DĖL TRĄŠŲ IR AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ SANDĖLIŲ ŪKIO TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLIŲ ŽŪ TPT 10:2013 PATVIRTINIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2025-05-01

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2013, Nr. 128-6540, i. k. 1132330ISAK003D-825

Nauja redakcija nuo 2025-05-01

Nr. 3D-256, 2025-04-30, paskelbta TAR 2025-04-30, i. k. 2025-07726

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL TRĄŠŲ IR AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ SANDĖLIŲ ŪKIO TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLIŲ ŽŪ TPT 10:2013 PATVIRTINIMO

2013 m. gruodžio 9 d. Nr. 3D-825

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ 18 punktu ir siekdamas, kad projektuojant žemės ūkio gamybos įmonėms ir ūkininkams trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlius būtų diegiamos šiuolaikinės pažangiausios technologijos,

t v i r t i n u Trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių ūkio technologinio projektavimo taisykles ŽŪ TPT 10:2013 (pridedama).

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

2013 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (10-1)-D8-7639

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3D-825

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2025 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 3D-256

redakcija)

TRĄŠŲ IR AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ SANDĖLIŲ ŪKIO TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLĖS ŽŪ TPT 10:2013

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių ūkio technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT 10:2013 (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius technologinius reikalavimus projektuojant, rekonstruojant, remontuojant statinių dalis (keičiant statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtį, kai numatoma statinius pritaikyti žemės ūkio veiklai vykdyti), kietųjų, skystųjų trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių ūkius, bei trąšų ir augalų apsaugos produktų laikymą.

2. Taisyklės taikomos projektuojant, rekonstruojant, remontuojant statinių dalis (keičiant statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtį), sandėlių ūkius, žemės ūkio gamybos įmonėms nuo individualių ūkininkų ūkių iki kooperatyvų ar didelių bendrovių, užsimanančių žemės ūkio veikla, kurių tikslas yra gaminti, apdoroti, saugoti ar tiekti žemės ūkio produktus. Šių įmonių veikla apima augalininkystę, gyvulininkystę, mišrią veiklą (augalininkystės ir gyvulininkystės derinimą) ir kitas su žemės ūkiu susijusias veiklas.

3. Sandėlių ūkiams projektuoti vieta turi būti parenkama atsižvelgiant į sanitarinių, aplinkos apsaugos ir priešgaisrinių normų reikalavimus.

4. Priimant naujus technologinius sprendimus, neaptartus Taisyklėse, turi būti pagrįstas jų taikymas ir jie turi neprieštarauti nurodytų teisės aktų reikalavimams.

II SKYRIUS

TEISĖS AKTAI

5. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais

5.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu;

5.2. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymu;

5.3. Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymu;

5.4. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu;

5.5. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu;

5.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Didelių pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo tvarkos aprašo, Pavojinguosiuose objektuose esančių medžiagų, mišinių ar preparatų, priskiriamų pavojingosioms medžiagoms, sąrašo ir šių medžiagų, mišinių ar preparatų priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų tvarkos aprašo patvirtinimo“;

5.7. Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. D1-100 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ patvirtinimo“;

5.8. Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“;

5.9. Statybos techniniu reglamentu STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ patvirtinimo“;

5.10. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatomis bei Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų ir reprotoksinių medžiagų poveikio darbe nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų bei Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų, mutagenų ir reprotoksinių medžiagų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“;

5.11. Ergonominių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A1-210 „Dėl Ergonominių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“;

5.12. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais tvarkant krovinius rankomis, patvirtintais

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. A1-293/V-869 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų tvarkant krovinius rankomis patvirtinimo“;

5.13. Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“;

5.14. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. V-959/A1-650 „Dėl Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“;

5.15. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“;

5.16. Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“;

5.17. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 „Dėl Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašo patvirtinimo“;

5.18. Bendrosiomis gaisrinės saugos taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 „Dėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“;

5.19. Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“;

5.20. Gamybos, pramonės, energetikos ir sandėliavimo pastatų gaisrinės saugos taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1-45 „Dėl priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 64 „Dėl bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimo“;

5.21. Darboviečių įrengimo bendraisiais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“;

5.22. Matavimo ir poveikio vertinimo bendraisiais reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-824/A1-389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“;

5.23. Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-693 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ patvirtinimo“;

5.24. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 „Dėl Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

III SKYRIUS

APIBRĖŽTYS

6. Taisyklėse vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys

6.1. kalkinimo medžiaga – oksido, hidroksido, karbonato arba silikato pavidalo kalcio ir (arba) magnio turinti neorganinė medžiaga, kurios pagrindinė paskirtis – palaikyti arba mažinti dirvožemio arba vandens rūgštumą, gerinti augalų mitybą, keisti dirvožemio fizikines savybes;

6.2. didmaišis – mechanizuotai kilnojama maišo pavidalo didelės talpos birių produktų fasuotė;

6.3. kietosios trąšos – sausos miltų, kristalų arba granulių pavidalo trąšos;

6.4. kompleksinės trąšos – cheminės sąveikos būdu gaunamos sudėtinės trąšos, kurių vienoje granulėje arba tirpale yra mažiausiai dvi augalų maisto medžiagos;

6.5. maišas – minkšta austinė, megztinė ar kitu būdu pagaminta birių produktų fasuotė;

