DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2008 M. LAPKRIČIO 7 D. ĮSAKYMO Nr. 3D-597 „DĖL LIETUVOS CUKRAUS SEKTORIAUS RESTRUKTŪRIZAVIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2008 M. LAPKRIČIO 7 D. ĮSAKYMO Nr. 3D-597 „DĖL LIETUVOS CUKRAUS SEKTORIAUS RESTRUKTŪRIZAVIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2010 m. gruodžio 23 d. Nr. 3D-1124

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 3D-597 „Dėl Lietuvos cukraus sektoriaus restruktūrizavimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 133-5158) ir išdėstau jį nauja redakcija

„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO

MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS CUKRAUS SEKTORIAUS RESTRUKTŪRIZAVIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (Žin., 1998, Nr. 83-2327; 2008, Nr. 46-1732), ir įgyvendindamas 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL 2006 L 58, p. 42), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 72/2009 (OL 2009 L 30, p. 1), 6 straipsnio nuostatas, bei atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 968/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą, įgyvendinimo taisykles (OL 2006 L 176, p. 32), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1204/2009 (OL 2009 L 323, p. 64),

t v i r t i n u Lietuvos cukraus sektoriaus restruktūrizavimo programą (pridedama).“

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2010-11-17 raštu Nr. ((1.16-0203)-5K-1025254)-6K-101242

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2008 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 3D-597

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2010 m. gruodžio 23 d.

įsakymo Nr. 3D- 1124 redakcija)

LIETUVOS CUKRAUS SEKTORIAUS RESTRUKTŪRIZAVIMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos cukraus sektoriaus restruktūrizavimo programa (toliau – Restruktūrizavimo programa) parengta vadovaujantis 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 320/2006, nustatančiu laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiančiu reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL 2006 L 58, p. 42), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 72/2009 (OL 2009 L 30, p. 1), 2006 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 968/2006, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą, įgyvendinimo taisykles (OL 2006 L 176, p. 32), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1204/2009 (OL 2009 L 323, p. 64), 2008 m. liepos 14 d. Europos Komisijos sprendimo Nr. C(2008)3498, kuriuo nustatomos 2008–2009 prekybos metų įvairinimo pagalbos ir papildomos įvairinimo pagalbos, kurios skirtinos pagal laikinąją Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą, sumos (OL 2008 L 193, p. 16), nuostatomis ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ (Žin., 2006, Nr. 110-4171).

2. Lietuvai skirtą baltojo cukraus gamybos kvotą 2007–2008 prekybiniams metams baltojo cukraus gamintojai 2008–2009 prekybiniams metams sumažino 20 758 tonomis, arba apie 21 proc. Dėl šios priežasties papildoma parama, numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 320/2006 7 straipsnyje, kai šalies kvota mažinama 50 proc. ir daugiau, Lietuvos cukrinių runkelių augintojams neskiriama.

II. RESTRUKTŪRIZAVIMO PROGRAMOS TIKSLAS, ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR UŽDAVINIAI

3. Restruktūrizavimo programos tikslas yra užtikrinti nuoseklų Lietuvos cukraus sektoriaus restruktūrizavimo procesą, sudarant ilgalaikes palankias sąlygas cukraus sektoriaus subjektams, paveiktiems restruktūrizavimo, išlaikyti ir vystyti savo konkurencingumą.

4. Restruktūrizavimo programai įgyvendinti pasirinkta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje, patvirtintoje 2007 m. spalio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gruodžio 14 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2009)10216), III krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ 4 priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (toliau – Kaimo atnaujinimas ir plėtra).

5. Restruktūrizavimo programos uždavinys – užtikrinti Restruktūrizavimo programos priemonių įgyvendinimą.

iii. Restruktūrizavimo situacijos LIETUVOJE įvertinimas

6. 2007–2008 prekybiniais metais Lietuvos baltojo cukraus gamybos kvota – 111 010 tonų, iš kurių 8 000 tonų yra papildoma baltojo cukraus kvota, kurią nusipirko UAB „Arvi cukrus“. 2007–2008 prekybiniais metais Lietuvoje veikė du cukraus gamintojai – AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ (iki 2008 metų AB „Danisco Sugar Kėdainiai“) ir UAB „Arvi cukrus“ – kuriems priklausė trys cukraus fabrikai (Panevėžyje, Kėdainiuose ir Marijampolėje).

Baltojo cukraus gamybos kvotos paskirstymas 2007–2008 prekybiniais metais

1 lentelė

Baltojo cukraus gamintojas

Skirta kvota, t

AB „Nordic Sugar Kėdainiai“

82 150

UAB „Arvi cukrus“

20 860 ir 8 000 papildoma baltojo cukraus kvota

Abu Lietuvos cukraus gamintojai pateikė tinkamai užpildytas paraiškas gauti restruktūrizavimo paramą ir restruktūrizavimo planus 2008–2009 prekybiniams metams.

Europos Komisija pritarė, kad abu Lietuvos cukraus gamintojai būtų restruktūrizuojami. UAB „Arvi cukrus“ turimą baltojo cukraus gamybos kvotą sumažino 2 817 tonomis (13,5 proc. nuo 20 860 tonų skirtos kvotos), o AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ – 17 941 tona (apie 22 proc. nuo 82 150 tonų skirtos kvotos). Iš viso Lietuvos gamintojai baltojo cukraus gamybos kvotą 2008–2009 prekybiniams metams sumažino 20 758 tonomis. Lietuvos baltojo cukraus kvota dėl jos sumažinimo nuo 2008–2009 prekybinių metų yra 90 252 tonos.

