DĖL GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO

Nutarimas paskelbtas: Žin.,

2008, Nr.104-3975

Neoficialus nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO

2008–2015 METŲ PLĖTROS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

2008 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 832

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 82-3260) 6

straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos

Vyriausybė nutaria

1.

Patvirtinti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų

plėtros strategiją (pridedama).

2.

Pavesti Aplinkos ministerijai parengti ir iki 2009 m. liepos 1 d. Lietuvos

Respublikos Vyriausybei pateikti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

2008–2015 metų plėtros strategijos įgyvendinimo antrojo etapo (2010–2015 metai)

priemonių planą.

Ministras Pirmininkas Gediminas

Kirkilas

Aplinkos ministras Artūras

Paulauskas

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 832

geriamojo

VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO 2008–2015 metų PLĖTROS STRATEGIJA

I. STRATEGIJOS SANTRAUKA

1.

Lentelėje pateikiama Geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategijos (toliau

vadinama – ši strategija)

santrauka.

I. strateginis tikslas

Nustatyti geriamojo vandens tiekimo

ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo valstybinio reguliavimo veiklos

kryptis, užtikrinsiančias tokias reikalavimus ir poreikius atitinkančios

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo raidos

sąlygas, kad visoje šalies teritorijoje viešai tiekiamas geriamasis vanduo

ir teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos atitiktų įstatymuose ir kituose

teisės aktuose nustatytus sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės

reikalavimus ir kuo daugiau gyventojų ir kitų galimų vartotojų optimaliomis

sąlygomis ir kainomis gautų viešai tiekiamą geriamąjį vandenį ir nuotekų

tvarkymo paslaugas.

Strateginio

tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijai (efekto kriterijai)

Viešai tiekiamo geriamojo vandens

prieinamumas vartotojams

1. Dabartinė reikšmė (2007 metais) –

apie 73 procentai visų šalies gyventojų.

2. Siektina

reikšmė (2015 metais) – ne mažiau kaip 95 procentai visų šalies gyventojų.

Nuotekų

tvarkymo paslaugų prieinamumas vartotojams

1. Dabartinė reikšmė (2007 metais) –

apie 62 procentai visų šalies gyventojų.

2. Siektina

reikšmė (2015 metais) – ne mažiau kaip 95 procentai visų šalies gyventojų.

II. strategijos tikslai, uždaviniai ir tikslų įgyvendinimo

vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai)

1 tikslas

Sudaryti palankias

sąlygas didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų

prieinamumą ir gerinti jų kokybę

Rezultato

kriterijai

1. Viešai tiekiamo geriamojo vandens

paslaugų prieinamumo didėjimas

dabartinė reikšmė (2007 metais) – nuo 2004 metų – 7 procentai

visų šalies gyventojų;

siektina reikšmė (2015 metais) – ne mažiau kaip 22

procentai visų šalies gyventojų.

2. Nuotekų tvarkymo paslaugų

prieinamumo didėjimas

dabartinė reikšmė (2007 metais) – nuo 2004 metų – 4 procentai

visų šalies gyventojų;

siektina reikšmė (2015 metais) – ne mažiau kaip 33

procentai visų šalies gyventojų.

3.

Viešai tiekiamo geriamojo vandens atitiktis saugos ir kokybės reikalavimams

dabartinė

reikšmė (2007 metais) – 75 procentai;

siektina

reikšmė (2015 metais) – 100 procentų.

Uždaviniai

1. Tobulinti

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros teisinį

reglamentavimą.

2. Užtikrinti

viešai tiekiamo geriamojo vandens saugos ir kokybės atitiktį visuomenės

sveikatos saugos reikalavimams.

2 tikslas

Siekti apsaugoti

aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio

Rezultato

kriterijus

Surenkamų

nuotekų išvalymas iki nustatytųjų normų

dabartinė reikšmė (2007

metais) – 77 procentai;

siektina

reikšmė (2015 metais) – 100 procentų.

Uždavinys

Tobulinti

nuotekų valymo ir išleidimo aplinkos apsaugos reikalavimus.

II. BENDROSIOS NUOSTATOS

2. Parengti šią strategiją paskatino

esama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būklė Lietuvoje, poreikis įgyvendinti

Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo

2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029),

ir Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, patvirtintą Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029),

nustatyti strateginį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

paslaugų teikimo tikslą, pagal kurį būtų rengiami ir tobulinami geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą reguliuojantys teisės aktai,

infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros priemonės, užtikrinančios

nepertraukiamą, ilgalaikį, techniniu ir ekonominiu požiūriais visiems

vartotojams prieinamą socialiai būtinų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo paslaugų, kurių kokybė atitiktų nustatytuosius geriamojo vandens

saugos ir kokybės, nuotekų išvalymo reikalavimus, teikimą.