6.6. trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių ūkis – pastatas ar jų grupė su priklausiniais trąšoms ir augalų apsaugos produktams tvarkyti (priimti, saugoti, paruošti naudoti);

6.7. kietųjų trąšų mišinys – trąšos, gaunamos nevykstant cheminei sąveikai sumaišius skirtingas kietąsias trąšas;

6.8. trąšų tirpalas – tirpalas, kurį sudaro tirpiklis ir jame ištirpintos kietosios trąšos;

6.9. palaidos trąšos – į fasuotes neišpilstytos kietosios trąšos;

6.10. plokščiasis padėklas – daugkartinis mechanizuotai kilnojamas padėklas be sienelių ar ramsčių taroje laikomiems produktams sudėti, laikyti ir vežti;

6.11. saugos duomenų lapas – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme;

6.12. skystosios trąšos – suspensinės trąšos arba trąšų tirpalas;

6.13. suspensinės trąšos – iš dviejų fazių sudarytos trąšos, kuriose kietosios dalelės yra išsisklaidžiusios skystoje fazėje;

6.14. trąšos – medžiagos, aprūpinančios augalus maisto medžiagomis. Skiriamos neorganinės, organinės, organinės-mineralinės, bakterinės trąšos, trąšų mišiniai;

6.15. ventiliacija – oro keitimas aplinkoje siekiant pagerinti aplinkos kokybę (pašalinti šilumą, perteklinę drėgmę, dujas ir kt.);

6.16. kitos Taisyklėse neapibrėžtos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos II skyriuje nurodytuose teisės aktuose.

IV SKYRIUS

BENDRIEJI PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI KIETŲJŲ, SKYSTŲJŲ TRĄŠŲ IR AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ SANDĖLIŲ ŪKIAMS

7. Vieta sandėlių ūkiams projektuoti turi būti parenkama atsižvelgiant į vietos inžinerinę infrastruktūrą, jos įrengimo galimybes, technologinių, sanitarinių, aplinkos apsaugos ir priešgaisrinių normų reikalavimus.

8. Projektuojant sandėlių ūkius turi būti numatytos reikalingos elektros tiekimo sistemos, kiti energetiniai ištekliai, vandens tiekimas technologinėms ir buitinėms reikmėms, apvažiavimo keliai ir aikštelės technikai manevruoti, atliekų ir nuotekų tvarkymo įrenginiai.

9. Teritorija apie sandėlių ūkį turi būti išlyginta, įrengti apvažiavimo keliai ir aikštelės su danga, atitinkančia naudojamo transporto masę ir eismo intensyvumą, įrengtas nuotakynas švarioms paviršinėms nuotekoms nutekėti ir užterštoms nuotekoms nukreipti į jų tvarkymo (kaupimo, valymo) įrenginius pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą.

10. Kietųjų, skystųjų trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėliai ir jiems priklausantys statiniai (toliau – sandėlių ūkis) projektuojami taip, kad būtų išlaikomi saugūs atstumai iki gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, taip pat iki kitos paskirties gamybinių statinių pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą.

11. Sandėlių ūkio projektavimo užduotyje turi būti nurodytos juose numatomos laikyti trąšos ir augalų apsaugos produktai, laikymo būdas ir kiti reikalavimai, galintys turėti įtakos priimamiems technologiniams sprendimams, laikomų produktų kiekiai, pateikiami saugos duomenų lapai, kurie gali būti saugomi tiek skaitmeniniu, tiek popieriniu formatu, užtikrinant jų apsaugą pagal teisės aktų reikalavimus.

12. Sandėlių ūkio statiniai projektuojami vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais ir bendrosiomis gaisrinės saugos taisyklėmis.

13. Sandėlių ūkių statiniai projektuojami vadovaujantis Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimais.

14. Rengiant sandėlių ūkio statinių projektų technologines dalis, be Taisyklių, būtina vadovautis ir kitais teisės aktų ir sandėlyje numatytų saugoti cheminių medžiagų ir cheminių mišinių gamintojų saugos duomenų lapuose nurodytais reikalavimais. Pagrindinių rūšių trąšų charakteristikos pateiktos šių taisyklių 2 priede. Esant neatitiktims dėl Taisyklėse nurodytos saugojimo informacijos, vadovautis gamintojų nurodytais aukštesniais reikalavimais, kurie nurodyti saugos duomenų lapuose, rengiamuose ir atnaujinamuose pagal Reglamento (ES) Nr. 2020/878 reikalavimus.

15. Sandėlių ūkyje, priklausomai nuo jo apimties, be pastatų, patalpų, stoginių ir aikštelių cheminėms medžiagoms ir cheminiams mišiniams saugoti, turi būti numatyta

15.1. mechanizavimo priemonės sandėliuojamų produktų paruošimo naudoti ir krovos darbams atlikti; įrengtos jų laikymo vietos sandėlių ūkyje arba kitoje technikos laikymo vietoje;

15.2. įrenginiai transporto priemonėms ir technologinėms mašinoms, užterštiems cheminėmis medžiagomis ir cheminiais mišiniais, plauti sandėlių ūkyje arba kitoje technikos plovimo vietoje;

15.3. buities, sanitarinės ir higienos patalpos dirbantiesiems ir priemonės užterštiems cheminėmis medžiagomis ir cheminiais mišiniais darbo drabužiams valyti ir plauti sandėlių ūkyje arba kitoje ūkio vietoje;

15.4. įrenginiai ir kitos gamybinių ir užterštų paviršinių nuotekų ir atliekų surinkimo ir tvarkymo priemonės.

