LT
DĖL 2004–2006 METŲ EUROPOS BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL
Statutory Text (1 Articles)
II priedas
Nutarimas
skelbtas: Žin., 2004, Nr. 169-6223
Neoficialus
nutarimo tekstas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL 2004–2006 METŲ EUROPOS BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL
BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PATVIRTINIMO
2004 m. lapkričio 17 d. Nr. 1458
Vilnius
Atsižvelgdama į 2004 m. birželio 29 d. Europos
Komisijos sprendimą Nr. C(2004) 2541, patvirtinantį Bendrijos iniciatyvos
programą, skirtą kovai su diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje (EQUAL)
Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutaria
Patvirtinti 2004–2006 metų Europos Bendrijų
iniciatyvos EQUAL bendrąjį programavimo dokumentą (pridedama).
L.e. Ministro
Pirmininko pareigas Algirdas
Brazauskas
L.e. socialinės apsaugos ir
darbo ministro pareigas Vilija Blinkevičiūtė
Patvirtinta
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės
2004 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1458
2004–2006
metų Europos bendrijų iniciatyvos equal bendrasis programavimo dokumentas
Turinys
1.
ĮŽANGA IR GLAUSTA SANTRAUKA 5
1.1.
Kas yra EQUAL 5
1.2.
Dokumento paskirtis 5
1.3.
Programavimo eiga 5
1.3.1.
Konsultacijos 5
1.3.2.
Išankstinis vertinimas 7
1.4.
Programos trukmė 7
1.5.
Programos geografinė erdvė 7
2.
DARBO RINKA 8
2.1.
Įžanga 8
2.1.1.
Įvadas – Lietuvos ekonomikos apžvalga 8
2.1.2.
Lietuvos darbo rinka ir socialinės rizikos grupės 9
2.2.
Bendra apžvalga 10
2.2.1.
Lietuvos ūkio plėtros bendrosios tendencijos 10
2.2.2. Darbo rinka: užimtumas, nedarbas, darbo
organizavimas ir įgūdžiai 11
2.3.
Nelygybė ir diskriminacija darbo rinkoje 15
2.3.1. Neįgalieji 15
2.3.2. Priešpensinio amžiaus asmenys 17
2.3.3. Jaunimas 19
2.3.4. Grįžę iš įkalinimo vietų asmenys (buvę
kaliniai) 22
2.3.5. Asmenys, sergantys priklausomybės nuo
psichotropinių medžiagų ligomis 23
2.3.6. Tautinės mažumos 24
2.3.7. Diskriminacija dėl lytinės orientacijos 26
2.3.8. Moterų padėtis darbo rinkoje ir lyčių lygybės
užtikrinimas 26
2.3.9. Ilgalaikiai bedarbiai 29
2.3.10. Prekybos žmonėmis aukos 29
2.3.11. Prieglobsčio prašytojai 30
2.4.
Išvados 32
2.5.
Stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių analizė 33
3.
POLITINĖ EQUAL PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO APLINKA 39
3.1.
Įvadas 39
3.2.
Europos politinė aplinka 40
3.2.1. Europos užimtumo strategija, Bendrasis
vertinimo dokumentas ir Bendrasis socialinės aprėpties memorandumas 40
3.2.2. EQUAL programos atitiktis Bendrijos
prioritetiniams tikslams 44
3.3.
Nacionalinės politikos apžvalga 44
3.3.1. Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo
2001–2004 metų programa ir jos ryšys su Europos užimtumo gairėmis 45
3.3.2. Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo
dokumento žmogiškųjų išteklių plėtros prioritetas ir jo ryšys su nacionaline
užimtumo politika 46
3.4.
EQUAL vaidmuo Lietuvos užimtumo politikoje 49
4.
PRIORITETINĖS TEMOS 51
4.1.
EQUAL principai 51
4.2.
Temų pasirinkimas 53
4.3. Programos tikslų kiekybinė išraiška, rodikliai,
monitoringas ir vertinimas 66
4.4.
Laukiamas EQUAL poveikis kai kurioms socialinės rizikos grupėms 69
4.5.
Programos lėšų paskirstymas 76
5.
EQUAL PROGRAMOS PARAMA VYSTYMO BENDRIJOMS 76
5.1. Bendrosios nuostatos 76
5.2. Projektų atrankos procedūra 77
5.3. Atrankos kriterijai 78
5.4. Vystymo bendrijų kūrimas, bendros strategijos ir
veiklos plano parengimas, pritarimas tarptautinio bendradarbiavimo sutarčiai
(pirmasis etapas) 80
5.5. Vystymo bendrijos veiklos plano įgyvendinimas
(antrasis etapas) 81
5.6. Teminių tinklų sukūrimas, gerosios patirties
sklaida ir poveikis nacionalinei politikai (trečiasis etapas) 82
6.
POVEIKIS POLITIKAI IR PRAKTIKAI 82
6.1.
Poveikio politikai ir praktikai strategija 83
6.2.
Teminiai ir horizontalieji tinklai 84
6.3.
Lyčių aspekto integravimas 84
7.
TECHNINĖ PAGALBA 85
7.1.
Techninės pagalbos užduočių apimtis 86
7.2.
Techninės pagalbos paslaugų teikėjo atranka 88
7.3.
Įgyvendinančioji institucija 89
8.
EUROPOS BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL ĮGYVENDINIMAS 90
8.1. Europos Bendrijų iniciatyvą EQUAL
administruojančios institucijos ir jų funkcijos 91
8.1.1. Vadovaujančioji institucija 91
8.1.2. EQUAL įgyvendinančioji institucija 93
8.1.3. Regioniniai konsultantai 93
8.1.4. Tarnyba, atliekanti audito ir kontrolės
funkciją 93
8.2.
Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL įgyvendinimo priežiūra 94
8.2.1. Priežiūros komitetas 94
8.2.2. Priežiūra nacionaliniu lygiu 96
8.3. Mokėjimo institucija 96
8.4. Vystymo bendrijos 97
8.5. Papildomumas ir suderinamumas su Europos Bendrijų
politikos kryptimis 97
8.5.1. Papildomumas pagal kitas paramos programas 97
8.5.2. Suderinamumas su ES politikos kryptimis 98
8.5.2.1.
Viešieji pirkimai 98
8.5.2.2. Suderinamumas su valstybės pagalbą
reguliuojančiais teisės aktais 99
8.6.
Ataskaitos 104
8.7.
Keitimasis duomenimis Europos lygiu 104
8.8.
Informavimas ir viešumas 105
8.9. Bendradarbiavimas su kitomis ES valstybėmis
narėmis ir trečiosiomis šalimis 106
9.
FINANSAVIMAS 106
9.1.
Finansinis planas 106
9.2.
Bendras finansavimas 107
9.3.
Vystymo bendrijoms skirti finansiniai srautai 107
9.4.
Veiklos tinkamumas 109
10.
EQUAL BPD priedas 110
11.
VERTINIMAS 111
11.1.
Išankstinis (ex-ante) vertinimas 111
11.2.
Rodikliai 112
11.3.
Nuolatinis vertinimas 113
11.4.
Galutinis (ex-post) vertinimas 115
1 PRIEDAS. Europos
BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL LIETUVOJE 2004-2006 METŲ FINANSINIAI RODIKLIAI 116
2 PRIEDAS. BENDROJE EQUAL DUOMENŲ BAZĖJE (ECDB)
ESANTYS DUOMENYS 117
3 PRIEDAS. EUROPOS BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL
PROGRAMOS
LIETUVOSJE IŠANKSTINIS VERTINIMAAS
Turinio
pakeitimai
Nr.
1084,
2007-10-02, Žin., 2007, Nr. 108-4421 (2007-10-20)
1.
ĮŽANGA IR GLAUSTA SANTRAUKA
1.1. Kas
yra EQUAL
Europos Bendrijų iniciatyva EQUAL yra dalis Europos
užimtumo strategijos, kurios tikslas – sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų
ir užtikrinti darbo rinkos atvirumą. Finansuojama Europos socialinio fondo
lėšomis EQUAL ieškos ir bandys taikyti naujus kovos su diskriminacija ir
nelygybe darbo rinkoje būdus. Ši programa suteikia galimybę plėtoti naujas
idėjas ir priemones, daryti poveikį užimtumo ir mokymo politikai ir praktikai.
Programos sėkmei didelę reikšmę turės tarptautinis bendradarbiavimas ir
pasikeitimas patirtimi.
EQUAL skirtas dėmesys ir naujiems prieglobsčio
prašytojų socialinės ir profesinės integracijos būdams.
1.2.
Dokumento paskirtis
Šis dokumentas yra Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL
įgyvendinimo pagrindas Lietuvoje. Jame nustatyti EQUAL iniciatyvos uždaviniai,
prioritetai ir įgyvendinimo mechanizmas Lietuvoje. 2004–2006 metų Europos
Bendrijų iniciatyvos EQUAL bendrasis programavimo dokumentas (EQUAL BPD)
papildytas priedu, kuriame detaliau aptariamas programos įgyvendinimas.
1.3.
Programavimo eiga
Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL BPD rengtas
atsižvelgiant į išsamią diskriminacijos ir nelygybės Lietuvos darbo rinkoje
analizę, Lietuvos ir ES užimtumo politikos prioritetus ir konsultacijų
rezultatus. Pagrindinis programavimo ir konsultacijų ypatumas – platus
atstovavimas. Stengtasi įtraukti visas susijusias institucijas, organizacijas
ir tikslines grupes.
1.3.1. Konsultacijos
EQUAL
BPD ir jo priedas rengtas su PHARE finansuojamo Lietuvos ir Švedijos Dvynių
projekto (SPP III Nr. LT/220/IB-SPP-01) parama, apėmusia konsultacijas
administracinės struktūros ir gebėjimų ugdymo klausimais, o vėlesniuose
etapuose ir sąveiką su SPP III Techninės pagalbos informacinės veiklos
priemone. Pagal Dvynių projektą teikta parama Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijai EQUAL programai rengti. Finansų ministerija atliko Dvynių projekto
koordinavimo funkciją. Ministerijoms padėjo vidutinės trukmės ekspertai,
dirbantys šakinėse ministerijose, ir papildomi konsultantai. Dvynių projekto
vykdytojai nuolat bendradarbiavo su SPP II Dvynių projekto vykdytojais,
rengiančiais Lietuvos pirmojo tikslo BPD ir jo priedą.
Konsultacijos pradėtos seminaru–konferencija „Kaip
EQUAL programa gali padėti spręsti mūsų problemas“. Seminarą–konferenciją
organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir PHARE Dvynių projektas
(SPP III). Konferencija buvo rengiama plataus atstovavimo pagrindu. Dalyvauti
konferencijoje pakviestos svarbiausioms tikslinėms grupėms atstovaujančios,
formuojančios ir įgyvendinančios politiką institucijos, nevyriausybinės
organizacijos ir socialiniai partneriai.
Seminaras–konferencija turėjo 2 pagrindinius tikslus –
pristatyti EQUAL iniciatyvą potencialiems partneriams, susijusiems su EQUAL
įgyvendinimu, suteikti galimybę partneriams pareikšti nuomonę Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijai ir pradėti dialogą programavimo procese.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, priimdama sprendimus, atsižvelgė į
partnerių nuomonę, ypač atrinkdama prioritetines temas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės
sekretoriaus 2003 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiu sudaryta plataus atstovavimo
darbo grupė iš darbo rinkos ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių
socialinėje srityje, atstovų. EQUAL BPD rengimo darbo grupė buvo padalyta į BPD
rengimo grupę ir darbo rinkos ekspertų grupę. BPD rengimo grupė tiesiogiai
dalyvavo rengiant BPD. BPD rengimo grupę daugiausiai sudarė politiką
formuojančių ir įgyvendinančių institucijų atstovai. Į darbo rinkos ekspertų
grupę įėjo profsąjungų ir darbdavių asociacijų, tikslinėms grupėms
atstovaujančių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Šios
grupės nariams buvo suteikta galimybė teikti pasiūlymus ir pastabas BPD rengimo
grupei.
EQUAL BPD rengimo darbo grupėje buvo atstovaujamos
šios institucijos ir organizacijos (ši darbo grupė buvo padalyta į 2 grupes)
Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija;
Švietimo ir mokslo ministerija;
Finansų ministerija;
Ūkio ministerija;
Žemės ūkio ministerija;
Socialinių
paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos;
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos;
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra;
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos;
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos;
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Jaunimo
reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba;
Lietuvos pramonininkų konfederacija;
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija;
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija;
Lietuvos darbo federacija;
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“;
Lietuvos ir Švedijos PHARE Dvynių projektas (SPP III
Nr. LT/220/IB-SPP-01) „Pasirengimas Bendrijos iniciatyvos programoms ir
struktūrinių fondų bei Sanglaudos fondo panaudojimo gebėjimų Lietuvoje
stiprinimas“.
1.3.2.
Išankstinis vertinimas
Pagal 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 40
straipsnį privaloma atlikti visų struktūrinių fondų programų, įskaitant
Bendrijų iniciatyvas, išankstinį vertinimą.
Išankstinį EQUAL programos Lietuvoje vertinimą 2003 metų
spalio–gruodžio mėnesiais atliko Strategijos ir vertinimo paslaugų centro
nepriklausomų vertintojų grupė, padedama vietos konsultanto. Darbas atliktas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsakingos už vertinimo proceso
priežiūrą ir koordinavimą, užsakymu.
Įvertintas EQUAL BPD ir jo priedas, išanalizuotas
išorinis ir vidinis programavimo dokumentų darnumas, nustatyta, kiek atspindėta
esama būklė pagrindinių EQUAL tikslinių grupių ir jų padėties darbo rinkoje
analizėje. Papildomi tikslai – iš naujo apsvarstyti, ar tinkamai pasirinktos
prioritetinės temos per konsultacijas, surengtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (padedant Dvynių projektui), išnagrinėti patirtį, įgytą įgyvendinant
PHARE programą ir kitas prieš stojimą vykdytas priemones, pvz., ACCESS programą
(nevyriausybinių organizacijų gebėjimų stiprinimas). Taip siekta nustatyti,
kiek ankstesni socialinės partnerystės mechanizmai Lietuvoje galėtų padėti
įgyvendinti EQUAL programą ir kurti vystymo bendrijas.
Išsamiau bendradarbiavimas su vertintojais ir jų
indėlis nagrinėjami 11.1 skyriuje.
1.4.
Programos trukmė
ES struktūrinių fondų parama Lietuvoje numatyta
2004–2006 metams.
Esminė Europos Bendrijos iniciatyvos EQUAL
finansuojamų vystymo bendrijų veiklos ypatybė – tarptautinis bendradarbiavimas.
Taigi svarbu, kad konkursų ir finansavimo datos būtų suderintos visose
valstybėse narėse. Kvietimas teikti paraiškas Lietuvoje paskelbtas 2004 m.
balandžio 16 dieną.
Programos išlaidos yra tinkamos nuo 2004 m. sausio 1
d. iki 2008 m. gruodžio 31 dienos.
1.5.
Programos geografinė erdvė
Visa Lietuvos teritorija laikoma pirmojo tikslo
regionu. Europos socialinio fondo paramos intensyvumas – 75 procentai.
2. DARBO RINKA
2.1. Įžanga
2 skyriuje pateikta bendra Lietuvos ekonomikos
apžvalga, Lietuvos darbo rinkos tyrimas, išsami pažeidžiamiausių socialinių
grupių būklės analizė, numatyta, kokių veiksmų reikia imtis, kad asmenims,
priklausantiems šioms grupėms, nebūtų užkirstas kelias į darbo rinką. Darbo
rinkos tyrimas ir 3 skyriuje aprašyti Lietuvos ir ES užimtumo politikos
prioritetai – EQUAL temų ir temų priemonių nustatymo pagrindas.
4 skyriuje aprašyta strategija, kaip bus siekiama spręsti
nelygybės ir diskriminacijos darbo rinkoje problemas.
2.1.1. Įvadas
– Lietuvos ekonomikos apžvalga
Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos ūkis sparčiai
augo. Ekonomikos plėtros, kuriai sutrukdė tik 1998–1999 metų Rusijos finansinė
krizė, dešimtmetis sutapo su struktūriniais ūkio pokyčiais, privatizavimu ir
kitomis būtinomis rinkos reformomis, padėjusiomis pereiti iš komandinės
ekonomikos į pilnavertę rinkos ekonomiką, kurioje vyrauja privatus paslaugų ir
pramonės sektorius ir prekyba su ES, tačiau svarbi išlieka ir prekyba su NVS
valstybėmis.
Šiuo metu Lietuvos ekonomikai būdingas makroekonominis
stabilumas, spartus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, maža infliacija ir
su euru susieta stabili valiuta. Iš tikrųjų Lietuvą dabar galima pavadinti Baltijos
valstybių tigru – oficialiose Europos Komisijos BVP augimo prognozėse,
paskelbtose 2003 metų lapkritį, teigiama, kad 2003–2005 metais Lietuvos ūkio
plėtra bus sparčiausia iš visų 25 ES valstybių narių. Tačiau užimtumo būklė
nėra tokia gera ir nedarbas išlieka didelis, o ypač kai kuriuose miestuose ir
apskrityse vykstant struktūriniams pokyčiams ir modernizavimui smuko tokie ūkio
sektoriai, kuriuose tradiciškai dirbo daug žmonių, tai sukėlė ekonominius
sunkumus, didelį nedarbą kai kuriose bendruomenėse, ypač nukentėjo darbo
rinkoje pažeidžiamiausios socialinės grupės.
Nors ir patyrusi ūkio nuosmukį 1998–1999 metais,
Lietuvos ekonomika sparčiai auga, o BVP kasmet didėjo 5–7 procentais. Lietuvoje
vyksta svarbūs struktūriniai pokyčiai, todėl labai kinta užimtumo struktūra ir
darbo rinka. Lietuvos, tapusios ES nare, ūkio struktūra, kurioje vyrauja
paslaugų ir pramonės sektoriai (žemės ūkis vaidina vis dar svarbų vaidmenį,
tačiau šis vaidmuo mažėja), labiau supanašės su Vakarų Europos valstybių ūkio
struktūra.
Staigus augimas būdingas ne visam Lietuvos ūkiui. Šiuo
metu vykstantis ekonomikos restruktūrizavimas, kintanti santykinė įvairių
sektorių svarba (dėl to dažnai netenkama darbo) kai kuriuos regionus paveikė
labiau. Nors šalies mastu nedarbas didelis: 2002 metais – per 13,1 procento
(pagal Eurostato ataskaitą „Užimtumas Europoje 2003“.), kai kuriuos Lietuvos
regionus ir miestus nedarbo problemos palietė ypač skaudžiai. Kaip ir kitose
Europos valstybėse, Lietuvoje nuo nedarbo labiausiai kenčia asmenys, priklausantys
pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
2.1.2. Lietuvos
darbo rinka ir socialinės rizikos grupės
Nors kai kuriuose Lietuvos regionuose dėl vis dar
vykstančio ekonomikos restruktūrizavimo ir struktūrinių pokyčių galimybių
įsidarbinti nedaug, tam tikros socialinės grupės, norėdamos patekti į darbo
rinką, susiduria su kur kas didesniais sunkumais. Šio reiškinio priežastys
įvairios, tačiau plačiąja prasme problemas galima suskirstyti į 3 grupes
tiesioginė diskriminacija; netiesioginė diskriminacija; situacija, kai
pažeidžiamiausios socialinės grupės susiduria su daugybe sunkumų, iš dalies
susijusių su socialine atskirtimi, todėl joms sunku pasinaudoti užimtumo
galimybėmis, pvz., norintiesiems įgyti išsilavinimą ir profesiją trūksta
pasitikėjimo savimi, motyvacijos ir panašiai.
Tiesioginė diskriminacija – nevienodas požiūris į
priimamus į darbą asmenis dėl išankstinių darbdavių ir darbuotojų nuostatų
kartais tampa problema ieškantiems darbo asmenims, kurie priklauso tam tikroms
socialinėms grupėms, – pvz., kitokios lytinės orientacijos asmenims, asmenims,
grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, sveikstantiems narkomanams, buvusioms prekybos
žmonėmis aukoms ir panašiai. Tiesioginė diskriminacija darbo rinkoje atsiranda
dėl teisinės apsaugos, kurios reikia asmenims iš socialinės rizikos grupių,
stokos, atsiradusios sovietiniais laikais. Teisinė sistema pasikeitė priėmus
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą – dalį Lietuvos įsipareigojimų
laikytis lygybės principų, įtvirtintų EB sutartyje ir reikalaujamų pagal acquis
communautaire.
Kai kurios socialinės grupės susiduria su netiesiogine
diskriminacija. Pavyzdys galėtų būti neįgalieji. Tik labai nedaug darbdavių
rūpinasi neįgalių darbuotojų priėmimu į darbą ir atitinkamu darbo vietų
pertvarkymu. Dažnai neįgalių įsidarbinimo galimybės ribotos. Lietuvos darbdavių
nenorą taikyti lanksčias darbo formas galima laikyti netiesiogine daugelio
moterų diskriminacija – moterų, auginančių vaikus arba prižiūrinčių
pagyvenusius giminaičius, nes joms sunku dirbti visą darbo dieną.
Asmenims iš socialinės rizikos grupių kur kas sunkiau
nei kitiems pasinaudoti užimtumo galimybėmis ir dėl kitų priežasčių. Daugelis
asmenų iš socialiai nuskriaustų grupių, išvardytų EQUAL BPD 2.3 skyriuje, menko
išsilavinimo ir žemos kvalifikacijos. Kiti patyrę socialinį nepriteklių,
ilgalaikį nedarbą, o skurdas taip pat jiems kliudo patekti į darbo rinką. Kita
problema yra ta, kad asmenų, patiriančių didelę socialinės atskirties riziką,
pasitikėjimas savimi ir motyvacija dažnai labai menki, o tai irgi neigiamai
veikia darbo rinką. Aišku, kai kurios socialinės rizikos grupės, norėdamos
patekti į darbo rinką, susiduria su specifiniais sunkumais, pvz., jauni
bedarbiai dažnai neturi darbo patirties ir reikiamų bendravimo įgūdžių, o
vyresniųjų turimi įgūdžiai, kvalifikacija ir patirtis nebeatitinka darbo rinkos
reikalavimų, todėl juos būtina tobulinti. EQUAL remiamos socialinės rizikos
grupės apibūdintos 2.3 skyriuje.
2.2. Bendra apžvalga
2.2.1. Lietuvos
ūkio plėtros bendrosios tendencijos
Pagrindinės Lietuvos ūkio tendencijos – stabili
makroekonominė aplinka, kuriai būdingas spartus BVP augimas, maža infliacija,
privataus sektoriaus plėtra, didėjančios įmonės, siekiant pereiti į masto
ekonomiką ir įgyti didesnį konkurencingumą. Kitos tendencijos – didėjanti
paslaugų sektoriaus įtaka, apdirbamosios pramonės svarba, sąlyginis žemės ūkio
sektoriaus įtakos mažėjimas (bent jau pagal BVP ar pridėtinės vertės dalis, nes
žemės ūkyje vis dar dirba daugiausiai gyventojų). Struktūrinės reformos ir
visos pramonės, ypač apdirbamosios, modernizavimas lėmė spartų darbo
produktyvumo didėjimą. Pasikeitė įvairių eksporto rinkų svarba – nuo buvusių
NVS valstybių į ES.
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės duomenimis, Lietuvoje BVP 2002 metais išaugo 5,9 procento ir
sudarė 50,679 mlrd. litų einamosiomis kainomis. Vienam šalies gyventojui per
metus tenkanti BVP dalis 2002 metais siekė 14609 litus. BVP vienam
gyventojui sudarė 38 procentus 15 ES valstybių narių vidurkio.
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įregistravo vidutinės metinės infliacijos sumažėjimą nuo 1,3
procento 2001 metais iki 0,3 procento 2002 metais. Nuo 2002 metų gegužės iki
2003 metų gegužės įregistruota nedidelė defliacija, kurią lėmė atpigusios
transporto grupės prekės ir paslaugos, maisto produktai ir nealkoholiniai
gėrimai. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų mažėjimą iš dalies kompensavo
padidėjusios alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, drabužių ir avalynės grupių
prekių ir paslaugų kainos.
Užsienio ir vidaus skola stabili ir pagal
tarptautinius standartus nedidelė. Finansų ministerijos duomenimis, visa
valstybės skola per metus padidėjo 259,2 mln. litų ir 2002 metų pabaigoje buvo
13,163 mlrd. litų. Visa užsienio skola sudarė 69,7 procento visos valstybės
skolos, o užsienio skola sudarė 18,1 procento BVP. Visa ilgalaikė skola 2002
metų gruodžio pabaigoje buvo 12,451 mlrd. litų ir sudarė 94,6 procento visos
valstybės skolos.
Galutiniai Finansų ministerijos duomenys patvirtina,
kad 2002 metais pirmą kartą per pastaruosius ketverius metus viršytas
nacionalinio biudžeto pajamų planas, perteklinių pajamų gavo savivaldybių
biudžetai, o Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nepriteklius simboliškas
ir mažiausias nuo 1997 metų. 2002 metais Lietuvos Respublikos valstybės
biudžetas gavo 2,56 mlrd. litų daugiau nei 2001 metais.
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ūkio struktūra labai
pakito ir pasidarė panašesnė į 15 ES valstybių narių ūkio struktūrą. Žemės
ūkyje dirbančių darbuotojų sumažėjo nuo 24,2 procento visų darbuotojų 1996
metais iki 17,1 procento 2001 metais (pagal Eurostato ataskaitą „Užimtumas
Europoje 2003“, 195 psl.), bet jų vis dar gerokai daugiau už ES vidurkį (4,2
procento visų darbuotojų).
Paskutiniai privatizavimo žingsniai toliau spartino
privataus sektoriaus plėtrą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ūkis vis labiau
susijęs su ES valstybių narių ekonomika, nuo 2002 m. vasario 2 d. litas
susietas su euru pagal pastovų keitimo kursą. Užsienio investicijos skatina
Lietuvos ūkio modernizavimą. Toliau vyksta ekonominė integracija į ES. Nors
Rusija ir NVS valstybės vis dar vaidina svarbų vaidmenį ekonomikoje, labai
padidėjo užsienio prekyba su 15 ES valstybių narių ir valstybėmis kandidatėmis,
ir tai dabar sudaro daugiau nei 50 procentų viso Lietuvos eksporto (Statistikos
departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metų duomenimis).
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2003 m.
sausio 1 d. sudarė 131838 mln. litų, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo
23,7 procento. Vienam Lietuvos gyventojui tiesioginių investicijų gerokai
padaugėjo – nuo 3068 litų 2002 m. sausio 1 d. iki 3808 litų 2003 m. sausio 1
dieną.
Pasaulio ekonomikos forumo metinės konkurencijos
analizės duomenimis, Lietuva pagal konkurencijos didėjimą 2002 metais
užėmė 36 vietą ir pralenkė daugelį Vidurio ir Rytų Europos valstybių kandidačių
į ES.
Nors ūkis sparčiai augo, tačiau didėjo regioniniai
skirtumai, ypač pagal investicijas, BVP ir užimtumą. Akivaizdūs miesto ir kaimo
regionų skirtumai. BVP dalys, tenkančios vienam gyventojui, nacionalinį vidurkį
viršijo tik Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse, o kitose apskrityse BVP dalys,
tenkančios vienam gyventojui, buvo kur kas mažesnės. Savivaldybėse šie skirtumai
dar didesni.
2.2.2. Darbo rinka: užimtumas, nedarbas, darbo
organizavimas ir įgūdžiai
Nors BVP sparčiai augo, švietimo, sveikatos apsaugos
ir socialinių paslaugų finansavimas atsiliko nuo BVP augimo, o kartais netgi
sumažėjo (žr. 1 grafiką).
1 grafikas. Realus BVP, švietimo, sveikatos priežiūros
ir socialinių paslaugų augimo lygis (procentais)
Sparti Lietuvos ūkio plėtra neturėjo didelio poveikio
vidutiniam gyvenimo lygio rodikliui, ypač kaimo regionuose, kuriuose vidutinės
namų ūkio pajamos beveik trečdaliu mažesnės už miesto gyventojų namų ūkio
pajamas. Skurdžiausiai gyvena bedarbiai ir asmenys, kurių vienintelis pajamų
šaltinis – socialinės pašalpos, šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų,
ūkininkų namų ūkiai. Pagal ES metodologiją skaičiuojamas skurdo rizikos lygis
2001 metais sudarė 17,2 procento.
Sumažėjęs dalyvavimas darbo rinkoje pastaruosius
penkerius metus ir apskritai sumažėję darbo jėgos ištekliai neigiamai atsiliepė
šalies ekonomikai. Darbo jėgos emigracija, mažas gimstamumas ir šalies
gyventojų senėjimas tik išryškino šią tendenciją. Lietuvos ir 15 ES valstybių
narių darbo rinkų analizė rodo didelius struktūrinius trūkumus ir skirtumus
(žr. 1 lentelę).
1 lentelė. Lietuvos ir ES valstybių narių darbo rinkos ir užimtumo
skirtumai, procentais
Rodiklis
Lietuvoje 2001 metais
ES vidurkis 2001 metais
Skirtumo įvertinimas
Lietuvoje 2002 metais*
Nedarbas
16,1
7,4
didelis
13,1
Jaunimo nedarbas
30,2
14,9
didelis
21,4
Ilgalaikių bedarbių (iš
visos darbo jėgos)
9
3,3
didelis
7
Moterų nedarbas
13,8
8,7
didelis
13
Vyrų nedarbas
18,4
6,4
didelis
13,3
Užimtumo lygis (iš visų
15–64 metų gyventojų)
58,4
63,9
vidutinis
59,9
Užimtumas pagal
sektorius
žemės ūkis,
medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė
17,1
4,2
didelis
-
pramonė, statyba
27,2
26,4
mažas
-
paslaugos
55,7
69,4
didelis
-
* Pagal Eurostato ataskaitą „Užimtumas Europoje 2003“,
195 ir 173 puslapiai.
Nedarbas 2002 metais sumažėjo iki 13,1 procento
(palyginti su ES vidurkiu atitinkamais metais – 7,4 procento, išliko labai didelis),
o darbo jėgos aktyvumas šiek tiek padidėjo – iki 69,6 procento. Per pirmuosius
tris 2003 metų ketvirčius nedarbas toliau mažėjo, o užimtumas didėjo. Tačiau
išlieka struktūrinis nedarbas, kuriame vyrauja ilgalaikiai bedarbiai ir
jaunimas.
Jaunimo nedarbas Lietuvoje kaip ir kitose valstybėse
kur kas didesnis už vidutinį šalies nedarbo lygį. Eurostato duomenimis,
Lietuvoje vidutinis metinis jaunimo iki 25 metų nedarbas 2001 metais buvo 30,2
procento, 15–24 metų – 33,6 procento vyrų ir 25,8 procento moterų (pagal
Eurostato ataskaitą „Užimtumas Europoje 2003“, 173 ir 195 psl.). Darbo jėgos
tyrimo duomenys rodo, kad jaunimo nedarbas mažės.
Darbo jėgos tyrimo duomenimis, ilgalaikis nedarbas
Lietuvoje viršija ES vidurkį: 2001 metais ilgalaikis nedarbas ES sudarė 3,3
procento, Lietuvoje – 9 procentus visos darbo jėgos. Didžiausias ilgalaikis
nedarbas tarp asmenų, vyresnių nei 50 metų.
Be to, tam tikros socialinės grupės laikomos ypač
socialiai pažeidžiamomis. Vyrų ir moterų, neįgaliųjų, jaunimo ir pagyvenusiųjų
padėties darbo rinkoje analizė rodo, kad susiduriama su dideliais tokių grupių
integravimo arba reintegravimo į darbo rinką sunkumais, kuriuos didina
vykstantys struktūriniai Lietuvos ūkio ir spartūs visuomenės pokyčiai (taip pat
žr. 2.2.2 skyrių).
Darbo rinkos būklė Lietuvoje, palyginti su ES
vidurkiu, nėra ypač sunki. Kai kurie Lietuvos rodikliai yra geri, palyginti su
ES vidurkiu. Pavyzdžiui, Lietuvoje moterų aktyvumas darbo rinkoje 2001 metais
sudarė 66,5 procento, palyginti su 15 ES valstybių narių jis tebuvo 60,2
procento (pagal Eurostato ataskaitą „Užimtumas Europoje 2003“, 173 ir 195
psl.). Moteris derėtų skatinti dar aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, tai turėtų
spartinti Lietuvos plėtrą.
Užimtumo
struktūra
Nors esminis Lietuvos ekonomikos restruktūrizavimas
tam tikra prasme jau eina prie pabaigos, tačiau tradicinėse ekonomikos šakose,
kuriančiose mažą pridėtinę vertę, vis dar daug sunkumų. Menkai išplėtota
technologijų pramonė, o apdirbamojoje ir stambiojoje pramonėje vis dar gausu
mažai arba vidutiniškai kvalifikuotų darbuotojų. Praėjusį dešimtmetį labai
sparčiai plėtotas paslaugų sektorius, užimtumas jame vis didėjo ir dabar sudaro
beveik 55,7 procento.
2001 metais žemės ūkyje, miškininkystėje ir
žuvininkystėje dirbo 17,1 procento (21,2 procento vyrų ir 13,1 procento
moterų), pramonėje ir statyboje – 27,2 procento (33,3 procento vyrų ir 21,2 procento moterų)
ir paslaugų sektoriuje – 55,7 procento (45,5 procento vyrų ir 65,7 procento moterų) darbuotojų. Labiausiai
nuo ES skiriasi žemės ūkio sektorius, kurio dalis užimtumo struktūroje yra
beveik 4 kartus didesnė nei ES. Užimtumas paslaugų sektoriuje 2001 metais
Lietuvoje buvo 55,7 procento, ES – 69,4 procento (pagal Eurostato ataskaitą „Užimtumas Europoje 2003“), skirtumas gana nedidelis. Labai stokojama įgūdžių,
ypač informacijos technologijų srityje.
Skirtinguose sektoriuose vyrų ir moterų užimtumas
nevienodas. Pirminiame ir antriniame sektoriuose (žemės ūkyje ir apdirbamojoje
pramonėje) vyrų gerokai daugiau nei moterų, tačiau moterys vyrauja paslaugų
sektoriuje.
Didžiumoje rajonų daug registruotų darbuotojų dirba
žemės ūkyje – dažniausiai verčiasi menkai produktyvia žemės ūkio veikla (patys
save išlaikančiuose ūkiuose).
Netradicinės
ir lanksčios darbo organizavimo formos
Lietuvoje netradicinės užimtumo formos plėtojamos
lėtai. Dažniau taikomas darbas ne visą darbo laiką, tačiau daugumos Lietuvos
politikos formuotojų nuomone, šis procesas per lėtas. Palyginti mažai
savarankiškai dirbančių asmenų, ypač moterų. Tai gali būti iš dalies susiję su
susiklosčiusiu kultūriniu ir istoriniu veiksnių deriniu, taip pat su tuo, kad
aplinka nėra ganėtinai palanki verslui plėtoti. 2001 metais 60,2 procento
dirbančių asmenų sudarė samdomi darbuotojai, 30,5 procento – savarankiškai
dirbantys asmenys (vyrų – 35,4 procento, moterų – 25,5 procento) ir 3,2
procento – neapmokami šeimų verslo darbuotojai, ypač žemės ūkyje save
išlaikančiuose ūkiuose (2,8 procento vyrų ir 3,5 procento moterų).
2001 metais 9,7 procento dirbančių asmenų dirbo ne
visą darbo laiką, iš jų 8,5 procento vyrų ir 10,9 procento moterų. Toks
darbas Lietuvoje paplitęs kur kas mažiau nei ES, kur tokių darbuotojų
vidutiniškai 18 procentų. Dirbantys ne visą darbo dieną asmenys pagal Lietuvos
įstatymus turi būti traktuojami taip pat kaip dirbantys visą darbo laiką.
Dirbantys ne visą darbo laiką asmenys turi tokias pat teises į pensiją ir
socialines teises kaip ir tie, kurie dirba visą darbo laiką. Lietuvoje ne visą
etatą dirba tik 11 procentų moterų, o ES – 34 procentai. Darbas ne visą darbo
laiką skiriasi įvairiuose ūkio sektoriuose. Iš darbo ne visą darbo dieną
gaunama per mažai pajamų, tai riboja šios darbo organizavimo formos plėtrą.
Kitos lanksčios darbo organizavimo formos diegiamos
per lėtai, pavyzdžiui, teledarbas, lankstus darbo laikas, darbo vietų rotacija
ir kita. Nepalanki teisinė, socialinė ir ekonominė aplinka, deramai
nesureguliuoti teisiniai aspektai (nors 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs
naujasis Lietuvos Respublikos darbo kodeksas sudaro teisines sąlygas plėtoti
lanksčias darbo formas) neskatina taikyti lanksčių darbo organizavimo formų.
Nacionaliniu ir regioniniu lygiu jau veikia trišalės
užimtumo tarybos, kurios, tikimasi, skatins socialinės partnerystės plėtrą.
Išsilavinimas
ir įgūdžiai
Lietuvoje sudarytas gana geras
šiuolaikinės švietimo sistemos ir socialinės partnerystės plėtros teisinis pagrindas. Oficialiais statistikos duomenimis,
Lietuvoje darbuotojų išsilavinimas palyginti geras. Asmenys,
turintys pilną vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą, sudaro 80 procentų visos darbo jėgos.
Darbo jėga Lietuvoje išsilavinusi, tačiau daugiau nei
trečdalis 15–24 metų asmenų neturi jokios profesinės kvalifikacijos (gyventojų
užimtumo tyrimo 2001 metų duomenys). Pagrindinio išsilavinimo neturi gerokai
daugiau 15–24 metų asmenų (21 procentas) negu 25–49 metų asmenų (1 procentas).
Taip atsitiko todėl, kad pasikeitus socialinei-ekonominei aplinkai padaugėjo
anksti švietimo sistemą paliekančio jaunimo (vadinamasis nubyrėjimas iš
mokyklų). Išsamios ir patikimos statistikos apie šį reiškinį nėra, bet nemažai
15–16 metų asmenų, neįgijusių pagrindinio išsilavinimo, išeina iš mokyklų (žr.
2 grafiką), o kiti dėl įvairių priežasčių jį įgyja po vienerių ar daugiau metų.
2 grafikas. Įgijusieji
pagrindinį išsilavinimą penkiolikmečiai (procentais)
* Nebuvo laidos dėl perėjimo prie 10-mečio pagrindinio
ugdymo.
** Šešiolikmečių skaičius.
Pagrindiniai konkurencingumo ir efektyvumo didinimo
uždaviniai gali būti išspręsti tik plėtojant šiuolaikinį švietimą ir profesinį
mokymą. Lietuvoje yra išplėtota profesinio mokymo, švietimo ir mokymo sistema,
tačiau ji atsilieka nuo struktūrinių ekonomikos pokyčių, o mokymo programos
nevisiškai atitinka rinkos poreikius. Įgijus gerą šiuolaikinės švietimo ir
mokymo sistemos plėtros ir socialinės partnerystės struktūros steigimo teisinį pagrindą,
situacija turėtų pagerėti. Sukurta profesinio mokymo sistema, skirta rengti
tarptautiniu mastu akredituotiems profesinio mokymo ir švietimo standartams.
Kuriant profesinio mokymo programų sistemą, aktyviai dalyvauja darbdaviai,
siekdami užtikrinti, kad programos geriau atitiktų darbo rinkos reikalavimus.
2000 metais sukurta kolegijų sistema, turinti užpildyti spragą tarp vidurinio
ir universitetinio švietimo.
Lietuva turi aktyvią užimtumo politiką, kuria siekiama
spręsti nedarbo problemas ir didinti užimtumą. Darbo rinkos politikai
įgyvendinti sukurtas Lietuvos darbo biržos ir nacionalinis 46 teritorinių darbo
biržų tinklas, kuris turi padėti bedarbiams tobulinti turimus įgūdžius ir
grįžti į darbo rinką. Steigiant darbo vietas gyventojams, darbo birža veikia
kaip tarpininkas, įgyvendina aktyvias darbo rinkos priemones – organizuoja
viešuosius darbus, darbo klubus, vykdo profesinį mokymą ir panašiai. Tačiau dėl
išteklių stokos per mažai bedarbių dalyvauja aktyviose darbo rinkos priemonėse.
Įkurta 14 darbo rinkos mokymo centrų, kurie padeda apmokyti 20000 bedarbių per
metus.
Darbo rinkos ir profesinio mokymo sistema skirta
aktyvesnei ir darbingai gyventojų daliai, kuri gali lengvai pasirengti darbo
rinkai. Socialinės rizikos grupių poreikiai šioje srityje nėra tinkamai
tenkinami, nes tam reikia didelių investicijų ir tradicinių pažiūrų kaitos.
Sparčiai plėtojamas suaugusiųjų mokymas, ugdoma
mokymosi visą gyvenimą kultūra. Tačiau mokymosi visą gyvenimą sąlygos nėra
pakankamai išplėtotos. Profesinio ir aukštesniojo mokymo sistemos daugiau
pritaikytos vykdyti formalųjį mokymą ir mokyti pirmą kartą patenkančiuosius į mokymo sistemą.
Darbdaviai per mažai investuoja į darbuotojų
mokymą, tobulinimąsi ir perkvalifikavimą – ypač pirminiame ir antriniame
sektoriuose. Išteklių stoka ir nelanksti mokymo sistema neskatina suaugusiųjų
dalyvauti tęstinio mokymo procese. Socialinės rizikos grupių galimybės mokytis
visą gyvenimą dar mažesnės.
2.3. Nelygybė ir
diskriminacija darbo rinkoje
Atsižvelgiant į bendrą ekonomikos būklę ir anksčiau
pateiktą užimtumo analizę, galima išskirti pagrindines grupes, patiriančias
nelygybę ir diskriminaciją darbo rinkoje. Nustačius šių tikslinių grupių
susidarymo priežastis, jų atskirties mastą, bus galima numatyti veiklos sritis,
tikslus ir priemones esamai nelygybei ir diskriminacijai panaikinti.
2.3.1. Neįgalieji
Pagal Lietuvos Respublikos invalidų socialinės
integracijos įstatymą neįgaliuoju laikomas bet kurio amžiaus asmuo, kuris dėl
įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali
pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir
vykdyti pareigų.
Į teritorines darbo biržas 2002 metais kreipėsi 5880
asmenų su negalia, t.y. 1,5 tūkstančio daugiau nei 2001 metais. Neįgalūs
bedarbiai sudaro 2,4 procento visų bedarbių. Įregistruotų asmenų su negalia per
paskutinius 6 metus pagausėjo daugiau kaip 2 kartus.
Tarp dirbančių ir dalyvaujančių užimtumo programose
asmenų su negalia daugiausia –turinčiųjų III grupę (lengvą invalidumo laipsnį).
Sunkesnę negalią turintys asmenys negali lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo
rinkoje. Didžiuma (55 procentai) darbo biržose įregistruotų asmenų su negalia –
vyrai (moterų – 45 procentai). 34 procentai asmenų su negalia – vyresni nei 50
metų, 11 procentų – jaunimas iki 25 metų. 30 procentų visų įsiregistravusių
ieškančių darbo asmenų – kaime gyvenantys asmenys su negalia. Daugiau kaip pusė
darbo biržose įregistruotų asmenų su negalia menko išsilavinimo,
nekvalifikuoti, nedirbę.
Pagal
susirgimo pobūdį 72 procentams asmenų invalidumas suteiktas dėl vidaus organų
susirgimų, 14 procentų dėl judėjimo sutrikimų, 5,5 procento dėl psichikos
susirgimų, 4,5 procento dėl regėjimo sutrikimų, 4 procentams dėl klausos
sutrikimų. Sunkiausia įdarbinti arba užimti sutrikusios psichikos, regėjimo,
klausos negalią ir pirmą invalidumo grupę turinčius asmenis, o dirbančių asmenų
su negalia pajamos dažnai minimalios.
2003 metais tirta, kaip Lietuvos
gyventojai vertina aklųjų, kurčiųjų, judėjimo ir psichinę negalią turinčių asmenų įvairias gyvenimo sąlygas. Absoliuti respondentų
dauguma visų tiriamų grupių darbo sąlygas
įvertino blogai ir siūlė neįgaliesiems skirti daugiau biudžeto lėšų.
Tyrimas parodė, kad gyventojai į psichiškai
neįgaliuosius žiūri ne taip tolerantiškai kaip į kitus neįgaliuosius. Per 50
procentų respondentų siūlė griežčiau izoliuoti psichiškai neįgalius asmenis,
plačiau jiems taikyti priverstinį gydymą.
Asmenų su negalia užimtumą riboja šie veiksniai
nepakankamai prieinamas aukštasis ir aukštesnysis išsilavinimas, nepritaikyta
viešoji ir darbinė aplinka, profesinės reabilitacijos sistemos nebuvimas,
darbdaviai per mažai skatinami įdarbinti asmenis su negalia.
Šiuo metu asmenų su negalia profesinis mokymas,
permokymas ir perkvalifikavimas vykdomas per darbo rinkos mokymo tarnybas,
specialius mokymo centrus, profesinio mokymo mokyklas ir yra prieinamas
asmenims su lengvesne negalia. Nepakankamas, sunkiai prieinamas, mažai
pritaikytas ir su vietos darbo rinkos poreikiais nesusietas profesinis mokymas,
perkvalifikavimas tampa viena iš asmenų su negalia nedarbo priežasčių. Nėra
profesinių įgūdžių (išlikusių, įgytų) įvertinimo metodikų, pagal kurias būtų
galima spręsti apie profesinės reabilitacijos galimybę ir veiksmingumą.
Profesinės reabilitacijos sistema silpna, be to, nėra ryšio su kitomis
reabilitacijos sistemos dalimis, o tai sunkina esamą nepalankią asmenų su
negalia profesinės reabilitacijos sistemos būklę.
Asmenims su negalia svarbi ne tik
socialinės apsaugos priemonių plėtra, bet ir neįgalių vaikų integracija į
švietimo, mokymo įstaigas, jaunų žmonių su negalia teisės į mokslą
įgyvendinimas, suaugusiųjų su negalia neformalus ugdymas, informacijos ir
komunikacijų prieinamumas, socialinių paslaugų plėtra bendruomenės lygiu.
Asmenų su negalia specialiųjų poreikių tenkinimas lengvatas keičiant
alternatyviomis socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros priemonėmis
yra pagrindinė visų paslaugų sistemos, skatinančios tokių asmenų socialinę
integraciją, plėtros kryptis.
Neįgaliesiems nepritaikytos bendrojo lavinimo mokyklų,
aukštųjų ir aukštesniųjų mokymo įstaigų mokymo programos ir metodikos,
neužtikrintos specialiosios priemonės, paslaugos, technika, specialistų
pagalba.
Pagrindiniai neįgaliųjų integracijai skirti dokumentai
yra: Užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa, patvirtinta Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 529, numatanti
priemones neįgaliųjų profesiniam pasirengimui gerinti; pagal Lietuvos
Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymą, priimtą Lietuvos Respublikos
Seimo 1991 m. lapkričio 28 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 1992 metų
įgyvendina Valstybinę invalidų medicininės, profesinės, socialinės
reabilitacijos programą, kurios pagrindinės kryptys patvirtintos Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 253 (nuo 2003 metų
– Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų
programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio
7 d. nutarimu Nr. 850). Ši programa – valstybės veiksmų planas dešimčiai
metų. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos, atsakinga už šios programos koordinavimą ir įgyvendinimą.
Ši programa yra ilgalaikio sėkmingo nevyriausybinių
organizacijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės bendradarbiavimo pavyzdys. Nuo
1992 metų daugiau kaip 30 Lietuvos nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų
(ir didžiuma jų teritorinių padalinių) pagal programą gauna iš tarybos
finansavimą savo projektams įgyvendinti. Tarybos prioritetai: reabilitacija (profesinė,
medicininė, psichosocialinė) savarankiškumo ugdymui, specialūs poreikiai ir
socialinės paslaugos, fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumas, mokymas,
integracija į darbo rinką, lygiavertis dalyvavimas kultūrinėje, sportinėje ir
rekreacinėje veikloje, informacijos sklaida.
2.3.2. Priešpensinio
amžiaus asmenys
Priešpensinio amžiaus asmenų užimtumas mažesnis už
vidutinį, o šio amžiaus moterų užimtumas mažesnis nei vyrų.
2002 metais asmenų, sulaukusių 55–64 metų, užimtumas
buvo mažesnis už bendrą užimtumo lygį ir sudarė 41,6 procento, 2003 m. liepos 1
d. darbo biržose įregistruota 17,4 tūkstančio vyresnių negu 55 metų
ieškančių darbo asmenų. Jie sudaro 11,4 procento visų įregistruotų bedarbių.
Tokio amžiaus moterų užimtumas – tik 46,7 procento, o vyrų – gerokai aukštesnis
– 58,2 procento.
Priešpensinio amžiaus asmenų užimtumą riboja šie
pagrindiniai veiksniai: šiuolaikinės darbo rinkos reikalavimų neatitinkanti
kompetencija ir neigiamas darbdavių požiūris į šio amžiaus asmenis.
Daugumos vyresnio amžiaus darbuotojų turima
kompetencija neatitinka dabartinių darbo rinkos poreikių, praeityje įgyta
profesinė kvalifikacija per daug specializuota, mokymosi metu jiems nebuvo
išugdyti bendrieji gebėjimai. Be to, vyresnio amžiaus darbuotojai nenoriai
siunčiami į kvalifikacijos tobulinimo kursus, mokytis. Aiškinama, kad
investuoti į vyresnius darbuotojus tiesiog neapsimoka. Tokiems darbuotojams
mokyti paprastai reikia daugiau laiko ir lėšų. Vyresnio amžiaus asmenys, ypač
moterys, vengia dirbti kompiuteriu, mat dažniausiai neturi galimybių išmokti
juo naudotis, o jeigu ir turi, tai mokymo metodikos jiems nepritaikytos.
Siekdama spręsti priešpensinio amžiaus asmenų nedarbo
problemas, valstybė vykdo aktyvias darbo politikos programas, tačiau teisinė
bazė skatina priešpensinio amžiaus darbuotojus anksti palikti darbo rinką.
Vyresniems negu 55 metų bedarbiams sudaromi
įsidarbinimo planai, kuriuose numatomos konkrečios integracijos į darbo rinką,
darbinės ir profesinės motyvacijos didinimo, dalyvavimo įvairiose užimtumo programose
priemonės. Šiems asmenims plačiai taikoma darbo vietų subsidijavimo programa.
Vyresnio amžiaus bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne
daugiau kaip 5 metai, steigiamos darbo vietos, jeigu jie per 3 mėnesius
nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos neįsidarbina. Daugiausia naujų darbo
vietų steigiama privačiame sektoriuje. Darbdaviams, įdarbinusiems bedarbius į
subsidijuojamas vietas, mokamos subsidijos darbo vietų steigimo išlaidoms
padengti.
Kalbant apie vietinių užimtumo iniciatyvų programą,
paminėtina, kad priimant sprendimą dėl jos finansavimo pirmenybė teikiama tiems
projektams, pagal kuriuos įdarbinama daugiausia sunkiai integruojamų į darbo
rinką asmenų, ypač vyresnių nei 55 metų. Vyresnio amžiaus asmenims taip pat
parengtos specializuotos mokymo ir perkvalifikavimo, darbo klubų, praktinių
įgūdžių atnaujinimo, bedarbių užimtumo gebėjimų didinimo programos, jie
siunčiami į Užimtumo fondo remiamus darbus.
Į aktyvias darbo rinkos politikos programas 2002
metais nusiųsta 5 tūkstančiai priešpensinio amžiaus bedarbių, per 2003 metų
pirmąjį pusmetį įdarbinta 2,7 tūkstančio, per 2002 metus – 4,3 tūkstančio, per
2003 metų pirmąjį pusmetį – 2,6 tūkstančio priešpensinio amžiaus bedarbių. 2002
metais priešpensinio amžiaus asmenys aktyviausiai dalyvavo viešųjų darbų
programoje (51,4 procento), ne taip aktyviai – darbo klubų renginiuose (45
procentai), o mokymo ir remiamų darbų programose – tik apie 3 procentus.
Siekiant pagerinti priešpensinio (55+) amžiaus
bedarbių socialinę apsaugą, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m.
balandžio 23 d. įsakymu Nr. A1-64 patvirtintas priešpensinio amžiaus bedarbių
užimtumo ir socialinės apsaugos gerinimo 2003–2004 metais priemonių planas.
Šiame plane numatytos priešpensinio amžiaus bedarbių užimtumo plėtojimo,
užimtumo garantijų išsaugojimo, prevencijos priemonių taikymo ir socialinių
garantijų plėtojimo priemonės.
Paminėtini teisės aktai, sudarantys sąlygas vyresnio
amžiaus darbuotojams išeiti iš darbo ir toliau jo neieškoti. Lietuvos
Respublikos darbo kodekso 129 straipsnyje numatyta, kad teisėta priežastimi
atleisti darbuotoją darbdavio iniciatyva gali būti darbuotojo pensinis amžius.
Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatyme numatyta, kad priešpensinio
amžiaus bedarbiai, nenorintys dalyvauti aktyviose darbo rinkos politikos
priemonėse, turi teisę gauti priešpensinę bedarbio pašalpą. Ši pašalpa mokama
asmenims, kai jiems iki senatvės pensijos amžiaus lieka ne daugiau kaip 2
metai. Priešpensines bedarbio pašalpas 2003 m. liepos 1 d. gavo 13,5 tūkstančio
asmenų.
Priešpensinio amžiaus asmenys savarankiškai buriasi į
atstovaujančias jų interesams organizacijas, kurios galėtų būti kvalifikuoti
partneriai rengiant jiems skirtas užimtumą skatinančias programas.
Pagrindinės organizacijos – nevyriausybinių
organizacijų, dirbančių pagyvenusiems žmonėms, tinklas: Sambūris „Gabija“
(Kaunas), Lietuvos Respublikos pensininkų sąjunga „Bočiai“, Lietuvos
pagyvenusių žmonių asociacija. Europos vyresniosios kartos sąjungos (EURAG)
Lietuvos sekcija pasiūlė galimybę įgyti bendravimo su tarptautiniais
partneriais patirties. Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikia
Lietuvos pensininkų reikalų taryba. Pensinio amžiaus moterų interesams
atstovauja Pagyvenusios moters veiklos centras (Kaunas).
2.3.3. Jaunimas
Darbo jėgos tyrimo duomenimis, 2002 metais jaunimo iki
25 metų nedarbas buvo didesnis nei kitokio amžiaus asmenų – 22,9 procento. 2002
metais 78 procentai visų per teritorines darbo biržas ieškančių darbo niekada nedirbusių asmenų buvo
jaunimas iki 25 metų (2001 metais –
84 procentai). Aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų absolventai sudarė
36 procentus (12,1 tūkstančio asmenų) niekada nedirbusių darbo biržose
registruotų asmenų. Iš 2,6 tūkstančio, arba 21 procentas, yra baigę aukštąsias
mokyklas, 3,5 tūkstančio, arba 29 procentai, – aukštesniąsias mokyklas ir
6 tūkstančiai, arba 50 procentų – profesines mokyklas.
15–24 metų vyrų užimtumas 2002 metais buvo didesnis
nei moterų (atitinkamai 27,1 ir 20,6 procento). Tyrimo „Užimtumas Europoje
2003“ duomenimis, 2002 metais vyrų užimtumas buvo 27,1 procento, moterų – 20,5
procento.
Pagrindinė jaunimo integravimosi į darbo rinką kliūtis
– išsilavinimo stoka, nes gana daug Lietuvos jaunuolių palieka švietimo
sistemą, neįgyja pagrindinio ir (arba) vidurinio išsilavinimo ir tai trukdo
jiems mokytis toliau formalaus mokymo įstaigose. Neturėdami pagrindinio
išsilavinimo ir nepajėgdami įgyti darbo rinkoje paklausą turinčios profesijos,
jie gali tikėtis tik menkai apmokamo, nekvalifikuoto darbo, o daugumai Lietuvoje
kuriamų darbo vietų vis dažniau reikia žinių ir įgūdžių.
Jauniems žmonėms dažnai trūksta specialios
kompetencijos ir socialinių įgūdžių, kurių vis dažniau pageidauja darbdaviai.
Jaunimo kvalifikacija žemesnė nei vyresniųjų, nes palyginti daug jaunų žmonių
nebaigia pagrindinio mokslo.
Galima išskirti konkrečias jaunimo grupes, turinčias
didesnių patekimo į darbo rinką sunkumų: našlaičiai, iš pagrindinių mokyklų
išėję moksleiviai, kaimo jaunimas, nepilnamečiai tėvai ir jaunos šeimos. Ypač
sunku asmenims, priskiriamiems keletui iš nurodytųjų grupių (ir našlaitis, ir
nepilnametis tėvas). Tačiau šiuo metu nėra tikslios statistikos apie asmenis,
sudarančius jaunimo grupių pogrupius.
Našlaičiai be tėvų priežiūros ir paramos, be
socialinių ryšių dažnai neturi galimybės įgyti gerą išsilavinimą. Dažniausiai
jie paliekami vieni konkuruoti darbo rinkoje, kol sukanka 18 metų. Metę
mokyklas asmenys negali įsigyti profesijos profesinio (ir aukštesniojo) mokymo
įstaigose. Kaimo jaunimas irgi turi mažiau galimybių įgyti išsilavinimą. Kaimo
vietovėse sunkiau įsigyti gerą kokybės išsilavinimą, o studijų ir gyvenimo
didesniuose ir didžiuosiuose miestuose išlaidos neleidžia daugeliui jaunų
žmonių studijuoti.
Nors našlaičiams, anksti palikusiems mokyklą, ir kaimo
jaunimui trūksta reikiamo išsilavinimo, pagrindinė jų problema – noro stoka,
kurią apsunkina neigiama socialinė aplinka. Taigi, jeigu socialinės rizikos
grupėms priklausantiems jauniems žmonėms ir būtų suteiktos anksčiau išvardytos
galimybės, jie nebūtinai toliau mokytųsi ir norėtų jomis pasinaudoti.
Nepilnamečiai tėvai – vieni iš mažiausiai ginamų ir
institucijų dėmesio susilaukiančių asmenų, nes dėl šeimos sukūrimo, vaiko
gimimo arba priežiūros priversti mesti arba nutraukti mokslą. Tai nėra dažnas
reiškinys, tačiau tokiems asmenims reikia paramos, kad jie galėtų toliau
mokytis arba įsidarbinti. Nepilnamečiai tėvai, kaip ir daugelis jaunų šeimų,
susiduria su rimtomis problemomis, norėdami patekti į darbo rinką. Nors yra
laisvų darbo vietų, pvz., siuvimo ir mažmeninės prekybos įmonėse, darbo ne visą
etatą galimybės labai ribotos. Lankstesnių darbo formų taikymas leistų
nepilnamečiams tėvams geriau suderinti šeimos pareigas ir karjeros galimybes.
Valstybės vykdoma politika, aktyviomis darbo rinkos
priemonėmis siekiama sumažinti socialinę jaunimo atskirtį. Stengiamasi padėti
jauniems žmonėms įgyti naujų įgūdžių ir plėtoti turimus, atsižvelgiant į darbo
rinkos poreikius. Paremta keletas iniciatyvų, padedančių jauniems žmonėms įgyti
socialinių ir bendravimo įgūdžių, be kurių į darbo rinką nepateksi. Lietuvos
darbo birža (atsakinga už bedarbių gražinimą į darbo rinką) taiko aktyvias
darbo rinkos politikos priemones jaunimo užimtumo problemoms spręsti,
įgyvendindama Pirmojo žingsnio, Talentų banko ir Karjeros vystymo programas.
Pirmojo žingsnio darbo rinkoje programos tikslas –
parengti ir integruoti į darbo rinką ieškančius darbo asmenis, kurie pirmą
kartą pradeda darbinę veiklą. Programa pradėta įgyvendinti 2002 metų II
ketvirtį. Daug dėmesio šioje programoje skiriama motyvacijai ir profesiniam
orientavimui, įtraukiant nekvalifikuotus asmenis į intensyvaus konsultavimo ir
informavimo mokymą darbo klubuose.
Talentų banko programos tikslas – sudaryti geresnes
įsidarbinimo galimybes studijuojančiam jaunimui ir aukštos kvalifikacijos
specialistams, padėti darbdaviams greičiau susirasti pageidaujamą darbuotoją.
Programa pradėta įgyvendinti 2000 metų II ketvirtį – informacinėje sistemoje
DBIRZA-I sukurta aukštos kvalifikacijos specialistų duomenų bazė. Talentų banke
2002 m. sausio 1 d. registruota 1,9 tūkstančio, 2003 m. sausio 1 d. – jau
2,9 tūkstančio dalyvių. Patikslinta Talentų banko programa nuolat
pristatoma aukštųjų mokyklų studentams, studentų organizacijoms. Aktyviai
bendradarbiaujama su Lietuvos studentų sąjunga, padedančia vykdyti programos
sklaidą.
Karjeros vystymo programa, pradėta įgyvendinti 2002
metų III ketvirtį, skirta aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų
absolventams, kuriems norima sudaryti sąlygas įgyti karjeros planavimo ir
siekimo įgūdžių. Karjeros vystymo programos mokymas 2002 metais rengtas
Vilniaus ir Utenos darbo biržose. Per 6 mėnesius Karjeros planavimo programos
paskaitas išklausė 767 absolventai, iš jų 366 (48 procentai) iki 2002 m.
gruodžio 31 d. įsidarbino.
Nuo 1999 metų įsteigti 3 jaunimo darbo centrai.
Jaunimo darbo centrai turi padėti jaunimui – bedarbiams arba tiems, kurie dar
mokosi, – geriau pažinti darbo rinką, greičiau susirasti tinkamą darbą ar
profesinio mokymo įstaigą, gerinti jaunimo socialinę ir darbo adaptaciją,
teikti atviro informavimo, įdarbinimo tarpininkavimo, konsultavimo, profesinio
orientavimo, socialinės-psichologinės reabilitacijos ir kitas savitarnos būdu
teikiamas paslaugas.
Prie jaunimo darbo centrų funkcijų priskiriamas ir
bendradarbiavimo su socialiniais partneriais organizavimas, klientų poreikių ir
galimybių tyrimas, jaunimo darbo centrų paslaugų tyrimas ir vertinimas,
projektinės veiklos organizavimas ir dalyvavimas joje, naujų paslaugų ir
netradicinių darbo formų diegimas ir plėtra, informacijos, susijusios su
jaunimo problemomis, kaupimas ir sklaida, bendradarbiavimas ir keitimasis
patirtimi su tokiais pat centrais šalyje ir užsienyje, visuomenės informavimas
apie jaunimo darbo centrų veiklą.