3. Ši strategija parengta laikantis

darnaus vystymosi, subsidiarumo, partnerystės ir socialinio teisingumo principų

pagal Europos Sąjungos valstybių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

valdymo modelius ir 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą

2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus

(OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275), taip pat

Europos Bendrijų Komisijos Baltąją knygą dėl bendro intereso paslaugų (2004 m.

gegužės 12 d., Komisijos komunikatas KOM(2004)374 galutinis), kurios yra

Europos visuomenės modelio esminis elementas ir daro lemiamą poveikį piliečių

gyvenimo kokybei, aplinkai ir ekonomikai.

4. Šios strategijos tikslai ir

uždaviniai nustatyti laikantis nuostatos, kad modernizavusi valstybės ekonominę

politiką ir naudodama Europos Sąjungos finansinę ir techninę paramą Lietuva

turėtų padidinti bendrąjį vidaus produktą ir pasiekti esamą Europos Sąjungos

valstybių vidurkį.

5. Šią strategiją sudaro

5.1. strategijos santrauka;

5.2. bendrosios nuostatos;

5.3. geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo būklės analizė;

5.4. SSGG (stiprybių, silpnybių,

galimybių ir grėsmių) analizė;

5.5. geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo raidos vizija, strateginis tikslas, tikslai ir uždaviniai;

5.6. strategijos įgyvendinimo vertinimo

kriterijai;

5.7.

strategijos įgyvendinimas, finansavimas ir atskaitomybė;

5.8.

strategijos įgyvendinimo pirmojo etapo (2008–2009 metai) priemonių planas

(pagal 1 priedą).

*5.9.

strategijos įgyvendinimo antrojo etapo (2010–2015 metų) priemonių planas (pagal

2 priedą).

Punkto pakeitimai

Nr. 1233, 2009-09-30,

Žin., 2009, Nr. 121-5201 (2009-10-10)

*Pastaba: papildyta nauju 5.9 punktu

6.

Šioje strategijoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (Žin., 2006, Nr. 82-3260) ir

kituose su geriamojo vandens tiekimo ir

(arba) nuotekų tvarkymo paslaugų reguliavimu susijusiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

III. geriamojo VANDENS TIEKIMO IR

NUOTEKŲ TVARKYMO BŪKLĖS ANALIZĖ

7. Lietuvos Respublikos vartotojams

geriamasis vanduo tiekiamas tik iš požeminių vandens šaltinių, kurių potencialūs

ištekliai – apie 3,2 mln. kub. metrų per parą. Pastaraisiais metais vandens

vartojimas nuolat mažėjo ir šiuo metu sudaro 0,4 mln. kub. metrų per parą.

Prognozuojama, kad iki 2025 metų požeminio vandens poreikis gali padidėti

iki 0,9–1 mln. kub. metrų per parą, taigi vandens atsargos artimiausius 20

metų bus pakankamos. Didžiuma Lietuvoje naudojamų požeminio vandens išteklių

geros kokybės, todėl brangių vandens gerinimo technologijų taikymo poreikis

nedidelis. Žemės gelmių registro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie

20 960 veikiančių geriamojo gėlo požeminio vandens eksploatavimo gręžinių.

Didžiausia požeminio vandens kokybės problema, kurią reikia spręsti artimiausiu

metu, – per didelė geležies, mangano, sulfatų, chloridų ir fluoro koncentracija.

Šiuo metu geležis iš viešai tiekiamo vandens šalinama 64 Lietuvos miestuose (70

procentų viso viešai tiekiamo vandens). Antrinei geležies taršai išvengti

būtina renovuoti arba keisti vamzdynus. Per didelė

sulfatų ir chloridų koncentracija yra Joniškio, Šiaulių, Radviliškio, Kėdainių

rajonuose ir Marijampolės apskrityje tiekiamame vandenyje. Vanduo,

kuriame per daug fluoro, tiekiamas apie 128 000 gyventojų Šiaurės–Vakarų

regione. Tai gali būti kenksminga gyventojų sveikatai, todėl šią problemą

reikia spręsti pirmiausia: ieškoti kitų geriamojo vandens šaltinių (kitų

vandeningų horizontų) arba statyti fluoro šalinimo įrenginius.

8. Viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu

aprūpinama apie 73 procentai Lietuvos gyventojų (apie 93 procentai didžiųjų

miestų ir apie 49 procentai kaimo gyventojų). Apie 1 mln. gyventojų

naudoja gruntinį kastinių šulinių vandenį, kuris dažnai užterštas ir neatitinka

geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų.

9. Iki 1990 metų Lietuvoje pagal tada

galiojusius nuotekų išvalymo reikalavimus valyta tik 25 procentai surenkamų

nuotekų. Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, daugiausia dėmesio pradėta skirti

miestų nuotekų tvarkymui. Pagal galiojančius reikalavimus 2007 metais

valyta 73 procentai surenkamų nuotekų. Nevalomos arba nepakankamai valomos mažų

miestelių ir kaimų nuotekos, kurios sudaro nedidelę dalį visų surenkamų

nuotekų, tačiau objektų labai daug, taigi šią problemą spręsti čia atsieina kur

kas brangiau (investicijų poreikis vienam gyventojui ar panašiai) nei

didžiuosiuose miestuose. Lietuvoje yra apie 1 240 nuotekų valymo

įrenginių. Mažuose miesteliuose ir kaimo gyvenvietėse apie 600 nuotekų valymo

įrenginių susidėvėję, todėl juos būtina modernizuoti ar pastatyti naujus.

Nuotekų tvarkymo paslauga prieinama tik 62 procentams visų Lietuvos gyventojų

(apie 91 procentą didžiųjų miestų ir apie 16 procentų kaimo gyventojų).

10. Pagal

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) ir

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą

savivaldybėms priskirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų

organizavimo funkcijos. Didžiuma vandenį tiekiančių ir nuotekų tvarkymo

paslaugas teikiančių įmonių priklauso (nuosavybės teise arba per

akcijas) savivaldybėms. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

sektoriaus valdymas labai išskaidytas – 2007 metų duomenimis, paslaugas teikia

apie 236 įmonės.

11. Viešo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo ilgalaikio turto vertė – apie 3,5 mlrd. litų, nusidėvėjimas –

40–50 procentų, o naudojama tik 30–40 procentų visos infrastruktūros. Nors

vandens paslaugų sektoriaus veiklos efektyvumas pastaraisiais metais didėjo,

tačiau daugelis vandens tiekimo įmonių ir toliau dirba nuostolingai. Taigi

neužtikrinamas pakankamas ir ilgalaikis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo paslaugų finansavimas, būtinas geros kokybės paslaugoms teikti ir

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai plėtoti.

Vadinasi, sąnaudų susigrąžinimo principas, nustatytas Lietuvos

Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr.

36-1544),

neįgyvendintas.

12. Į geriamojo vandens tiekimą ir

nuotekų tvarkymą 2000–2006 metais investuota apie 1,4 mlrd. litų Europos

Sąjungos paramos, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių

biudžetų ir vandens tiekimo įmonių lėšų.

Lietuvai 2000–2003 metais teikta ES ISPA

(pasirengimo narystei Europos Sąjungos struktūrinės politikos priemonės) fondo

parama. Šio fondo lėšos skirtos daugiausia investicijų reikalingiems Europos

Sąjungos direktyvų reikalavimams įgyvendinti – nuotekoms valyti ir geriamojo

vandens kokybei gerinti didesnėse nei 10 000 g. e. aglomeracijose. Taigi

pirmiausia ISPA fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir dalis

savivaldybių lėšų (apie 447 mln. litų) skirta geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo reikalavimams 9 didžiosiose savivaldybėse įgyvendinti.

ES ISPA fondą 2004–2006 metais pakeitė

Sanglaudos fondas. Siekdama panaudoti Sanglaudos fondo paramą geriamojo vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriui, Aplinkos ministerija nustatė 5 pagal

gamtinį principą suformuotus upių baseinus. Jiems parengtos 20 metų trukmės

investicijų programos, nustatyta, kiek investicijų prireiks nuotekų ir

geriamojo vandens tiekimo ir valymo sistemoms rekonstruoti ir plėtoti gyvenvietėse,

kuriose daugiau kaip 500 gyventojų. Pagal šias programas kiekvienam upių

baseinui suformuoti 3 investicijų etapai. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo sektoriui 2004–2006 metais skirta daugiau nei 925 mln. litų iš

Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir dalies

savivaldybių biudžetų, šiomis lėšomis įgyvendintos upių baseinų pirmųjų

investicijų etapų priemonės.

