LT
DĖL VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS 2011–2014 METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
Statutory Text (1 Articles)
Nutarimas
skelbtas: Žin., 2011, Nr. 89-4274
Neoficialus
nutarimo tekstas
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS 2011–2014 METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
2011 m. liepos 7 d. Nr. 848
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (Žin., 1994,
Nr. 94-1833;
2007, Nr. 12-488)
10
straipsnio 1 dalies 1 punktu ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268),
213 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutaria
Patvirtinti
Valstybinę vartotojų teisių apsaugos 2011–2014 metų strategiją (pridedama).
Ministras Pirmininkas Andrius
Kubilius
Teisingumo ministras Remigijus
Šimašius
__________________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 848
VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS 2011–2014 METŲ
STRATEGIJA
I. Bendrosios nuostatos
1. Valstybinė vartotojų teisių
apsaugos 2011–2014 metų strategija (toliau – Strategija) – vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentas,
nustatantis Lietuvos vartotojų teisių apsaugos srities tikslus, uždavinius ir
siektinus rezultatus iki 2014 metų. Strategijos paskirtis – užtikrinti efektyvią
vartotojų teisių apsaugos sistemos veiklą ir stiprinti vartotojų gebėjimus, taip
didinti rinkos konkurencingumą ir vartotojų galimybes konkurencinėje rinkoje.
2. Strategija parengta vadovaujantis Lietuvos
Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 94-1833;
2007, Nr. 12-488),
atsižvelgiant į
Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programą,
kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr.
XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870);
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2009 m. kovo
26 d. valstybinio audito ataskaitą Nr. VA-40-20P-5 „Vartotojų teisių apsauga“
(toliau – Valstybės kontrolės audito išvada);
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos 2007–2010 metų
strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 372 (Žin., 2007, Nr. 46-1742),
įgyvendinimo rezultatus;
Europos Komisijos 2007 m. kovo 13 d. komunikatą
Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetui „2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategija. Vartotojų teisių
stiprinimas, gerovės didinimas ir veiksminga jų apsauga“ (COM (2007) 99)
(toliau – ES Vartotojų teisių apsaugos strategija);
Europos Komisijos 2011 m. kovo 11 d. darbo dokumentą
„Vartotojai vieningoje rinkoje“, Penktąją vartotojų rinkų rezultatų suvestinę
(SEC (2011) 299) (toliau – Penktoji vartotojų rinkų rezultatų suvestinė);
Europos Komisijos 2010 m. spalio 22 d. darbo dokumentą
„Rinka turi būti naudinga vartotojams“, Ketvirtąją vartotojų rinkų rezultatų
suvestinę (SEC (2010) 1257) (toliau – Ketvirtoji vartotojų rinkų rezultatų
suvestinė);
Europos Komisijos tarnybų 2011 m. balandžio 7 d. darbo
dokumentą „Vartotojų įgalinimas ES“ (SEC (2011) 469).
3. Šiuo metu Lietuvos rinkoje vis dar
jaučiami pasaulio ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės padariniai, kurie neišvengiamai
turi įtakos vartotojų elgsenai ir bendrai vartotojų teisių apsaugai. Penktosios
vartotojų rinkų rezultatų suvestinės duomenimis[1], vartotojų teisių
apsaugos sąlygos gerėja visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje,
tačiau, nepaisant pagerėjimo, vartotojų teisių apsaugos būklė Lietuvoje vis dar
sudėtinga. Lietuvos vartotojų sąlygų metinis indeksas, palyginti su 2008 ir
2009 metais, 2010 metais išaugo ir šiuo
metu siekia 49 procentus (2008 metais – 48 procentai, 2009 metais –
44 procentai), bet Lietuva vis dar gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos
vidurkio (2008 metais – 57 procentai, 2009 metais – 55 procentai, 2010 metais
– 61 procentas) ir tarp visų Europos Sąjungos valstybių užima 24 vietą – lenkia
tik Bulgariją, Rumuniją ir Graikiją.
Vartotojų sąlygų metinis indeksas
nustatomas atsižvelgiant į visų svarbiausių vartotojų teisių apsaugos sričių
būklę ir sudėjus bendrus tyrimų rezultatus, kurie parodo vartotojų pasitikėjimą
valdžios institucijomis, jų teises ginančiomis vartotojų asociacijomis ir
verslininkais, rinkoje pasitaikiusius klaidinamos reklamos atvejus, vartotojų
aktyvumą ginant savo teises, vartotojų teisių apsaugos mechanizmų veiksmingumą,
rinkai tiekiamų nesaugių paslaugų ir produktų kiekį ir kitus aspektus, kurie pripažįstami
svarbiausiais ir kuriuos būtina valdyti siekiant užtikrinti efektyvią vartotojų
teisių apsaugos sistemą.
4. Pateikti rezultatai rodo, kad būtina
imtis priemonių vartotojų teisių apsaugos sistemos efektyvumui gerinti ir
vartotojų gebėjimams stiprinti.
Vartotojų teisių apsaugos sistemos veiksmingumą
parodo ir vartotojų pasitikėjimo valstybės institucijomis, verslininkais ir
vartotojų asociacijomis indeksas. Lietuvoje šiuo metu valstybinėmis vartotojų
teisių apsaugos institucijomis pasitiki 37 procentai, verslininkais – 45 procentai,
o vartotojų asociacijomis – 49 procentai vartotojų. Pasitikėjimo, kad vartotojų
teisės adekvačiai ginamos, indeksas – tik 33 procentai. Sudėjus visus
pasitikėjimo vartotojų teisių apsauga rezultatus, Lietuva užima paskutinę vietą
tarp Europos Sąjungos valstybių.
Vartotojas, nepasitikintis apsaugos
sistema, manydamas, kad jo teisės vis tiek bus pažeistos, o pažeistos teisės
neapgintos, dažnai neanalizuoja jam pateiktos informacijos, nelygina pateiktų
pasiūlymų, o aktyvėjant inovacijų ir technologijų procesui, ypač spartėjant
elektroninei prekybai, kai į rinką patenka vis sudėtingesnių produktų ir
paslaugų, pamažu praranda gebėjimus lyginti produktus ar paslaugas ir žinias
vartotojų teisių apsaugos klausimais.
Rinkose, kur galimybės lyginti produktus
ar paslaugas didelės, tai yra vartotojai geba tai atlikti ir atlieka, jiems
geriau sekasi priimti tinkamus sprendimus, – prisidedama prie inovacijų
skatinimo. Rinkose, kur lyginti sunkiau, labiau tikėtina, kad ištekliai bus
paskirstyti netinkamai (tiek tarp vartotojų, tiek tarp verslininkų), o tai
tiesiogiai lemia konkurencingumo sumažėjimą[2]. Vartotojas, gebantis
analizuoti jam pateiktą informaciją ir aktyviai ginantis pažeistas savo teises,
trumpuoju laikotarpiu užsitikrina savo interesų apsaugą, o vidutiniu
laikotarpiu daro didelę įtaką ekonomikos augimui ir konkurencingumui, ypač
atsižvelgiant į tai, kad galutinis namų ūkių vartojimas sudaro didelę bendro
vidaus produkto (toliau – BVP)[3] dalį.
5. Vartotojų skundai ir iš jų gaunama
informacija – greičiausias ir tiksliausias būdas verslininkams analizuoti
vartotojų pasitenkinimą į rinką patiektais produktais ir paslaugomis, todėl
aktyviai savo teises ginantys vartotojai irgi svarbus veiksnys, skatinantis
inovacijas ir rinkos konkurencingumą. Šiuo metu tik 12 procentų Lietuvos
vartotojų, iškilus problemoms, kreipiasi į verslininkus, todėl verslininkai
negauna tikslios, rinką atspindinčios informacijos ir negali ja pasinaudoti
savo teikiamų paslaugų ar prekių kokybei gerinti.
6. Veiksminga vartotojų teisių apsaugos
sistema neįmanoma be vartotojus ir verslininkus tenkinančio ginčų sprendimo
mechanizmo. Vartotojų ginčai turi būti nagrinėjami greitai, nebrangiai, o
priimtas sprendimas greitai vykdomas. Lietuvoje šiuo metu susiduriama su
problemomis nagrinėjant vartotojų ginčus tiek teismo, tiek ne teismo tvarka.
Šiuo metu nenumatyta kolektyvinių vartotojų ginčų sprendimo mechanizmų, o
vienintelės ne teismo tvarka vartotojų ginčus nagrinėjančios institucijos –
valstybinės. Verslininkų asociacijos retai dalyvauja ginčų nagrinėjimo
procesuose, neturi įsteigtų alternatyvių ginčų nagrinėjimo mechanizmų, todėl
dažnai verslininkai nepasitiki valstybės institucijų priimtais sprendimais ir
jų nevykdo. Dėl to tik 33 procentai vartotojų mano, kad alternatyvūs teismui
ginčų sprendimo mechanizmai – veiksmingas būdas, kaip spręsti ginčus[4].