Jaunimo darbo centrai turi
koordinavimo tarybas, į kurias įeina pagrindinių suinteresuotų šalių atstovai; centrai yra sudarę bendradarbiavimo sutartis su daugeliu
jaunimo nevyriausybinių organizacijų
Lietuvoje ir užsienyje. Darbo centrų veikla yra geras bendradarbiavimo
pavyzdys, ypač sprendžiant jaunimo problemas pagal EQUAL programą. Jaunimo
darbo klubai aktyviai dalyvavo stojimo programose, remiančiose žmogiškųjų
išteklių plėtrą.
Lietuvoje yra daug nevyriausybinių organizacijų,
padedančių jauniems žmonėms įgyti bendravimo, socialinių įgūdžių dalyvaujant
visuomeninėje, nevyriausybinėje veikloje, neformaliame ugdyme, savanoriškoje
veikloje. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) yra nepriklausoma
nacionalinė savanoriška organizacija, vienijanti nevyriausybines jaunimo
organizacijas ir nevyriausybinių jaunimo organizacijų sąjungas. Ji yra
visateisė Europos jaunimo forumo ir Baltijos jaunimo forumo narė, siekia
skatinti jaunimo iniciatyvas ir informacinės visuomenės plėtrą. Taryba turi
pusę visų vietų Valstybinėje jaunimo reikalų taryboje, kiti nariai atstovauja valstybės
institucijoms.
Nuo 1997 metų taryba kasmet teikia valstybinę paramą
jaunimo organizacijų projektams. Kaimo jaunimo programa ypač rėmė kaimo
savivaldybėse veikiančių jaunimo nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas.
Pagal šią programą 2001 metais taryba parėmė 156 projektus (156700 litų),
2002 metais – 114 projektų (100000 litų) ir 2003 metais – 111 projektų
(90000 litų). Projektai atrenkami ir įgyvendinami bendradarbiaujant tarybai,
konkrečiai savivaldybei (taip pat svarbus bendro finansavimo šaltinis) ir
vietos nevyriausybinėms organizacijoms. Jau įgyvendinti projektai labai padėjo
ugdyti kaimo jaunimo įgūdžius ir didinti motyvaciją. Šios veiklos praktinė
patirtis ir žinios tikrai pravers kuriant vystymo bendrijas kaimo vietovėse ir
įgyvendinant EQUAL programą.
2.3.4. Grįžę
iš įkalinimo vietų asmenys (buvę kaliniai)
Viena iš opiausių problemų – buvusių kalinių socialinė
integracija. 2003 metų sausį buvo 9414 nuteistųjų, atliekančių bausmę laisvės
atėmimo įstaigose, iš jų 96,1 procento vyrų. Didžiuma buvusių kalinių –
aktyviausio ir darbingiausio amžiaus: 85 procentai – iki 40 metų asmenys. 45
procentai kalinių turi vidurinį ir 46 procentai – žemesnį nei vidurinį
išsilavinimą. Laisvės atėmimo įstaigose tik 8 procentai visų kalinių gauna
mokslo baigimo pažymėjimus, mažiau nei 25 procentai kalinių turi galimybę
dirbti. Nemažai iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų vėl nusikalsta, nes būna
praradę kvalifikaciją, darbinius ir socialinius įgūdžius. Taigi viena
aktualiausių buvusių kalinių socialinės integracijos problemų – jų grįžimas į
darbo rinką.
Teritorinėse darbo biržose 2002 metais įsiregistravo
4,8 tūkstančio grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų (iš jų 919 moterų).
Asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, – sunkiai integruojama į darbo rinką
bedarbių grupė. Daugiau nei pusė įregistruotų darbo biržoje asmenų, grįžusių iš
laisvės atėmimo vietų, – nuo 18 iki 29 metų, tik vienas iš dešimties turi
profesiją ar profesinę kvalifikaciją, kas antras nebuvo pradėjęs darbinės
veiklos. Valstybės veiksmai tik iš dalies išsprendžia asmenų, grįžusių iš
įkalinimo įstaigų, socialinės integracijos problemas. Dauguma grįžusių iš
įkalinimo įstaigų asmenų neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Kad šie asmenys
neįsidarbina, kaltas ne vien tik neigiamas darbdavių požiūris į juos. Dauguma
tokių asmenų patys neieško darbo, nedidina savo įsidarbinimo galimybių arba
tiesiog nemoka bendrauti su darbdaviu. Taigi galima daryti išvadą, kad
asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, reikia papildomos motyvacijos
didinimo, adaptavimosi darbo rinkoje programos.
Grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų interesams
atstovaujama labai mažai – nėra veikiančių asociacijų arba nevyriausybinių
organizacijų, galinčių padėti jiems grįžti į darbo rinką. Šiuo metu vykdoma
Grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų profesinio mokymo ir įdarbinimo 2002 metų
programa, kurios tikslas – integruoti asmenis, grįžusius iš laisvės atėmimo
įstaigų. Siekiant padėti tokiems asmenims, 2002 m. sausio 10 d. pasirašyta
Lietuvos darbo biržos ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
abipusio bendradarbiavimo sutartis, parengtas šios sutarties įgyvendinimo
veiksmų planas. Įgyvendinant programą, pasiekta teigiamų rezultatų: kas
ketvirtas asmuo, grįžęs iš įkalinimo įstaigų ir užsiregistravęs darbo biržoje,
dalyvavo aktyvios darbo rinkos programose, iš jų 19 procentų įsidarbino,
159 asmenims pasiūlytos profesinio mokymo programos, 130 asmenų, paleistų iš
įkalinimo įstaigų, įgijo profesiją ir kvalifikaciją, iš jų 52 iš karto susirado
darbą, 73 asmenys, baigę mokymo programas lapkritį ir gruodį, tikėjosi
įsidarbinti 2003 metų I ketvirtį. Vis dėlto būtina pažymėti, kad asmenims,
grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, reikia specialios darbo motyvacijos skatinimo
ir adaptavimosi darbo rinkoje programos, taip pat specialios individualios
psichologinės pagalbos – konsultacijų.
2.3.5. Asmenys,
sergantys priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų
ligomis
Asmenys, sergantys priklausomybės nuo psichotropinių
medžiagų ligomis, sudaro didėjančią socialinės rizikos grupę. Sergančiųjų šiomis
ligomis palaipsniui daugėja. Jeigu 2001 metais pirmą kartą dėl gydymo kreipėsi
783 asmenys, iš jų 81 procentą sudarė vyrai, tai 2002 metais jau buvo 831 toks
asmuo (iš jų vyrai sudarė 82 procentus). 2002 metais gydėsi 2250 ligonių
(iš jų 80,7 procento vyrai). Reikia kompleksinių jų integracijos į socialinį ir
profesinį gyvenimą priemonių. Esamos reabilitacijos programos ir centrai
netenkina poreikių: kai kuriuose rajonuose tokių centrų visai nėra, kitur – net
keli. Reabilitacijos centrų personalui trūksta žinių, įgūdžių. Reabilitacijos
tikslas – narkotikus vartojančio asmens fizinio, psichologinio, emocinio,
ekonominio ir socialinio statuso kūrimas, o daugumoje reabilitacijos centrų
reabilitacija suprantama ir atliekama daug siauriau, apsiribojama tik socialine
izoliacija ir darbo terapija. Nėra bendros, pakopinės pagalbos paaugliams
sistemos: motyvacija – reabilitacija – integracija į visuomenę, todėl jie
dažnai nebaigia reabilitacijos kurso, o baigusiems reabilitaciją kyla
reintegravimosi į mokymosi procesą ar integravimosi į darbinę veiklą problemų.
Valstybės politika ne visada tinkamai padeda spręsti
šios tikslinės grupės asmenų grįžimo į darbo rinką problemas. Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 970 patvirtinta
Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metų
programa, kurios tikslas – atsižvelgiant į narkomanijos mastą, nustatyti
svarbiausias narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos problemas ir
numatyti narkotikų politikos uždavinius ir priemones jiems spręsti.
Įgyvendindama šią programą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2000
metais konkurso būdu atrinko ir parėmė 84 projektus, kuriuos pateikė įvairios
nevyriausybinės ir valstybinės organizacijos, atliekančios narkomanijos prevenciją
ir narkomanų reabilitaciją. Siekiat užtikrinti projektuose numatytų priemonių
veiksmingumą, daugumą jų būtina vykdyti toliau. Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2003 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1447 „Dėl Lietuvos
Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir
narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos patvirtinimo“ projekto
pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas
nurodytasis nutarimo projektas. Programoje numatoma, kad Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija ir toliau rems projektus, pagal kuriuos teikiamos narkomanų
reabilitacijos paslaugos ir tobulinami darbuotojų, dirbančių su socialinės
rizikos grupėmis, įgūdžiai. Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichotropinių
medžiagų ligomis, integravimas į darbo rinką – svarbus klausimas, nes nedarbas
šalyje – gana didelis ir netgi sveikiesiems nelengva įsidarbinti. Dauguma
asmenų, baigusių reabilitacijos kursą sveikstančių narkomanų bendruomenėse,
vėliau patys dirba patarėjais priklausomybės klausimais arba studijuoja
socialinį darbą.
2.3.6.
Tautinės mažumos
Perkėlus į nacionalinę teisę Tarybos direktyvas,
susijusias su Tarybos kompetencijos išplėtimu antidiskriminavimo srityje, kaip
numatyta EB steigimo sutarties 13 straipsnyje, sustiprintas teisinis kovos su
diskriminacija dėl tautybės pagrindas. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose
įsidarbinimą, darbo santykius, neleidžiama daryti jokių apribojimų arba teikti
privilegijų tautybės pagrindu. Neseniai Lietuvos Respublikos Seime priimtas naujasis
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas, kuriame išplėsta lygių
galimybių kontrolieriaus kompetencija, apimanti įvairią diskriminaciją, taip
pat tautiniu pagrindu. Tai leis lygių galimybių kontrolieriui stebėti lygių
galimybių įgyvendinimą ir nagrinėti skundus dėl kitų formų diskriminacijos,
taip pat rinkti patikimus duomenis apie diskriminacijos apraiškas, kadangi
tokių duomenų Lietuvoje dabar nėra.
Tautinės mažumos sudaro apie 16,6 procento Lietuvos
gyventojų (žr. 2 lentelę). Įvairių tautybių užimtumo rodikliai skiriasi, kai
kurios tautinės mažumos socialiai labiau pažeidžiamos. Gyventojų užimtumo
tyrimų 2002 metų duomenimis, nedarbas dviejose didžiausiose tautinėse mažumose
– rusų ir lenkų – didesnis už vidutinį. Kai bendras nedarbas sudarė 13,8
procento, neturinčių darbo lietuvių buvo 12,8 procento (vyrų – 13,9 procento,
moterų – 11,6 procento), rusų – 20,3 procento (vyrų –20,6 procento, moterų
–19,9 procento), lenkų – 17,8 procento (vyrų –15,5 procento, moterų – 19,9
procento), kitų tautybių asmenų – 17,4 procento (vyrų –19,1 procento, moterų –
15,8 procento).
2 lentelė. Tautinės mažumos Lietuvoje 2001 metais
Gyventojų skaičius
Gyventojų tautinė sudėtis, procentais
Iš viso
3483972
100
Lietuvių
2907293
83,45
Lenkų
234989
6,74
Rusų
219789
6,31
Baltarusių
42866
1,23
Ukrainiečių
22488
0,65
Žydų
4007
0,12
Vokiečių
3243
0,09
Totorių
3235
0,09
Latvių
2955
0,08
Romų
2571
0,07
Armėnų
1477
0,04
Kitų
tautybių asmenų
6138
0,18
Asmenys,
nenurodę tautybės
32921
0,94
Šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės (Gyventojų ir namų ūkių surašymo 2001 metų duomenys)
Nėra duomenų, kiek lietuvių ir tautinių mažumų atstovų
užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skirtumai susiję su tautinių mažumų
diskriminavimu (tiesioginiu arba netiesioginiu) darbo rinkoje, todėl būtini
tolesni tyrimai. Vertinant EQUAL, pirmiausia reikia atlikti tyrimus,
leidžiančius surinkti pagrindinę statistiką. Tokia informacija labai padėtų
kurti vystymo bendrijas ir vertinti kiekvienos jų veiksmingumą.
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodo tokias didesnio tautinių mažumų atstovų
nedarbo priežastis
kai kurios tautinės mažumos susitelkusios Lietuvos
regionuose, šiuo metu patiriančiuose didelį ekonominį nuosmukį, pvz., lenkų
kilmės gyventojai Šalčininkų rajone (2003 metų viduryje nedarbas siekė 20
procentų) ir rusakalbiai Visagino miesto gyventojai (labai priklausomi nuo
didžiausio darbdavio – Ignalinos atominės elektrinės, kurią rengiamasi uždaryti).
Šie regionai ne tokie patrauklūs privatiems verslininkams, todėl jų gyventojai
susiduria su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis;
tautinių mažumų išsilavinimas skirtingas. Neseniai
vykusio gyventojų surašymo duomenimis, kai kurių tautinių mažumų, įskaitant
rusus ir lenkus, išsilavinimas menkesnis už kitų tautinių mažumų, gyvenančių
Lietuvoje. Lietuviai nėra geriausiai išsilavinę, bet turi geresnį išsilavinimą
nei, pvz., rusų tautinė mažuma;
valstybinės lietuvių kalbos mokėjimas irgi labai
svarbus veiksnys, tačiau tik kai kurioms profesijoms. Vyresnės kartos ne
lietuvių tautybės gyventojai, ypač rusai, prasčiau moka lietuvių kalbą.
2001 metų gyventojų ir gyventojų būsto surašymo
duomenimis, Lietuvos romų bendruomenę sudarė 2571 narys. Šios tautinės mažumos
socialinė ir darbo rinkos atskirtis ypač sudėtinga. Šioje bendruomenėje beveik
18 procentų vyrų ir 35 procentai moterų neraštingi. Apie 50 procentų vyrų ir 70
procentų moterų romų šeimose apibūdina save kaip nedirbančius.
Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2000–2004 metų
programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 1 d.
nutarimu Nr. 759, prisidėjo prie romų bendruomenės integravimo. Daug dėmesio
skiriama jaunosios kartos švietimui. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės glaudžiai bendradarbiauja su romų
bendruomenės centru ir kitomis romų nevyriausybinėmis organizacijomis (iš viso
16), teritorinėmis darbo biržomis, siekdamas padėti spręsti romų socialinės
atskirties klausimus ir skatinti užimtumą. Be to, keletas nevyriausybinių
organizacijų, iš jų Atviros Lietuvos fondas, Lietuvos vaikų fondas, Švietimo
kaitos fondas, siekia pagerinti nelengvą romų bendruomenės būklę, tačiau šis
darbas ypač sudėtingas dėl romų bendruomenės uždarumo, tradicinio gyvenimo būdo
ir vaidmenų modelio, taip pat bendruomenės lyderių nebuvimo. Su šia problema
dažnai susiduria ir kitos ES narės ir kandidatės.
272 nevyriausybinės organizacijos, sukurtos
bendruomeniniu principu, atstovauja tautinėms mažumoms Lietuvoje ir vykdo
kultūrinės veiklos, paveldo apsaugos ir tautinio tapatumo puoselėjimo
projektus. Kai kurios tautinės bendruomenės aktyviai dalyvauja politinėje
veikloje (pvz., Lenkų rinkimų akcija) ir yra atstovaujamos savivaldybių
tarybose ir Lietuvos Respublikos Seime.
Tautinės mažumos Lietuvoje gauna ES paramą nuo pat
1990 metų – PHARE programos įgyvendinimo pradžios. Parama teikiama per įvairias
negrąžintinos paramos schemas, taikomas pagal PHARE programą (taip pat
Pilietinės visuomenės (Civil Society), LIEN, Bendradarbiavimo abipus
sienos (Cross-Border Co-operation) ir Mažųjų projektų (Small Projects)
programas). Be to, tautinės mažumos paramą gavo ir pagal kitus stojimo
instrumentus, pvz., ACCESS programą (nevyriausybinių organizacijų gebėjimų stiprinimas).
Patirtis, įgyta vykdant įvairias programas ir projektus, užmegzti
bendradarbiavimo ryšiai bus naudingi įgyvendinant EQUAL programą.
2.3.7. Diskriminacija
dėl lytinės orientacijos
Lietuvos darbo rinka homofobiška. Tai rodo negausūs
tyrimai, atspindintys visuomenės požiūrį į netradicinę lytinę orientaciją, ir
pačių seksualinių mažumų atstovų apklausos. Nėra pakankamai duomenų, kurie
padėtų tiksliai nustatyti seksualinių mažumų padėtį darbo rinkoje. Šioje
srityje trūksta valstybės programų ir priemonių būklei pagerinti.
Vyrų krizių ir informacijos centro 2002 metų tyrimo
„Vyro vaidmens krizė Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvos vyrai homofobiškesni nei
moterys. 39 procentai Lietuvos vyrų, sužinojusių apie visuomenėje žinomo asmens
homoseksualumą, nuomonė apie tą asmenį nepasikeistų, o 41 procento vyrų –
pablogėtų; 48 procentų moterų nuomonė nesikeistų, o 35 procentų –
pablogėtų. Tyrimo duomenimis, netolerantiškiausiai į homoseksualius visuomenės
atstovus žiūri didžiausių miestų vyrai.
Lietuvos gėjų lygos 2002 metais
atlikto tyrimo duomenimis (apklausti 185 netradicinės lytinės orientacijos respondentai, iš kurių moterų –
30 procentų, vyrų – 70 procentų), 88 procentai respondentų niekada
neatskleidė savo lytinės orientacijos dirbdami visus arba kai kuriuos darbus.
Netradicinės lytinės orientacijos atskleidimas gali būti didžiausia kliūtis
gauti darbą ar atleidimo iš darbo priežastis. Su dauguma darbe neslepiančių
savo lytinės orientacijos respondentų elgiamasi netinkamai.
Aktyvi pagalba lengviau integruotis į darbo rinką dėl
lytinės orientacijos diskriminuojamiems asmenims ir visuomenės tolerancijos
ugdymas labai prisidėtų prie šios tikslinės grupės problemų sprendimo valstybės
mastu. Šiuo metu šios grupės interesams atstovauja tik Lietuvos gėjų lyga.
2.3.8. Moterų
padėtis darbo rinkoje ir lyčių lygybės užtikrinimas
Lyčių lygybei Lietuvoje skiriama nemažai dėmesio.
Parengta nemažai teisinių dokumentų, įsteigtos institucijos, padedančios
įgyvendinti lyčių lygybės principą ir lygias galimybes darbo rinkoje, tačiau
šis tikslas dar nepasiektas.
Moterų nedarbas mažesnis negu vyrų (2002 metų
gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, atitinkamai 12,9 ir 14,6 procento),
tačiau užimtumo lygis kur kas mažesnis (atitinkamai 55 procentai ir 45,6
procento). Moterys sudarė 42 procentus visų darbdavių ir savarankiškai
dirbančių asmenų.
Ypač opi vyresnio amžiaus ir grįžtančių į darbo rinką
po ilgesnės pertraukos moterų integracijos į darbo rinką problema. 2002 metais
50–64 metų moterų užimtumo lygis buvo 46,7 procento, o to paties amžiaus vyrų –
58,2 procento, tačiau reikia pripažinti, kad ir vyresnio amžiaus moterims, ir
vyrams įsidarbinti šiuo metu ypač sunku.
Moterų įsidarbinimo galimybes lemia dar gajus
stereotipinis požiūris į moters ir vyro socialinį vaidmenį, nors Lietuvos
teisės aktai numato vienodas teises ir lygias galimybes tiek moterims, tiek
vyrams dalyvauti darbo rinkoje. Nuostata dėl paramos ir tėvų vienodų pareigų
šeimai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurioje teigiama, kad
šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o sutuoktinių teisės šeimoje
lygios, tačiau vyrams lengviau gauti darbą, nes manoma, kad už šeimos išlaikymą
pirmiausia atsako jie. Pagal susiformavusius stereotipus vyrai – ne tik šeimos
maitintojai: darbdavių požiūriu, jie kompetentingesni, labiau jaučia
atsakomybę, priima racionalesnius sprendimus.
Tradicinis požiūris į moterų ir vyrų pareigas
atsispindi sociologinių tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikto tyrimo
respondentų atsakymuose apie tai, kas turėtų išlaikyti šeimą: 57,2 procento
vyrų teigia, kad tai – tik jų pareiga, tos pat nuomonės 51,4 procento moterų.
Taigi akivaizdu, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų šį vaidmenį priskiria
vyrams.
Auginančioms vaikus moterims motinystė ir šeima –
didžiausia kliūtis išlaikyti darbo vietą ar ieškoti kitos. Auginančios vaikus
moterys patiria darbe įvairių sunkumų. Neišspręsta kvalifikacijos atnaujinimo po
motinystės atostogų problema. Jaunesnėms moterimis gana dažnai iš darbdavių tenka išgirsti, kad darbo jos negaus
todėl, kad turi (ar gali susilaukti) vaikų.
Moterų darbo užmokestis sudaro 90 procentų vidutinio
mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, o vyrų – 111,3 procento. Nors
pastaruoju metu moterų vidutinis darbo užmokestis didėjo kiek sparčiau nei
vyrų, tačiau ir dabar jis siekia tik 81 procentą vyrų atlyginimo (2002 metų IV
ketvirčio duomenys). Tokius moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus lemia
ilgesnė vyrų apmokamo darbo laiko trukmė, vertikali darbo rinkos segregacija
(vyrai sparčiau kopia profesinės karjeros laiptais), tiesioginė moterų
diskriminacija, kai už tą patį darbą joms mokamas mažesnis atlyginimas,
mažesnis darbo užmokestis feminizmuotose profesinės veiklos srityse.
Svarbus moterų užimtumo veiksnys – dalyvavimas versle.
Moterims imtis verslo ir jį plėtoti ypač sunku. Vis daugiau moterų imasi
verslo, tačiau susiduria su gausybe kliūčių. Moteriai, turinčiai vaikų, sunkiau
pradėti verslą, nes dažnai tik ji turi rūpintis vaikų priežiūra. Moterims sunku
tapti lygiavertėmis vyrų verslininkų partnerėmis, nes šie skeptiškai žiūri į
moterį verslininkę. Moterys susiduria ir su kitais sunkumais, taip pat verslo
įgūdžių, informacijos stoka. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki
2004 metų strateginėse kryptyse ir plėtros priemonėse, patvirtintose
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1175,
siekiama spręsti moterų verslininkių problemas, be to, verslininkės skatinamos
teikti pasiūlymus, kaip šias problemas spręsti. Pagal jų pasiūlymus minėtosios
plėtros priemonės galėtų būti papildytos. Vakaruose atlikti tyrimai rodo, kad
moterims sunkiau negu vyrams gauti kreditus verslui plėtoti. Lietuvoje nėra
duomenų, kiek verslininkių yra gavusios kreditus verslui plėtoti.
Vis dėlto derinti šeimos pareigas ir profesinę karjerą
moterims sunku.
Gimstamumo mažėjimas, skyrybų gausėjimas silpnina
šeimą. Manoma, kad darnesnė vyro ir moters implikacija šeimyniniame gyvenime
irgi užtikrintų visos šeimos gerovę.
Stereotipai, mažesnis moterų darbo užmokestis,
mažesnės galimybės daryti karjerą verčia Lietuvoje moteris atsisakyti
profesinio gyvenimo ir prižiūrėti vaikus ar kitus asmenis.
Esamos pagalbos sąlygos nesuteikia tinkamų galimybių
derinti šeimos ir profesinį gyvenimą, prižiūrint namuose priklausomą asmenį.
Formaliai Lietuvos teisės aktai, Lietuvos Respublikos
darbo kodeksas numato galimybes dirbti sutrumpintą darbo laiką, kitas lengvatas
toms moterims, kurios prižiūri namuose priežiūros reikalingus asmenis
(ikimokyklinio amžiaus vaikus, senelius, invalidus, ligonius). Kadangi netirta,
kiek moterų naudojasi šiomis lengvatomis, negalima nustatyti šių priemonių
veiksmingumo.
Vis daugiau darbo vietų sukuriama paslaugų sektoriuje,
kuriame daugiausiai dirba moterys. Tačiau net ir čia darbdaviai darbą siūlo
jaunoms moterims. Jie nurodo pageidaujamą kandidatų amžių darbo skelbimuose
laikraščiuose, taip ribodami kitų asmenų galimybes kreiptis dėl darbo. Nuo 2002
m. liepos 3 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių
įstatymo pakeitimai, draudžiantys reikalauti iš asmens, priimamo į darbą arba
mokytis, pateikti duomenis apie lytį, šeiminę padėtį, asmeninį gyvenimą ir
amžių. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2002 metais
pareikalavo iš 126 įmonių (viena iš jų – valstybinė įstaiga) paaiškinimų dėl
diskriminuojamųjų skelbimų – 63 skelbimai diskriminavo dėl amžiaus ir 62 – dėl
lyties.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d.
nutarimu Nr. 712 patvirtinta Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių
2003–2004 metų programa, kurioje, be kita ko, vyrai skatinami imti vaiko iki
vienerių metų priežiūros atostogas. Tyrimų duomenimis, tik 1 procentas
tėvų, imančių šias atostogas, – vyrai.
Darbo ir socialinių tyrimų institutas yra atlikęs
ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigų ir kitų paslaugų šeimai poreikio ir
jo tenkinimo sąlygų tyrimus. Pagal pirmojo tyrimų etapo ataskaitą vidutiniškai
visoje šalyje ikimokyklinio ugdymo paslauga potencialiai gali naudotis tik 53,7
procento vaikų.
Priklausomų asmenų priežiūros galimybės ir šių
paslaugų prieinamumas sudarant sąlygas šeimos nariams ir ypač moterims
nenutraukti profesinio gyvenimo arba grįžti į jį kol kas taip pat ribotos.
Daugiau nei pusė visų paslaugų – invalidų ir senyvo amžiaus asmenų stacionari
priežiūra (senelių namai ir asmenų su proto negalia globos namai). Nors šių paslaugų
tinklas šalies teritorijoje nevienodas, vidutiniškai reikia laukti ne daugiau
kaip 2 mėnesius, kad būtų galima šiuose namuose apgyvendinti priežiūros reikalingą asmenį.
Trūksta įvairesnių socialinių paslaugų (dienos namų, pagalbos į namus ir kitų),
kurios sudarytų sąlygas prižiūrintiesiems asmenims dieną dirbti.
Lietuvoje vaiko priežiūros atostogomis pagal įstatymus
gali naudotis tiek moterys, tiek vyrai. Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos duomenimis, iš 2002 metais motinystės (tėvystės) atostogomis
pasinaudojusių apie 17,8 tūkstančio asmenų tik 179 (apie 1 procentą) buvo
vyrai. Tai lemia tradicinis požiūris: vaikų priežiūra – ne vyro darbas.
Moterų nevyriausybinės organizacijos labai aktyviai
kovoja už moterų lygias galimybes visuomenėje ir darbo rinkoje. Šalia
akademinės organizacijos – Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro –
egzistuoja daug kitų, pvz., skėtinė organizacija Moterų informacijos centras,
kurios duomenų bazėje yra 61 nevyriausybinė organizacija.
Lyčių lygybė yra horizontalus klausimas, kuris EQUAL
programoje bus nagrinėjamas atskirai pagal kiekvieną socialinės rizikos grupę.
2.3.9. Ilgalaikiai
bedarbiai
Bendrajame aprėpties memorandume teigiama, kad Lietuvoje
labai didelis ilgalaikis nedarbas. Darbo jėgos tyrimų duomenimis, 2002 metais
55 procentai bedarbių neturėjo darbo daugiau nei 12 mėnesių. Pagrindinės
ilgalaikio nedarbo priežastys – sumažėjusi žemos kvalifikacijos ir
nekvalifikuotų darbininkų paklausa, vyresnio amžiaus bedarbių sunkumai
įsidarbinant.
Nedarbas pagal trukmę (metinis vidurkis)
(tūkst.)
2000 metais
2001 metais
2002 metais
Iš viso
273,7
284
224,4
Mažiau
nei mėnesį
13
16,6
15,8
Nuo
1 iki 2 mėnesių
33,2
23,5
17,7
Nuo
3 iki 5 mėnesių
44,9
33,9
28,4
Nuo
6 iki 11 mėnesių
40,4
43
39,4
1
metus ir daugiau
142,2
167
123,3
2.3.10. Prekybos
žmonėmis aukos
Darbo rinkoje itin pažeidžiama moterų grupė – prekybos
žmonėmis aukos, kurioms vėl įsidarbinti ypač sunku. Joms dažnai grasinama,
prieš jas smurtaujama, jos gali vėl pakliūti į skriaudikų rankas ir būti dar
kartą parduotos. Su šia problema daugiausiai susiduria moterys.
Nuo
2002 metų Lietuvoje įgyvendinama Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės
bei prevencijos 2002–2004 metų programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62. Pagal šią programą Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija remia nevyriausybines organizacijas, teikiančias
socialinę paramą prekybos žmonėmis aukoms. Be to, 2003 m. liepos 1 d.
socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta Prekybos žmonėmis ir
prostitucijos aukų psichologinės reabilitacijos, profesinio orientavimo ir
užimtumo (6 savivaldybėse) 2003–2004 metų programa, apimanti bandomąją veiklą 6
savivaldybėse, kuri turi padėti prekybos žmonėmis aukoms integruotis į darbo rinką.
Tikimasi, kad pagal programą į darbo rinką sugrįš 25 buvusios prekybos žmonėmis
aukos.
Dėl įvairių priežasčių sunku gauti oficialios
statistikos duomenų apie prekybą žmonėmis ir prostituciją, tačiau Tarptautinės
migracijos organizacijos ir kitų šaltinių duomenimis, vien tik Vilniuje yra
daugiau nei 3000 prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos aukų, o
duomenų apie kitus Lietuvos miestus nėra. Dauguma prekybos žmonėmis aukų neturi
profesijos, įgūdžių arba kvalifikacijos, kai kurios iš jų suvokia, kad jų
turimi įgūdžiai arba kvalifikacija neatitinka šiandieninių reikalavimų. Dėl šių
ir kitų priežasčių buvusioms prekybos žmonėmis aukoms gerokai sunkiau vėl
įsidarbinti. Anksčiau minėta programa remia veiklą, kuri skatina prekybos
žmonėmis aukų ryžtą grįžti į darbo rinką ir suteikia joms galimybes įgyti
profesinę kvalifikaciją, leisiančią greičiau įsidarbinti. Vis dėlto esamų
galimybių ir veiklos nepakanka, kad visiškai būtų patenkinti šios grupės
poreikiai.
Prekyba žmonėmis tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu
mastu vis plačiau pripažįstama svarbia problema, taigi Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ir tarptautinės organizacijos jai skiria
prioritetinį dėmesį. Europos lygmeniu šiam klausimui irgi skiriama vis daugiau
dėmesio, jo svarba pabrėžiama greitai pasirodysiančioje 2003 m. spalio
20 d. Tarybos Rezoliucijoje dėl iniciatyvų kovoje su prekyba žmonėmis, ypač
moterimis (OJ C 260, 29.10.2003, p. 4) (seksualinio išnaudojimo
tikslais), kurioje Komisija ir valstybės narės raginamos pasinaudoti Bendrijos
iniciatyva EQUAL socialinei ir profesinei integracijai skatinti. Šalia
didėjančio politikų dėmesio prekybos žmonėmis aukoms ir toliau visomis
priemonėmis reikia kovoti su šia sudėtinga problema, pasitelkus įvairiapusišką
požiūrį. Taigi EQUAL programa turi atlikti svarbų papildomą vaidmenį – skatinti
pagrindines institucijas, pvz., ministerijas ir nevyriausybines organizacijas,
bendromis jėgomis spręsti šią problemą.
2.3.11. Prieglobsčio
prašytojai
Bendrosios prieglobsčio suteikimo politikos
parengimas, įskaitant bendruosius Europos susitarimus dėl prieglobsčio
suteikimo, – sudėtinė dalis ES tikslo sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo
erdvę, atvirą tiems, kurie aplinkybių verčiami teisėtai ieško apsaugos ES.
Pabėgėlių integracija į visuomenę tos valstybės, kurioje jie įsikuria, – vienas
iš Ženevos konvencijos tikslų, todėl ES remia valstybių narių veiksmus, kuriais
siekiama skatinti jų socialinę ir ekonominę integraciją tiek, kiek tai
prisideda prie ekonominės ir socialinės sanglaudos. Be struktūrinių fondų remiamų
ir kitų Bendrijos priemonių švietimo ir profesinio mokymo srityje, 2000 metais
įkurtas Europos pabėgėlių fondas, kuris remia ir skatina valstybių narių
pastangas priimti pabėgėlius, perkeltuosius asmenis ir prisiimti su tuo
susijusią atsakomybę. Kalbant apie prieglobsčio prašytojus, o ypač priėmimo ir
prieglobsčio prašymo procedūras, Europos pabėgėlių fondo veikla apima
infrastruktūrą arba apgyvendinimo paslaugas, materialinės paramos teikimą,
sveikatos priežiūrą, socialinę paramą arba pagalbą tvarkant administracinius ir
teisinius formalumus, įskaitant teisinę pagalbą.
Prieglobsčio prašytojų temos įtraukimas į EQUAL
programą tuo metu, kai ES sprendė klausimą dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo
(kaip apibrėžta direktyvoje dėl bendrųjų reikalavimų priėmimo sąlygoms (2003 m.
sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB dėl bendrųjų minimalių prieglobsčio
prašytojų priėmimo sąlygų, įgyvendinimas – ne vėliau kaip iki 2005 m. birželio
2 d.), padėjo geriau suvokti skirtumus tarp valstybių narių ir jų nacionalinės politikos,
susijusios su prieglobsčio prašytojų galimybe patekti į darbo rinką, gauti
išsilavinimą, mokytis. Tarptautinis vystymo bendrijų dialogas gausina praktines
žinias, nes panašūs iššūkiai visoje ES.
Naujosioms ES valstybėms narėms EQUAL suteikia galimybę
dirbti kartu su senosiomis valstybėmis narėmis, kad įgytų patirties, susijusios
su socialine ir profesine prieglobsčio prašytojų integracija. Nors šiuo metu
prieglobsčio prašytojų Lietuvoje palyginti nedaug, padėtis gali pasikeisti,
kadangi Lietuva tapo ES nare.
Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašytojais laikomi
asmenys, kurie kreipiasi dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Atlikus
administracines prieglobsčio suteikimo procedūras, prieglobsčio prašytojui gali
būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas arba leidimas laikinai
apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių).
Asmuo, kuriam leidimas nesuteikiamas, grąžinamas į jo kilmės valstybę.
Suteikiant prieglobstį, laikomasi lyčių lygybės
principo. Prieglobsčio prašančios moterys traktuojamos taip pat, kaip
prieglobsčio prašantys vyrai. Ir vyrai, ir moterys gali prašyti prieglobsčio
visos šeimos vardu.
1997–2002 metais gauta 1818 prašymų suteikti
prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašymų iš lėto gausėja (2002
metais gauti 546 prašymai). Kadangi Lietuva įstojo į ES ir įgyvendina ES
imigracijos ir užimtumo politiką, tokių prašymų turėtų daugėti, nors didelės jų
gausos nesitikima. Tyrimų duomenų ar oficialių prognozių, kiek ateityje galėtų
būti prieglobsčio prašytojų, nėra.
Demografinis prieglobsčio prašytojų susiskirstymas
toks: 43 procentai vyrų, 23 procentai moterų, 29 procentai nepilnamečių
šeimos narių ir 5 procentai nelydimų vaikų. 2002 metais priimta 380 sprendimų
dėl prašymų suteikti prieglobstį. 288 (75,8 procento) išnagrinėti prašymai
patenkinti, 37 atmesti, 55 nagrinėjimas nutrauktas.
2002 metais 92 prašymai (maždaug 25 procentai visų
nagrinėtų prašymų) suteikti prieglobstį atmesti. Didžiuma asmenų, kuriems
suteiktas prieglobstis dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, neketina nuolat
likti Lietuvoje. Taigi labai svarbu skirti daugiau dėmesio jų profesinių
įgūdžių, kurie jiems praverstų jų kilmės ar kitose valstybėse, plėtojimui.
Iš visų patenkintų prašymų 232 (80,6 procento)
prašymai buvo Rusijos piliečių, kurių didžiuma kilusi iš Šiaurės Kaukazo ir
šalies pietvakarių. Lietuvoje jau gyvena gan didelė minėto regiono atstovų
bendruomenė. Kitos didžiausios grupės – Afganistano ir Somalio piliečiai
(atitinkamai 4,2 ir 3,5 procento).
Prieglobsčio prašytojų išsilavinimas
menkas ir neatitinka Lietuvos darbo rinkos reikalavimų. Absoliuti jų dauguma
turi nebaigtą vidurinį išsilavinimą. Apie 70 procentų Pabėgėlių priėmimo centro
gyventojų yra įgiję tam tikrą specialybę kilmės valstybėse, tačiau neturi tai
patvirtinančių dokumentų.
80 procentų užsieniečių –
tikintys. 63 procentai Pabėgėlių priėmimo centro gyventojų – musulmonai.
Prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Užsieniečių
registracijos arba Pabėgėlių priėmimo centre. Jiems teikiamos minimalius jų
poreikius tenkinančios paslaugos, taip pat teisinės konsultacijos ir vertėjo
paslaugos. Vaikams teikiamos švietimo paslaugos. Visiems Pabėgėlių priėmimo
centro gyventojams organizuojami Lietuvos visuomenės supratimo kursai
(istorija, geografija, ekonomika, kultūra, teisinė sistema). Prieglobsčio
prašytojams specialiai skirtų švietimo, mokymo ar socialinių programų šiuo metu
nėra.
Užsieniečiai, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas
arba leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio
pobūdžio priežasčių, apgyvendinami savivaldybėse. 2003 metų I ketvirtį
234 prieglobstį gavusiems asmenims buvo teikiama valstybės parama. Kadangi
parama teikiama tam tikrą laiką, vėliau jie netenka visų socialinių garantijų,
o jų galimybės įsidarbinti labai ribotos (dėl išsilavinimo stokos, kalbinio
barjero), taigi integruotis į Lietuvos visuomenę jiems labai sunku.
2.4. Išvados
Socialine partneryste pagrįstų projektų – tiek
nacionalinių programų (pvz., Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004
metų programa), tiek stojimo programų (pvz., PHARE programos ekonominės ir
socialinės sanglaudos (ESS) dimensija), įgyvendinimas suteikia vertingos
patirties.
Parengta keletas veiksmingų partneryste pagrįstų
priemonių, skirtų socialinės rizikos asmenų (ir socialinių grupių) problemoms
darbo rinkoje spręsti. Esančios visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje 46
teritorinės darbo biržos, vadovaudamosi socialinės partnerystės principu,
dažnai atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant tam tikrus projektus ir
priemones. Visos teritorinės darbo biržos yra pasirašiusios bendradarbiavimo
sutartis su įvairiomis organizacijomis ir institucijomis (įskaitant
nevyriausybines organizacijas), sprendžiančiomis įvairių socialinės rizikos
grupių (neįgaliųjų, vyresnių nei 55 metų asmenų, jaunimo, iš įkalinimo vietų
grįžusių asmenų, tautinių mažumų ir moterų) problemas, savivaldybėmis, įmonėmis
ir institucijomis, teikiančiomis profesinio švietimo ir mokymo paslaugas.
Tokia partneryste siekiama skatinti socialinę
adaptaciją ir reabilitaciją (pvz., siunčiant klientus pas specializuotus
paslaugų teikėjus, kad jie galėtų imtis tolesnių integravimo arba reintegravimo
į darbo rinką veiksmų), didinti socialinės rizikos grupių gebėjimus įsidarbinti
ir adaptuotis (pvz.,
profesinis švietimas ir mokymas), garantuoti darbo vietas (pvz.,
subsidijuojamos įdarbinimo schemos),
teikti informaciją ir stebėti darbo rinkos tendencijas, pasinaudoti
papildomomis finansavimo galimybėmis vietinėms užimtumo iniciatyvoms vykdyti
(pvz., savivaldybių finansuojamos įdarbinimo programos). Ši skirtingo pobūdžio
partnerystė – geras jau veikiančių Lietuvoje socialinės partnerystės mechanizmų
pavyzdys, pagal kurį galima kurti vystymo bendrijas, vadovaujantis EQUAL
programa.
Daug ko išmokta įgyvendinant PHARE Ekonominės ir
socialinės sanglaudos (ESS) programą, kuri pirmiausiai išbandyta trijuose
tiksliniuose regionuose (PHARE 2000 ESS), o vėliau išplėtota visoje Lietuvoje.
Šios programos finansuojami projektai (žmogiškųjų išteklių plėtra, profesinio mokymo
priemonės, daug dėmesio skiriant socialinės rizikos grupėms) dažnai buvo naujoviški, skatinantys veikti išvien naujas
struktūras. Naujoviškumas buvo vienas iš oficialių atrankos konkursų kriterijų,
kadangi paraiškų gauta gerokai daugiau nei tikėtasi.
Dauguma partnerių pateikė paraiškas gauti finansavimą
iš PHARE ESS 2001 programos ir tikisi toliau rengti naujas bendro darbo
priemones, skirtas kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija. Viena
vertingiausių PHARE programos veiklos sričių – mokomieji vizitai į kitas ES
valstybes nares, kurių metu dalijamasi ir keičiamasi patirtimi, užmezgami nauji
ryšiai, plėtojama partnerystė su panašiomis organizacijomis tarptautiniu mastu.
Tikimasi, kad EQUAL tarptautinis matmuo įsitvirtins.
PHARE ACCESS programą (stojimo instrumentą), kurioje
daugiausia dėmesio skiriama nevyriausybinėms organizacijoms ir tvirtam
tarptautiniam matmeniui), galima laikyti svarbiu pasirengimo EQUAL programai
pagrindu. Pagal šią programą suteikta parama Lietuvos nevyriausybinėms
organizacijoms, dirbančioms su socialiai atskirtomis ir socialinės rizikos
grupėmis (tautinėmis mažumomis, neįgaliaisiais, gatvės vaikais, bedarbiais,
alkoholikais ir narkomanais mažuose miesteliuose ir kaimuose, kaliniais bei
asmenimis, užsikrėtusiais ŽIV). Tarptautinis matmuo skatina aktyvesnį senųjų ir
naujųjų ES valstybių bendradarbiavimą, padeda skleisti naujoviškus darbo
metodus.
Daugeliui PHARE projektų trūksta institucinio
tęstinumo, todėl dažnai buvo sunku į nacionalines programas įtraukti naujus
darbo metodus ir priemones.
EQUAL programa turėtų padėti pasinaudoti iki šiol
pasiekta pažanga įgyvendinant nacionalines programas ir stojimo instrumentus,
išbandyti naujoviškas priemones ir įtraukti jas į nacionalinę užimtumo ir
socialinės aprėpties politiką.
2.5. Stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių analizė
Lietuvos darbo rinkos būklės analizė
Stiprybės
Silpnybės
Darbo
jėgos, patyrusios nuosmukį po to, kai atkurta nepriklausomybė, dalyvavimo
darbo rinkoje rodikliai šiuo metu neblogi, palyginti su ES vidurkiu (ypač
moterų).
Gerai
išsilavinusi darbo jėga – daugiau kaip 80 procentų baigusiųjų vidurines
mokyklas arba aukštesnes mokslo institucijas.
Darbdaviai aktyviai prisidėjo prie profesinio mokymo
programų rengimo, siekdami užtikrinti, kad mokymas geriau atitiktų darbo
rinkos poreikius.
Šiuo
metu veikia trišalės užimtumo tarybos tiek nacionaliniu, tiek regioniniu
lygmeniu.
2000
metais sukurta kolegijų mokymo sistema, siekiant užpildyti spragą tarp
vidurinio ir aukštojo universitetinio išsilavinimo.
Sparčiai
plėtojamas suaugusiųjų mokymas, ugdoma mokymosi visą gyvenimą kultūra.
Visoje
šalyje veikiančios 46 teritorinės darbo biržos siekia padėti bedarbiams
tobulinti įgūdžius ir sugrįžti į darbo rinką.
Įsteigta
14 mokymo centrų, kad 20 tūkstančių bedarbių kasmet mokytųsi.
Sukurta
gera modernios mokymo sistemos plėtros ir socialinės partnerystės struktūrų
kūrimo teisinė bazė.
Dalyvavimas
darbo rinkoje per pastaruosius penkerius metus mažėjo (sumažėjo ir darbo
jėgos). Darbo jėgos migracija, mažas gimstamumas ir senstantys gyventojai
spartino šią tendenciją.
Nors
darbo jėga išsilavinusi palyginti gerai, tačiau yra gana daug palikusių
mokyklą ir mokymo sistemą asmenų, kurie neturi vidurinio išsilavinimo
atestato. Tokių asmenų mažėja, bet problema išlieka.
Įgūdžių
stoka, ypač tokiose srityse kaip informacinės technologijos.
Nors
situacija gerėja, profesinio lavinimo sistema dar neišsprendė visų klausimų,
susijusių su profesinio ir lavinamojo mokymo prieinamumu ir kokybe. Sistema
nebuvo pritaikyta prie struktūrinių Lietuvos ekonomikos pokyčių, neatitiko
kintančios darbo rinkos poreikių.
Labai
daug nekvalifikuotos darbo jėgos (ypač pirminiame ir antriniame sektoriuose).
Ji daugiau kenčia nuo ilgalaikio nedarbo. Ši tendencija didės ir ateityje,
vykstant struktūriniams Lietuvos ekonomikos pokyčiams.
Struktūrinis
nedarbas išlieka, kaip pateikta nedarbo registre, kuriame vyrauja ilgalaikiai
bedarbiai ir jaunimas.
Lėtai
plinta netradicinės užimtumo formos (darbas puse etato), tai kliudo pasiekti
didesnį aktyvumą darbo rinkoje.
Darbdaviai per mažai investuoja į savo darbuotojų
mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą, kartotinį mokymą ir įgūdžių gerinimą –
ypač pirminiame ir antriniame sektoriuose.
Didelis
nedarbas mažiau išsivysčiusiuose rajonuose, didelis skurdas ir mažos
gyventojų pajamos daugelyje kaimo vietovių.
Neįgaliųjų
profesinis mokymas ir perkvalifikavimas neatitinka poreikio, jiems beveik
neprieinami, blogai pritaikyti, netenkina darbo rinkos poreikių.
Galimybės
Grėsmės
Nors
paskutiniuosius penkerius metus didelį nedarbą lėmė tiek išorės ekonominiai
veiksniai (pvz., Rusijos ekonominė krizė 1998–1999 metais), tiek
struktūriniai Lietuvos ekonomikos pokyčiai, šiuo metu jis mažėja.
BVP
sparčiai didėja dėl didžiųjų miestų: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos –
ekonominio augimo. Naujos užimtumo galimybės atsiranda dėl nuolatinio
ekonomikos augimo ir struktūrinių fondų investicijų.
Perėjimas
iš pasyvios darbo rinkos politikos į aktyvią darbo rinkos politiką ir Europos
užimtumo politikos, vykdymas turėtų padėti darbo jėgai geriau prisitaikyti
prie greitai kintančių darbo rinkos reikalavimų.
Mažėja
dalyvavimas darbo rinkoje.
Bendras
rinkos ir laisvo žmonių judėjimo ypatumas – darbo jėgos emigracija gali tapti
gerokai didesne problema dabar, įstojus į ES, nes gyventojai ieškos geriau
apmokamo darbo kitose valstybėse.
Didėja
regioniniai kaimo ir miesto skirtumai (nedarbo, pajamų ir užimtumo).
Didžiumos
darbuotojų, ypač vyresnių, įgūdžiai ir kvalifikacija pasenę. Jeigu tokie
darbuotojai nėra greitai perkvalifikuojami arba pakartotinai mokomi, jie gali
atsidurti socialinėje atskirtyje, kuri mažintų Lietuvos konkurencingumą.
Kaip
ir didžiumoje ES valstybių, Lietuvoje gausėja senstančių gyventojų ir mažėja
gimstamumas.
Kaimo
gyventojų mažėjimas ir žemės ūkio restruktūrizavimas rodo, kad daugelyje
kaimo vietovių stokojama naujų užimtumo galimybių.
Toliau pateikiama pagrindinių EQUAL BPD 2.3 skyriuje
išvardytų socialinės rizikos grupių privalumų ir trūkumų analizė. Remiantis
daugelio ES valstybių narių praktika, lentelėse pateikti kiekvienos socialinės
rizikos grupės privalumai ir trūkumai, o ne galimybės ar grėsmės (jos ne tokios
svarbios).
Pirmoji socialinės rizikos grupė – neįgalieji
Stiprybės
Silpnybės
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė teikia pirmenybę neįgaliųjų problemoms darbo rinkoje
(Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas numato įsidarbinimo galimybes
neįgaliesiems).
Teritorinėse
darbo biržose registruojama vis daugiau neįgaliųjų, tai rodo, kad į darbo
rinką neįgaliųjų ateina irgi daugiau.
Neįgaliųjų
interesams atstovauja daug nevyriausybinių organizacijų, kurių instituciniai
gebėjimai palyginti stiprūs.
Daug
neįgaliųjų neturi tinkamų įgūdžių ir kvalifikacijos, kad patektų į darbo
rinką.
Neįgaliųjų
darbininkų pajamos mažos, daugelis gauna tik minimalųjį užmokestį.
Įstaigos
prastai pritaikytos neįgaliesiems.
Požiūris
į asmenis su proto negalia vis dar neigiamas, tai jiems labai trukdo patekti
į darbo rinką.
Išsilavinimo
ir reabilitacijos sistema menkai išplėtota, neefektyviai sprendžiami šie
neįgaliųjų poreikiai.
Neįgaliųjų
profesinis lavinimas ir perkvalifikavimas neatitinka poreikio, jiems beveik
neprieinamas, blogai pritaikytas, netenkina darbo rinkos poreikių.
Antroji socialinės rizikos grupė – asmenys, vyresni
nei 50 metų
(priešpensinio amžiaus asmenys)
Stiprybės
Silpnybės
Lietuvoje
sukurtas kovos su diskriminacija dėl amžiaus teisinis pagrindas.
Teisinę
apsaugą instituciniu lygiu remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
sudaryta Pensininkų klausimų taryba.
Priešpensinio
amžiaus darbininkų interesams atstovauja tam tikros nevyriausybinės
organizacijos. Daugelis jų pačios rodo iniciatyvą.
Kadangi
vyresni nei 50 metų asmenys ne tokie veiklūs, pasiūlymai aktyviau dalyvauti
darbinėje veikloje suteikia galimybę padidinti bendrus dalyvavimo darbo
rinkoje rodiklius ir pagerinti Lietuvos konkurencingumą.
Priešpensinio
amžiaus asmenų dalyvavimo darbo rinkoje rodikliai žemi (tokio amžiaus moterų
– dar žemesni).
Didžiuma
pagyvenusių darbininkų neturi reikiamų įgūdžių ir kvalifikacijos,
atitinkančių didėjančius darbo reikalavimus.
Lietuvoje
istoriškai profesinė specializacija per menka, todėl daug vyresnių darbininkų
stokoja pagrindinių šiuolaikiško darbo įgūdžių, kurie būtini moderniose darbo
vietose (pvz., informacijos technologijų išmanymas, užsienio kalbų
mokėjimas).
Nemažai
darbdavių vis dar neigiamai žiūri į vyresnio amžiaus darbuotojus.
Darbo
rinkoje egzistuoja diskriminacija dėl amžiaus.
Trečioji socialinės rizikos grupė – jaunimas
Stiprybės
Silpnybės
Teritorinėse
darbo biržose įsteigta keletas jaunimo darbo centrų.
Teritorinės
darbo biržos turi specializuotas programas jaunimui.
Nemažai
nevyriausybinių organizacijų dirba su jaunimu arba atstovauja jų interesams.
Atstovavimo gebėjimai gana stiprūs. Sudaryta nemažai jaunimui atstovaujančių
nevyriausybinių organizacijų partnerystės sutarčių.
Didelis
struktūrinis jaunimo nedarbas.
Daug
jaunų asmenų stokoja profesinės patirties, dėl to jiems sunku susirasti
darbą.
Pirmaisiais
nepriklausomybės metais daug moksleivių metė mokyklas, taigi negavo vidurinės
mokyklos baigimo atestato.
Nedirbantys
jauni asmenys dažnai neturi tinkamos kvalifikacijos ir įgūdžių (bendravimo,
darbo su informacijos technologijomis). Tam tikrų jaunimo grupių (našlaičių,
kaimo jaunimo, paauglių tėvų) padėtis ypač prasta.
Ketvirtoji socialinės rizikos grupė – buvę kaliniai
Stiprybės
Silpnybės
Lietuvos
Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas numato paramą buvusiems kaliniams, kad
jie gautų terminuotas vidutinės trukmės darbo vietas.
Didžiuma
buvusių kalinių – jauni, todėl jiems būtina reabilitacija ir galimybė grįžti
į darbo rinką.
Kai
kuriuose kalėjimuose kaliniams sudarytos mokymosi ir darbo sąlygos, jie įgyja
įgūdžių, žinių ir darbo patirties, tai jiems padeda susirasti darbą išėjus iš
įkalinimo įstaigos ir vėl nenusikalsti.
Teritorinės
darbo biržos padeda buvusiems kaliniams, norintiems mokytis profesijos ir
(ar) dirbti.
Buvę
kaliniai dažnai stokoja reikiamų įgūdžių ir kvalifikacijos ir negali grįžti į
darbo rinką.
Be
pagrindinių įgūdžių (pvz., darbo su informacijos technologijomis), daugelis
kalinių stokoja bendravimo įgūdžių. Tai ypač kliudo buvusių kalinių
socialinei integracijai.
Kalėjimuose
maža galimybių mokytis ir studijuoti. Kalėjimuose, kuriuose galima įgyti
profesiją, mokytis ir (ar) dirbti, šiomis galimybėmis nesinaudojama, nes
trūksta noro.
Per
maža nevyriausybinių organizacijų, sprendžiančių buvusių kalinių problemas.
Penktoji socialinės rizikos grupė – asmenys,
priklausomi nuo narkotikų
Stiprybės
Silpnybės
Nevyriausybinės
organizacijos yra įsteigusios narkomanų reabilitacijos centrų, padedančių
narkomanams sugrįžti į visuomenę ir darbo rinką.
Įgyvendinta
keletas paramos esamiems ir buvusiems narkomanams programų.
Narkomanų
daugėja, ypač vyrų.
Regionuose
trūksta reabilitacijos centrų.
Stokojama
patyrusio personalo, todėl būtina gerinti dirbančių su narkomanais asmenų
kvalifikaciją.
Reabilitacija
apsiriboja socialinės atskirties ir darbo terapija; trūksta daugiapakopių,
laipsniškos pagalbos ir integracijos programų (ypač paaugliams).
Šeštoji socialinės rizikos grupė – tautinės mažumos
Stiprybės
Silpnybės
Priimti
nediskriminuojantys įstatymai, suformuota nacionalinė politika. Tautinių
mažumų atstovams organizuojamas kryptingas profesinis mokymas.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės priimtos specifinės programos skirtos padėti
didžiausios socialinės rizikos grupėms priklausančioms tautinėms mažumoms,
romų bendruomenei (Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2000–2004 metų
programa).
Tautinių
mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės –
pagrindinė institucija, ginanti tautinių mažumų interesus Lietuvoje.
Tautinių
mažumų bendrijos paprastai gerai organizuotos ir aktyvios. Keletas
nevyriausybinių organizacijų atstovauja skirtingų tautinių mažumų interesams.
Kai
kurios tautinės mažumos susiduria su palyginti didele socialine rizika darbo
rinkoje. Ankstesni tyrimai rodo, kad šio reiškinio priežastys sudėtingos.
Susiduriama
su diskriminacija dėl tautybės, esama rasizmo ir netolerancijos apraiškų.
Romų
bendruomenė neįtraukta į programas, skirtas tautinių mažumų poreikiams
tenkinti.
Tautinių
mažumų organizacijos ir vietos valdžios institucijos stokoja patirties rengti
ir plėtoti projektus, skirtus tautinėms mažumoms.
Septintoji socialinės rizikos grupė – seksualinės
mažumos
Stiprybės
Silpnybės
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė turi suformavusi bendrą nediskriminavimo politiką. Į
Lietuvos teisės
sistemą turi būti perkeltos Tarybos direktyvos pagal EK sutarties
13 straipsnį, užkertančios
kelią diskriminacijai užimtumo srityje dėl lytinės orientacijos (šalia kitų
priežasčių). Tai neleis diskriminuoti seksualinių mažumų bent jau užimtumo
ir mokymo srityse. Lietuvos gėjų lyga, nevyriausybinės organizacijos aktyviai
gina skirtingos lytinės orientacijos asmenų interesus.
Kai
kurie faktai rodo, kad Lietuvos darbo rinka homofobiška (vyrai labiau
homofobiški už moteris), tačiau išsamių duomenų nėra.
Valdžios
institucijos galėtų skirti daugiau dėmesio seksualinių mažumų problemoms.
Aštuntoji socialinės rizikos grupė – prieglobsčio
prašytojai
Stiprybės
Silpnybės
Prieglobsčio
prašytojams taikomos vienodos ir nediskriminuojančios procedūros.
Sudaryta
institucinė struktūra, sprendžianti prieglobsčio prašytojų klausimus.
Pradėtos
įgyvendinti specifinės programos, skirtos spręsti socialinėmis ir užimtumo
problemomis, su kuriomis susiduria prieglobsčio prašytojai.
Prieglobsčio
prašytojams, kurie gauna leidimus gyventi Lietuvoje, dažnai būna sunku
susirasti darbą, nes jie neturi tinkamos kvalifikacijos, nemoka užsienio
kalbos ir nesusigaudo kultūrinėje aplinkoje.
Didžiuma
prieglobsčio prašytojų skirtingos kultūrinės ir religinės kilmės, todėl jiems
sunku integruotis į Lietuvos darbo rinką.
Socialinės
integracijos priemonės nepajėgia patenkinti poreikių asmenų, gavusių
pabėgėlio statusą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Devintoji socialinės rizikos grupė – moterys darbo
rinkoje
(lyčių lygybės klausimas)
Stiprybės
Silpnybės
Lyčių
lygybė – vienas iš nacionalinių prioritetų. Siekiant didesnės lyčių lygybės,
įvyko nemažai poslinkių politikos ir instituciniu lygiu, įtvirtintas teisinis
pagrindas.
Moterų
užimtumo rodikliai, palyginti su ES vidurkiu, dideli; moterų, neturinčių
darbo, mažiau negu vyrų.
Moterų
nevyriausybinės organizacijos labai aktyviai gina moterų interesus
visuomenėje ir darbo rinkoje.
Tyrimai
rodo, kad vyrai Lietuvoje uždirba maždaug 20 procentų daugiau nei moterys.
Trūksta
tinkamų (ir finansiškai prieinamų) vaiko priežiūros galimybių, tai rodo, kad
didžiumai moterų sunku auginti vaikus ir dirbti (didesnių vaikų priežiūros
galimybių problema iš dalies išspręsta per
1-ojo tikslo programą).
Moterys
– dažniausios prekybos žmonėmis seksualinės eksploatacijos tikslais aukos
(dešimtoji socialinės rizikos grupė).
Dešimtoji socialinės rizikos grupė – prekybos žmonėmis
aukos
Stiprybės
Silpnybės
Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija vykdo specifines bandomąsias programas, skirtas
spręsti prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukų grąžinimo į darbo rinką
problemoms.
Daug
buvusių prekybos žmonėmis aukų neturi įgūdžių, kvalifikacijos ar profesinio
išsilavinimo, darbo patirties.
Menkas
prekybos žmonėmis aukų išsilavinimas.
Turintieji
išsilavinimą ir kvalifikaciją dažnai per ilgai niekur nedirba, taigi jų
įgūdžiai ir kvalifikacija pasenę arba prarasti.
Vienuoliktoji socialinės rizikos grupė – ilgalaikiai
bedarbiai
Ilgalaikiai bedarbiai – specifinė socialinės rizikos
grupė pagal Lietuvos EQUAL programą.
Ilgalaikis nedarbas būdingas visoms anksčiau išvardytoms socialinės rizikos
grupėms.
Stiprybės
Silpnybės
Pagal
Europos užimtumo strategiją Lietuvoje pereinama nuo aktyvių užimtumo politikos
priemonių prie pasyvių.
Vykdydamos
aktyvią darbo rinkos politiką, teritorinės darbo biržos siekia įdarbinti
bedarbius, sudarydamos jų įsidarbinimo planus arba siųsdamos juos mokytis ir
įgyti profesiją.
Kai
kurie ilgalaikiai bedarbiai (iš jų – vieniši tėvai arba motinos, turintys
vaikų iki 14 metų, neįgalieji ir buvę kaliniai) gali gauti darbą pagal
Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymą.
Ilgalaikis
struktūrinis nedarbas būdingas didžiumai socialinių grupių – ypač asmenims,
vyresniems nei 50 metų ir jaunesniems nei 25 metų.
Asmenų,
vyresnių nei 50 metų, įgūdžiai ir kvalifikacija dažnai pasenę dėl per didelės
specializacijos, o darbo rinkos reikalavimai pastarąjį dešimtmetį greitai
kito.
Ilgalaikiai
bedarbiai turi gerokai mažesnį išsilavinimą ir žemesnę kvalifikaciją už tuos,
kurie neturi darbo trumpesnį laiką, tai sunkina jų grįžimą į darbo rinką.
3.
POLITINĖ EQUAL PROGRAMos ĮGYVENDINimo APLINKA
3.1. Įvadas
Užimtumo didinimas, skurdo mažinimas, investicijos
visų pirma į žmogų – vienas pagrindinių Lietuvos užimtumo politikos tikslų.
Lietuvos pagrindiniai užimtumo dokumentai yra Lietuvos
Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ir Europos Komisijos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo
dokumentas, kurio nuostatoms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m.
vasario 7 d. nutarimu Nr. 189, Lietuvos Respublikos bendrasis socialinės
aprėpties memorandumas ir Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo
dokumentas.
Šie dokumentai svarbus žingsnis
Lietuvai, kuri rengiasi prisidėti prie Europos užimtumo
politikos koordinavimo. Kita vertus, strateginiuose užimtumo politikos
dokumentuose numatyti tokie užimtumo ir
žmogiškųjų išteklių politikos prioritetai, kurie įgyvendinami ar bus įgyvendinami
ne tik per nacionalines priemones, bet ir naudojant Europos socialinio fondo ir
EQUAL investicijas.