16. Kietųjų, skystųjų trąšų ir augalų apsaugos produktai laikomi sandėlių ūkiuose

16.1. uždaruose pastatuose (supakuotos arba palaidos);

16.2. bokštiniuose aruoduose (palaidos);

16.3. stoginėse (supakuotos);

16.4. aikštelėse (supakuotos).

17. Kietųjų, skystųjų trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių ūkio statinių ir patalpų pavadinimai pateikti 1 priedo 1 lentelėje.

18. Kietųjų, skystųjų trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių ūkio statinių ir patalpų pavadinimai turi būti nurodyti projektavimo užduotyje.

V SKYRIUS

BENDRIEJI PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI KIETŲJŲ TRĄŠŲ LAIKYMUI IR SANDĖLIAVIMUI

19. Kietosios trąšos laikomos fasuotėse arba palaidos. Parenkant kietųjų trąšų sandėliavimo būdą, ypač sandėliuojant ilgesnį laiką, būtina įvertinti trąšų sukibimo laipsnį.

20. Laikant kietąsias trąšas sandėliuose palaidas ir naudojant stacionarią krovos darbų mechanizaciją, lyginamoji sandėlio ploto apkrova, kai natūralaus byrėjimo kampas 35, turi būti 1,85–2,55 t/m2, bet ne didesnė kaip gamintojo nurodyta saugos duomenų lape. Krovos darbus atliekant mobilia technika, vidutinę lyginamąją sandėlio ploto apkrovą, t/m2 reikia taikyti pagal naudojamos technikos galimybes ir gamintojo reikalavimus, nurodytus saugos duomenų lape.

21. Laikant kietąsias trąšas fasuotėse – maišuose ir didmaišiuose – sandėliuose, vidutinė lyginamoji sandėlio ploto apkrova, t/m2 pateikiama 1 priedo 2 lentelėje.

22. Kietųjų trąšų sampilo tankis pateiktas Taisyklių 3 priede.

23. Kietųjų trąšų sandėlių ūkiuose taikoma technologija ir naudojama krovos technika turi užtikrinti Ergonominius profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodinius nurodymus;

23.1. mažiausią perkrovimo operacijų skaičių;

23.2. mažiausią trąšų nubyrėjimą sandėliavimo ir ne sandėliavimo vietoje;

23.3. gerą trąšų fizinių savybių išsaugojimą;

23.4. trumpiausią aptarnaujančiojo personalo buvimą kenksmingoje aplinkoje.

24. Visi krovos darbai, laikant kietąsias trąšas palaidas arba jas perpakuojant sandėlyje, turi būti numatyti tik apsaugotose nuo kritulių vietose (pastatuose, stoginėse).

25. Naudojamų pakrovimui į transporto priemones trąšų kauptuvų dugnas turi būti įrengtas ne mažesniu kaip 50 nuolydžiu.

26. Kietųjų trąšų slydimo trinties koeficientai pateikiami 1 priedo 3 lentelėje.

27. Kietųjų trąšų natūralaus byrėjimo kampai laipsniais pateikiami 1 priedo 4 lentelėje.

28. Kietųjų trąšų sandėlių ūkio projekte turi būti nurodyta sandėliuojamų plotų grindų apkrova, t/m2.

29. Kietųjų trąšų sandėliavimo būdai ir sukrovimo aukštis pateikti 1 priedo 5 lentelėje.

30. Bendrieji projektavimo reikalavimai kietųjų trąšų laikymui

30.1. sandėlio patalpa turi būti vieno aukšto, be rūsio ar pusrūsio. Vieną kartą per metus sandėlio patalpa turi būti ištuštinama, kruopščiai išvalomi trąšų likučiai nuo sandėlio grindų;

30.2. leidžiama supakuotas kietąsias trąšas laikyti rietuvėse stoginėse ir aikštelėse;

30.3. nesprogias ir nedegias, supakuotas ir nepakuotas, kietąsias trąšas laikant vienoje patalpoje, jos turi būti apsaugotos nuo galimybės susimaišyti;

30.4. supakuotų ir nepakuotų kietųjų trąšų rietuvių aukštis sandėlyje turi būti toks, kad nuo jų viršaus iki sandėlio statybinių konstrukcijų ir lempų laikiklių liktų ne mažiau kaip 1 m atstumas;

30.5. tarp supakuotų kietųjų trąšų rietuvių turi būti mažiausiai 1 m pločio tarpas;

30.6. projektuojant nepakuotų kietųjų trąšų sandėlius laikoma, kad sandėliuojamo produkto vidutinis tankis – 1 t/m3ir 35 natūralaus byrėjimo kampas;

30.7. galimas didmaišių ir apkrautų plokščiųjų padėklų aukštų skaičius rietuvėje turi būti pagrįstas techninėmis galimybėmis arba nurodytas gamintojo saugos duomenų lapuose;

30.8. laikant supakuotas kietąsias trąšas sandėlyje ilgesnį laiką, maišus būtina krauti ant plokščiųjų padėklų, tačiau, jei atvežtos supakuotos kietosios trąšos iš karto naudojamos tręšimui, jas galima krauti sandėlyje tiesiog ant grindų;

30.9. transporto priemonių važiavimo takai sandėlio viduje tarp trąšų rietuvių ir palaidų trąšų turi būti ne mažiau kaip 0,5 m platesni už transporto priemonę, tačiau ne siauresni kaip 3 m;

30.10. apskaičiuojant sandėlio talpą laikoma, kad vidutiniškai ant 1200x800 mm dydžio plokščiojo padėklo bus kraunama 15 maišų (5 eilėmis į aukštį). Vidutinis maišo su trąšomis storis – 15–18 cm.