Šiuo metu Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas taikomas ne
visoms paslaugoms, todėl ne visais atvejais vartotojai gali pasinaudoti
alternatyviais vartotojų teisių apsaugos mechanizmais[5].
7. Kad vartotojų teisių apsaugos sistema veiktų,
svarbu užtikrinti tikslingą vartotojų ir verslininkų švietimą ir gebėjimų tobulinimą.
Vartotojas, nežinantis, kad jo teisės pažeistos, nesugebės pasinaudoti
vartotojų teisių apsaugos mechanizmais, todėl net ir efektyviausia vartotojų
ginčų sprendimo teismo ir ne teismo tvarka nepagerins vartotojų teisių būklės
Lietuvoje. Ne mažiau svarbus ir verslininkų informuotumas apie vartotojų
teises, jų apsaugą ir ginčų sprendimo mechanizmus. Beje, šiuo metu tik 48 procentai
verslininkų žino apie galimybę pasinaudoti alternatyviais ginčų sprendimo
mechanizmais, o tokiais mechanizmais naudojasi tik 12 procentų Lietuvos
verslininkų.
Net 84 procentai Lietuvos verslininkų mano
esą gerai informuoti apie vartotojų teises ir jų apsaugą, tačiau atlikus
išsamesnius tyrimus[6] paaiškėjo, kad tik
ketvirtadalis iš jų teisės aktų nustatyta tvarka nepažeistų vartotojų teisių
apsaugos reikalavimų, grąžinant prastos kokybės prekę. Nepakankamas verslininkų
informuotumas vartotojų teisių apsaugos klausimais jau pirmojoje stadijoje trukdo
vartotojams ir verslininkams išspręsti ginčus taikiai. Pavyzdžiui, kaip minėta,
tik 12 procentų Lietuvos vartotojų, susidūrę su problema, kreipiasi į
verslininką, prašydami ją išspręsti, ir tik pusė iš jų patenkinti verslininko
pasiūlytu sprendimo būdu. Beje, vartotojai gana pasyviai gina savo teises, o
beveik pusė vartotojų (47 procentai) nesiima jokių veiksmų, jeigu su pardavėju
problemos išspręsti nepavyksta. Verslininko ir vartotojo nesugebėjimą išspręsti
problemą taikiai dažniausiai lemia kelios priežastys, tai yra verslininkas
neišmano vartotojų teisių arba nusprendžia rizikuoti, tikėdamasis, kad
vartotojas nesiims tolesnių veiksmų savo teisėms ginti.
Verslininkai, neturėdami pakankamai žinių,
praranda galimybę pasinaudoti iš vartotojų skundų gaunama informacija – ypač
vertinga vartotojo atsakomąja reakcija į verslininko pateiktus į rinką
produktus ir paslaugas. Tai iš esmės mažina rinkos konkurencingumą, nes
verslininkai, neanalizuodami informacijos, linkę rečiau pasitelkti inovacijas
ir pateikti į rinką mažiau naujovių. Taigi vidutiniu laikotarpiu verslininkams
sunkiau konkuruoti su verslininkais iš kitų Europos Sąjungos valstybių, kuriose
vartotojų informacija analizuojama, o jų teisės apsaugotos itin gerai.
8. Būtina vartotojų teisių ir interesų
apsaugos sąlyga – iš tiesų veikianti rinkos sistema, tai yra laisvas įėjimas į
rinką, siekiant pasiūlyti vartotojams prekių ir paslaugų, kai įėjimo į rinką
nevaržo nebūtini veiklos apribojimai, reguliavimas, administracinės procedūros.
Akivaizdus pavyzdys – smulkusis verslas, ypač tarptautinė prekyba. Internetinė
prekyba, kai perkama iš kitų valstybių, vyksta gana vangiai ir dėl įvairių
apribojimų, įskaitant vartotojų apsaugos mechanizmus, prie kurių itin sunku
prisiderinti smulkiajam verslui. Taigi diegiant visas vartotojų apsaugos
priemones ir priimant ivairius viešus sprendimus, sprendimų rengėjams ir
sprendimų projektų vertintojams vartotojų teisių apsaugos požiūriu būtina išanalizuoti,
ar tai neapsunkins pasiūlos, taip pat ir esminės vartotojo teisės – rinktis,
atsižvelgiant į jo paties apsisprendimą dėl prekės pobūdžio, kainos ir kokybės.
9. Kol kas neretai vartotojas neginamas
tais atvejais, kai paslaugos konkrečiam asmeniui teikėjas yra viešojo
administravimo institucija arba biudžetinė ar kita įstaiga ir paslauga
finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar kitų viešųjų finansų
šaltinių (netgi tada, kai sudaromos sutartys, o lėšos paslaugos teikėją
pasiekia tik po to ir dėl to, kad asmuo pasirinko paslaugas iš konkrečios
institucijos, pavyzdžiui, švietimo ar sveikatinimo įstaigos). Siekiant plačiau
ir adekvačiau ginti vartotojų teises, būtina kuo plačiau diegti analogiškus
vartotojų apsaugos mechanizmus tais atvejais, kai konkretus asmuo gauna
konkrečią paslaugą ir kai ši paslauga finansuojama viešosiomis lėšomis.
10. Atsižvelgiant į atliktos vartotojų
teisių apsaugos būklės analizės rezultatus, pasirinkti šie Strategijos tikslai
ir uždaviniai šiems tikslams pasiekti
10.1. 1 tikslas – užtikrinti veiksmingą
vartotojų teisių apsaugos sistemos funkcionavimą;
10.2. 1.1 uždavinys – sukurti veiksmingą
vartotojų teisių apsaugos stebėsenos sistemą ir geriau vykdyti reklamos ir
nesąžiningos komercinės veiklos priežiūrą;
10.3. 1.2 uždavinys – didinti vartotojų
teisių gynimo veiksmingumą;
10.4. 1.3 uždavinys – didinti vartotojų
asociacijų vaidmenį ir tobulinti kompetenciją vartotojų teisių apsaugos srityse;
10.5. 1.4 uždavinys – skatinti verslininkų
savireguliaciją;
10.6. 2 tikslas – tobulinti
vartotojų ir verslininkų gebėjimus vartotojų teisių apsaugos srityse;
10.7. 2.1 uždavinys – didinti vartotojų ir
verslininkų informuotumą apie elektroninę komerciją;
10.8. 2.2 uždavinys – ugdyti vartotojų ir
verslininkų gebėjimus probleminėse vartotojų teisių apsaugos srityse;
10.9. 2.3 uždavinys – didinti vartotojų ir
verslininkų informuotumą apie alternatyvius ginčų sprendimo būdus.
II. STRATEGIJOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
1
Tikslas – užtikrinti veiksmingą vartotojų teisių apsaugos sistemos funkcionavimą
11. Tikslas pasirinktas atsižvelgiant į
menką pasitikėjimą vartotojų teisių apsaugos sistema, kurį lemia šie
pagrindiniai aspektai: valstybės institucijos per lėtai reaguoja į vartotojų
rinkos pokyčius ir neefektyviai sprendžia rinkoje kilusias problemas; vartotojų
ir verslininkų ginčų sprendimo sistema nepakankamai rezultatyvi; dauguma
vartotojų mano, kad jų teisės adekvačiai neginamos; verslininkai skundžiasi per
didele verslui tenkančia našta ir nesugeba aktyviai dalyvauti vartotojų teisių
apsaugos procesuose.
Dėl šių aspektų vartotojų sąlygų metinis
indeksas 2010 metais Lietuvoje – tik 49 procentai. Kadangi vartotojų
sąlygų metinis indeksas parodo visos vartotojų teisių apsaugos sistemos
efektyvumą, siekiama, kad šis indeksas per Strategijos įgyvendinimo laikotarpį
kasmet padidėtų po 4 procentus. Be to, bus siekiama padidinti vartotojų
pasitikėjimą vartotojų teisių apsaugos institucijomis kasmet 2 procentus, o
verslininkų, veikiančių pagal geros praktikos kodeksus, Strategijos
įgyvendinimo laikotarpiu padaugės 5 procentais.
12. 1.1 uždavinys – sukurti veiksmingą
vartotojų teisių apsaugos stebėsenos sistemą ir geriau vykdyti reklamos ir
nesąžiningos komercinės veiklos priežiūrą.
Valstybės institucijos per lėtai reaguoja
į vartotojų rinkų pokyčius ir neefektyviai sprendžia rinkoje kilusias problemas
visų pirma dėl to, kad šiuo metu rinkoje neatliekama kryptinga ir nuosekli
vartotojų teisių apsaugos stebėsena. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių
apsaugos įstatyme neaiškiai apibrėžta vartotojų teisių apsaugą vykdančių
institucijų kompetencija, nėra nuostatos dėl vartotojų teisių apsaugos
stebėsenos, nenustatyta vartotojų teisių apsaugos stebėsenos tvarka. Iki šiol
nesukurta vartotojų teisių apsaugos duomenų bazė (toliau – Vartotojų teisių
informacinė sistema), todėl informacija apie vartotojų teisių apsaugą šalies
mastu nekaupiama ir neanalizuojama.