3.2. Europos politinė aplinka
3.2.1. Europos
užimtumo strategija, Bendrasis vertinimo dokumentas
ir Bendrasis socialinės aprėpties memorandumas
Europos užimtumo strategija
Svarbūs ES žingsniai sprendžiant užimtumo ir nedarbo
problemas žengti 1997 metais Amsterdame įvykusiame ES valstybių vadovų
susitikime. EB sutartis papildyta užimtumo skyriumi, kuris numato suformuoti ir
įgyvendinti bendrą Europos užimtumo strategiją. Vienas reikšmingiausių
Amsterdamo susitikimo rezultatų yra tai, kad pirmą kartą ES lygiu glaudžiai
susieta ekonominė politika ir užimtumo politika, siekiant sukurti darbo vietų
ir įgyvendinti užimtumo didinimo tikslus. Užimtumo problema suvokiama kaip
bendra ES valstybių interesų sritis, ir nors kiekviena ES valstybė atsako už
jos vykdomą politiką, bet ta politika turi atitikti bendrą Europos strategiją
ir būti koordinuojama pagal kasmet Europos Tarybos nustatomas užimtumo gaires.
Pagrindinis Europos užimtumo strategijos tikslas –
visiškas užimtumas, kuris didintų žinių ekonomikos konkurencingumą, stiprintų
socialinę sanglaudą ir lengvintų tvarią plėtrą. ES valstybės narės siekia
užimtumo strategijos tikslų per nacionalines užimtumo programas. Atviro
koordinavimo procese Europos Taryba kasmet tikslina užimtumo gaires. Šių gairių
pagrindu valstybės narės papildo savo metinius nacionalinius užimtumo veiksmų
planus, nurodydamos, kaip, kokiomis konkrečiomis priemonėmis arba programomis įgyvendins
užimtumo gaires.
Iki
2002 metų buvo numatytos 4 užimtumo gairių kryptys
1. Užimtumo gebėjimai.
2. Verslininkystė.
3. Prisitaikymas.
4. Lygios moterų ir vyrų galimybės.
Bendrijų iniciatyvos EQUAL tikslas – skatinti Europos
užimtumo strategijos ir nacionalinių užimtumo veiksmų planų išbaigtumą. Šiuo
tikslu nustatytos EQUAL temos, praktiškai susijusios su 4 kryptimis (temos
išsamiai aprašytos 4 skyriuje).
Komisija ir valstybės narės 2002 metais šias gaires
pakeitė atsižvelgdamos į patirtį, įgytą vykdant Europos užimtumo strategiją per
paskutinius penkerius metus. Įgyta patirtis patvirtino, kad Europos užimtumo
strategija suvaidino svarbų vaidmenį siekiant rezultatų, kurie jau buvo matomi
darbo rinkoje pastarąjį laikotarpį, nors ekonominiai, socialiniai ir
demografiniai pokyčiai, globalizacija, modernios ekonomikos būtinybė ir ES
plėtra daro rimtus iššūkius užimtumui. Naujų gairių tikslas – sukurti tinkamą
Europos užimtumo strategijos restruktūrizavimo pagrindą, atsiliepiant į šiuos
padidėjusios ES iššūkius. Skiriant daugiausia dėmesio vidutinio laikotarpio
(iki 2010 metų) tikslų, numatytų Lisabonoje, įgyvendinimui, gairės ilgainiui
nebus taip dažnai keičiamos. Naujojoje strategijoje bus stipriai orientuojamasi
į rezultatus, tai leis valstybėms narėms papildyti atitinkamus veiksmų planus.
Naujosios gairės pagrįstos trimis tarpusavyje
glaudžiai susijusiais ir vienas kitą papildančiais tikslais
siekti visiško užimtumo;
gerinti darbo kokybę ir našumą;
stiprinti socialinę sanglaudą ir socialinę aprėptį.
Šių tikslų turi būti pasiekta atsižvelgiant į 10
specifinių gairių
veikiančios ir prevencijos priemonės bedarbiams ir
neaktyviems asmenims;
darbo vietų kūrimas ir verslumo ugdymas;
reakcija į darbo rinkos pokyčius, gyventojų gebėjimo
prisitaikyti ugdymas, darbo jėgos mobilumo skatinimas;
žmogiškųjų išteklių ir mokymosi visą gyvenimą plėtra;
darbo jėgos išteklių didinimas ir vyresnio amžiaus
asmenų aktyvaus gyvenimo būdo skatinimas;
lyčių lygybės užtikrinimas;
socialiai nuskriaustų asmenų integracija ir kova su jų
diskriminacija darbo rinkoje;
darbo užmokesčio progresyvumo didinimas, siekiant
darbą daryti patrauklesnį;
nedeklaruojamo darbo transformavimas į nuolatinį
užimtumą;
regioninių užimtumo skirtumų naikinimas.
Nors naujosios gairės daugiau nebus pagrįstos
ankstesnių 4 krypčių struktūra, Bendrijų iniciatyvos EQUAL pagrindas – temos,
susijusios su 4 kryptimis. Specifinių gairių ryšys su EQUAL temomis nurodytas
lentelėje
Užimtumo gairių ir EQUAL temų ryšys
Gairės
EQUAL temos (temos, kurios bus įgyvendintos
Lietuvoje, išsamiai išdėstytos 4 skyriuje)
Veikiančios ir
prevencijos priemonės bedarbiams ir neaktyviems asmenims
A
B
Darbo vietų kūrimas ir
verslumo ugdymas
C
D
Reakcija į darbo rinkos
pokyčius, gyventojų gebėjimo prisitaikyti darbo rinkoje ugdymas, darbo jėgos
mobilumo skatinimas
E
F
Žmogiškųjų išteklių ir
mokymosi visą gyvenimą plėtra
E
F
Darbo jėgos išteklių
didinimas ir vyresnio amžiaus asmenų aktyvaus gyvenimo būdo skatinimas
I
E
Lyčių lygybės
užtikrinimas
G
H
horizontali
Socialiai nuskriaustų
asmenų integracija ir kova su jų diskriminacija darbo rinkoje
horizontali
Darbo užmokesčio
progresyvumo didinimas siekiant darbą padaryti patrauklesnį
Nedeklaruojamo darbo
transformavimas į nuolatinį užimtumą
E
Regioninių užimtumo
skirtumų naikinimas
Naujosiose užimtumo gairėse pabrėžiamas institucinių
struktūrų prieinamumas įgyvendinant užimtumo politiką ir partnerystės principą,
įtraukiant į šią veiklą vietos ir regionų subjektus. Šis tikslas atitinka
partnerystės principą – pagrindinį EQUAL principą. Taigi programos įgyvendinimo
sėkmė priklauso nuo įvairių organizacijų bendradarbiavimo, vietos subjektų ir
susijusių šalių dalyvavimo.
Lietuvos EQUAL programoje numatytos šios gairės
1. Prevenciniai
veiksmai
2.
Žmogiškųjų išteklių plėtra ir
mokymasis visą gyvenimą.
3.
Darbo jėgos išteklių didinimas.
4.
Lyčių lygybė
5.
Integracija į darbo rinką ir kova
su diskriminacija.
Lietuvos užimtumo
politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumento
išvados ir rekomendacijos
Vadovaudamasi Stojimo partnerystės
nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Europos Komisijos
užimtumo ir socialinių reikalų generaliniu direktoratu parengė bendrą Lietuvos
užimtumo ir darbo rinkos politikos artimiausio laikotarpio prioritetų
įvertinimą. Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumentą
2002 m. vasario 12 d. pasirašė Europos Komisija ir Socialines apsaugos ir darbo
ministerija. Šiame dokumente nustatyti suderinti užimtumo ir darbo rinkos
tikslai, siekiant spartinti šalies darbo rinkos pokyčius ir toliau pertvarkyti
užimtumo sistemą Užimtumo strategijos tikslams įgyvendinti.
Lietuvos užimtumo politikos prioritetų
bendrojo vertinimo dokumente išdėstytos opiausios užimtumo problemos, kurios
visų pirma susijusios su būtinybe pripažinti, kad darbo rinka turi atspindėti
dinamiškos rinkos ekonomikos – bendros rinkos dalies poreikius, o darbo jėga
turi būti mobili, gebanti prisitaikyti ir kvalifikuota. Be to, turi būti
suformuota tam tikra politika ir įsteigtos institucijos, padedančios plėtoti
lanksčią darbo rinką. Tai apima ir poreikį ugdyti į ateitį orientuotą požiūrį į
pramonės restruktūrizavimą, siekiant prisitaikyti prie žinių ekonomikos ir
spręsti demografines problemas.
Šiame dokumente pateikta darbo rinkos,
darbo užmokesčio, mokesčių, žmogiškųjų išteklių plėtros, lygių galimybių
analizė, apibrėžtos prioritetinės sritys, kuriose būtina pažanga ir kurias
būtina nuolat stebėti atsižvelgiant į užimtumo politikos peržiūros nuostatas
siekti sėkmingai įgyvendinti švietimo
reformą, rūpintis, kad mažėtų palikusiųjų vidurinę mokyklą, didinti profesinio
mokymo prieinamumą, gerinti jo kokybę, didinti svarbą sukurti ir įgyvendinti
nacionalinę mokymosi visą gyvenimą strategiją;
skatinti darbuotojams palankius darbo
užmokesčio pokyčius, šiuo tikslu remti kolektyvinio susitarimo sistemą,
atsižvelgti į diferencijuoto minimalaus atlyginimo poreikį, ypač jaunimui;
reformuoti bedarbio pašalpų ir socialinės
paramos bedarbiams skyrimą – didinti jų aprėptį, šalinti neskatinančius ieškoti
darbo veiksnius ir raginti aktyviai ieškoti darbo, o ne gyventi iš pašalpų;
parengti priemones įdarbinimo tarnybai
reformuoti, taip pat jos ištekliams didinti, kad ji galėtų aktyviau prisidėti
prie bedarbių integravimo;
plėtoti aktyvias darbo rinkos programas –
taikyti mokymo ir kitas su ilgalaikiu įdarbinimu susijusias priemones, šiuo
tikslu mažinti laikinojo įdarbinimo programų.
Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo
vertinimo dokumentas – svarbus žingsnis Lietuvai rengiantis prisidėti prie
Europos užimtumo politikos koordinavimo. Antra vertus, tai vienas iš
pagrindinių strateginių užimtumo politikos dokumentų, nustatantis tuos užimtumo
ir žmogiškųjų išteklių politikos prioritetus, kurie įgyvendinami ir bus
įgyvendinami ne tik per nacionalines priemones, bet ir naudojant Europos socialinio
fondo investicijas.
Bendrasis aprėpties
memorandumas
Pastarųjų metų ES veiklos prioritetas – kova su skurdu
ir socialine atskirtimi. Europos Komisija ir Lietuvos Respublika 2003 m.
gruodžio 18 d. pasirašė Bendrąjį aprėpties memorandumą.
Bendrojo aprėpties memorandumo parengimas – svarbus
žingsnis Lietuvai rengiantis prisidėti prie socialinės aprėpties veiklos,
taikant atvirąjį metodą ir derinant socialinius ES tikslus su nacionaline
politika.
Pagrindinis šio dokumento tikslas – valstybės
institucijų kompetencijos stiprinimas ir kitų suinteresuotų šalių, aktyviai
kovojančių su skurdu ir socialine atskirtimi, telkimas. Dokumente įvertintas
skurdo ir socialinės atskirties lygis, nurodytos pagrindinės skurdo ir
socialinės atskirties problemos, atsižvelgiant į esamą ekonominę ir socialinę
šalies būklę. Memorandume numatyti svarbiausieji neatidėliotini ir ilgalaikiai
uždaviniai, susiję su socialine atskirtimi. Daug dėmesio skiriama dalyvavimui
įgyvendinant tam tikras priemones, padedančias gauti stabilų ir gerą darbą,
taip pat aktyvios darbo rinkos politikos skatinimui, atskirties darbe
prevencijai. Numatytos galimybės pasinaudoti ištekliais, teisėmis, prekėmis ir
paslaugomis. Numatyta socialinė apsauga, skirta skurdui mažinti, nurodytos
minimalios pajamos, skurdo paplitimas įvairiose socialinėse grupėse, aktualūs
kovai su skurdu švietimo, sveikatos apsaugos ir būsto klausimai. Pateikta
trumpa skurdo mažinimo politikos prioritetų apžvalga.
Dokumente taip pat aptarti viešųjų institucijų telkimo
ir jų veiklos koordinavimo visais lygiais, socialinių paslaugų teikimo,
socialinio dialogo ir partnerystės, bendros socialinės atsakomybės, izoliuotų
asmenų dalyvavimo ir saviraiškos klausimai. Lyčių lygybe pagrįsti praktiškai
visi numatomi kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmai.
3.2.2. EQUAL programos atitiktis
Bendrijos prioritetiniams tikslams
Visa Lietuvos Respublikos teritorija – pirmojo tikslo
regionas, vadovaujantis 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB)
Nr. 1260/1999, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų.
3.3. Nacionalinės politikos apžvalga
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004
metų veiklos programos vienas iš pagrindinių tikslų – didinti užimtumą ir
mažinti skurdą, prioritetai – investicijos į žmogų, spartesnis informacinės ir
žinių visuomenės kūrimas, mokslo ir technologijų plėtra.
Siekdama šių tikslų, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė numačiusi daugiau dėmesio skirti nedarbo mažinimui ir prevencijai,
skatinti investicijas, labiau remti regionų verslą, rūpintis darbo jėgos kvalifikacija
ir orientavimu į vietinę rinką, aktyvinti darbo rinkos politiką, plėtoti
profesinį ir darbo rinkos mokymą, profesini orientavimą, ypač jaunimui,
ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems, priešpensinio amžiaus asmenims,
moterims, įvairioms rizikos grupėms, didinti viešųjų ir remiamų darbų apimtį ir
derinti juos su mokymu, didinti darbdavių ir darbuotojų prisitaikymą prie
rinkos pokyčių. Darbo rinkos institucijų veiklos tobulinimas, socialinės
partnerystės plėtra – taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės užimtumo ir
darbo politikos prioritetai.
Užimtumo politika pagrįsta teisine baze,
kurią sudaro įstatymai, reguliuojantys paramą bedarbiams, profesinį mokymą,
lygias moterų ir vyrų teises, darbo sutartis, asmens pajamų apsaugą ir
valstybinį socialinį draudimą. Lietuvos situacijos ypatumas tas, kad Lietuvos
Respublikos bedarbių rėmimo įstatyme numatytos teisinės užimtumo garantijos tam
tikroms gyventojų grupėms – asmenims iki 18 metų, moterims (ir vienišiems
tėvams), auginantiems vaikus iki 14 metų, asmenims, kuriems liko mažiau nei 5
metai iki pensijos, ką tik išėjusiems iš įkalinimo įstaigų asmenims ir
neįgaliesiems. Be to, numatyta nustatyti teisiškai taikomas šių kategorijų
asmenų įdarbinimo privačiame sektoriuje kvotas.
Darbo rinkos institucijos
Svarbiausia nacionalinio lygmens institucija,
sprendžianti užimtumo politikos klausimus, yra Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija, tačiau ir kitų ministerijų (Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio
ministerijos ir Finansų ministerijos) programos ir politika daro didelį poveikį
užimtumui.
Svarbiausios už darbo rinkos politikos ir programų
įgyvendinimą atsakingos institucijos yra Lietuvos darbo birža (įsteigta 1991
metais) ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba (įsteigta 1992 metais). Šios
institucijos veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Darbo birža atlieka tarpininkavimo funkcijas ir
administruoja keletą veikiančių darbo rinkos programų. Be to, ji atsakinga už
teisinių užimtumo garantijų užtikrinimą gyventojų grupėms, numatytoms Lietuvos
Respublikos bedarbių rėmimo įstatyme. Visoje Lietuvoje yra 46 teritorinės darbo
biržos, o dideliuose centruose – 26 papildomi šių darbo biržų punktai.
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba atsako už darbo
rinkos profesinį mokymą ir permokymą, profesinį orientavimą ir konsultavimą,
vykdo valstybinę darbo rinkos profesinio mokymo priežiūrą. Jai pavaldūs 6
regioniniai padaliniai, organizuojantys mokymą, konsultacijas ir rekomendacijų
teikimą suaugusiesiems ir jaunimui. Be to, ši institucija reguliuoja 14 darbo
rinkos mokymo centrų veiklą. Šie centrai dabar yra uždarosios akcinės
bendrovės, pačios finansuojančios savo veiklą iš mokymo paslaugų pardavimo
įplaukų.
3.3.1. Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo
2001–2004 metų programa
ir jos ryšys su Europos užimtumo gairėmis
Pagrindinis strateginis Lietuvos užimtumo dokumentas –
Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa, kurią parengė
darbo grupė, vadovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ši programa
patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 8 d. nutarimu
Nr. 529. Tai programinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentas,
apibrėžiantis valstybės užimtumo ir darbo rinkos politikos strategiją, jos
vidutinės trukmės prioritetinius tikslus ir veiksmus, kurių Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, kitos valstybės valdymo institucijos numato imtis
didindamos gyventojų užimtumą. Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004
metų programa sukonkretina jau minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001–2004 metų programos pagrindines nuostatas dėl ekonomikos, darbo,
socialinės, švietimo politikos ir kitų veiklos sričių, kurios daro poveikį
gyventojų užimtumui. Strateginiai Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo
2001–2004 metų programos tikslai yra šie
įveikti neigiamas struktūrinės ūkio
reformos ir išorės poveikio pasekmes gyventojų užimtumui ir darbo rinkai;
didinti gyventojų užimtumą, mažinti
nedarbą ir subalansuoti darbo rinką;
pasirengti prisidėti prie ES užimtumo
strategijos koordinavimo.
Siekiant šių tikslų, per trumpą laiką (iki 2002 metų
pradžios) pavyko sustabdyti nedarbo didėjimą. Numatoma ir toliau nuosekliai
mažinti registruotą nedarbą iki 7–8 procentų. Programos įgyvendinimo
laikotarpiu turi būti sudarytos palankios sąlygos plėtoti verslą ir investuoti,
tai užtikrintų 110–120 tūkstančių naujų darbo vietų sukūrimą, leistų toliau
didinti gyventojų užimtumą iki ES valstybių narių vidutinio lygio ir siekti
visiško užimtumo.
Be šių tikslų, per Lietuvos Respublikos užimtumo
didinimo 2001–2004 metų programą siekiama pasirengti prisidėti prie bendros ES
užimtumo strategijos koordinavimo. Programa parengta atsižvelgiant į 1997
metais Amsterdame įvykusio ES valstybių vadovų susitikimo metu numatytas
pagrindines nuostatas dėl bendros užimtumo politikos strategijos rengimo ir
įgyvendinimo, ES Tarybos rekomendacijas valstybėms narėms dėl užimtumo gairių,
pagal kurias ES valstybėse narėse rengiami kasmetiniai nacionaliniai užimtumo
didinimo veiksmų planai.
Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų
programa turiniu ir forma yra atsakas į
Europos užimtumo strategiją. Būtina pažymėti, kad rengiant Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų
programą nuodugniai nesivadovauta Europos
užimtumo gairėmis, tačiau iš esmės programos struktūra ir turinys atitinka šių
gairių 4 kryptis, nors kai kuriais atvejais krypčių seka ir turinys šiek tiek
skiriasi. Paminėtinas faktas, kad Lietuvos
Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje numatyta ir 5-oji kryptis, susijusi su būtinybe
šiuo metu plėtoti šalies institucijų sistemą ir stiprinti administracinius
gebėjimus. Pagal šią kryptį numatoma tobulinti užimtumo ir darbo rinkos
politikos valdymo sistemą.
3.3.2.
Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento žmogiškųjų išteklių
plėtros prioritetas ir jo ryšys su nacionaline užimtumo politika
Lietuvos 2004–2006 metų bendrajame programavimo
dokumente numatomos Europos socialinio fondo investicijos į žmogiškųjų išteklių
plėtrą remia ir papildo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomą užimtumo
politikos strategiją, kurios tikslai ir uždaviniai nustatyti jau minėtuose
dokumentuose: Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo
dokumente ir Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje.
Vadovaujantis situacijos analize ir užimtumo politikos
strateginiuose dokumentuose nustatytais prioritetais, Europos socialinio fondo
investicijos numatomos šiems pagrindiniams tikslams pasiekti
didinti darbo jėgos kompetenciją ir gebėjimus
prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių;
gerinti švietimo ir profesinio rengimo kokybę ir
prieinamumą;
mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti platesnę
socialinę integraciją.
Šių tikslų bus siekiama investuojant į Lietuvos
2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto (Žmogiškųjų
išteklių plėtra) 5 priemones
1.
Užimtumo gebėjimų ugdymas.
2.
Darbo jėgos kompetencijos ir
gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas.
3.
Socialinės atskirties prevencija
ir socialinė integracija.
4.
Mokymosi visą gyvenimą sąlygų
plėtojimas.
5.
Žmogiškųjų išteklių kokybės
moksliniuose tyrimuose ir inovacijose didinimas.
Europos socialinio fondo parama apims 5
politikos sritis, nurodytas Europos socialinio fondo nuostatuose, atsižvelgiant
į nacionalinės užimtumo politikos prioritetus. Aišku, kad pirmosios 4 priemonės
svarbios EQUAL programai – kai kur tarpusavyje persipina. Vis dėlto jos viena
kitą labiau papildys, nei dubliuos.
Pastraipos
pakeitimai
Nr.
1084,
2007-10-02, Žin., 2007, Nr. 108-4421 (2007-10-20)
Moterų padėties darbo rinkoje gerinimas
Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų
programoje numatytos šios priemonės
tobulinti teisės aktus, reguliuojančius moterų ir vyrų
lygių galimybių principą;
siekti vienodo moterų ir vyrų dalyvavimo visose
ekonominės veiklos srityse, vienodo atlyginimo už tokį pat darbą;
remti moterų smulkų ir vidutinį verslą, ekonominį
savarankiškumą ir iniciatyvą susikurti darbo vietą;
sudaryti sąlygas motinoms ir tėvams suderinti darbo ir
šeimos pareigas (lanksčios darbo organizavimo formos, prieinamos ir geros
kokybės vaikų priežiūros paslaugos, socialinė parama šeimoms ir kita);
detalizuoti ir įgyvendinti specialias moterų
pasirengimo grįžti į darbą po ilgesnės pertraukos mokymo programas, rengti
verslo organizavimo pagrindų mokymą, didinti nedirbančių moterų, siekiančių
savarankiško užimtumo, sąmoningumą.
Siekiant užtikrinti lygias galimybes abiem tėvams
derinti darbą ir įsipareigojimus šeimai, Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo
įstatymo 5, 7, 11, 13, 14, 16, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatyme
(įsigaliojusiame nuo 2002 m. sausio 9 d.) nustatyta, kad moteris ar vyras,
auginanti (-s) vaiką iki 8 metų, turi vienodas teises į įstatymo nustatytą
papildomą užimtumo rėmimą ir bedarbio pašalpą.
Šiuo metu rengiamos Valstybinės nacionalinės
moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programos pataisos, numatančios
papildomas priemones, užtikrinančias lygias galimybes įgyti išsilavinimą,
tobulinti darbo kvalifikaciją, daryti karjerą, gauti vienodą darbo užmokestį,
organizuoti privatų verslą.
Europos socialinio fondo finansuojama veikla, skirta
moterų padėčiai darbo rinkoje gerinti, įtraukta į Lietuvos 2004–2006 metų
bendrojo programavimo dokumentą kaip priemonė, numatanti
pagalbą moterims, norinčioms grįžti po pertraukos į
darbo rinką: mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas, derinami su profesiniu
konsultavimu ir orientavimu;
konsultavimą ir mokymą moterų, ketinančių pradėti savo
verslą.
Vykdant šią veiklą,
bus remiamos inovacijos priemonės, stiprinama vietinė partnerystė, pasitelkiamos
nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios moterų interesams darbo rinkoje,
tai turėtų papildyti Bendrijų iniciatyvą EQUAL.
Plėtros perspektyva
Lietuvos 2004–2006 metų bendrajame
programavimo dokumente numatyti ne tik šio laikotarpio, bet ir ilgalaikiai
plėtros prioritetai: „2015 metais Lietuva turėtų pasiekti labiau išsivysčiusių
ES valstybių lygį pagal pagrindinius socialinius-ekonominius rodiklius.
Lietuvos žmonės galės džiaugtis aukštu gyvenimo lygiu, kuris remsis modernia,
žiniomis pagrįsta ekonomika, išnaudojančia unikalius šalies privalumus“.
Perspektyva pagrįsta šiais reikšmę EQUAL turinčiais
elementais
plėtra turės būti tvari ir suderinta su
aplinkosaugos ir socialinės aprėpties principais;
Lietuvos piliečiams atsivers platesnės
galimybės įsidarbinti, lavintis, mokytis ir tai leis siekti norimų tikslų.
Žmogiškųjų išteklių plėtros prioriteto užtikrinimas
pagal pirmojo tikslo programą labai prisidės prie ilgalaikės perspektyvos
siekimo. Gerai išsilavinusi ir kvalifikuota darbo jėga – būtina sąlyga siekti
ekonomikos augimo ir gerovės. Europos socialinio fondo remiamos mokymo schemos
atlieka svarbų vaidmenį stiprinant gebėjimus. Mokymas ir išsilavinimas turės
labiau atitikti darbo jėgos rinkos, ypač pagrindinių sektorių, poreikius.
Ekonomikos augimas, išsilavinimo ir profesinio mokymo gerinimas turėtų mažinti
nedarbą. Auganti ekonomika, didėjantys atlyginimai, specialiosios priemonės,
skatinančios integraciją į darbo rinką, didins darbo jėgos aktyvumą. Asmenys,
nebaigę vidurinės mokyklos, turės galimybę lankyti profesinio mokymo kursus (ar
būti perkvalifikuoti, jeigu prireiks), mokytis visą gyvenimą. Didesnis darbo
jėgos aktyvumas ir vykdomos aktyvios darbo rinkos priemonės padės mažinti
socialinę atskirtį.
Europos užimtumo strategijos tikslams –
tobulinti užimtumo gebėjimus, prisitaikymą, verslininkystę ir lygias galimybes
– siekti prireiks nemažų investicijų į aktyvią užimtumo politiką, kad būtų
galima grąžinti į darbą bedarbius ir pagerinti užimtumo gebėjimus tų, kurie jau
dalyvauja užimtumo veikloje (investicijos į mokymą ir kvalifikacijos
tobulinimą, siekiant padėti darbuotojams susidoroti su naujais darbo rinkos
reikalavimais).
Siekiant Lisabonoje numatyto užimtumo
tikslo iki 2010 metų ir norint užtikrinti naujas geresnes užimtumo galimybes
visiems, tam tikri veiksmai bus remiami Europos socialinio fondo per pirmojo
tikslo programą. Naudojantis naujais EQUAL programos partnerystės mechanizmais,
siekiant šalinti kliūtis patekti į darbo rinką asmenims iš socialinės rizikos
grupių ir mažinti jų socialinę atskirtį, bus remiami asmenys, nebaigę vidurinės
mokyklos (metę mokyklą), jaunimas ir asmenys, vyresni nei 50 metų. Tik
didindama užimtumą (socialinės rizikos grupių), Lietuva gali didinti šalies
socialinę gerovę ir ekonominį konkurencingumą. Iš tiesų ankstesni tyrimai
parodė, kad yra glaudus ryšys tarp naujų užimtumo galimybių teikimo ir
socialinės atskirties mažinimo.
EQUAL programa papildys Europos socialinio fondo ir
nacionalines kovos su diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje strategijas ir
taip padės mažinti socialinę atskirtį. Europos socialinio fondo priemonėse
pagal pirmąjį tikslą daugiausia dėmesio skirta specifinei veiklai, susijusiai
su pagalba socialinės rizikos grupėms (profesinis mokymas ir konsultavimas
norintiesiems pradėti savo verslą arba savarankiškai dirbti), o EQUAL dėmesio
centre – socialinės partnerystės skatinimas ir naujo požiūrio į specifinių
socialinių grupių problemų darbo rinkoje sprendimą ugdymas. Sėkmingai pagal
EQUAL įgyvendinti projektai bus įtraukti į pirmojo tikslo Europos socialinio
fondo priemones ir ateinančio programavimo laikotarpio veiklą. Pateiktose 4.2
skyriuje lentelėse matyti, kaip EQUAL programa ir Lietuvos bendrojo
programavimo dokumento pirmojo tikslo žmogiškųjų išteklių plėtros priemonės
tarpusavyje susijusios ir papildo viena kitą.
3.4. EQUAL vaidmuo Lietuvos užimtumo politikoje
Siekiant nustatyti, ar EQUAL programa atitinka
Lietuvos socialinės ir užimtumo politikos nuostatas (ypač dėl kliūčių
socialinės rizikos grupėms patekti į darbo rinką) ir priemones socialinei
atskirčiai mažinti, visų pirma reikia apžvelgti pagrindinius politikos raidos
etapus, aprašytus 3.1 skyriuje.
Pastarąjį dešimtmetį Lietuva žengė tam tikrus
žingsnius, stiprindama šalies socialinės ir užimtumo politikos struktūrą ir derindama
nacionalinę politiką su ES politikos tikslais. To reikia siekiant visateisės
narystės ES ir atitikties Europos užimtumo strategijai. Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ir Europos Komisijos užimtumo generalinis direktoratas 2002 metų
vasarį pasirašė Bendrąjį užimtumo politikos prioritetų vertinimo dokumentą,
kuriame numatytos darbo rinkos tendencijos, pagrindiniai socialinės ir užimtumo
politikos plėtros etapai, reikiami tolesni žingsniai ir reformos, siekiant
parengti Lietuvos darbo rinką stoti į ES ir įgyvendinti Europos užimtumo
strategiją.
Su dabartinėmis ES valstybėmis narėmis Lietuvą sieja
bendros darbo rinkos tendencijos – perėjimas nuo pasyvios darbo rinkos
politikos prie aktyvios, t.y. mokslo ir profesinio mokymo galimybių suteikimas
bedarbiams, siekiant jiems padėti tobulinti kvalifikaciją ir didinti
pasitikėjimą savimi, įgyti naujos darbo patirties ir sugrįžti į darbo rinką.
Tobulinta ir Lietuvos socialinės apsaugos sistema, kad
bedarbiai būtų skatinami grįžti į darbo rinką, o ne gyventi iš valstybės
bedarbio pašalpos. Pavyzdžiui, sumažinti mokesčiai ir padidintos
neapmokestinamosios pajamos mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Siekiant
mažinti socialinės rizikos grupių socialinę atskirtį, Lietuvoje priimtas
Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas, skirtas toms socialinėms
grupėms, kurios susiduria su dideliais sunkumais darbo rinkoje. Įstatyme
numatytos užimtumo garantijos konkrečioms grupėms – asmenims iki 18 metų,
moterims (vienišiems tėvams), auginančioms vaikus iki 14 metų, asmenims,
kuriems iki senatvės pensijos likę ne ilgiau kaip 5 metai, iš laisvės atėmimo
vietų grįžusiems asmenims ir neįgaliesiems, taip pat numatyta nustatyti
privataus sektoriaus darbdaviams užimtumo kvotas čia minimoms socialinėms
grupėms. Įmonėms, kurios kreipiasi su prašymu leisti įdarbinti asmenis iš
socialinės rizikos grupių, teikiamos užimtumo subsidijos. Šitaip nurodytieji
asmenys įgyja darbo patirties tikroje darbo aplinkoje ir naujų įgūdžių, kurie
jiems padeda susirasti darbą.
Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų
programoje numatyta 2001–2004 metais sukurti apie 110000–120000 naujų darbo
vietų, taip pat specifinių socialinės rizikos grupių, pavyzdžiui, neįgaliųjų ar
moterų, užimtumo didinimo priemonės (taip pat įtraukta į EQUAL), sudarančios
profesinio išsilavinimo ir mokymo sąlygas.
Parengta ir keletas vietos užimtumo iniciatyvų, kurios
iš esmės – socialinės teritorinių darbo biržų, socialinių partnerių,
nevyriausybinių organizacijų ir vietos darbdavių, kurie mėgina teikti užimtumo
galimybes asmenims, priklausantiems socialinės atskirties rizikos grupėms
(ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems ir kitiems) partnerystės mechanizmas.
Iniciatyvų rengimo tikslas – skatinti vietos bendruomenes spręsti nedarbo ir
socialinės atskirties problemas partnerystės būdu.
Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrasis
vertinimo dokumentas (BVD) nustato tam tikrus užimtumo politikos prioritetus,
susijusius su EQUAL programa: mažinti nedarbą ir spręsti struktūrinio nedarbo
klausimus (pvz., ilgalaikių bedarbių ir bedarbių, vyresnių nei 50 ir jaunesnių
nei 25 metų), sustabdyti dalyvavimo darbo rinkoje rodiklių mažėjimą ir
pertvarkyti švietimo ir profesinio mokymo sistemą taip, kad daugiau dėmesio
būtų skiriama darbo rinkos poreikiams. Pagrindinis prioritetas – mažinti
socialinę atskirtį, suteikti darbą ir organizuoti profesinį mokymą socialinės
rizikos asmenims. BVD pažangos ataskaitos duomenys nurodyti lentelėje
Pažanga, padaryta įgyvendinant BVD prioritetus
Aktyvioms darbo rinkos priemonėms
vykdyti skiriama daugiau išteklių (12 procentų, 2001 metais – 8
procentai). Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio – 20 procentų.
Patobulinta mokesčių ir socialinės
paramos sistema – bedarbiai skatinami grįžti į darbo rinką.
Padidintas neapmokestinamas
minimumas mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Pakeistos finansinės paramos
teikimo taisyklės, siekiant padėti mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir
vienišiems asmenims.
Rengiama nacionalinė strategija,
skatinanti mokymąsi visą gyvenimą.
Spręsti struktūrinio nedarbo
klausimai. Pakeistas įstatymas leidžia imtis aktyvios darbo rinkos politikos,
siekiančios remti 16–25 metų asmenis ir ilgalaikius bedarbius (neturinčius
darbo daugiau kaip 2 metus).
Instituciniu lygiu rengiamasi
įgyvendinti Europos socialinio fondo priemones.
Siekiant remti 16 bandomųjų
vietinių užimtumo iniciatyvų projektų, parengta Vietinių užimtumo iniciatyvų
projektų plėtros 2002–2004 metų strategija.
Šaltinis: BVD pažangos ataskaitos trumpa apžvalga,
2002 metų birželis.
Pirmojo tikslo programa apims ir socialinės rizikos grupes, kurioms bus
teikiama pagalba per EQUAL programą. Pirmoji priemonė – bendra bedarbių ir
ilgalaikių bedarbių užimtumo gebėjimų plėtra – greičiausiai leis sėkmingiau
spręsti socialinės atskirties klausimus, pavyzdžiui, nedirbančio jaunimo ir
asmenų, vyresnių nei 50 metų. Antroji priemonė – inter
alias – turėtų skatinti socialinę partnerystę pramonės šakose ir
sektoriuose. Trečioji priemonė, skirta socialinės atskirties klausimams
spręsti, taip pat mažins socialinę atskirtį pagrindinių socialinės rizikos
grupių – neįgaliųjų, jaunimo ir tautinių mažumų, asmenų, gyvenančių
provincijoje, kuriems sunkiai prieinamas išsilavinimas ir profesinis mokymas.
Ketvirtoji priemonė irgi skirta padėti specifinėms pažeidžiamoms grupėms –
jaunimui, metusiam mokyklą ir dėl to negavusiam vidurinės mokyklos baigimo
atestato. Ši problema buvo ypač skaudi pirmaisiais nepriklausomybės metais.
Žmogiškųjų išteklių plėtra (priemonės, pagrindinės
problemos
ir numatomas poveikis)
Antrasis prioritetas
Problemos (esama padėtis)
Tikėtinas poveikis darbo rinkai
Pirmoji priemonė Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas
struktūrinis nedarbas
(jaunimas ir ilgalaikiai bedarbiai), didelis asmenų, vyresnių nei 50 metų,
nedarbas, menkas bedarbių išsilavinimas, didelis regioninis ir tarpregioninis
užimtumo rodiklių skirtumas
sumažėtų
šalyje nedarbas (ypač struktūrinis), tarpregioniniai užimtumo rodiklių
skirtumai, didėtų bedarbių užimtumo gebėjimai
Antroji priemonė
Darbo jėgos kompetencijos ir
gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas
įgyti įgūdžiai ir
kvalifikacija neatitinka darbo rinkos reikalavimų, tinkamo mokymo stoka,
mažai taikomos lanksčios darbo organizavimo formos
investicijos
į mokymą ir įgūdžių ugdymą didintų Lietuvos verslo konkurencingumą,
darbuotojai geriau prisitaikytų prie darbo rinkos pokyčių
Trečioji priemonė Socialinės atskirties prevencija ir socialinė
integracija
darbo rinkoje per maža
darbo jėgos iš socialinės rizikos grupių, kliūtys darbo jėgai patekti į darbo
rinką (pvz., darbo vietos sunkiai pasiekiamos periferijos gyventojams, stinga
darbo vietų, pritaikytų neįgaliesiems, ir panašiai), tiesioginė ir
netiesioginė diskriminacija, dideli regioniniai ir tarpregioniniai dalyvavimo
darbo rinkoje skirtumai, nedarbo rodikliai ir socialinės atskirties lygis, daugėja
kalinių
daugiau
asmenų iš socialinės rizikos grupių patektų į darbo rinką, sumažėtų
pagrindinių socialinės rizikos grupių (pvz., neįgaliųjų, jaunimo, tautinių
mažumų ir kitų) socialinė atskirtis, didėtų išsilavinimo ir profesinio mokymo
galimybės, daugėtų užimtumo paslaugų regionų gyventojams
Ketvirtoji priemonė Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas
visą gyvenimą
trunkančio mokymosi kultūros stoka, daug metusių mokyklą asmenų (kuriems
nepavyko įgyti vidurinės mokyklos baigimo atestato), mažai taikomos lanksčios
darbo organizavimo formos (ne visa darbo diena, teledarbas ir kitos)
sumažėtų
asmenų, metusių mokyklą, daugiau asmenų siektų gauti vidurinės mokyklos
baigimo atestatą, susiformuotų lankstesnė darbo rinka, skatinanti darbdavius
diegti lanksčias darbo organizavimo formas, populiarėtų mokymasis visą
gyvenimą
Papildyta
pastraipomis
Nr.
1084, 2007-10-02, Žin., 2007, Nr.
108-4421 (2007-10-20)
Pirmiau išdėstytos pirmojo tikslo programos priemonės
apims daugelį tų pačių socialinės rizikos grupių, kurioms teikiama pagalba per
EQUAL programą. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad nors socialinės rizikos grupės
abiejose programose persipina, turėtų būti išvengta bet kokio kartojimosi.
Novatoriškas EQUAL programos pobūdis reiškia, kad intervencijos papildys esamą
užimtumo politiką ir pirmojo tikslo programos įgyvendinimą.
EQUAL programos dėmesio centre – kūrimas socialinės
partnerystės mechanizmų (vystymo bendrijų), kurie padėtų spręsti socialinės
atskirties klausimus daug veiksmingiau nei iki šiol. Tarptautinis EQUAL
programos matmuo taip pat suteiks galimybę taikyti gerąją kitų Europos šalių
praktiką. Lietuvoje gali būti pastebimų sąsajų su pagrindine pirmojo tikslo
programa, nes vystymo bendrijų veikloje dalyvaujantys partneriai galės
pasinaudoti teigiama patirtimi, įgyta vykdant EQUAL, ir skleisti gerąją
praktiką. Tai turėtų netiesiogiai padėti užtikrinti, kad pirmojo tikslo lėšos
žmogiškųjų išteklių plėtrai socialinės rizikos grupėms būtų panaudotos kuo
efektyviau.
EQUAL programa, įtraukta į platesnę Lietuvos užimtumo
politikos sistemą, suteiktų pridėtinę vertę esamoms užimtumo iniciatyvoms,
sukurdama naujas socialinės partnerystės struktūras, galinčias išbandyti ir
patikrinti naujas idėjas, kurios, jeigu pasirodytų tinkamos, būtų skleidžiamos
visoje Lietuvoje. Hipotetinis pavyzdys – Lietuvos teritorinės darbo biržos jau
įdarbina socialinės rizikos asmenis pagal specialų Lietuvos Respublikos
bedarbių rėmimo įstatymą. Pagal EQUAL programą pavienės teritorinės darbo
biržos arba teritorinių darbo biržų grupės turės galimybę sudaryti vystymo
bendriją su to regiono veikėjais, kad išbandytų įvairius būdus, kaip parengti
efektyvesnes įdarbinimo programas, pavyzdžiui, per geresnį dialogu pasiektą
supratimą vystymo bendrijoje apie svarbių vietos privataus sektoriaus dalyvių
darbo poreikius.
Išankstinio (ex-ante) vertinimo grupės atlikto tyrimo
rezultatai rodo, kad jau veikia efektyvi politikos sistema, sprendžianti
socialinės atskirties klausimus, tačiau Lietuvos užimtumo politika turi ir
trūkumų – stokojama glaudaus ryšio tarp svarbiausių socialinių partnerių, t. y.
ministerijų, nevyriausybinių organizacijų ir privataus sektoriaus, nes nėra
tinkamos aplinkos visus dominantiems klausimams aptarti. Europos Bendrijų
iniciatyva EQUAL turėtų užpildyti šią spragą, skatindama glaudesnę partnerystę,
viešojo, privataus ir savanoriško sektorių bendradarbiavimą ir diskusijas,
kurios padėtų spręsti bendras problemas.
Pridėtinę vertę taip pat kurtų glaudesnis savanoriško
sektoriaus bendradarbiavimas ir partnerystė. Nors sukaupta šiek tiek
nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo patirties, daugiausia ji
apsiriboja tomis organizacijomis, kurios rūpinasi tam tikromis socialinės
rizikos grupėmis, pavyzdžiui, moterimis, neįgaliaisiais arba tautinėmis
mažumomis. EQUAL programa turėtų sukurti tinkamą aplinką plačiau
bendradarbiauti savanoriško sektoriaus įvairiausioms grupėms – keistis gerąja
patirtimi, mokytis, tirti, ar tam tikra geroji patirtis gali būti perduota ir taikoma
atsižvelgiant į konkrečius tam tikros socialinės rizikos grupės poreikius.
Kaip išdėstyta administravimą aptariančioje dalyje,
vadovaujančioji institucija (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija),
Priežiūros komitetas, Projektų atrankos komitetas ir įgyvendinančioji
institucija (Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra) ypač sieks
užtikrinti, kad EQUAL programos remiami veiksmai suteiktų pridėtinę vertę
priemonėms, kurias remia Europos socialinis fondas pagal pirmojo tikslo
programą Lietuvoje. Kad vystymo bendrijos negautų dvigubo finansavimo, į
atrankos procesą bus įtrauktos procedūros, kurios užtikrins, kad vystymo
bendrijos neteiks paraiškų ir pagal EQUAL programą, ir pagal BPD pirmojo tikslo
programą, kurių apimtis būtų pernelyg panaši.
EQUAL programa padės mažinti nelygybę darbo rinkoje ir
spręsti socialinės atskirties klausimus trimis lygmenimis – asmens,
organizacijos ir visuomenės. Ji sustiprins esamą nacionalinę užimtumo politiką
ir sukurs reikiamus partnerystės mechanizmus, kurie spręs esamas socialines ir
užimtumo problemas naujais būdais.
Skyriaus pakeitimai
Nr.
1084, 2007-10-02, Žin., 2007, Nr.
108-4421 (2007-10-20)
4.
PRIORITETINĖS TEMOS
4.1. EQUAL principai
Prioritetinės temos
EQUAL
iniciatyvoje 9 temos, pagal kurias ES valstybės narės tarptautinį
bendradarbiavimą laiko būdu, kaip tobulinti nacionalinę užimtumo ir socialinės
aprėpties politiką. Orientavimasis į konkrečias temas palengvins
bendradarbiavimą, rezultatų vertinimą ir sklaidą, poveikį politikai ir
praktikai.
Novatoriškumas
EQUAL skirta išbandyti, plėtoti ir įteisinti naujiems
politikos formavimo ir įgyvendinimo metodams vietiniu, nacionaliniu ir ES
lygiu, vadovautis įgyta patirtimi vykdant bendrą darbo rinkos politiką ir
konkrečius veiksmus (nauji sprendimai, metodologijos, didinantys politikos
įgyvendinimo efektyvumą). Inovacijos nacionaliniu lygiu gali būti naujas esamų
elementų derinys arba gerokai atnaujinti esamų elementų įgyvendinimo būdai.
Partnerystė
EQUAL
siekia įgyvendinti Europos užimtumo strategiją vietiniu ir regioniniu lygiu
(miestuose ir kaimo vietovėse), spręsti bendras regionų problemas. EQUAL
bendrai finansuoja vystymo bendrijų veiklą, kuri prisidės prie naujų priemonių
išbandymo ir patvirtinimo. Vystymo bendrijos
strategijos
rengimo ir plėtros etapo pradžioje suburia visus suinteresuotus partnerius ir
siekia formuoti bendrą požiūrį į problemas, kartu nustato problemų priežastis,
suvienija pastangas ir išteklius, ieško kuo naujesnių bendrų problemų sprendimo
būdų;
savo
veiklą grindžia nuoseklia strategija, apibrėžiančia bendrą požiūrį į
diskriminacijos ir socialinės atskirties prigimtį ir priežastis, įveiktinas
kliūtis, bendrą viziją ir tikslus, kiekvieno partnerio indėlį, įgyvendintų
veiksmų monitoringo ir vertinimo metodiką;
užtikrina,
kad būtų įtraukti visi partneriai, tiek stambieji, tiek smulkieji, kaip antai
valstybinės valdžios institucijos, darbo birža, nevyriausybinės organizacijos,
verslo sektorius (ypač mažosios ir vidutinės įmonės) ir socialiniai partneriai.
Vietinės ir (arba) regioninės valdžios institucijos turėtų būti įtrauktos į
vystymo bendrijos veiklą, siekiant užtikrinti planuojamos veiklos ir
teritorijos plėtros poreikių sąsają.
Galimybių suteikimas
Galimybių suteikimas – pagrindinis vystymo bendrijų
kūrimo elementas, reiškiantis, kad
vystymo bendrijų partneriai ir visi dalyvaujantieji jų
veikloje turės galimybę prisidėti prie gebėjimų ugdymo, bendrojo mokymosi
proceso ir sprendimų priėmimo;
vystymo bendrijos turi skatinti telkti turimus
išteklius, plėtoti įgūdžius, leidžiančius patiems aktyviai kurti savo ateitį, o
partnerius – bendradarbiauti nuo vystymo bendrijų strategijos rengimo pradžios;
vystymo bendrijų valdymas turi būti atviras ir
skaidrus.
Poveikis politikai ir praktikai
EQUAL iniciatyva siekia veikti ir keisti vietinės,
nacionalinės ir net europinės reikšmės su užimtumu susijusios politikos vykdymą
– skleisti novatoriškus sprendimus ir organizuotai siūlyti (perduoti) juos politikos kūrėjams
ir kitiems susijusiems subjektams (poveikis
politikai ir praktikai). Šį procesą sudaro problemų nustatymo patirtis,
supažindinimas su teigiamus rezultatus lėmusiais naujoviškais elementais, jų
sklaida, pripažinimas ir diegimas. Dar tiksliau – poveikis politikai ir
praktikai taip pat apibrėžia perdavimo etapą ir būdą, kaip kiti subjektai
vertina vienos ar kelių vystymo bendrijų veiklą ir pasiektus rezultatus.
Siekdamos užtikrinti kuo didesnį poveikį, ES valstybės narės turi sukurti
veiksmingus visų vystymo bendrijų rezultatų vertinimo ir lyginimo mechanizmus,
skleisti gerą praktiką visais lygiais ES valstybėse narėse.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Tarptautinis bendradarbiavimas – esminis EQUAL
iniciatyvos elementas, skatinantis keistis patirtimi vystymo bendrijas ir
valstybes nares. Dalijantis novatoriškos vystymo bendrijos veiklos rezultatais
nacionaliniu lygiu, tarptautinis bendradarbiavimas suteiks pridėtinę vertę
politikos plėtrai nacionaliniu ir Europos lygiu. EQUAL iniciatyva struktūriškai
sudaryta taip, kad skatintų ir remtų veiksmingą tarptautinį bendradarbiavimą ir
partnerystę.
Pagal EQUAL iniciatyvą tarptautinis bendradarbiavimas
plėtojamas trimis lygmenimis
vystymo bendrijų.
Tarptautinis bendradarbiavimas vienys kelių ES
valstybių narių vystymo bendrijas. Norint pasiekti tarptautinio
bendradarbiavimo rezultatų, būtinas bendras požiūris į specifines problemas,
panašių ir (arba) vienas kitą papildančių strategijų, požiūrių ir tikslų
nustatymas, sutarimas dėl bendros veiklos prioritetų;
vystymo bendrijų nacionalinių teminių tinklų.
Vystymo bendrijos tvirtina, skleidžia ir veikia
politiką ir praktiką, vadovaudamosi savo patirtimi ir rezultatais, ne tik per
teminius tinklus nacionaliniu lygiu, bet ir Europos lygiu (kai veiklą
koordinuos Europos Komisija), siekdamos palengvinti
pasiektų rezultatų ir sukurtų strategijų temines
peržiūras;
patirties, kuri turi atsispindėti nacionaliniame
užimtumo didinimo veiksmų plane ir nacionaliniame aprėpties procesų veiksmų
plane, nustatymą;
Europoje vykstančiuose diskusijų forumuose skleisti teigiamą
patirtį;
atsakingų nacionalinių valdžios institucijų ir
svarbiausių susijusių subjektų visoje ES.
Bendrojo programavimo dokumentuose atsakingos
vadovaujančiosios institucijos yra įsipareigojusios aktyviai bendradarbiauti ir
mokytis. To bus siekiama rengiant darbo grupių ir Europos Komisijos
koordinuojamus susitikimus ir plėtojant tiesioginį valstybių narių
bendradarbiavimą. Dalyvauti bus kviečiami kiti svarbūs nacionalinio lygmens
veikėjai.
4.2. Temų pasirinkimas
2003 metų Europos Komisijos
komunikatas COM (2003)840 pateikia EQUAL antrojo etapo įgyvendinimo gaires ir 9
temas, kurias valstybės narės patvirtino kaip sritis, kuriose tarptautinis
bendradarbiavimas gali pagerinti jų nacionalinės politikos įgyvendinimą.
Devintoji tema „Parama prieglobsčio prašytojų integracijai“ privaloma.
Lietuvos prioritetai nustatyti
vadovaujantis nelygybės ir diskriminacijos darbo rinkoje analize, Lietuvos ir ES užimtumo politikos prioritetais ir
konsultacijų rezultatais. Nustatytos tikslinės grupės ir pagrindinės nelygybės
ir diskriminacijos darbo rinkoje priežastys, atsižvelgta į pagrindinius
strateginius užimtumo politikos dokumentus – Lietuvos Respublikos užimtumo
didinimo 2001–2004 metų programą, Lietuvos užimtumo politikos prioritetų
bendrojo vertinimo dokumentą, Lietuvos Respublikos bendrojo socialinės
aprėpties memorandumo ir Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo
dokumento projektus.
Nustatant Lietuvos prioritetus, konsultuotasi su
suinteresuotomis institucijomis ir organizacijomis. Konsultacijos pradėtos 2003
metų birželį. Nuo to laiko vyksta suinteresuotų institucijų ir organizacijų
dialogas. Liepos mėnesį surengtas bendras PHARE Dvynių projekto „Pasirengimas
Bendrijų iniciatyvų programoms Lietuvoje (SPP III)“ ir Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos seminaras-konferencija „Kaip EQUAL programa gali padėti
spręsti mūsų problemas“. Konferencija surengta siekiant sudaryti plataus
atstovavimo konsultavimo procese sąlygas, todėl pakviesti pagrindinėms
tikslinėms grupėms atstovaujančių, politiką formuojančių ir įgyvendinančių
institucijų, organizacijų, nevyriausybinių organizacijų ir socialinių partnerių
atstovai.
Seminaras-konferencija turėjo 2 pagrindinius tikslus –
pristatyti EQUAL iniciatyvą potencialiems partneriams ir dalyviams, kurie
Lietuvoje gali prisidėti prie EQUAL rengimo ir įgyvendinimo, ir suteikti
partneriams galimybę pareikšti nuomonę, kokios EQUAL prioritetinės temos
Lietuvai aktualiausios. Partnerių nuomonė padėjo geriau suvokti kovos su
diskriminacija ir nelygybe Lietuvos darbo rinkoje prioritetus, į ją atsižvelgta
atrenkant 2 EQUAL prioritetines temas.
Nustačius
esmines nelygybės ir diskriminacijos darbo rinkoje problemas programavimo ir
konsultacijų procese, numatyti nacionaliniai programos prioritetai, tikslai ir
įgyvendinimo būdas. Prioritetinių temų pasirinkimas įformintas socialinės
apsaugos ir darbo ministro 2003 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. A1-126 „Dėl
Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos prioritetinių 2004–2006 metams
temų nustatymo Lietuvoje“.
Lietuvoje bus įgyvendinamos šios EQUAL temos
A tema. Atviros visiems darbo
rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką
asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką
sunkumais.
G tema. Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo
skatinimas ir parama darbo rinką palikusiems vyrams ir moterims reintegruotis,
plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos
priemones.
I tema. Parama prieglobsčio prašytojų integracijai.
Kadangi 2004–2006 metais Lietuva pirmą kartą
įgyvendina EQUAL, po konsultacijų sutarta, kad temų reikia sumažinti iki dviejų
(iš pradžių numatytos keturios). Komisija pritarė sprendimui sutelkti dėmesį
tik į keletą temų – tai aiškinama trumpu programavimo laikotarpiu, nors buvo galima
patvirtinti ir daugiau papildomų temų, pavyzdžiui, mokymąsi visą gyvenimą.
Siekiant, kad programa būtų kuo lengviau valdoma, sutarta, be privalomosios
prieglobsčio prašytojams skirtos temos, patvirtinti tik dvi papildomas temas.
Be to, buvo žinoma, kad mokymosi visą gyvenimą ir kitos potencialios EQUAL
temos jau remiamos pagal Europos socialinio fondo priemones, taikomas pagal
pagrindinę pirmojo tikslo programą.
EQUAL programa skirta ieškoti naujų būdų, kaip kovoti
su diskriminacija ir nelygybe užimtumo srityje, kurią patiria dirbantys ir
ieškantys darbo asmenys. Nuo kitų ES struktūrinių fondų finansuojamų programų
EQUAL skiriasi tuo, kad yra bandomoji, specifinė laboratorija, skirta išbandyti
ir plėtoti naujoms idėjoms ir metodams, ateityje galėsiantiems daryti poveikį
užimtumui, mokymo politikai ir praktikai. Todėl bus remiami inovaciniai
veiksmai ir eksperimentai. Programos sėkmę visų pirma lems įvairiapusės
visateisių partnerių vystymo bendrijos sukūrimas, tarptautinis
bendradarbiavimas ir pasikeitimas patirtimi.
Lietuvoje EQUAL skatins vyrų ir moterų
lygiateisiškumą. Ypač daug dėmesio lyčių lygybei bus skiriama programą
planuojant, įgyvendinant, atliekant jos vykdymo priežiūrą ir vertinimą.
Kiekvienoje temoje bus akcentuotos lygios galimybės.
EQUAL BPD nesiekiama nustatyti baigtinį galimų
priemonių sąrašą. Tai prieštarautų inovacijos principui, ribotų vystymo
bendrijų galimybes pateikti kuo įvairesnius projektus. Neparengus baigtinio
veiksmų sąrašo, galima tikėtis kitų diskriminacijos, socialinės atskirties ir
nelygybės formų, kurios dar neaptartos viešose diskusijose. Kiekviena tema turi
padėti spręsti diskriminacijos ir nelygybės darbo rinkoje problemas.
A tema. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas
sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie
susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais.
Ankstesniuose skyriuose pateikti diskriminacijos ir
nelygybės darbo rinkoje tyrimų rezultatai rodo, kad patekimas ir grįžimas į
darbo rinką – didžiausia diskriminaciją ir nelygybę darbo rinkoje patiriančių
visuomenės grupių problema.
Atsižvelgiant į didelį nedarbą Lietuvoje apskritai ir
statistiškai gerokai didesnį už bendrą šalies nedarbą pažeidžiamiausių
visuomenės grupių narių nedarbą, užimtumo gebėjimų tobulinimas ir atviros darbo
rinkos skatinimas – svarbiausia nacionalinė EQUAL veiklos sritis.
Nedarbo mažinimas ir Lietuvos gyventojų užimtumo
didinimas – Lietuvos užimtumo politikos prioritetinis tikslas, minimas Lietuvos
Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje ir visuose kituose
strateginiuose užimtumo dokumentuose.
Lietuvos bendrojo socialinės
aprėpties memorandumo projekte nurodyta, kad darbo rinkos prieinamumo didinimas – vienas svarbiausių uždavinių.
Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas – ir Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo
programavimo dokumento remiama priemonė.
EQUAL rems ir papildys Lietuvos užimtumo gebėjimų
tobulinimo politiką, susijusią su atviros visiems darbo rinkos skatinimu,
atsižvelgdama į visas diskriminaciją ir nelygybę darbo rinkoje patiriančias
grupes, remdama naujoviškus jų problemų sprendimo būdus ar esamų priemonių
įgyvendinimą taikant naujus metodus.
EQUAL programa skirta didžiausioms socialinės rizikos
darbo rinkoje grupėms, kurių problemos pagal valstybės programas dažnai
sprendžiamos nepakankamai. Taigi ieškoma naujų šių grupių problemų sprendimo
būdų, ir čia gelbsti tarptautinis bendradarbiavimas. Šiuo požiūriu A temai –
nacionaliniam EQUAL programos prioriteto įgyvendinimui didžiulę reikšmę turi
tarptautinis bendradarbiavimas ir jo teikiamos galimybės. Renkantis atviros
visiems darbo rinkos skatinimą kaip nacionalinį EQUAL programos prioritetą,
atsižvelgta į tai, kad visos valstybės narės pasirinko šią temą. Po pirmojo
konkurso apie 500 vystymo bendrijų visoje ES veikia pagal A temą, visos
valstybės narės šiai temai skiria daugiausiai biudžeto lėšų. Taigi bus galima
pasisemti gausios ir įvairiapusiškos tarptautinės patirties, vystymo bendrijos
lengvai ras tinkamus tarptautinius partnerius.
A tema pasirinkta ir dėl plačios bendro pobūdžio jos
formuluotės. Ji iš esmės apima ir kitas EQUAL temas, leidžia spręsti visų
diskriminaciją ir nelygybę darbo rinkoje patiriančių grupių problemas. Ši tema
suteikia galimybę vykdant programą nustatyti specifines naujas tikslines
grupes, šių grupių poreikius, kurti ir bandyti grupių paramos darbo rinkoje
mechanizmus.
Pagal A temą bus siekiama šių tikslų
pirmasis tikslas: didinti darbo rinkos prieinamumą –
kovoti su socialinės rizikos grupių atstovų patiriama diskriminacija, skatinti
lygybę;
antrasis tikslas: kurti, išbandyti ir taikyti
patekimo ar grįžimo į darbo rinką paramos mechanizmus.
Tikslų bus siekiama pagal specifinius EQUAL principus
ir metodus. Veiksmai turės būti naujoviški arba eksperimentiniai. Bus remiamas
partnerystės įvairiapusiškumas, partnerių visateisiškumas, kryptingas
tarptautinis bendradarbiavimas.
Vadovaujantis per konsultacijas gautais pasiūlymais ir
ankstesniuose skyriuose pateikta analize, pagal temas nustatytos tokios galimos
priemonės
visų diskriminaciją ir nelygybę darbo rinkoje patiriančių
grupių nustatymas, jų poreikių, diskriminacijos ir nelygybės darbo rinkoje
priežasčių analizė;
informacijos apie tikslines grupes parengimas ir sklaida,
siekiant, kad būtų pripažintas jų pažeidžiamumas darbo rinkoje, suvokti jų
poreikiai ir pažeidžiamumo priežastys;
europinės patirties taikymas ir sklaida socialiniams
partneriams, institucijoms ir organizacijoms, darbuotojams ir darbdaviams;
darbas su socialiniais partneriais, siekiant palengvinti
tikslinių grupių atstovų įdarbinimą;
mokymo, profesinio orientavimo, konsultavimo ir kitų paramos
sistemų prieinamumo visoms diskriminaciją ir nelygybę patiriančios grupėms
didinimas;
mokymo, profesinio orientavimo, konsultavimo ir kitokios
paramos paslaugas tikslinėms grupėms teikiančio personalo mokymas ir
kvalifikacijos tobulinimas;
diskriminaciją ir nelygybę patiriančių grupių poreikius
atitinkantis mokymas, profesinis orientavimas, konsultavimas ir kitos paramos
paslaugos;
tikslinių grupių atskirties informacijos ir ryšių
technologijų srityje mažinimas;
naujų paramos sistemų kūrimas ir išbandymas, esamų
tobulinimas siekiant padėti specifinių sunkumų turintiems asmenims patekti ar
grįžti į darbo rinką;
diskriminaciją ir nelygybę patiriančių grupių motyvacijos ir
pasitikėjimo savimi skatinimas;
gajaus darbdavių neigiamo požiūrio į tikslinių grupių
atstovus keitimas.
Kaip minėta, priemonių sąrašas nėra baigtinis.
G tema. Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos
suderinimo skatinimas ir parama darbo rinką palikusiems vyrams ir moterims
reintegruotis, plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas
bei paramos priemones.
Lyčių lygybės skatinimas – vienas iš Lietuvos
Respublikos Vyriausybės vykdomos užimtumo politikos prioritetų minimas šiuose
dokumentuose: Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje
ir Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumente. Moterų
padėties darbo rinkoje gerinimas – Bendrojo programavimo dokumento remiama
priemonė.
Kad šeimos ir profesinio gyvenimo derinimui Lietuvoje
neskiriamas deramas dėmesys, rodo didelis Lietuvos atotrūkis nuo ES – Lietuvoje
kur kas mažiau gyventojų dirba ne visą darbo laiką (2001 metais – atitinkamai
9,8 procento ir 18 procentų, moterų – atitinkamai 11 procentų ir 34 procentai),
gerokai mažiau paplitusios kitos lanksčios darbo organizavimo formos.
Programavimo metu ir per konsultacijas pabrėžta, kad
parama šeimai, plačiau taikant lankstesnes darbo formas, taip pat parama vyrams
ir moterims, palikusiems darbo rinką, į ją grįžti per maža. Vykusioje 2003 m.
liepos 16 d. konferencijoje-seminare „Kaip EQUAL gali padėti spręsti mūsų
problemas“ G tema sulaukė daugiausia konferencijos dalyvių dėmesio.