Tapusi Europos Sąjungos nare, Lietuva

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriui naudojo ir Europos

Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo paramą – gerino nuotekų ir geriamojo

vandens kokybę gyvenvietėse iki 500 gyventojų. Iš šio fondo, Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2004–2006 metais skirta

daugiau kaip 42 mln. litų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo problemoms

spręsti.

13. Gyventojų išlaidos geriamajam

vandeniui ir nuotekų tvarkymo paslaugoms sudaro vidutiniškai 2–2,5 procento

šeimos pajamų, tačiau jos kur kas didesnės kaimo regionuose, nes ten šios

paslaugos kelis kartus brangesnės, o vartotojų pajamos mažesnės. Planuojama,

kad 2015 metais šios išlaidos tiek mieste, tiek kaime turėtų būti ne

didesnės kaip 4 procentai šeimos pajamų. Nuo 2002 iki 2007 metų geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina didėjo vidutiniškai 8–10

procentų. Skiriasi ir vandens suvartojimas – miestuose vienam asmeniui tenka

apie 90–100 litrų, o kaime 50–60 litrų vandens per parą, tai yra mažiau nei

rekomenduojamas vandens kiekis, būtinas reikiamai žmogaus higienai palaikyti.

Planuojama, kad 2015 metais vandens turėtų būti suvartojama vidutiniškai

100–110, 2025 metais – 120–150 litrų per parą vienam asmeniui.

14. Pagal suvartojamo vandens ir

pašalinamų nuotekų kiekį Lietuvoje vartotojai pasiskirstę taip: 62 procentai

tenka gyventojams, 21 procentas – pramonei ir 17 procentų –

komunaliniam-buitiniam sektoriui.

15. Akivaizdu, kad geriamojo vandens

sektoriaus plėtra labai netolygi miestuose ir kaimo vietovėse – daugiau kaip 30

procentų šalies gyventojų geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymo

paslaugos neprieinamos. Dėl to lėtesnė ir kaimo regionų ekonominė plėtra. Taigi

galima teigti, kad bendrų interesų paslaugoms nustatyti kriterijai Lietuvoje

neįgyvendinti. Esama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo struktūra,

kurios valdymas labai išskaidytas, negalės užtikrinti pajamų, kurių pakaktų

ilgalaikei ir savarankiškai tiekėjų veiklai plėtoti ir vartotojų poreikiams

tenkinti.

16. Geriamojo vandens tiekimas ir

nuotekų tvarkymas – bendro intereso paslaugos, kurios turi būti ne tik geros

kokybės, bet ir visuotinės. Taigi pertvarkant geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo valdymą būtina siekti, kad mažėtų geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo skirtumai kaimuose ir

miestuose, taip pat pavieniuose šalies regionuose.

17. Tvarkant nuotekas susidarančio

dumblo tvarkymo principai nustatyti Valstybiniame strateginiame atliekų

tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m.

balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007,

Nr. 122-5003).

18. Preliminariais skaičiavimais, į geriamojo vandens

tiekimą ir nuotekų tvarkymą reikėtų investuoti apie 3,4 mlrd. litų, tik tada

galima būtų įgyvendinti sveikatingumo, visuotinumo ir prieinamumo principus ir

aplinkosaugos reikalavimus. Iki 2013 metų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo infrastruktūrai plėtoti ar modernizuoti numatoma skirti apie 1,857

mlrd. litų (ir nuotekų dumblui tvarkyti) 2007–2013 metų Europos Sąjungos

struktūrinės paramos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

19. Geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros netolygumai pateikti lentelėje.

Analizuojamas rodiklis (pagal

prioritetą)

Rodiklio matmuo

Metai

Rodiklio vertė

Netoly- gumo laipsnis

Lietuvoje

Europos Sąjungoje

(vidurkis)

Nuotekų

išvalymas iki nustatytųjų reikalavimų

iki

nustatytųjų reikalavimų išvalomos nuotekos, visų išvalomų nuotekų procentais

2007

73 procentai

92 procentai

vidutinis

Prijungimas

prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros tinklų

gyventojai,

visų Lietuvos gyventojų procentais

2007

62 procentai

80

procentų

vidutinis

Geriamojo

vandens suvartojimas buityje

suvartojamo

vandens kiekis, litrais gyventojui per parą

2007

60

litrų

150

litrų

didelis

Viešai

tiekiamo geriamojo vandens kokybė

viešai

tiekiamas saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantis geriamasis vanduo, viso

tiekiamo geriamojo vandens procentais

2007

70

procentų

90

procentų

vidutinis

Viešai

tiekiamas geriamasis vanduo kaimo gyvenvietėse

kaimo

gyvenvietėse viešai tiekiamo vandens vartotojai, visų gyvenviečių gyventojų

procentais

2007

49

procentai

80

procentų

didelis

IV. SSGG (Stiprybių, silpnybių, galimybių ir

grėsmių) analizė

20. Stiprybės

20.1. geros kokybės ir pakankami

požeminio vandens ištekliai didžiojoje Lietuvos dalyje;

