebėsenos

duomenų rinkimu apie Programos rodiklių pasiekimą. Juose bus analizuojama ir

tobulinama Programos rodiklių sistema ir renkami papildomi duomenys, reikalingi

rodiklių kiekybinėms reikšmėms nustatyti ir įvertinti. Taip pat bus įvertinta

stebėsenos duomenų kaupimo sistemos kokybė ir patikimumas;

12.2.2. su strategine stebėsena susiję vertinimai/tyrimai.

Pagal reglamento (EB) Nr. 1698/2005 13 straipsnį nuo 2010 m. ir

po to kas dvejus metus ne vėliau kaip spalio 1 d. būtina pateikti EK

suvestinę strateginę ataskaitą, kurioje bus išdėstoma pažanga, padaryta

įgyvendinant Strategiją, ir nurodomas jos įnašas vykdant EB strategines gaires.

Paskutinė strateginė ataskaita bus pateikiama ne vėliau kaip 2014 m.

spalio 1 d.;

12.3. papildomi teminiai vertinimai/tyrimai bus organizuojami

pagal poreikį. Šio pobūdžio vertinimais analizuojamas konkretus klausimas ar

tema, siekiant tobulinti Programą ar įvertinti patirtį, rengiant naują programą,

pvz., analizuojamas Programos įgyvendinimo sistemos (ar jos atskirų funkcijų)

efektyvumas (administravimo sistemos funkcionavimo, Programos įgyvendinimo

procedūrų kokybės ir efektyvumo vertinimas). Nuo šių vertinimų/tyrimų

rekomendacijų įgyvendinimo didžia dalimi priklauso paramos panaudojimo sparta.

13. Nuo 2008 m. valdymo institucija kiekvienais metais

Stebėsenos komitetui teikia pranešimą apie tęstinį vertinimą. Vertinimo veiklos

santrauka įtraukiama į Programos įgyvendinimo metų pažangos ataskaitą.

14. Vykdant antrąjį vertinimo uždavinį – stiprinti

Programą administruojančių ir vertinančių darbuotojų vertinimo gebėjimus ir

vertinimo kultūrą, bus dalyvaujama kitų institucijų organizuotose

tarpžinybinėse darbo grupėse vertinimo klausimais, EK organizuojamame Kaimo

plėtros vertinimo tinkle, studijuojama ir naudojama ES ir Lietuvos institucijų

parengta metodinė medžiaga, dalyvaujama vertinimo konferencijose ir seminaruose.

15. Visi ES paramos vertinimai bus atliekami atsižvelgiant į

vertinimo kriterijus. Pagrindiniai Programos vertinimo kriterijai, pagal

kuriuos formuluojami vertinimo klausimai, yra

15.1. tinkamumas, kuriuo vertinama Programos (ar jos dalies)

tikslų atitiktis socialinėms ir ekonominėms šalies ar regiono problemoms bei

tikslinių grupių poreikiams;

15.2. nuoseklumas, kuriuo vertinamas ryšys tarp Programos

dalių ir jų indėlis siekiant nacionalinių ir EB tikslų;

15.3. efektyvumas, kuriuo vertinamas Programos (ar jos

dalies) finansinių ir kitų sąnaudų santykis su rezultatais;

15.4. rezultatyvumas, kuriuo vertinamas Programos (ar jos

dalies) tikslų pasiekimo laipsnis;

15.5. poveikis, kuriuo vertinamas

socialinis ir ekonominis pokytis, pasireiškiantis dėl Programos (ar jos dalies)

įgyvendinimo;

15.6. tvarumas, kuriuo vertinama Programos (ar jos dalies)

rezultatų ir poveikio tęstinumo tikimybė pasibaigus programavimo laikotarpiui.