Būtinas ir tarptautinis bendradarbiavimas. Lygių
galimybių srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos suinteresuotos
bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis ir perimti ES patirtį.
ES Adapt
ir Employment programų projektų
patirtis rodo, kad sėkmingai spręsti šeimos ir profesinio gyvenimo derinimo
problemą galima nedidelėmis sąnaudomis. Tai labai aktualu turint galvoje esamą
Lietuvos ekonomikos būklę ir ribotas potencialių G temos projektų rengėjų
finansines išgales.
EQUAL rems ir papildys Lietuvos užimtumo gebėjimų
tobulinimo politiką skatinant atvirą visiems darbo rinką ir įgyvendinant lyčių
lygybės strategiją, tai padės derinti šeimos ir profesinį gyvenimą, grąžinti į
darbo rinką iš jos iškritusius asmenis pagal G temos uždavinius.
Lietuvos bendrajame socialinės aprėpties memorandume
numatytos šeimos ir profesinio gyvenimo derinimo priemonės. Šiame dokumente
nustatyti prioritetai bus tarp EQUAL programos remiamų priemonių.
Pagal G temą bus siekiama šių tikslų
pirmasis tikslas: rengti ir įgyvendinti šeimos
ir profesinio gyvenimo derinimo priemones;
antrasis tikslas: sudaryti galimybę padaryti
pertrauką profesinėje karjeroje ir padėti grįžti į darbo rinką.
Tikslų bus siekiama pagal specifinius EQUAL principus
ir metodus. Veiksmai turės būti naujoviški arba eksperimentiniai. Bus remiamas
partnerystės įvairiapusiškumas, partnerių visateisiškumas, kryptingas tarptautinis
bendradarbiavimas.
Vadovaujantis per konsultacijas gautais pasiūlymais ir
ankstesniuose skyriuose pateikta analize, pagal šią temą nustatytos tokios
galimos priemonės
padėties tyrimai, poreikių nustatymas, rekomendacijų
ir programų šeimos ir profesinio gyvenimo derinimo klausimais parengimas;
informacijos apie šeimai palankių darbo organizavimo
formų skatinimą ir naudą klausimais sklaida socialiniams partneriams;
europinės patirties taikymas ir sklaida socialiniams
partneriams, institucijoms, darbuotojams ir darbdaviams;
rengimas praktinių priemonių, kurios padėtų taip
pertvarkyti darbą (ypač darbo laiką), kad būtų galima derinti šeimos ir
profesinį gyvenimą;
vaikų ir kitų išlaikomų priklausomų asmenų (ypač
neįgalių ir vyresnio amžiaus asmenų) naujų priežiūros paslaugų organizavimas,
išbandymas ar esamų tobulinimas, šių paslaugų prieinamumo, lankstumo didinimas,
kokybės gerinimas, jas teikiančio personalo mokymas ir kvalifikacijos
tobulinimas;
naujų būdų ir metodų kūrimas ir išbandymas siekiant
nustatyti kliūtis, kurios trukdo padaryti pertrauką profesinėje karjeroje, ir
galimybes;
specialių moterų ir vyrų pasirengimo grįžti į darbą po
ilgesnės pertraukos (ypač po vaiko priežiūros atostogų), mokymo ir darbo rinkos
poreikius atitinkančios kvalifikacijos keitimo programų rengimas, išbandymas ir
įgyvendinimas;
vyrų skatinimas imti vaiko priežiūros atostogas ir
vienodos atsakomybės už šeimą suvokimo ugdymas;
tradicinio požiūrio į vyrų ir moterų vaidmenį šeimoje
keitimas.
Kaip minėta, priemonių sąrašas nėra baigtinis.
I tema. Parama prieglobsčio prašytojų integracijai.
Didžiuma prieglobsčio prašytojų – Rusijos piliečiai
(79,7 procento visų pateiktų ir 80,6 procento visų patenkintų prašymų 2002
metais). Dauguma – atvykėliai iš Čečėnijos. Daugiau kaip 60 procentų
prieglobsčio prašančių ir jį gavusių asmenų – musulmonai. Dauguma jų menko
išsilavinimo. Absoliuti prieglobsčio prašytojų dauguma turi nebaigtą vidurinį
išsilavinimą, tačiau yra įgiję kokią nors specialybę kilmės valstybėje.
Didžiuma neturi išsilavinimą ar profesiją patvirtinančių dokumentų, o ir pats
išsilavinimas neatitinka Lietuvos rinkos reikalavimų.
Švietimo priemonės tarp prieglobsčio prašytojų nėra
labai populiarios dėl nepakankamo dabartinės situacijos ir ateities perspektyvų
suvokimo.
EQUAL programa suteikia galimybę kurti ir išbandyti
įvairias priemones, leidžiančias prieglobsčio prašytojams savarankiškai
planuoti savo veiksmus tuo atveju, jeigu prieglobstis Lietuvoje jiems būtų
suteiktas. Pavyzdžiui, kol nagrinėjami prašymai suteikti prieglobstį,
prieglobsčio prašytojams rengiami gana išsamūs kursai, kaip geriau pažinti
Lietuvos visuomenę. Tą galima atlikti pagal esamas panašių kursų programas,
skirtas asmenims, kuriems jau suteiktas prieglobstis ir kurie gyvena Pabėgėlių
priėmimo centre. Kursų klausytojai turėtų būti išsamiai supažindinami su
priimančiosios valstybės galimybėmis užtikrinti jų socialinę integraciją
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. 572 „Dėl
Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos tvarkos patvirtinimo“),
darbo rinkos poreikiais. Tai padėtų prieglobsčio prašytojams suvokti savo
galimybes, skatintų juos dalyvauti tolesnėse priemonėse. Be to, galima taikyti
išsamaus profesinio konsultavimo priemones, kurios leistų suteikti ir pradinį
profesinį mokymą. Tai sudarytų galimybę įgyvendinti individualią socialinės
integracijos programą, apimančią ir reikiamą tolesnį mokymą ir kvalifikacijos
tobulinimą. Atsižvelgiant į esamą Lietuvos ekonomikos būklę, reikia skirti
deramą dėmesį verslo rėmimui.
Tikimasi, kad pagal EQUAL programą rengiamos ir
išbandomos priemonės padės Lietuvoje prieglobstį gavusiems asmenims visiškai
pasirengti dalyvauti tolesnėse socialinės integracijos priemonėse, kurios
numatytos anksčiau minėtame nutarime. Jiems bus suteikta galimybė įvertinti
esamą situaciją, savo galimybes ir pagalvoti apie savarankišką gyvenimą be
valstybės paramos.
Pasiekti teigiamų rezultatų būtų sunku be kvalifikuoto
personalo, dirbančio su prieglobsčio prašytojais, ypač pradiniame etape. Taigi
dalis EQUAL lėšų turėtų būti skirta atitinkamų įstaigų personalo kvalifikacijai
tobulinti, kad jis geriau suvoktų skirtingas kultūras. Tiksliai nustatyti
prieglobsčio prašytojų problemas, poreikius ir atskleisti jiems jų galimybes
naujoje visuomenėje galima vartojant jiems suprantamas kategorijas.
Pagal I temą bus siekiama šio tikslo – parengti
prieglobsčio prašytojus (2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB,
nustatanti minimalius prieglobsčio prašytojų priėmimo reikalavimus) socialinei
ir profesinei integracijai.
Prieglobsčių
prašytojais pagal šią EQUAL temą bus laikomi asmenys, pateikę prašymą suteikti
prieglobstį. Asmenų, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas ar kurie yra gavę
laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje, I tema neapima.
Tikslų bus siekiama pagal specifinius EQUAL principus ir metodus. EQUAL
finansuojami veiksmai turės būti naujoviški ar eksperimentiniai, jie papildys
Europos pabėgėlių fondo remiamas priemones (EQUAL vadovaujančioji institucija,
konsultuodamasi su Migracijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos,
kuris administruoja Europos pabėgėlių fondą, turi pašalinti bet kokią
finansavimo iš Europos pabėgėlių fondo dubliavimosi galimybę). Bus remiamas
partnerystės įvairiapusiškumas, kryptingas tarptautinis bendradarbiavimas.
Vadovaujantis per konsultacijas gautais pasiūlymais ir
ankstesniuose skyriuose pateikta analize, pagal šią temą nustatytos tokios
galimos priemonės
naujų Lietuvos visuomenės pažinimo kursų organizavimo
būdų rengimas, išbandymas ir kursų tobulinimas siekiant palengvinti
prieglobsčio prašytojų socialinę integraciją;
rengimas ir išbandymas naujų būdų, kaip tobulinti su
pabėgėliais dirbančių atitinkamų institucijų personalo kvalifikaciją, ypač
kultūrinės įvairovės srityje (ši priemonė netaikoma personalui, dirbančiam
Užsieniečių registravimo centre, tokia apimtimi, kiek šį centrą rems Europos
pabėgėlių fondas);
išbandymas veiksmingų priemonių, skirtų skleisti
vietos bendruomenėms informaciją apie prieglobsčio ieškojimo priežastis,
prieglobsčio prašytojų kultūrą, religiją, tradicijas ir problemas, su kuriomis
jie susiduria siekdami gerai sugyventi su vietos bendruomenėmis;
prieglobsčio prašytojų, neturinčių kvalifikaciją ir
išsilavinimą patvirtinančių dokumentų, kvalifikacijos pripažinimo mechanizmų
sukūrimas siekiant nustatyti šių asmenų profesinę kvalifikaciją ir
išsilavinimą, išduoti jiems atitinkamus pažymėjimus;
individualus prieglobsčio prašytojų mokymas pagal
jiems pritaikytas programas, profesinis orientavimas, konsultavimas, įvadiniai
įvairių profesijų kursai ir profesinių įgūdžių tobulinimas;
socialinė parama specialius poreikius turintiems
prieglobsčio prašytojams (išskirtinis dėmesys bus skiriamas moterims
musulmonėms, kurios patiria psichologinį diskomfortą). Ši priemonė netaikoma
prašantiesiems prieglobsčio, kurie gyvena Užsieniečių registravimo centre,
tokia apimtimi, kiek šį centrą rems Europos pabėgėlių fondas.
Kaip minėta anksčiau, priemonių sąrašas nėra
baigtinis.
Lyginamoji Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento
(toliau – pirmojo tikslo BPD) Europos socialinio fondo prioritetų ir EQUAL BPD
analizė
Toliau pateiktose lentelėse apžvelgiamos 4 susijusios
Europos socialinio fondo finansuojamos žmogiškųjų išteklių plėtros priemonės.
Šios priemonės bus remiamos pagal Lietuvos pirmojo tikslo BPD antrąjį
prioritetą. Apžvelgta veikla, kuri bus remiama pagal kiekvieną iš keturių
žmogiškųjų išteklių plėtros priemonių, pagrindinės tikslinės grupės. Toliau
nagrinėjama, kaip priemonės, remiamos pagal EQUAL BPD nustatytas A, G ir I
temas, susijusios su priemonėmis, kurias remia pirmojo tikslo BPD. Apibrėžtos
sritys, kurios gali persipinti tarp įvairių tikslinių grupių ir priemonių. Taip
pat nustatyta, kiek jos susietos: ar dubliuoja viena kitą, ar papildo.
Akcentuojamos sritys, į kurias daugiau dėmesio turi
atkreipti institucijos (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra EQUAL
vadovaujančioji institucija, Finansų ministerija – pirmojo tikslo programos
vadovaujančioji institucija; įgyvendinančioji institucija, atsakinga už EQUAL
ir Europos socialinį fondą, yra Paramos fondas Europos socialinio fondo
agentūra), įgyvendinančios Europos socialinio fondo priemones pagal 2004–2006
metų pirmojo tikslo programą ir EQUAL, kad būtų išvengta galimo dubliavimosi ir
užtikrinta, kad programos viena kitą papildytų.
Būtina
pažymėti, kad priemonių, kurioms įgyvendinti būtų teikiama parama, sąrašai ir
pirmojo tikslo BPD, ir EQUAL BPD atveju yra induktyvūs. Abiejose programose
potencialiai remtinų priemonių sąrašai gana bendro pobūdžio, siekiant palikti
daugiau galimybių programą įgyvendinti lanksčiau. Taigi remtinų priemonių
sąrašas nėra baigtinis.
Antrojo prioriteto pirmoji priemonė (pirmojo
tikslo BPD)
Pirmojo tikslo BPD nustatytos problemos
Priemonės, skirtos pirmojo tikslo BPD nustatytoms
problemoms spręsti
EQUAL BPD nustatytos problemos
Priemonės, skirtos EQUAL BPD nustatytoms problemoms
spręsti
Pirmojo tikslo BPD ir EQUAL BPD sąsajos (papildymo
ir dubliavimosi galimybė)
Pirmoji priemonė Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas
Struktūrinis
nedarbas (jaunimo ir ilgalaikis), didelis nedarbas asmenų, vyresnių nei 50
metų, menkas ilgalaikių bedarbių išsilavinimas
Regioniniai
ir tarpregioniniai nedarbo lygio skirtumai
Daug
asmenų, nebaigusių mokyklos
Vis
daugiau iš laisvės atėmimo vietų grįžusių asmenų (ypač jaunų), kuriuos reikia
sugrąžinti į darbo rinką
Pasenusi
vyresnių darbuotojų kvalifikacija, jų sugebėjimai neatitinka reikalavimų,
jie turi tobulinti kvalifikaciją, kad galėtų integruotis į darbo rinką
Neįgaliesiems
sunku įsidarbinti, darbo vietos dažniausiai nepritaikytos asmenims su fizine
negalia
Tikslinės
grupės: bedarbiai, ypač
ilgalaikiai, asmenys, vyresni nei 50 ir jaunesni nei 25 metų (ypač
atkreiptinas dėmesys į nebaigusius vidurinės mokyklos)
Bedarbių
profesinis švietimas ir mokymas
Bazinių
žinių teikimas (kalbų mokymas, informacinio raštingumo ugdymas)
Mokymo
kokybės ir veiksmingumo gerinimas
Profesinės
informacijos, orientavimo ir konsultavimo plėtra
Aktyvi
darbo rinkos politika bedarbiams, pavyzdžiui, mokymas darbe ir susijusių
paramos paslaugų teikimas
Bedarbių
skatinimas susirasti darbą per individualius įsidarbinimo planus
Prevencijos
programa, skirta asmenims, kurie atleidžiami dėl įmonių restruktūrizavimo ir
(arba) technologijų atnaujinimo, sumažėjusio darbo jėgos poreikio
Struktūrinis
nedarbas (jaunimo, ilgalaikis, asmenų, vyresnių nei 50 metų)
Daug
asmenų, nebaigusių mokyklos
Daugėja
priklausomų nuo narkotikų asmenų
Vis
daugiau iš laisvės atėmimo vietų grįžusių asmenų (ypač jaunų), kuriuos reikia
grąžinti į darbo rinką
Vyresnio
amžiaus darbuotojų kvalifikacija ir profesiniai įgūdžiai dažnai neatitinka
darbo rinkos poreikių
Prieglobsčio
prašytojams sunku įsidarbinti dėl to, kad jų įgūdžiai ir kvalifikacija
neatitinka darbo rinkos poreikių
Neįgaliesiems sunku įsidarbinti, darbo vietos dažniausiai nepritaikytos asmenims su
fizine negalia
Darbdaviai
(darbuotojai) neigiamai žiūri į tikslinėms grupėms priklausančius asmenis
(ypač narkomanus, psichiškai neįgaliuosius, buvusius kalinius)
Daug
prekybos žmonėmis aukų, ypač moterų
Daug
tikslinėms grupėms priklausančių asmenų turi atnaujinti žinias ir
kvalifikaciją, antraip ilgai neras darbo
Tikslinės
grupės: ilgalaikiai bedarbiai,
asmenys, vyresni nei 50 ir jaunesni nei 25 metų, neįgalieji, iš laisvės
atėmimo vietų grįžę asmenys, prekybos žmonėmis aukos, prieglobsčio
prašytojai, buvę narkomanai
A tema. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas
sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie
susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais
Diskriminaciją
darbe patiriančių grupių nustatymas
Tikslinių
grupių nustatymas, nelygybės priežasčių ir kliūčių įvairių tikslinių grupių
asmenims patekti į darbo rinką analizė
Galimybių mokytis, gauti profesines konsultacijas
sudarymas tikslinių grupių atstovams ir patiriantiems nelygybę asmenims
Informacijos
apie EQUAL tikslines grupes skleidimas darbdaviams, siekiant juos
supažindinti su problemomis, su kuriomis susiduria kai kurios į darbo rinką
patekti norinčios socialinės grupės
Darbas
su socialiniais partneriais, siekiant didinti tikslinėms grupėms priklausančių
asmenų įsidarbinimo galimybes
Europinės
geros praktikos sklaida socialiniams partneriams, institucijoms, darbuotojams
ir darbdaviams
Neigiamo
darbdavių (darbuotojų) požiūrio į tikslines grupes keitimas
Pasitikėjimo savimi ir motyvacijos ugdymas
diskriminaciją patiriantiems asmenims
Vyrų ir moterų kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas, išbandymas ir įgyvendinimas
siekiant palengvinti grįžimą į darbo rinką po ilgos pertraukos
Tikslinių
grupių atskirties mažinimas informacijos ir komunikacijos technologijų
srityje
EQUAL
daugiau dėmesio skirs tam tikrų tikslinių grupių poreikių nustatymui, o
Bendrasis programavimo dokumentas antrojo prioriteto pirmoji priemonė skirta
padėti bedarbiams grįžti į darbą ir daugiau dėmesio skiria praktinėms
priemonėms, pavyzdžiui, remia profesinį švietimą ir mokymą, konsultavimą
karjeros klausimais ir panašiai
Tikėtina,
kad bus remiamos panašios tikslinės grupės, tačiau paramą gaus skirtingos
iniciatyvos. EQUAL akcentuos naujų kovos su nedarbu metodų išbandymą ir
keitimąsi geros praktikos patirtimi Europos lygmeniu
Antrojo prioriteto antroji priemonė (pirmojo
tikslo BPD)
Pirmojo tikslo BPD nustatytos problemos
Priemonės, skirtos pirmojo tikslo BPD nustatytoms
problemoms spręsti
EQUAL BPD nustatytos problemos
Priemonės, skirtos EQUAL BPD nustatytoms problemoms
spręsti
Pirmojo tikslo BPD ir EQUAL BPD sąsajos (papildymo
ir dubliavimosi galimybės)
Antroji priemonė Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti
prie pokyčių ugdymas
Darbo
jėgos kompetencija neatitinka greitai kintančių darbo rinkos reikalavimų,
ypač vyresnio amžiaus darbuotojų
Tinkamo
profesinio mokymo, amato įgijimo ir stažavimosi galimybių jaunimui stoka
Lietuvoje
mažai diegiamos lanksčios darbo formos (pvz., darbas ne visą darbo dieną),
dauguma darbdavių nenoriai siūlo lanksčias darbo sąlygas esamiems ir
potencialiems darbuotojams, taigi būtina skatinti Lietuvos verslo įmones
pripažinti, kad lankstus darbo grafikas verslui naudingas
Tikslinė
grupė – darbuotojai
Įmonių,
kurios planuoja įdiegti naujas technologijas (naujus produktus), vadovų ir
darbuotojų mokymas ir parama jiems
Darbuotojų
bazinių žinių ugdymas
Studentų ir nedirbančių jaunuolių stažuotės ir mokymas
pramonėje ir versle
Asmenų,
dirbančių srityse, kuriose vyksta struktūrinės reformos (ar anksčiau
valstybei priklausiusių objektų privatizavimas), perkvalifikavimas
(kvalifikacijos tobulinimas)
Naujos
darbo organizavimo įmonėse formos
Socialinės
partnerystės stiprinimas pramonės (šakos) sektoriaus lygiu, mokymas,
informacijos socialiniams partneriams skleidimas
Kliūtys,
su kuriomis susiduria tikslinių grupių atstovai, siekiantys geresnių darbo
sąlygų, pavyzdžiui, neįgalūs darbuotojai dažnai gauna tik minimalų atlyginimą
Vyresnių
darbuotojų kvalifikacija ir įgūdžiai dažnai neatitinka darbo rinkos poreikių
Į
darbo rinką grįžusioms moterims reikia ypač padėti persikvalifikuoti, kad jų
kvalifikacija ir įgūdžiai atitiktų darbo rinkos reikalavimus
Lanksčių
darbo organizavimo formų stoka trukdo moterims (ypač auginančioms vaikus ar
slaugančioms vyresnius giminaičius) įsidarbinti
Tikslinės
grupės: jaunesni nei 25 ir vyresni
nei 50 metų bedarbiai, neįgalieji, moterys (lankstaus darbo formų atveju
–moterys, grįžtančios į darbo rinką po ilgos pertraukos)
Taikytina
ir A tema. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas
lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su
integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais ir G tema. Šeimos
gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo skatinimas ir parama darbo rinką
palikusiems vyrams ir moterims reintegruotis, plėtojant lankstesnes ir
efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones
Europinės
patirties sklaida socialiniams partneriams, institucijoms, darbdaviams ir
darbuotojams
Galimybių mokytis, gauti profesines konsultacijas
sudarymas tikslinių grupių atstovams ir patiriantiems nelygybę asmenims
Darbuotojų,
teikiančių mokymo, profesinio švietimo, konsultavimo ir kitas paslaugas,
taip pat paramą tikslinėms grupėms, sugebėjimų ir kvalifikacijos tobulinimas
Situacijos
analizė, poreikių nustatymas, rekomendacijų ir programų rengimas siekiant
suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą
Darbas
su socialiniais partneriais, siekiant palengvinti tikslinių grupių atstovų
įdarbinimą ir išsilaikymą darbe
Pagal
G temą bus remiamos priemonės, skatinančios platesnį lankstesnių darbo organizavimo
formų diegimą Lietuvos versle, įrodančios naudą verslui, informacija bus
skleidžiama per vystymo bendrijas
Galimybių
sugrįžti į darbą suteikimas vaikus auginančioms moterims ar asmenims, kurie
rūpinasi vyresnio amžiaus giminaičiais
Vaikų,
neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūros galimybių plėtra ir
išbandymas
Darbdavių
skatinimas suteikti galimybę darbuotojams daryti pertraukas karjeroje, kuriant
ir išbandant naujus būdus
Vyrų
skatinimas skirti daugiau dėmesio vaikų priežiūrai ir eiti tėvystės atostogų
Tam
tikras dalinis sutapimas įmanomas, nes ir pagal pirmąjį tikslą, ir pagal
EQUAL numatoma remti socialinės partnerystės stiprinimą
Jeigu
pagal pirmąjį tikslą daugiausiai bus remiami bedarbiai apskritai (ir dirbantys
asmenys), EQUAL socialinės partnerystės priemonės daugiau skirtos tam tikroms
tikslinėms grupėms remti – kurti naujus metodus, kurie padėtų spręsti šių
grupių nedarbo problemas
EQUAL
vadovaujančioji institucija imsis priemonių, kad būtų išvengta galimo
dubliavimosi, šiuo tikslu bus glaudžiai bendradarbiaujama su institucijomis,
dirbančiomis su pagrindiniais Europos socialinio fondo projektais
Antrojo prioriteto trečioji priemonė (pirmojo
tikslo Bendrasis programavimo dokumentas)
Pirmojo tikslo Bendrasis programavimo dokumentas
nustatytos problemos
Priemonės, skirtos pirmojo tikslo Bendrasis
programavimo dokumentas nustatytoms problemoms spręsti
EQUAL Bendrasis programavimo dokumentas nustatytos
problemos
Priemonės, skirtos EQUAL Bendrasis programavimo
dokumentas nustatytoms problemoms spręsti
Pirmojo tikslo Bendrasis programavimo dokumentas ir
EQUAL Bendrasis programavimo dokumentas sąsajos (papildymo ir dubliavimosi
galimybės)
Trečioji priemonė Socialinės atskirties prevencija ir socialinė
integracija
Darbo
rinkoje dalyvauja labai nedaug tikslinių grupių atstovų, tam trukdo praktinės
kliūtys (pvz., įsidarbinimo kliūtys regionuose, trūksta tinkamai įrengtų
darbo vietų neįgaliesiems ir panašiai)
Tiesioginės
(netiesioginės) diskriminacijos formos, dideli regioniniai (tarpregioniniai)
užimtumo ir nedarbo skirtumai
Daugelis
tikslinių grupių patiria socialinę atskirtį
Tikslinės
grupės: visos pagrindinės
socialinės rizikos grupės Lietuvoje (neįgalieji, moterys, jaunimas, tautinės
mažumos, iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys, kaliniai ir buvę narkomanai)
Profesinio
švietimo ir mokymo užtikrinimas visoms pažeidžiamoms grupėms
Mokymo
ir švietimo prieinamumo tikslinių socialinių grupių nariams gerinimas
Specifinės
priemonės, skirtos gerinti moterų padėčiai darbo rinkoje
Parama
moterims, grįžtančioms į darbo rinką po ilgos pertraukos
Parama
vyresnėms moterims, kurios susiduria su integracijos į profesinį gyvenimą
sunkumais
Parama
moterims, ketinančioms pradėti savo verslą
Konsultacinės
paramos teikimas ir galimybių įgyti profesiją ir mokytis suteikimas kitoms
pagrindinėms tikslinėms grupėms, kurioms nustatyta didelė atskirties rizika
(iš laisvės atėmimo vietų grįžusiems asmenims, buvusiems narkomanams ir
neįgaliesiems) siekiant palengvinti jų profesinę ir darbo reabilitaciją
Specialistų
mokymas dirbti su neįgaliaisiais ir jų profesinės kvalifikacijos tobulinimas
Darbo
rinkoje dalyvauja labai nedaug tikslinių grupių atstovų, tam trukdo praktinės
kliūtys (pvz., įsidarbinimo kliūtys regionuose, trūksta tinkamai įrengtų
darbo vietų neįgaliesiems ir panašiai)
Deramai
nesinaudojama potencialiomis lankstaus darbo organizavimo galimybėmis, kurios
padėtų grąžinti į darbo rinką iš motinystės atostogų grįžtančias moteris ar
asmenis, prižiūrinčius priklausomus giminaičius
Prieglobsčio
prašytojai dažnai neturi Lietuvos darbo rinkos poreikius atitinkančių įgūdžių
ar kvalifikacijos
Kaliniai
dažnai neturi reikiamų įgūdžių ir kvalifikacijos, leidžiančių patekti
(grįžti) į darbo rinką, su šia problema susiduria ir prekybos žmonėmis aukos,
kurioms, be profesinio švietimo ir mokymo, dar reikia ir konsultacijų
paslaugų
Tikslinės
grupės: pagrindinės socialinės
rizikos grupės – neįgalieji, jaunimas, vyresnio amžiaus asmenys, tautinės
mažumos, iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys, narkomanai ir prekybos
žmonėmis aukos
A
tema. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau
patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar
reintegracijos į darbo rinką sunkumais ir G tema. Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo
skatinimas ir parama darbo rinką palikusiems vyrams ir moterims
reintegruotis, plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo
formas bei paramos priemones
Situacijos
analizė, poreikių nustatymas, rekomendacijų ir programų rengimas, siekiant
derinti šeimos ir profesinį gyvenimą
Vaikų,
vyresnio amžiaus ir kitų remtinų asmenų (pvz., neįgaliųjų) priežiūros ir
globos paslaugų išbandymas ir plėtra
Priemonės,
skirtos moters ir vyro vaidmens šeimoje stereotipui šalinti siekiant
skatinti moters integraciją į darbo rinką
Darbuotojų,
teikiančių konsultacijas, mokymo, profesinio švietimo ir kitas paslaugas,
taip pat paramą tikslinėms grupėms, įgūdžių ir kvalifikacijos tobulinimas
Priemonės,
skirtos užtikrinti, kad tikslinės grupės nepatirtų informacinės izoliacijos
ir galėtų naudotis visomis informacijos ir komunikacijos technologijų
teikiamomis galimybėmis
Naujų
iniciatyvų, skirtų padėti tikslinių grupių atstovams, kuriems sunku patekti (grįžti) į darbo rinką (kaliniams, moterims),
į ją patekti ar sugrįžti, plėtra ir išbandymas
Pasitikėjimo
savimi ir motyvacijos ugdymas diskriminaciją patiriantiems asmenims
Neigiamo
darbdavių (darbuotojų) požiūrio į tikslines grupes keitimas
Iš
visų žmogiškųjų išteklių plėtros priemonių pagal tikslines grupes trečioji
priemonė artimiausia EQUAL. Remiama veikla gali iš dalies sutapti. Tiesa,
sutampančios priemonės viena kitą tik papildys. EQUAL daugiausia dėmesio
skirta naujų metodų išbandymui ir socialinės partnerystės stiprinimui
siekiant spręsti įsidarbinimo problemas, su kuriomis susiduria pagrindinės
tikslinės grupės, po to šie sprendimai bus integruoti pagal pirmąjį tikslą
Vadovaujančioji
institucija turi užtikrinti, kad visi remiami veiksmai vienas kitą papildytų
ir nesidubliuotų. Be to, bus nustatyta, kad vystymo bendrijos negali būti
finansuojamos ir pagal Europos socialinio fondo pirmąjį tikslą, ir EQUAL
Būtina
užtikrinti, kad už EQUAL ir Europos socialinį fondą atsakingi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai glaudžiai bendradarbiautų, taip pat
turėtų bendradarbiauti už Europos socialinio fondo pirmąjį tikslą ir EQUAL
atsakingi skyriai bendradarbiavimą įgyvendinančioje institucijoje
Antrojo prioriteto ketvirtoji priemonė (pirmojo
tikslo BPD)
Pirmojo tikslo BPD nustatytos problemos
Priemonės, skirtos pirmojo tikslo BPD nustatytoms
problemoms spręsti
EQUAL BPD nustatytos problemos
Priemonės, skirtos EQUAL BPD nustatytoms problemoms
spręsti
Pirmojo tikslo BPD ir EQUAL BPD sąsajos (papildymo
ir dubliavimosi galimybės)
Ketvirtoji priemonė Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas
Nėra
mokymosi visą gyvenimą kultūros, ir vis dar daug negavusiųjų vidurinio
išsilavinimo (nors jų mažėja)
Vis
dar nedaug suaugusiųjų mokosi toliau (nors jų daugėja)
Tikslinės
grupės: asmenys, kurie mokosi,
nebaigę mokyklos
Mokymosi
visą gyvenimą kokybės užtikrinimo sistemos kūrimas
Investicijos
į aukštesniojo mokslo mokytojų rengimą, siekiant tobulinti sektoriaus
žmogiškųjų išteklių gebėjimus ir gerinti mokymosi visą gyvenimą sistemos
kokybę
Mokymuisi
visą gyvenimą reikalingos medžiagos rengimas ir leidyba
Mechanizmų,
mažinančių mokyklos nebaigusių asmenų, kūrimas
Tyrimų
atlikimas siekiant užtikrinti optimalią mokymosi visą gyvenimą ir
kvalifikacijos tobulinimo sistemų plėtrą
Žinių
ir kompetencijos vertinimo sistemos kūrimas
Įvairesnių
mokymo ir mokymosi formų diegimas
Duomenų
bazių, skirtų mokymosi visą gyvenimą sistemos monitoringui atlikti, kūrimas
Parama
projekto rengimui
Daug
mokyklos nebaigusių asmenų, kurie nėra įgiję pagrindinio išsilavinimo
Moterims,
kurios po ilgos pertraukos grįžta į darbo rinką, būtina suteikti galimybę
šviestis profesiniu požiūriu ir lavintis, daugeliui aukštesnysis
(suaugusiųjų) mokslas svarbesnis už aukštąjį mokslą
Vyresnio
amžiaus darbuotojų kvalifikacija dažnai pasenusi, gebėjimai neatitinka darbo
rinkos poreikių, jie turi tobulinti kvalifikaciją, kad galėtų patekti į darbo
rinką
Kitos
tikslinės grupės (pvz., neįgalieji) turi atnaujinti kvalifikaciją, kad galėtų
įsidarbinti
Tikslinės
grupės: į darbą grįžtančios
moterys, neįgalieji, vyresni nei 50 ir jaunesni nei 25 metų asmenys, prekybos
žmonėmis aukos ir mokyklos nebaigę asmenys
Mokymasis
visą gyvenimą – viena iš EQUAL temų, kurią ketinta įgyvendinti Lietuvoje
2004–2006 metais, tačiau ji atmesta nusprendus, kad gali sutapti su pirmuoju
tikslu. Tiesa, kai kurios EQUAL priemonės gali netiesiogiai prisidėti prie
mokymosi visą gyvenimą rėmimo, iš jų
darbuotojų,
teikiančių mokymo, profesinio švietimo, konsultavimo ir kitas paslaugas, taip
pat paramą tikslinėms grupėms, gebėjimų ir kvalifikacijos tobulinimas
galimybių
nelygybę ir diskriminaciją darbe patiriančioms grupėms pasinaudoti profesinio
švietimo ir konsultavimo paslaugomis didinimas
EQUAL
tiesiogiai neremia mokymosi visą gyvenimą. Tačiau daug EQUAL programos
bandomųjų priemonių (pvz., bendradarbiavimas su jaunimo nevyriausybinėmis
organizacijomis) skatins pagrindinių socialinių tikslinių grupių atstovus
grįžti mokytis. Tačiau remiamos priemonės bus viena kitą papildančios, o ne
dubliuojančios
4.3.
Programos tikslų kiekybinė išraiška, rodikliai,
monitoringas ir vertinimas
Europos Komisijos 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamente (EB)
Nr. 1260/1999, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, nurodyta, kad struktūrinių fondų ir Europos Bendrijų
iniciatyvų programos tikslai visais įmanomais atvejais turi būti išreikšti
kiekybiškai. Kiekybiškai išreiškiant EQUAL programos lėšomis remiamų priemonių
rezultatus, neišvengiamai iškyla sunkumų, nes daugelis tikslų ir poveikių yra
neapčiuopiami. Antai keblu būtų įvertinti socialinės partnerystės mechanizmų
stiprinimą skatinant bendradarbiavimą tarp pagrindinių institucijų
nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, privataus sektoriaus (ypač mažų ir
vidutinių įmonių), nevyriausybinių organizacijų ir visuomeninių grupių.
Taip pat sunku kiekybiškai įvertinti
informacinio ir reklaminio pobūdžio kampanijų poveikį seminarų dalyviams ar
asmenims, gaunantiems EQUAL programos lėšomis finansuojamą medžiagą (pvz.,
straipsniai apie problemas, su kuriomis susiduria darbo ieškančios socialinės
rizikos grupės, straipsniai apie lankstaus darbo organizavimo naudą verslui ir
t.t.). Tarptautinė EQUAL programos dimensija sukurs akivaizdžią pridėtinę vertę
viešajam, privačiam ir visuomeniniam sektoriui, tačiau įvertinti jos poveikį
kiekybiškai bus sudėtinga. Galiausiai išbandyti nacionaliniu lygiu EQUAL
programos poveikį geros praktikos politikai neabejotinai bus naudinga, tačiau
vėlgi įvertinti šį poveikį kiekybiškai bus sunku.
Apibendrinant reikia pažymėti, kad
daugelis EQUAL programos poveikių labiausiai tinka kokybei vertinti, nes
daugelis jų yra neapčiuopiamo pobūdžio. Remiantis 15 ES valstybių senbuvių
patirtimi, sukaupta įgyvendinant EQUAL programą, galima teigti, kad kiekybiškai
įvertinti Europos Bendrijų iniciatyvų programų tikslus dėl jų novatoriškumo yra
sudėtingiau nei tradiciškesnių sruktūrinių fondų intervencijų atveju.
Kalbant apie EQUAL programos poveikį
Lietuvos kontekste, galima remtis kitų valstybių patirtimi, parodančia, kad
EQUAL programa sukuria pridėtinę vertę pirmiausia sprendžiant bendras
problemas, kaupiant patirtį ir dalijantis ja su tomis institucijomis ar
organizacijomis, kurios tradiciškai dar nebuvo glaudžiai bendradarbiavusios,
antra, išbandant novatoriškus metodus, kai sprendžiami: a) užimtumo galimybių
klausimai; b) socialinės atskirties problemos, vyraujančios tarp socialinės
rizikos grupių. Nors rengiant EQUAL BPD buvo identifikuota nemažai sėkmingos
socialinės partnerystės mechanizmų ir bendradarbiavimo pavyzdžių, tačiau išankstinio (ex ante)
vertinimo tyrimas rodo, kad Lietuvoje vykstantis bendradarbiavimas tarp
viešojo, privataus bei visuomeninio sektoriaus iki šiol nėra pakankamas. EQUAL
programa turėtų būti labai svarbi propaguojant skirtingų suinteresuotų grupių
bendradarbiavimo (partnerystės) kultūrą. Tai yra būtina sąlyga sprendžiant
nedarbo problemą, su kuria susiduria socialiai remtinos grupės, ir šalinant ar
bent švelninant kitas opias socialines problemas.
Nors minėtieji veiksniai rodo, kad
programos tikslų kiekybinė išraiška yra sunkiai įmanoma, vis dėlto galima
kiekybiškai įvertinti pagrindinius programos „indėlius“ ir „rezultatus“ net tuo
atveju, jeigu kiekiams interpretuoti ir realiam poveikiui įvertinti reikėtų
kokybinio pagrindimo. Antai galima nustatyti sektoriniu ir teritoriniu pagrindu
sudarytų vystymo bendrijų skaičių. Taip pat galima nustatyti vystymo bendrijų
surengtų informacinių ir informacijos platinimo seminarų skaičių.
Europos Komisijos gairėse dėl
žmogiškųjų išteklių iniciatyvos EQUAL 2000–2006 metais priežiūros ir
vertinimo nuo 2000 metų liepos rekomenduojama naudoti minimalius programos
indėlių bei rezultatų rodiklius, atitinkamai palyginus juos su EQUAL programos
veiklų apimtimi. Remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis, pateikiami
rodikliai, kurių reikės Lietuvoje įgyvendinamos EQUAL programos priežiūros
sistemai.
Lietuvoje įgyvendinamos EQUAL 2004–2006
metų programos indėlio ir rezultatų rodikliai
Lentelė
A tema (Atviros
visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į
darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo
rinką sunkumais) –
rodikliai
Finansavimas
(mln. eurų)
Išlaidos
tarptautiniam bendradarbiavimui (partnerystei) vystymo bendrijai (TB/VB)
sudaryti (mln. eurų)
Sudarytų
TB/VB skaičius (vienetais)
TB/VB
partnerių skaičius (vienetais), partnerių apibūdinimas pagal sektorių
Nacionalinių
renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais)
Europos
masto renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus
(vienetais)
Asmenų,
dalyvavusių vystymo bendrijų remiamame profesiniame mokyme ir švietimo
priemonėse, skaičius – suklasifikuoti pagal socialiai remtinas grupes ir lytis
Asmenų,
dalyvavusių motyvacijos ir pasitikėjimo savimi skatinimo priemonėse, skaičius –
suklasifikuoti pagal socialinės rizikos grupes
Darbuotojų,
dirbančių su socialinės rizikos grupių atstovais, kurie dalyvavo profesiniame
mokyme ir įgūdžių lavinimo užsiėmimuose, skaičius (vienetais)
Finansuojamų
priemonių neigiamiems stereotipams įveikti skaičius (vienetais)
Informacijos
platinimo renginių integracijai į darbo rinką skatinti ir darbdaviams
supažindinti su socialinės rizikos grupių poreikiais skaičius – suklasifikuoti
pagal renginių temas (vienetais)
Asmenų,
gavusių naudos iš veiksmų, skirtų padėti jiems patiems spręsti savo problemas,
skaičius
G tema (Šeimos
gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo skatinimas ir parama darbo rinką
palikusiems vyrams ir moterims reintegruotis, plėtojant lankstesnes ir
efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones) – rodikliai
Finansavimas
(mln. eurų)
Išlaidos
TB/VB sudaryti (mln. eurų)
Sudarytų
TB/VB skaičius (vienetais)
TB/VB
partnerių skaičius (vienetais), partnerių apibūdinimas pagal sektorių
Nacionalinių
renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais)
Europos
masto renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus
(vienetais)
Asmenų,
dalyvavusių vystymo bendrijų remiamame profesiniame mokyme ir švietimo
priemonėse, skaičius – suklasifikuoti pagal socialinės rizikos grupes ir lytis
Išbandytų
priemonių ir sukurtų iniciatyvų, kuriomis siekiama suderinti šeimos gyvenimą ir
profesinę veiklą, skaičius (pvz., vaikų priežiūros schemos, pagyvenusių ir
neįgalių žmonių priežiūros schemos ir t.t.); priemonių skaičius, tenkantis
vienai vystymo bendrijai (vienetais)
Darbuotojų,
dirbančių su socialiai remtinų grupių atstovais, kurie dalyvavo profesiniame
mokyme bei įgūdžių lavinimo užsiėmimuose, skaičius
Informacijos
apie darbo laiko balansą ir lanksčias darbo organizavimo formas platinimo
renginių skaičius – suklasifikuoti pagal renginių temas (vienetais)
I tema (Parama prieglobsčio
prašytojų integracijai) – rodikliai
Finansavimas
(mln. eurų)
Išlaidos
TB/VB sudaryti (mln. eurų)
Sudarytų
TB/VB skaičius (vienetais)
TB/VB
partnerių skaičius (vienetais), partnerių apibūdinimas pagal sektorių
Nacionalinių
renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais)
Europos
masto renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus
(vienetais)
Asmenų,
dalyvaujančių vystymo bendrijų veikloje, skaičius – suklasifikuoti pagal lytis
Prieglobsčio
prašytojams surengtų kursų, kuriais siekiama palengvinti jų socialinę integraciją
į Lietuvos visuomenę bei darbo rinką, skaičius (vienetais)
Darbuotojų,
išėjusių mokymą institucijose, kurios rūpinasi prieglobsčio ieškančiais
asmenimis, skaičius
Finansavimo lygis – pirmasis kiekvienos
temos rodiklis – yra indėlio rodiklis, kiti rodikliai yra rezultatų rodikliai.
Sulyginus monitoringo duomenis
su anksčiau išvardytais formaliais rodikliais, toliau renkami smulkesni
priežiūros duomenys įvairiais aspektais, pvz., dalyvių charakteristika ir
vystymo bendrijų veikla. Pastarąja siekiama visapusiškiau parodyti tam tikrų
vystymo bendrijų poveikį Lietuvoje, kas bus atitinkamai įvertinta atlikus
Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos Lietuvoje galutinį (ex post)
vertinimą.
Atsiskaitymo dažnumas, t.y.
kokiu dažnumu vystymo bendrija privalo pateikti nacionalinio lygmens priežiūros
duomenis EQUAL programos įgyvendinančiajai institucijai, bus aprašytas EQUAL
BPD Priede. Kitų valstybių patirtis rodo, kad būtina rasti pusiausvyrą tarp to,
kas siekiama renkant EQUAL programos priežiūros duomenis, ir pernelyg
neapsunkinti papildomu administraciniu darbu pačių vystymo bendrijų.
Ankstesnio vertinimo pamokos
(ypač atsižvelgiant į Europos socialinio fondo antrąjį tikslą) rodo, kad
numatyti galimas klaidas tikslinėje aplinkoje gali būti labai keblu. Todėl
aukščiau pateiktoje lentelėje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
išvardijo kiekybinius rodiklius, remdamasi prieš stojimą į ES programų paraiškų
skaičiumi (ypač PHARE Ekonominės ir socialinės sanglaudos programos žmogiškųjų
išteklių plėtros dimensija ir nevyriausybinėms organizacijoms skirta ACCESS
programa). Vis dėlto neįmanoma tiksliai numatyti būsimų vystymo bendrijų
skaičiaus ir rūšies.
Nagrinėjant poveikius, svarbu
pažymėti, kad EQUAL programos poveikius galima atitinkamai įvertinti tik
kokybiškai. Vienas svarbiausių poveikių, kuriems daug dėmesio bus skiriama
atliekant būsimuosius EQUAL programos Lietuvoje vertinimus, yra poveikio
nacionalinei socialinei ir užimtumo politikai mastas. Kadangi EQUAL programa iš
esmės finansuos inovacinės ir eksperimentinės plėtros priemones, vertinti
poveikį tradiciniais būdais nebus racionalu (pvz., pagal įsidarbinusių dalyvių
skaičių, kitus teigiamus rezultatus, pradėjusių dirbti savarankiškai ar
įgijusių naują kvalifikaciją asmenų skaičių).
Bendros vertinimo sistemos
kontekste taip pat gali būti svarbu įvertinti ir mažesnius rezultatus. Daugelis
socialinės rizikos grupių bedarbių patiria įvairių sunkumų, dažnai susijusių su
diskriminacija ir išankstiniu priešišku nusistatymu, todėl tradiciniai veiklos
rodikliai (tokie kaip dalyvių, įgijusių naują kvalifikaciją arba išėjusių
formalųjį mokymą, skaičius) gali netikti. Ir tai galima paaiškinti tuo, kad tie
asmenys, kuriems teikiamas mokymas, arba tie, kurie ieško darbo, galbūt bus
priversti nueiti labai ilgą kelią prieš integruodamiesi arba reintegruodamiesi
į darbo rinką (pvz., asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų; asmenys,
priklausę nuo psichotropinių medžiagų; buvusios prekybos žmonėmis aukos). Antai
Jungtinėje Karalystėje nacionalinė Europos socialinio fondo grupė pabandė
plačiau įvertinti sėkmingą EQUAL programos plėtros partnerysčių veiklą, jos
žodžiais tariant, „pažangą, kurią padarė asmenys, pagal jų pačių nusistatytus
tikslus projekte, nuo nueito kelio pradžios iki integracijos į darbo rinką“.
Daugelis pripažįsta: nors socialinės rizikos grupių dalyvių nueito kelio
įvertinimas galėtų būti naudingas vystymo bendrijų priežiūrai, tačiau
praktiškai tai pasiekti yra sunku. Kita vertus, vystymo bendrijoms Lietuvoje
bus svarbu orientuotis ne tik į pasiektus rezultatus, bet ir į kokybės aspektą,
pagrindžiant pažangą, kurią pasiekė tam tikri dalyviai bandomuosiuose
paprojekčiuose.
4.4.
Laukiamas EQUAL poveikis kai kurioms socialinės rizikos grupėms
EQUAL programa Lietuvoje
suvaidins svarbų katalizatoriaus vaidmenį, stiprins socialinės partnerystės
mechanizmus tarp institucijų ir organizacijų, dirbančių su socialinės rizikos
grupėmis, nurodytomis EQUAL BPD. Išbandydama instituciniu lygiu naujus metodologinius
būdus, kaip šalinti kliūtis darbo rinkoje, EQUAL programa taip pat turės tiesioginį ir netiesioginį poveikį pagrindinių
socialinės rizikos grupių atstovams, įgyvendinantiems bandomąsias schemas ir veiklas, kurias remia vystymo
bendrijų veiklos programos.
Veiklos rūšys, duodančios
tiesioginės naudos asmenims, galėtų apimti vystymo bendrijas, kuriomis siekiama
pagerinti socialinės rizikos asmenų užimtumo galimybes (pavyzdžiui, suteikti
jiems galimybes mokytis, dalyvauti profesiniame orientavime ir rengti
individualius užimtumo planus).
Socialinės rizikos grupių
atstovai iš EQUAL programos gaus ir netiesioginės naudos. Antai parama bus
teikiama pagal A ir G temas – bus siekiama patobulinti kvalifikaciją bei
įgūdžius tų žmonių, kurie rengia profesinį mokymą, organizuoja profesinį
orientavimą ir kitas socialinės rizikos grupių konsultavimo formas. Tai
neabejotinai turės tiesioginį ryšį su paslaugų, teikiamų bedarbiams viešajame
sektoriuje, daugiausia teritorinėse darbo biržose, kokybe. Pagerėjusi paslaugų
kokybė, taip pat geresnis poreikių ir problemų, su kuriomis susiduria
pagrindinės socialiai remtinos grupės, siekdamos įveikti darbo rinkos kliūtis,
suvokimas – tai didžiausia netiesioginė nauda socialinės rizikos grupėms.
Netiesioginį naudingą poveikį nelygybei pašalinti turėtų ir priemonės, kurios
skirtos neigiamiems stereotipams, susijusiems su socialinės rizikos grupėmis,
įveikti (jos orientuotos į darbdavius ir darbuotojus).
Apžvelgsime
potencialų EQUAL programos poveikį kiekvienai iš pagrindinių socialinės rizikos grupių. Poveikio analizė yra
neišvengiamai hipotetinė, kadangi neįmanoma tiksliai nustatyti, kokios
priemonių ir veiklos rūšys bus remiamos per vystymo bendrijas. Vienas iš
ryškiausių EQUAL programos požymių yra tai, kad ši programa suteikia galimybę
vystymo bendrijoms pačioms imtis iniciatyvos ir ieškoti novatoriškų problemų
sprendimo būdų, todėl neįmanoma iš anksto numatyti, koks bus vystymo bendrijų
veiklos programos pobūdis.
Neįgalieji
Lietuvos teritorinėse darbo
biržose įregistruojama vis daugiau neįgaliųjų. EQUAL BPD nurodoma nemažai problemų,
su kuriomis susiduria neįgalieji (pvz., mažos pajamos –dažnai tik minimalus
atlyginimas), nustatyti su neįgaliaisiais, turinčiais proto negalią, susiję
stereotipai, dėl kurių jie negali integruotis į darbo rinką, pažymima, jog
darbdaviai stokoja sąmoningumo ir supratimo apie neįgaliųjų poreikius
darbovietėje darbo vietos pritaikymo atžvilgiu, kad pastarieji galėtų patekti į
pastatus ir t.t. Neįgalieji, galėdami dalyvauti mokyme, profesiniame
orientavime, turės ne tik tiesioginės naudos, jie taip pat gaus ir
netiesioginės naudos per priemones, turinčias padėti įveikti išankstinį
priešišką nusistatymą ir neigiamus stereotipus, be to, bus dedamos pastangos
stiprinti nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių neįgaliųjų interesams,
institucinius gebėjimus. Kai kurios ES valstybės narės jau yra toli pažengusios
spręsdamos neįgaliųjų problemas darbo vietose. Tarptautinė partnerystė leis
pasinaudoti šia patirtimi ir gerąja praktika.
Priešpensinio
amžiaus asmenys
Priešpensinio amžiaus asmenų
užimtumas yra mažesnis nei šalies gyventojų užimtumo vidurkis, o šios
socialinės rizikos grupės moterų užimtumas – dar mažesnis nei vyrų.
Pagrindiniai veiksniai, ribojantys priešpensinio amžiaus asmenų darbinę veiklą,
yra tai, kad šių asmenų kompetencija neatitinka dabartinės darbo rinkos
poreikių ir įsigalėjęs darbdavių neigiamas požiūris, nenoras investuoti į
priešpensinio amžiaus žmones. Priešpensinio amžiaus asmenys gaus tiesioginės
naudos iš A temos, skirtos patekimui į darbo rinką lengvinti. Įgyvendinus
bandomąsias priemones, priešpensinio amžiaus asmenys turės geresnes galimybes
mokytis visą gyvenimą. Tačiau svarbiausi yra netiesioginiai poveikiai, iš kurių
pagrindinis – tai silpnėjantis išankstinis darbdavių nusistatymas prieš žmones,
kuriems per 50 metų, ir darbo rinkoje vyraujantys stereotipai.
Jaunimas
Iš skirtingo amžiaus grupių
didžiausias yra jaunimo nedarbo lygis. Specifinės jaunimo grupės – tai
našlaičiai, metę mokyklą paaugliai, kaime gyvenantis jaunimas, nepilnamečiai tėvai, jaunos šeimos.
Jie, palyginti su kito amžiaus grupėmis, dažnai neturi vidurinio išsilavinimo, jų mažesnės galimybės įsitvirtinti darbo
rinkoje, jų socialinė aplinka tam nėra palanki.
Jaunimas turėtų gauti naudos
iš EQUAL programos pagal A ir G temas. A tema turėtų padėti sudaryti geresnes
sąlygas socialinės rizikos jaunimui ir jį motyvuoti, kad šis įgytų bent bazinį
išsilavinimą ir turėtų galimybę dalyvauti profesiniame mokyme, o vėliau įgytų
darbo rinkoje paklausią profesiją. Tikimasi, kad G tema turės teigiamą poveikį
jauniems tėvams bei šeimoms, kadangi bus sukurtos naujos galimybės, būdai ir
metodai, kaip palengvinti šeimyninį gyvenimą, atsiras poreikis įgyti vidurinį
bei aukštesnį išsilavinimą, siekti karjeros darbo rinkoje.
Buvę kaliniai
Viena iš opiausių problemų yra
buvusių kalinių integracija į visuomenę. Daugelis asmenų, kalinčių įkalinimo
įstaigose, yra jauni vyrai nuo 18 iki 29 metų. Moterys kalinės sudaro ganėtinai
nedidelę bendro kalinių skaičiaus dalį. Daug kalinių, grįžtančių iš įkalinimo
įstaigų, yra linkę vėl nusikalsti, kadangi jie prarado kvalifikaciją,
socialinius įgūdžius, o svarbiausia – motyvaciją keisti gyvenimo būdą.
Darbdavių požiūris į buvusius nusikaltėlius taip pat yra neigiamas, ir tai
apsunkina šių integraciją į darbo rinką.
A temos vystymo bendrijos, sprendžiančios
buvusių kalinių problemas, turėtų išbandyti buvusiems kaliniams skirtas paramos
schemas, kurių tikslas – keisti ir stimuliuoti šių asmenų motyvaciją, gerinti
jų galimybes mokytis, palengvinti integraciją į darbo rinką. Netiesioginis
EQUAL programos poveikis – geresni žmonių, padedančių kaliniams ir buvusiems
kaliniams integruotis į visuomenę ir darbo rinką, įgūdžiai, bent kiek
pasikeitęs darbdavių požiūris (tai sumažintų šios grupės diskriminaciją darbo
rinkoje).
Tautinės mažumos
Tautinės mažumos, ypač romų
bendruomenė, yra socialinės rizikos grupė darbo rinkoje. Tai lemia požiūris į
mokymąsi ir lietuvių kalbos mokėjimo lygio skirtumai. Kai kurios tautinių
mažumų bendruomenės gyvena susispaudusios regionuose, kur yra didelis
ekonominis nuosmukis. Tai sąlygoja bendrą jų nedarbo statistiką. Būtina atlikti
papildomą tyrimą, kad būtų nustatytas ryšys tarp diskriminacijos darbo rinkoje
ir aukštesnio už vidurkį įvairių tautinių mažumų nedarbo lygio.
Vystymo bendrijos, susijusios
su tautinių mažumų problemomis, turėtų padėti nagrinėti socialinės rizikos
darbo rinkoje priežastis, pasiūlyti priemones, kurios turėtų daryti įtaką darbo
rinkos politikai ir praktikai. Daug dėmesio reikėtų skirti Lietuvos romų
bendruomenei, gerinti jos narių (bent vaikų) motyvaciją siekti išsilavinimo ir
mokymosi visą gyvenimą, padėti jiems integruotis į darbo rinką, ypač – įveikti
darbdavių išankstinį nusistatymą prieš romus.
Lytinė orientacija
Darbo vietose pasitaiko
problemų, susijusių su skirtingą lytinę orientaciją turinčiais asmenimis. Jos
apima tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją ir priekabiavimą. Statistikos
duomenų apie tai nedaug esama, tačiau įsigalėjusi nuomonė, kad homofobija
egzistuoja daugelyje darboviečių (ir, žinoma, kur kas plačiau – visuomenėje).
Kitokios, nei įprasta, lytinės
orientacijos žmonės, gaus netiesioginės naudos iš EQUAL programos įvairiais
būdais. Bus sustiprinti nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių
homoseksualams, gebėjimai. Be to, priemonės, skirtos neigiamiems darbdavių stereotipams
įveikti ir jų tolerancijai skatinti, turėtų padėti homoseksualiems žmonėms
patogiau jaustis dėl savo lytinės orientacijos ir atvirai ją deklaruoti.
Prieglobsčio prašytojai
Pagrindinė problema
integruojant prieglobsčio prašytojus į Lietuvos darbo rinką yra tai, kad
daugelis šių asmenų neturi profesinės kvalifikacijos arba jų įgūdžiai bei
kvalifikacija negali būti tinkamai pritaikyti Lietuvos darbo rinkoje, kurios
poreikiai sparčiai kinta. Kita problema yra kalbos barjeras – daugelis
prieglobsčio prašytojų prastai moka lietuvių kalbą.
I tema „Prieglobsčio
prašytojai“ yra privaloma tema EQUAL 2000–2006 metų programoje. Tik 3 procentai
EQUAL programos Lietuvoje išteklių bus skirta prieglobsčio prašytojams, tačiau
papildomi ištekliai turėtų gerokai jiems padėti tiek patiems pasirengti
integruotis į darbo rinką, tiek lavinti įgūdžius ir kelti kvalifikaciją tų
asmenų, kurie tiesiogiai dirba su prieglobsčio prašytojais instituciniu lygiu.
Netiesiogiai prieglobsčio prašytojai turėtų gauti naudos iš informacinių
kampanijų, kurių paskirtis – įveikti išankstinį priešišką nusistatymą ir
neigiamus stereotipus apie prieglobsčio prašytojus, skirtingas kultūras ir
religijas. Tai svarbu, nes daugelis prieglobsčio prašytojų iš Rusijos
Federacijos ar buvusios Sovietų Sąjungos šalių yra musulmonai.
Šiuo metu išankstinis
(ex ante) vertinimas rodo, kad nėra nevyriausybinių organizacijų, tiesiogiai dirbančių su prieglobsčio
prašytojais. Tačiau EQUAL programa suteikia galimybę kai kurioms
nevyriausybinėms organizacijoms, ypač toms, kurios atstovauja nacionalinių
mažumų interesams, įgyvendinti bandomąsias schemas, skirtas darbui su
prieglobsčio prašytojais.
Moterys darbo rinkoje
Nors moterų dalyvavimo
Lietuvos darbo rinkoje lygis, palyginti su ES vidurkiu, yra aukštas, o moterų
nedarbo lygis, palyginti su vyrų nedarbu Lietuvoje, žemesnis, daugelis moterų
dirba mažai apmokamus darbus. Papildomos problemos, nurodytos EQUAL BPD, yra
vaiko priežiūros priemonių, padedančių moterims grįžti į darbo rinką, nebuvimas
ir menkai Lietuvos darbdavių taikoma lankstaus darbo organizavimo praktika. Tai
riboja daugelio moterų įsidarbinimo galimybes, ypač tų, kurios augina vaikus ar
prižiūri kitus išlaikytinius (pvz., pagyvenusius giminaičius). Kitas svarbus,
bet atskirai nagrinėtinas klausimas yra tų moterų, kurios tapo prekybos
žmonėmis aukomis.
Moterys neabejotinai turės
naudos iš G temos „Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimas“.
Bandomosiomis programomis numatoma skatinti darbdavius siūlyti darbuotojams
lanksčias darbo organizavimo formas – darbą ne visą darbo dieną, darbą studijų
laikotarpiu, profesinės veiklos pertraukas ir t.t.
Papildoma parama bus teikiama
pagal persikvalifikavimo programas moterų reintegracijai po ilgos nedarbo
pertraukos (šalia kitų veiksnių – ir dėl vaikų priežiūros). Parama taip pat bus
teikiama priemonėms, leidžiančioms įveikti neigiamus stereotipus, susijusius su
moterų ir vyrų vaidmeniu auginant vaikus, skatinti tėvus labiau rūpintis
augančiais vaikais ir imti tėvystės atostogas. Tarptautinė EQUAL programos
dimensija neabejotinai teiks didžiulę naudą, gerins Lietuvos moterų dalią.
Daugelyje valstybių (pvz., Vokietijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje) yra
puikių geros praktikos pavyzdžių, kaip užtikrinama lyčių lygybė darbo vietoje,
taip pat specifinių priemonių, kurių imasi darbdaviai, siekdami išlaikyti
moteris (joms suteikiamos lanksčios darbo organizavimo sąlygos), ir veiksmų,
kurių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad užimtumo politika, praktika ir
procedūros būtų neutralios lyčių atžvilgiu.
Moterys turėtų gauti naudos ir
iš A temos „Integracijos ir reintegracijos į darbo rinką palengvinimas“. Daug
moterų galbūt nebuvo darbo rinkoje dėl vaikų auginimo, todėl jos turės
tiesioginės naudos iš profesinio mokymo, profesinio orientavimo ir konsultavimo
paslaugų.
Galiausiai bandomosios
priemonės, sukurtos pagal abi temas, turėtų padėti sustiprinti nevyriausybinių
organizacijų gebėjimus nagrinėti moterų klausimus. Tai gali duoti ypač teigiamą
poveikį toms visuomenės grupėms, kurios sprendžia moterų – prekybos žmonėmis
aukų – problemą.
Prekybos žmonėmis aukos
Prekybos žmonėmis aukomis
(tikslas – seksualinis išnaudojimas) dažniausiai tampa moterys. Moterys,
tapusios prekybos žmonėmis aukomis, buvo įtrauktos į EQUAL BPD kaip socialinės
rizikos grupė su aiškiai diferencijuotais poreikiais ir problemomis. EQUAL BPD
nurodyta nemažai problemų, su kuriomis susiduria aukos (iš jų minėtinas
psichologinių konsultacijų poreikis). Daug šių moterų ilgą laiką nebuvo darbo
rinkoje, todėl anksčiau įgyti įgūdžiai ir kvalifikacija dabar gali būti pasenę
arba prarasti. Daug jų niekada nėra buvusios formalioje darbo rinkoje, todėl
joms reikia padėti stiprinti pasitikėjimą savimi, lavinti įgūdžius ir kelti
kvalifikaciją.
Prekybos žmonėmis aukos turės
tiesioginės naudos iš A temos „Integracijos ir reintegracijos į darbo rinką
palengvinimas“ per profesinį orientavimą, patarimus, informavimą ir profesinį
mokymą. Taip pat moterims – prekybos žmonėmis aukoms gali būti pritaikytos
schemos, į kurias įeitų psichologinio konsultavimo dimensija. Atsižvelgiant į
problemos mastą, reikėtų tiksliau nustatyti, su kokiais sunkumais susiduria
šios moterys, norėdamos patekti į darbo rinką. Bus remiami poreikių nustatymo
tyrimai ir tolesni tyrimai, susiję su buvusiomis prekybos žmonėmis aukomis.
Daugelis savivaldybių,
siekdamos reintegruoti buvusias prekybos žmonėmis aukas į visuomenę, paskatinti
jų mokymąsi ir užimtumą, pradėjo kurti bandomąsias programas. Tokios iniciatyvos –
galbūt bendradarbiaujant su moterų nevyriausybinėmis organizacijomis – gali būti remiamos EQUAL programos
lėšomis, ir tai neabejotinai turėtų teigiamą netiesioginį poveikį buvusių
prekybos žmonėmis aukų likimui, pagerinti jų galimybes darbo rinkoje.