31. Projektavimo reikalavimai azoto trąšų (amonio salietros, kalcio amonio salietros, azoto trąšų su priedais, karbamido) laikymui

31.1. supakuotos ir nepakuotos azoto trąšos laikomos uždaruose, dengtuose, sausuose, vėdinamuose ir švariuose sandėliuose, kuriuose palaikoma ne aukštesnė kaip 30 °C temperatūra, ir amonio salietrai – ne didesnis kaip 50 proc. drėgnis;

31.2. ūkiuose nepakuotą amonio salietrą galima laikyti tik supakuotą;

31.3. amonio salietros sandėlyje vienu metu leidžiama laikyti ne daugiau, nei nustatyti kvalifikaciniai kiekiai Pavojinguosiuose objektuose esančių medžiagų, mišinių ar preparatų, priskiriamų pavojingosioms medžiagoms, sąrašo ir šių medžiagų, mišinių ar preparatų priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų tvarkos aprašo 2 lentelės 1–4 punktuose, taikant reikalavimus priskyrimo prie žemesniojo lygio pavojingųjų objektų;

31.4. leidžiama supakuotą amonio salietrą laikyti stoginėse arba aikštelėse, tačiau visais atvejais ji turi būti laikoma ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje (tik šaltuoju metų laiku, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip 30 °C), apsaugota nuo tiesioginių atmosferos kritulių, drėgmės (lietaus, sniego, kad pakuotė nebūtų vandenyje ir vanduo ant jos nesikauptų) ir tiesioginių saulės spindulių. Rietuvėje jos negali būti daugiau kaip 700 t bei rietuvės plotas negali būti didesnis kaip 300 m2. Tarp rietuvių turi būti palikti ne mažesni kaip 6 m priešgaisriniai tarpai;

31.5. amonio salietros sandėlio grindys turi būti iš nedegios medžiagos – betono, be bituminių sujungimų bei perėjimų. Neturi būti vidinių skylučių, griovelių ar kanalų;

31.6. degias ir sprogias kietąsias trąšas vienoje patalpoje su kitomis trąšomis galima saugoti tik supakuotas, tačiau visais atvejais atskiroje rietuvėje;

31.7. planuojant sandėlį numatyti, kad karbamidas nebūtų laikomas greta amonio salietros, nitrofoskos ir trąšų mišinių turinčių nitratų;

31.8. vadovaujantis Bendrosiomis gaisrinės saugos taisyklėmis, amonio salietra (medžiagos cheminis pavadinimas: amonio nitratas) turi būti laikoma nuo kitų trąšų atskirtoje ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai priešgaisrinėmis pertvaromis ir REI 45 priešgaisrinėmis perdangomis patalpoje. Angų (durų, vartų, langų ir kt.) užpildų priešgaisrinėse užtvarose atsparumas ugniai parenkamas pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 3 lentelę.

VI SKYRIUS

BENDRIEJI PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI SKYSTŲJŲ TRĄŠŲ LAIKYMUI IR SANDĖLIAVIMUI

32. Projektuojant skystųjų trąšų sandėlių ūkius būtina vadovautis juose numatomų laikyti trąšų saugos duomenų lapuose nurodytais reikalavimais.

33. Atvežtos cisternomis į sandėlį skystosios trąšos persiurbiamos į laikymo talpyklas, vėliau – iš talpyklų specialiais siurbliais į transporto priemones, vežančias jas į tręšimo laukus. Talpyklų užpildymo koeficientas neturi būti didesnis kaip 0,95.

34. Skystosios trąšos sandėliuose laikomos: supakuotos – specialioje taroje, nepakuotos – plieninėse ir kitų skystųjų trąšų poveikiui atsparių medžiagų talpyklose (vienasienėse arba dvisienėse). Talpyklų dydis neribojamas. Talpyklų konstrukcija turi būti tokia, kad būtų galima jas lengvai apžiūrėti, valyti ir remontuoti. Svarbu numatyti priemones talpyklų apsaugai nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio: talpyklas nudažyti šviesia spalva arba virš talpyklų įrengti stogines.

35. Laikant sandėlyje skystąsias trąšas visus metus būtina numatyti priemones, kuriomis būtų palaikoma trąšų temperatūra nuo -2 °C iki +35 °C.

36. Skystųjų trąšų sandėlyje talpyklos turi būti antžeminės. Jei greta statomos kelios talpyklos, tarp jų turi būti palikti tarpai talpykloms apžiūrėti eksploatacijos metu.