16. Planuojant, organizuojant ir atliekant Programos

įgyvendinimo vertinimą, svarbu laikytis nepriklausomumo, partnerystės ir

skaidrumo principų

16.1. nepriklausomumas. Nors vertinimo procesas turi būti

sąveikus, užtikrinantis atsakingų institucijų dalyvavimą ir bendradarbiavimą su

vertinimo ekspertais, vertinimas turi būti nepriklausomas, kad būtų užtikrintas

vertinimo rezultatų objektyvumas ir patikimumas. Tuo tikslu planuojama, kad

vertinimus atliks išorės vertintojai, samdomi Lietuvos Respublikos viešųjų

pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000;

2006, Nr. 4-102)

ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos viešųjų supaprastintų pirkimų

taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m.

rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 3D-502, nustatyta tvarka. Vertinimas bus

planuojamas, organizuojamas ir atliekamas taip, kad būtų užtikrintas tinkamas

nepriklausomumo principo įgyvendinimas;

16.2. partnerystė. Partnerystės principo taikymas vertinimo

srityje turi užtikrinti vertinimo proceso atvirumą, skaidrumą, sudaryti sąlygas

vertinimo galimybėms stiprinti ir vertinimo kultūrai ugdyti. Siekiant

užtikrinti partnerystės principo laikymąsi, vertinimo veiklai koordinuoti

sudaryta Vertinimo koordinavimo grupė. Vertinimo rezultatai bus pristatomi

visuomenei, atliekant vertinimus bus pasitelkiami socialiniai ir ekonominiai

partneriai;

16.3. skaidrumas. Siekiant užtikrinti vertinimo skaidrumą ir

paskatinti viešas diskusijas, vertinimo ataskaitos bus publikuojamos internete

ir viešai prieinamos visiems, kas domisi vertinimo rezultatais. Vertinimo

rezultatai bus viešai aptariami tuo tikslu organizuojamų seminarų metu, be to,

kasmet, rengiant metines Programos įgyvendinimo pažangos ataskaitas, bus

teikiama informacija apie vertinimo veiklą ir jos rezultatus.

VII. STEBĖSENA, JOS UŽDAVINYS IR PRIEMONĖS JAM ĮGYVENDINTI

17. Stebėsena – tai reguliarus ir sistemingas kiekybinių

duomenų apie Programos įgyvendinimo išteklius, produktus ir rezultatus

rinkimas, kaupimas ir apibendrinimas Programos įgyvendinimo metu. Stebėsenos

informacija neapima kokybinių duomenų ir duomenų apie Programos poveikį.

18. Stebėsenos uždavinys 2007–2015 metams –

organizuoti ir atlikti Programos stebėseną ir naudoti jos duomenis Programos

įgyvendinimui įvertinti bei EK ir visuomenei atsiskaityti.

19. Vykdant 19 punkte suformuluotą stebėsenos uždavinį,

bus įgyvendinamos šios priemonės

19.1. kiekybinių duomenų ir kitos informacijos, reikalingos

Programos įgyvendinimui įvertinti, kaupimas

19.1.1. Programos administravimo informacinės sistemos

duomenų kaupimo ir statistinių ataskaitų formavimo modulių realizavimas ir

nuolatinis tobulinimas; teisės aktų, kurių informatyvumas ir kokybė tiesiogiai

turi įtakos kaupiant statistinius duomenis apie Programos įgyvendinimą

(nustatant finansinių (indėlio) ir fizinių (produkto ir rezultato) rodiklių

kiekybines reikšmes), aktualizavimas – paraiškų gauti paramą, paramos

gavėjų ataskaitų už projekto įgyvendinimą formų tobulinimas, prireikus klausimynų

prie paraiškų formavimas, pasiūlymų dėl papildomos būtinos informacijos kaupimo

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro registruose teikimas;

statistinių ataskaitų apie Programos įgyvendinimą formų modifikavimas, siekiant

kiekybine informacija geriau atspindėti Programos įgyvendinimo pažangą;

19.1.2. organizavimas 13.2.1.2 punkte minimų

vertinimų/tyrimų, reikalingų kasmetinei rodiklių reikšmei nustatyti (pvz.,

rezultato rodiklio „bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas remiamose valdose“

ir kt. rodiklių kiekybinių reikšmių nustatymas) tais atvejais, kai Programos

administravimo informacinėje sistemoje neįmanoma sukaupti pirminių statistinių

duomenų rodiklių kiekybinėms reikšmėms nustatyti;