Ilgalaikiai bedarbiai
Europos Komisijos prašymu
ilgalaikiai bedarbiai buvo įtraukti kaip atskira socialinės rizikos grupė.
Neabejotinai visos socialinės rizikos grupės, aprašytos EQUAL BPD
2.3 skyriuje, daugiau ar mažiau kenčia nuo ilgalaikio nedarbo. Todėl šis
klausimas gali būti suprantamas tiek kaip atskiras ir nepriklausomas, tiek kaip
horizontalus klausimas, turintis įtakos visoms socialinės rizikos grupėms,
kurioms dėmesį skiria EQUAL programa. Lietuvos kontekste struktūrinis nedarbas
buvo nustatytas Bendrame užimtumo politikos prioritetų vertinimo dokumente,
kaip ypač svarbi problema, būdinga asmenims iki 25 metų ir asmenims per 50
metų. Ypač verta susirūpinti metusiais vidurinę mokyklą jaunuoliais, kurie
sudaro didelę asmenų iki 25 metų amžiaus grupės dalį.
Neabejotinai A tema turės
didžiausią poveikį kovai su ilgalaikiu nedarbu, nes remia priemones, skirtas
gerinti visų socialinės rizikos grupių užimtumo galimybes. Kai kurioms vystymo
bendrijoms pradinis veiklos taškas galėtų būti poreikių analizės parengimas
siekiant nustatyti konkrečias problemas, su kuriomis susiduria socialinės
rizikos grupės. Tai bus naudinga, padės geriau suprasti dinamiką, sąlygojančią
ilgalaikį nedarbą, būdingą skirtingoms socialinėms grupėms. Šioms grupėms bus
organizuojami įvairūs mokymo kursai, profesinis orientavimas, konsultacijos,
kad pagerėtų užimtumo galimybės. Antai ilgą laiką nedirbančiam jaunimui sunkumų
dažniausiai iškyla dėl kvalifikacijos stokos, darbo patirties ir praktikos
neturėjimo. Ilgalaikiams bedarbiams, kuriems per 50 metų, sunku įsidarbinti dėl
to, kad jų įgūdžiai ir kvalifikacija yra pasenę. Kad veiksmingiau būtų
didinamos bedarbių užimtumo galimybės Lietuvoje, būtina suvokti skirtingus
socialinės rizikos grupių poreikius, nagrinėjamus EQUAL programoje.
Ilgalaikiai bedarbiai taip pat
turėtų gauti naudos iš priemonių, kurios skirtos darbuotojų, dirbančių su
socialinės rizikos grupėmis, įgūdžiams ir kvalifikacijai tobulinti, taip pat iš
bandomųjų priemonių, skirtų mokymui, profesiniam orientavimui ir konsultavimui
karjeros klausimais pritaikyti kuo tiksliau nustatytiems socialinės rizikos
grupių poreikiams.
Asmenys, sergantys
priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis
Priklausomybės nuo
psichotropinių medžiagų ligos Lietuvoje nėra plačiai paplitusios, tačiau ši
socialinė problema darosi vis opesnė ir kur kas labiau veikia vyrus: jie sudaro
per 80 procentų visų sergančiųjų šiomis ligomis. Kenčiantiems nuo
priklausomybės psichotropinėmis medžiagomis ligų neabejotinai reikia
specialistų pagalbos, kad jie galėtų sugrįžti į visuomenę ir darbo rinką.
Lietuvoje veikia nemažai narkomanijos klinikų, tačiau kai kuriose vietovėse jų
trūksta. Kita vertus, narkomanų reabilitacijos centrų darbuotojams reikia
tobulinti savo įgūdžius ir žinias. Be to, pažymėtina, jog paaugliams dažnai
nepavyksta baigti reabilitacijos kurso.
Asmenys, sergantys
priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, kaip socialinės rizikos
grupė turėtų gauti naudos iš EQUAL programos keliais būdais. EQUAL programa
pirmiausia turės naudingą poveikį, nes padės sustiprinti administracinius ir
institucinius gebėjimus tų, kurie dirba su asmenimis, sergančiais
priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis. Nevyriausybinių
organizacijų ir viešojo sektoriaus organizacijų grupė rūpinasi asmenų,
sergančių priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, reabilitacija,
vykdo psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos kampanijas, organizuoja
pažintinį mokymą. Gana glaudi partnerystė tarp tokių organizacijų Lietuvoje bus
naudinga ir palengvins dalijimąsi novatoriškais priklausomybės nuo
psichotropinių medžiagų problemų sprendimo metodais, pagerins asmenų, sergančių
priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, reabilitaciją.
Tarptautinė EQUAL programos
dimensija turėtų suteikti galimybę mokytis iš kitų šalių gerosios patirties,
palyginti ją su veiksmingomis asmenų, sergančių priklausomybės nuo
psichotropinių medžiagų ligomis, reabilitacijos strategijomis. Kaip rodo
ankstesnė patirtis, tai labiau apima holistinį, nei šiuo metu Lietuvoje
taikomą, metodą, verčiantį sutelkti dėmesį į asmenų, sergančių priklausomybės
nuo psichotropinių medžiagų ligomis, pasitikėjimo bei motyvacijos atkūrimą,
reabilitaciją platesne prasme – fizinę, psichologinę, emocinę ir socialinę
– ir galiausiai reintegraciją į visuomenę.
Viena iš trijų temų – A tema –
turėtų būti naudingiausia asmenims, sergantiems priklausomybės nuo
psichotropinių medžiagų ligomis. Nustatyta nemažai potencialiai remiamų veiklų,
kurios gali duoti tiesioginės ar netiesioginės naudos šiems asmenims: tai
tyrimai pagrindinių socialinės rizikos grupių poreikiams ir problemoms, su
kuriomis jos susiduria integruodamosi į darbo rinką, nustatyti, priemonės
dalyvavimui profesiniame mokyme palengvinti, profesinio orientavimo ir
konsultavimo paslaugoms tenkinti. Potencialios naudos galima tikėtis ir iš
priemonių, skirtų darbo ieškančių asmenų motyvacijai ir pasitikėjimui savimi
skatinti, jeigu vertinant esamą būklę pasitikėjimo stiprinimas bus pripažintas
svarbiu žingsniu į asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų
ligomis, reabilitaciją.
Vystymo bendrijos, kurios daug
dėmesio skirs asmenims, sergantiems priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų
ligomis, kaip socialinės rizikos grupei, taip pat gali ieškoti novatoriškų
metodų, kaip vykdyti psichotropinių medžiagų naudojimo prevencijos veiklą,
skatinti supratimą apie psichotropinių medžiagų keliamą pavojų. Be to, sunku
numatyti, kokį poveikį (jeigu toks būtų) turės EQUAL programa atvirkštinių
psichotropinių medžiagų vartojimo tendencijų atžvilgiu, nes daugiausia dėmesio
visų pirma bus skiriama pagalbai asmenims, sergantiems priklausomybės nuo
psichotropinių medžiagų ligomis, ir jų reabilitacijai.
4.5. Programos lėšų paskirstymas
Lietuvoje įgyvendinamoje EQUAL programoje
numatyti finansiniai asignavimai bus paskirstyti pagal atrinktų prioritetų
temas taip
A tema. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas
sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie
susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais. Šiai temai bus skirta 67,3 procento programos lėšų.
Pastraipos
pakeitimai
Nr.
1084, 2007-10-02, Žin., 2007, Nr.
108-4421 (2007-10-20)
G tema. Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos
suderinimo skatinimas ir parama darbo rinką palikusiems vyrams ir moterims reintegruotis,
plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos
priemones. Šiai temai bus skirta 20 procentų
programos lėšų.
I tema. Parama prieglobsčio prašytojų integracijai. Šiai temai bus skirta 3 procentai programos lėšų.
Finansiniai
asignavimai numatomi remiantis šio dokumento 4.1 poskyryje pateikta analize,
taip pat parengiamųjų darbo grupių nustatytų problemų svarba ir apimtimi.
Prognozuojama, kad bus sukurta apie 30 vystymo bendrijų: 21 bendrija – A
temai, 6–8 bendrijos – G temai ir 1 bendrija – I temai. Šie skaičiai yra indikatyvūs.
Kiti 9,7 procento bendrų EQUAL programai skirtų
biudžeto asignavimų numatomi techninei pagalbai.
Pastraipos
pakeitimai
Nr.
1084, 2007-10-02, Žin., 2007, Nr.
108-4421 (2007-10-20)
5.
EQUAL PROGRAMOS PARAMA VYSTYMO BENDRIJOMS
5.1. Bendrosios
nuostatos
EQUAL finansuos strateginių bendrijų, vadinamų vystymo
bendrijomis, veiklos įgyvendinimą. Partnerystės tikslas, nurodytas EQUAL
programoje, – suburti suinteresuotas organizacijas, kurios bendradarbiautų
vystymo bendrijoje, siektų išplėtoti kompleksinį požiūrį į įvairias
diskriminacijos problemas, bendromis pastangomis ir ištekliais ieškotų
novatoriškų sprendimo būdų, įgyvendintų bendrus tikslus.
Todėl į veiklą įsitrauks įvairios
suinteresuotos organizacijos. Jos taip pat dalyvaus sprendimų priėmimo procese
pagal sutartinį (ir rašytinį) veiklos planą kartu su partneriais iš kitų ES
valstybių narių.
EQUAL vystymo
bendrijos suburia iš esmės skirtingas anksčiau tarpusavyje nebendradarbiavusius partnerius, sutelkia jų gebėjimus ir išteklius.
EQUAL finansuos trijų rūšių veiklą
vystymo bendrijų sukūrimas, bendros
strategijos ir veiklos plano parengimas, pritarimas tarptautinio bendradarbiavimo
sutarčiai – tai parengiamieji darbai, vadinami pirmuoju etapu;
vystymo bendrijų veiklos planų
įgyvendinimas – antrasis etapas;
teminių tinklų sukūrimas, gerosios
patirties sklaida ir poveikis nacionalinei politikai – trečiasis etapas.
5.2. Projektų atrankos procedūra
EQUAL finansavimui gauti bus surengta projektų
atranka. Ji remsis bendra paraiška, kurią pateiks tam tikras organizacijų
(vystymo bendrijos iniciatorių) skaičius. Šioje paraiškoje turėtų būti
nurodyta
partneriai, kurie dalyvaus vystymo bendrijoje nuo
pradžios; susitarimai, užtikrinantys, kad visi projekto dalyviai aktyviai
dalyvaus vystymo bendrijos veikloje, ypač atitinkamos mažos organizacijos;
susitarimai dėl administracinės ir finansinės atsakomybės;
bendrijos pagrindas, tikslus sprendžiamos problemos
apibūdinimas ir bendrijos tikslai;
sprendžiamos problemos aktualumo įvertinimas ir galimo
sprendimo patikrinimas, paaiškinimas, kaip numatoma spręsti diskriminacijos ir
nelygybės klausimą, planas, kaip išplatinti rezultatus, kaip juos perkelti į
politiką ir praktiką;
ko tikimasi iš tarptautinio bendradarbiavimo;
numatytų veiksmų, įskaitant ir numatytą biudžetą
(sąmatą), planas, skirtas naujoviškam požiūriui plėtoti ir patikrinti darbo
metu;
išsamus planas, metodika ir valdymo priemonės vystymo
bendrijos sutarčiai sudaryti ir užbaigti (įskaitant biudžetą).
Lentelėje pateikiamas Lietuvos institucijų ir
organizacijų, galinčių dalyvauti vystymo bendrijose, sąrašas. Jis nėra
galutinis. Organizacijos čia suskirstytos į keletą kategorijų: valstybės
institucijos, regioninės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės
organizacijos ir privataus verslo įmonės.
Lietuvos institucijų ir organizacijų, galinčių
dalyvauti vystymo bendrijose, pavyzdžiai
Organizacijos
kategorija
Pavyzdžiai
Valstybės institucijos
Neįgaliųjų reikalų
departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regioninės ir
savivaldybių institucijos
apskričių viršininkų
administracijos ir savivaldybių administracijos
Viešosios įstaigos,
valstybės įstaigos ir įmonės
Lietuvos darbo rinkos
mokymo centras ir 6 regioninės darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos.
Lietuvos darbo birža ir jai priklausančios 46 teritorinės darbo biržos,
socialinės, sveikatos apsaugos ir reabilitacijos institucijos, veterinarinės
tarnybos, darbo rinkos mokymo ir konsultavimo institucijos, kolegijos,
universitetai, mokslinio tyrimo institutai, kitos institucijos, teikiančios
viešąsias paslaugas socialinės rizikos grupėms darbo rinkoje
Socialiniai partneriai
darbdavių
organizacijos, darbuotojų organizacijos
Nevyriausybinės
organizacijos (NVO)
įvairios
nevyriausybinės organizacijos, asociacijos ir draugijos, atstovaujančios
socialinės rizikos grupių interesams darbo rinkoje, bendruomenių centrai
Privataus verslo įmonės
privataus verslo
įmonės, kurios teikia socialinės rizikos grupėms užimtumo, įdarbinimo ar
pagalbos paslaugas darbo rinkoje; privačios konsultavimo institucijos, kurios
specializuojasi socialinės rizikos grupių integravimo į darbo rinką srityje
Už vystymo bendrijų atranką atsako vadovaujančioji
institucija – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Atrankos kriterijai
atspindės bendruosius EQUAL principus ir reikiamą paraiškų kokybę.
Vadovaujančioji institucija užtikrins, kad atrankos procese nebūtų interesų
konflikto. Atmetamų prašymų pateikėjai bus informuojami apie atmetimo
priežastis ir galimybę apskųsti sprendimą.
EQUAL
programą įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – vadovaujančioji
institucija, kuri bus atsakinga už kvietimą teikti paraiškas, finansuotinų
vystymo bendrijų atrankos procedūrą, taip pat už EQUAL bendros duomenų bazės
(EBDB), kurioje nurodomi atrinktų finansuoti vystymo bendrijų duomenys,
užpildymą. Duomenys apie vystymo bendrijas bus įvesti į duomenų bazę iki 2005
m. sausio 1 d., kad visos vystymo bendrijos turėtų lygias galimybes
susirasti tarptautinius partnerius ir pasirašyti vystymo bendrijų sutartį.
5.3. Atrankos kriterijai
Vadovaujančioji
institucija, atsižvelgdama į Projektų atrankos komiteto rekomendacijas, atlieka projektų atranką EQUAL finansinei paramai
gauti. EQUAL įgyvendinimas paremtas vystymo bendrijų veikla. Iš atrinktų
vystymo bendrijų bus reikalaujama įgyvendinti numatytus uždavinius pagal veiklos
planus. Kiekvieno uždavinio įgyvendinimą įvertins įgyvendinančioji institucija, o tvirtins
vadovaujančioji institucija. Pirmojo
etapo uždavinių neįvykdymas reikštų projekto pašalinimą iš EQUAL finansuojamų
projektų ir tolesnių išlaidų netinkamumą.
Antrojo
etapo uždaviniai yra susiję su veiklos plano įgyvendinimo peržiūra, kaip
nustatyta vystymo bendrijos sutartyje. Atsiradus finansinių sunkumų dėl veiklos
nevykdymo, vadovaujančioji institucija gali atitinkamai perskirstyti biudžetą.
Šiuos patikrinimus reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių vykdys
įgyvendinančioji institucija.
EQUAL
iniciatyva yra susijusi su Europos užimtumo strategija ir jos gairėmis, taip
pat su Lietuvos Respublikos užimtumo veiksmų (kuriuos ji papildo ir remia)
planu. Kiekviena vystymo bendrija privalėtų atsižvelgti į minėtuosius
dokumentus.
Vystymo bendrijos turi įrodyti EQUAL
finansavimui gauti būtinus gebėjimus tenkinti strateginių ir operacinių
kriterijų suformuluotus reikalavimus. Papildomai bus taikomi horizontalieji
kriterijai, kad būtų užtikrintas regioninis ir teminis vientisumas.
Vystymo bendrijų atranka remiasi
nacionaliniais prioritetais, kurių laikantis įgyvendinama EQUAL iniciatyva ir
visoms ES valstybėms narėms bendri principai. Atrankos kriterijai yra suskirstyti
į šias grupes
Strateginiai
kriterijai
novatoriškumas (kokybės rodiklis);
partnerystė (kokybės rodiklis);
tarptautinė partnerystė;
sklaida, bendradarbiavimas tinkle ir
poveikis (kokybės rodiklis);
galimybių suteikimas;
lyčių lygios galimybės;
politikos reikalingumas ir tinkamumas.
Operaciniai
kriterijai
vystymo bendrijų strateginis planas;
operacinė struktūra;
biudžetas;
kiekvieno partnerio vaidmuo (kokybės
rodiklis);
įvertinimas (kokybės rodiklis).
Horizontalieji
kriterijai
regioninis paplitimas;
teminis paplitimas;
socialinės rizikos grupių aprėptis.
Atrankos procedūra turi būti paprasta, skaidri,
lengvai suprantama ir pritaikyta programai. Kokybės perspektyva akivaizdžiai
matoma novatoriškumo, sklaidos, vystymo bendrijų profilio, koordinatoriaus
kompetencijos ir vertinimo atžvilgiu.
Siekiant išvengti sudėtingo
atrankos proceso, kriterijų skaičius ribojamas. Sprendimams skirtas patikrinimų sąrašas pagrindžia kiekvieną
atrankos kriterijų. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, bus užtikrintas atrankos
kriterijų viešumas.
Išsamesnė informacija apie atrankos
procedūras pateikiama EQUAL BPD priede.
5.4. Vystymo bendrijų
sukūrimas, bendros strategijos ir veiklos plano parengimas, pritarimas
tarptautinio bendradarbiavimo sutarčiai (pirmasis etapas)
Sėkmingai
praėjus atrankos procesą, išlaidos tampa tinkamos, ir iš vystymo bendrijų bus
reikalaujama įgyvendinti pagrindinius projekto uždavinius.
Pirmasis
uždavinys (pirmasis etapas) yra sukurti ar konsoliduoti stabilią ir veiksmingą
vystymo bendriją ir jos strategiją, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą,
kuris suteiks projektui realią pridėtinę vertę. Šiam tikslui skirtas laikas bus
apibrėžtas veiklos efektyvumu, ar sparčiai kiekviena vystymo bendrija sugebės
sudaryti sutartis su visais partneriais pagal vystymo bendrijos sutarties
projektą. Vystymo bendrijos sutarties projektas turi būti nedelsiant
pateikiamas vadovaujančiajai institucijai.
Vystymo
bendrijos privalo nurodyti bent vieną partnerį iš kitos ES valstybės narės.
Bendra taisyklė yra tai, kad įgyvendinant EQUAL programą turi būti
bendradarbiaujama ir su kitomis vystymo bendrijomis; toks bendradarbiavimas
taip pat gali būti išplėstas į kitus panašius projektus, remiamus ne ES
valstybėse narėse, tinkamose finansuoti pagal PHARE, TACIS MEDA ar CARDS
programas.
Vystymo bendrijos sutarties projektas įregistruoja
partnerių susitarimą ir pateikia jų bendrą, nuoseklią ir aiškią strategiją,
nurodo pagrindines vystymo bendrijų sėkmės sąlygas. Toks projektas turi apimti
specifinių spręstinų problemų, susijusių su
atskirtimi, diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje, tikslų apibūdinimą ir
įvertinimą;
suinteresuotų organizacijų analizę; nustatymą ir
aptarimą tų žmonių, grupių ir organizacijų interesų bei siekių, kurie gali
daryti poveikį ar būti veikiami sprendimo, kuris bus išbandytas ir ištobulintas
projekte, taip pat atitinkamų suinteresuotų organizacijų vaidmenų aprašymą
vystymo bendrijų veikloje;
tikslus ir strategiją, kaip juos pasiekti
atsižvelgiant į patirtį, įgytą pirmojo EQUAL įgyvendinimo etapo metu, ir kitus
atitinkamus veiksmus;
prielaidų, rizikos ir lankstumo reikalavimų
apibūdinimą;
išsamų veiklos planą kartu su realiu biudžetu,
suskirstytu į nacionalinės ir tarptautinės veiklos išlaidas;
kiekvieno partnerio vaidmens nustatymą, įskaitant
susitarimus dėl bendrijos priežiūros, valdymo ir finansinės paramos
administravimo (pageidautina pagal sutartą bendrą sistemą);
tarptautinio bendradarbiavimo sutartį, kuri turi
nurodyti bendrus interesus, tarptautinės veiklos pridėtinę vertę, tarptautinį
veiklos planą ir biudžetą. Taip pat turi būti nustatytas kiekvieno tarptautinio
partnerio indėlis ir vaidmuo, sprendimų priėmimo metodai, organizaciniai
susitarimai dėl bendros veiklos plano įgyvendinimo, bendri veiksmų valdymo ir
vertinimo metodai. Tarptautinio bendradarbiavimo sutartis turi būti pateikta
pagal bendrą Tarptautinio bendradarbiavimo vadove apibūdintą formą, ji turi
būti įvesta į bendrą EQUAL tarptautinio bendradarbiavimo internetinį modulį
(ETCIM). Popierinė duomenų bazės įrašo versija turi būti pridėta prie vystymo
bendrijos sutarties projekto;
veiksmų ir pasiekimų nuolatinio vertinimo metodiką ir
mechanizmą, įskaitant patikrinamų rodiklių apibūdinimą, kurie parodo, kaip bus
vertinami ir matuojami tikslai, rezultatai ir pajėgumai;
atitinkamą tarptautinio bendradarbiavimo vykdant
bendrą veiklą priežiūros bei vertinimo metodiką ir mechanizmus;
vystymo bendrijų ir jų tarptautinių partnerių
įsipareigojimus siekiant bendradarbiauti ir darant įtaką politinei veiklai tiek
šalies, tiek Europos mastu;
strategiją ir mechanizmus, kaip integruoti lyčių lygių
galimybių aspektą.
Vystymo bendrijos sutarties projektas taip pat turi
parodyti, kad vystymo bendrija atitinka šias sąlygas
skaidrumą. Rezultatai turi būti viešai prieinami
(produktai, priemonės, metodai ir t.t.);
gebėjimų kūrimą ir įgalinimą. Vystymo bendrija privalo
gebėti mobilizuoti įvairius žmones veiksmingai dirbti kartu pagal pasirinktą
strategiją. Daug dėmesio bus skiriama susitarimams, kad visi susiję subjektai
(valstybės institucijos, valstybinės užimtumo tarnybos, nevyriausybinės
organizacijos, verslo sektorius, ypač mažosios ir vidutinės įmonės, ir
socialiniai partneriai) galėtų dalyvauti bendrijoje jos gyvavimo metu. Vystymo
bendrija privalo parodyti, kad visi partneriai dalyvavo sudarant ir planuojant
vystymo bendrijos sutartį;
mokymosi dvasią. Labai svarbūs yra gebėjimas ir
pasiryžimas mokytis iš kitų, aktyviai bendradarbiauti tinkle, skleisti ir
daryti įtaką politinei ir praktinei veiklai tiek šalies, tiek Europos mastu.
Įgyvendinančioji institucija vadovaujančiosios
institucijos pavedimu teiks paramą, kad vystymo bendrija galėtų kuo sparčiau ir
geriau parengti vystymo bendrijos sutarties projektą. Nepateikusi šio projekto
vystymo bendrija bus išbraukta iš atrankos proceso antrojo etapo metu, ir
išlaidos nebus tinkamos.
5.5. Vystymo bendrijos veiklos plano įgyvendinimas (antrasis etapas)
Gavusi
vystymo bendrijos sutarties projektą, vadovaujančioji institucija paprastai per
8 savaites patvirtina vystymo bendrijos dalyvavimą antrajame etape,
įskaitant daugiametį biudžetą veiklos planui įgyvendinti (antrasis etapas).
Tolesni vystymo bendrijos uždaviniai, susiję su
veiklos plano įgyvendinimu, nurodomi vystymo bendrijos sutartyje. Neįvykdžius
numatyto veiklos plano, galimi finansiniai padariniai: vadovaujančioji
institucija gali atitinkamai perskirstyti biudžetą. Vystymo bendrijos veiklos
patikrinimai bus vykdomi ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.
Vystymo bendrijos veiklos plano įgyvendinimas galėtų
būti numatytas ne ilgiau kaip
3 metams.
5.6. Teminių tinklų sukūrimas, gerosios patirties
sklaida ir poveikis nacionalinei politikai (trečiasis etapas)
Kita privaloma vystymo bendrijos veikla bus dalyvauti
teminiame tinkle, skleisti gerąją patirtį, daryti poveikį nacionalinei
politikai ir praktikai. Parama darbui teminiame tinkle, gerosios patirties
sklaidai ir poveikiui nacionalinei politikai (trečiasis etapas) prasidės iš
karto, kai vadovaujančioji institucija nuspręs, kad yra pakankamai poreikių,
patirties ir rezultatų pradėti darbą šiame tinkle, skleisti gerąją patirtį,
veikti nacionalinę politiką ir praktiką. Išsamesnė informacija bus pateikta
Poveikio politikai ir praktikai strategijoje (žr. šio dokumento 6.1 poskyrį).
Norint padidinti poveikį politikai ir
praktikai, inovacijų integravimui į politiką ir praktiką (trečiasis etapas) ir
gavus iš vystymo bendrijų (kurios veikia pavieniui, su grupėmis ar ad hoc
vystymo bendrijų partnerių konsorciumuose) grupių ir ekspertų pasiūlymą,
vadovaujančioji institucija gali finansuoti papildomą veiklą, siekdama
įvertinti, pateikti ir skatinti gerąją patirtį šalies ar Europos mastu,
įskaitant
inovacijos patvirtinimą;
inovacijos palyginimą su egzistuojančiais šalies ir
kitų ES valstybių narių požiūriais;
inovacijos sklaidą tarp kitų dalyvių, norinčių įveikti
konkrečią diskriminacijos formą;
gerosios patirties sklaidą, perdavimą ir patariamąjį
(konsultacinį) darbą;
įgytos patirties ir pamokų, išmoktų už EQUAL ribų,
integravimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip
vadovaujančioji institucija, taip pat gali finansuoti papildomą vystymo bendrijos poveikio politikai
ir praktikai veiklą (trečiasis etapas) –
bendradarbiavimo tarp Europos teminių tinklų dalį.
6. POVEIKIS POLITIKAI IR PRAKTIKAI
Viena iš Europos Bendrijų iniciatyvų, kartu ir EQUAL
programos tikslų, yra dirbti laboratorijos, kurioje parengiami ir išbandomi
novatoriški politikos metodai, principu. Numatoma, kad sėkmės atveju šie nauji
politikos metodai ir geroji patirtis turėtų daryti poveikį politikai ir
praktikai.
Viena iš Europos Bendrijų iniciatyvų ir vienas iš ypač
svarbių EQUAL programos tikslų yra poveikio politikai ir praktikai koncepcija.
Svarbu pastebėti skirtumą tarp gerosios patirties sklaidos per vystymo
bendrijas, jų tarptautinio bendradarbiavimo ir naujų inovacinių metodologijų
arba politikos požiūrių, sudarytų ir išbandytų per EQUAL programą, poveikio
nacionalinei socialinei ir užimtumo politikai.
2003 metų Europos Komisijos Komunikatas COM (2003) 840
(toliau vadinama – EQual
Komunikatas) taip pat parodo skirtumą tarp horizontaliojo ir vertikaliojo
poveikių politikai ir praktikai. Horizontaliuoju poveikiu politikai ir
praktikai siekiama užtikrinti, kad išmoktos pamokos būtų taikomos nacionalinėje socialinėje
ir užimtumo politikoje. Vertikalusis
poveikis politikai ir praktikai – tai būdas, nusakantis, kaip EQUAL veikia
politiką ir praktiką, t.y. nuo politikos lygmens iki tam tikros vystymo
bendrijos, jos remiamų bandomųjų priemonių, veiksmų ir nuo vystymo bendrijos
gerosios patirties sukaupimo, išbandymo, patvirtinimo iki politikos ir
praktikos.
EQUAL Komunikato revizijoje nustatyta, kad už poveikį
politikai ir praktikai, teminius tinklus, gerosios patirties sklaidą ir
informavimo funkciją atsako vadovaujančioji institucija. Vadovaujančioji
institucija įtraukia socialinius partnerius į kiekvieną iš šių veiklos sričių.
2004–2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL BPD įgyvendinimo priežiūros
komitetas yra atsakingas už poveikio politikai ir praktikai strategijos
nustatymą ir patvirtinimą tiek horizontaliuoju (t.y. tarp organizacijų,
veikiančių panašiose teminėse srityse), tiek vertikaliuoju lygiu (nacionalinis,
regioninis ir vietos politinis lygis). Poveikio politikai ir praktikai
strategija remsis Lietuvos vystymo bendrijų patirtimi, rezultatais, todėl
sieks
nustatyti veiksnius, lemiančius nelygybę ir
diskriminaciją darbo vietoje ir neleidžiančius pasinaudoti darbo rinkos
galimybėmis;
prižiūrėti ir analizuoti vystymo bendrijos įtaką ar
potencialią įtaką politikos prioritetams, kaip numatyta Lietuvos Respublikos
užimtumo veiksmų plane, ir skirtingoms grupėms, patiriančioms diskriminaciją ar
nelygybę darbo rinkoje;
nustatyti, įvertinti ir įtvirtinti gerosios patirties
veiksnius;
skleisti gerąją patirtį (tiek horizontaliai, tiek
vertikaliai).
Komunikatas apibūdina poveikį politikai ir praktikai
kaip „naujų idėjų ir požiūrių integravimą ir įtraukimą į politiką“. EQUAL
Komunikato revizijoje nurodyta: nors EQUAL teikia poveikio politikai ir
praktikai palengvinimo struktūrą ir priemones, bet pats poveikis politikai ir
praktikai yra kiekvienos vystymo bendrijos (teritorinis arba konkretaus
klausimo lygis), ES valstybės narės (nacionalinis lygis) ir Europos Komisijos
(Europos lygis) atsakomybė.
Tarptautinė EQUAL dimensija taip pat turėtų numatyti
poveikį politikai ir praktikai. Atrodo, kad kitų valstybių gerąją patirtį
dažnai bus galima perkelti į Lietuvos kontekstą, nors, matyt, tai turės būti
pritaikyta prie nacionalinių, regioninių ir vietos aplinkybių bei poreikių.
6.1.
Poveikio politikai ir praktikai strategija
EQUAL BPD įgyvendinimo priežiūros komitetas (toliau vadinama –
Priežiūros komitetas) pritars poveikio politikai ir praktikai strategijai tiek
horizontaliuoju (organizacijų, veikiančių tokioje pačioje ar panašioje
srityje), tiek vertikaliuoju lygiu (regioninės ir nacionalinės politikos
lygis). Strategija bus įtraukta į EQUAL BPD priedą. Ši strategija nustatys
rezultatų patvirtinimo, jų perkėlimo į politiką ir praktiką tikslus,
mechanizmus ir išteklius. Poveikio politikai ir praktikai strategija remsis
kitų ES valstybių narių patirtimi, išankstinio (ex ante) vertinimo
rezultatais ir sieks
nustatyti veiksnius, lemiančius nelygybę ir
diskriminaciją, stebėti ir analizuoti vystymo bendrijų poveikį ar galimą
poveikį nacionaliniams prioritetams, kaip numatyta Lietuvos Respublikos
užimtumo veiksmų plane, ir poveikį skirtingoms grupėms, patiriančioms
diskriminaciją ar nelygybę darbo rinkoje;
nustatyti, įvertinti ir įtvirtinti gerosios patirties
veiksnius;
skleisti gerąją patirtį.
Įgyvendinančioji institucija rems poveikio politikai
ir praktikai strategijos, kuriai pritarė Priežiūros komitetas, plėtrą ir įgyvendinimą ar atnaujinimą
6.2. Teminiai ir
horizontalieji tinklai
Darbas teminiame tinkle yra svarbiausias sėkmės
laidas. Šis darbas lemia naujus politinius požiūrius ir metodologijas, kuriuos
ilgainiui bus galima perkelti į nacionalinę socialinę ir užimtumo politiką.
Remdamasi EQUAL Komunikatu, vadovaujančioji institucija įkurs teminių tinklų
grupes nacionaliniu lygiu. Šių grupių atstovai taip pat atstovauja Europos
lygio teminėse grupėse, siekdami aktyviai dalyvauti šiose ES lygiu įsteigtose
praktinėse mokymo programose.
Teminės darbo grupės Lietuvoje bus sudarytos
nacionaliniu lygiu. Tikimasi viešojo, privataus ir savanoriško vystymo
bendrijose dalyvaujančių sektorių aktyvios veiklos. Teminių tinklų veikla,
atsakomybė, organizaciniai ir finansiniai aspektai bus nurodyti EQUAL BPD
priede.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aktyviai rems
ir skatins dalyvavimą tiek teminėse, tiek horizontaliosiose darbo grupėse, kad Lietuva, dalyvaudama
EQUAL programoje, gautų kuo daugiau
naudos. Teminės grupės Lietuvoje bus susietos su Europos teminėmis grupėmis.
Tai įgalins pasidalyti patirtimi Europos lygiu ir padės sustiprinti gerosios
patirties poveikį politikai ir praktikai.
Nors teminės bei horizontaliosios darbo grupės ir
vadovaujančioji institucija (t.y. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)
darys didelį poveikį politikai ir praktikai, skleisdamos gerąją patirtį, tačiau
ir pačios vystymo bendrijos aktyviai bendradarbiaus tinkluose, skleisdamos
gerąją patirtį, novatorišku požiūriu veiks Lietuvos nacionalinę užimtumo ir
socialinės integracijos politiką ir strategiją.
6.3. Lyčių aspekto
integravimas
Lyčių aspekto integravimas pagal EQUAL programą
Lietuvoje bus taikomas siekiant vyrų ir moterų lygybės, nebus apsiribojama vien
specifinėmis paramos moterims priemonėmis. Lyčių aspekto integravimas visuomet
turi prasidėti vykstant planavimo etapui, turi būti atsižvelgiama į galimą
priemonių poveikį vyrų ir moterų lygybei (lyčių perspektyva). Tai reiškia
nuolatinį priemonių ir politikos tyrimą, galimo jų taikymo poveikio numatymą
(COM (96)67 galutinis: Vyrų ir moterų lygių galimybių integracija į įvairiapusę
Bendrijos politiką ir veiklą).
EQUAL programa Lietuvoje remia specialiąsias
priemones, sudarančias sąlygas moterims patekti į darbo rinką, skatinančias jų
dalyvavimo darbo rinkoje tobulinimą, lyčių įtakos įvertinimą. Visose priemonėse
turi būti atsižvelgta į vyrų ir moterų lygias galimybes.
Vadovaujančioji institucija imsis veiksmų, siekdama
užtikrinti, kad į lyčių perspektyvą ir lygių galimybių skatinimą būtų
atsižvelgiama atrenkant, vertinant ir įgyvendinant vystymo bendrijas ir
atrenkant gerąją patirtį. Nacionaliniai ekspertai teiks konsultacijas lyčių
aspekto integravimo klausimais vystymo bendrijoms, Projektų atrankos komitetui,
vadovaujančiajai institucijai, įgyvendinančiajai institucijai ir vertintojams.
Vystymo bendrijoms bus patariama savo darbo planuose atsižvelgti į lyčių
perspektyvą. Vystymo bendrijos prisidės prie lyčių lygybės įgyvendinimo, ir tai
atrankos proceso metu bus labai svarbus veiksnys. Lyčių balanso bus siekiama ir
sudarant EQUAL BPD įgyvendinimo priežiūros komitetą, kitas EQUAL paramos
struktūras. Intervencijos įtakos turinio rodikliai bus taikomi pagal lytis.
Pateikiant poveikio politikai ir praktikai rezultatus, itin daug dėmesio bus
skiriama gerajai patirčiai, kaip užtikrinti lyčių lygybę.
Lyčių lygybės klausimai aprašyti šio dokumento 2.3.8
skirsnyje, o 4.4 poskyryje aprašomas laukiamas EQUAL programos poveikis šiuo
aspektu.
7. TECHNINĖ PAGALBA
Techninė pagalba daugiausia teikiama EQUAL
įgyvendinančiajai institucijai – programos įgyvendinimui Lietuvoje remti.
EQUAL programa Lietuvoje įgyvendinama pirmą kartą.
EQUAL programa rems novatoriškas visuomenės bendradarbiavimo formas, ypač
paskatins dirbti tas organizacijas ir institucijas, kurios padeda patiriantiems
socialinę atskirtį ir diskriminaciją asmenims ir jų grupėms integruotis į darbo
rinką.
Bus įgyvendinamos informacinės ir viešumo priemonės,
rengiami seminarai, organizuojamas potencialių vystymo bendrijų partnerių ir
iniciatorių mokymas.
Specifiniai EQUAL
programos bruožai, atsispindintys jos principuose (tarptautiškumas, novatoriškumas, poveikis politikai ir praktikai,
galimybių suteikimas, partnerystė), ir teminis požiūris sąlygoja didelės
darbuotojų, administruojančių EQUAL programą, kompetencijos ir įgūdžių poreikį,
įskaitant
kompetenciją ir bendruosius įgūdžius, susijusius su
įgyvendinančiosios institucijos vaidmeniu ir uždaviniais, leidimu darbuotojams
vesti derybas ir vadovauti grupėms, atlikti visuomeninio administravimo
procedūras, bendradarbiauti su asmenimis, darančiais poveikį politikai ir
praktikai, įgyvendinimo mechanizmams, organizuoti bendradarbiavimą su kitomis
ES valstybėmis narėmis;
kompetenciją ir specifinius įgūdžius, susijusius su
Europos socialinio fondo administravimu, įskaitant finansinę veiklą, priežiūrą
ir kontrolę pagal ES teisės aktus, ypač ES struktūrinių fondų reglamentus
(išlaidų tinkamumo taisyklės, mokėjimų procedūros, audito seka), viešųjų
pirkimų ir valstybės pagalbos taisykles;
specifinius EQUAL programai reikalingus įgūdžius,
susijusius su administravimu ir eksperimentinės programos patirties kaupimu
(pvz., pagalbą tarptautiniame bendradarbiavime plėtojant veiksmingą
partnerystę, pranešant apie rezultatus ir pastarųjų poveikį politikai,
praktikai ir politikos strategijai arba kvietimų teikti paraiškas valdymą ir
teminių tinklų organizavimą).
Be to, Lietuvoje EQUAL programavimo laikotarpis yra
gana trumpas, programai skirtų išteklių kiekis ribotas, tačiau formalūs
įgyvendinimo reikalavimai (pvz., ataskaitos, finansinis valdymas,
tarptautiškumas) yra tokie pat kaip ir ES valstybėms senbuvėms.
Todėl techninei pagalbai turi būti skiriama atitinkama
biudžeto dalis, visų pirma struktūroms ir institucijoms stiprinti, reikiamų
valdymo struktūrų ir kitų programos dalyvių gebėjimams ugdyti.
Techninės pagalbos finansavimas padės įgyvendinti
EQUAL BPD, taip pat padės vadovaujančiajai ir įgyvendinančiajai institucijoms
teikti profesionalias paslaugas vystymo bendrijoms. Atsižvelgiant į kompleksinį
ir novatorišką EQUAL aspektą, kylantį iš pagrindinių šios programos principų –
partnerystės, galimybių suteikimo, poveikio politikai ir praktikai, – veiksminga techninė pagalba daug prisidės prie
EQUAL programos sėkmės Lietuvoje.
7.1.
Techninės pagalbos užduočių apimtis
Techninė pagalba skiriama EQUAL BPD įgyvendinimui
remti.
Specifines Europos socialinio fondo tinkamumo
techninės pagalbos veiklai taisykles reglamentuoja 2000 m. liepos 28 d. Europos
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1685/2000, nustatantis išsamias Tarybos
reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių
fondų bendrai finansuojamos veiklos išlaidų tinkamumo, 2003 m. birželio 27 d.
Europos Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1145/2003, iš dalies keičiantis
Europos Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1685/2000 dėl struktūrinių fondų
bendrai finansuojamos veiklos išlaidų tinkamumo taisyklių, ir Europos Komisijos
reglamento (EB) Nr. 1145/2003 priedo 11 taisyklė.
Techninės
pagalbos finansinis asignavimas (9,7 procento) paskirstomas taip: pirmajai
priemonei skiriami 5 procentai, antrajai priemonei – 4,7 procento bendros
techninei pagalbai skirtos sumos.
Pastraipos
pakeitimai
Nr.
1084, 2007-10-02, Žin., 2007, Nr.
108-4421 (2007-10-20)
Išlaidų grupės ir veiklos rūšys
išdėstytos lentelėje „Techninės pagalbos išlaidų
grupės“. Aprašytos veiklos rūšys apima visas reikiamas išlaidų rūšis
(atlyginimai, kelionės išlaidos, einamosios išlaidos, nedidelės vertės turtas,
išorinių paslaugų išlaidos, biuro telekomunikacijos paslaugos ir pridėtinės
išlaidos).
Techninės pagalbos išlaidų grupės
Išlaidų grupės
Veiklos pobūdis*
Numatytas biudžetas, procentais
Veikla,
remianti pagrįstą programos įgyvendinimą pagal Europos Komisijos reglamento
(EB) Nr. 1145/2003 priedo 11 taisyklės
2 punktą
Išlaidos,
susijusios su paramos ir veiklos parengimu, atranka, vertinimu ir priežiūra (išskyrus
kompiuterizuotų valdymo, priežiūros ir vertinimo sistemų įsigijimo ir įdiegimo
išlaidas)
Priežiūros
komiteto ir jo pakomitečių susirinkimų išlaidos, susijusios su pagalbos
įgyvendinimu
Išlaidos,
susijusios su pagalba kiekvienai vystymo bendrijai techninėje, metodologinėje
ir teminėje srityje
Išlaidos,
susijusios su auditu ir patikromis vietose
EQUAL
programos monitoringo sistemos sukūrimas
Priežiūros
komiteto ir jo vertinimo priežiūros grupės posėdžių organizavimas
(sekretoriato ir ekspertizės išlaidos)
pagalba
Projektų atrankos komitetui tvarkant, vertinant paraiškas ir komiteto
posėdžių organizavimas (sekretoriato ir ekspertizės išlaidos)
vystymo
bendrijų mokymas, susijęs su jų veiklos planų valdymu ir įgyvendinimu
metodinės
medžiagos rengimas, susijęs su vystymo bendrijomis, valdymo, įgyvendinimo,
priežiūros, poveikio politikai ir praktikai, tarptautinio bendradarbiavimo
aspektais
gairių
vystymo bendrijoms, kuriančioms partnerystę, įgyvendinančioms veiklos planų
tarpinius tikslus, rengimas
pagalba
vystymo bendrijoms tarptautinei partnerystei užmegzti ir veiksmingam tarptautiniam
bendradarbiavimui plėtoti
parama
vystymo bendrijų planavimui, strategijos rengimui, monitoringui, jų veiklos
ir pasiekimų vertinimui
parama
vystymo bendrijų finansinei ir organizacinei veiklai
parama
horizontaliesiems ir vertikaliesiems vystymo bendrijų veiksmams;
mokėjimo
paraiškų tikrinimas
auditas
ir patikros vietose
dokumentacijos
rengimas išorinių ekspertų samdos konkursams
metinių
ataskaitų Komisijai rengimas
informacijos
kaupimas Komisijos ar nacionalinės administracijos prašymu
5
Kita techninės pagalbos veikla pagal Europos
Komisijos reglamento (EB) Nr. 1145/2003 priedo 11 taisyklės 3
punktą
Tyrimai, seminarai, informaciniai renginiai,
patirties ir rezultatų rinkimas, apdorojimas ir sklaida
Pagalba teminio tinklo veiklai, sklaidos, rezultatų
pristatymui, poveikio nacionalinei politikai ir praktikai priemonių sukūrimui
Bendradarbiavimas su Europos teminiais tinklais,
keitimosi informacija su kitomis ES valstybėmis narėmis ir Europos Komisija
užtikrinimas
Įvertinimas
Kompiuterinių sistemų, skirtų programos valdymui,
priežiūrai ir vertinimui, įsigijimo ir instaliavimo išlaidos
bendros
informacijos apie EQUAL programą parengimas ir sklaida seminaruose,
leidiniuose, visuomenės informavimo priemonėse pagal EQUAL informacijos ir
viešumo strategiją
gairių
ir kitos pagalbinės medžiagos vystymo bendrijoms rengimas
pagalba
priemonėms, skirtoms nacionalinės politikos ir praktikos įtakai, jų sklaidai
ir priežiūrai (ar monitoringui)
seminarų,
darbo grupių ir konferencijų organizavimas siekiant užtikrinti gerosios
patirties identifikavimą, patikrinimą ir sklaidą
pagalba
nacionaliniams teminiams tinklams sukurti ir jų veiklai
konferencijų,
susijusių su nacionalinės politikos ir praktikos įtaka, organizavimas
dalyvavimas
europiniuose susitikimuose
keitimasis
informacija, vizitų nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu organizavimas
parama
atliekant lyginamąją pasiektų rezultatų analizę, apžvalgas ir įgyvendinant
užsibrėžtus tikslus
parama
išoriniam programos vertinimui
kompiuterinės
įrangos ir kompiuterinių sistemų, skirtų programos valdymui, priežiūrai ir
vertinimui, įsigijimas ir instaliavimas
4,7
–––––––––––––––
*Sąrašas nėra baigtinis.
Lentelės
pakeitimai
Nr.
1084, 2007-10-02, Žin., 2007, Nr. 108-4421 (2007-10-20)
7.2.
Techninės pagalbos paslaugų teikėjo atranka
Atsižvelgiant į tikslą, kurio siekdamos Švietimo ir mokslo ministerija
ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įkūrė ne pelno organizaciją Paramos
fondas Europos socialinio fondo agentūrą, taip pat į kompetenciją ir patirtį,
kurią šis fondas įgijo atlikdamas įgyvendinančiosios PHARE projektų
organizacijos funkcijas žmogiškųjų išteklių plėtros srityje, šiam fondui
pavedamos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos atliekant daugelį aukščiau
aprašytų techninės pagalbos uždavinių.
Remiantis 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/50/ EEB 6
straipsniu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m.
balandžio 14 d. įsakymu Nr. A1-109 „Dėl Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL
administravimo Lietuvoje schemos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 44-1616),
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra buvo paskirtas
įgyvendinančiąja institucija, kuriai suteikta išskirtinė teisė vykdyti
specifinę veiklą, susijusią su technine pagalba pagal anksčiau aprašytas
išlaidų grupes, išskyrus išorinį programos vertinimą, kurio reikalauja Europos
Bendrijos steigimo sutarties nuostatos.
Pastraipos
pakeitimai
Nr.
1084, 2007-10-02, Žin., 2007, Nr. 108-4421 (2007-10-20)
Jeigu techninės pagalbos paslaugą teiks
kiti ekspertai ar organizacijos pagal sutartį su įgyvendinančiąja institucija, reikės taikyti
viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus.
7.3.
Įgyvendinančioji institucija
Finansavimas pagal techninės pagalbos priemonę
apskritai skiriamas Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūros
teikiamoms paslaugoms remti. Tai gali būti apibūdinama kaip
pagalba vadovaujančiajai institucijai veikloje,
susijusioje su Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL administravimu, priežiūra ir
kontrole;
kvietimo teikti paraiškas paskelbimas ir tolesnio
darbo organizavimas (įskaitant pirminį paraiškų tikrinimą);
pagalbos, konsultacijų ir nurodymų teikimas vystymo
bendrijai planuojant, įgyvendinant ir vertinant savo veiklą, partnerystės
principą, teminius klausimus, tarptautinį bendradarbiavimą, teminę sklaidą ir
darbo tinkle klausimus;
vystymo bendrijų mokėjimo paraiškų tikrinimas;
nacionalinės EQUAL priežiūros sistemos sukūrimas ir
priežiūros duomenų pasidalijimo organizavimas Europos lygiu (per bendrą EQUAL
duomenų bazę ir t.t.);
viešumo ir informacinių akcijų organizavimas;
parama visoms sklaidos, rezultatų pristatymo, poveikio
politikai ir praktikai priemonėms;
dalyvavimas EQUAL veikloje Europos lygiu.
Siekdama
įgyvendinti šiuos tikslus, įgyvendinančioji institucija
kuria EQUAL paramos mechanizmus, skirtus teikti
konsultacijas ir paramą potencialiems partneriams, dalyvaujantiems EQUAL
programoje, vystymo bendrijoms ir jų tinklams;
plėtoja poveikio politikai ir praktikai strategiją ir
padeda ją įgyvendinti;
sudaro ir įgyvendina EQUAL visuomenės informavimo
planą;
organizuoja su EQUAL susijusius tyrimus ir kitus
renginius;
kuria geros kokybės valdymo sistemą techninės pagalbos
paslaugoms.
EQUAL programos teminiame tinkle numatytus gerosios
patirties sklaidos ir poveikio nacionalinei politikai veiksmus (trečiasis
etapas) organizuoja vadovaujančioji institucija. EQUAL programos
įgyvendinančioji institucija (Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra)
padeda tobulinti, prižiūrėti ir įgyvendinti labiausiai pritaikytą poveikio
politikai ir praktikai strategiją.
Įgyvendinančioji institucija dirba pagal metinį darbo
planą, kurį po konsultacijų su Priežiūros komitetu patvirtina vadovaujančioji
institucija. Planas turi užtikrinti tinkamą užduočių vykdymą, o tai savo ruožtu
leis sukurti tinkamą dokumentų rengimo sistemą, patvirtinti realias sąnaudas ir
išlaidas remiantis 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl ES struktūrinių fondų,
32 straipsnio nuostatomis.
Vadovaujančioji institucija užtikrino, kad
įgyvendinančioji institucija laiku pradėtų savo darbą.
Siekiant užtikrinti profesionalių paslaugų teikimą,
įgyvendinančioji institucija skiria darbuotojus, turinčius reikiamų įgūdžių ir
gebėjimų, organizuoja nuolatinį mokymą, skatina mokomuosius vizitus ir
trumpalaikes komandiruotes į kitų ES valstybių narių įgyvendinančiąsias
institucijas, kartu su vadovaujančiąja institucija aptaria teikiamų paslaugų
kokybės kontrolės sistemą.
8. EUROPOS BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL ĮGYVENDINIMAS
Vadovaudamasi 1999
m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1260/1999, nustatančiu
bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 1999 m. liepos 12 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1784/1999 dėl Europos socialinio
fondo, taip pat Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006
m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. A1-109, Lietuvos vadovaujančioji institucija
sukūrė patikimą Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL įgyvendinimo
administravimo ir kontrolės sistemą. Pagal 2001 m. kovo 2 d. Komisijos
reglamento (EB) Nr. 438/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos
valdymo ir kontrolės, 5 straipsnį ši sistema dokumente bus aprašyta
išsamiau.
Minėtieji reglamentai nustato EQUAL programavimo,
įgyvendinimo, priežiūros, kontrolės ir administravimo struktūrą, konkrečiai
nurodydami kiekvienos EQUAL programos įgyvendinime dalyvaujančios institucijos
tikslus, atsakomybę ir teises.
Pagal
EQUAL administravimo Lietuvoje schemą bus vadovaujamasi šiais nurodymais ir
aprašomi konkretūs dalyvaujančiųjų institucijų tikslai bei atsakomybė, taip pat
EQUAL administravimo procedūros.
8.1. Europos
Bendrijų iniciatyvą EQUAL administruojančios institucijos
ir jų funkcijos
Europos Bendrijų iniciatyvą EQUAL
administruojančios institucijos Lietuvoje yra vadovaujančioji institucija,
įgyvendinančioji institucija, Priežiūros komitetas ir mokėjimo institucija.
Vadovaujantis 1999
m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1260/1999, nustatančiu
bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, šis EQUAL BPD apibrėžia bendrąsias
minėtų institucijų funkcijas. Jų atsakomybė, tikslai ir tarpusavio sąryšis bus
aprašyti programos priede.
8.1.1. Vadovaujančioji
institucija
Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL vadovaujančioji
institucija Lietuvoje yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji vykdys
vadovaujančiosios institucijos funkcijas, numatytas 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų
(toliau šiame skirsnyje vadinama – Reglamentas), 34 straipsnyje.
Vadovaujančioji institucija atlieka šias pagrindines
funkcijas
organizuoja ir vadovauja EQUAL BPD rengimui ir jo
įgyvendinimo priežiūrai (įskaitant programos priedo rengimą ir įgyvendinimą)
pagal Reglamento 34 straipsnio 1 dalies b punktą;
teikia Priežiūros komitetui pasiūlymus dėl EQUAL BPD
pakeitimų, Priežiūros komiteto arba savo iniciatyva tikslina programos priedą
ir jį patvirtinus Priežiūros komitetui informuoja apie tai Komisiją pagal
Reglamento 34 straipsnio 3 dalį;
atsako už patikimą ir veiksmingą Europos Bendrijų
iniciatyvos EQUAL finansavimo valdymą ir užtikrina pagal šią iniciatyvą
finansuojamų operacijų teisingumą, konkrečiai vykdydama vidaus kontrolės
veiksmus, numatytus Reglamento 34 straipsnio 1 dalies f punkte;
planuoja Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL
įgyvendinimo finansavimo poreikius;
teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti
Priežiūros komiteto institucinę sudėtį, organizuoja ir vadovauja Priežiūros
komiteto darbui;
sukuria ir teikia administracinę paramą Projektų
atrankos komitetui, organizuoja jo darbą ir pirmininkauja posėdžiams, turi
balso teisę;
tvirtina Projektų atrankos komiteto pateiktą
rekomenduojamų finansuoti vystymo bendrijų sąrašą;
bendromis pastangomis su kitomis atsakingomis
institucijomis rengia Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL procedūrų vadovus,
išsamiai apibrėžiančius administravimo funkcijų vykdymo taisykles ir
procedūras;
tikrina ir tvirtina mokėjimo institucijai teikiamas
mokėjimo paraiškas, parengtas vystymo bendrijų ir teikiamas įgyvendinančiosios
institucijos;
organizuoja Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL
įgyvendinimo metinių ir galutinės ataskaitų rengimą, teikia šias ataskaitas
tvirtinti Priežiūros komitetui, taip pat bendradarbiauja su Europos Komisija,
vykdydama galutinį vertinimą pagal Reglamento 34 straipsnio 1 dalies c punktą;
atlieka panaudotų lėšų vidaus auditą, rengia
grąžintinų ir grąžintų lėšų ataskaitas;
planuoja ir administruoja Europos Bendrijų iniciatyvos
EQUAL techninės pagalbos priemones ir šiame kontekste apibrėžia EQUAL
įgyvendinančiosios institucijos uždavinius, tvirtina jos metinį darbo planą,
tikrina jos darbo kokybę ir galutinį rezultatą;
sukuria patikimą sistemą, įgalinančią atlikti
finansinių srautų monitoringą ir vertinti programą (tai nustato Reglamento 42
ir 43 straipsniai), perduoda duomenis, kaip numatyta ES valstybės narės ir
Europos Komisijos susitarime;
planuoja ir prižiūri vystymo bendrijų nuolatinį
vertinimą;
užtikrina Bendrijos politikos ir taisyklių laikymąsi
(tokių kaip dėl lyčių lygių galimybių, valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų);
planuoja ir įgyvendina visuomenės informavimo
priemones pagal Reglamento 46 straipsnį ir 34 straipsnio 1 dalies h
punktą;
garantuoja EQUAL ir Europos socialinio fondo priemonių
papildomumą, kontroliuoja, kad nesikartotų tos pačios veiklos finansavimas;
rengia poveikio politikai ir praktikai strategiją,
apibrėžiančią EQUAL rezultatų tikrinimo struktūrą ir mechanizmus, jos perkėlimą
į politiką ir praktiką, užtikrina, kad EQUAL atitiktų politikos poreikius.
Vadovaujančioji institucija taip pat užtikrins, kad
būtų sukurta sistema, įgalinanti kaupti patikimą finansinę ir statistinę
informaciją, susijusią su priežiūros rodiklių monitoringu ir programos
vertinimu, būtų pildoma EBDB, kaip numato Reglamento 34 straipsnio 1 dalies a
punktas. Taip pat užtikrins, kad paramos valdyme ir įgyvendinime dalyvaujančios
institucijos turėtų atskirą apskaitos sistemą pagal Reglamento 34 straipsnio 1
dalies e punktą.
Vadovaujančioji institucija atsakinga už Europos
Bendrijos politikos laikymąsi, įskaitant konkurencijos taisykles ir viešųjų
sutarčių pasirašymą, kaip numatyta Reglamento 12 straipsnyje ir 34
straipsnio 1 dalies g punkte.
Jeigu Komisija teikia rekomendacijas remdamasi
metinėmis ataskaitomis, vadovaujančioji institucija privalo į jas atsižvelgti
(pagal Reglamento 34 straipsnio 2 dalį).
Vadovaujančioji institucija turi teisę teikti gaires,
patarimus ir nurodymus kitoms struktūrinių fondų teikiamos paramos įgyvendinime
dalyvaujančioms institucijoms, siekdama užtikrinti, kad lėšos būtų valdomos
laikantis patikimų finansinio valdymo principų ir kad šios institucijos atliktų
savo funkcijas, kaip numatyta 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, ir
2001 m. kovo 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 438/2001, nustatančio
išsamias Tarybos reglamento EB Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl
struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų, reikalavimuose.
8.1.2. EQUAL
įgyvendinančioji institucija
Kaip buvo minėta šio dokumento 7.2 skirsnyje,
remdamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m.
balandžio 14 d. įsakymu Nr. A1-109 ir 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos
92/50/EEB 6 straipsniu, vadovaujančioji institucija įpareigojo Paramos fondas
Europos socialinio fondo agentūrą vykdyti EQUAL įgyvendinančiosios
institucijos funkcijas.
8.1.3.
Regioniniai konsultantai
Teritorinėse darbo biržose dirbantys valstybės
tarnautojai taip pat bus atsakingi už bendros informacijos apie struktūrinių
fondų teikiamą paramą sklaidą. Teritorinėse darbo biržose dirbantys pareigūnai
taip pat teiks bendrą informaciją ir konsultacijas potencialioms vystymo bendrijoms
ir jų rėmėjams apie EQUAL ir EQUAL BPD tikslus, glaudžiai bendradarbiaus su
vadovaujančiąja institucija ir EQUAL įgyvendinančiąja institucija, atsakinga už
atitinkamo mokymo organizavimą.
Nors atlyginimai šiems konsultantams mokami iš
nacionalinio biudžeto, EQUAL padengs išlaidas, susijusias su mokymu,
informacinės medžiagos rengimu ir platinimu.
8.1.4. Tarnyba,
atliekanti audito ir kontrolės funkciją
ES finansinė parama Lietuvoje bus naudojama
pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas, pagal šią sutartį
priimtus teisės aktus ir kitus ES politikos reikalavimus.
Atskirų institucijų, administruojančių
EQUAL, kai tai susiję su vystymo bendrijų finansavimu, atsakomybė už audito ir
kontrolės sistemas apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministro 2006 m. balandžio 14 d. įsakyme Nr. A1-109, kuris nustato
analogišką administravimo modelį, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarime dėl struktūrinės paramos administravimo ir įgyvendinimo, ir
vadovaujasi atitinkamais ES reglamentais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija –
vadovaujančioji institucija – privalo sukurti EQUAL programos lėšų panaudojimo
valdymo ir kontrolės sistemą, siekti užtikrinti veiksmingą jos įgyvendinimą,
vadovautis patikimo finansinio valdymo principais. Šiuo tikslu Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija privalo parengti audito ir kontrolės vadovus,
kuriuose būtų nustatytos sistemų ir projektų kontrolės procedūros.
Vadovaujančiajai institucijai ir jos Vidaus
audito tarnybai tenka pirminė atsakomybė, susijusi su auditu, jo kokybe ir
informacija apie audito rezultatus. Vidaus audito tarnyba atliks privalomus 5
procentų visų deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimus, taip pat
valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo patikrinimus. Pagal 2001 m. kovo 2 d. Komisijos reglamento (EB)
Nr. 438/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos
valdymo ir kontrolės sistemų, 10 straipsnį Vidaus audito tarnyba turės
atlikti patikrinimus esamų valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingumo ir
atrankos būdu, remdamasi rizikos analize, patikrinti išlaidų deklaracijas,
parengtas įvairiais lygiais. Tai bus daroma atsižvelgiant į būtinybę patikrinti
tam tikras ir tam tikro masto veiklos rūšis bei visus rizikos veiksnius, kurie
nustatyti per nacionalinius arba Bendrijos patikrinimus. EQUAL programos
valdymo ir kontrolės sistemos efektyvumo patikrinimas (vadovaujančiojoje
institucijoje, įgyvendinančiojoje institucijoje ir vystymo bendrijose) turėtų būti
atliktas bent kartą prieš baigiant vykdyti programą.
Pagal nacionalinius ir ES teisės aktus
Vidaus audito tarnyba atsakinga už privalomus 5 procentų visų deklaruotų
tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimus bei valdymo ir kontrolės sistemų
efektyvumo patikrinimus, taip pat savo darbo koordinavimą su Komisijos
tarnybomis.
Vidaus audito tarnybos funkcijos atskirtos
nuo valdymo ir mokėjimo funkcijų. Kontrolė vykdytina vadovaujantis metiniais
audito darbo planais, parengtais rizikos analizės pagrindu.
Valstybės kontrolė, kuri yra aukščiausioji
audito institucija, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, užtikrins šios
programos užbaigimą (angl. winding-up).
Institucijų, atsakingų už valdymą, kontrolę
ir auditą, atsakomybės ir užduočių sričių paskirstymas (įskaitant audito sekos
aprašymą) bus smulkiau aprašytas vadovaujantis 2001 m. kovo 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr.
438/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999
įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės
sistemų, 5 straipsniu ir pateiktas Komisijai po EQUAL BPD patvirtinimo.
Poskirsnio
pakeitimai
Nr.
1084, 2007-10-02, Žin., 2007, Nr. 108-4421 (2007-10-20)
8.2.
Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL
įgyvendinimo priežiūra
8.2.1.
Priežiūros komitetas
Pagrindines Europos Bendrijų iniciatyvos
EQUAL įgyvendinimo priežiūros funkcijas atlieka Priežiūros komitetas.
Priežiūros komiteto institucinę sudėtį Lietuvos Respublikos Vyriausybė
patvirtino 2004 m. spalio 5 d. ir pavedė vadovaujančiajai institucijai patvirtinti
Priežiūros komiteto personalinę sudėtį.