20.2. palankios sąlygos tobulinti

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo teisinį

reglamentavimą;

20.3. sudarytos sąlygos gauti Europos

Sąjungos fondų finansinę paramą;

20.4. sukurta didžiuma viešai tiekiamam

geriamajam vandeniui ir nuotekoms tvarkyti reikalingos infrastruktūros;

20.5. ilgametė geriamojo vandens tiekimo

ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo patirtis;

20.6. miestų įmonių aukštos

kvalifikacijos personalas;

20.7. geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo infrastruktūrai plėtoti palankūs teritorijų planavimo

principai;

20.8. sudarytos teisinės sąlygos

nustatyti ekonomiškai pagrįstas kainas;

20.9. išplėtota suvartojamo vandens

kiekio apskaitos sistema.

21. Silpnybės

21.1. geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo paslaugų savikaina kaimo gyvenamosiose vietovėse didėja

sparčiau negu vartotojų pajamos;

21.2. daugelis vandens tiekimo įmonių

(ypač mažosios) dirba nuostolingai, nepajėgia savarankiškai investuoti

(skolintis);

21.3. netolygi statybų ir viešai

tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra;

21.4. didžiuma sukurtos geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros neatitinka poreikių,

neekonomiška arba susidėvėjusi;

21.5. sąnaudų susigrąžinimo principas

netaikomas visuotinai, todėl vandens tiekėjai neturi pakankamai lėšų poreikius

atitinkančiai infrastruktūrai plėtoti ir prižiūrėti;

21.6. geriamąjį vandenį tiekia ir

nuotekas tvarko įvairaus dydžio ir pajėgumo įmonės, daugelis jų nepajėgios

užtikrinti paslaugų kokybės ir plėtros.

22. Galimybės

22.1. pertvarkyti vandens sektoriaus

valdymą – koncentruoti turtą ir paslaugų teikimą;

22.2. efektyviai naudoti ES fondų

finansinę paramą;

22.3. sudaryti viešajam vandens tiekėjui

palankesnes veiklos sąlygas;

22.4. užtikrinti geriamojo vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimus ir sumažinti

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų didėjimą iki 3

procentų.

23. Grėsmės

23.1. geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo paslaugų brangimas dėl Europos Sąjungos reikalavimų

įgyvendinimo;

23.2. geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąlygų skirtumų didėjimas miestuose ir kaimo

regionuose;

23.3. nesugebėjimas pasinaudoti ES fondų

finansine parama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo

reikalavimams įgyvendinti mažose aglomeracijose;

23.4. geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veikla gali ir toliau ekonomiškai

neatsipirkti, taigi reikės valstybės paramos;

23.5. neužtikrinus geros kokybės

paslaugų už priimtiną kainą, gali būti naudojama vis mažiau sukurtos

infrastruktūros, teikiamos paslaugos gali tapti neįperkamos, taigi neprieinamos

mažas pajamas turintiems vartotojams.

V.

geriamojo VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO RAIDOS VIZIJA, STRATEGINIS

TIKSLAS, Tikslai IR UŽDAVINIAI

24. Atsižvelgiant į geriamojo vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo būklės ir stiprybių, silpnybių, galimybių ir

grėsmių analizę, šios strategijos vizija: geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų

tvarkymas – moderni, savarankiška, visuomenės poreikius ir interesus

atitinkanti, visavertė Lietuvos ūkio dalis, užtikrinanti nepertraukiamą,

ilgalaikį techniniu ir ekonominiu požiūriais vartotojams prieinamų gyvybiškai

būtinų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą.

Modernizuota ir išplėsta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

infrastruktūra, pertvarkytas sustambinus vandens tiekimo įmones geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo valdymas ir reguliavimas,

geresnė šių įmonių veiklos priežiūra sudarys sąlygas patikimai ir saugiai

teikti bendrojo intereso paslaugas optimaliomis kainomis, užtikrinti

nustatytuosius paslaugų kokybės, aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos

reikalavimus.