Siekiant sukurti veiksmingesnę vartotojų
teisių apsaugos stebėsenos sistemą, 2011 metais bus rengiama vartotojų
teisių informacinės sistemos sukūrimo galimybių studija. Remiantis šia studija,
iki 2014 metų bus sukurta ir įdiegta Vartotojų teisių informacinė sistema.
Nuolat analizuojant informacinėje sistemoje kaupiamus duomenis, bus galima
greitai pastebėti rinkų pokyčius, geriau suprasti vartotojų elgseną naujų
technologijų ir rinkodaros atžvilgiu ir į kilusias problemas reaguoti
adekvačiomis priemonėmis. Tai padės išlaikyti deramą vartotojų ir gamintojų,
pardavėjų ir paslaugų teikėjų teisių ir interesų pusiausvyrą, leis integruoti Europos Komisijos vartotojų skundų ir paklausimų
klasifikavimo ir pranešimų teikimo priemonę, sukurtą naudojantis informacinėmis
technologijomis. Naudojantis šia priemone, bus surenkama ir apdorojama daugiau
skunduose pateikiamos informacijos, o tai ypač svarbu siekiant didinti rinkos
konkurencingumą.
Siekiant stebėti rinkas ir jų poveikį
vartotojams, nustatyti problemines vartotojų teisių apsaugos sritis, bus
atliekamos vartotojų apklausos. Nacionaliniai duomenys apie skundus ir teisės
aktų įgyvendinimą suteiks daugiau skaidrumo ir aiškumo diskusijoms apie rinkos
veikimą, reguliavimą ir padės rasti geriausios patirties pavyzdžių. Pagrindinis
sociologinių tyrimų uždavinys – teikti informaciją, susijusią su vartotojų
rinkomis, valstybės institucijoms, vartotojams, verslininkams, siekiant
vartotojų teisių apsaugos politiką labiau pagrįsti duomenimis ir orientuoti į
rezultatus.
Siekiant sužinoti ūkio subjektų požiūrį į esamus
vartotojų teisių apsaugos teisinio reguliavimo aspektus, įvertinti ūkio
subjektų pastabas ir užtikrinti vartotojų ir ūkio subjektų interesų
pusiausvyrą, siūloma atlikti ūkio subjektų apklausas. Apklausos, be kita ko, –
būdas, kaip gauti informaciją, kurios tam tikri ūkio subjektai neteikia
kreipdamiesi į vartotojų teisių apsaugos institucijas.
Remiantis sukauptais ir išanalizuotais
duomenimis, bus teikiami pasiūlymai, kurie padės išspręsti įvairių vartotojų
teisių apsaugos sritčių problemas. Kiekvienu atveju bus vertinama, ar
atitinkamos vartojimo srities reguliavimas pakankamas ar perteklinis, ar turi
spragų, todėl tobulintinas.
Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos vartotojų
teisių apsaugos įstatymą vartotojų teisės ginamos tik esant paslaugų ar prekių
pirkimo santykiams su pardavėjais ar paslaugų teikėjais. Tačiau vartotojų teisės
ir interesai, pažeisti dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, pavyzdžiui,
kai užkertamas kelias įsigyti tam tikrą produktą už prieinamą kainą arba
apskritai panaikinama galimybė jį įsigyti, neginami. Taip apribojama ne tik
vartotojų pasirinkimo laisvė, bet ir mažinamas rinkos konkurencingumas.
Vartotojų teisių ir interesų pažeidimai, kylantys dėl viešojo administravimo
subjektų priimtų teisės aktų, turi horizontalų poveikį, tai yra veikia visus,
ne tik pavienius vartotojus, todėl šie pažeidimai gali būti susiję su didele
žala vartotojams. Būtent dėl minėtų priežasčių teisės aktuose reikėtų numatyti
vartotojų teisių apsaugą ne tik vartotojų santykiuose, susijusiuose su prekių
ar paslaugų pirkimu, tačiau ir tais atvejais, kai vartotojų teisės ir interesai
pažeidžiami dėl viešųjų administravimo subjektų įgyvendinamų sprendimų ar
priimamų teisės aktų. Taigi tikslinga išplėsti vartotojų teisių apsaugos apimtį
ir numatyti, kad vartotojų teisės ginamos ir tais atvejais, kai vartotojų teisės
ir interesai pažeidžiami dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų ar
priimamų teisės aktų.
Su stebėsena glaudžiai susijusi ir rinkos
priežiūra. Antai Lietuvoje vartotojai ir verslininkai dažnai susiduria su
klaidinama reklama. Tyrimų duomenimis[7], Lietuvoje 47 procentai
verslininkų ir 35 procentai vartotojų yra susidūrę su klaidinama reklama, todėl
labai svarbu aktyviai vykdyti šios veiklos priežiūrą. Lietuvos Respublikos reklamos
įstatyme numatyta, kad reklamos naudojimo draudimų ir reikalavimų, nustatytų
šiame įstatyme, įgyvendinimą kontroliuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos
tarnyba, Konkurencijos taryba ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos
institucijos. Konkurencijos taryba nagrinėja pažeidimus dėl klaidinamos ir
neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimo Lietuvos Respublikos konkurencijos
įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme
nustatytos pažeidimų tyrimo procedūros pernelyg sudėtingos ir trukdo greitai
reaguoti į gausėjančius vartotojų skundus. Dalis Konkurencijos tarybos teisių
ir pareigų kontroliuojant, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos reklamos
įstatymo reikalavimų, numatyta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, o
kita dalis – Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, dėl to kyla teisinių
neaiškumų. Numatoma parengti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pakeitimo
įstatymo projektą, kuriame bus nustatyta tobulesnė reklamos pažeidimų tyrimo ir
nagrinėjimo tvarka, padėsianti veiksmingiau taikyti priemones, neleisiančias
skleisti teisės aktų nuostatas pažeidžiančios reklamos. Taip sąžiningas verslas
bus ginamas nuo neleistinos konkurencijos.
Tiriant galimą nesąžiningą vartotojams komercinę
veiklą, nustatyta, kad tam tikros Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės
veiklos vartotojams draudimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos
trukdo tinkamai ir greitai atlikti tyrimą ir papildomai didina administracinę
naštą verslui. Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams
draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo analogiškos
nuostatos perteklinės ir kelia teisinių neaiškumų. Taigi rengiant Lietuvos
Respublikos reklamos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, būtina numatyti ir
priimti reikiamus Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos
vartotojams draudimo įstatymo pakeitimus, kurie padės veiksmingiau riboti nesąžiningą
komercinę veiklą, spartins pažeidimų nagrinėjimą ir suteiks teisinį aiškumą.
13. 1.2 uždavinys – didinti vartotojų
teisių gynimo veiksmingumą.
Gerai veikianti vartotojų teisių apsaugos
sistema neįmanoma be vartotojų teisių gynimo mechanizmų. Vartotojams turi būti
suteikta galimybė deramai ginti savo teises, naudojantis jiems priimtinomis,
teisėtomis priemonėmis (taikiai – kreipiantis į verslininką, teismo ir ne
teismo tvarka). Tokia galimybė vartotojams turi būti sudaryta visose be
išimties vartojimo srityse.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių
apsaugos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas
švietimo ir socialinėms paslaugoms, finansuojamoms iš Lietuvos Respublikos valstybės
biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų, asmens ir visuomenės sveikatos
priežiūros paslaugoms, kurių išlaidos pagal įstatymus apmokamos
(kompensuojamos) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, Lietuvos
Respublikos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšų. Taigi yra tokių
teisinių santykių sričių, kai fiziniai asmenys pagal vartotojų teisių apsaugą
reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nelaikomi vartotojais. Tokiais atvejais
jų teisės, nors de facto tapačios vartotojų teisėms, pažeidžiamos, bet
negali būti ginamos naudojantis vartotojų teisių gynimo ne teismo tvarka
mechanizmais. Todėl vartotojai, gaudami, pavyzdžiui, medicinos paslaugas iš
valstybinių gydymo įstaigų ar švietimo paslaugas iš valstybinių mokyklų, negali
apginti savo teisių taip, kaip jas gali apginti vartotojai, gaudami šias
paslaugas iš privačių subjektų. Kita vertus, verslininkams tenka didesnė našta nei
valstybės įstaigoms, nes galioja tam tikri vartotojų teisių apsaugos
mechanizmai ir sudaromos nelygios sąlygos konkuruoti su valstybe ir teikti tokias
pat paslaugas. Siekiant išspręsti šias problemas ir užtikrinti vartotojų teisių
apsaugą de facto visuose vartojimo santykiuose, bus siekiama išplėsti
vartotojo sąvoką. Siekiant tinkamai įvertinti numatomo reguliavimo padarinius,
bus atliekamas tyrimas, kuris padės nustatyti vartotojo sąvokai išplėsti
reikalingas teisines ir ekonomines priemones.