37. Įrengiant skystųjų trąšų saugyklą iš vienasienių talpyklų, apsaugai nuo trąšų išsiliejimo į aplinką turi būti pasirenkamos šios priemonės

37.1. talpyklų teritorija įrengiama su kieta, skysčiams nelaidžia danga ir apjuosiama ne žemesne kaip 0,5 m aukščio skysčiams nelaidžia sienele. Aptvertos teritorijos tūris, atėmus 0,2 m sienelės aukščio, turi būti ne mažesnis už didžiausios talpyklos tūrį. Turi būti numatytos priemonės iš aptvertos teritorijos ištekėjusioms trąšoms susiurbti ir švariam lietaus vandeniui išleisti į lietaus kanalizaciją;

37.2. įrengiama atsarginė (požeminė) skystųjų trąšų surinkimo talpykla, talpinanti didžiausios talpyklos skystąsias trąšas, ir latakų bei nuolydžių sistema joms nukreipti į avarinę talpyklą.

38. Naudojant dvisienes talpyklas su sandarumo pažeidimo signalizacija ir skystąsias trąšas siurbiant tik per talpyklos viršutinę dalį, talpyklos apjuosti apsaugine sienute arba įrengti atsarginės talpyklos nereikia.

39. Teritorija aplink skystųjų trąšų talpyklas turi būti aptverta tvora.

40. Įrengiant laikinas talpyklas, taip pat ir tręšimo laukuose, talpyklą būtina apjuosti grunto pylimu ir visą teritoriją (kartu su pylimu) sandariai iškloti polietileno plėvele. Šios teritorijos tūris, atėmus 0,1 m pylimo aukščio, turi būti ne mažesnis už talpyklos talpą.

41. Skystųjų trąšų sandėliuose turi būti numatyta aikštelė ir stovai skystosioms trąšoms išduoti į transporto priemones ir drenažas išdavimo arba avarijos metu nutekėjusiam skysčiui surinkti.

42. Skystųjų trąšų sandėliuose rankinio valdymo sklendės įrengiamos ne aukščiau kaip 1,4 m nuo grindų arba priežiūros aikštelių grindų. Vamzdynas turi būti įrengiamas su ne mažesniu kaip 0,002 nuolydžiu į talpyklos pusę. Vamzdynai tarpusavyje sujungiami taip: plieniniai – suvirinimo būdu, plastikiniai – suklijuojami. Prie talpyklų ir siurblių prijungiami antvamzdžiais. Pirmoji sklendė prie talpyklos turi būti metalinė. Skystųjų trąšų siurbliai turi būti atsparūs trąšų poveikiui ir paleidimo metu persiurbimo linijoje slėgį sukelti palaipsniui (būtina išvengti hidraulinio smūgio).

43. Technologiniams įrenginiams prižiūrėti ir remontuoti skystųjų trąšų sandėlyje būtina numatyti takus

43.1. siurbliams prižiūrėti – 1,5 m;

43.2. tarp įrenginių ir sienos – 1,0 m;

43.3. tarp gretimų įrenginių – 0,8 m.

VII SKYRIUS

BENDRIEJI PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ LAIKYMUI IR SANDĖLIAVIMUI

44. Projektuojant augalų apsaugos produktų sandėlių ūkius būtina vadovautis juose numatomų saugoti cheminių medžiagų ir cheminių mišinių saugos duomenų lapuose nurodytais reikalavimais.

45. Augalų apsaugos produktai turi būti sandėliuojami patalpose laikant jų pakuotes ant plokščiųjų padėklų arba lentynose. Saugoti augalų apsaugos produktų pakuotes ant grindų be plokščiųjų padėklų negalima.

46. Sandėlyje augalų apsaugos produktai turi būti sandėliuojami ir laikomi pagal saugos duomenų lape nurodytus sandėliavimo reikalavimus.

47. Tuose pačiuose sandėliuose ar jų patalpose saugoti trąšas, pagrindinių augalų maisto medžiagų neorganines trąšas, sudarytas iš vienos arba kelių pagrindinių augalų maisto medžiagų (azoto (N), fosforo (P), kalio (K)), turinčių degių, sprogių savybių ir augalų apsaugos produktus ir (ar) beicuotą sėklą leidžiama tik tuo atveju, jei trąšų saugojimo vieta atskirta aklina nedegių medžiagų siena. Vadovaujantis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 „Dėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, amonio salietra (medžiagos cheminis pavadinimas: amonio nitratas) nuo kitų trąšų turi būti laikoma patalpoje, atskirtoje ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai priešgaisrinėmis pertvaromis ir REI 45 priešgaisrinėmis perdangomis. Angų (durų, vartų, langų ir kt.) užpildų priešgaisrinėse užtvarose atsparumas ugniai parenkamas pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“, 3 lentelę.

48. Augalų apsaugos produktų laikymo patalpų vartai ir durys turi būti su užraktais.

49. Sandėlių vidaus apdaila turi būti nesugerianti kenksmingųjų medžiagų, lengvai valoma. Vidinėms sienoms, luboms ir grindims įrengti naudojami statybos produktai turi atitikti Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, nustatytus 5 lentelėje. Esant neatitiktims Taisyklėse dėl nurodytos gaisrinės saugos reikalavimų saugojimo informacijos neatitikties, vadovautis gamintojų nurodytais aukštesniais reikalavimais, kurie nurodyti saugos duomenų lapuose, rengiamuose ir atnaujinamuose pagal Reglamento (ES) Nr. 2020/878 reikalavimus.

50. Apskaičiuojant augalų apsaugos produktams sandėliuoti reikalingą plotą, laikant produktus ant grindų, būtina vadovautis 1 priedo 6 lentelėje pateiktais duomenimis.