Įgyvendinant 1999
m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio
bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 35 straipsnį, Priežiūros komitetas
buvo sudarytas iškart po EQUAL BPD patvirtinimo Europos Komisijoje.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje kvietimas teikti paraiškas Europos Bendrijų
iniciatyvai EQUAL buvo paskelbtas 2004 metų balandį, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė 2004 metų balandį buvo įsteigusi laikinąjį EQUAL priežiūros komitetą.
Priežiūros komitete pakviestos dalyvauti nacionalinės
valdžios institucijos ir kitos suinteresuotos organizacijos. Jis atstovauja
valstybiniam ir privačiam sektoriams (pvz., Vyriausybės institucijoms ir
akademinėms institucijoms, darbdavių konfederacijoms ir profesinėms sąjungoms,
savivaldybių ir regioninėms institucijoms), taip pat asociacijoms, įskaitant
tas, kurios atstovauja interesams asmenų, susiduriančių su diskriminacija ir
nelygiomis galimybėmis darbo rinkoje. Siekiama lygiaverčio abiejų lyčių atstovavimo.
Be to, Priežiūros komiteto veikloje
kviečiami dalyvauti atstovai iš valstybinių institucijų, atsakingų už Europos
Bendrijų iniciatyvos EQUAL įgyvendinimą, pagrindiniai socialiniai
partneriai ir pagrindinių organizacijų, kovojančių su diskriminacija ir lyčių
nelygybe, atstovai.
Priežiūros komitete atstovaujamos šios institucijos ir
organizacijos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
Finansų ministerija;
Švietimo ir mokslo ministerija;
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie
Lietuvos Republikos Vyriausybės;
Socialinių įstaigų paslaugų priežiūros departamentas
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
Migracijos departmentas prie Vidaus reikalų
ministerijos;
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos;
Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos
ir darbo ministerijos;
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos;
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos;
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra;
Lygių galimybių plėtros centras;
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba;
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija;
Lietuvos pramonininkų konfederacija;
Lietuvos darbo federacija;
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija;
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“.
Vadovaujančioji institucija pirmininkauja Priežiūros
komitetui ir tvirtina jo darbo reglamentą, organizuoja Priežiūros komiteto
darbą ir jam vadovauja, atlieka sekretoriato funkcijas, teikia jam informaciją
ir ataskaitas.
Priežiūros komitetas atlieka šias funkcijas
tvirtina EQUAL BPD priedą ir jo pakeitimus, teikia
pasiūlymus vadovaujančiajai institucijai dėl EQUAL BPD pataisų, aptaria kitų
institucijų pateiktus pasiūlymus;
tvirtina EQUAL finansuojamų vystymo bendrijų atrankos
kriterijus;
vertina Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL
įgyvendinimo pažangą;
nagrinėja Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL
įgyvendinimo rezultatus;
svarsto ir pritaria Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL
įgyvendinimo metinėms ir galutinei ataskaitoms, pateikia komentarus apie
vertintojų ataskaitas, tvirtina poveikio politikai ir praktikai planą, atlieka
šio plano pažangos monitoringą ir būtinus pakeitimus;
svarsto ir tvirtina pasiūlymus keičiant Komisijos
sprendimo dėl fondų įnašo turinį;
turi teisę siūlyti vadovaujančiajai institucijai
keisti ar peržiūrėti EQUAL, jeigu tai gali padėti pasiekti 1999 m. birželio 21
d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas
dėl struktūrinių fondų, 1 straipsnyje išdėstytus uždavinius ar pagerinti BPD
valdymą, įskaitant finansinį valdymą. Paramos pakeitimai gali būti atliekami
tik vadovaujantis 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 34
straipsnio 3 dalimi.
Priežiūros komiteto darbo reglamentas bus pridėtas
prie EQUAL BPD Priedo.
8.2.2. Priežiūra nacionaliniu lygiu
Vienas iš pirmųjų EQUAL įgyvendinančiosios
institucijos tikslų – sukurti EQUAL programos Lietuvoje priežiūros struktūrą.
Ši struktūra bus grindžiama Komisijos parengtomis Priežiūros ir vertinimo
sistemų gairėmis Žmogiškųjų išteklių iniciatyvai EQUAL 2000–2006 m.,
taikomomis nuo 2000 metų liepos, ir šio dokumento 4 skyriaus nuostatomis.
Priežiūros sistema užtikrins minimalius sąnaudų ir rezultatų rodiklius, kurių
reikia patikimam BPD valdymui užtikrinti. Ji taip pat teiks gaires vystymo
bendrijoms dėl veiksmingiausio jų vykdomos veiklos, pasiekimų ir rezultatų
monitoringo.
Nacionalinės priežiūros sistemos dalis – duomenų,
kuriais bus dalijamasi su kitomis Europos valstybėmis, rinkimas (plačiau apie
tai – šio dokumento 8.7 poskyryje).
EQUAL BPD Priede bus nustatytos priežiūros
nacionaliniu lygiu detalės.
8.3. Mokėjimo
institucija
Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos,
finansuojamos iš Europos socialinio fondo, mokėjimo institucijos funkcijas
atliks Finansų ministerija.
Mokėjimo institucija atliks savo pareigas pagal 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 32
ir 33 straipsnius, taip pat pagal kitus ES finansinio administravimo
reikalavimus.
Vykdydama savo pareigas, mokėjimo institucija
tvarko struktūrinės paramos ir bendrojo finansavimo
lėšų apskaitą;
dalyvauja planuojant struktūrinės paramos ir bendrojo
finansavimo lėšų poreikį ir rengiant Europos Komisijai išmokų dydžio prognozes;
teikia mokėjimo paraiškas Europos Komisijai;
tvirtina lėšų išmokėjimo vystymo bendrijoms tvarką;
tikrina išlaidų deklaracijas, tvarko grąžintinų ir grąžintų
lėšų apskaitą.
Mokėjimo institucija turi teisę duoti nurodymus ir
patarimus EQUAL programos vadovaujančiajai institucijai, kad ši užtikrintų lėšų
administravimą pagal patikimo finansinio administravimo principus ir atliktų
savo funkcijas pagal 1999 m. birželio 21
d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas
dėl struktūrinių fondų, ir 2001 m. kovo 2 d. Komisijos reglamento (EB)
Nr. 438/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos
valdymo ir kontrolės sistemų, reikalavimus.
8.4. Vystymo
bendrijos
EQUAL programą įgyvendins į grupes susibūrusios
atviroje darbo rinkoje veikiančios suinteresuotos organizacijos (juridiniai
asmenys), vadinamos vystymo bendrijomis.
Tipinė vystymo bendrija įtrauks atstovus iš
nacionalinės valdžios institucijų, vietos institucijų, kitų viešųjų įstaigų,
privačių struktūrų, socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų,
akademinių ar mokymo institucijų.
Vystymo bendriją kuria ne mažiau kaip 3 ar 4
partneriai. Partneriai privalo gebėti planuoti, įgyvendinti, prižiūrėti
projekto eksperimentinę veiklą, vertinti pasiektus rezultatus ir prisidėti prie
veiklos politinio ir praktinio poveikio.
Remiantis išankstinių skaičiavimų duomenimis,
tikimasi, kad susikurs apie 30 vystymo bendrijų, kurių projekto
finansavimas bus vidutiniškai 400–450 tūkst. eurų.
EQUAL įgyvendinančioji institucija taip pat teiks
priemones ir metodus vystymo bendrijos strategijai ir veiklai planuoti, stebėti
ir vertinti. Ji teiks gaires apie patikimus organizacinius modelius kuriant
vystymo bendrijas, konsultuos administraciniais, teisiniais, mokesčių ir
atsakomybės klausimais.
8.5. Papildomumas
ir suderinamumas su Europos Bendrijų politikos
kryptimis
8.5.1. Papildomumas
pagal kitas paramos programas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
(vadovaujančioji institucija) ir Paramos fondas Europos socialinio fondo
agentūra (įgyvendinančioji institucija) aktyviai dirbs propaguodami EQUAL
programos ir Europos socialinio fondo priemonių papildomumą pagal pirmojo
tikslo programą (2004–2006 m.). Šios dvi institucijos užtikrins, kad nebūtų
dvigubo projektų finansavimo, kad veikla, finansuojama pagal EQUAL programą,
papildytų Europos socialinio fondo pirmojo tikslo priemonių remiamą veiklą. Tas
pats taikytina ir veiklai, finansuojamai pagal kitas Europos Bendrijų
iniciatyvas (konkrečiai URBAN ir INTERREG) ir iš Europos pabėgėlių fondo.
Žmogiškųjų išteklių plėtros priemonių,
kurios finansuojamos pagal pirmąjį tikslą ir EQUAL, papildomumas nustatytas šio
dokumento 4.2 poskyryje. Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL pagrindinis
uždavinys – ieškoti novatoriškų ir eksperimentinių būdų, kaip spręsti
problemas, susijusias su atskirtimi darbo rinkoje ir socialine atskirtimi, diskriminacija
ir nelygybe darbo rinkoje. Nors dažnai rizikos grupės yra panašios, vystymo
bendrijų vykdomos veiklos būdai skirsis nuo priemonių, remiamų Europos
socialinio fondo (atrinktos EQUAL temos papildys Europos socialinio fondo priemones: bus ieškoma naujų kovos su
diskriminacija ir lyčių nelygybe darbo rinkoje metodų). Be to, svarbu
užtikrinti, kad esant panašioms remiamos veiklos rūšims veiktų papildomumą
garantuojantys mechanizmai ir būtų išvengta funkcijų kartojimosi.
Papildomumas bus pasiektas
įtraukus į gaires pareiškėjams teiginį,
patvirtinantį, kad pagal EQUAL finansuojama veikla negali būti remiama pagal
kurią nors kitą Europos Bendrijų programą ar veiksmus (ir atvirkščiai) ir kad
dvigubas finansavimas draudžiamas;
konsultuojantis projektų atrankos metu,
kad būtų išvengta vystymo bendrijų dvigubo finansavimo;
abipusiu atstovavimu programose ir (ar)
projektų atrankos komitetuose (taikytina Europos socialiniam fondui ir Europos
pabėgėlių fondui);
užtikrinus Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos Europos socialinio fondo skyriaus darbuotojų, atsakingų už EQUAL
ir Europos socialinio fondo priemones, reguliarų bendradarbiavimą. Reguliarūs
darbo ryšiai būtini ir tarp Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros
darbuotojų, atsakingų už EQUAL ir Europos socialinio fondo priemones. Glaudūs
ryšiai bus palaikomi tarp ministerijos ir Paramos fondo Europos socialinio
fondo agentūros;
dalijantis kas ketvirtį arba 6 mėnesius
(laikotarpis bus nustatytas) informacija apie patvirtintas paraiškas ir projektus
(pagrindinės informacijos santraukomis), kad būtų išvengta projektų dubliavimo;
prioritetą teikiant Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Paramos fondo Europos
socialinio fondo agentūra darbuotojų, atsakingų už Europos socialinį fondą ir
už EQUAL įgyvendinimą, veiklos koordinavimui, kad EQUAL sukurtų pridėtinę vertę
ir būtų išvengta programų dubliavimo. Tarp remiančių prieblobsčio prašytojus
ministerijų – Vidaus reikalų ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
– bus įsteigti veiksmingi koordinavimo mechanizmai, turintys užtikrinti EQUAL
papildomumą atsižvelgiant į Europos pabėgėlių fondo veiklą, taip pat į veiklą,
susijusią su narkomanų integracija ir Nacionalinės narkotikų kontrolės ir
narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos
Respublikos Seimo 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. IX-2110.
8.5.2.
Suderinamumas su ES politikos kryptimis
8.5.2.1. Viešieji
pirkimai
EQUAL programa Lietuvoje bus vykdoma laikantis tiek ES
viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų, tiek atitinkamų nacionalinių
teisės aktų. Šie dokumentai bus taikomi
atrenkant
institucijas techninės pagalbos paslaugoms teikti. Atrenkant EQUAL
įgyvendinančią instituciją, bus laikomasi 1992 m. birželio 18 d. Tarybos
direktyvos 92/50/ EEB 6 straipsnio nuostatos, pritaikančios išlygą ir
leidžiančios Paramos fondui Europos socialinio fondo agentūrai suteikti
išskirtinę teisę teikti visas techninės pagalbos paslaugas (išskyrus
nepriklausomą vertinimą) ir taikyti valstybės pagalbos taisykles;
atrenkant
nepriklausomą vertintoją programos lygiu;
visoms
kitoms paslaugoms, kurias iš išorės teikėjų užsakys vadovaujančioji
institucija, EQUAL įgyvendinančioji institucija ir vystymo bendrijos, jeigu dėl
numatytų ribinių verčių reikia skelbti konkursą.
Pagal
1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento
(EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų,
12 straipsnį priemonės, finansuojamos iš struktūrinių fondų, Žemės ūkio
orientavimo finansinio instrumento ir EQUAL, turi atitikti Europos Bendrijos
steigimo sutarties, Europos Bendrijos teisės aktų ir jos politikos krypčių
nuostatas. Šis suderinamumas bus tikrinamas nagrinėjant projektų paraiškas,
taip pat įgyvendinant programos priemones. Atitinkamai bus stebimas minėtų
nuostatų vykdymas.
Programa taip pat atitiks naujus kovos su
diskriminacija teisės aktus pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 13
straipsnį ir dvi susijusias Tarybos direktyvas (2000/43/EB ir 2000/78/EB. Jos
perkeliamos į nacionalinę teisę).
8.5.2.2.
Suderinamumas su valstybės pagalbą reguliuojančiais teisės aktais
Bendra struktūra
EQUAL iniciatyvos veiklą vykdys vystymo bendrijos,
t.y. konsorciumai ar kelių partnerių teisinis darinys, galintis apimti ir
privačias įmones. Atsižvelgiant į struktūrinių fondų sandarą, vystymo bendrijos
yra galutinės naudos gavėjos, kaip jas apibrėžia 1999 m. birželio 21 d. Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 1260/1999, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl
struktūrinių fondų.
Europos Bendrijos steigimo
sutarties 87 straipsnis draudžia ES valstybei narei iš jos išteklių teikti
kokią nors paramą, kuri iškreipia ar gali iškreipti konkurenciją, sudarydama
palankesnes sąlygas konkrečioms įmonėms arba tam tikrų produktų gamybai. Tačiau
Europos Bendrijos steigimo sutartis taip pat numato išimtį, leidžiančią teikti
valstybės pagalbą, kai siūlomos pagalbos schemos gali turėti teigiamą poveikį
visai Europos Sąjungai.
Todėl vadovaujantis 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999,
nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 12 straipsniu, 17
straipsnio 1 dalimi ir 19 straipsnio 2 dalimi, vadovaujančioji institucija
turės užtikrinti, kad visos pagal EQUAL BPD finansuojamos operacijos atitiktų
Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas dėl valstybės pagalbos.
Pagal bendrą tvarką negrąžintinos subsidijos, suteiktos įgyvendinant
EQUAL, nėra traktuotinos kaip Europos Bendrijos steigimo sutarties 87
straipsnio 1 dalyje apibrėžta valstybės pagalba, kadangi jas daugiausia sudarys
nedidelės sumos (kurioms bus taikoma
„de minimis“ taisyklė (2001 m.
sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir
88 straipsnių numatytos „de minimis“ taisyklės valstybės pagalbai).
Jeigu šios negrąžintinos subsidijos traktuotinos kaip valstybės pagalba, jomis
siekiama palengvinti darbo prieinamumą arba sumažinti rizikingas įdarbinimo
situacijas rizikos grupėms. Todėl daugeliui iš jų bus pritaikyta bendra išlyga,
taikoma smulkiam ir vidutiniam verslui (2001 m. sausio 12 d. Komisijos
reglamentas (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo
valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (pakeistas 2004
m. vasario 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 364/2004), jų užimtumo (2002
m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2204/2002 dėl EB sutarties
87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai, teikiamai užimtumui) ar
mokymo paramai (2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB)
Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės
pagalbai, teikiamai mokymo paramai (pakeistas 2004 m. vasario 25 d. Komisijos
reglamentu (EB) Nr. 363/2004).
Atsakomybė
Kad veikla atitiktų Europos Bendrijų politikos
kryptis, bus tikrinama 5 lygiais
1. Visos EQUAL programoje finansiškai dalyvaujančios
įmonės fiksuos visas jų gautas viešąsias lėšas ir rinks atitinkamus jas
pagrindžiančius dokumentus. Todėl prireikus jos galės pritaikyti „de
minimis“ taisyklę.
2. Kiekvienu atveju už vystymo bendrijos viešųjų lėšų
administravimą atsakinga institucija nustatys, ar įmonės ketina gauti finansinę
paramą iš EQUAL, surinks iš jų atitinkamą informaciją, atliks pirminį
patikrinimą, kaip finansavimas atitinka valstybės pagalbos taisykles
(bendrąsias išlygas), ir pridės prie kiekvienos paraiškos vadovaujančiajai
institucijai pagrindžiančią išvadą apie numatomas negrąžintinas subsidijas.
3. Vadovaujančioji institucija, remdamasi 1999 m.
birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio
bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 34 straipsnio 1 dalies g
punktu, užtikrins, kad negrąžintinos subsidijos vystymo bendrijoms būtų
suteiktos šiomis sąlygomis
paraiškose gauti finansavimą ar kiekvieno
negrąžintinos subsidijos iš EQUAL pakeitimo atveju vystymo bendrijos turi
pateikti visą informaciją, būtiną minėtam patikrinimui atlikti;
įmonėms teiktinos negrąžintinos subsidijos sąlygos
turi atitikti bendrąsias išlygas, taikomas užimtumo, smulkaus ir vidutinio
verslo, mokymo paramai, arba atitikti „de minimis“ taisyklės nuostatas,
arba negrąžintina subsidija turi būti oficialiai patvirtinta pagal tarpinį
mechanizmą (aprašytą 2003 m. Stojimo į Europos Sąjungą sutarties IV.3 priede),
jeigu jis taikytinas, arba ji turi būti patvirtinta Komisijos, kaip numato
Europos Bendrijos Steigimo sutarties (toliau vadinama – EB Steigimo sutartis)
88 straipsnis ir 1999 m. kovo 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 659/1999,
nustatantis išsamias EB Steigimo sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles;
tais atvejais, kai taikytina „de minimis“
taisyklė, prieš suteikiant negrąžintiną subsidiją įmonė turi būti informuojama,
kad teikiama parama yra „de minimis“ pobūdžio ir įmonė turi tai
patikslinti ir patvirtinti, kad visa kita jos gauta „de minimis“ parama
neviršys nustatytos maksimalios ribos, o vadovaujančioji institucija –
įsitikinti, kad tai neviršys per atitinkamą 3 metų laikotarpį gautos visos
„de minimis“ paramos aukščiau leistinos maksimalios „de minimis“
sumos, arba centrinis registras (jeigu jis buvo įsteigtas) turi patvirtinti,
kad maksimali suma nebuvo viršyta.
4. Vadovaujančiosios institucijos priežiūros sistemai
priklauso rinkti visą informaciją apie įmonėms suteiktas negrąžintinas
subsidijas. Ši sistema leis patikrinti, ar gauta informacija atitinka „de
minimis“ taisyklę ir bendrąsias išlygas. Tais atvejais, kai šių išlygų
negalima taikyti (t.y., kai atskiros suteiktos negrąžintinos subsidijos yra
parama, suteikta pagal EB Steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalį), apie
tokį finansavimą būtina pranešti kaip apie valstybės pagalbą ir teikti
tvirtinti Europos Komisijai.
5. Vadovaujančioji institucija sukurs oficialų
konsultacinį mechanizmą drauge su Konkurencijos tarnyba (šios tarnybos
Valstybės pagalbos skyriumi), kuri yra įsteigusi atitinkamas valstybės pagalbos
kaupimo kontrolės priemones.
Finansavimas iš EQUAL programos suteikiamas įmonėms,
kurioms netaikoma išlygos sąlyga arba Komisijos pritarimas yra neteisėti, taip
pat priklausomai nuo padarinių, nurodytų valstybės pagalbos procedūrinėse taisyklėse, arba jeigu
dalinis įmonių finansavimas traktuojamas
kaip taisyklių nesilaikymas pagal 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento
(EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių
fondų, 38 ir 39 straipsnius.
Komisija nepriims tarpinių ir galutinių mokėjimo
paraiškų pagal Reglamento 32 straipsnį dėl priemonių, iš dalies
finansuojamų iš pirmąkart suteiktos arba pakeistos valstybės pagalbos, kaip
buvo apibrėžta procedūrinėse taisyklėse dėl valstybės pagalbos, kuri buvo
suteikta pagal esamas paramos schemas ar suteikta individualiais atvejais, tol,
kol apie tokią pagalbą bus oficialiai pranešta Komisijai, kuri ją patvirtins.
Valstybės pagalbos taisyklės
Lentelėje pateiktos pagrindinės taisyklės, kurių
laikomasi tikrinant, ar valstybės pagalba atitinka teisės aktus. Lentelė
apibendrina tik pagrindines nuostatas. Konkretesnės nuostatos yra apibrėžtos anksčiau
minėtuose dokumentuose.
Valstybės pagalbos taisyklių lentelė
Bendra išlyga
Įmonės pobūdis
Išlygos apimtis ir taikymas EQUAL veiklos rūšims
Maksimalus paramos intensyvumas EQUAL programai
Lietuvoje, kuriai taikoma išlyga
Maksimali paramos suma, kuriai taikoma išlyga
Tolesnės išlygos taikymo sąlygos
„De minimis“
taisyklė
visos įmonės, tačiau
netaikoma transporto sektoriui ir tam tikrų žemės ūkio ir žuvininkystės
produktų gamybai, perdirbimui ar rinkodarai
be apribojimų
100 procentų
100 tūkst. eurų per 3
paeiliui einančių metų laikotarpį
Komisijos informuoti
nebūtina. Lietuva turi įsteigti „de minimis“ paramos registrą
arba informuoti įmones ir patikrinti, ar papildoma parama neviršija
maksimalios leistinos sumos
Pagalba mokymui
visos įmonės
mokymo veikla naudinga
įmonėms, nes sumažina jų darbuotojų mokymo išlaidas naujiems įgūdžiams įgyti.
Išlaidos, kurioms taikoma išlyga: išlaidos mokytojų personalui, mokytojų ir
kursų dalyvių kelionės išlaidos, kitos einamosios išlaidos (medžiagos, atsargos
ir panašiai), išimtinai tik minėtam mokymui naudojamų įrankių ir įrenginių
nusidėvėjimo, taip pat orientavimo, konsultavimo ir personalo išlaidos
konkretus mokymas: 35
procentai (25+10; EB Steigimo sutarties 87 straipsnio 3 dalies a
punktas)
tolesnis padidinimas
mažos ir vidutinės įmonės: 10 procentų
rizikos grupėms
priklausantys darbuotojai:10 pro-centų
bendro pobūdžio
mokymas: 60 pro-centų (50+10; EB Steigimo sutarties 87 straipsnio
3 dalies a punktas)
tolesnis padidinimas
mažos ir vidutinės įmonės: 20 procentų
rizikos grupėms
priklausantys darbuotojai: 10 procentų
1 mln. eurų
Komisiją būtina
informuoti per 20 darbo dienų
Pagalba užimtumui
visos įmonės
darbo vietų sukūrimas,
rizikos grupėms priklausančių darbuotojų ar neįgaliųjų samdymas, neįgaliųjų
priėmimas į darbą (tik papildomos išlaidos). Rizikos grupėms priklauso
jaunimas, jaunesnis kaip 25 metų ar ne anksčiau kaip prieš 2 metus baigęs
stacionarias studijas, imigrantai, tautinių
mažumų atstovai, vieniši suaugusieji, prižiūrintys vaikus, ilgalaikiai
bedarbiai, neturintys profesinių įgūdžių ar pernelyg mažo išsilavinimo,
vyresni asmenys, nedirbę ir nesimokę pastaruosius 2 metus dėl šeimyninių
priežasčių asmenys ir kaliniai.
Į sąlygas įtrauktas
darbo vietų pagausėjimas, maksimali paramos trukmė
darbo vietų sukūrimas
regionui maksimali suma
smulkus ir vidutinis
verslas: regionui maksimali suma +15 procentų
rizikos grupėms
priklausančių asmenų samdymas: 50 procentų
neįgaliųjų samdymas
60 procentų
parama už papildomas
išlaidas įdarbinus neįgaliuosius: 100 procentų
15 mln. eurų per
3 metus vienai įmonei
Komisiją būtina
informuoti per 20 darbo dienų.
Kitoms su darbu
susijusioms paramos rūšims išlyga netaikoma (parama už pakaitinį darbą,
parama kitoms rizikos grupių darbuotojų kategorijoms)
Pagalba smulkiam ir
vidutiniam verslui
mažos ir vidutinės
įmonės
materialios (žemė,
pastatai, gamykla arba gamybos įrengimai) ir nematerialios investicijos
(technologijų perkėlimo išlaidos) ir lengvatinė parama mažoms ir vidutinėms
įmonėms. Taip pat išorinių konsultantų suteiktų paslaugų tinkamos išlaidos ir
pirmojo įmonės dalyvavimo mugėje ar parodoje išlaidos
išorės konsultantų
paslaugos ir dalyvavimas mugėse: iki 50 procentų
investicijos
regionui maksimali
paramos suma +15 procentų
Komisiją būtina
informuoti per 20 darbo dienų
EQUAL BPD teikia viešą finansavimą 3
priemonėms. Jeigu įmonė dalyvauja vystymo bendrijoje, vadovaujančioji
institucija užtikrins, kad kiekviena negrąžintina subsidija tokiai įmonei
atitiktų lentelėje pateiktas taisykles.
Valstybės pagalbos lentelė
Priemonės aprašymas
Bendros išlygos
Kiti atvejai
A
tema. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau
patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar
reintegracijos į darbo rinką sunkumais
pagalba užimtumui
pagalba mokymui
mažos ir vidutinės įmonės
„de minimis“ taisyklė
specialus pranešimas
G
tema. Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo skatinimas ir
parama darbo rinką palikusiems vyrams ir moterims reintegruotis, plėtojant
lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones
parama užimtumui
parama mokymui
mažos ir vidutinės įmonės
„de minimis“ taisyklė
specialus pranešimas
I
tema. Parama prieglobsčio prašytojų integracijai
parama užimtumui
parama mokymui
mažos ir vidutinės įmonės
„de minimis“ taisyklė
specialus pranešimas
Vykdydama savo pareigas, numatytas 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.
1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 34
straipsnio 1 dalies g punkte, vadovaujančioji institucija reguliariai atnaujins
šios lentelės duomenis ir informuos Komisiją apie visus jos pakeitimus.
8.6. Ataskaitos
Šiame
poskyryje kalbama apie metines įgyvendinimo ataskaitas (1999 m. birželio 21 d.
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl
struktūrinių fondų, 37 straipsnis).
Tam tikras homogeniškumo lygis pageidautinas
skirtingų ES valstybių narių metinėse įgyvendinimo ataskaitose, kad būtų
užtikrintas kruopštesnis iniciatyvos įgyvendinimo monitoringas ir geriau
koordinuojamas bendradarbiavimas nacionaliniu ir ES lygiais.
Bendri minimalūs kiekybiniai duomenys, kurie turės
būti siunčiami įgyvendinimo ataskaitos pristatymo laiku, bus perduodami EQUAL
bendrai duomenų bazei (EQUAL BPD priedas). Į metines įgyvendinimo ataskaitas
taip pat bus įtraukiami ir kiti aktualūs būklės, rezultatų ar poveikio
indikatoriai, kurie numatyti EQUAL BPD.
Kadangi EQUAL bus įgyvendinama laipsniškai, bendro
ataskaitos turinio ir apimties negalima nustatyti iš anksto. Bendra
įgyvendinimo ataskaitų struktūra bus formuojama kasmet, tinkamu laiku,
glaudžiai bendradarbiaujant Europos Komisijai ir vadovaujančiųjų institucijų
atstovams. Tačiau ši bendra struktūra jokiu būdu nekliudys vadovaujančiajai
institucijai ir Priežiūros komitetui prireikus ataskaitą papildyti reikiamais
elementais.
Vadovaudamasi reglamentų nuostatomis, vadovaujančioji
institucija teiks Europos Komisijai programos įgyvendinimo metines ir galutinę
ataskaitas. Į jas įtraukti duomenys bus derinami su Komisija. Prieš išsiunčiant
ataskaitas Komisijai, jas nagrinės ir tvirtins Priežiūros komitetas,
atsižvelgdamas į šio dokumeto 6.8.3 skirsnio nuostatas. Šios ataskaitos taip
pat bus panaudotos renkant informaciją Lietuvos užimtumo veiksmų planui.
8.7.
Keitimasis duomenimis Europos lygiu
Lietuva keisis konkrečia priežiūros informacija,
dalyvaudama bendroje elektroninėje duomenų kaupimo sistemoje, kurią įsteigė
Komisija EQUAL iniciatyvos valdymui ir kuri pavadinta EQUAL bendra duomenų baze
(EBDB). Šios bazės uždavinys – palengvinti vystymo bendrijų tarptautinį
bendradarbiavimą, skatinti teminį bendradarbiavimą tarp pagrindinių
suinteresuotų organizacijų Europoje ir atspindėti šio bendradarbiavimo
rezultatus bei pasiekimus.
Komisijos ir ES valstybių narių pasirašytomis
sutartimis buvo nustatytos konkrečios sritys. Jos nurodytos šio dokumento 2
priede. Šios sritys sudaro baigtinį (išskyrus finansinę informaciją, įtrauktą į
Struktūrinių fondų planų ir programavimo dokumentą „Vademecum“; ši
informacija bus renkama struktūrinių fondų centrinėje duomenų bazėje) sąrašą
bendrų kiekybinių duomenų, kuriuos reikia perduoti Europos lygiu. Be priežiūros
duomenų, kuriais keičiamasi Europoje, vystymo bendrijos privalo perduoti kitus
priežiūros duomenis, kurių reikia programos valdymui šalies mastu. Tai nustato
šio dokumeto 4.2 ir 11.2 poskyriai. Duomenys, kuriais keičiamasi EQUAL lygiu,
pateikti šio dokumento 2 priede.
Vadovaujančioji institucija imsis reikiamų veiksmų,
kad teksto laukeliai būtų išversti bent į anglų kalbą (be teksto lietuvių kalba).
Vadovaujančioji institucija iš
vystymo bendrijų fizinius duomenis rinks pagal Lietuvoje naudojamus duomenų kaupimo metodus. Ji perduos
su vystymo bendrijomis susijusius duomenis,
taip pat programos lygiu kaupiamus duomenis ir teiks EBDB, vadovaudamasi
Komisijos nustatytais techniniais protokolais. Šiuos duomenis vadovaujančioji
institucija reguliariai atnaujins ir persiųs Komisijai mažiausiai kartą per
savaitę.
Vadovaujančioji institucija perduos su EQUAL BPD
metine ataskata susijusius duomenis mažiausiai kartą per metus (vėliausiai –
einamųjų metų birželio 30 dieną) po ataskaitinių metų.
Pasitelkdama atitinkamą informacinių technologijų sistemą, Komisija
internete pateiks informaciją (remiantis derinimo būdu priimtais sprendimais,
gali būti ribojamos galimybės prieiti prie kai kuriuose laukuose esančios informacijos), kurią perduos
visos ES valstybės narės.
8.8. Informavimas ir viešumas
Vadovaujančioji
institucija atsako už 2000 m. gegužės 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr.
1159/2000 dėl informavimo ir viešumo priemonių, kurias ES valstybės narės turi
įgyvendinti dėl paramos iš struktūrinių fondų, ir 1999 m. birželio 21 d.
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl
struktūrinių fondų, 46 straipsnio, reguliuojančių struktūrinių fondų
informacijos ir viešumo įgyvendinimą, nustatytų normų vykdymą.
Vadovaujančioji
institucija bus atsakinga už Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos
viešumą, už galutinių paramos gavėjų, prekybos ir profesinių organizacijų,
ekonominių ir socialinių partnerių, organizacijų (institucijų), skatinančių
lyčių lygias galimybes, ir nevyriausybinių organizacijų informavimą apie EQUAL
teikiamas galimybes, taip pat už visuomenės informavimą apie Europos Bendrijų vaidmenį
teikiant šią paramą ir jos rezultatus. Vadovaujančioji institucija užtikrins
tinkamos ir veiksmingos metinės informavimo strategijos, kurioje turės būti
išsamiai išdėstytos informavimo priemonės, parengimą. Ši strategija bus
derinama su Priežiūros komitetu.
EQUAL
įgyvendinančioji institucija (Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra)
ir vystymo bendrijos turės vykdyti informavimo priemones. Informavimo priemonės
bus įgyvendinamos kiekvieno programos etapo metu: pasirengimo, įgyvendinimo ir
priežiūros, sklaidos ir dalijimosi patirtimi metu.
Bus naudojamos šios informacijos sklaidos priemonės
oficialūs pranešimai ir kvietimai teikti
paraiškas, informaciniai ir mokomieji renginiai, susitikimai, seminarai ir
konferencijos, interneto teikiamos informavimo galimybės, spaudiniai ir kitos
įvairios publikacijos, žiniasklaida, išorinio ženklinimo priemonės.
Vadovaujančioji institucija konsultuosis su Komisija ir
kasmet informuos ją apie taikomas informavimo ir viešumo priemones. Remiantis
1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų,
18 straipsnio 3 dalies d punktu, į EQUAL BPD Priedą įtrauktame visuomenės
informavimo plane bus išsamiai aprašytos programos laikotarpiu vykdomos viešumo
ir informavimo priemonės.
Informavimo ir viešumo strategija
bus išsamiai aprašyta EQUAL BPD Priede.
8.9. Bendradarbiavimas su kitomis ES valstybėmis
narėmis
ir trečiosiomis šalimis
Pirmojo parengiamojo etapo pabaigoje kiekviena vystymo
bendrija turi sudaryti tarptautinio bendradarbiavimo sutartį su viena ar
keliomis kitos ES valstybės narės vystymo bendrijomis. Tarptautinis
bendradarbiavimas vystymo bendrijų lygiu pagal šio dokumento nuostatas gali
būti vykdomas ir pagal panašius projektus, kurie remiami ES nepriklausančioje
šalyje ir yra finansuojami pagal PHARE, TACIS, MEDA arba CARDS programas.
Išskirtiniu ir tinkamai pagrįstu pagrindu į
bendradarbiavimą gali būti įtrauktas ir papildomas partneris su sąlyga, jeigu
galima pridėtinė vertė yra aiški ir šis asocijuotasis partneris gali įrodyti
esąs pajėgus padengti savo paties išlaidas šiam bendradarbiavimui. Partneriai,
esantys už EQUAL ribų, bus vadinami asocijuotaisiais partneriais.
Vadovaujančioji institucija tvirtins jų dalyvavimo numatytose priemonėse teisę.
Kiekviena dalyvaujanti tarptautiniame bendradarbiavime
vystymo bendrija sutartiniais pagrindais yra susijusi su vadovaujančiąja institucija, kuriai ji yra
atskaitinga. Be to, skirtingos vystymo
bendrijos tarpusavyje yra susijusios tarptautinio bendradarbiavimo sutartimi,
kuri nustato jų tarptautinio bendradarbiavimo ir partnerystės tikslus ir
bendros veiklos metodus. Šiuo tikslu Komisija pateiks savo interneto
tinklalapiuose reikiamas priemones skirtingoms tarptautinio bendradarbiavimo
sutartims pristatyti, atnaujinti, jų papildymams patvirtinti.
9.
FINANSAVIMAS
9.1.
Finansinis planas
EQUAL programai
Lietuvoje įgyvendinti iš viso paskirtas 15,821 mln. eurų biudžetas, iš kurių
3,955 mln. eurų yra Lietuvos biudžeto skirtos lėšos, o 11,866 mln. eurų sudaro
Europos socialinio fondo (ESF) skirtos lėšos.
EQUAL BPD 1
priede nurodytas lėšų paskirstymas pagal prioritetus ir metus.
Europos socialinio fondo lėšos
pagal atskirus prioritetus yra skirstomos taip
A temai – 67,3 procento;
G temai – 20 procentų;
I temai – 3 procentai.
9,7 procento visų
EQUAL programos lėšų skiriama techninei pagalbai.
Skirsnio
pakeitimai
Nr.
1084, 2007-10-02, Žin., 2007, Nr.
108-4421 (2007-10-20)
9.2. Bendras finansavimas
Lietuva,
įgyvendinanti pirmąjį tikslą, turi teisę gauti Europos socialinio fondo
pagalbą, kuri galėtų padengti 75 procentus visų tinkamų EQUAL įgyvendinimo
išlaidų. Pagal bendro finansavimo principą valstybė nacionalinio biudžeto
lėšomis padengia 25 procentus tinkamų išlaidų.
Finansų
ministerijos Valstybės iždo departamentas perveda bendro finansavimo lėšas,
kurių reikia vystymo bendrijų veiklai ir techninei pagalbai bendrai finansuoti.
Skirsnio
pakeitimai
Nr.
1084, 2007-10-02, Žin., 2007, Nr.
108-4421 (2007-10-20)
9.3. Vystymo bendrijoms skirti finansiniai srautai
1.Vadovaujančioji
institucija/įgyvendinančioji institucija su vystymo bendrija sudaro paramos
skyrimo sutartį. Ši sutartis sudaroma su vienu iš vystymo bendrijos partnerių, kuris veikia savo ir kitų
vystymo bendrijos partnerių vardu (kaip konsorciumo lyderis).
2. Kiekvienai vystymo bendrijai
priskiriama organizacija (jeigu tokia organizacija nėra vystymo bendrijos
partnerė, vystymo bendrija turės pasirinkti ją pagal viešiesiems pirkimams
taikomus reikalavimus), kuri bus atsakinga už skirtų iš valstybės biudžeto lėšų
administravimą. Tokiai organizacijai vadovaujančioji institucija teikia
konsultacijas ir išsamų jos funkcijų aprašymą. Ši organizacija surenka duomenis
apie visas išlaidas ir tikrina, kaip jie atitinka tinkamumo reikalavimus.
Reguliariai, kaip numatyta paramos skyrimo sutartyje, ji teikia
įgyvendinančiajai institucijai ataskaitas apie išlaidas ir mokėjimo prašymus.
Tarpinių mokėjimų ir galutinio mokėjimo
prašymai teikiami kartu su išlaidų deklaracija ir atitinkamomis sąskaitomis
faktūromis, kaip nurodyta 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.
1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 32
straipsnio 3 ir 4 dalyse.
3. Įgyvendinančioji institucija priima
ir tikrina vystymo bendrijų teikiamas išlaidų (vystymo bendrijai gali prireikti
pateikti papildomai finansuoti veiklas įgyvendinant valstybės pagalbos
reikalavimus) ataskaitas ir mokėjimo prašymus.
4. Vadovaujančioji institucija tikrina
išlaidų ataskaitas. Ši institucija taip pat tikrina įgyvendinančiosios
institucijos mokėjimo paraiškas jos pačios veiklos išlaidoms padengti.
Vadovaujančioji institucija šiuos dokumentus pateikia mokėjimo institucijai.
5. Mokėjimo institucija, remdamasi 2000
m. kovo 29 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 643/2000, konvertuoja nacionaline
valiuta išreikštas sumas į eurus. Mokėjimo institucija sukaupia visas
patikrintas mokėjimo paraiškas ir teikia paraišką Europos Komisijai. Mokėjimo
institucija taip pat užtikrina, kad visi mokėjimai iš valstybės biudžeto lėšų
laiku būtų pervedami vystymo bendrijoms.
6. Europos Komisija patikrina mokėjimo
paraiškas ir perveda atitinkamas Europos socialinio fondo lėšas į Valstybės
iždą.
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
numato lėšas, kurių reikia bendram finansavimui, ir užtikrina jų pervedimą į
Valstybės iždą.
8. Finansų ministerijos Valstybės iždo
departamentas perveda atitinkamas lėšas vystymo bendrijoms.
Išsamiau finansiniai srautai yra
aprašomi pagal 2001 m. kovo 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 438/2001,
nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo
taisykles dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų, 5 straipsnio
nuostatas ir EQUAL BPD Priede.
Pateiktoje
diagramoje parodyta mokėjimų srautų
schema.
Europos socialinio fondo lėšų mokėjimų srautai
Lietuvoje
Faktiškai patirtos
išlaidos turi atitikti galutinių paramos gavėjų vykdomus mokėjimus, kuriuos
patvirtina gautos sąskaitos faktūros ir atitinkami apskaitos dokumentai,
nurodantys suteiktas paslaugas pagal EQUAL programoje ir jos Priede apibrėžtus
kriterijus.
Pagal vystymo
bendrijų mokėjimo prašymus (įgyvendinančioji institucija tikrina vystymo
bendrijų mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą) įgyvendinančioji
institucija rengia mokėjimo paraiškas vadovaujančiajai institucijai.
Vadovaujančioji
institucija tikrina ir tvirtina mokėjimo paraiškas, kurios teikiamos Finansų
ministerijos Valstybės iždo departamentui.
Šių paraiškų pagrindu Finansų
ministerijos Valstybės iždo departamentas
rengia mokėjimo paraišką Komisijai. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas perveda lėšas tiesiogiai į vystymo bendrijų sąskaitas.
Skirsnio
pakeitimai
Nr.
1084, 2007-10-02, Žin., 2007, Nr.
108-4421 (2007-10-20)
9.4.
Veiklos tinkamumas
Veikla, kuri gali būti finansuojama pagal EQUAL
programą arba gauti kitokią paramą iš Europos socialinio fondo, yra apibrėžta
1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr.
1784/1999 dėl Europos socialinio fondo ir Tinkamumo reglamente
(Nr. 1685/2000, su pakeitimais Nr. 1145/2003).
Vystymo bendrijų
veikla, kuri finansuojama iš Europos socialinio fondo, iš esmės yra 3 rūšių
Pagalba asmenims
švietimas ir profesinis mokymas, gamybinės stažuotės, pagrindinių įgūdžių
atnaujinimas, įsidarbinimo darbo rinkoje galimybes skatinančios priemonės,
pagalba mokymui, užimtumui, naujos darbo vietos ir t.t.
Pagalba struktūroms
ir sistemoms: mokymas ir jo sistemų tobulinimas, mokymo paslaugų
modernizavimas, ryšių tarp mokymo ir darbo rinkos užmezgimas, mokslinio tyrimo
institucijos, kvalifikacinių poreikių nustatymo sistemų kūrimas ir t.t.
Papildomos
priemonės: informuotumo didinimas, globos paslaugų teikimas, švietimo ir
socialinio ugdymo skatinimas, kad lengviau būtų patekti į darbo rinką, ir t.t.
Gali būti
finansuojama ir tokia veikla, kuri paprastai nėra siejama su Europos socialiniu
fondu, tačiau laikoma tinkama pagal ERDF (Europos regioninės plėtros fondo)
reglamentą (1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 1783/1999 dėl Europos regioninės plėtros fondo), EAGGF (Žemės ūkio
garantijų ir orientavimo fondo) reglamentą (1999 m. gegužės 17 d. Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 1257/1999, priimtas dėl Europos žemės ūkio
orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies
pakeičiantis bei panaikinantis kai kuriuos reglamentus) ir FIFG (Žuvininkystės
orientavimo finansinio instrumento) reglamentą (1999 m. birželio 21 d. Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 1263/1999 dėl Žuvininkystės orientavimo finansinio
instrumento). Taigi veikla, kuri tinkama finansuoti iš kitų struktūrinių fondų,
gali būti EQUAL finansuojama su tam tikrais apribojimais, jeigu tai padės
įgyvendinti programą. Tačiau tokios išlaidos galimos tik išimtiniais atvejais
ir negali pakeisti Europos socialinio fondo, kaip žmogiškųjų išteklių plėtrą
remiančio finansinio instrumento, tikslo.
Tinkamos vystymo
bendrijų ir tarptautinės veiklos išlaidos.
Komisijos
parengtame Tarptautinio bendradarbiavimo vadove aprašytos tarptautinio
valstybinių biudžeto tvarkymo procedūros ir tinkamos vystymo bendrijų veiklos
išlaidos pagal 2003 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1145/2003,
iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1685/2000 dėl struktūrinių fondų
bendrai finansuojamos veiklos išlaidų tinkamumo taisyklių.
Konkrečios
tarpvalstybinės veiklos tinkamos išlaidos gali būti šios
dalyvavimas
(kelionė, apgyvendinimas, maitinimas) dalykiniuose susitikimuose, renginiuose
ir informaciniuose vizituose, kita tarptautinio bendradarbiavimo sutarties
veiklos plane numatyta veikla;
išlaidos ryšių ir
vertimo paslaugoms, kurios būtinos keičiantis informacija ir patirtimi;
dalyvių (mokytojai,
mokiniai, darbuotojai, pagrindiniai dalyviai ir kt.) aptarnavimo išlaidos,
įtrauktos į tarptautinio bendradarbiavimo sutarties veiklos planą;
tarptautinio
bendradarbiavimo sutarties veiklos plane nurodytų prekių ir paslaugų bendro
kūrimo išlaidos;
susitikimų,
renginių, informacinių vizitų ir aptarnavimo išlaidos, įskaitant išlaidas
susitikimų patalpoms, vertimo, priėmimų, vertimo į susitarime numatytą darbinę
(-es) kalbą
(-as) išlaidos;
bendros veiklos, paslaugų
kūrimo išlaidos;
tarptautinio
bendradarbiavimo koordinavimo sekretoriato (jeigu nutariama, kad jis
reikalingas) veiklos išlaidos, konsultantų, padėjėjų, ekspertų, bendrų
apžvalgų, bendro darbo įvertinimo išlaidos ir panašiai.
10. EQUAL BPD priedas
EQUAL BPD Priede
(toliau vadinama – Priedas) procedūros ir įgyvendinimo sąlygos aprašomos
išsamiau negu pačiame EQUAL BPD, tačiau jam neprieštarauja. Priedas parengiamas
pagal 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio
bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 9 straipsnį. Priedas, kuriam
pritaria Priežiūros komitetas, siunčiamas Komisijai susipažinti.
Priedas išsamiau apibrėžia šiuos
aspektus
1.
Už EQUAL BPD įgyvendinimą
atsakingų institucijų funkcijas, užduotis ir sąsajas tarp jų, jų priežiūrą ir
kontrolę – kaip nustatyta šio dokumento 8 skyriuje.
2.
Priežiūros
komiteto darbo reglamentą – kaip nustatyta šio dokumento 8.2 poskyryje.
3.
Procedūrų ir kriterijų atranką –
kaip nustatyta šio dokumento 5.3 poskyryje.
4.
Nuolat vykdomo vertinimo
strategiją ir jos įgyvendinimo modalumus – kaip nustatyta šio dokumento 11.3
poskyryje.
5.
Finansinius srautus – kaip
nustatyta šio dokumento 9.3 poskyryje.
6.
Visuomenės informavimo planas –
kaip nustatyta šio dokumento 8.8 poskyryje.
7.
Nacionalinės EQUAL įgyvendinimo
monitoringo sistemą – kaip nustatyta šio dokumento 8.2.2 skirsnyje.
11. VERTINIMAS
11.1. Išankstinis (ex ante)
vertinimas
1999 m. birželio 21 d. Tarybos
reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių
fondų, 40 straipsnis įpareigoja vykdyti visų struktūrinių fondų programų,
įskaitant Europos Bendrijos iniciatyvas, išankstinį vertinimą.
EQUAL BPD metų išankstinį vertinimą
2003 metų spalio–gruodžio mėnesiais atliko nepriklausomų vertintojų grupė iš Strategijos
ir vertinimo paslaugų centro (CSES), padedama vietinių konsultantų (iš jų –
Rimanto Dumčiaus). Darbas buvo atliktas Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos pavedimu, kuri buvo atsakinga už darbo priežiūrą ir vertinimo
proceso koordinavimą.
Tokio išankstinio vertinimo užduotis buvo įvertinti
Lietuvoje įgyvendinamos EQUAL BPD ir BPD Priedą, išnagrinėti programos
dokumentų vidaus ir išorės sąsajas, nustatyti, kaip pagrindinis vertinimas
atspindėjo esamą būklę, ypač analizuojant EQUAL tikslines grupes ir jų padėtį
darbo rinkoje. Papildomai buvo nustatytos užduotys peržiūrėti temas, kurios
buvo pasirinktos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotų
konsultacijų metu (padedant Švedijos Dvynių programai), įvertinti patirtį,
sukauptą įgyvendinant ankstesnius PHARE projektus ir kitus pasirengimo ES
narystei instrumentus, pvz., ACCESS programas (nevyriausybinių organizacijų
gebėjimų kūrimas), taip pat įvertinti anksčiau įgyvendintų socialinių
partnerysčių mechanizmų pavyzdžius, kad būtų galima panaudoti kaip pagrindą
įgyvendinant EQUAL ir kuriant vystymo bendrijas.
Peržiūrėjęs 2003 metų rugsėjo mėnesį parengtą EQUAL
BPD projektą, CSES pateikė pasiūlymus ir rekomendacijas, kaip būtų galima
pagerinti esamos būklės analizę, ir būtinus akcentuoti su programos
įgyvendinimu susijusius aspektus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
apsvarstė ir priėmė visus pasiūlymus ir rekomendacijas. Po Socialinės apsaugos
ir darbo ministerijos ir Europos Komisijos atstovų susitikimo Briuselyje CSES
daugiau dėmesio skyrė nebe programos dokumentų komentarams, o stengėsi pateikti
konkrečias pastabas ir pasiūlymus, kurie padėtų parengti EQUAL BPD projektą.
Vadovaujantis Europos
Komisijos rekomendacijomis dėl išankstinio vertinimo procedūros, procesas buvo
interaktyvus: CSES susitiko su pagrindinių institucijų ir kitų suinteresuotų
institucijų (Lietuvos darbo biržos, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės, kalėjimų sistemos ir t.t. atstovais. Be to, vertinimo
grupės narys lankėsi nevyriausybinių organizacijų atstovams rengtame seminare
apie EQUAL programą. Šiame seminare buvo aptartos pagrindinės problemos,
susijusios su įvairiomis rizikos grupėmis. Išankstinio vertinimo grupės
atstovai aptarė įvairius EQUAL programos klausimus su Švedijos Dvynių programą
įgyvendinančiais ekspertais.
Išankstinis vertinimas buvo baigtas
2003 metų gruodį.
Išankstinis vertinimas pateiktas 3
priede.
Skirsnio
pakeitimai
Nr.
1084, 2007-10-02, Žin., 2007, Nr.
108-4421 (2007-10-20)
11.2. Rodikliai
EQUAL programa yra apibrėžusi bendrus
pagrindinius tikslus ir kitus bendrus klausimus. Apibrėžiant kiekvieną temą,
numatomi konkretesni tikslai, kuriuos būtina pasiekti. Priežiūros komitetas
tvirtina EQUAL BPD priedą, kuriame, greta bendrų minimalių Europos rodiklių,
nustatomi ir specialieji rodikliai, pagal kuriuos vertinama vystymo bendrijos
veikla ir EQUAL programos įgyvendinimo eiga. Specialieji rodikliai yra šie
finansiniai rodikliai, kurie parodo
išteklių panaudojimą;
fiziniai rodikliai, pagal kuriuos
vertinama EQUAL veikla;
rezultatų rodikliai, pagal kuriuos
matuojami tiesioginiai rezultatai;
poveikio rodikliai, pagal kuriuos
vertinamas trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis.
Lietuvoje
įgyvendinamos EQUAL 2004–2006 metų programos indėlio ir rezultatų rodikliai
Lentelė
A tema (Atviros
visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į
darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo
rinką sunkumais) –
rodikliai
Finansavimas
(mln. eurų)
Išlaidos
tarptautiniam bendradarbiavimui (partnerystei) vystymo bendrijai (TB/VB)
sudaryti (mln. eurų)
Sudarytų
TB/VB skaičius (vienetais)
TB/VB
partnerių skaičius (vienetais), partnerių apibūdinimas pagal sektorių
Nacionalinių
renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais)
Europos
masto renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus
(vienetais)
Asmenų,
dalyvavusių vystymo bendrijų remiamame profesiniame mokyme ir švietimo
priemonėse, skaičius – suklasifikuoti pagal socialiai remtinas grupes ir lytis
Asmenų,
dalyvavusių motyvacijos ir pasitikėjimo savimi skatinimo priemonėse, skaičius –
suklasifikuoti pagal socialinės rizikos grupes
Darbuotojų,
dirbančių su socialinės rizikos grupių atstovais, kurie dalyvavo profesiniame
mokyme ir įgūdžių lavinimo užsiėmimuose, skaičius (vienetais)
Finansuojamų
priemonių neigiamiems stereotipams įveikti skaičius (vienetais)
Informacijos
platinimo renginių integracijai į darbo rinką skatinti ir darbdaviams
supažindinti su socialinės rizikos grupių poreikiais skaičius – suklasifikuoti
pagal renginių temas (vienetais)
Asmenų,
gavusių naudos iš veiksmų, skirtų padėti jiems patiems spręsti savo problemas,
skaičius
G
tema (Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo skatinimas ir parama
darbo rinką palikusiems vyrams ir
moterims reintegruotis, plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo
organizavimo formas bei paramos priemones) – rodikliai
Finansavimas
(mln. eurų)
Išlaidos
TB/VB sudaryti (mln. eurų)
Sudarytų
TB/VB skaičius (vienetais)
TB/VB
partnerių skaičius (vienetais), partnerių apibūdinimas pagal sektorių
Nacionalinių
renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais)
Europos
masto renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus
(vienetais)
Asmenų,
dalyvavusių vystymo bendrijų remiamame profesiniame mokyme ir švietimo
priemonėse, skaičius – suklasifikuoti pagal socialinės rizikos grupes ir lytis
Išbandytų
priemonių ir sukurtų iniciatyvų, kuriomis siekiama suderinti šeimos gyvenimą ir
profesinę veiklą, skaičius (pvz., vaikų priežiūros schemos, pagyvenusių ir
neįgalių žmonių priežiūros schemos ir t.t.); priemonių skaičius, tenkantis
vienai vystymo bendrijai (vienetais)
Darbuotojų,
dirbančių su socialiai remtinų grupių atstovais, kurie dalyvavo profesiniame
mokyme bei įgūdžių lavinimo užsiėmimuose, skaičius
Informacijos
apie darbo laiko balansą ir lanksčias darbo organizavimo formas platinimo
renginių skaičius – suklasifikuoti pagal renginių temas (vienetais)
I tema (Parama prieglobsčio
prašytojų integracijai) – rodikliai
Finansavimas
(mln. eurų)
Išlaidos
TB/VB sudaryti (mln. eurų)
Sudarytų
TB/VB skaičius (vienetais)
TB/VB
partnerių skaičius (vienetais), partnerių apibūdinimas pagal sektorių
Nacionalinių
renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais)
Europos
masto renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus
(vienetais)
Asmenų,
dalyvaujančių vystymo bendrijų veikloje, skaičius – suklasifikuoti pagal lytis
Prieglobsčio
prašytojams surengtų kursų, kuriais siekiama palengvinti jų socialinę
integraciją į Lietuvos visuomenę bei darbo rinką, skaičius (vienetais)
Darbuotojų,
išėjusių mokymą institucijose, kurios rūpinasi prieglobsčio ieškančiais
asmenimis, skaičius
11.3. Nuolatinis vertinimas
1999 m. birželio 21
d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 40–43 straipsniai apibrėžia Lietuvoje įgyvendinamos
Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL vertinimui taikomus reikalavimus.
Atliekant Lietuvos EQUAL BPD vertinimą,
pirmiausia būtina atsižvelgti į eksperimentinį šios Europos Bendrijų
iniciatyvos pobūdį. Todėl taikomi ne tik klasikiniai vertinimo aspektai –
svarba, efektyvumas, veiksmingumas, naudingumas ir tvarumas. Įvertinami ir
procesas, paramos struktūrų veikla, politikos įgyvendinimo sistemos.
Norint veiksmingai pasinaudoti EQUAL
programos metu įgyta ir patikrinta praktika ir ją susisteminti, vertinimas turi
būti atliekamas vykdant visus EQUAL numatytus etapus, taip pat
apibūdintų išanalizavus kitur sukauptą integravimo teoriją ir praktiką.
Todėl Lietuva turi
pareikalauti, kad visos vystymo bendrijos parengtų metodologiją ir taikytų
atitinkamus savo veiklos ir pasiekimų vertinimo mechanizmus, aprašytų
patikrinamus rodiklius, kuriais galima parodyti, kaip matuojami ir vertinami
tikslai, sąnaudos ir rezultatai, taip pat apibūdintų atitinkamus pagal
tarptautinį bendradarbiavimą vykdomos bendros veiklos kontrolės ir vertinimo
mechanizmus;
vykdyti nepriklausomą nuolatinį
vertinimą BPD lygmeniu, platesniu mastu nei formaliai pagal reglamentą vykdomas
vertinimas siekiant išryškinti veiksnius, kurie padeda pasiekti inovacijų sėkmę
(nesėkmę), apibendrinti rezultatus ar užtikrinti rezultatų tvarumą.
EQUAL programa yra susijusi su
mokymusi. Įgyvendindama EQUAL programą, Lietuva įžengs į naują valdymo,
politikos klausimų sprendimo ir politikos kūrimo etapą. Nuolatinis vertinimo
procesas sudarys galimybes visoms suinteresuotoms šalims mokytis ir padėti
kurti reikiamus pajėgumus valstybiniame sektoriuje. Įgyvendinant tokią
inovacinę ir tarptautinę programą kaip EQUAL, labai svarbu 2004–2006 metais
sukurti ir plėtoti pajėgumus, kurie būtini norint tinkamai įvertinti programos
įgyvendinimo eigą ir išmokti pamokas, kurios bus svarbios kitu programavimo
laikotarpiu.
Todėl vadovaujančioji institucija nustato ir
įgyvendina nuolatinio vertinimo, kuris vyksta per visą laikotarpį, planą,
daugiausia dėmesio skirdama gebėjimų stiprinimo pamokoms, teminio tinklo
kūrimo, lyčių lygybės užtikrinimo, mažumų aprėpties ir tarptautinio
bendradarbiavimo sritims.
Išsamesnis aprašymas pateiktas EQUAL BPD Priede.
Vadovaujančioji institucija, apibrėždama nuolatinio
vertinimo kriterijus ir vykdymo tvarką, visų pirma vadovaujasi EQUAL priežiūros
ir vertinimo sistemų gairėmis, suderina ataskaitų teikimo terminus ir taiko
bendrą metodologinę strategiją (Priežiūros ir vertinimo sistemų gairės
žmogiškųjų išteklių iniciatyvai EQUAL 2000–2006 m.“, parengtos Užimtumo
ir socialinių reikalų generalinio direktorato 2000 metų liepos mėnesį,
atnaujintos EQUAL BPD vidutinio laikotarpio vertinimo ES valstybėse narėse
versija Užimtumo ir socialinių reikalų generalinio direktorato 2001 m. rugsėjo
3 dieną). Daug dėmesio turi būti skiriama bendriesiems klausimams, kurie padės
geriausiai pasinaudoti šalies ir Europos mastu vykdoma vertinimo sinergija.
Vertinant būtina atsižvelgti ir į politinę pusę, ypač
į programos poveikį padėčiai darbo rinkoje, jos įgyvendinamą politiką ir
praktiką, tokio mechanizmo įgyvendinimo šalyje veiksmingumą. Vystymo bendrijų
vertinimo rezultatai yra svarbūs atliekant reikiamos informacijos šaltinio
vertinimą.
Pirmojo nuolat vykdomo vertinimo BPD lygmeniu metu
pirmiausia peržiūrima šiame dokumente pateikta analizė. Pagrindiniai tokio
vertinimo objektai yra valdymo sistema, programos įgyvendinimo eiga, priežiūros
sistemos, atrankos procedūros ir pirmojo etapo įgyvendinimo eiga. Reikėtų
numatyti, kad tokio patikrinimo ataskaita turėtų būti pateikta iki 2005 metų
pabaigos. Kai kurios ES valstybės narės, dalyvavusios pirmajame etape, jau yra
atlikusios šio etapo vertinimą, ir Lietuva galėtų pasinaudoti kai kuriomis šių
ES valstybių narių išmoktomis pamokomis. Pirmojo (nuolat vykdomo vertinimo)
etapo specifinis uždavinys yra rinkti informaciją ir įgyti žinių, būtinų
tolesniems programavimo laikotarpiams.
Lietuvoje vykdomas EQUAL programos vertinimas
užtikrins, kad EQUAL programos įgyvendinimo rezultatai būtų tinkamai
apibendrinti ir padėtų praktiškai patikrinti vystymo
bendrijų patirties ir veiklos rezultatus, perteikti juos svarbioms
suinteresuotoms ir sprendimus priimančioms institucijoms.
Nuolatinį vertinimą turėtų vykdyti nepriklausomi
ekspertai. Tokie ekspertai parenkami pagal galiojančias nacionalines ir ES
viešuosius pirkimus reglamentuojančias taisykles. Kai Europos Komisija
patvirtina EQUAL BPD, patvirtinus EQUAL BPD Priedą, vadovaujančioji institucija
nacionaliniu mastu skelbia kvietimą teikti pasiūlymus dėl šio vertinimo
paslaugų.
Vadovaujančioji institucija, kuri taip pat atsakinga
už kontrolę ir duomenų iš vystymo bendrijų surinkimą, turimus duomenis perduoda
vertintojams.
Vadovaujančioji institucija įsteigia vertinimo
priežiūros grupę, kuri šalies mastu prižiūri vertinimo eigą ir tikrina jo
rezultatus. Šią grupę sudaro vadovaujančiosios institucijos, pagrindinių
susijusių subjektų ir Priežiūros komiteto atstovai, tarp jos narių yra ir
geriausi darbo rinkos ir socialinės aprėpties klausimų specialistai. Šios
grupės veikloje bendradarbiavimo pagrindais dalyvauja ir Europos Komisijos
atstovai.
EQUAL BPD Priede aprašomi vertinimo priežiūros grupės
įgaliojimai ir jos sudėtis, pagrindiniai nagrinėjami klausimai, vertinimo
kriterijai, ataskaitų teikimo laikas, sąsajos ir ryšiai su vystymo bendrijos ir
ES mastu vykdomos veiklos vertinimu.
11.4. Galutinis (ex post) vertinimas
Remdamasi turimais
vertinimo rezultatais, Komisija, bendradarbiaudama su vadovaujančiąja
institucija, ne vėliau kaip po 3 metų nuo programavimo laikotarpio pabaigos
atlieka galutinį vertinimą po įgyvendinimo (ex post). Atliekant šį
vertinimą, peržiūrima, kaip buvo naudojami ištekliai, įvertinamas pagalbos
veiksmingumas. Taip pat daromos išvados apie ekonominės ir socialinės
sanglaudos politikos įgyvendinimą, sėkmę arba nesėkmę lemiančius veiksnius,
apibendrinami laimėjimai ir rezultatai, įskaitant šių rezultatų tvarumą.