Kita probleminė vartotojų teisių apsaugos
sritis – statybos / rangos paslaugos. Šiuo metu teisės aktuose
nenumatyta valstybės institucija, galinti pateikti išvadą dėl statybos / rangos
darbų garantiniu laikotarpiu ir atliekant paprastą remontą, į statinį
sumontavus statybos gaminius (langus, duris)[8]. Teisės aktai nenumato ir
garantinių įsipareigojimų perėmėjų, iškėlus bankroto bylą vienam iš statybos dalyvių
(rangovui / statytojui). Taigi būtina susipažinti su užsienio valstybių turima šios
srities patirtimi ir ja remiantis spręsti statybos srities vartotojų ginčus ne
teisme – parengti teisės aktų pakeitimus ir papildymus, nustatančius priemones statybos
srities vartotojų problemoms spręsti. Įgyvendinus šias priemones galėtų
padidėti ir pasitikėjimas valstybine būsto renovavimo programa.
Vartotojų teisių gynimo ne teisme sistema irgi
neefektyvi. Šiuo metu vartotojų ir pardavėjų paslaugų teikėjų ginčus ne teismo
tvarka nagrinėja 5 valstybės institucijos (Valstybinė vartotojų teisių apsaugos
tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Draudimo priežiūros komisija, Valstybinė
energetikos inspekcija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija).
Tam tikrose vartojimo srityse institucijų sprendimai yra privalomi,
kitose – rekomendaciniai. Kadangi pasitikėjimas vartotojų teisių apsaugos
institucijomis Lietuvoje mažas, daugelis rekomendacinių sprendimų nevykdomi. Taigi
vartotojai nepasitiki vartotojų teisių apsaugos mechanizmais ir, matydami, kad
jų teisių valstybės institucijos negina, dažnai iš viso į jas nesikreipia. Toks
vartotojų abejingumas tiesiogiai veikia rinkos konkurencingumą ir visų
vartotojų gebėjimus ginti pažeistas savo teises. Atsižvelgiant į tai, būtina
ginčų sprendimų veiksmingumą didinti keliomis priemonėmis: atliekamas tyrimas,
siekiant nustatyti kiekvienos vartotojų teises ginančios ir prie vartotojų
skundų prisidedančios institucijos galimybes; remiantis tyrimo rezultatais, rengiami
teisės aktų projektai, kuriuose numatoma veiksmingesnė ginčų nagrinėjimo ne
teisme tvarka ir įtvirtinamos vienpakopės vartotojų skundų nagrinėjimo
procedūros tam tikrose vartotojų teisių apsaugos srityse.
Be valstybės institucijų, vartotojų
skundai galėtų būti nagrinėjami ir kitokiais ginčų sprendimo būdais. Lietuvoje
stiprios, svarų indėlį į ekonominės politikos formavimą įnešančios verslo
asocijuotos struktūros, kurių galimybėmis deramai nepasinaudojama sprendžiant
verslo ir vartotojų ginčus savireguliacijos pagrindu. Reikėtų
numatyti tam tikrą vaidmenį elgesio kodeksams, kurie skatintų verslininkus
veiksmingai taikyti alternatyvius ginčų nagrinėjimo mechanizmus. Alternatyvių
ginčų nagrinėjimo mechanizmų diegimo skatinimas, metodinė pagalba gali padėti
išvengti būtinybės imtis administracinių ar teisminių veiksmų. Rinka
gali veiksmingai save reguliuoti, o savireguliacija mažiau kainuoja ir lengvina
verslui tenkančią naštą, todėl būtina skatinti verslo savitvarkos institucijas kurti
vartotojų ginčų sprendimo ne teismo tvarka sistemas, kurios padėtų nagrinėti
vartotojų skundus ir nedidintų verslo administracinės naštos.
Vartotojams, nepatenkintiems ar
nepasitikintiems alternatyvia (ne teismo) vartotojų ginčų apsaugos sistema,
turi būti sudaryta galimybė savo teises ginti teisme. Vartotojų teisių gynimas
teismo tvarka visada brangesnis ir trunka ilgiau nei tada, kai naudojamasi
alternatyviais ginčų sprendimo mechanizmais. Efektyviausias ir mažiausių
sąnaudų reikalingas būdas, kaip vartotojui apginti savo teises teisme, – nedidelių
sumų priteisimo nagrinėjimo teismuose procedūra. Tačiau šiuo metu tokia
procedūra nėra ganėtinai veiksminga. Siekiant sukurti efektyvią vartotojų
teisių gynimo teismuose sistemą, bus atliekamas ginčų dėl nedidelių sumų
priteisimo nagrinėjimo teismuose efektyvumo tyrimas ir prireikus pateikti pasiūlymai
dėl tokių ginčų nagrinėjimo tobulinimo. Teisme nagrinėjamų pasinaudojant ginčų
dėl nedidelių sumų priteisimo procedūra vartotojų ieškinių skaičius atskleis,
ar ši procedūra veiksminga, arba parodys, kad ją būtina toliau tobulinti.
Kita vartotojų teisių gynimo teismo tvarka
problema susijusi su viešojo intereso gynimu. Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų
teisių apsaugos įstatymą vartotojų viešąjį interesą gina tik Valstybinė vartotojų
teisių apsaugos tarnyba, tačiau atsižvelgiant į tai, kad konkreti su vartotojų
teisėmis susijusi institucija yra savo kontroliuojamos srities ekspertė ir
disponuoja išsamia informacija apie reguliuojamą sritį, teisę ginti viešąjį
interesą turėtų turėti ir kitos institucijos. Be to, pagal Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodeksą viešajam interesui ginti gali būti pareiškiamas
grupės ieškinys, tačiau nei šiame kodekse, nei kituose įstatymuose ar jų
įgyvendinamuosiuose teisės aktuose grupės ieškinio institutas teisiškai nereglamentuotas.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas suteikia Valstybinei
vartotojų teisių apsaugos tarnybai, vartotojų asociacijoms teisę kreiptis į
teismą su ieškiniu ar pareiškimu (skundu) viešajam interesui ginti, tačiau čia
susiduriama su tam tikrais reglamentavimo trūkumais – teisė ginti vartotojų
viešąjį interesą pareiškiant grupės ieškinį kol kas negali būti įgyvendinta. Be
to, Europos Komisija 2011 m. vasario 4 d. viešoms konsultacijoms atlikti pateikė
darbinį dokumentą dėl kolektyvinių ginčų[9], o Teisingumo ministerija
šiuo metu rengia Grupės ieškinio koncepciją. Atsižvelgiant į šiuos dokumentus
ir siekiant sudaryti sąlygas pareikšti ir išnagrinėti grupės ieškinį, bus
rengiami atitinkami teisės aktų pakeitimai, nustatantys, kad pagal grupės
ieškinio procedūrą gali būti ginamas ne tik viešasis vartotojų interesas, ja
galės pasinaudoti ir vartotojų grupės.
Vartotojų viešasis interesas ginamas
teismuose ir tais atvejais, kai pardavėjai ar paslaugų teikėjai nesutinka su pasiūlymu
pakeisti, panaikinti ar netaikyti vartojimo sutartyse nustatytų nesąžiningų
sąlygų. Nagrinėjant vartotojų skundus dėl pardavėjų ar paslaugų teikėjų veiksmų
ir sprendžiant kilusius ginčus, neretai nustatoma, kad ginčas kilo ir dėl
vartojimo sutarties nesąžiningos sąlygos taikymo. Siekiant tokių skundų mažinti
ir geriau kontroliuoti vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymą, tikslinga
vykdyti aktualiausių vartojimo srities sutarčių (atsižvelgiant į vartotojų
skundus, kitą gaunamą informaciją) standartinių sąlygų stebėseną nesąžiningų
sąlygų taikymo požiūriu, kai sutartys dar rengiamos ir nepateiktos vartotojams,
ir taip užkirsti kelią nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų nustatymui nuo pat
pradžių, kol ginčas nekilęs. Numatoma vykdyti probleminių vartotojų teisių
apsaugos sričių stebėseną, o standartines sutarčių sąlygas bus rekomenduojama
derinti su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba savanoriškai. Taip bus
užtikrinamas vartotojų viešojo intereso gynimas ir skatinama sąžininga verslo
subjektų konkurencija – vartotojai galės įvertinti tos pačios vartojimo srities
verslo subjektų teikiamas pasirašyti vartojimo sutartis, taigi ir verslo
subjektai sieks sąžiningai konkuruoti tarpusavyje.