51. Augalų apsaugos produktų vienu metu galima laikyti ne daugiau nei nustatyti kvalifikaciniai kiekiai Pavojinguosiuose objektuose esančių medžiagų, mišinių ar preparatų, priskiriamų pavojingosioms medžiagoms, sąrašo ir šių medžiagų, mišinių ar preparatų priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų tvarkos aprašų 1 lentelės 1 punkto papunkčiuose ir 3 punkto papunkčiuose taikant reikalavimus priskyrimo prie žemesniojo lygio pavojingųjų objektų.

52. Priklausomai nuo pakuotės svorio lentynose sandėliuojami augalų apsaugos produktai kraunami

52.1. rankomis. Tuo atveju būtina laikytis Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų tvarkant krovinius rankomis ir įvertinti ergonominių veiksnių keliamą profesinę riziką;

52.2. mechanizuotai. Supakuotas ant plokščiųjų padėklų produkcijos pakuotes galima saugoti lentynose, atsižvelgiant į gamintojų nurodytus techninius parametrus, kurie nurodomi ant pakuočių.

53. Augalų apsaugos produktai, pasižymintys oksidacinėmis savybėmis, turi būti laikomi atskirai nuo degių produktų.

54. Tuščios profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų ir (ar) beicuotos sėklos pakuotės laikomos tos pačios patalpos, kur saugomi augalų apsaugos produktai atskiroje vietoje ar atskiroje pagalbinio ūkio paskirties pastatų ar jų patalpų vietoje arba atliekų laikymo talpose, atitinkančiose atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus, keliamus laikinųjų atliekų laikymui.

VIII SKYRIUS

BENDRIEJI PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI KIETŲJŲ, SKYSTŲJŲ TRĄŠŲ IR AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ SANDĖLIŲ ŪKIO STATYBINIAMS SPRENDIMAMS

55. Sandėlių ūkio statybos vieta turi būti sausa, gruntinis vanduo ne mažiau kaip 1,5 m gylyje nuo žemės sklypo paviršiaus.

56. Sandėlių grindys turi būti atsparios laikomų cheminių medžiagų poveikiui ir iš skysčiams nelaidžios dangos, pakraščiuose paaukštintos;

57. Sandėlių ūkio vidaus kelių, apvažiavimo kelių ir aikštelių dangos turi būti tokios, kad būtų lengva jas valyti, surinkti išbyrėjusias trąšas.

58. Kietųjų trąšų sandėliavimo patalpų vidaus aukštis turi būti toks, kad būtų galima saugiai naudoti krovos priemones ir nuo rietuvių ir sampilų viršaus iki statinio konstrukcijų ir lempų laikiklių liktų ne mažiau kaip 1 m atstumas. Palaidoms kietosioms trąšoms pervežti naudojant autotransportą, visais atvejais patalpos aukštis turi būti 0,4 m didesnis už transporto priemonės pakelto kėbulo aukštį.

59. Statinio konstrukcijų ir įrenginių, esančių žemiau kaip 2,2 m aukštyje, šonai ties pravažiavimo vieta turi būti nudažyti signaline spalva.

60. Praėjimuose nuo grindų iki pakabinamų technologinių įrenginių žemiausio taško turi būti ne mažiau kaip 2,0 m.

61. Sprogių ir degių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių ūkiai turi būti pastatyti iš nedegių (A1, A2 degumo klasės) statybos produktų.

62. Stoginės sandėlių ūkiuose kietosioms trąšoms saugoti turi būti projektuojamos tik iš nedegių (A1, A2 degumo klasės) statybos produktų.

63. Augalų apsaugos produktų sandėlio aukštis nuo grindų iki statinio denginio žemiausios dalies apačios turi būti ne mažesnis kaip 3,0 m.

64. Augalų apsaugos produktų sandėlį leidžiama blokuoti su trąšų sandėliu atskiriant gaisrinių skyrių atskyrimo siena, priešgaisrine siena (ekranu), atsižvelgiant į statinio atsparumo ugniai laipsnį ir gaisro apkrovos kategoriją pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus.

65. Vartų aukštis kietųjų, skystųjų trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėliuose turi būti ne mažiau kaip 0,4 m didesnis už aukščiausią sandėlyje naudojamą techniką. Vartai, juos atidarius, turi būti fiksuojami. Sandėlio vartų plotį reikia projektuoti atsižvelgiant į naudojamos technikos gabaritus ir įvažiavimo sąlygas. Vartų pločio priedai, atsižvelgiant į technikos plotį, pateikti 1 priedo 7 lentelėje.

66. Pakraunant savitaka palaidas kietąsias trąšas iš kauptuvų į po jais pastatytas transporto priemones, nuo kauptuvo apačios iki transporto priemonės viršaus turi būti ne mažiau kaip 0,4 m tarpas.

67. Įrengiant prie sandėlio rampas autotransportui pakrauti, jų aukštis turi būti 1,2 m.

68. Gelžbetoninės ir kitokios konstrukcijos kolonos sandėliuose turi būti ne mažiau kaip iki 1,5 m aukščio apsaugotos nuo mobiliojo transporto ir kietųjų trąšų poveikio.

69. Grindys kietųjų, skystųjų trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėliuose turi būti atsparios laikomų cheminių medžiagų poveikiui ir iš skysčiams nelaidžios dangos, pakraščiuose paaukštintos.