19.2. kasmetinis atsiskaitymas EK ir visuomenei už pažangą

įgyvendinant Programą

19.2.1. tęstinė stebėsena bus vykdoma rengiant Programos

įgyvendinimo metų pažangos ataskaitas ir teikiant jas EK kasmet iki birželio

30 d. (paskutinė ataskaita teikiama 2016 m.). Kartu su metų pažangos

ataskaita yra privaloma pateikti ir stebėsenos lenteles, kuriose pateikiama

kiekybinė informacija, pagrįsta indėlio, produkto ir rezultato rodikliais. Nuo

2009 m. šios stebėsenos lentelės bus pildomos naudojant EK duomenų bazės

taikomąją programą, kuri bus integruota į Kaimo plėtros informacinę sistemą

(angl. Rural Development Information System);

19.2.2. kokybiškų Programos įgyvendinimo metų pažangos

ataskaitų parengimo tikslais bus organizuoti su Programos įgyvendinimo

stebėsena susiję vertinimai/tyrimai (13.2.1 punktas);

19.3. nuo 2010 m. ir po to kas dvejus metus ne vėliau

kaip spalio 1 d. atsiskaitymas EK ir visuomenei už Strategijos

įgyvendinimą, teikiant suvestinę strateginę ataskaitą. Tuo tikslu periodiškai

bus organizuoti su strategine stebėsena susiję vertinimai/tyrimai (13.2.2

punktas).

VIII. STEBĖSENOS IR VERTINIMO ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

20. Programos stebėsenos ir vertinimo institucinę sąrangą

sudaro

20.1. Valdymo institucija (ŽŪM padaliniai ir komitetai,

dalyvaujantys Programos administravime, priežiūroje, valdyme ir vertinime);

20.2. Agentūra (koordinatorius – Agentūros projektų

valdymo ir veiklos ataskaitų skyrius);

20.3. Stebėsenos komitetas (sekretoriato funkcijas atlieka

EPVD ES ir nacionalinių programų vertinimo skyrius);

20.4. Vertinimo koordinavimo grupė (koordinatorius –

EPVD ES ir nacionalinių programų vertinimo skyrius).

21. Programos stebėsenos ir vertinimo organizavimo schema

pateikta 1 priede.

22. Valdymo institucija yra atsakinga už Programos stebėsenos

ir vertinimo organizavimą, valdymą, rezultatų sklaidą bei panaudojimą ir

atlieka šias funkcijas

22.1. nuolat stebi Programos įgyvendinimo pažangą,

pasinaudodama finansiniais, produkto ir rezultatų rodikliais, ir apie tai

informuoja Stebėsenos komitetą;

22.2. kasmet nuo 2008 iki 2016 m. parengia ir

pateikia EK Programos įgyvendinimo metų pažangos ataskaitą

22.2.1. parengia pavedimą Agentūrai ir

ŽŪM struktūriniams padaliniams dėl visų duomenų, reikalingų metų pažangos

ataskaitai parengti, pateikimo iki vasario 28 d. bei organizuoja su

stebėsena susijusių Programos vertinimų paslaugos pirkimą;

22.2.2. apibendrinusi pateiktus duomenis bei vertinimo

medžiagą, kasmet iki birželio 15 d. parengia Programos įgyvendinimo metų

pažangos ataskaitą;

22.2.3. kasmet iki birželio 25 d. organizuoja Stebėsenos

komiteto posėdį ir teikia jam svarstyti bei tvirtinti parengtą metų pažangos

ataskaitą;

22.2.4. pataiso metų pažangos ataskaitą pagal Stebėsenos

komiteto pastabas ir iki birželio 30 d. pateikia ją EK;

22.2.5. gavusi iš EK pastabų dėl metų pažangos ataskaitos, informuoja

apie tai Stebėsenos komitetą ir pataiso ataskaitą pagal pateiktas pastabas;

22.3. 2010 m., 2012 m. ir 2014 m. iki spalio

1 d. parengia ir pateikia EK suvestinę strateginės stebėsenos ataskaitą;

22.4. numatydama visus privalomuosius tęstinius (tarpinius ir

ex post) ir kitus būtinus teminius vertinimus/tyrimus, kasmet nuo

2008 m.