25.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtros strateginis tikslas –

nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo

valstybinio reguliavimo veiklos kryptis, užtikrinsiančias tokias reikalavimus

ir poreikius atitinkančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

paslaugų teikimo raidos sąlygas, kad visoje šalies teritorijoje viešai

tiekiamas geriamasis vanduo ir teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos atitiktų

įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus sveikatos apsaugos, aplinkos

apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimus ir kuo daugiau gyventojų ir kitų

galimų vartotojų optimaliomis sąlygomis ir kainomis gautų viešai tiekiamą

geriamąjį vandenį ir teikiamas nuotekų tvarkymo paslaugas.

26.

Šios strategijos tikslai ir uždaviniai

26.1.

tikslas – sudaryti palankias sąlygas didinti geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę. Uždaviniai

26.1.1.

tobulinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros

teisinį reglamentavimą;

26.1.2.

užtikrinti viešai tiekiamo geriamojo vandens saugos ir kokybės atitiktį

visuomenės sveikatos saugos reikalavimams;

26.2.

tikslas – siekti apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio.

Uždavinys – tobulinti nuotekų valymo ir išleidimo aplinkos apsaugos

reikalavimus.

VI.

STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

27.

Šios strategijos įgyvendinimo stebėsenai atlikti nustatyti vertinimo

kriterijai, tiesiogiai susiję su joje numatytais tikslais ir uždaviniais ir

leidžiantys vertinti padarytą pažangą

27.1.

viešai tiekiamo geriamojo vandens paslaugų

prieinamumo didėjimas, palyginti su

praėjusiais metais, procentais. Dabartinė

reikšmė (2007 metais) – nuo 2004 metų – 7 procentai

visų šalies gyventojų, siektina reikšmė (2015 metais) – ne mažiau kaip 22 procentai visų šalies

gyventojų;

27.2.

nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didėjimas, palyginti su praėjusiais

metais, procentais. Dabartinė reikšmė

(2007 metais) – nuo 2004 metų – 4 procentai visų šalies gyventojų, siektina

reikšmė (2015 metais) – ne mažiau kaip 33 procentai visų

šalies gyventojų;

27.3.

viešai tiekiamo geriamojo vandens

atitikties saugos ir kokybės reikalavimams

didėjimas, palyginti su praėjusiais metais, procentais. Dabartinė reikšmė (2007

metais) – 75 procentai, siektina reikšmė (2015 metais) – 100 procentų;

27.4.

surenkamų nuotekų išvalymo iki

nustatytųjų normų didėjimas, palyginti su

praėjusiais metais, procentais. Dabartinė reikšmė (2007 metais) – 77 procentai,

siektina reikšmė (2015 metais) – 100 procentų.

VII. STRATEGIJOS

ĮGYVENDINIMAS, finansavimas IR ATSKAITOMYBĖ

28. Šios strategijos įgyvendinimo

priemonės vykdomos dviems etapais. Šios strategijos įgyvendinimo pirmojo etapo

(2008–2009 metai) priemonių planas nurodytas strategijos priede.

29. Šios strategijos įgyvendinimo

priemonės finansuojamos iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės ir

savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme atitinkamoms

institucijoms patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų Lietuvos Respublikos

teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

30. Aplinkos ministerija koordinuoja

šios strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių vykdymą, kasmet rengia ir iki

kovo 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei priemonių plano

įgyvendinimo ataskaitą.

31. Atsakingi už šios strategijos

įgyvendinimą vykdytojai kasmet iki vasario 1 d. teikia Aplinkos ministerijai

informaciją apie šios strategijos įgyvendinimo priemonių vykdymą.

––––––––––––––––

Geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

2008–2015 metų plėtros strategijos

1 priedas

Priedo žymos pakeitimai

Nr. 1233, 2009-09-30,

Žin., 2009, Nr. 121-5201 (2009-10-10)

GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO

IR NUOTEKŲ TVARKYMO 2008–2015 METŲ PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PIRMOJO

ETAPO (2008–2009 METAI) PRIEMONIŲ PLANAS

Tikslai

Uždaviniai

Priemonės

Atsakingi vykdytojai

Įvykdymo terminas

1. Sudaryti palankias

sąlygas didinti geriamojo vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę

1.1. Tobulinti

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros teisinį

reglamentavimą

1.1.1. Parengti

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo

pakeitimo įstatymo projektą – reglamentuoti didesnę savivaldos atsakomybę,

susijusią su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimu,

kad visi gyventojai galėtų gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo paslaugas