Greičiausiai ir abiem šalims palankiausiai
ginčai gali būti išspręsti tada, kai vartotojas kreipiasi į pardavėją ir
sprendimas priimamas taikiai. Tačiau vartotojai dažnai nelinkę į kompromisus ir
neretai, įsigiję netinkamos kokybės daiktą, siekia sutartį nutraukti. Taip pažeidžiama
vartotojų ir verslininkų interesų pusiausvyra, nes verslininkai dažnai
nepagrįstai turi prisiimti visas su sutarties nutraukimu susijusias neigiamas
pasekmes. Sutarties nutraukimas turėtų būti vertinamas kaip paskutinė teisių
gynimo priemonė. Vartotojų noras įgyvendinti ultima ratio gynimo priemones
įsigijus netinkamos kokybės prekę mažina jų interesų gynimo lygį. Kai
vartotojams suteikiama galimybė įgyvendinant ultima ratio gynimo
priemones piktnaudžiauti savo teisėmis, verslininkai sukuria tokius praktinius
savo interesų įgyvendinimo mechanizmus, kurie apsunkina mažiau kvalifikuotų
vartotojų galimybes ginti pažeistas savo teises. Neretai verslo subjektai
informacijos apie neteisminio ginčo nagrinėjimo institucijos priimto sprendimo
skelbimą laiko mažesne žala už griežčiausios vartotojo pasirinktos jo teisių
gynimo priemonės įgyvendinimą. Taigi derėtų ieškoti priemonių vartotojų ir
verslininkų pusiausvyrai, prireikus keisti teisinį reglamentavimą – numatyti,
kad vartotojo teisė pasirinkti teisių gynimo būdą neabsoliuti, o nutraukti
sutartį galima tik tada, kai toks reikalavimas adekvatus ir proporcingas.
14. 1.3 uždavinys – didinti
vartotojų asociacijų vaidmenį ir tobulinti kompetenciją vartotojų teisių
apsaugos srityse.
Vartotojų teisių apsaugos sistemos veiksmingumas
labai priklauso ir nuo atstovavimo vartotojų interesams nevyriausybinių
vartotojų asociacijų lygiu. Vartotojų asociacijos veikia arčiausiai vartotojų
ir tiesiogiai susiduria su kasdienėmis vartotojų problemomis, todėl ypač
svarbus jų indėlis į deramos vartotojų teisių apsaugos užtikrinimą.
Šiuo metu Lietuvoje įregistruota daug
vartotojų asociacijų, tačiau tik nedaugelis jų aktyviai veikia vartotojų teisių
apsaugos srityje, o ir veikiančios asociacijos dažnai stokoja lėšų aktyviai prisidėti
prie teisėkūros ar viešojo intereso gynimo.
Valstybės lėšos finansinei paramai
vartotojų asociacijoms teikti ribotos, todėl ypač svarbu, kad ji būtų skirta svarbiausiems
projektams ir programoms, susijusiems su prioritetinėmis vartotojų teisių
apsaugos sritimis, įgyvendinti. Jų pagrindu būtų didinamas vartotojų asociacijų
vaidmuo konsultuojant vartotojus, vykdant tyrimus ir kitas priemones,
padedančias vartotojams ginti savo ekonominius interesus. Turi būti remiamas ir
vartotojų asociacijų dalyvavimas įgyvendinant Europos Sąjungos ar kitų
tarptautinių fondų kofinansuojamus projektus ir taip užtikrinamas lėšų, kurių reikia
vartotojų teisių apsaugai stiprinti, naudojimas. Bus siekiama, kad vartotojų
asociacijos atliktų nepriklausomus tyrimus vartotojų teisių apsaugos klausimais
ir įgyvendintų kitus projektus, pagal kuriuos vartotojai bus konsultuojami ir
šviečiami vartotojų teisių apsaugos klausimais. Pavyzdžiui, vartotojų
asociacijos galėtų atlikti tyrimus, taikyti slapto pirkėjo metodą pasirinktose
vartotojų teisių apsaugos srityse ir panašiai. Vartotojų švietimas yra ta
vartotojų teisių apsaugos dalis, kurioje pagrindinis vaidmuo turi atitekti
vartotojų asociacijoms. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir kitos
institucijos, metiniuose veiklos planuose numatydamos konkrečius vartotojų
švietimo veiksmus, pirmiausia turėtų svarstyti galimybę šiuos veiksmus atlikti
per vartotojų asociacijas, jų paslaugas įsigydamos viešojo pirkimo būdu ar
finansuodamos vartotojų asociacijų projektus pagal Finansinės paramos vartotojų
asociacijoms teikimo taisykles.
Vartotojų asociacijos susiskaidžiusios,
tarpusavyje konkuruoja dėl teikiamos finansinės paramos, todėl joms sunku
konstruktyviai bendrauti su valstybės institucijomis. Siekiant šią problemą
spręsti, metodinėmis priemonėmis vartotojų asociacijos bus skatinamos jungtis į
skėtines asociacijas ir konstruktyviau bendrauti.
Vartotojų asociacijoms bus teikiama ir
kita metodinė pagalba, jos bus įtraukiamos į vartotojų teisių apsaugos
teisėkūros ir sprendimų priėmimo veiklą. Toks bendradarbiavimas padės spręsti
valstybės institucijoms ir verslo asociacijoms svarbius vartotojų teisių
apsaugos politikos įgyvendinimo, vartotojų ir verslo atstovų švietimo, kitus
vartotojų teisių apsaugos klausimus.
15. 1.4 uždavinys – skatinti verslininkų
savireguliaciją.
Savireguliacija lengvina verslui tenkančią
naštą ir mažina valstybei tenkančias vartotojų ginčų nagrinėjimo ne teisme
sąnaudas, todėl būtina skatinti verslo savitvarkos institucijas kurti savo
vartotojų ginčų sprendimo ne teisme sistemas. Vartotojų ginčų ne teisme
mechanizmai, kurių veikloje dalyvauja vartotojų ir verslininkų asociacijos, ne
tik mažina valstybės išlaidas, bet ir prisideda prie verslininkų ir vartotojų
pasitikėjimo vartotojų ir verslininkų ginčus nagrinėjančiais mechanizmais, o
kartu ir visa vartotojų teisių apsaugos sistema.
Numatyta parengti metodines rekomendacijas,
kaip įgyvendinti verslo subjektų savireguliaciją. Verslo savireguliacijos
sistemos, laiduojančios sąžiningą verslo praktiką, diegimas leis užtikrinti,
kad gausėtų saugesnių ir geresnės kokybės prekių ir paslaugų, didins vartotojų
pasitikėjimą rinka, skatins produktų ir paslaugų vartojimą, taigi ir ekonomikos
augimą.
Ūkio subjektų grupėms, apsisprendusioms
įdiegti alternatyvius vartotojų ginčų sprendimo mechanizmus arba priimti geros
valios kodeksą, valstybės institucijos teiks praktinius patarimus dėl
mechanizmo veikimo principų, pastabas ir pasiūlymus dėl geros valios kodekso
nuostatų, reguliuojamų teisinių santykių ar ūkio subjektų ir vartotojų ginčų
sprendimo būdų. Bus skelbiama informacija apie geros valios kodeksus priėmusias
ūkio subjektų asociacijas ar grupes.
Viešas geros valios kodeksų skelbimas
skatina ūkio subjektus elgtis pagal kodekso nustatytus aukštesnius etikos
principus, dėl to vartotojai labiau pasitiki kodeksus priėmusiais ūkio
subjektais ir prisideda prie sąžiningos konkurencijos rinkoje. Savireguliacijos
mechanizmui priklausantys verslo subjektai savanoriškai įsipareigoja rinkoje
veikti sąžiningai ir patys prižiūri kitų savireguliacijos mechanizmo narių
elgesį. Taip skatinama sąžininga konkurencija ir kartu – aukštesnio lygio
vartotojų teisių apsauga.
Srityse, kuriose prireiks naujo
reguliavimo, su rinkos dalyviais ir vartotojų interesams atstovaujančiomis
institucijomis tikslinga aptarti valstybinio reguliavimo tikslus ir galimybę
taikyti savireguliacijos mechanizmą kaip alternatyvą valstybiniam reguliavimui,
taip pat svarstyti galimybę bent dalį valstybės siekiamų tikslų įgyvendinti ne
per valstybinį reguliavimą, bet per verslo savireguliacijos mechanizmą. Taip
valstybiniam reguliavimui paliekamos tos sritys, kurios gali daryti didžiausią
neigiamą poveikį vartotojams, o savireguliacijos mechanizmai galės būti taikomi
ne tokiose vartotojams pavojingose srityse.