22.4.1. rengia ir/arba koreguoja detalius metinius tęstinio

vertinimo planus ir teikia juos svarstyti Vertinimo koordinavimo grupei;

22.4.2. organizuoja vertinimų/tyrimų paslaugos pirkimą;

22.4.3. informuoja Stebėsenos komitetą apie tęstinio

vertinimo veiklą bei atliktų vertinimų rezultatus;

22.5. 2010 m. organizuoja tarpinio vertinimo ataskaitos

parengimą ir pateikia ją svarstyti Stebėsenos komitetui, o jam pritarus, siunčia

EK;

22.6. 2015 m. organizuoja ex post vertinimo

ataskaitos parengimą ir pateikia ją svarstyti Stebėsenos komitetui, o jam

pritarus, siunčia EK;

22.7. organizuoja vertinimo išvadose suformuluotų

rekomendacijų įgyvendinimą.

23. Agentūra, administruodama Programą, atlieka šias

funkcijas

23.1. koordinuoja Kaimo plėtros programų administravimo

informacinės sistemos kūrimo ir diegimo veiksmus;

23.2. kaupia projektų priežiūros duomenis bei informaciją,

reikalingą stebėsenos rodikliams apskaičiuoti;

23.3. du kartus per mėnesį (iki

5 ir 20 kiekvieno mėnesio dienos) pateikia valdymo institucijai

statistinę informaciją apie Programos priemonių įgyvendinimo būklę: pateiktų

paraiškų skaičių bei prašomą paramos sumą, pasirašytų sutarčių skaičių bei

paramos sumą, išmokėtas lėšas bei prognozes; pagal poreikį teikia valdymo

institucijai kitą informaciją apie Programos įgyvendinimą;

23.4. kasmet iki balandžio 30 d. užpildo ir pateikia

valdymo institucijai EK nustatytos formos stebėsenos lenteles.

24. Stebėsenos komiteto funkcijos

24.1. remdamasis valdymo institucijos pateiktais dokumentais,

peržiūri pažangą, padarytą vykdant konkrečius Programos uždavinius;

24.2. prieš valdymo institucijai išsiunčiant Programos

įgyvendinimo metų pažangos ataskaitą EK, pateikia pastabas dėl šios ataskaitos,

svarsto ir tvirtina ją;

24.3. nagrinėja tęstinio vertinimo rezultatus;

24.4. atsižvelgdamas į tęstinio vertinimo rezultatus ir

rekomendacijas, gali siūlyti valdymo institucijai pakeisti arba peržiūrėti

Programą ar pagerinti vadovavimą Programai, įskaitant jos finansų valdymą.

25. Vertinimo koordinavimo grupės funkcijos

25.1. svarsto Planą, prireikus inicijuoja jo pakeitimus;

25.2. svarsto detaliuosius tęstinio vertinimo planus

(metinius ar 2–3 metų) ir jiems pritaria;

25.3. analizuoja detaliųjų tęstinio vertinimo planų

įgyvendinimą;

25.4. prireikus svarsto vertinimo paslaugų pirkimo technines

specifikacijas ir kvalifikacinius reikalavimus ekspertams ir teikia pasiūlymus

dėl jų valdymo institucijai;

25.5. svarsto tęstinio vertinimo rezultatus;

25.6. teikia pasiūlymus valdymo institucijai.

IX. STEBĖSENOS IR VERTINIMO KOKYBĖS KRITERIJAI IR KONTROLĖ

26. Vertinimo kokybės kontrolė yra neatsiejama vertinimo

organizavimo proceso dalis. Siekiant užtikrinti Programos vertinimo kokybę,

bus

26.1. remiamasi vertinimo ataskaitų kokybės kriterijais,

leidžiančiais objektyviai įvertinti kokybę;

26.2. užtikrinta kokybės kriterijų kontrolės tvarka.

27. Vertinimo ataskaitų kokybė nustatoma pagal šiuos kokybės

kriterijus

27.1. rezultatų kriterijai: tinkama vertinimo apimtis ir

aprėptis, pagrįstas modelis ir metodai, duomenų patikimumas, išsami analizė,

analize ir duomenimis pagrįstų rezultatų patikimumas, objektyviu vertinimu

pagrįstos nešališkos išvados ir ataskaitų aiškumas;

27.2. proceso kriterijai: aiškių uždavinių vertinimui

suformulavimas, gerai parengta techninė užduotis, tinkama pasiūlymų atranka,

veiksmingas dialogas ir atsakomoji reakcija per visą vertinimo procesą, tinkami

prieinami informacijos šaltiniai, geras vertinimo komandos valdymas ir koordinavimas,

veiksminga ataskaitų ir rezultatų sklaida Programos administravimo sistemoje

dalyvaujančioms institucijoms ir socialiniams partneriams.