––––––––––––––––––––––––
Nauja priedo redakcija
Nr.
1084, 2007-10-02, Žin., 2007, Nr.
108-4421 (2007-10-20)
2004–2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL bendrojo programavimo dokumento
1
priedas
(Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
2007 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. 1084 redakcija)
Europos
BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL LIETUVOJE 2004–2006 METŲ FINANSINIAI RODIKLIAI
(mln.
eurų)
Prioritetas/metai
Išlaidos, iš viso l (2+9)
Bendras finansavimas valstybės lėšomis (3+4)
Europos socialinio fondo įnašas
Nacionalinis finansavimas valstybės lėšomis
Finansavimas iš privačių šaltinių
iš viso (5+6+7+8)
valstybės biudžetas
regiono finansavimas
savivaldybės biudžetas
kiti šaltiniai
I prioritetas (A
tema)
67,3 procento
Iš viso
10,648112
10,648112
7,986084
2,662028
2,662028
0
0
0
0
2004 metai
2,511101
2,511101
1,883326
0,627775
0,627775
0
0
0
0
2005 metai
3,776080
3,776080
2,832060
0,944020
0,944020
0
0
0
0
2006 metai
4,360931
4,360931
3,270698
1,090233
1,090233
0
0
0
0
II prioritetas
(G tema)
20 procentų
Iš viso
3,164372
3,164372
2,373279
0,791093
0,791093
0
0
0
0
2004 metai
0,759449
0,759449
0,569587
0,189862
0,189862
0
0
0
0
2005 metai
1,044243
1,044243
0,783182
0,261061
0,261061
0
0
0
0
2006 metai
1,360680
1,360680
1,020510
0,340170
0,340170
0
0
0
0
III prioritetas
(I tema)
3 procentai
Iš viso
0,474655
0,474655
0,355991
0,118664
0,118664
0
0
0
0
2004 metai
0,113917
0,113917
0,085438
0,028479
0,028479
0
0
0
0
2005 metai
0,156636
0,156636
0,117477
0,039159
0,039159
0
0
0
0
2006 metai
0,204102
0,204102
0,153076
0,051026
0,051026
0
0
0
0
Techninė pagalba
9,7 procento
Iš viso
1,534721
1,534721
1,151041
0,383680
0,383680
2004 metai
0,443012
0,443012
0,332259
0,110753
0,110753
0
0
0
0
2005 metai
0,278465
0,278465
0,208849
0,069616
0,069616
0
0
0
0
2006 metai
0,813244
0,813244
0,609933
0,203311
0,203311
0
0
0
0
Išlaidos
iš viso skyriuje per metus
0
0
0
0
2004 metai
3,827479
3,827479
2,870610
0,956869
0,956869
0
0
0
0
2005 metai
5,255424
5,255424
3,941568
1,313856
1,313856
0
0
0
0
2006 metai
6,738957
6,738957
5,054217
1,684740
1,684740
0
0
0
0
Iš viso
15,821860
15,821860
11,866395
3,955465
3,955465
0
0
0
0
________________________
2004–2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL Bendrojo programavimo dokumento
2 priedas
BENDROJE
EQUAL DUOMENŲ BAZĖJE (ECDB) ESANTYS DUOMENYS
Galutinė versija, antrasis etapas
A.
Bendroji informacija (nuolat teikiama informacija)
SRITYS
Duomenų tipas, straipsniai
A1
Id
kodai
Europos = valstybės +
nacionalinis ID
Kiekvienai
vystymo bendrijai Europos lygiu suteikiamas unikalus kodas. Jį sudaro
daugiausia 4 raidės, kurios leidžia identifikuoti ES valstybę narę, ir x
simbolių, kaip nusprendžia ES valstybė narė
A2
Paraiškos
būklė
Nurodyti paraiškos būklę
Išrinkti tinkamą
o atrankos procese
o atrinkta
o tarptautinis bendradarbiavimas sukurtas
o vystymo bendrija uždaryta
B. Vystymo
bendrijų steigimas (1 veiksmas – nuolat teikiama informacija)
B1
Datos
o Paraiškos data, datos laukelis
o Atrinkimo data, datos laukelis
B2
Vystymo bendrijos
pavadinimas
Nacionaline kalba
Teksto laukelis – ne
daugiau kaip 80 ženklų
Paprastai ir trumpai
B3
Vystymo
bendrijos pavadinimas
Tarptautiniais
simboliais
Teksto laukelis –
daugiausia 80 ženklų
Lotyniškomis raidėmis be žyminčių raidžių
B4
Pareiškėjo
partneriai
Kiekvienam,
spustelti sąraše nariai
Vystymo bendrijos
steigėjai
o Partneris 1
o Partneris 2
o Partneris ...n
B5
Vystymo
bendrijos vadovaujančioji organizacija
Vienas iš partnerių
lentelės
Partneris,
administruojantis vystymo bendriją ir atsakingas už jos finansinę veiklą.
Jeigu vystymo bendrija turi savo teisinį statusą, tokia struktūra nurodoma
partnerių sąraše.
Spustelti
sąraše nariai
B6
Kitos
funkcijos
Kiekvienam,
spustelti sąraše nariai
o Vystymo bendrijų strategijos kūrimas ir planavimas
o Eksperimentinės veiklos koordinavimas
o Priežiūra, duomenų rinkimas
o Vertinimas
o Tarpvalstybinių partnerysčių koordinavimas
B7
EQUAL tema-
priemonė
Daugiausia 1
pasirinkimas
o Užimtumo gebėjimai – patekimas į darbo rinką
o Užimtumo gebėjimai – kova su rasizmu
o Verslumas – verslo kūrimas
o Verslumas – socialinė ekonomika
o Prisitaikymo galimybės – mokymasis visą gyvenimą
o Prisitaikymo galimybės – informacinės technologijos
o Lygios galimybės – šeimos gyvenimo ir profesinės
veiklos suderinimas
o Lygios galimybės – skirtumų tarp lyčių mažinimas
o Prieglobsčio prašytojai
B9
Geografinė/sektorinė vystymo bendrija
Daugiausia
1 pasirinkimas
Geografinės teritorijos dydis pagal NUTS lentelę
Jeigu
geografinė
o Kaimo vietovė
o Miesto
teritorija
o Kitokia
geografinė teritorija
Jeigu sektorinė
Daugiausia
1 pasirinkimas
●
Ekonomikos sektorius
o Žemės ūkis
o Pramonė
o Paslaugos
● o Specifinės diskriminacijos ir nelygybės problemos
B10
Vystymo
bendrijų būklė
Daugiausia 1
pasirinkimas
Juridinis statusas
o Asociacija be
juridinio statuso
o Ne pelno
organizacija
o Konsorciumas
o ....
B10b
Ankstesnė partnerystė
Daugiausia
1 pasirinkimas
o Nėra
o Taip ≤ 2 metai
o Taip > 2
metai
Teksto
laukelis: paaiškinimai apie ankstesnę (-es) partnerystę (-es)
B11
Vystymo
bendrijų kalbiniai įgūdžiai
4 slinkimo paieškos
meniu (Scroll down)
1 pasirinkimas
es/cs/da/de/et/el/en/fr/it/lv/lt/hu/mt/nl/pl/pt/sk/sl/fi/sv
2 pasirinkimas: es/cs/da/de/et/el/en/fr/it/lv/lt/hu/mt/nl/pl/pt/sk/sl/fi/sv
3 pasirinkimas
es/cs/da/de/et/el/en/fr/it/lv/lt/hu/mt/nl/pl/pt/sk/sl/fi/sv
4 pasirinkimas
es/cs/da/de/et/el/en/fr/it/lv/lt/hu/mt/nl/pl/pt/sk/sl/fi/sv
B12
Vystymo bendrijų veikimo BI
pagrindimas
Daugiausia
1 pasirinkimas
o Vienas partneris dalyvauja ADAPT/EMPLOYMENT/EQUAL 1
raunde
o Du arba daugiau partnerių dalyvauja A/E/E
o Niekas nedalyvauja A/E/E
B13
Vystymo
bendrijų pagrindimas
Vystymo bendrijos,
nagrinėjamos problemos, aktualumo vertinimo ir gauto sprendimo patikrinimo
pagrindimas
Teksto laukelis
Teksto laukelis
vertimas į anglų kalbą arba pasirinktinai į kitą kalbą (atlieka vystymo
bendrija arba ES valstybė narė)
B14
Vystymo
bendrijos tikslai
Atsakas į pagrindimą,
vystymo bendrijos tikslai
Teksto laukelis
Teksto laukelis
vertimas į anglų kalbą arba pasirinktinai į kitą kalbą (atlieka vystymo
bendrija arba ES valstybė narė)
B15
Eksperimentinės
veiklos pobūdis
Pasirinkti
tinkamą
+
++
+++
++++
o Pagalba asmenims
o Orientavimas ir konsultacijos
o Mokymas
o Mokymas darbo
vietoje
o Įdarbinimas
o Darbų rotacija
ir pasidalijimas
o Pagalba
įsidarbinant (+ savarankiškai dirbantiems asmenims)
o Integruotos
priemonės (pagalba integravimuisi)
o Pagalba struktūroms ir sistemoms ir papildomos
priemonės
o Darbo vietų
kūrimas ir parama
o Mokytojų,
dėstytojų ir darbuotojų mokymas
o Įdarbinimo
paslaugų tobulinimas – įdarbinimo struktūros
o Mokymo
programų koncepcija – sertifikavimas
o Pasirengimas techniniams
pokyčiams
o Darbo
organizavimas, patekimo į darbo rinką palengvinimas
o Orientavimas
ir socialinės paslaugos
o Informuotumo
didinimas, informacija ir viešumas
o Diskriminavimo
pobūdžio tyrimas ir analizė
B16
Inovacijos
Pasirinkti tinkamą
+
++
+++
++++
o Orientuota į procesą
o Orientuota į tikslą
o Orientuota į kontekstą
Teksto laukelis
B17
Diskriminuojamos
grupės ir diskriminavimo sritys
Pasirinkti tinkamą
kiekviename skyrelyje
(procentais)
o Pagalba asmenims
V
M
o Bedarbiai
o Dirbantys
o Kiti (be statuso, socialiai remtini...)
100
o Migrantai, etninės mažumos…
o Prieglobsčio prašytojai
o Gyventojai,
nepriklausantys emigrantų grupei arba prašantiesiems prieglobsčio
100
o Fizinė negalia
o Protinė negalia
o Gyventojai, neturintys negalios
100
o Piktnaudžiaujantys narkotinėmis medžiagomis
o Benamiai
o Buvę kaliniai
o Specifinė diskriminacija
o Specifinės diskriminacijos nėra
100
o < 25 metai
o 25–50 metų
o > 50 metų
100
o Pagalba
struktūroms bei sistemoms ir papildomos priemonės
+
++
+++
++++
o Amžius
o Prieglobstis
o Negalia
o Bendra diskriminacija
o Žema kvalifikacija
o Rasinė diskriminacija
o Religija
o Seksualinė orientacija
o Parama verslui
o Nedarbas
B18
Įgaliojimai
1
Nacionaliniai partneriai
Teksto
laukelis
Teksto
laukelis: jeigu galima, vertimas į anglų kalbą
2
Dalyviai- suinteresuotos organizacijos
Pasirinkti
tinkamą
o Asmeninės atsakomybės skatinimas
o Kolektyvinės atsakomybės ir veikimo gebėjimo ugdymas
o Dalyvavimas kuriant vystymo bendriją
o Dalyvavimas veikloje ir vertinimo procese
o Pagrindinių veikėjų požiūrio ir elgesio pokyčiai
Teksto laukelis
Teksto laukelis,
pasirinktinai, vertimas į anglų kalbą
B19
Europos
socialinio fondo biudžetas
Daugiausia 1
pasirinkimas
Visam vystymo bendrijos
veikimo laikotarpiui skiriamas bendras biudžetas (Europos socialinio fondo +
nacionalinis)
o < 250000 eurų
o 250000–500000 eurų
o 500000–1000000 eurų
o 1000000–1500000 eurų
o 1500000–2000000 eurų
o 2000000–5000000 eurų
o > 5000000 eurų
Bendro biudžeto dalis,
skiriama tarptautinei veiklai (procentais)
B21
Numatomas
arba pageidautinas tarptautinis bendradarbiavimas
Pasirinkti tinkamą
+
++
+++
++++
- Keitimasis
informacija ir patirtimi
- Lygiagretus
inovacinių strategijų kūrimas
- Naujų strategijų
importas, eksportas arba taikymas
- Bendra plėtra
- Keitimasis
mokiniais/mokytojais/darbuotojais
Teksto laukelis
Teksto laukelis
vertimas į anglų kalbą arba pasirinktinai į kitą kalbą (atlieka vystymo
bendrija arba ES valstybė narė)
B22
Tarptautinis
bendradarbiavimas – prioritetai
Pasirinkti tinkamą
o BEfr o BEnl o CZ o DK o DE o EE o EL o ES o FR o IE o IT o CY o LV o LT o LU o HU o MT o NL o AT o PL o PT o SI o SK o FI o SE o UKgb o UKni o prioritetų
nėra
B23
Atnaujinta
o Datos laukelis
C. Vystymo
bendrijos nariai (nuolat teikiama informacija)
C1
Vardas,
pavadinimas
Teksto laukelis
C2
Santrumpa
(neprivaloma) Teksto
laukelis
C3
Adresas
Teksto laukelis: sąsaja
su pašto kodu (nuts) ir šalimi
C4
Tel.
Teksto laukelis
C5
Faksas
Teksto laukelis
C6
El.
paštas
Teksto laukelis
C7
Tinklalapis
Teksto laukelis
C8
Organizacijos
rūšis
Daugiausia 1
pasirinkimas
o Valstybės institucija (nacionalinė, regioninė,
vietinė)
o Įmonė
o Darbdavių organizacija
o Profesinė sąjunga
o Finansų institucija
o Prekybos, pramonės ir amatų rūmai
o Organizacija, teikianti paramą ir konsultacijas
rizikos grupei priklausantiems asmenims
o Įdarbinimo paslaugos
o Socialinė įmonė
o Socialinės paslaugos
o Mokslo/mokymo organizacija
o Universitetas/mokslinio tyrimo organizacija
o Vystymo bendrijos valdymui įsteigtas konsorciumas
o Kita
C8b
Organizacijos
rūšis
Nacionalinių partnerių
apibūdinimas, jų veikla, klientai, partnerių organizacijų veikla, naudojamos
metodologijos (neprivaloma)
Teksto laukelis
Teksto laukelis
vertimas į anglų kalbą arba pasirinktinai į kitą kalbą (atlieka vystymo
bendrija arba ES valstybė narė)
C9
Teisinė
forma
Daugiausia 1 pasirinkimas
o Viešoji įstaiga
o Ne pelno organizacija (įskaitant nevyriausybines
organizacijas)
o Viešoji kapitalo turinti organizacija
o Sąjunga, konfederacija
o Kooperatyvas
o Privati
o Be juridinio statuso
C10
Asmuo
ryšiams
Pareigos
V.P.
El. paštas
Tel.
C11
Organizacijos
dydis
Daugiausia 1 pasirinkimas
Nuolatiniai darbuotojai
o < 10 darbuotojų
o 10–50 darbuotojų
o 50–250 darbuotojų
o > 250
C12
Įstojimo
į vystymo bendriją data
Datos laukelis
C13
Išstojimo
iš vystymo bendrijos data
Datos laukelis
C14
Paskutinis
įrašas apie narystę vystymo bendrijoje
Datos laukelis
D.
Darbo programos įgyvendinimas (tarptautinis bendradarbiavimas įgyvendintas) (2
etapas – nuolat teikiama informacija)
D1
Datos
o Tarptautinio bendradarbiavimo įgyvendinimas
D2
Vystymo
bendrijos pavadinimas
D3
Vystymo
bendrijos pavadinimas (tarptautinis)
D4
Dalyvaujantys
partneriai
Kiekvienam,
spustelti sąraše nariai
Vystymo bendrijos
nariai
o Partneris 1
o Partneris 2
o Partneris ...n
D5
Vystymo
bendrijos vadovaujančioji organizacija
D6
Kitos
funkcijos
Žr. B
D7
EQUAL
tema – priemonė
Žr. B
D8
Potemės
Žr. B
D9
Geografinė/sektorinė
Žr. B
D10
Vystymo
bendrijos statusas
Žr. B
D11
Vystymo
bendrijos kalbos įgūdžiai
Žr. B
D12
Vystymo
bendrijos dalyvavimo bendrijos iniciatyvoje pagrindimas
Žr. B
D13
Vystymo
bendrijos pagrindimas
Žr. B
D14
Vystymo
bendrijos tikslai
Žr. B
D15
Planuojamos
įgyvendinti eksperimentinės veiklos pobūdis
Žr. B
D16
Inovacijos
Žr. B
D17
Diskriminuojamos
grupės ir diskriminavimo pobūdis
Žr. B
D18
Įgaliojimai
Žr. B
D19
Biudžetas
Žr. B
D25
Vystymo
bendrijos susitarimas
Teksto laukelis: vystymo bendrijos
susitarimo santrumpa, ir, jeigu reikia, kaip priedas pridedamas vystymo
bendrijų susitarimas
D25a
Tarptautiniai
partneriai
Pasirinkti tinkamą
Spustelti vystymo bendrijų sąraše (plg. ID kodas)
o Tarptautinis partneris 1
o Tarptautinis partneris 2
o Tarptautinis partneris ... n
G.
Kita informacija, kurios reikia priežiūrai vystymo bendrijos lygmeniu vykdyti
(metinė konsoliduota informacija)
G1
Diskriminuojamos
grupės ir diskriminavimo sritys
Bendras pagalbos gavėjų
skaičius per metus, asmenys/metai (1 d. – 7 val., 1 sav. – 5 d., 1 mėn. – 4
sav., 1 m. – 12 mėn.)
Pasirinkti tinkamą
kiekviename skyriuje
(procentais)
o Pagalba asmenims
V
M
o Bedarbiai
o Dirbantys
o Kiti (be statuso, socialiai remtini...)
100
o Migrantai, etninės mažumos …
o Prieglobsčio prašytojai
o Ne migrantai ir prieglobsčio neprašantys gyventojai
100
o Fizinė negalia
o Protinė negalia
o Psichinė liga
o Negalios neturintys gyventojai
100
o Piktnaudžiaujantys toksinėmis medžiagomis
o Benamiai
o (Buvę) kaliniai
o Kiti
diskriminuojami (dėl religijos, seksualinės orientacijos)
o Nediskriminuojami asmenys
100
o < 25 metai
o 25–50 metų
o > 50 metų
100
o Pagalba
struktūrai bei sistemoms ir papildomos priemonės
+
++
+++
++++
o Amžius
o Prieglobstis
o Negalia
o Lyčių diskriminacija
o Žema kvalifikacija
o Rasinė diskriminacija
o Religija
o Seksualinė orientacija
o Parama verslumui
o Nedarbas
G2
Išlaidos
Vystymo bendrijos
pateikiamas bendros sumos vertinimas (Europos socialinio fondo ir
nacionalinės) per metus (suapvalinti iki 1000 eurų)
Raidinis-skaitmeninis
laukelis
G3
Išlaidų klasifikavimas pagal
eksperimentinės veiklos rūšis
(procentais)
I.
Nacionalinė veikla
o Pagalba
asmenims
o Orientavimas ir konsultavimas
o Mokymas
o Mokymas darbo vietoje
o Įdarbinimas
o Darbų rotacija ir darbų pasidalijimas
o Pagalba įsidarbinant (+savarankiškai dirbantiems)
o Integruotos priemonės (kelias į integraciją)
o Pagalba
struktūrai bei sistemoms ir pagalbinės priemonės
o Darbo vietų
kūrimas ir parama
o Mokytojų,
dėstytojų ir darbuotojų mokymas
o Įdarbinimo
paslaugų tobulinimas – įdarbinimo institucijos
o Mokymo
programų koncepcijos – sertifikavimas
o Pasirengimas
techniniams pokyčiams
o Darbo
organizavimas, patekimo į darbo rinką gerinimas
o Konsultavimas
ir socialinės paslaugos
o Informuotumo
didinimas, informacija, viešumas
o Diskriminavimo
požymių tyrimas ir analizė
II. Tarptautinė
veikla
o Keitimasis
informacija ir patirtimi
o Lygiagretus
inovacinių strategijų kūrimas
o Importas,
eksportas arba naujų strategijų taikymas
o Bendra plėtra
o Keitimasis
mokytojais, mokiniais/darbuotojais
Iš viso
100
G5
Darbas
nacionaliniu ir tarpvalstybiniu mastu
Teksto laukelis
G6
Tinklo
kūrimas nacionaliniu ir Europos lygiu
Teksto laukelis
___________________
Papildyta
priedu
Nr.
1084, 2007-10-02, Žin., 2007, Nr.
108-4421 (2007-10-20)
2004–2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL bendrojo programavimo dokumento
3 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. 1084
redakcija)
Europos
Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos Lietuvoje išankstinis vertinimas
1. ĮVADAS
Šiame priede pateiktas Europos Bendrijų
iniciatyvos EQUAL programos Lietuvoje (toliau vadinama – EQUAL, programa)
išankstinio vertinimo projektas. Išankstinį vertinimą Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos vardu atlieka Strategijos ir vertinimo paslaugų centras
(„Centre for Strategy and Evaluation Services“) (toliau vadinama – Centras).
1.1. EQUAL išankstinio vertinimo tikslas
EQUAL išankstinio vertinimo tikslai
nustatyti, ar EQUAL – tinkama priemonė
spręsti problemoms, atskleistoms vertinant esamą padėtį, ir įgyvendinti
nustatytiems tikslams;
nustatyti, ar iniciatyva turi deramai
apibrėžtas strategines kryptis, prioritetus ir tikslus;
prisidėti prie tikslų kiekybinio vertinimo,
išnagrinėti siūlomų rodiklių tinkamumą ir padėti sukurti tinkamą stebėsenos bei
vertinimo struktūrą;
išnagrinėti įgyvendinimo ir stebėsenos
tvarkos tinkamumą.
Pagal 1999 m. birželio 21 d. Tarybos
reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl
struktūrinių fondų, 41 straipsnį turi būti atliekamas Europos Bendrijų
iniciatyvos programos išankstinis vertinimas ir jo santrauka įtraukta į
programą. Išankstinis vertinimas ne tik tenkins formalius reikalavimus, bet ir
padės gerinti programos dokumentų kokybę, nes bus pateikta pasiūlymų
konkrečiais klausimais, pvz., dėl rodiklių atrankos ir privataus sektoriaus
įtraukimo į EQUAL ir vystymo bendrijų veiklą.
Pirmasis
išankstinio vertinimo projektas pagrįstas 2003 m. rugsėjo 30 d. EQUAL projektu.
Atlikta programos projekto peržiūra, susitikta su Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos ir Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros atstovais
aptarti pagrindinių klausimų. Be to, Centro ekspertas surengė su suinteresuotomis
organizacijomis keletą preliminarių susitikimų, kuriuose aptarti pagrindiniai
su programa ir jos įgyvendinimu susiję klausimai.
1.2. Pagrindinė informacija, svarbiausi
klausimai ir metodologija
1.2.1.
EQUAL –
pagrindinė informacija
EQUAL finansuoja Europos socialinis fondas,
ji skirta išbandyti naujiems kovos su diskriminavimu ir nelygybe darbe būdams,
parengti novatoriškiems sprendimams, kaip pašalinti kliūtis rinkoje dalyvauti
asmenims iš neturinčių palankių sąlygų grupių. Be to, siekiama palengvinti
prieglobsčio ieškančių asmenų integraciją. 2000–2006 metų programavimo
laikotarpiu ES skirs EQUAL iniciatyvai apie 3 mlrd. eurų greta nacionalinio
bendro finansavimo. Taigi EQUAL suteikia daug galimybių spręsti kai kurias
opias socialinės atskirties problemas šių dienų Europoje.
Kai kurie esminiai EQUAL principai išskiria šią iniciatyvą iš
kitų priemonių, kurias numatoma finansuoti pagal pagrindines struktūrinių fondų
programas (Lietuvoje – pagal 1 tikslą). EQUAL visų pirma pagrįsta viešojo,
privataus ir savanoriško sektorių atstovų strateginės partnerystės principu.
Tokios partnerystės vadinamos vystymo bendrijomis, veikiančiomis sektorių arba
teritoriniu pagrindu. Kitos svarbiausios ypatybės – ryškus teminis principas,
privalomas tarpvalstybinis matmuo (padedantis dalytis gerąja patirtimi ir
kuriantis Europos pridėtinę vertę), inovacijos ir dalyvaujančiųjų įgalinimas.
Kiti svarbiausi principai – veiksmingos rezultatų sklaidos akcentavimas ir
novatoriškos veiklos, skatinančios lygias galimybes darbe, įtraukimas į
nacionalinę bei Europos užimtumo politiką ir priemones.
Svarbu įvertinti EQUAL
platesniame Europos kontekste. EQUAL remiama veikla susijusi su keturiais
Europos užimtumo strategijos ramsčiais: 1) užimtumas; 2) verslumas;
3) gebėjimas prisitaikyti; 4) lygios vyrų ir moterų galimybės.
Pagrindiniai šios strategijos tikslai
pasiekti visų asmenų grupių
didelį užimtumą šalies ūkyje (darbo rinkoje);
pereiti nuo pasyvios kovos su
nedarbu prie ilgalaikio darbumo ir darbo vietų kūrimo skatinimo;
taikyti naują darbo
organizavimo būdą, kad ES įmonės galėtų prisitaikyti prie ekonominių pokyčių,
vienu metu derindamos saugumą ir suderinamumą, o gyventojai – visą gyvenimą
mokytis;
sukurti visiems lygias
galimybes patekti į darbo rinką.
Be to, svarbu įvertinti EQUAL
platesniame politiniame kontekste pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 13
straipsnį (įtrauktą į Amsterdamo sutartį), kuris apima visų formų
diskriminaciją. Naudojantis išplėsta Komisijos kompetencija pagal 13 straipsnio
nuostatas, priimtos dvi Komisijos direktyvos ir Bendrijos kovos su
diskriminacija veiksmų 2001–2006 metų programa. Šių dokumentų apibūdinimas
direktyva dėl diskriminavimo
dėl rasės ar etniškumo įvairiose srityse, įskaitant užimtumą ir mokymą, prekes
ir paslaugas;
direktyva dėl diskriminavimo
dėl amžiaus, neįgalumo, seksualinės orientacijos ir religijos ar tikėjimo, bet
apsiribojant užimtumu ir mokymu;
Veiksmų programa, apimanti
diskriminavimą visais pirmiau minėtais pagrindais.
1.2.2.
EQUAL
Lietuvoje
EQUAL Lietuvoje 2004–2006 metais skirta
apie 14 mln. eurų iš ES lėšų ir 3,5 mln. eurų iš nacionalinių finansavimo
šaltinių. Lietuvos institucijos nurodžiusios tris prioritetus – temines sritis
1 lentelė. EQUAL Lietuvoje
2000–2006 metų teminiai prioritetai
A tema: atviros visiems darbo rinkos skatinimas
sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie
susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais.
G tema
šeimos
gyvenimo ir profesinės veiklos derinimo skatinimas ir parama darbo rinką palikusių vyrų ir moterų
reintegracijai plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas
bei paramos priemones.
I tema
parama prieglobsčio prašytojų
integracijai.
Šaltinis – Bendrijų iniciatyvos programos
projektas 2003-09-30, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Lietuva 2004 m. gegužės 1 d. įstos į ES ir
turės teisę dalyvauti įgyvendinant ES struktūrinių fondų programas (ir EQUAL).
Pirmieji kvietimai teikti paraiškas pagal EQUAL Europos lygmeniu paskelbti 2001
metais. Antrąjį kvietimą numatoma skelbti 2004 metų viduryje. Lietuva numato
atsiliepti į antrąjį kvietimą; planuojama vystymo bendrijas pradėti finansuoti
nuo 2005 m. sausio 1 dienos.
Nors bendra EQUAL finansavimo suma maža,
palyginant su pagrindinėmis Europos socialinio fondo priemonėmis pagal
2004–2006 metų 1 tikslą Lietuvoje (kurios kaip ir EQUAL skirtos spręsti
nelygybės klausimams ir konkrečioms problemoms, su kuriomis susiduria palankių
sąlygų neturinčios socialinės grupės), bet poveikis turėtų būti didelis –
Bendrijos iniciatyvos taps svarbiu forumu, skirtu išbandyti ir plėtoti
novatoriškiems naujiems veikimo būdams, kaip spręsti diskriminacijos darbe ir
platesnes socialinės atskirties problemas (būdams, kurie, jeigu pasirodys
sėkmingi, bus įtraukti į Europos socialinio fondo 1 tikslo artimiausių
metų programą Lietuvoje).
1.2.3. Svarbiausi klausimai
Yra keli svarbiausi su EQUAL įgyvendinimu
susiję klausimai. Pirmasis klausimas – kokiu mastu esamos socialinių partnerių
bendrijos, veikiančios Lietuvoje ir remiamos vietinių arba ES finansuojamų
pasirengimo narystei programų (pvz., PHARE ekonominės socialinės sanglaudos
(toliau vadinama – PHARE ESS) programos ir nevalstybinėms organizacijoms
skirtos ACCESS programos), gali būti išplėtotos taip, kad taptų platforma EQUAL
finansuojamoms vystymo bendrijoms. Antrasis klausimas – ar iš esamų iniciatyvų
galima pasimokyti, kaip efektyviau įgyvendinti EQUAL. Trečiasis klausimas –
kaip geriausia taikyti tarpvalstybinį matmenį. Reikės nustatyti, su kurių ES
šalių ar regionų vystymo bendrijomis geriausia bendradarbiauti Lietuvos
bendrijoms. Tai lems konkrečios vystymo bendrijos teminė orientacija. Ketvirta,
esant palyginti kukliam finansavimui, bus svarbu turimus išteklius paskirstyti
įvairioms temoms ir tikslinėms grupėms taip, kad būtų užtikrintas reikiamas
poveikis.
Ne mažiau svarbūs klausimai – vidaus
atitiktis: kiek trys prioritetinės temos ir keturi veiklos būdai
atitinka pagrindines Bendrijų iniciatyvos nuostatas, ir išorės atitiktis: kiek
trys prioritetai atitinka ES ir nacionalinę politiką ir ar galima EQUAL sąsaja
su kitomis ES ir nacionalinėmis programomis, ypač su Europos socialinio fondo 1
tikslo programa (visų pirma 3 priemonė, skirta socialinės atskirties problemai
spręsti).
1.3. Centro metodologija
Vertindamas EQUAL dokumentus, Centras
atliks keletą užduočių
2 lentelė. Pagrindinės išankstinio
vertinimo užduotys
1 užduotis
Suformuluoti vertinimo struktūrą ir atlikti
ankstesnių programų peržiūrą
2 užduotis
Atlikti programos stiprybių, silpnybių, galimybių ir
grėsmių (toliau vadinama – SSGG) analizės vertinimą (prireikus tiesiogiai
prisidedant prie dabar atliekamo darbo ties SSGG)
3 užduotis
Atlikti programos vidaus ir išorės atitikties
analizę
4 užduotis
Kiekybiškai išreikšti tikslus
5 užduotis
Įvertinti siūlomos veiklos vertinimo sistemą
(įskaitant stebėsenos ir vertinimo tvarką)
6 užduotis
Persvarstyti preliminarų finansavimo paskirstymą
prioritetams ir priemonėms
7 užduotis
Persvarstyti įgyvendinimo tvarką
8 užduotis
Parengti galutinę EQUAL išankstinio vertinimo
ataskaitą
Be to, Centras numato surengti pokalbius su
pagrindinių suinteresuotųjų organizacijų atstovais (gavęs Socialinės apsaugos
ir darbo ministerijos sutikimą).
3 lentelė. Numatomi pokalbiai
Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija – pagrindiniai už EQUAL atsakingi darbuotojai.
Žmonių išteklių plėtros
programų paramos fondas – direktorius ir skyrius, susijęs su EQUAL (kiek
žinoma, jame bus 3 darbuotojai).
Lietuvos darbo birža ir
keletas teritorinių darbo biržų (pokalbiai su darbuotojais, atsakingais už
EQUAL įgyvendinimą vietos lygmeniu).
EQUAL darbo grupės
nariai.
Lietuvos invalidų
reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba Socialinės apsaugos
ir darbo ministerijos Neįgaliųjų socialinės integracijos skyrius.
Vilniaus miesto
savivaldybės Užimtumo skyrius.
Vilniaus darbo rinkos
mokymo ir konsultavimo tarnyba (ir (ar) Panevėžio tarnyba – tik telefonu).
Tautinių mažumų ir
išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Europos Komisijos
(toliau vadinama – EK) delegacija, stojimo klausimus kuruojantis darbuotojas
arba Vidaus reikalų ministerijos skyrius, atsakingas už PHARE ESS 2000.
Kitos pagrindinės
suinteresuotosios organizacijos (pvz., nevalstybinės organizacijos,
bendruomenių grupės, savanorių organizacijos, privačios įmonės, jau dalyvavusios
įgyvendinant socialinės partnerystės programas Lietuvoje).
Antrąjį išankstinio vertinimo programos projektą
numatoma pateikti 2003 metų lapkričio antrojoje pusėje; jame bus atsižvelgta į
šiuo metu rengiamą programos priedą.
1.4. Ataskaitos struktūra
Ataskaitos struktūra yra tokia
2 skyrius: nurodomi svarbiausi ankstesnės
patirties dalykai, pateikiamos pastabos apie esamos padėties vertinimą ir SSGG
analizę, analizuojami siūlomi prioritetai ir priemonės, nagrinėjamas numatomas
finansavimo paskirstymas veiklai ir temoms, nurodoma, ar siūloma įgyvendinimo
tvarka atitinka nacionalines ir ES politikos nuostatas ir programas;
3 skyrius: pateikiamos išvados ir rekomendacijos,
numatomi tolesni veiksmai.
1. SVARBIAUSIŲ KLAUSIMŲ APŽVALGA
Šiame skyriuje apžvelgiami svarbiausi su
išankstiniu vertinimu susiję klausimai.
2.1.Naudinga ankstesnė patirtis
ES lygmeniu EQUAL
pagrįsta Bendrijos iniciatyvų ADAPT ir „Employment“, finansuotų 1994–1999
metais, veikla. Nors EQUAL veikimo būdas unikalus, bendrieji šių iniciatyvų
tikslai panašūs. ADAPT ir „Employment“ programomis irgi siekta integruoti
palankių sąlygų neturinčias grupes ar asmenis į darbo rinką, taikant
partnerystės principą.
Komisija yra sukūrusi ADAPT ir
„Employment“ programų duomenų bazę, kurioje sukaupta per 10000 projektų
įgyvendinimo patirtis. Toliau nurodyti pagrindiniai veiksniai, lėmę ADAPT ir
„Employment“ programų remtų projektų sėkmę. Tikėtina, kad panašūs veiksniai
laiduos ir sėkmingą EQUAL įgyvendinimą.
4 lentelė. Naudinga ADAPT ir
„Employment“ programų patirtis (1994–1999 metai)
Sukurtos vietos ar
regioninės partnerystės, kurias sudaro įvairūs veikėjai, palengvinantys
integravimąsi į darbo rinką ir darbo vietų kūrimą.
Plėtotas tarptautinis
bendradarbiavimas siekiant gerinti rezultatus ir skatinti novatoriškų veikimo
būdų taikymą.
Vadovautasi aiškia ir
suderinta strategija, padedančia spręsti esamas ir numatomas darbo rinkos ir
mokymo problemas.
Nuolat stebėta, vertinta
ir lyginta su standartais veikla ir rezultatai.
Gebėta įtraukti veiklos
rezultatus į politiką ir praktiką (politinius sprendimus priimantys pareigūnai,
bendrovės, socialiniai partneriai ir kiti), taikant veiksmingas sklaidos
priemones bei metodus siekiant atitikties darbo rinkos ir politikos
reikalavimams.
Šaltinis – Užimtumo ir socialinių reikalų
generalinis direktoratas (toliau vadinama – Direktoratas), Bendrijų iniciatyvų
skyrius.
Akivaizdu, kad galima pasimokyti iš
ankstesnės patirties – tiek ankstesnio programavimo laikotarpio (1994–1999
metai), tiek 2000–2006 metų EQUAL įgyvendinimo 15 ES
valstybių narių. Kitas svarbus informacijos šaltinis – EQUAL bendroji duomenų
bazė (ECDB), kurioje sukaupta informacija apie visas ES finansuojamas vystymo
bendrijas. Duomenų bazėje yra naudingų šiuo metu veikiančių bendrijų pavyzdžių
ir duomenų apie EQUAL suinteresuotąsias organizacijas – viešojo, privataus ir
savanoriško sektorių atstovus.
Naudingų dalykų galima rasti ir
esamose Lietuvos socialinės partnerystės schemose, taip pat nacionalinėse
programose, pvz., Nacionalinėje užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje ir
pasirengimo narystei programose, pvz., PHARE ESS.
Toliau apžvelgiama nacionalinių
ir pasirengimo narystei ES programų įgyvendinimo patirtis.
Lietuvoje veikia keletas
partnerystės schemų, skirtų asmenų (ir socialinių grupių), neturinčių palankių
sąlygų darbo rinkoje, problemoms spręsti. Visoje Lietuvos teritorijoje
veikiančios 46 teritorinės darbo biržos dažnai prisiima pagrindines funkcijas
arba bent jau dalyvauja įgyvendinant tokias partnerystės schemas. Visos
teritorinės darbo biržos yra sudariusios bendradarbiavimo sutartis su
įvairiomis organizacijomis bei institucijomis, taip pat nevalstybinėmis
organizacijomis, sprendžiančiomis įvairių socialinių grupių, neturinčių
palankių sąlygų darbo rinkoje, problemas (iš jų neįgaliųjų, vyresnių nei 55
metų asmenų, jaunimo, sugrįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų, tautinių mažumų
atstovų, moterų), savivaldybėmis, įmonėmis ar įstaigomis, teikiančiomis
socialines, profesinio mokymo ir švietimo paslaugas.
Šios institucinio pobūdžio
partnerių bendrijos prisideda prie socialinės adaptacijos ir reabilitacijos
(pvz., siunčia klientus specializuotiems paslaugų teikėjams, kurie atlieka
tolesnius integravimo ar reintegravimo į darbo rinką veiksmus), tikslinių
grupių darbumo ir prisitaikomumo didinimo (pvz., profesinis mokymas ir
švietimas), įsidarbinimo užtikrinimo (pvz., subsidijuojamas įdarbinimas),
informavimo, darbo rinkos tendencijų stebėjimo, papildomo vietinių užimtumo
iniciatyvų finansavimo panaudojimo (pvz., savivaldybių finansuojamos užimtumo
programos). Šios partnerių bendrijos rodo, kad Lietuvoje jau veikia naudingi
socialinės partnerystės mechanizmai, kuriais galima remtis kuriant novatoriškas
vystymo bendrijas pagal EQUAL.
Vertingos patirties įgyta ir
įgyvendinant PHARE ekonominės ir socialinės sanglaudos (ESS) programą, kuri iš
pradžių planuota tik trijuose tiksliniuose regionuose (PHARE ESS 2000), tačiau
vėliau išsiplėtė visoje Lietuvoje. Šios programos finansuojami projektai
(žmogiškųjų išteklių plėtros; profesinio mokymo priemonių, skirtų palankių
sąlygų darbo rinkoje neturinčioms grupėms) dažnai buvo novatoriški ir sudarė
naujas partnerystės struktūras, vienijančias įvairias anksčiau
nebendradarbiavusias suinteresuotąsias organizacijas. Novatoriškumas iš tiesų
buvo vienas iš formalių atrankos kriterijų, taikomų labai konkurencingos
atrankos procedūros metu, nes paraiškų gauta kur kas daugiau nei tikėtasi.
Daugelis šių naujų partnerių
bendrijų kreipėsi dėl finansavimo pagal PHARE ESS 2001, tikėdamosi, kad galės
įgyvendinti naujas bendradarbiavimo priemones ir metodus, padėsiančius kovoti
su socialine atskirtimi ir diskriminacija. Vienas iš svarbiausių PHARE
programos kuriamos pridėtinės vertės aspektų – mokomosios kelionės į kitas ES
valstybės nares pasikeisti patirtimi, užmegzti naujų ryšių ir plėtoti
partnerystę su panašiomis organizacijomis. Taigi tikėtina, kad EQUAL
tarpvalstybinis matmuo labai prisidės prie pridėtinės vertės kūrimo.
PHARE ACCESS – pasirengimo
narystei priemonė, skirta nevalstybinėms organizacijoms ir pasižyminti stipriu
tarpvalstybiniu matmeniu, – gali būti laikoma svarbia pasirengimo EQUAL baze.
Ji rėmė Lietuvos nevalstybines organizacijas, kurios rūpinasi marginalinių ir
palankių sąlygų neturinčių grupių (mažumų, neįgaliųjų, gatvės vaikų, bedarbių,
alkoholikų ir narkomanų mažuose miesteliuose ir kaimuose, kalinių ir ŽIV
infekuotų asmenų) socialine integracija. Manoma, kad tarpvalstybinis matmuo
ypač stiprina bendradarbiavimą tarp partnerių iš senųjų ES valstybių narių ir
valstybių, kurios rengiasi tapti ES narėmis, padeda kurti novatoriškus darbo
metodus.
Deja, daugelis PHARE projektų
stokojo institucinio tęstinumo, todėl ribojo galimybes įtraukti naujus darbo
metodus ir priemones į nacionalines programas.
EQUAL, siekianti išbandyti
naujas ir novatoriškas priemones, įtraukti jas į nacionalinę užimtumo ir
socialinės integracijos politiką, turėtų remtis iki šiol pasiekta nacionalinių
programų ir pasirengimo narystei priemonių pažanga.
2.2. Esamos padėties įvertinimas ir SSGG
analizė
2.2.1.
Pastabos apie esamos
padėties įvertinimą
Esamos padėties įvertinimas (2
skyrius) apima daugelį svarbiausių klausimų, kurie turėtų būti įtraukti į
Bendrijų iniciatyvos programą. Tačiau kai ką galima tobulinti. Būtų naudinga
įtraukti SSGG lentelę. Antra, nors pateikti partnerystės principu įgyvendinamų
projektų, skirtų tam tikroms ar palankių sąlygų neturinčioms grupėms,
pavyzdžiai, reikėtų atskleisti projektų naudingą patirtį, pasiektus rezultatus
ir poveikį. Be to, reikia užpildyti kai kurias duomenų spragas arba
paaiškinti, kodėl duomenų nėra.
2.1 poskyryje pateikta bendroji informacija
apie pagrindines Lietuvos užimtumo rinkos tendencijas (aktyvumą, nedarbą,
lanksčios darbo tvarkos taikymą ir panašiai). Šią informaciją papildo lentelė,
kurioje nurodomi Lietuvos ir ES skirtumai (2001 ir 2002 metų duomenys). Tačiau
išvadų skyrių reikėtų perrašyti. Dabar pateikiamas Lietuvos darbo rinkos
trūkumų sąrašas (žr. 9 ir 10 puslapius[1]). Būtų geriau pateikti stiprybių ir
silpnybių santrauką, t. y. SSGG lentelę, apibendrinančią esamą padėtį.
Pvz., kalbant apie moteris darbo rinkoje, nurodomi tik trūkumai (mažai
savarankiškai dirbančių moterų, retai taikomas darbas ne visą darbo laiką). Bet
akivaizdu, kad yra ir teigiamų dalykų – didesnis už ES vidurkį moterų
aktyvumas, mažesnis nei vyrų nedarbas. Kai kurie iš šių dalykų nurodyti
dokumente „Bendras užimtumo politikos prioritetų įvertinimas“, kurį parengė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Direktoratu. Taigi SSGG
lentelė pateiktų labiau suderintą vaizdą.
Trūkumų santraukos teiginiai (9–10 puslapiai)
ne visada išplaukia iš pirmiau einančio teksto. Taigi yra pavojus, kad, nors ir
įtikinami, kai kurie iš šių teiginių yra vertinamojo pobūdžio. 2.2.2 poskyryje
trūkumų sąrašą reikia pagrįsti įrodymais; pavyzdys – teiginys „mažumų socialinė
atskirtis“. Kokiais duomenimis jis pagrįstas.
2.2.2 poskyryje kai kurie dalykai
kartojami. Tekstas 8 puslapyje kartoja 7 puslapio nuostatas apie švietimą ir
jaunimą. Rašoma, kad darbo jėga Lietuvoje gana išsilavinusi, bet jaunimo
kvalifikacija žemesnė nei vyresnio amžiaus asmenų. Vieną iš šių pastraipų
reikėtų išbraukti.
2.3 skyriuje pateikta informacija kartu su
analize apie nelygybę ir diskriminaciją Lietuvos darbo rinkoje. Šis skyrius
apima visas svarbiausias tikslines grupes – neįgaliuosius, vyresnius nei 55
metų asmenis, jaunimą, tautines mažumas, prieglobsčio prašytojus ir kitus.
Apskritai čia tinkamai atspindėtos opiausios problemos – kliūtys, su kuriomis
darbo rinkoje susiduria kiekviena tikslinė grupė, integracijos ir
reintegracijos į darbo rinką klausimai. Tačiau kai kuriais atvejais esamos
padėties analizę būtų galima tobulinti pasinaudojant Lietuvos socialinės
partnerystės projektų, remiamų pagal nacionalines ir ES programas ir skirtų
palankių sąlygų neturinčioms ar socialiai atskirtoms grupėms, patirtimi. Nors
pateikiama tinkamų pavyzdžių iš esamų ar ankstesnių iniciatyvų, tekstas daugiau
aprašomojo pobūdžio, t. y. nurodomos dalyvaujančios organizacijos, bet
neapžvelgiami iki šiol pasiekti rezultatai, poveikis ir naudinga patirtis.
Naudingą patirtį reikėtų labiau išryškinti.
Derėtų nurodyti esamų socialinės partnerystės iniciatyvų, apimančių įvairias
viešojo, privataus ir savanoriško sektorių suinteresuotąsias organizacijas,
pavyzdžių, nes tai bus pagrindas steigti vystymo bendrijas. Pabrėžiant teigiamą
patirtį, kartu reikėtų pateikti esamų socialinių partnerysčių problemas, kad
vystymo bendrijos galėtų jų išvengti.
Esamos padėties aprašymas rodo, kad kai
kuriais atvejais labai trūksta duomenų teiginiams pagrįsti. Tačiau reikia
pažymėti, kad teritorinės darbo biržos, registruodamos bedarbius, nerenka
asmens duomenų apie buvusį įkalinimą, narkotikų vartojimą, tautybę, religiją ar
seksualinę orientaciją. Tai reikėtų nurodyti programoje ir pateikti visus
duomenų stokos atvejus. Tolesniam programavimo darbui galėtų pasitarnauti
specialios apklausos, kurios tais atvejais, kai turima labai mažai duomenų,
padėtų nustatyti specifines palankių sąlygų neturinčių grupių problemas.
Toliau pateikiamos pastabos apie esamos
padėties aprašymo 2.3 skyrių.
Skyriuje, kuriame aptariamos neįgaliųjų
atskirties problemos, galėtų būti trumpai aprašyti savanoriškų ir bendruomenės
organizacijų, ginančių neįgaliųjų interesus, tipai ir įgyvendinami partnerystės
susitarimai. Apklausos duomenimis, neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos apskritai
organizuotos geriau už tas, kurios atstovauja kitoms palankių sąlygų
neturinčioms grupėms. Be nevyriausybinių ir skėtinių organizacijų, yra kelios
įmonės (dažnai priklausančios susijusioms nevyriausybinėms organizacijoms),
kuriose per 50 procentų darbuotojų – neįgalieji.
Be to, yra reabilitacijos, profesinio mokymo įstaigų,
darbo centrų, sprendžiančių neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus ir
remiančių jų integraciją į darbo rinką, tinklas. Jos jau seniai sudariusios
partnerystės sutartis su teritorinėmis darbo biržomis, darbo rinkos mokymo
institucijomis, savivaldybėmis ir kitomis. Teritorinės darbo biržos turi
padalinius ar bent jau specialiai parengtus darbuotojus, dirbančius neįgaliųjų
integracijos į darbo rinką srityje. Be to, neįgalieji traktuojami darbo rinkoje
kitaip nei kitoms palankių sąlygų neturinčioms grupėms priklausantys asmenys –
pagal subsidijuojamo įdarbinimo programą apmokamas visas minimalusis darbo
užmokestis neįgaliajam vienerius metus, o kitoms palankių sąlygų neturinčioms
grupėms priklausantiems asmenims šis laikotarpis perpus trumpesnis. Kai kuriose
teritorinėse darbo biržose neįgalieji, kuriems taikomos subsidijuojamo
įdarbinimo schemos, sudaro daugiau nei 12 procentų visų tokios schemos dalyvių.
Šie dalykai turėtų atsispindėti aprašomojoje analizėje, siekiant tobulinti
neįgaliųjų esamos padėties apžvalgą.
Kalbant apie priešpensinio amžiaus asmenis,
reikėtų atidžiau pažvelgti į asmenų, kuriems daugiau kaip 55 metai,
kompiuterinio raštingumo analizę. Atrodo, kad Lietuvoje yra reikiamų kursų
naudojimosi informacijos ir komunikacijos technologijomis pagrindams ugdyti.
Didesnė problema – vyresnių nei 55 metų asmenų motyvacija to mokytis ir kaina.
Esamos padėties analizėje teigiama, kad 2002 metais priešpensinio amžiaus asmenys
aktyviausiai dalyvavo vykdant viešųjų darbų programas. Pateikiamą dydį reikėtų
patikrinti, nes jis, Vilniaus teritorinės
darbo biržos duomenimis, ne 10
procentų, o tik 8 procentai. Be to, viešųjų darbų programos nebūtinai
tinkamiausios pagyvenusiesiems, nes dažnai siūlo fizinį darbą lauke.
Diskriminavimas dėl amžiaus dažnai tampa
kliūtimi vyresniems asmenims dalyvauti pokalbyje ar gauti darbą. Moterų ir vyrų
lygių galimybių kontrolierius 2002 metais nustatė ir išnagrinėjo 126 diskriminacinius darbo skelbimus, kurių pusė buvo susiję
su diskriminacija dėl amžiaus, o pusė – su diskriminacija dėl lyties.
Nors manoma, kad organizacijos, skirtos vyresniems nei 55 metų asmenims, galėtų
būti tinkamos partnerės kuriant specialias užimtumo programas, iki šiol teritorinės darbo biržos bendradarbiavo su tokiomis organizacijomis
daugiausia simboliškai arba iš viso nebendradarbiavo.
Lietuva – organizacijos „Europos Sąjunga
senstančiai kartai“ (EURAG) narė (13 puslapis). Kokie pagrindiniai
dalyvavimo šioje visos Europos organizacijoje tikslai, ar galima įgyti
naudingos patirties, kurią galima būtų taikyti kuriant ir įgyvendinant EQUAL
tarpvalstybinės partnerystės matmenį.
Kalbant apie jaunimą, reikėtų išplėsti
konkrečių grupių, susiduriančių su problemomis darbo rinkoje, analizę.
Našlaičiai ir kaimo jaunimas stokoja kvalifikacijos, darbo ir socialinių
įgūdžių, tačiau pagrindinė problema – motyvacijos stoka, kurią dar didina
neigiama socialinė aplinka. Tačiau daugelis kitų jaunimo grupių, nurodytų
Bendrajame programavimo dokumente (toliau vadinama – BPD), nebūtinai neturi
palankių sąlygų. Remiantis pokalbiu su Vilniaus teritorinės darbo biržos atstovais, jauni vyrai, atlikę karo tarnybą, ar
besimokantis jaunimas nebuvo laikomi palankių sąlygų neturinčiomis grupėmis.
Akivaizdu, kad jaunos šeimos ir nepilnamečiai tėvai susiduria su darbo rinkos
prieinamumo problema, nors ir yra laisvų darbo vietų, pvz., siuvimo pramonėje
ir mažmeniniame sektoriuje; darbo ne visą darbo laiką galimybės ribotos,
trūksta lanksčių darbo organizavimo metodų.
Teritorinės darbo biržos yra įsteigusios specializuotus padalinius
– jaunimo darbo centrus. Juose veikia koordinavimo tarybos, sudarytos iš
pagrindinių suinteresuotųjų organizacijų atstovų. Sudarytos bendradarbiavimo
sutartys su daugeliu jaunimo nevyriausybinėmis organizacijomis Lietuvoje ir
užsienyje. Darbo centrai aktyviai dalyvavo įgyvendinant pasirengimo narystei
programas, remiančias žmogiškųjų išteklių plėtrą.
Kalbant apie asmenis, grįžusius iš
įkalinimo vietų, greta kalėjimų esančios teritorinės darbo biržos glaudžiai su jais bendradarbiauja – rūpinasi jų
reabilitacija, informuoja juos apie galimybes įsidarbinti ir parengimą grįžti į
darbo rinką. Su kaliniais pagal regionus dirba 6 teritorinės apskričių
darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos, priklausančios Lietuvos darbo
rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybai. Panevėžio darbo rinkos konsultavimo ir
mokymo tarnyba turi daugiausiai darbo su buvusiais kaliniais patirties, ypač su
moterimis – kalinėmis ar buvusiomis kalinėmis. Panevėžio ir Kauno apskričių
tarnybos yra parengusios ilgalaikes mokymo ir konsultavimo programas iš
įkalinimo vietų sugrįžusiems asmenims, o kitos 4 tarnybos dirba su kaliniais
nesistemingai, tik tam tikrais atvejais. Ilgalaikes bausmes atliekantys
kaliniai – pažeidžiamiausi socialinės atskirties ir grįžimo į darbo rinką
atlikus bausmę požiūriu, nes jų įgūdžiai ir kvalifikacija išėjus iš įkalinimo
įstaigos būna pasenę. Be to, egzistuoja reikiamų socialinių įgūdžių formavimo,
motyvacijos ir pasitikėjimo savimi grįžtant į darbo rinką problema. Kaip ir
kitose Europos šalyse esama ir recidyvinio nusikalstamumo, būtinybės ištrūkti
iš užburto rato problemų.
Kaip nurodyta situacijos analizėje,
galimybės lavintis ir dirbti įkalinimo įstaigose vis dar labai ribotos. Tačiau
reikia išsamesnės įmonių, galinčių įdarbinti kalinius, kurie dar atlieka ar jau
atlikę bausmę, analizės. Akivaizdu, kad įdarbinimas labai svarbus buvusių
nusikaltėlių reabilitacijai. Situacijos analizėje reikėtų patyrinėti ir
partnerystės susitarimų tarp kalėjimų administracijos ir bendrojo lavinimo,
profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų galimybes. Be to, yra viena
nevyriausybinė organizacija, sprendžianti kalinių ir iš įkalinimo įstaigų
išėjusių asmenų problemas, – Kalinių globos draugija.
Kalbant apie priklausomybę nuo narkotikų,
pateikiamas aprašymas remiamų projektų, padedančių geriau suprasti narkomanijos
Lietuvoje problemas, o nevyriausybinėms organizacijoms, sveikatos priežiūros
sektoriaus darbuotojams veiksmingiau atlikti narkomanijos prevenciją ir
narkomanų reabilitaciją (16 puslapis). Tekste nurodyta, kad daugelis šių
projektų pradėti įgyvendinti 2000 metais. Tačiau būtų pravartu pridėti šių
projektų sukauptos naudingos patirties analizę. Joje būtų galima nurodyti ir
iki šiol remiamų projektų poveikį.
Grįžus prie pateiktų duomenų apie mažumų
grupių aktyvumą (16 puslapis), aiškiai matyti esant didesnio mažumų nedarbo ir
įvairių mažumų grupių dalyvavimo darbo rinkoje skirtingumų problemą. Analizę
reikėtų padaryti išsamesnę ir paaiškinti kai kuriuos duomenis. Pirmiausia, ar
yra kitų priežasčių, dėl kurių mažumų dalyvavimas mažesnis nei lietuvių – pvz.,
ar galima dalyvavimo skirtumus sieti su amžiaus demografiniais duomenimis. Kur
labiau susitelkusios mažumos – kaime ar mieste. Čia padėtų konteksto duomenys.
Antra, ar yra duomenų, kurie leistų manyti,
kad įvairių mažumų grupių aktyvumo ir nedarbo skirtumus galėtų paaiškinti kiti
veiksniai, ne tik kalbos problema ir patiriama diskriminacija darbo rinkoje.
Pavyzdžiui, ar rusai nukenčia neproporcingai daugiau nei kitos senstančios
darbo jėgos grupės dėl istorinių veiksnių, t. y. kvalifikuotos Rusijos darbo
jėgos emigracijos į Lietuvą tarybiniais laikais. Ar lenkai neproporcingai
susitelkę kaimo vietovėse, kur nedarbas didesnis, o pajamos mažesnės. Ar lenkų ir
rusų mažumas veikiančios darbo rinkos tendencijos susijusios su skirtingais
dinaminiais veiksniais. Kokie tie veiksniai.
Išankstinio vertinimo grupė surengė pokalbį
su Tautinių mažumų ir išeivijos departamento darbuotojais. Gauta informacija,
atrodo, prieštarauja išvadai, kad tautinės mažumos yra darbo rinkoje
diskriminuojama grupė. Politiniu lygmeniu Lietuvos Respublikos Vyriausybė
įgyvendina kovos su diskriminacija politiką ir jau veikia teisės aktai, skirti
kovai su tam tikrų rūšių diskriminacija. Be to, parengti projektai teisės aktų
dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetencijos išplėtimo siekiant
panaikinti diskriminaciją visais kitais pagrindais (ir dėl tautybės). Tai
leistų kontrolieriui stebėti lygių galimybių įgyvendinimą ir analizuoti skundus
dėl kitų formų diskriminacijos, taip pat suteiktų patikimų duomenų, kurių dabar
Lietuvoje trūksta.
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas
nurodė šiuos veiksnius, galinčius paaiškinti didesnį tautinių mažumų atstovų
nedarbą
tautinės mažumos susitelkusios Lietuvos
regionuose, šiuo metu patiriančiuose ekonominių sunkumų (pvz., Šalčininkų
rajonas ir Visagino miestas) ir nepatraukliuose privačiam verslui;
yra išsilavinimo skirtumų. Paskutinė
gyventojų apklausa rodo, kad kai kurių tautybių (taip pat rusų ir lenkų)
išsilavinimas žemesnis nei kitų Lietuvoje gyvenančių tautybių atstovų.
Lietuviai irgi nėra labiausiai išsilavinę Lietuvoje, tačiau geriau nei, pvz.,
rusai;
labai svarbus veiksnys – lietuvių kalbos
mokėjimas, tačiau jis aktualus tik tam tikroms profesijoms, kur kalbą mokėti
labai svarbu. Lietuvių kalbą prasčiau moka vyresni ne lietuvių tautybės žmonės,
ypač rusai.
Romų bendruomenę Lietuvoje sudaro tik 2571
asmuo. Jų atskirties darbo rinkoje problemą išspręsti labai sunku, ir tai
nurodyta vertinant esamą padėtį. Jau matyti teigiamas Romų integracijos į
Lietuvos visuomenę 2000–2004 metų programos poveikis. (Prašome atkreipti
dėmesį, kad esamame programos projekte minėtos programos laikotarpis nurodytas
klaidingai – 2002–2004 metai.) Ypač daug dėmesio skiriama jaunosios kartos
išsilavinimui. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas glaudžiai
bendradarbiauja su Romų bendruomenės centru ir kitomis romų nevyriausybinėmis
organizacijomis (kurių yra 16), taip pat teritorinėmis darbo biržomis, siekdamas
spręsti romų socialinės atskirties problemas ir didinti darbo prieinamumą.
Tačiau dirbti sunku dėl uždaros romų bendruomenės, vaidmenų modelių ir
bendruomenės lyderių nebuvimo joje – šie dalykai kitose ES valstybėse narėse ir
valstybėse, kurios rengiasi stoti į ES, dažniausiai yra.
Tekstą apie mažumoms atstovaujančias
nevyriausybines organizacijas reikėtų išplėsti. Kokį vaidmenį šios
organizacijos galėtų suvaidinti programoje. Antra, neaiški galutinio teiginio –
kad „Lietuvoje yra tik kelios skėtinės organizacijos“ – prasmė.
Kalbant apie prieglobsčio prašytojus (17–18
puslapiai), vieną iš privalomų EQUAL temų, esama padėtis aprašyta išsamiai.
Tačiau neanalizuojama, kaip narystė ES galėtų veikti prieglobsčio suteikimo
būklę Lietuvoje. Lietuvos siena netrukus taps ES išorės siena – kaip tai keistų
prieglobsčio tendencijas ir migrantų srautus. Dabar daugelis pabėgėlių – iš
Rusijos; ar ši padėtis pasikeis po įstojimo į ES. Ar Lietuva galėtų būti
patraukli kitoms grupėms. Jeigu taip, kodėl.
Pateikta nebloga moterų darbo rinkoje
padėties apžvalga, tačiau ketvirtąją pastraipą (19 puslapis) reikėtų tobulinti,
nes esamas tekstas atrodo labiau kaip teiginys, nepagrįstas empiriniais
duomenimis. Tolesnėje pastraipoje pateikiami duomenys apie požiūrį į moterų
vaidmenį darbe, visuomenėje ir panašiai. Ją reikėtų perkelti aukščiau, kad
pirmiau minėta ketvirtoji pastraipa neatrodytų nepagrįsta. Pagaliau, kalbant
apie teiginį, kad moterų darbo užmokestis sudaro 81 procentą vyrų darbo
užmokesčio, – kaip šis rodiklis skiriasi nuo ES vidurkio.
Galiausiai 2 skyrius apie darbo rinką
galėtų būti papildytas nauju poskyriu – po 2.3 poskyrio, kuriame
apibendrinamos šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos nacionalinės ir ES programos,
skirtos palankių sąlygų neturinčių grupių problemoms spręsti, ir nurodomas jų
indėlis, ypač lyčių lygybės ir lygių galimybių požiūriu (ir platesni socialinės
atskirties klausimai). 2.2 ir 2.3 poskyriuose pateikiama programų pavyzdžių,
tačiau būtų gerai pateikti pagrindinių programų santrauką, nurodyti jų įgyvendinimo
tvarką ir sėkmingumo laipsnį. Pravartu būtų išryškinti jau veikiančius
sėkmingus partnerystės mechanizmus, kurių pagrindu galėtų būti kuriamos EQUAL
vystymo bendrijos.