70. Visos kietųjų, skystųjų trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių pastatų konstrukcijos turi būti atsparios sandėliuojamų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių poveikiui.

IX SKYRIUS

BENDRIEJI PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI INŽINERINEI ĮRANGAI

71. Sandėlių ūkio aprūpinimo vandeniu ir nuotekų tvarkymo rekomenduojami reikalavimai

71.1. sandėlių ūkis turi būti aprūpintas geriamuoju vandeniu. Trąšų ir augalų apsaugos produktų tirpalams ruošti, technikai plauti leidžiama naudoti paviršinių telkinių vandenį;

71.2. skystųjų trąšų sandėlių ūkiuose turi būti numatyti laistymo čiaupai ir nuotekų kanalai nutekėjusioms trąšoms siurblinių patalpose ir priėmimo–išdavimo vietose nuplauti ir nuotekoms surinkti. Taip pat turi būti numatytas trąšų talpyklų ir vamzdynų plovimas jų planinio patikrinimo ir remonto metu. Trąšomis užterštos nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo švarių paviršinių nuotekų;

71.3. naudojant gręžinių vandenį augalų apsaugos produktų tirpalams ruošti numatyti talpyklą jam sukaupti ir įšilti iki aplinkos temperatūros.

72. Sezoninio naudojimo trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių buities, sanitarinėse, higienos ir kitose patalpose būtina numatyti galimybę vandentiekio vamzdyną ištuštinti ruošiantis žiemos laikotarpiui.

73. Sandėlių ūkio teritorijoje turi būti numatyta vieta transporto ir technologinio proceso metu naudotoms priemonėms valyti ir plauti. Kietųjų, skystųjų trąšų ir augalų apsaugos produktų užterštą transportą leidžiama plauti mėšlinos technikos plovimo aikštelėje.

74. Gamybinės nuotekos (augalų apsaugos produktų sandėlių ir technikos plovimo nuotekos) ir buitinės nuotekos turi būti tvarkomos pagal Nuotekų reglamentą.

75. Sandėlių ūkio teritorijos paviršiniai vandenys turi būti tvarkomi pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą.

76. Trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių patalpų šildymo reikalavimai

76.1. trąšų laikymo patalpose šildymas nenumatomas. Vidaus patalpų, išskyrus tas, kuriose laikoma amonio salietra ir kitos azoto trąšos, temperatūra ir drėgnis nereglamentuojami;

76.2. augalų apsaugos produktų sandėliuose šildymas numatomas tik į patalpą tiekiant šiltą orą. Šilumos generatoriai turi būti kitoje patalpoje. Šildomos tik tų produktų patalpos, kurių saugos duomenų lapuose yra tokie reikalavimai.

77. Trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių patalpų vėdinimo reikalavimai

77.1. kietųjų trąšų laikymo patalpose turi būti numatyta natūrali ventiliacija, kuri ne darbo metu keistų patalpoje orą ne mažiau kaip vieną kartą per valandą. Darbo metu turi būti įjungiama mechaninė ventiliacija. Jos intensyvumas apskaičiuojamas įvertinant, kad nebus viršytas kenksmingųjų medžiagų kiekis patalpos ore darbo metu. Naudojant krovos darbams transporto priemones su vidaus degimo varikliais būtina tai įvertinti apskaičiuojant patalpų vėdinimą pagal Matavimo ir poveikio vertinimo bendruosius reikalavimus;

77.2. augalų apsaugos produktų laikymo patalpose turi būti natūralus arba įrengtas mechaninis vėdinimas;

77.3. uždarose skystųjų trąšų siurblinėse turi būti numatyta ventiliacija, kuri keistų patalpoje orą vieną kartą per valandą, taip pat avarinė mechaninė ventiliacija, įjungiama rankiniu būdu išsipylus trąšoms, kad patalpoje per valandą keistų orą 8 kartus.

78. Trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių patalpų apšvietimo ir elektros įrenginių įrengimo reikalavimai

78.1. apšvietimo ir jėgos elektros instaliacija turi būti atlikta kabeliais arba vamzdžiuose ir apsaugota nuo agresyvaus trąšų ir augalų apsaugos produktų poveikio aplinkai. Augalų apsaugos produktų sandėliuose visa elektros įranga turi užtikrinti saugumą nuo sprogimo ir gaisro;

78.2. trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių patalpos turi būti apšviestos, natūralus apšvietimas nenormuojamas, dirbtinė apšvieta – 10 lx. Patalpose, kur vyksta trąšų ir augalų apsaugos produktų apdorojimas – 30 lx. Sandėlių patalpose turi būti numatytas darbinis ir avarinis apšvietimas.

79. Trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlio apšvietimo ir mechaninės vėdinimo sistemos valdymo įranga turi būti įrengiama pastato išorėje metalinėse dėžėse.

80. Metalinės skystųjų trąšų talpyklos ir siurbimo vamzdynai turi būti įžeminti. Trąšų persiurbimo metu turi būti įžemintos ir mobilios trąšų pervežimo priemonės. Siurblinėse ir kompresorinėse elektros įrenginiai turi užtikrinti saugumą nuo sprogimo ir gaisro.