2
Tikslas – tobulinti vartotojų ir verslininkų gebėjimus vartotojų teisių
apsaugos srityse
16. Šis tikslas pasirinktas atsižvelgiant
į atliktų tyrimų rezultatus, kurie parodė, kad verslininkai ir vartotojai per
mažai informuoti apie vartotojų teises ir šių teisių gynimo būdus, taip pat į
tai, kad Lietuvos verslininkai ir vartotojai, nepaisant didelės plačiajuosčio
interneto sklaidos Lietuvoje, nelinkę įsigyti prekių ar paslaugų elektroninėmis
priemonėmis ar dalyvauti elektroninės komercijos veikloje (tik 11 procentų
Lietuvos vartotojų įsigyja prekes elektroninėmis priemonėmis ir tik 35
procentai verslininkų dalyvauja elektroninės komercijos veikloje). Pažymėtina,
kad Lietuvos vartotojai ypač nelinkę dalyvauti kitų Europos Sąjungos valstybių elektroninės
prekybos rinkoje (prekes ar paslaugas iš užsienio internetu užsisako tik 3 procentai
vartotojų). Toks vartotojų elgesys mažina jų gebėjimą lyginti prekes ir
paslaugas, jie neieško priimtinesnių alternatyvų, o verslininkai nesuinteresuoti
konkuruoti. Tai ilgainiui gali lemti aukštesnes kainas, prastesnę prekių ir
paslaugų kokybę ir verslininkų nesugebėjimą konkuruoti gretimose rinkose. Taigi
būtina tobulinti vartotojų ir verslininkų gebėjimus vartotojų teisių apsaugos
srityse, taip pat ir gebėjimus probleminėse vartotojų teisių apsaugos srityse
ir supažindinti juos su alternatyviais ginčų sprendimo būdais.
Šiuo tikslu siekiama kasmet 6 procentais didinti
vartotojų, žinančių, kur kreiptis dėl savo pažeistų teisių, 5 procentais verslininkų,
išmanančių vartotojų teisių apsaugą, 3 procentais vartotojų, įsigyjančių
prekes ir paslaugas elektroninėmis priemonėmis.
17. 2.1
uždavinys – didinti vartotojų ir verslininkų informuotumą apie elektroninę
komerciją.
Sparti technologijų ir plačiajuosčio
interneto plėtra sudaro palankias elektroninės prekybos sąlygas. Tai skatina
kainų konkurenciją ir didina įvairesnių produktų pasiūlą Lietuvos ir Europos
Sąjungos rinkose. Tačiau, plečiantis elektroninei prekybai, daugėjant
elektroninėje erdvėje komercinę veiklą vykdančių verslo subjektų, gausėja ir
pažeidžiamų vartotojų, ypač iš pažeidžiamesnių socialinių sluoksnių – vaikų ir
vyresnio amžiaus asmenų. Atliekant interneto tinklalapių patikros (Sweep)
tyrimą[10] nustatyta, kad Lietuvoje
elektroninės prekybos rinkoje dalyvaujančių ūkio subjektų interneto tinklalapiuose
pateikiama per mažai informacijos vartotojui, nenurodomi pardavėjo kontaktiniai
duomenys, klaidingai nurodoma galutinė produkto kaina. Taigi vartotojai
nepasitiki elektroninėmis paslaugomis, o ūkio subjektams dėl to sunkiau patekti
į rinką ir ten įsitvirtinti. Siekiant šias problemas spręsti, numatoma parengti
informacijos teikimo vartotojams gaires ūkio subjektams, prekiaujantiems
internetu, ir elektroninės prekybos atmintinę vartotojams, kuriose bus
nurodytos dažniausios problemos, pateikta patarimų. Taip ūkio subjektai bus
geriau informuojami apie vartotojų teisių apsaugos specifiką elektroninių
paslaugų rinkoje, skatinami įsitraukti į elektroninės prekybos rinką, o
vartotojai labiau pasitikės šiomis paslaugomis ir galės geriau ginti pažeistas savo
teises.
18. 2.2 uždavinys – ugdyti
vartotojų ir verslininkų gebėjimus probleminėse vartotojų teisių apsaugos srityse.
Siekiant užtikrinti, kad į rinką būtų
teikiami tik saugūs ir geros kokybės produktai, labai svarbu, kad patys vartotojai ir verslininkai aktyviai dalyvautų
plėtojant rinkos ekonomiką, o tam būtina išugdyti reiklų, žinantį savo teises ir mokantį jomis naudotis vartotoją ir
verslininką.
Vartotojų ir
verslininkų įgūdžiai bus aktyviausiai ugdomi probleminėse vartotojų teisių
apsaugos srityse. Šiuo metu daugiausia dėmesio reikėtų skirti elektroninės
prekybos, finansų ir draudimo, transporto ir turizmo, energijos vartojimo
sritims, taip pat ugdyti socialiai pažeidžiamų, socialinę atskirtį patiriančių
vartotojų grupių įgūdžius. Bus remiamos vartotojų asociacijų vykdomos programos,
įgyvendinami kiti projektai. Jeigu atlikus stebėseną bus nustatyta kitų sričių,
kuriose reikia ugdyti vartotojų ir verslininkų įgūdžius, turimi ištekliai bus
perskirstyti ir imamasi priemonių tose srityse.
Vartotojų gebėjimams
išugdyti reikia daug laiko, todėl siekiant, kad Lietuvos vartotojai būtų ugdomi,
išmanytų ir mokėtų apginti savo teises, į švietimo institucijų rengiamas ugdymo
programas bus įtraukti ekonominio ir finansinio švietimo klausimai (bendrojo
lavinimo mokyklų programas ir mokomuosius dalykus).
Vartotojus informuoti
ypač padeda visuomenės informavimo priemonės. Siekiant kuo greičiau supažindinti
vartotojus su esminiais vartotojų teisių aspektais, visuomenės informavimo
priemonėms numatoma nuolat teikti informaciją apie vartotojų teisių pažeidimus.
19. 2.3
uždavinys – didinti vartotojų ir verslininkų informuotumą apie alternatyvius
ginčų sprendimo būdus.
Dėl sudėtingų, brangių ir ilgai trunkančių
procedūrų net 46 procentai Europos Sąjungos vartotojų iš viso nėra linkę reikšti
pretenzijų dėl nesąžiningo prekių ar paslaugų teikėjo elgesio. Taip kasmet
prarandama apie 0,4 procento Europos Sąjungos BVP. Tokia pat situacija ir
Lietuvoje. Veiksmingas alternatyvus ginčų sprendimas didintų vartotojų
pasitikėjimą vartotojų teisių apsaugos sistema ir svariai veiktų ekonomiką. Juk
aktyvus ir savo teises puikiai išmanantis vartotojas, žinodamas, kad tam
tikroje situacijoje yra teisus, galėtų greitai, nebrangiai ir veiksmingai
apginti savo teises, o
verslininkas, norėdamas išvengti
nuostolių, kurių galėtų patirti bylinėdamasis su vartotojais, nerizikuotų ir
būtų priverstas aktyviai spręsti ginčus su vartotojais, labiau konkuruoti su
kitais ūkio subjektais ir vartotojams siūlyti geresnės kokybės prekes ir
paslaugas.
Lietuvoje šiuo metu veikia tik valstybės
institucijos, kurios sprendžia vartotojų ginčus ne teismo tvarka, nėra nė
vienos verslo asociacijų administruojamos ginčų sprendimo institucijos. Taip
yra dėl to, kad verslo subjektai, o kartu ir vartotojai per mažai informuojami
apie galimybę nebrangiai, greitai ir efektyviai spręsti ginčus ne teismo tvarka
alternatyviomis priemonėmis. Kad verslas ir vartotojai aktyviau dalyvautų
sprendžiant vartotojų ginčus ir ginant vartotojų teises, verslininkams, norintiems
sukurti alternatyvius ginčų sprendimo mechanizmus, bus rengiami seminarai, kuriuose
jie bus supažindinami su tokiomis galimybėmis ir teikiama informacija apie
alternatyvius ginčo sprendimo būdus.
III. SIEKIAMI REZULTATAI (VERTINIMO KRITERIJAI)
20. Strategijos rezultatai bus vertinami pagal
Vartotojų rinkų rezultatų suvestinės rodiklius, kuriuos kasmet skelbia Europos
Komisija, tyrimų ir apklausų rezultatus, kitus oficialius statistinius duomenis
ir toliau pateikiamoje lentelėje numatytus rodiklius. Už vartotojų rinkų suvestinės
duomenų stebėseną ir vertinimą atsako Valstybinė vartotojų teisių apsaugos
tarnyba.