2.2.2. Pastabos apie SSGG
analizę
2.2 poskyryje pateiktos išvados, padarytos
remiantis esamų darbo rinkos tendencijų Lietuvoje analize. Tačiau šiuo metu yra
tik pagrindinių trūkumų santrauka. Reikėtų, kad santraukoje būtų išryškintos ir
stiprybės. Centras pateiks savo pastabas apie pateiktą SSGG analizę galutiniame
išankstinio vertinimo ataskaitos projekte. Kalbant apie jau nurodytus trūkumus,
jie atrodo tinkamai atskleisti, tačiau vienu ar dviem atvejais, pvz., kai
teigiama, kad tautinės mažumos patiria socialinę atskirtį, tai atrodo
nepagrįsta jokiais duomenimis ar kitais empiriniais įrodymais.
Centras padės Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijai parengti SSGG analizę, remdamasis savo patirtimi, susijusia su
EQUAL kitose Europos šalyse.
2.3. Prioritetinės temos ir veikla
2.3.1 Prioritetinės temos
Pagal EQUAL Lietuvoje bus remiamos trys
temos – A tema „Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas
lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką“, G tema „Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos derinimo skatinimas“ ir I tema „Parama
prieglobsčio prašytojų integracijai“. Šios temos atrinktos iš aštuonių galimų.
Devintoji tema, susijusi su prieglobsčio prašytojais, buvo privaloma. Bendrijos
iniciatyvos programoje pateikiamas strateginis temų pasirinkimo pagrindimas ir
nurodoma (29 puslapis): Lietuvos prioritetų pasirinkimas pagrįstas nelygybės ir
diskriminacijos darbo rinkoje analize, nacionalinės ir ES užimtumo politikos
prioritetų nustatymu ir konsultavimosi procedūromis [……], atsižvelgiant į
pagrindinius strateginius užimtumo politikos dokumentus: Lietuvos Respublikos
užimtumo didinimo 2001–2004 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2001 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 529 (Žin., 2001, Nr. 40-1404), bendrąjį
Lietuvos užimtumo politikos prioritetų įvertinimą ir Lietuvos bendrąjį
socialinės įtraukties memorandumą, taip pat Bendrojo programavimo dokumento
nuostatas (BPD, 30.09.03).
Temos pasirinktos tinkamai ir atitinka platesnį
nacionalinės ir Europos politikos kontekstą. Toliau pateikiama kiekvienos temos
analizė.
A tema „Atviros visiems darbo rinkos
skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką“ atitinka
ir esamos padėties įvertinimą, kuriame pabrėžiami sunkumai, patiriami į darbo
rinką bandančių grįžti moterų ir ilgalaikių bedarbių, ir platesnį politikos
kontekstą. Pvz., Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų
programoje nurodytas poreikis šalinti dalyvavimo darbo rinkoje kliūtis palankių
sąlygų neturinčioms grupėms. Šiame dokumente akcentuojamas ir lygių galimybių
darbo rinkoje visiems skatinimas, ypač poreikis šalinti patekimo į darbo rinką
kliūtis.
G tema „Šeimos
gyvenimo ir profesinės veiklos derinimo skatinimas“ atitinka nacionalinius
užimtumo politikos tikslus. Bendrajame Lietuvos užimtumo politikos
prioritetų įvertinime ir BPD 1 tikslo įvertinime akcentuojama, kad Lietuvoje
lankstūs darbo organizavimo metodai taikomi kur kas rečiau nei kitose ES
valstybėse, tai riboja kai kurių grupių, ypač vaikus auginančių moterų,
dalyvavimą darbo rinkoje. Platesnis lanksčių darbo organizavimo formų taikymas
padėtų derinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, ypač moterims, kurių darbo
ne visą darbo laiką rodiklis Lietuvoje daug mažesnis už ES vidurkį.
I tema „Parama prieglobsčio prašytojų integracijai“
– privalomoji, todėl nėra labai svarbu, ar ji atitinka nacionalinę politiką.
Vis dėlto, kadangi po to, kai Lietuva įstos į ES, jos siena taps ES išorės
siena, bus labai svarbu tinkamai spręsti prieglobsčio klausimus. Čia verta
pabrėžti ES politikos svarbą – EK jau ėmėsi priemonių bendrai ES prieglobsčio
politikai formuluoti. ES vadovai 1999 metų spalio mėnesį susitarė, kad reikėtų
parengti bendrąsias taisykles ir principus, sudarančius bendrąją Europos
prieglobsčio sistemą, ir ši sistema rengiama. Pirmasis standartų ir priemonių
rinkinys turėtų įsigalioti iki 2004 metų gegužės.
2.3.2. Pastabos apie prioritetus ir
priemones
Kalbant apie G temą, nepaisant to, kad
pabrėžta būtinybė skatinti Lietuvos darbdavius taikyti lanksčias darbo
organizavimo formas ir taip padėti derinti šeimos ir profesinį gyvenimą, taip
pat reikėtų pabrėžti ir būtinybę plėsti ir tobulinti vaikų priežiūros paslaugas
– priemonę, prisidedančią prie platesnio lanksčių darbo organizavimo formų
taikymo. Vaikų priežiūra nurodyta kaip galima remiama veikla, bet reikėtų
plačiau panagrinėti vaikų priežiūros vaidmenį suteikiant moterims, išėjusioms
iš darbo rinkos auginti vaikų, daugiau galimybių sugrįžti į darbą.
Kalbant apie I temą, siūlomos priemonės
prieglobsčio problemoms spręsti, švietimo, mokymo poreikio ir kiti klausimai
deramai aptarti. Tačiau reikėtų nurodyti, kokį poveikį prieglobsčio klausimų
sprendimui Lietuvoje gali turėti narystė ES. Antra, po to, kai Lietuva įstos į
ES, jos siena taps ES išorės siena, ir tai reikėtų pažymėti.
2.3.3. Prioritetinių
temų išorės atitiktis
Reikalauta, kad atliekant išankstinį
vertinimą būtų išnagrinėtas išorės atitikties klausimas, t. y. kokiu laipsniu
dvi siūlomos prioritetinės temos ir viena privalomoji tema atitinka nacionalinę
bei ES politiką ir prioritetus. Taigi Centras įvertino siūlomus prioritetus
pagal įvairius strateginius bei politinius dokumentus ir peržiūrėjo kitą turimą
medžiagą apie EQUAL lygiagrečias nacionalines bei ES programas, pvz., 1 tikslo
Europos socialinio fondo matmenį.
2.3.3.1.
ES politikos kontekstas
Europos lygmeniu EQUAL akivaizdžiai svarbi
Europos užimtumo strategija ir keturi jos ramsčiai (užimtumas, prisitaikomumas,
lygios galimybės ir verslumas). Šios strategijos svarba pabrėžiama Bendrijos
iniciatyvos programos 3.2 poskyryje, kalbant apie Europos užimtumo gaires ir
strategijos horizontaliuosius tikslus, kuriais valstybės narės vadovaujasi
rengdamos nacionalinius užimtumo veiksmų planus. 23 puslapyje paaiškinta,
kokios temos, nurodytos Lietuvos nacionaliniame užimtumo veiksmų plane, veiks EQUAL
įgyvendinimą: 1) prevenciniai veiksmai; 2) žmogiškųjų išteklių ir mokymosi visą
gyvenimą plėtra; 3) darbo jėgos pasiūlos didinimas; 4) lyčių lygybė; 5)
integracija į darbo rinką ir kova su diskriminacija.
Vertinant, kaip prioritetinės temos
atitinka Europos užimtumo strategiją, galima teigti, kad A tema pirmiausia
padės didinti socialinę atskirtį patiriančių grupių darbumą prevenciniais
veiksmais, skirtais šalinti kliūtims dalyvauti darbo rinkoje ir mokymo,
tobulinimosi, profesinio orientavimo ir konsultavimo karjeros klausimais
veikloje. G tema padės didinti užimtumą ir skatins lygias galimybes. Kalbant
apie užimtumą, perkvalifikavimo veikla padės asmenims, laikinai pasitraukusiems
iš darbo rinkos (pvz., auginti vaikų), vėl grįžti į ją ir susirasti naujų darbo
galimybių. Naujų sprendimų, susijusių su vaikų priežiūra, paieškos turėtų
didinti lygias galimybes moterims. Lanksčių darbo organizavimo formų skatinimas
padės daugiau moterų, faktiškai atskirtų nuo darbo rinkos, susirasti darbą.
2.3.3.2.
Nacionalinės politikos kontekstas
Su EQUAL susiję nacionaliniai
dokumentai apima bendrąjį užimtumo politikos prioritetų įvertinimą (2002 metų
vasaris), kurį parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir EK Užimtumo ir
socialinių reikalų generalinis direktoratas. Šio dokumento nuostatų
įgyvendinimas buvo kontroliuojamas, ir tai neabejotinai svarbus dokumentas.
Jame pateiktas išsamus esamos padėties įvertinimas, iš esmės atitinkantis BPD
nurodytas darbo rinkos tendencijas. Politikos lygmeniu jis kaip ir Europos
užimtumo strategija itin pabrėžia lanksčios darbo rinkos ir darbo vietų kūrimo
svarbą.
Šiuo požiūriu svarbi ir Lietuvos
Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa, kurios tikslas – labai
sumažinti nedarbą (ypač ilgalaikį) Lietuvoje ir gerokai padidinti įgyvendinant
aktyviąsias darbo rinkos priemones dalyvaujančių bedarbių. Abiejuose
dokumentuose pripažįstama, kad norint sėkmingai didinti dalyvavimą, mažinti
ilgalaikį nedarbą ir kita būtina skatinti palankių sąlygų neturinčias
socialines grupes ar su itin didelėmis patekimo į darbo rinką kliūtimis
susiduriančias grupes vėl grįžti į darbo rinką. Darbo jėgos pasiūlos didinimas,
nurodytas nacionaliniame užimtumo veiksmų plane ir įvardytas svarbiu EQUAL
veiksniu, ypač aktualus Lietuvai, kurioje mažėja aktyvumas, o gyventojai
sensta. Abi strategijos ir jų svarba apibūdinti BPD 3.2 ir 3.3 poskyriuose.
Bendrasis įtraukties memorandumas –
Komisijos iniciatyva, kurioje dalyvauja Lietuva. Ji svarbi EQUAL, kadangi jos
pagrindiniai tikslai yra kovoti su skurdu ir mažinti socialinę atskirtį. Labai
ryški orientacija į užimtumą – priemonę socialinei įtraukčiai didinti – ir
socialinio dialogo bei partnerystės vaidmenį inicijuojant pokyčius. Šis
memorandumas tinkamai apibūdintas dokumente kaip svarbus EQUAL įgyvendinimui.
Aptariant G temą, pateikta naudinga nuoroda
į svarbų nacionalinį dokumentą – Bendrąjį nacionalinį įtraukties memorandumą,
kuris apima šeimos ir profesinio gyvenimo derinimo priemones. Be to, pateiktos
nuorodos į ADAPT ir „Employment“ programas, veikusias 1994–1999 metais ir
apėmusias šias problemas. Aptariant I temą, galėtų būti nuoroda į būsimą ES
bendrąją prieglobsčio sistemą ir faktą, kad po to, kai Lietuva įstos į ES, jos
siena taps ES išorės siena.
2.3.3.3. Ryšiai ir sinergetika su vidaus ir
ES finansuojamomis programomis
Svarbu kuo labiau išryškinti galimą EQUAL
sąsają su kitomis ES finansuojamomis ar nacionalinėmis programomis, kurių
tikslai panašūs ar iš dalies sutampa. Nors EQUAL veikimo būdas unikalus,
kadangi tai tarsi inovacijų bandymų laukas, kitų programų tikslai ar tikslinės
grupės gali būti panašūs.
Naudos gavėjai pagal Europos socialinio fondo 1 tikslo
programą (kaip ir pagal EQUAL) – palankių sąlygų neturinčios ir socialinę
atskirtį patiriančios grupės. Žmogiškųjų išteklių plėtros prioriteto 3 priemonė
skirta šiems asmenims: moterims, neįgaliesiems, buvusiems kaliniams, vyresniems
nei 55 metų asmenims ir jaunimui iki 25 metų. Pagal šią priemonę bus
teikiamos praktinio mokymo galimybės, siekiant didinti tikimybę įsidarbinti. Be
to, bus teikiamos konsultacijos ir parama asmenims, norintiems įkurti savo
verslą. Nors pagal EQUAL įkurtos vystymo bendrijos sudarys inovacinį
institucinį pagrindą spręsti nepalankias sąlygas turinčių asmenų problemas,
susijusias su darbu, tačiau būtų pagrįsta siekti, kad vystymo bendrijos
skatintų tikslines grupes kuo labiau pasinaudoti galimybe gauti finansavimą
pagal Europos socialinio fondo 1 tikslą.
2.3.3.4. Išvados apie išorės atitiktį
BPD, teminių prioritetų pasirinkimas,
nacionalinis ir platesnis ES kontekstas susieti naudingomis nuorodomis ir
ryšiais. Darbo rinkos prieigos klausimai ir poreikis skatinti lanksčias darbo
organizavimo formas (ypač siekiant didinti moterų darbo galimybes) keliuose
nacionaliniuose strateginiuose bei politikos dokumentuose nurodyti kaip
pagrindinė Lietuvos problema.
Nors pateiktos nuorodos į išorės politikos
kontekstą, tačiau tai galėtų būti aiškiau pagrįsta, pvz., tokia fraze: „X
vidaus programa yra labai svarbi EQUAL dėl .... X, Y, Z priežasčių.“
2.4. Siūlomas finansavimo paskirstymas
2.4.1. Finansavimo
paskirstymas pagal temas
Finansavimo paskirstymas pagal temas
pateiktas 4.3 poskyryje. A temai (darbo rinkos prieinamumas) numatoma skirti 69
procentus, G temai (šeimos ir darbo derinimas) – 20 procentų, I temai
(prieglobstis) – 3 procentus.
Tarp A ir G temų tikslų glaudus ryšys,
kitaip tariant, lankstesnių darbo organizavimo formų plėtojimas, pvz., darbas
ne visą darbo laiką ir pagalbos paslaugų (pvz., vaikų priežiūros) teikimas (G
tema) leistų pasiekti daugelį A temos tikslų – palengvinti patekimą į darbo
rinką toms grupėms, kurios dėl įvairių priežasčių čia patiria sunkumų.
Būtų galima teigti, kad išteklių
paskirstymas A ir G prioritetams galėtų būti labiau subalansuotas, kadangi jie
vienas nuo kito priklausomi. Be to, neaišku, kodėl tiek mažai išteklių skirta
prieglobsčio prioritetui – tik 3 procentai, nes kai Lietuvos siena taps ES
išorės siena, padėtis prieglobsčio požiūriu gali pasikeisti. Svarbiausia, kad
tekste nepagrįstas išteklių paskirstymas. Būtų pravartu pateikti Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę šiuo klausimu.
Dar viena pastaba dėl bendro EQUAL teikiamo
finansavimo paskirstymo. Bendras visoms Bendrijų iniciatyvoms klausimas – kaip
užtikrinti, kad gana kuklaus biudžeto lėšos nebūtų paskirstytos temoms ir tikslinėms
grupėms pernelyg mažomis sumomis. Šiame skyriuje šį klausimą reikėtų
išanalizuoti pabrėžiant, kaip svarbu kuo glaudžiau visa tai susieti su
pagrindinėmis Europos socialinio fondo priemonėmis, siekiant spręsti socialinės
atskirties klausimą ir pašalinti patekimo į darbo rinką kliūtis palankių sąlygų
neturinčioms grupėms. Analizė galėtų būti labai trumpa ir atkreipti skaitytojo
dėmesį į ryšį su 1 tikslo programa (27 ir 28 puslapiai).
2.4.2. Finansavimo
paskirstymas pagal veiklos rūšis
Pagal EQUAL programą bus remiamos keturios veiklos
rūšys. Veiklos rūšių sąrašas ir tam tikrai veiklai numatomi skirti ištekliai
nurodyti 5 lentelėje
5 lentelė. Siūlomas finansavimo
paskirstymas
Veiklos aprašymas
Lėšų dalis, procentais
1 veikla. Vystymo bendrijų steigimas ir
tarpvalstybinio bendradarbiavimo pradžia
5
2 veikla. Vystymo bendrijų darbo programų
įgyvendinimas
70
3 veikla. Teminiai tinklai, pažangios praktikos
sklaida ir poveikis nacionalinei politikai
17
4 veikla. Techninė pagalba 1, 2 ir 3 veiklai
8
Remiantis kitur sukaupta patirtimi, siūlomas išteklių
paskirstymas apskritai atrodo tinkamas. Tačiau techninei pagalbai skirta lėšų
dalis atrodo didesnė nei įprasta BPD – 8 procentai vietoj 5 procentų. Mūsų
supratimu, toks sprendimas priimtas todėl, kad būtų skirta pakankamai išteklių
organizuoti daug EQUAL skatinančių seminarų Lietuvoje. Nors EQUAL reikia
skatinti kuo plačiau, yra rizika, kad bus gauta per daug paraiškų kurti vystymo
bendrijas.
Žmonių išteklių plėtros programų paramos
fondo įgyvendinta PHARE ESS 2000 programa parodė, kad potencialių vystymo
bendrijų pareiškėjų yra daug ir esant ribotiems ištekliams kyla pavojus, kad
bus daug nepriimtų paraiškų. Tai gali sukelti didelį nusivylimą tų pareiškėjų,
kurie tikėsis, kad jų paraiškos bus priimtos. Minėtos programos įgyvendinimo
patirtis rodo, kad Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas turėtų
atlikti tam tikrą darbą su pareiškėjais – aiškinti, kaip išvengti klaidų
paraiškose ir taip padidinti tikimybę, kad paraiška bus priimta.
5.2 poskyryje pateiktame vystymo bendrijų
steigimo ir partnerystės tarpvalstybinio matmens aprašyme (37–38 puslapiai) yra
informacijos apie vystymo bendrijų ir tarpvalstybinės partnerystės struktūrą
bei steigimo reikalavimus, tačiau ji pernelyg apibendrinta. Šį skyrių derėtų
labiau pritaikyti Lietuvai ir nurodyti, kokio tipo valstybinės, privačios ir
savanoriškos organizacijos galėtų dalyvauti vystymo bendrijų veikloje (pvz.,
darbo biržos, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, įkalinimo įstaigos, jaunimo
organizacijos, neįgaliesiems ar mažumoms atstovaujančios nevyriausybinės
organizacijos ir kita). Be to, būtų galima nurodyti potencialius dalyvius –
privataus sektoriaus atstovus. Dabar šis BPD matmuo turi labai mažai vietos
bruožų.
2.5. Kiekybinė tikslų išraiška (numatomo poveikio
įvertinimas)
Ankstesnėje BPD versijoje pateikta
prognozių, kiek galėtų būti remiamų vystymo bendrijų. Planuota, kad jų galėtų
būti įkurta apie 30, iš kurių 70 procentų suformuotos pagal teritorinį principą
ir 30 procentų – pagal sektoriaus principą. Neaišku, kuo pagrįstas toks
skaičiavimas. Šiaip ar taip, prognozuoti būsimą vystymo bendrijų skaičių
nelengva.
Vienas iš būdų, kaip nustatyti tikėtiną
vystymo bendrijų skaičių pagal EQUAL, – vadovautis iki šiol sukaupta PHARE ESS
2000 patirtimi, t. y., kiek gauta projekto paraiškų ir patvirtinta projektų
(gauta per 200 paraiškų ir patvirtinti 39 projektai). Kadangi išteklių
padaugėjo, galima tikėtis, kad pagal EQUAL bus remiama daug daugiau projektų
nei pagal PHARE ESS 2000. Šimtas vystymo bendrijų neatrodo neįmanomas dalykas,
ypač kai, Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondo nuomone, tie, kieno
paraiškos nepriimtos, gali bandyti teikti naujas, pataisytas pagal EQUAL
paraiškas. Centras, atlikdamas užduotį, pokalbiuose patikrins, ar ši prielaida
tikėtina.
Numatoma, kad rodikliai bus pateikti
programos priede, todėl šiuo etapu rodiklių tinkamumo ir siūlomos stebėsenos
sistemos negalima įvertinti. Neturint visų duomenų apie rodiklius, negalima
kiekybiškai išreikšti ir tikslų. Kartu su savo partneriais ekspertais Centras
padės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai išrinkti tinkamus rodiklius.
2.6. Programos įgyvendinimo tvarka
2.6.1. Siūloma įgyvendinimo tvarka
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė 2003 metų rugsėjį priėmė nutarimą, nustatantį
struktūrinių fondų paramos programavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir kontrolės
administracinę tvarką. Nutarimu patvirtinti kiekvienos įgyvendinant EQUAL
dalyvaujančios institucijos uždaviniai, pareigos ir administracinės procedūros.
Rugsėjo 30 d. BPD versijoje išdėstyta programos įgyvendinimo struktūra.
EQUAL
valdančioji institucija 2004–2006 metų laikotarpiui – Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija. Valdančioji institucija bus atsakinga už funkcijų, išdėstytų
1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1260/1999, nustatančiame
bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, atlikimą. Šios funkcijos išsamiai
pateiktos BPD 41 puslapyje, kaip ir Europos socialinio fondo atveju mokėjimo
institucija bus Finansų ministerija.
Žmonių
išteklių plėtros programų paramos fondas bus EQUAL Lietuvoje įgyvendinančioji
institucija. Agentūra įvertins paraiškas ir pateiks projektų pasiūlymus
Projektų atrankos komitetui. Be to, ji sudarys sutartis, kontroliuos ir
tvirtins mokėjimus, organizuos visuomenės informavimo kampanijas, prisidės prie
rezultatų sklaidos suinteresuotosioms organizacijoms.
Projektų
atrankos komitetas bus sudarytas partnerystės principu projektų paraiškoms
vertinti pagal Priežiūros komiteto nustatytus kriterijus. Iš teksto nevisiškai
aišku, kokie asmenys ar įstaigos galėtų dalyvauti komiteto veikloje ir kokie
jiems keliami reikalavimai. Reikėtų nurodyti, kokio tipo institucijos galėtų
dalyvauti – galbūt tokios kaip Lietuvos darbo birža, kuri galėtų atlikti
pagrindinį vaidmenį.
Priežiūros
komitetas nustatys vystymo bendrijų paraiškų atrankos kriterijus, kurie bus
glaudžiai susiję su Europos užimtumo strategija ir Lietuvos nacionaliniu
užimtumo veiksmų planu.
Visose
Lietuvos teritorinėse darbo biržose bus paskirti konsultantai, teiksiantys
informaciją ir patarimus EQUAL projektų pareiškėjams ir padėsiantys kurti
projektų idėjas pagal vietos ir regioninius poreikius. Lietuvos darbo birža jau
rekomendavo įsteigti Europos socialinio fondo konsultanto pareigybę visose 46
teritorinėse darbo biržose.
Teritorinės
darbo biržos jau įeina į įvairias vystymo bendrijų struktūras ir instituciškai
gana pajėgios atlikti daugelyje jų vadovaujantį vaidmenį. Reikėtų atsižvelgti į
galimą interesų konfliktą tuo atveju, jeigu šios biržos būtų vienintelės
konsultacijų ir informacijos teikėjos konkuruojančioms vystymo bendrijoms per
konkurso procedūras.
Viena
iš susijusių problemų yra ta, kad nors teritorinės darbo biržos gerai išmano su
pavieniais asmenimis susijusius klausimus, jų žinios apie kai kurias kitas
EQUAL tikslines grupes ne tokios išsamios, pvz., apie mažumoms atstovaujančias
nevyriausybines organizacijas, bendruomenės (savanoriškas) grupes, dirbančias
su palankių sąlygų neturinčiais asmenimis ar bendruomenėmis. Pagaliau vargu ar
jos gerai išmanys kitus su EQUAL susijusius klausimus, pvz., lyčių lygybės,
lygių galimybių, seksualinės orientacijos. Neaišku, kas skleis informaciją apie
paramos šioms tikslinėms grupėms galimybes. Būtų galima paskirti bendruomenės
darbuotojus dirbti tiesiogiai su nevyriausybinėmis organizacijomis,
bendruomenių grupėmis ir savanoriais. Šių darbuotojų veiklą būtų galima
finansuoti tiesiai iš techninės pagalbos biudžeto.
Techninę
pagalbą teiks įgyvendinančioji institucija – Žmonių išteklių plėtros programų
paramos fondas. Tai apims kompiuterizuotą stebėseną, valdymo informaciją,
audito ir vertinimo sistemas. Be to, atlikdamas ir techninės pagalbos funkciją,
fondas įdiegs paramos teikimo EQUAL dalyviams mechanizmus, pvz., vystymo
bendrijų steigimas, patarimai, nurodymai ir parama.
Galiausiai
už EQUAL tinklų kūrimą, sklaidą ir pagrindinius matmenis bus atsakinga Finansų
ministerija – valdančioji institucija.
2.6.2. Pastabos apie
siūlomą įgyvendinimo tvarką
Apskritai
siūloma įgyvendinimo tvarka atrodo patikima. Tačiau kai kuriais atvejais būtina
ją patikslinti. Pvz., neaišku, ar teritorinių
darbo biržų konsultantai, padedantys
rengti projektų paraiškas, bus finansuojami iš EQUAL techninės pagalbos lėšų, ar pačių biržų.
Be
to, nors teritorinės darbo biržos neabejotinai palaiko ryšius su bedarbiais (vyresniais
nei 55 metų asmenimis, jaunais bedarbiais, ilgalaikiais bedarbiais ir kitais)
ir išmano jų poreikius, jų ryšiai su kitais galimais EQUAL naudos gavėjais –
netradicinės seksualinės orientacijos, tautinių mažumų atstovais – ne tokie
glaudūs, o žinios apie jų problemas ne tokios geros. Neaišku, kaip šios
tikslinės grupės bus surastos per konsultantų tinklą, ar numatyta, kaip jas
surasti ir užtikrinti jų dalyvavimą EQUAL per vystymo bendrijas.
2.6.3. Kiti
svarbūs klausimai, susiję su įgyvendinimo tvarka
EQUAL galėtų remtis esamais viešojo ir
privataus sektorių bendradarbiavimo įgyvendinant Lietuvos nacionalines ir
pasirengimo narystei programas pavyzdžiais. Pvz., Vietos užimtumo iniciatyvų
programa (nacionalinė užimtumo schema, skirta teritorijoms, kuriose didelis
užimtumas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės schema, skirta garantuoti darbą
asmenims iš palankių sąlygų neturinčių grupių (iš įkalinimo įstaigų grįžusiems
asmenims, neįgaliesiems ir jauniems bedarbiams) ir apimanti teritorinių darbo biržų
bendradarbiavimą su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis. Ar įgyvendinant EQUAL
galima pasinaudoti teritorinių darbo biržų ryšiais su darbdaviais patirtimi.
Be to, reikėtų pamąstyti, kaip viešasis
sektorius galėtų skatinti privataus sektoriaus subjektų dalyvavimą įgyvendinant
programą ir tęstinę paramą jiems. 15 ES valstybių narių patirtis įgyvendinant
pagrindines Europos socialinio fondo ir Bendrijų iniciatyvos programas, tokias
kaip EQUAL, leidžia numatyti, kad gali būti privataus sektoriaus įtraukimo problemų.
Antra, privataus sektoriaus interesas gali silpnėti įgyvendinant programą.
Kad
EQUAL būtų efektyvi, privatus sektorius turi svariai prisidėti prie jos
įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelyje nacionalinių ir Europos
strateginių dokumentų naujų įdarbinimo galimybių kūrimas palankių sąlygų
neturinčių socialinių grupių atstovams ir kitiems asmenims, susiduriantiems su
kliūtimis dalyvauti darbo rinkoje, įvardytas kaip geriausia priemonė socialinei
įtraukčiai skatinti. Taigi svarbu bendradarbiauti su privačiu sektoriumi ir
užtikrinti tinkamas galimybes mokytis ir dirbti. Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija turėtų pradėti formuoti įtikinamus argumentus dėl privataus
sektoriaus įtraukimo į EQUAL. Būtų galima iškelti veikla pagrįstų ir socialinio
teisingumo argumentų derinį (pvz., parengti situacijos analizę) – nurodyti,
kodėl įmonės turėtų dalyvauti vystymo bendrijų veikloje, skatindamos kitas
įmones sekti jų pavyzdžiu. To nebūtina įtraukti į BPD dokumentaciją, bet tai
prisidėtų prie EQUAL įgyvendinimo. Pvz., įmonės tikrai suinteresuotos didinti
vyresnių nei 55 metų asmenų užimtumą, nes kaip ir senosios ES valstybės narės
Lietuva susiduria su gyventojų senėjimo problema, o (kvalifikuotos) darbo jėgos
pasiūla ribota. Ši problema turėtų būti išsamiau nagrinėjama programos priede.
Nors
jau sukaupta tam tikra privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimo
įdarbinant palankių sąlygų grupių atstovus patirtis (pvz., Lietuvos nacionalinė
bedarbių rėmimo programa), yra pavojus, kad dalyvaujančios įmonės pagal šią
schemą mėgins gauti pigios darbo jėgos, jeigu darbo vietos bus subsidijuojamos.
Viešąją politiką formuojančios institucijos, tokios kaip Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija, turi užtikrinti, kad darbdaviai suvoktų – schemos yra
priemonė, laiduojanti konkurencinį pranašumą, o ne prievolė, neduodanti verslui
apčiuopiamos naudos.
3. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
3.1. Išvados ir rekomendacijos
3.1.1.
Išvados
Vidaus atitiktis. Apskritai BPD demonstruoja pakankamą
vidaus atitiktį tam tikroms kryžminėms nuorodoms tarp skyrių, ypač 2 skyriaus
(esamos padėties įvertinimas), 3 skyriaus (ES ir nacionalinės politikos
kontekstas) ir 4 skyriaus (prioritetinės temos). Tačiau temų pasirinkimas
galėtų būti labiau pagrįstas. Nors paaiškintas konsultacijų procesas, po kurio
atrinktos temos, esamos padėties įvertinimas galėtų būti glaudžiau susijęs su
nustatytomis problemomis.
Trys pasiūlytos temos (iš kurių viena –
prieglobsčio prašytojai – privaloma) atrodo strategiškai svarbios pagal BPD
apibūdintą nacionalinės politikos kontekstą. Tačiau yra ir kitų prioritetinių
temų (pvz., H tema „Atotrūkio tarp lyčių mažinimas ir parama darbų segregacijos
panaikinimui“, E tema „Mokymosi visą gyvenimą skatinimas ir įtraukiančiojo
darbo praktika“, F tema „Parama įmonių ir darbuotojų prisitaikymui prie
struktūrinių ekonomikos pokyčių“), kurios būtų labai aktualios atsižvelgiant į
esamos padėties aprašyme nurodytus poreikius. Taigi būtų pravartu pateikti
trumpą paaiškinimą, kodėl pagrindinės
suinteresuotosios organizacijos laikė A ir G temas labiau prioritetinėmis už
kitas – dabar tiesiog konstatuota, kad suinteresuotosios organizacijos
laikė šias temas svarbiomis, ir nepaaiškinta, kodėl. Tikimės, kad šie klausimai
išsamiai apsvarstyti per konsultacijų procesą, todėl strateginį pagrindimą reikėtų
labiau išryškinti.
Išorės atitiktis. BPD, teminių prioritetų pasirinkimas,
nacionalinis ir platesnis ES politikos kontekstas susieti naudingomis
nuorodomis ir ryšiais. Darbo rinkos prieigos klausimai ir būtinybė skatinti
lanksčių darbo organizavimo formų taikymą (ypač didinant moterų įsidarbinimo
galimybes) įvairiuose nacionaliniuose politikos ir strategijos dokumentuose
įvardyti kaip pagrindinė Lietuvos problema.
Nors pateiktos nuorodos į išorės politikos
kontekstą, tačiau tai galėtų būti aiškiau pagrįsta, pvz., tokia fraze: „X
vidaus programa yra labai svarbi EQUAL dėl .... X, Y, Z priežasčių.“
Esamos padėties įvertinimas. Reikėtų tobulinti esamos padėties
įvertinimo analizę, ypač pagrindžiančius duomenis. Įvertinime pateikta
naudingos informacijos, tačiau galėtų būti išsamiau aptartos nacionalinės ir
pasirengimo narystei programos, skirtos tam tikroms socialinėms grupėms, šių
programų įgyvendinimo patirtis, pasiekti rezultatai ar poveikis. Apie tai
užsimenama, tačiau reikėtų išsamesnio paaiškinimo.
2.2 poskyryje nurodytos bendrosios darbo
rinkos tendencijos, o 2.3 poskyryje kalbama konkrečiai apie nelygybę ir
diskriminaciją darbe, nagrinėjama įvairių palankių sąlygų neturinčių grupių –
EQUAL tikslinių grupių – padėtis. Jeigu duomenų ar nuomonės tyrimų rezultatų
nėra, tai reikėtų pažymėti. Turimų esamos padėties duomenų apie tikslines
grupes spragų nustatymas bus svarbus pirmas žingsnis siekiant suprasti, kokių
papildomų tyrimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai reikės ateityje.
Politikos kontekstas. Šis skyrius, skirtas ES ir nacionalinės
politikos kontekstui, labai išsamus ir pateikia naudingą apžvalgą, kaip EQUAL
atrodys platesnės politikos struktūros salygomis. Nagrinėjamas ir Europos
socialinio fondo 1 tikslo programos vaidmuo. Tačiau tekstą apie 1 tikslo
plėtros strategijos viziją reikėtų išbraukti, nes jis EQUAL visiškai
neaktualus. Šis skyrius šiek tiek per ilgas, palyginti su kitais skyriais.
Finansavimo paskirstymas. 4.3 skyriuje pateikiamas išteklių
paskirstymas trims prioritetinėms temoms, tačiau nėra jo strateginio
pagrindimo. Labai svarbu pagrįsti išteklių paskirstymą prioritetams ir
sukoncentravimą A temai (darbo rinkos prieinamumo didinimas), kad pagrindinėms
suinteresuotosioms organizacijoms ir Komisijai būtų visiškai aiškus Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos strateginis mąstymas šiuo klausimu. Nors
politikos struktūros pagrindimas jau pateiktas 4 skyriuje, reikia pagrįsti ir
išteklių paskirstymą.
EQUAL veikla
Kaip ir kitų EQUAL programų atveju, bus
finansuojama 4 rūšių veikla – vystymo bendrijų ir tarpvalstybinės partnerystės
kūrimas; vystymo bendrijų darbo programų įgyvendinimas; teminių tinklų kūrimas,
teigiamos patirties sklaida ir kita; techninė pagalba. Kiekviena veikla
apibūdinta išsamiau ir pateiktos rekomendacijos, ką turėtų apimti vystymo
bendrija ir tarpvalstybinė partnerystė. Siekiant glaustumo, dalį teksto apie
Komisijos nustatytas partnerystės sutarčių taisykles derėtų perkelti į
programos priedą, o ne į BPD.
Siūlomas linijinis veiklos rūšių
įgyvendinimo būdas. Remiantis kitur sukaupta patirtimi, siūlomas išteklių
paskirstymas apskritai atrodo tinkamas. Tačiau techninei pagalbai skirta lėšų
dalis atrodo didesnė nei įprasta – 8, o ne 5 procentai. Suprantama, kad
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija norėjo skirti lėšų informuotumo
didinimo seminarams visoje Lietuvoje – tai atrodo visiškai pagrįsta, nes
potencialios suinteresuotosios organizacijos gali labai nedaug išmanyti apie
EQUAL. Tačiau, kaip jau minėta, svarbu nepersistengti skatinant EQUAL, kadangi
ištekliai riboti ir gali būti daug nusivylusių pareiškėjų kaip PHARE ESS 2000
atveju.
Įgyvendinimo
tvarka
Siūloma
įgyvendinimo tvarka atrodo patikima. Tačiau kai ką būtina patikslinti. Pvz.,
neaišku, ar teritorinių darbo biržų konsultantai, padedantys rengti projektų paraiškas,
bus finansuojami iš EQUAL techninės
pagalbos lėšų, ar pačių biržų. Be to, neaišku, kokios organizacijos ir asmenys
gali būti pakviesti dalyvauti Projektų atrankos komiteto (ir Priežiūros
komiteto) veikloje. Būtų gerai pateikti kokių nors pirminių pasiūlymų, nes
dabar tik konstatuojama, kad komitetai bus sudaromi partnerystės principu.
Be
to, nors teritorinės darbo biržos neabejotinai palaiko ryšius su bedarbiais
(vyresniais nei 55 metų asmenimis, jaunais bedarbiais, ilgalaikiais bedarbiais
ir kitais) ir išmano jų poreikius, jų ryšiai su kitais galimais EQUAL naudos
gavėjais – pensininkais, netradicinės seksualinės orientacijos, tautinių mažumų
atstovais – ne tokie glaudūs, o žinios apie jų problemas ne tokios geros.
Neaišku, kaip šios tikslinės grupės bus surastos per konsultantų tinklą, ar
numatyta, kaip jas surasti ir užtikrinti jų dalyvavimą EQUAL per vystymo
bendrijas.
Tikslų kiekybinė išraiška
Kadangi išankstinis vertinimas užsakytas
neseniai, rodikliai dar turi būti parengti (turėtų būti nurodyti programos
priede), Centras šiuo etapu negali atlikti tikslų kiekybinio įvertinimo. Tačiau
šis klausimas bus nagrinėjamas vėlesniame užduoties vykdymo laikotarpio etape.
Vertinimo ir stebėsenos
tvarka
Kol kas sunku daryti išvadas dėl vertinimo
ir stebėsenos tvarkos. Centras surengs papildomas diskusijas su Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija vertinimo ir stebėsenos tvarkos rengimo
klausimais, be to, sieks sužinoti, ar stebėsenos duomenų bazę, šiuo metu
kuriamą 1 tikslo programai, būtų galima panaudoti ir Bendrijų iniciatyvų
programoms. Pirmasis žingsnis – išnagrinėti siūlomus programos priedo rodiklius
ir pateikti pastabas dėl jų tinkamumo. Antras žingsnis – pagalba rengiant
bendrąją stebėsenos struktūrą.
3.1.2. Rekomendacijos
Esamos padėties
įvertinimas
Jeigu yra papildomų duomenų įvertinimo
teiginiams pagrįsti (kurie dažnai atrodo nepagrįsti empiriniais duomenimis),
juos reikėtų pridėti. Jeigu patikimų duomenų ar nuomonių tyrimų rezultatų
teiginiams pagrįsti nėra, tai reikėtų nurodyti.
Esamos padėties analizėje reikėtų nurodyti
svarbiausią naudingą ankstesnę patirtį. Jau pateikta Lietuvoje esančių
socialinės partnerystės iniciatyvų (apimančių viešąjį, privatų ir savanorių
sektorių) pavyzdžių, tačiau reikėtų pridėti jų ligšiolinio efektyvumo, projektų
rezultatų ir poveikio analizę. Po 2.3 poskyrio būtų galima įterpti papildomą
skyrelį, kuriame būtų išryškinti sėkmingos partnerystės mechanizmai, galintys
pasitarnauti kuriant vystymo bendrijas.
SSGG analizė
Mūsų požiūriu, būtų naudinga SSGG analizės
lentelę įdėti į 2.2.3 poskyrį, kuriame dabar pateikiami tik Lietuvos darbo
rinkos trūkumai.
(Centras parengė pirminiais įrodymais
pagrįstą SSGG analizės projektą kaip atsparos tašką Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijai ir įrodymais pagrįstą SSGG, kur išryškinamos skirtingos
socialinės grupės naudos gavėjos pagal EQUAL programą. Tai pateikta A priede.
Centras padės rengti SSGG analizę, skirtą įtraukti į pagrindinį BPD.)
Finansavimo
paskirstymas
Šiame skyriuje nepagrįstas išteklių paskirstymas.
Į BPD būtų naudinga įtraukti tekstą, atspindintį Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos nuomonę apie išteklių paskirstymą temoms.
Kiekybinis tikslų
įvertinimas
Kad Centras galėtų bandyti kiekybiškai
išreikšti tikėtinus rezultatus, būtina suformuluoti rodiklius. Reikia
atsiminti, kad dėl EQUAL specifikos daugelis rezultatų gali būti nematerialūs
ir juos bus galima įvertinti tik kokybiškai.
Įgyvendinimo tvarka
Centras rekomenduoja panagrinėti šiuos
klausimus
1) kaip bus finansuojama teritorinių darbo
biržų konsultantų, padėsiančių pareiškėjams rengti EQUAL paraiškas, veikla, –
techninės pagalbos lėšomis ar tiesiogiai biržų lėšomis;
2) kokių tipų organizacijos ar kokie
pavieniai asmenys turėtų dalyvauti Projektų atrankos komiteto (ir Priežiūros
komiteto) veikloje;
3) kaip bus surastos ir informuotos apie
EQUAL teikiamas galimybes palankių sąlygų neturinčios grupės, su kuriomis
nedirba teritorinės darbo biržos (pvz., mažumos, pensininkai, netradicinės
seksualinės orientacijos asmenys, jiems atstovaujančios nevyriausybinės
organizacijos ir bendruomenių grupės), t. y. kaip bus plėtojama veikla,
susijusi su organizacijomis, atstovaujančiomis šioms grupėms, galimomis vystymo
bendrijų dalyvėmis.
Vertinimo ir stebėsenos
tvarka
Centras išsamiau aptars su Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija vertinimo ir stebėsenos tvarką ir pateiks savo
pastabas. Šiuo etapu vertinimą sunku atlikti.
Įtikinamos
argumentacijos, užtikrinančios privataus sektoriaus dalyvavimą, parengimas
Vienas iš EQUAL įgyvendinimo sėkmės laidų –
įtikinamai parengta argumentacija, kurią EQUAL vystymo bendrijų nariai galėtų
naudoti kaip priemonę, skatinančią Lietuvos privataus sektoriaus dalyvavimą.
Vakarų Europos įmonės noriai dalyvauja korporacinės socialinės atsakomybės
pobūdžio veikloje. Galėtų būti pateikti komerciniai, socialiniai teisiniai ir
moraliniai argumentai. Verslo požiūriu galėtų būti pabrėžiamas galimas pasiūlos
darbo rinkoje stygius, jeigu Lietuvos BVP ir toliau didės, o nedarbas mažės.
Kalbant apie socialinį teisinį aspektą, galima būtų pabrėžti, kaip svarbu
priimti diskriminaciją darbe draudžiančius įstatymus ir kokie gali būti
teisiniai įstatymų nesilaikymo padariniai. Kitos įmonės galėtų būti įtikintos
socialinio teisingumo ir moraliniais argumentais.
Centras padės Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijai ir pasiūlys, kaip parengti įtikinamą argumentaciją dėl didesnės
darbo jėgos įvairovės (naudingos BPD nurodytoms tikslinėms grupėms).
3.2.
Tolesni veiksmai
Kiti veiksmai apims tolesnes konsultacijas
su pagrindinėmis suinteresuotosiomis organizacijomis, kaip nurodyta 1.3
poskyryje, apžvelgiančiame Centro metodiką. Jau organizuojami pokalbiai. Be to,
Centras, siekdamas gauti papildomos informacijos, kad galėtų parengti išsamų
išankstinį vertinimą, surengs daugiau diskusijų su Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija apie įgyvendinimo tvarką, stebėseną ir vertinimą.
Be to, bus pateiktos pastabos apie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Švedijos dvynių projekto ekspertų
siūlomą programos priedo struktūrą. Kur įmanoma, bus siekiama tiesiogiai
prisidėti prie priedo rengimo (pagalba rengiant argumentaciją metmenims,
patarimai, kaip atrinkti rodiklius, sukurti bendrąją vertinimo ir stebėsenos
sistemą, pagalba gerinant bendrąją programinio dokumento kokybę). Toliau bus
analizuojamos SSGG, kurios, jeigu pasirodys naudingos, galės būti įtrauktos į
BPD ir priedą.
Išankstinio vertinimo apybraiža (terminas,
vartojamas techninėje užduotyje), t. y. šis dokumentas, 2003 m. spalio 29 d.
bus pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o iki 2003 m.
spalio 31 d. išsiųstas Komisijai.
EQUAL išankstinį vertinimą numatoma baigti
lapkričio pabaigoje–gruodžio pradžioje. Datą dar reikia nustatyti. Ją iš dalies
lems Komisijos pastabų apie BPD projektą gavimo data.
Bendrasis
duomenimis pagrįstas SSGG įvertinimas
pagal esamos padėties analizę
(su pakeitimais, palyginti su 1 tikslo išankstinio vertinimo analize)
Stiprybės
Įrodymai
Puslapis
Išsilavinusi
darbo jėga
per 80 procentų
darbo jėgos turi užbaigtą vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą; labai mažas
asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, nedarbas (4,6 procento)
7
Sukurta
profesinio mokymo sistema
veikia trišalės
regioninio ir nacionalinio lygmens tarybos; profesinį mokymą padeda plėtoti
ekspertai; darbdaviai dalyvauja rengiant programas; 2000 metais atsirado
kolegijų; plečiamas neakivaizdinis (suaugusiųjų) mokymas; yra darbo biržų
tinklas, 14 specialiųjų mokymo centrų, skirtų bedarbiams (20000 per metus);
sukurta teisinė bazė, kurios reikia moderniai švietimo sistemai ir socialinei
partnerystei plėtoti
9
platus
teritorinių darbo biržų tinklas (46 tokios biržos); jų paslaugos prieinamos
visuomenei, jos geba diegti aktyviąsias darbo rinkos priemones
8
Silpnybės
Įrodymai
Puslapis
Profesinio mokymo sistema nepasirengusi spręsti visų
prieinamumo bei kokybės klausimų ir tinkamai reaguoti į struktūrinius
ekonomikos pokyčius
9
Daug nekvalifikuotos
darbo jėgos, ypač pirmajame ir antrajame sektoriuose; nedarbo struktūroje
vyrauja ilgalaikiai bedarbiai ir jaunimas, lėtai plėtojamos netradicinės
darbo formos, darbdaviai per mažai dalyvauja sprendžiant nedarbo problemą ir
rengiant reikalavimus darbo jėgai
10
Didelis
struktūrinis ir jaunimo nedarbas
nedarbas
padidėjo nuo 13,3 procento 1998 metais iki 17 procentų 2001 metais; 2002
metais sumažėjo iki 11,3 procento; ir vyrų, ir moterų nedarbas didesnis už ES
vidurkį; jaunimo (iki 25 metų) nedarbas irgi didesnis už ES vidurkį (2000
metų duomenimis, Lietuvoje 29 procentai, ES – 16,1 procento); visuose
sektoriuose mažiau nei ES vidurkis savarankiškai dirbančių asmenų
Kvalifikacijos stoka
ir spragos, ypač jaunimo
68 procentai
bedarbių – nekvalifikuoti; daug mokinių, palikusių pagrindinį švietimo
lygmenį (per 20 procentų visų mokinių); mažiau už ES vidurkį jaunimo iki 19
metų, turinčio vidurinį išsilavinimą; lėšų stoka riboja profesinio mokymo
prieinamumą mokyklų absolventams
Didelis nedarbas,
ypač atsilikusiuose rajonuose, daug skurstančiųjų kaimo vietovėse
2001 metais 17,2
procento gyventojų grėsė skurdas; namų ūkių disponuojamosios pajamos kaimo
vietovėse – tik 1/3 tokių pajamų mieste
6, 10
Grėsmės
Įrodymai
Puslapis
Didėjantys
regionų, kaimo ir miesto skirtumai
regioniniai
nedarbo skirtumai (pvz., Vilniuje – 15,6 procento, Alytuje – 21,9
procento)
46
profesinio
mokymo kursų ir įstaigų prieinamumo regioniniai skirtumai
48
50,3 procento
visų mažų ir vidutinių įmonių susitelkusios tik 2 apskrityse (Vilniaus ir
Kauno)
6
Gyventojų
senėjimas, didėjantis socialinės paramos ir sveikatos priežiūros paslaugų
poreikis
mažėja
gimstamumas ir sensta gyventojai; daugėja sergančiųjų psichinėmis ligomis;
gausėja ligonių be socialinės apsaugos; daugėja rūkančiųjų,
piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu ar narkotikais; menkos visuomenės žinios apie
sveikatą ir mitybą
38–40
Mažėjantis
gyventojų skaičius kaimo vietovėse ir žemės ūkio diversifikavimas
kaimo gyventojai
mažiau išsilavinę nei miesto gyventojai
bendrieji makrorezultatai
16–24
Pastaba. Mūsų nuomone, EQUAL galimybių analizės nereikia.
Asmenys,
patiriantys nelygybę ar DISKRIMINACIJĄ
DARBO RINKOje
Neįgalieji
Stiprybės
Įrodymai
Puslapis
Pirmenybė
neįgaliesiems darbo rinkoje
teisinė bazė,
aiškus apibrėžimas, didesnė darbo vietų subsidija
10
Didesnis
neįgaliųjų aktyvumas darbo rinkoje
per pastaruosius
6 metus neįgaliųjų, užsiregistravusių darbo biržose, padaugėjo daugiau nei 2
kartus
10
Įdiegta
neįgaliųjų profesinio mokymo, permokymo ir perkvalifikavimo sistema
11
Daug gerai
organizuotų nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių neįgaliųjų
interesams
11
Silpnybės
Įrodymai
Puslapis
Neįgalieji
nepasirengę darbo rinkai
daugiau nei pusė
neįgaliųjų, užsiregistravusių Lietuvos darbo biržoje, menkai išsilavinę,
nekvalifikuoti ir be jokios darbo santykių patirties
10
Dirbančių
neįgaliųjų pajamos dažnai minimalios
10
Darbo sąlygos
dažniausiai nepritaikytos neįgaliesiems
2003 metų
apklausa
10
Neigiamas
požiūris į psichikos neįgaliuosius
2003 metų
apklausa: per 50 procentų respondentų už griežtesnį asmenų su psichikos
negalia izoliavimą
10, 11
Švietimo ir
reabilitavimo sistema nepakankamai išplėtota ir negali veiksmingai tenkinti
neįgaliųjų poreikių
įdiegta
neįgaliųjų profesinio mokymo, permokymo ir perkvalifikavimo sistema;
profesinis mokymas menkai prieinamas (ypač tiems, kurių negalia sunki),
nepakankamas ir menkai pritaikytas darbo rinkos poreikiams; nėra profesinės
reabilitacijos metu įgytų įgūdžių įvertinimo metodikų; neveiksminga
profesinio reabilitavimo sistema, nėra ryšių su kitomis reabilitavimo
sistemos dalimis; nepritaikytos bendrojo, aukštojo ir aukštesniojo mokslo mokymo
programos; neužtikrinama parama specialiomis priemonėmis, paslaugomis, įranga
ir specialistais
11
Priešpensinio amžiaus asmenys
Stiprybės
Įrodymai
Puslapis
Teisinė bazė ir
institucinė struktūra, skirtos kovoti su diskriminacija dėl amžiaus (ir
lyties)
Moterų ir vyrų
lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2002 metais nustatė 126
diskriminacinius skelbimus, pusė jų susiję su diskriminacija dėl amžiaus,
pusė – dėl lyties
12
Aktyviai veikia
nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios priešpensinio amžiaus asmenims
esamos padėties
įvertinime paminėtos kelios nevyriausybinės organizacijos
13
Prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos veikia Pensininkų reikalų taryba
13
Silpnybės
Įrodymai
Puslapis
Priešpensinio
amžiaus asmenų užimtumas mažesnis už vidurkį (moterų dar mažesnis nei vyrų)
2000 metais
55–64 metų asmenų užimtumas buvo beveik 8 punktais mažesnis už vidurkį (šios
amžiaus grupės moterų užimtumas – 46,7 procento, vyrų – 58,2 procento)
11
Kompetencija
neatitinka darbo rinkos poreikių
12
Neigiamas
darbdavių požiūris
12
Praeityje įgyta
profesinė specializacija per siaura, neišplėtoti baziniai įgūdžiai
12
Nustatyti
diskriminavimo dėl amžiaus atvejai darbo rinkoje
Moterų ir vyrų
lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ataskaita (žr. pirmiau)
12
Jaunimas
Stiprybės
Įrodymai
Puslapis
Keliose
teritorinėse darbo biržose įsteigti jaunimo darbo centrai, parengtos
specialios programos jaunimui
14
Partnerystės
susitarimai su daugeliu stiprių jaunimo nevyriausybinių organizacijų
15
Silpnybės
Įrodymai
Puslapis
Didelis
struktūrinis jaunimo nedarbas
pagal 2002 metų
darbo jėgos tyrimus – 23 procentai
13
Profesinės
patirties stoka
2002 metais 78
procentai visų asmenų, ieškojusių darbo, neturėjo jokios patirties
13
Jauni bedarbiai dažnai
netinkamos kvalifikacijos, stokoja kompetencijos ir socialinių įgūdžių (ypač
našlaičiai, kaimo jaunimas, nepilnamečiai tėvai)
daug jaunų
žmonių palieka pagrindinio išsilavinimo lygmenį
13
Iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys
Stiprybės
Įrodymai
Puslapis
Daugelis buvusių
kalinių – potencialiai aktyviausi jauni žmonės
2003 metais 85 procentai kalinių buvo jaunesni nei
40 metų; daugiau nei pusė kalinių, 2002 metais užregistruotų Lietuvos darbo
biržoje, – 18–29 metų
15
Įkalinimo
sistema suteikia tam tikrų galimybių dirbti ir mokytis
15
Silpnybės
Įrodymai
Puslapis
Buvę kaliniai
nepasirengę darbo rinkai
46 procentų kalinių išsilavinimas žemesnis nei
vidurinis (2003 metų duomenys); įkalinimo įstaigose galimybę dirbti turi
mažiau nei 25 procentai kalinių (2003 metų duomenys)
15
Ribotos
galimybės mokytis įkalinimo įstaigose arba esamomis galimybėmis nesinaudojama
dėl motyvacijos stokos
8 procentai visų
kalinių įkalinimo įstaigose įgijo vidurinio mokslo pažymėjimą (2003 metų
duomenys)
15
Menka iš įkalinimo
įstaigų grįžusių asmenų socialinė integracija
dauguma tokių
asmenų neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neigiamas darbdavių požiūris;
bendravimo įgūdžių ir motyvacijos stoka
15
Buvusių kalinių
problemas sprendžia nedaugelis nevyriausybinių organizacijų
15
Nuo narkotikų priklausomi asmenys
Stiprybės
Įrodymai
Puslapis
Įsteigti
reabilitacijos centrai ir įgyvendinamos programos
Nacionalinė
narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metų programa;
2000 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija finansavo 84
projektus, pateiktus nevyriausybinių organizacijų ir viešojo sektoriaus
organizacijų
15, 16
Silpnybės
Įrodymai
Puslapis
Daug narkomanų,
daugiausia vyrų (ir jų gausėja)
2002 metais gydyta 2250 ligonių, iš jų 80,7 procento – vyrų
15
Reabilitacijos
centrų stoka regionuose
15
Kvalifikuotų
darbuotojų stoka, būtinybė kelti kvalifikaciją
15
Reabilitacija
apsiriboja socialine izoliacija ir darbo terapija; stokojama daugiaetapių,
palaipsnės paramos ir integracijos programų (ypač paaugliams)
15, 16
Tautinės mažumos
Stiprybės
Įrodymai
Puslapis
Priimti kovos su
diskriminacija įstatymai ir politika
Romų integravimo
į Lietuvos visuomenę 2000–2004 metų programa; naujo Lietuvos Respublikos
lygių galimybių įstatymo, draudžiančio diskriminaciją, projektas; išplėstos
lygių galimybių kontrolieriaus galios kovoti su diskriminacija visais kitais
pagrindais, ir dėl tautybės
16
Tautinių mažumų
bendruomenės gerai organizuotos ir aktyvios
Lietuvoje
užregistruotos 272 tautinių mažumų nevyriausybinės organizacijos
17
Silpnybės
Įrodymai
Puslapis
Kai kurios
tautinės mažumos iš dalies neturi palankių sąlygų darbo rinkoje
2002 metais rusų
nedarbas – 20,3 procento, lenkų – 17,8 procento (darbo jėgos tyrimo
duomenimis); 50 procentų vyrų ir 70 procentų moterų romų šeimose laiko save
nedirbančiais; kai kurios tautinės mažumos, susitelkusios dideliu
struktūriniu nedarbu pasižyminčiuose rajonuose ar seniūnijose, blogiau moka
lietuvių kalbą, menkesnis jų išsilavinimas
16
Pavieniai
diskriminacijos dėl tautybės atvejai, rasizmo ir netolerancijos apraiškos
dokumentuotų
įrodymų nėra, reikia papildomų tyrimų
Seksualinės mažumos (diskriminavimas dėl seksualinės
orientacijos)
Stiprybės
Įrodymai
Puslapis
Bendra kovos su
diskriminavimu politika
Nevyriausybinė
organizacija Lietuvos gėjų lyga aktyviai gina netradicinės seksualinės
orientacijos asmenų teises
17
Silpnybės
Įrodymai
Puslapis
Homofobiška
atmosfera Lietuvos darbo rinkoje (vyrai labiau nei moterys pasižymi
homofobija)
apklausos (Vyrų
krizių ir informacijos centras) duomenimis, 41 procento vyrų nuomonė apie
gerai visuomenės žinomą asmenį pablogėtų sužinojus apie jo (jos)
homoseksualumą; apklausos (Lietuvos gėjų lyga) duomenimis, 88 procentai
respondentų niekada neatskleidė savo seksualinės orientacijos visose
darbovietėse ar dalyje jų (seksualinės orientacijos atskleidimas laikomas
esmine kliūtimi gauti darbą arba pagrindinė atleidimo priežastis); dauguma
respondentų, atskleidusių savo seksualinę orientaciją, patiria netinkamą elgesį
17
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nesiima priemonių padėčiai gerinti
17
Prieglobsčio prašytojai
Stiprybės
Įrodymai
Puslapis
Prieglobsčio
prašytojams taikomos vienodos ir nediskriminacinės procedūros
Lietuvos
Respublikos įstatymas „Dėl pabėgėlio statuso“
17, 18
Institucinė
struktūra ir programos, skirtos prieglobsčio prašytojų problemoms spręsti
Užsieniečių
registracijos centras, Pabėgėlių priėmimo centras; minimalios paslaugos,
tenkinančios esminius poreikius (iš jų juristo konsultacija, vertimas,
informavimo kursai, vaikų mokymas); Socialinės integracijos programa
(savivaldybėse), skirta pabėgėlio statusą ar leidimą laikinai gyventi
Lietuvoje gavusiems asmenims
18
Silpnybės
Įrodymai
Puslapis
Prieglobsčio
prašytojai, gavę leidimus gyventi Lietuvoje, nepasirengę šalies darbo rinkai
per menkas
prieglobsčio prašytojų išsilavinimas (absoliuti dauguma turi nebaigtą
vidurinį išsilavinimą); apytiksliai 70 procentų Pabėgėlių priėmimo centro
gyventojų teigia įgiję profesijas kilmės valstybėse, tačiau neturi tai
patvirtinančių dokumentų
18
Dauguma
prieglobsčio prašytojų iš skirtingos kultūrinės ir religinės aplinkos, tai
dar labiau sunkina jų integraciją į Lietuvos visuomenę
63 procentai
Pabėgėlių priėmimo centro gyventojų – musulmonai; patenkintos prieglobsčio
suteikimo paraiškos: 80,6 procento – Rusijos piliečių iš Šiaurės Kaukazo ir
pietvakarinio regiono, 4,2 procento – Afganistano piliečių, 3,5 procento –
Somalio piliečių
18
Socialinės
integracijos priemonės apsiriboja asmenų, gavusių pabėgėlio statusą arba
leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, poreikių tenkinimu
socialinės
garantijos baigiasi užbaigus socialinės integracijos programą; išsilavinimo
stoka, kalbos barjeras
18
Moterų padėtis darbo rinkoje ir lyčių lygybė
Stiprybės
Įrodymai
Puslapis
Daug dėmesio
lyčių lygybei, labai pažengusi politika, institucijos ir teisinė bazė; moterų
aktyvumas didesnis už ES vidurkį, nedarbas mažesnis nei vyrų
Lietuvos
Respublikos lygių galimybių įstatymas, draudžiantis diskriminaciją (naujas
projektas); Moterų ir vyrių lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba; vaiko
priežiūros atostogų gali išeiti ir vyrai, ir moterys (JAP analizė – ar ją
galima atlikti BPD)
19
Moterų
nevyriausybinės organizacijos labai aktyviai atstovauja moterų interesams
visuomenėje ir darbo rinkoje
Vilniaus
universiteto Lyčių studijų centras, Moterų informacijos centras, turintis 61
moterų nevyriausybinės organizacijos duomenis
21
Silpnybės
Įrodymai
Puslapis
Moterys
susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką problemomis
2002 metais
moterų užimtumas buvo tik 45,6 procento, o vyrų – 55 procentai, 50–64
metų asmenų padėtis dar prastesnė
19, 11
Nelygios
galimybės darbo rinkoje
2002 metais
vidutinis moterų atlyginimas sudarė 81 procentą vidutinio vyrų atlyginimo;
2002 metais Moterų ir vyrių lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė
mažiausiai 63 diskriminacinius skelbimus (diskriminacija dėl lyties)
19, 12
Darbo rinka ir verslo
aplinka nepalankios moterų iniciatyvai
gana mažai
savarankiškai dirbančių asmenų, ypač moterų (2001 metų duomenimis, vyrų –
19,9 procento, moterų – 11,6 procento); tik 11 procentų moterų dirba ne
visą darbo laiką (ES – 34 procentai); uždarosios
akcinės bendrovės
„Baltijos tyrimai“ apklausa atskleidė tradicinį požiūrį į vyro ir moters
vaidmenį šeimoje: kad šeimos išlaikymas yra tik vyro pareiga, sutiko 57,2
procento vyrų ir 51,4 procento moterų; Darbo ir socialinių tyrimų
instituto duomenimis, ikimokyklinių ugdymo įstaigų paslaugos prieinamos tik
53,7 procento vaikų; 2002 metais vaiko priežiūros atostogų ėjo
99 procentai moterų ir tik 1 procentas vyrų
7, 8, 19, 20
Pakeitimai
1.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1084, 2007-10-02,
Žin., 2007, Nr. 108-4421 (2007-10-20)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. LAPKRIČIO 17 D. NUTARIMO NR. 1458
"DĖL 2004-2006 METŲ EUROPOS BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL BENDROJO
PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušra Bodin (2007-10-22)
ausra.bodin@lrs.lt
[1] Šioje ataskaitoje pateiktos nuorodos yra nuorodos
į Bendrijos iniciatyvos EQUAL 2003-09-30 versiją –
oficialų Komisijai pateiktą dokumento projektą.