Aplinkos ministerija

2009 metų III ketvirtis

1.1.2. parengti

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo

įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą –

užtikrinti sklandų geriamojo vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo reformos

įgyvendinimą

2009 metų III ketvirtis

1.1.3. parengti Vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2006 m.

gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-636 (Žin., 2007, Nr. 8-337),

pakeitimą – užtikrinti geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

paslaugų visuotinumą

2009 metų III ketvirtis

1.2. Užtikrinti viešai

tiekiamo geriamojo vandens saugos ir kokybės atitiktį visuomenės sveikatos

saugos reikalavimams

1.2.1. Parengti

aplinkos ministro įsakymą dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis

finansuotinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektų sąrašo patvirtinimo

(į sąrašą įtraukti statomus ar rekonstruojamus vandens gerinimo įrenginius

tose savivaldybėse, kuriose fluoro koncentracija požeminiame vandenyje

viršija ribinę vertę)

Aplinkos ministerija

2008 metų IV ketvirtis

1.2.2. informuoti

vartotojus apie viešai tiekiamo geriamojo vandens saugą ir kokybę

Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba

2008–2009 metai

2. Siekti apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio

2.1. Tobulinti nuotekų valymo ir išleidimo aplinkos apsaugos

reikalavimus

2.1.1. Parengti Nuotekų tvarkymo

reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu

Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103),

pakeitimo projektą – patikslinti nuotekų valymo ir išleidimo aplinkos apsaugos reikalavimus

Aplinkos ministerija

2009 metų III ketvirtis

Priedo pakeitimai

Nr. 1233, 2009-09-30,

Žin., 2009, Nr. 121-5201 (2009-10-10)

*Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategijos

2 priedas

(Lietuvos

Respublikos Vyriausybės

2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1233

redakcija)

GERIAMOJO VANDENS

TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO 2008–2015

METŲ PLĖTROS STRATEGIJOS įgyvendinimo antrojo etapo (2010–2015 metų)

priemonių planas

Tikslai

Uždaviniai

Priemonės

Atsakingi vykdytojai

Įvykdymo terminas

1. Sudaryti palankias

sąlygas didinti geriamojo vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę

1.1. Tobulinti geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros teisinį

reglamentavimą

1.1.1. Parengti ir patvirtinti

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo

metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos

2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 (Žin., 2006, Nr. 143-5455),

pakeitimo projektą – įvertinti paviršinių ir individualiųjų nuotekų tvarkymo

paslaugų sąnaudas, nustatyti lėšų, skirtų geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo infrastruktūrai atnaujinti, naudojimo reikalavimus

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

2010 metų

I ketvirtis

1.1.2. Parengti Viešosios vandens

tiekimo sutarties standartinių sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 (Žin., 2007, Nr. 17-636),

ir Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo

paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007

m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 (Žin., 2007, Nr. 17-637),

pakeitimo projektus – aiškiau reglamentuoti atsiskaitymą už paviršinių

nuotekų tvarkymą

Aplinkos ministerija

2010 metų

I ketvirtis

1.1.3. Parengti naujų abonentų

(vartotojų) prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

infrastruktūros reikalavimus, siekiant nustatyti prijungimo prie geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygas

Aplinkos ministerija

per 3 mėnesius po Lietuvos

Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo

1.1.4. Parengti vandens tiekimo

įmonių veiklos ir plėtros planų rengimo taisykles, kad derinant geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainas būtų tinkamai

įvertintas investicijų poreikis ir vandens tiekėjo veiklos išlaidų

pagrįstumas

Aplinkos ministerija

per 3 mėnesius po Lietuvos

Respublikos geriamojo vandens tiekimo

ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo

1.1.5. Siekiant užtikrinti paviršinių nuotekų tvarkymo

organizavimą, atlikti

paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių apskaitą, teisiškai juos įregistruoti,

nustatyti bešeimininkių daiktų nuosavybės teisę ir visų paviršinių nuotekų

tvarkymo įrenginių balansinę vertę

savivaldybės

2014 metų III ketvirtis

1.1.6. Išanalizuoti, ar tikslinga

keisti Aplinkosauginių buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo

gamtinėmis sąlygomis taisykles LAND 21-01, patvirtintas aplinkos ministro

2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 252 (Žin., 2001, Nr. 41-1438),

prireikus inicijuoti jų panaikinimą

Aplinkos ministerija

2011 metų

II ketvirtis

1.1.7. Parengti Geriamojo vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2016–2025 metų plėtros strategijos ir jos įgyvendinimo

priemonių plano projektą

Aplinkos ministerija

2014 metų

I ketvirtis

1.2.