1 TIKSLAS – UŽTIKRINTI veiksmingą VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS SISTEMOS FUNKCIONAVIMĄ
Įgyvendinimo terminas
Atsakinga institucija
Siekiamas rezultatas
2011–2014 metai
visos institucijos,
dalyvaujančios įgyvendinant Strategiją
kasmet padidinti 3
procentiniais punktais vartotojų sąlygų metinį indeksą (2010 metais – 49
procentai)
2011–2014 metai
visos institucijos,
dalyvaujančios įgyvendinant Strategiją
kasmet padidinti 2
procentiniais punktais vartotojų pasitikėjimą vartotojų teisių apsaugos
institucijomis (2010 metais – 37 procentai)
2011–2014 metai
visos institucijos,
dalyvaujančios įgyvendinant Strategiją
padidinti priimtų ir
veikiančių geros praktikos kodeksų – 5 vienetais (2010 metais – 7 vienetai)
Uždaviniai
Įgyvendinimo terminas
Įgyvendinanti institucija
Siektinas rezultatas
1.1. Sukurti veiksmingą
vartotojų teisių apsaugos stebėsenos sistemą ir geriau vykdyti reklamos ir
nesąžiningos komercinės veiklos priežiūrą
2011 metų IV ketvirtis
Valstybinė vartotojų teisių
apsaugos tarnyba
atlikti vartotojų teisių
informacinės sistemos sukūrimo galimybių studiją
2012
metų III ketvirtis
Valstybinė
vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė draudimo priežiūros komisija,
Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto
produktų inspekcija, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė energetikos
inspekcija, Valstybinė geležinkelių inspekcija, Valstybinis turizmo
departamentas, Civilinės aviacijos administracija, Vertybinių popierių
komisija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė
kelių transporto inspekcija, Saugios laivybos administracija, Studijų kokybės
vertinimo centras, Lietuvos metrologijos inspekcija, Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba, Konkurencijos taryba, Narkotikų, tabako ir alkoholio
kontrolės departamentas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija,
Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Lietuvos savivaldybių asociacija
įgyvendinti
Europos Komisijos 2010 m. gegužės 12 d. rekomendaciją Nr. SEC
(2010) 572 ,,Dėl suderintos vartotojų skundų ir pasiteiravimų klasifikavimo
ir pranešimo sistemos metodikos taikymo“
2014
metų IV ketvirtis
Teisingumo
ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė
draudimo priežiūros komisija, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba,
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, Sveikatos apsaugos ministerija,
Valstybinė energetikos inspekcija, Valstybinė geležinkelių inspekcija,
Valstybinis turizmo departamentas, Civilinės aviacijos administracija,
Vertybinių popierių komisija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos
inspekcija, Valstybinė kelių transporto inspekcija, Saugios laivybos
administracija, Valstybinė medicininio audito inspekcija, Studijų kokybės
vertinimo centras, Lietuvos metrologijos inspekcija, Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba, Konkurencijos taryba, Narkotikų, tabako ir alkoholio
kontrolės departamentas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija,
Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Lietuvos savivaldybių asociacija,
Nacionalinė teismų administracija
įdiegti
bendrą Vartotojų teisių informacinę sistemą
kasmet
Teisingumo
ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
atlikti
vartotojų apklausą, siekiant ištirti vykdomų priemonių vartotojų teisių
apsaugos sistemoje poveikį
kasmet
Teisingumo
ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
atlikti
ūkio subjektų nuomonių apklausą, siekiant ištirti vykdomų priemonių vartotojų
teisių apsaugos sistemoje poveikį
2012
metų I ketvirtis
Teisingumo
ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Ūkio ministerija
parengti
projektą teisės akto, kuris nustato vartotojų teisių apsaugą nuo viešojo
administravimo subjektų sprendimų ir priimamų teisės aktų
2012
metų I ketvirtis
Teisingumo
ministerija, Ūkio ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
parengti
projektą teisės akto pakeitimo, nustatančio, kad vertinant teisės aktų
projektus turi būti ištiriama, ar numatomas teisinis reguliavimas nepagrįstai
neriboja ūkio subjektų patekimo į rinką, ar nėra priemonių, nepagrįstai
ribojančių prekių ar paslaugų pasiūlos didinimą ar kitaip apribojančių
vartotojų teises ir interesus
2011
metų IV ketvirtis
Ūkio
ministerija, Teisingumo ministerija, Konkurencijos taryba, Valstybinė
vartotojų teisių apsaugos tarnyba
parengti Lietuvos Respublikos
reklamos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, tobulinantį reklamos naudojimo
pažeidimų nagrinėjimo tvarką
2011
metų IV ketvirtis
Teisingumo
ministerija, Ūkio ministerija, Konkurencijos taryba, Valstybinė vartotojų
teisių apsaugos tarnyba
pateikti
pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos
vartotojams draudimo įstatymo nuostatų suderinimo su Nesąžiningos komercinės
veiklos direktyvos 2005/29/EB nuostatomis
1.2. Didinti vartotojų
teisių gynimo veiksmingumą
2012
metų I ketvirtis
Teisingumo
ministerija, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų
ministerija
atlikti
tyrimą, siekiant nustatyti, ar reikia išplėsti vartotojo sąvoką, ir pateikti
reikiamų teisės aktų pakeitimo projektus
2012
metų II ketvirtis
Aplinkos
ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Valstybinė vartotojų
teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos
inspekcija
išnagrinėti
užsienio valstybių turimą patirtį vartotojų teisių gynimo statybos srityje ir
teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias šiuos klausimus, pateikti pasiūlymus
dėl šios srities vartotojų teisių apsaugos tobulinimo
2012
metų II ketvirtis
Teisingumo
ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė
draudimo priežiūros komisija, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija, Valstybinė
ne maisto produktų inspekcija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Sveikatos
apsaugos ministerija
atlikti ginčų nagrinėjimo
ne teismo tvarka Lietuvoje tyrimą ir pateikti pasiūlymus dėl visos ginčų
sprendimo ne teisme sistemos
2012
metų IV ketvirtis
Teisingumo
ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
pateikti projektus teisės
aktų pakeitimų, tobulinančių ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką (įstatymų
paketas)
2011–2014
metai
Valstybinė
vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė draudimo priežiūros komisija,
Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija, Valstybinė energetikos inspekcija, Europos vartotojų centras
suteikti
metodinę pagalbą asocijuotoms verslo struktūroms, taip skatinti jas kurti
alternatyvius ginčo nagrinėjimo mechanizmus
2013
metų I ketvirtis
Teisingumo ministerija,
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Nacionalinė teismų
administracija
atlikti ginčų dėl nedidelių
sumų priteisimo nagrinėjimo teismuose efektyvumo tyrimą ir pateikti pasiūlymus
dėl tokių ginčų nagrinėjimo tobulinimo
2011
metų IV ketvirtis
Teisingumo
ministerija
parengti
projektą teisės akto dėl grupės ieškinio pateikimo vartotojų teisių apsaugos
srityje
kasmet
Valstybinė
vartotojų teisių apsaugos tarnyba
atlikti
aktualiausių vartojimo sričių vartojimo sutarčių stebėseną vartojimo sutarčių
nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu
2012 metų I ketvirtis
Teisingumo
ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
parengti
projektą teisės akto pakeitimo, įgaliojančio kitas institucijas pareikšti
teismui ieškinį iš jų veiklos srities kylančiam pažeistam vartotojų viešajam
interesui ginti
2012
metų IV ketvirtis
Teisingumo
ministerija, Ūkio ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
parengti priemones, skirtas vartotojo teisių,
įsigijus prastos kokybės prekes ar paslaugas, ir verslo subjektų teisių ir
interesų pusiausvyrai užtikrinti (3 priemonės), o prireikus – parengti
teisės akto projektą
1.3. Didinti vartotojų
asociacijų vaidmenį ir tobulinti kompetenciją vartotojų teisių apsaugos
srityse
2011
metų IV ketvirtis
Teisingumo
ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
nustatyti
tinkamesnę finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimo tvarką, pagal
kurią vartotojų asociacijos turės daugiau galimybių dalyvauti įgyvendinant Europos
Sąjungos iš dalies finansuojamus projektus, o pasiūlymus skirti finansinę
paramą teiktų teisingumo ministro sudaroma komisija
2012–2014
metai
Teisingumo
ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
bendradarbiauti
su vartotojų asociacijomis, vykdančiomis vartotojų teisių apsaugos projektus (5
projektai)
2012–2014
metai
Teisingumo
ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija,
Susisiekimo ministerija, Energetikos ministerija, Švietimo ir mokslo
ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė vartotojų teisių
apsaugos tarnyba, Valstybinė draudimo priežiūros komisija, Ryšių reguliavimo
tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
5
procentais didinti vartotojų asociacijų, dalyvaujančių darbo grupių ir
komisijų, tarp jų ir Europos Sąjungos lygiu veikiančių grupių ir komisijų,
veikloje (2010 metų duomenų nėra, rodiklis skaičiuojamas nuo 2011 metų)
1.4. Skatinti verslininkų
savireguliaciją
2011
metų IV ketvirtis
Valstybinė
vartotojų teisių apsaugos tarnyba
parengti ūkio subjektų
savireguliacijos gaires
2012–2014 metai
Valstybinė
vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė draudimo priežiūros komisija,
Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija, Valstybinė energetikos inspekcija, Valstybinė maisto ir
veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, Sveikatos
apsaugos ministerija
suteikti
metodinę pagalbą verslo asociacijoms, diegiančioms geros verslo praktikos
kodeksus (5 konsultacijos kasmet)
kasmet
Valstybinė
vartotojų teisių apsaugos tarnyba
paskelbti
informaciją apie ūkio subjektus, įdiegusius geros verslo praktikos kodeksus
2012
metų II ketvirtis
Teisingumo
ministerija, Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos
ministerija, Aplinkos ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos
tarnyba, Valstybinė draudimo priežiūros komisija, Ryšių reguliavimo tarnyba,
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos
inspekcija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne
maisto produktų inspekcija, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė
energetikos inspekcija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Valstybinė
geležinkelių inspekcija, Valstybinis turizmo departamentas, Civilinės
aviacijos administracija
pateikti
pasiūlymus dėl priemonių, kuriomis bent dalis valstybės siekiamų tikslų
įgyvendinama ne per valstybinį reguliavimą, o verslo savireguliacijos
mechanizmą
2 TIKSLAS – tobulINTI
VARTOTOJŲ IR VERSLININKŲ GEBĖJIMUS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS SRITYSE
Įgyvendinimo terminas
Atsakinga institucija
Siektinas rezultatas
2011–2014 metai
visos institucijos,
dalyvaujančios įgyvendinant Strategiją
Strategijos įgyvendinimo
pabaigoje padidinti iki 70 procentų vartotojų, žinančių, kur kreiptis dėl
savo pažeistų teisių (2010 metais – 65 procentai)
2011–2014 metai
visos institucijos,
dalyvaujančios įgyvendinant Strategiją
kasmet 5 procentiniais punktais
padidinti verslininkų, išmanančių vartotojų teisių apsaugą (2010 metais – 24
procentai)
2011–2014 metai
visos institucijos,
dalyvaujančios įgyvendinant Strategiją
kasmet
3 procentiniais punktais padidinti vartotojų, įsigyjančių prekes ir paslaugas
elektroninėmis priemonėmis (2010 metais – 22 procentai)
Uždaviniai
Įgyvendinimo terminas
Atsakinga institucija
Siektinas rezultatas
2.1.