81. Konstrukcijos su skirtingų metalų poromis turi būti įžemintos. Stacionarių darbo mašinų gaubtai, aparatai ir kiti įrenginiai ir metalinės konstrukcijos turi būti įžeminti. Nuo kiekvienos įžeminamos mašinos arba jos dalies turi būti nutiestas atskiras laidas iki apsaugos įžeminimo juostos kontūro.

82. Išorinė sandėlio statinių apsauga nuo žaibo projektuojama ir įrengiama pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.01.06:2009.

X SKYRIUS

BENDRIEJI PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI DARBUOTOJŲ SAUGAI IR SVEIKATAI

83. Projektuojant ir siekiant užtikrinti, kad žemės ūkio gamybos įmonių ir ūkininkų kietųjų, skystųjų trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių ūkiai atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, darbuotojų skaičius sandėlių ūkyje apskaičiuojamas pagal gamybos apimtį, įvertinami gamybiniai procesai pagal taikomą technologiją ir mechanizavimo priemones arba gali būti pateiktas užsakovo.

84. Buitinės patalpos projektuojamos pagal Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimais, o darbuotojams turi būti įrengiamos buities, sanitarinės ir higienos patalpos pagal Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus, o kenksmingosioms medžiagoms nuo apsauginių drabužių pašalinti turi būti įrengta atskira patalpa arba vieta.

85. Sandėlių ūkyje turi būti vaistinėlė, muilas, greitai pasiekiamas vanduo, apsaugos priemonės (apsauginiai drabužiai, pirštinės, respiratoriai, dujokaukės ir kt.) ir priemonės naudojamoms cheminėms medžiagoms pašalinti (natrio karbonatas, kalcio hipochloritas, kalcio hidroksidas, specialūs preparatai ir kt.).

86. Krovos darbai turi būti mechanizuoti. Rankomis keliami kroviniai turi būti ne sunkesni kaip numatyta pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus tvarkant krovinius rankomis.

87. Sandėlių ūkio įrangos keliamas triukšmas neturi viršyti triukšmo lygio darbo vietose ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje normų, kurios nustatytos Statybos techniniame reglamente STR 2.03.02:2005.

88. Visos judančios stacionarių įrenginių dalys turi būti aptvertos.

89. Ventiliatorių oro įsiurbimo angos turi būti uždengtos apsauginiu tinklu su 25x15 mm dydžio akutėmis.

90. Skystųjų trąšų saugyklose talpyklų ir įrenginių priežiūros aikštelės, tilteliai, takai, taip pat antresolės ir laiptai turi būti apsaugoti ne žemesniais kaip 1,0 m aukščio turėklais su 0,1 m aukščio aklina apatine dalimi. Laiptai turi būti įrengiami ne statesni kaip 45, ne siauresni kaip 0,7 m pločio ir ne daugiau kaip su 0,25 m aukščio pakopomis. Pakopų plotis ne mažesnis kaip 0,2 m.

91. Visos stacionarios mašinos, mechanizmai ir kiti įrenginiai ir metalinės konstrukcijos turi būti įžeminti. Nuo kiekvienos įžeminamos mašinos arba jos dalies turi būti nutiestas atskiras laidas iki apsaugos įžeminimo juostos kontūro.

92. Sandėlių ūkio teritorijoje būtina numatyti darbuotojų poilsio aikštelę. Atsižvelgiant į darbo pobūdį ir veiklą arba esant tam tikram darbuotojų skaičiui, Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų apraše nurodytu atstumu turi būti įrengta poilsio ir (arba) apšilimo patalpa ar atitinkamai poilsio zona. Ši nuostata netaikoma, jei dirbama patalpose, kuriose darbuotojai gali tinkamai ilsėtis pertraukų metu.

XI SKYRIUS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI PROJEKTAVIMO APLINKOS APSAUGAI

93. Sandėlių ūkyje, kur gamybos procese (atliekant krovos darbus ir vėdinimo metu) susidaro dulkių, turi būti numatytos priemonės joms surinkti įrengiant aspiracijos sistemą.

94. Tuščios trąšų laikymo patalpos ir vietos (stoginės, aikštelės) prieš naujai jas užkraunant turi būti valomos sausuoju būdu, nenaudojant vandens.

95. Išbyrėjusios arba palietos skystosios trąšos ir augalų apsaugos produktai turi būti surinkti, kenksmingosios medžiagos iš paskleidimo vietos turi būti pašalinamos.

96. Sandėlių mechanizavimo ir tręšimo mašinos, užterštos trąšomis, turi būti plaunamos atskirose plovyklose, jų nuotekas galima naudoti laukams tręšti. Paviršinės nuotekos nuo trąšomis užterštų teritorijos plotų surenkamos specialiuose kauptuvuose. Jei yra galimybė, trąšomis užterštos mašinos plaunamos mėšlinos technikos plovimo aikštelėse.

97. Nuotekos, susidariusios valant augalų apsaugos produktais užterštas sandėliavimo vietos grindis ir plaunant techniką, turi būti atskirai surenkamos ir tvarkomos teisės aktuose nustatyta tvarka.

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

98. Asmenys, pažeidę Taisyklių reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

_________________

Priedų pakeitimai

1 priedas

2 priedas

3 priedas

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-256, 2025-04-30, paskelbta TAR 2025-04-30, i. k. 2025-07726

Dėl žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 3D-825 „Dėl Mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių ūkio technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 10:2013 patvirtinimo“ pakeitimo