Užtikrinti viešai tiekiamo geriamojo vandens saugos ir kokybės atitiktį

visuomenės sveikatos saugos reikalavimams

1.2.1. Parengti

nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

paslaugas teikiančių įmonių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 761 (Žin., 2004, Nr. 96-3541;

2008, Nr. 5-169),

pakeitimo projektą – patikslinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

paslaugas teikiančių įmonių sąrašą

Aplinkos ministerija

2012 metų

II ketvirtis

1.2.2. Parengti ir

patvirtinti Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 4-99

„Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai naudoti

projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka“, patvirtinto

aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (Žin., 1999, Nr. 112-3263),

pakeitimo projektą – nustatyti individualių gręžinių įrengimo, eksploatavimo,

stebėsenos ir uždarymo reikalavimus

Aplinkos ministerija, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos

ministerijos

2010 metų III ketvirtis

1.2.3. Per visuomenės

informavimo priemones informuoti vartotojus apie viešai tiekiamo geriamojo

vandens saugą ir kokybę

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

2010–2015 metai

2. Siekti apsaugoti aplinką

nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio

2.1.

Tobulinti nuotekų valymo ir išleidimo aplinkos apsaugos reikalavimus

2.1.1. Parengti ir

patvirtinti Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos, patvirtintos

aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408 (Žin., 2000, Nr. 8-213;

2003, Nr. 79-3610), pakeitimo projektą – tobulinti vandens naudojimo

apskaitą ir kontrolę

Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra

2010 metų

II ketvirtis

2.1.2. Parengti Nuotekų valymo

įrenginių taikymo reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo

11 d. įsakymu Nr. D1-412 (Žin., 2006, Nr. 99-3852),

pakeitimo projektą, siekiant, kad būtų naudojami sertifikuoti, atitinkantys

darniųjų standartų keliamiems reikalavimams nuotekų valymo įrenginiai,

prireikus parengti ir kitų teisės aktų projektus, susijusius su nuotekų

valymo įrenginių „CE“ ženklinimu

Aplinkos ministerija

2010 metų

II ketvirtis

2.1.3. Informuoti vartotojus apie

nuotekų išvalymą

Aplinkos apsaugos agentūra

2010–2015 metai

2.1.4. Parengti Lietuvos

Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymo pakeitimo

įstatymo projektą, numatantį administracinių nuobaudų taikymą už nuotekų

tvarkymo reikalavimų pažeidimus, neteisėtą gręžinių įrengimą ir geriamojo

vandens tiekimą

Aplinkos ministerija

2010 metų I ketvirtis

2.1.5. Išanalizuoti nacionalinius

teisės aktus, reglamentuojančius nuotekų tvarkymą, prireikus parengti ir

patvirtinti Miestų nekanalizuotų gyvenamųjų kvartalų nuotėkio tvarkymo

rekomendacijų R19-00, patvirtintų aplinkos ministro 2000 m. birželio 1

d. įsakymu Nr. 222 (Žin., 2000, Nr. 46-1331),

pakeitimo projektą ir (ar) kitų teisės aktų projektus

Aplinkos ministerija

2011–2012 metai

2.1.6. Parengti ir patvirtinti

Vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirminės

apskaitos ir kontrolės tvarkos, patvirtintos aplinkos ministro 2001 m. kovo

30 d. įsakymu Nr. 171 (Žin., 2001, 29-941),

pakeitimo projektą – užtikrinti nuotekų, taip pat individualiųjų

nuotekų, tvarkymą ir kontrolę, prireikus parengti Individualiųjų nuotekų

tvarkymo programą

Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra

2011 metų

I ketvirtis

Priedo pakeitimai

Nr. 1233, 2009-09-30,

Žin., 2009, Nr. 121-5201 (2009-10-10)

*Pastaba: taisyklės papildytos nauju 2 priedu

––––––––––––––––

––––––––––––––––––––––––––-

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

1233,

2009-09-30, Žin., 2009, Nr. 121-5201 (2009-10-10)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 M. RUGPJŪČIO 27 D. NUTARIMO NR. 832

"DĖL GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO 2008-2015 METŲ PLĖTROS

STRATEGIJOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Vilija Tamaliūnienė (2009-10-12)

vitama@lrs.lt