Didinti vartotojų ir verslininkų informuotumą apie elektroninę komerciją
2012 metų I ketvirtis
Informacinės
visuomenės plėtros komitetas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
parengti
elektroninės prekybos atmintinę vartotojams, sudarantiems sutartis
elektroniniu būdu
2013 metų I ketvirtis
Informacinės
visuomenės plėtros komitetas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
parengti
informacijos teikimo vartotojams gaires ūkio subjektams, prekiaujantiems
internetu
2.2. Ugdyti vartotojų ir verslininkų gebėjimus vartotojų teisių apsaugos
srityse
2011–2014 metai
Teisingumo ministerija, Valstybinė vartotojų teisių
apsaugos tarnyba
pateikti projektus teisės aktų, kuriuose nustatytos
probleminės vartotojų teisių apsaugos sritys (2 projektai)
2012–2014 metai
Švietimo
ir mokslo ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
Valstybinė draudimo priežiūros komisija, Vertybinių popierių komisija
įtraukti
ekonominio ir finansinio švietimo klausimus į ikimokyklinio ugdymo programas,
priešmokyklinio ugdymo bendrąsias programas, bendrojo lavinimo mokyklų
bendrąsias programas ir mokomuosius dalykus
kasmet
Valstybinė
vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė draudimo priežiūros komisija,
Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija,
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų
inspekcija, Sveikatos apsaugos ministerija,
Valstybinis turizmo departamentas, Civilinės aviacijos administracija
skleisti
visuomenės informavimo priemonėmis (reguliariai, periodiškai ar prireikus) informaciją
apie reguliuojamų subjektų padarytus pažeidimus (150 pranešimų)
2.3.
Didinti vartotojų ir verslininkų informuotumą apie alternatyvius ginčų
sprendimo būdus
kasmet
Valstybinė
vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė draudimo priežiūros komisija,
Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto
produktų inspekcija, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė energetikos
inspekcija, Valstybinė geležinkelių inspekcija, Valstybinis turizmo
departamentas
padidinti
3 procentiniais punktais vartotojų, manančių, kad alternatyvi ginčų sprendimo
sistema – geriausias būdas, kaip spręsti ginčus (2010 metais –
33 procentai)
2012–2014 metai
Valstybinė
vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė draudimo priežiūros komisija,
Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto
produktų inspekcija, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė energetikos
inspekcija, Valstybinė geležinkelių inspekcija, Valstybinis turizmo
departamentas
padidinti
3 procentiniais punktais kasmet verslininkų, išmanančių apie alternatyvias
ginčų sprendimo sistemas (2010 metais – 48 procentai)
20
punkto pakeitimai
Nr.
583,
2012-05-23, Žin., 2012, Nr. 61-3072 (2012-05-30)
Nr.
313,
2013-04-10, Žin., 2013, Nr. 40-1944 (2013-04-18)
IV. STRATEGIJOS FINANSAVIMAS
21. Strategijos įgyvendinimo priemonės finansuojamos
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis iš ministerijoms ir įstaigoms,
dalyvaujančioms įgyvendinant Strategiją, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir
kitų finansavimo šaltinių. Strategijai įgyvendinti gali būti skiriama ir kitų
lėšų, gautų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
V. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS
22. Strategijos uždaviniai apima
Teisingumo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Žemės ūkio
ministerijos, Ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos, Susisiekimo
ministerijos, Energetikos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Vidaus
reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijos
sritis, todėl Strategijos įgyvendinimo priemones vykdys šios ministerijos, joms
pavaldžios įstaigos, Vyriausybės įstaigos ir kitos valstybės institucijos. Įgyvendinant
Strategiją siūloma dalyvauti ir Lietuvos savivaldybių, vartotojų bei verslo
asociacijoms, kitiems socialiniams partneriams.
Strategija bus įgyvendinama per
institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant Strategiją, strateginius ir metinius
veiklos planus.
Strategijos įgyvendinimą koordinuoja
Teisingumo ministerija. Kasmetinę ir galutinę Strategijos įgyvendinimo
ataskaitą rengia Valstybinė vartotojų teisų apsaugos tarnyba. Institucijos,
dalyvaujančios įgyvendinant Strategiją, kasmet Valstybinei vartotojų teisių
apsaugos tarnybai teikia informaciją apie Strategijos įgyvendinimą. Ataskaitoje
aiškiai, remiantis rezultato ir produkto vertinimo kriterijais, nurodomi
pasiekti rezultatai ir analizuojamos nepasiektų rezultatų priežastys. Ataskaita
iki kiekvienų metų kovo 1 dienos pateikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Kiekviena institucija, dalyvaujanti įgyvendinant Strategiją, informuoja
visuomenę ir koordinuojančią instituciją, o prireikus – kitas institucijas
pagal kompetenciją apie Strategijos įgyvendinimą. Bendras Strategijos
įgyvendinimo rezultatų poveikio išplėstinis lyginamasis vertinimas atliekamas
baigus įgyvendinti Strategiją – 2014 metais.
––––––––––––––––––––
Pakeitimai
1.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr.
583,
2012-05-23, Žin., 2012, Nr. 61-3072 (2012-05-30)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 M. LIEPOS 7 D. NUTARIMO NR. 848 "DĖL
VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS 2011-2014 METŲ STRATEGIJOS
PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
Šis
nutarimas įsigalioja 2012-07-01.
2.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr.
313,
2013-04-10, Žin., 2013, Nr. 40-1944 (2013-04-18)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 M. LIEPOS 7 D. NUTARIMO NR. 848 ,,DĖL
VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS 2011-2014 METŲ STRATEGIJOS
PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušra Bodin (2013-04-18)
aubodi@lrs.lt
[1] Penktoji vartotojų rinkų
rezultatų suvestinė, 23 puslapis.
[2] Ketvirtoji vartotojų rinkų rezultatų suvestinė, 4
puslapis.
[3] Europos Komisijos tarnybų 2011
m. balandžio 7 d. darbo dokumentas „Vartotojų įgalinimas ES“ (SEC(2011) 469), 2
puslapis.
[4] Penktoji vartotojų rinkų
rezultatų suvestinė, 43 puslapis.
[5] Lietuvos Respublikos vartotojų
teisių apsaugos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis.
[6] Penktoji vartotojų rinkų
rezultatų suvestinė, 82 puslapis.
[7] Penktoji vartotojų rinkų
rezultatų suvestinė, 28 puslapis.
[8] Lietuvos Respublikos valstybės
kontrolės audito išvadoje nurodyta, kad nekilnojamojo turto ir jo elementų
remontas yra probleminė sritis, vartotojų teisių apsauga šioje srityje nepriskirta
nė vienai institucijai. Tokias pat problemas atskleidė ir darbo grupė vartotojų
teisių apsaugos tobulinimo klausimams išnagrinėti, sudaryta Lietuvos
Respublikos Ministro Pirmininko 2009 m. gegužės 11 d. potvarkiu Nr. 173.
[9] Europos Komisijos 2011 m.
vasario 4 d. darbo dokumentas viešosioms konsultacijoms „Vieninga Europos
kolektyvinių ieškinių koncepcija“ SEC
(2011) 173 galutinis.
[10] Sweep tyrimas atliekamas pagal Europos
Parlamento ir Tarybos 2004 m. spalio 27 d. reglamentą dėl nacionalinių
institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą,
bendradarbiavimo (EB) Nr. 2006/2004.