28. Konkretūs kokybės kriterijai ir jų kontrolės tvarka

kiekvienam Programos vertinimui nustatomi rengiant viešojo pirkimo konkurso

sąlygas ir svarbiausią jų dalį – techninę specifikaciją.

29. Tęstinio vertinimo proceso ir vertinimų rezultatų

tinkamumo kontrolę vykdys Vertinimo koordinavimo grupė.

30. Valdymo institucija organizuoja vertinimų išvadose

suformuluotų rekomendacijų įgyvendinimą.

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31. Pagal reglamento (EB) Nr. 1968/2005 ir

reglamento (EB) Nr. 1974/2006 nuostatas stebėsena ir vertinimas bus

finansuojamos iš Programos priemonės „Techninė pagalba“ pirmosios veiklos

srities „Parama programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei“ lėšų.

32. Planui įgyvendinti bus sudaromi jį

detalizuojantys tęstinio vertinimo planai vieneriems arba 2–3 metams. Į

detalųjį tęstinio vertinimo planą bus įtraukiami konkretūs vertinimai/tyrimai, būtini

atsiskaityti pagal Stebėsenos ir vertinimo ataskaitų pateikimo tvarkaraštį

(2 priedas), preliminarūs viešojo pirkimo organizavimo terminai ir

preliminari vertinimo/tyrimo paslaugos kaina.

___________________

Nauja 1 priedo

redakcija

Galioja nuo 2010

m. spalio 27 d.

Nr. 3D-938,

2010-10-22, Žin., 2010, Nr. 126-6468 (2010-10-26)

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos

įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo plano iki 2015 metų

1 priedas

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2010 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 3D-938 redakcija)

LIETUVOS

KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS STEBĖSENOS IR VERTINIMO ORGANIZAVIMO

SCHEMA

Nauja 2 priedo

redakcija

Galioja nuo

2010 m. spalio 27 d.

Nr. 3D-938,

2010-10-22, Žin., 2010, Nr. 126-6468 (2010-10-26)

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos

įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo plano iki 2015 metų

2 priedas

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2010 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 3D-938 redakcija)

STEBĖSENOS IR VERTINIMO

ATASKAITŲ PATEIKIMO TVARKARAŠTIS

Stebėsenos ir vertinimo ataskaitos

Programos įgyvendinimo metai

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

Programos įgyvendinimo metų pažangos ataskaita

(pateikti EK iki birželio 30 d.)*

+

+

+

+

+

+

+

+

+

Strateginė ataskaita

(pateikti EK iki spalio 1 d.)*

+

+

+

EK pranešimas apie EB strateginių gairių įgyvendinimą**

+

+

+

Ex ante (išankstinio) Programos vertinimo ataskaita)***

+

Tarpinio Programos vertinimo ataskaita

(pateikti EK iki gruodžio 31 d.)***

+

Tarpinių vertinimo ataskaitų suvestinė

(iki gruodžio 31 d.)**

+

Ex post (baigiamojo) Programos vertinimo ataskaita

(pateikti EK iki gruodžio 31 d.)***

+

Ex post vertinimų suvestinė

(iki gruodžio 31 d.)**

+

* – Atsakinga valstybė

narė.

** – Atsakinga EK arba

rengiama jos iniciatyva.

*** – Atsakinga (už organizavimą) valstybė narė,

atlieka nepriklausomi vertintojai.

____________________________________

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-505,

2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 85-3616 (2009-07-18)

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2009 M. GEGUŽĖS 22 D. ĮSAKYMO NR. 3D-371 "DĖL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007-2013 METŲ PROGRAMOS

ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS IR VERTINIMO PLANO IKI 2015 METŲ PATVIRTINIMO"

PAKEITIMO

2.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-938,

2010-10-22, Žin., 2010, Nr. 126-6468 (2010-10-26)

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2009 M. GEGUŽĖS 22

D. ĮSAKYMO NR. 3D-371 "DĖL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007-2013 METŲ PROGRAMOS

ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS IR VERTINIMO PLANO IKI 2015 METŲ PATVIRTINIMO"

PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Vyriausioji specialistė Laimutė Aleksejevienė (2010-11-05)

Tel.

(8 5) 239 1056