Nuo 2008–2009 prekybinių metų Lietuvoje lieka veikti (įgyvendinus AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ restruktūrizavimo planą) tik du fabrikai: UAB „Arvi cukrus“ fabrikas Marijampolėje ir AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ fabrikas Kėdainiuose.

Lietuvoje pastebimas cukrinių runkelių plotų ir augintojų skaičiaus mažėjimas. 2007–2008 prekybiniais metais baltojo cukraus gamintojai buvo sudarę 1 494 kvotinių cukrinių runkelių tiekimo sutartis. Cukriniai runkeliai buvo auginami 15,3 tūkst. ha plote. 2008–2009 prekybiniais metais kvotinių cukrinių runkelių tiekimo sutartis buvo sudarytos tik su 481 augintojais, kurie cukrinius runkelius augino 8,3 tūkst. ha plote. Ženklų augintojų skaičiaus ir cukrinių runkelių plotų sumažėjimą lėmė Lietuvos cukraus gamybos kvotos sumažėjimas po cukraus pramonės restruktūrizavimo, užsitęsusios derybos dėl cukrinių runkelių supirkimo kainos bei neaiškios cukrinių runkelių auginimo perspektyvos. Pažymėtina, kad 2008–2009 prekybiniais metais cukraus gamintojai iš lietuviškų cukrinių runkelių pagamino tik 55 690,08 tonas baltojo cukraus, t.y. įvykdė apie 62 proc. Lietuvos baltojo cukraus gamybos kvotos. 2009–2010 prekybiniais metais pastebimas cukrinių runkelių plotų padidėjimas, kuris sietinas su nauju Tarpprofesiniu susitarimo pasirašymu, kuriame aprašytos cukrinių runkelių auginimo perspektyvos.

7. Nuoseklus cukrinių runkelių arealų mažėjimas, kuris pastebimas 2007–2008 prekybinius metus lyginant su 2009–2010 prekybiniais metais, sietinas su cukrinių runkelių kokybės rodiklių gerėjimu ir derlingumo didėjimu.

Cukrinių runkelių plotai ir augintojų skaičius

2 lentelė

2006–2007 prekybiniai metai

2007–2008 prekybiniai metai

2008–2009 prekybiniai metai

2009–2010 prekybiniai metai

Cukrinių runkelių augintojų skaičius, vnt.

2 022

1494

481

637

Cukrinių runkelių plotai, ha

17 408,7

15 313,6

8 391,10

13 378,8

8. Lietuvoje iki restruktūrizavimo procesų pradžios buvo susiformavę pastovūs cukrinių runkelių auginimo arealai. Daugiausia cukrinių runkelių buvo auginama vidurio Lietuvoje: iki 90 proc. cukrinių runkelių pasėlių plotų buvo Kėdainių, Vilkaviškio, Joniškio, Šakių, Panevėžio, Radviliškio, Šiaulių, Pakruojo rajonų savivaldybėse bei Marijampolės savivaldybėje, kuriuose tam yra tinkamiausios dirvos bei šie arealai išsidėstę šalia cukraus gamintojų fabrikų. Po restruktūrizavimo procesų Lietuvoje pastebimas cukrinių runkelių auginimo plotų išsidėstymo pasikeitimas, kuriam didžiausios įtakos turėjo Panevėžio fabriko uždarymas. Aštuoniuose rajonuose iš viso atsisakyta cukrinių runkelių auginimo. Joniškyje Panevėžyje ir Šiauliuose ženkliai sumažėjo auginimo plotai. Tuo tarpu Kauno, Kėdainių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse pastebimas cukrinių runkelių arealų padidėjimas.

Cukrinių runkelių pasėlių plotai ir augintojų, sudariusių su cukraus fabrikais tiekimo sutartis

2007–2008 ir 2009–2010 prekybiniais metais, skaičius pagal savivaldybę

3 lentelė

Savivaldybė

2007–2008 prekybiniai metai

2009–2010 prekybiniai metai

Cukrinių runkelių augintojų, sudariusių su cukraus fabrikais tiekimo sutartis, skaičius, vnt.

Cukrinių runkelių pasėlių plotas, ha

Cukrinių runkelių augintojų, sudariusių su cukraus fabrikais tiekimo sutartis, skaičius, vnt.

Cukrinių runkelių pasėlių plotas, ha

Kėdainių r.

267

3134,4

146

3655,5

Vilkaviškio r.

239

1478,9

143

2142,98

Joniškio r.

141

1698,7

5

41

Šakių r.

135

1282,4

72

1180,4

Marijampolės

127

1201,0

93

1724

Panevėžio r.

122

1332,7

28

773,9

Radviliškio r.

104

859,8

40

679

Šiaulių r.

99

1251,9

22

680

Pakruojo r.

83

1093,3

27

498,5

Jonavos r.

45

330,6

9

181

Biržų r.

31

255,7

3

20,5

Kauno r.

27

889,3

27

1506,5

Raseinių r.

16

149,0

9

132

Pasvalio r.

14

41,3

4

13,5

Alytaus r.

10

110,0

5

120

Kelmės r.

6

48,9

3

28

Prienų r.

1

1,0

1

2

Kupiškio r.

6

66,0

0

0

Akmenės

9

39,2

0

0

Ukmergės

1

20,9

0

0

Anykščių r.

2

13,5

0

0

Telšių r.

3

5,0

0

0

Lazdijų r.

3

4,0

0

0

Jurbarko r.

1

4,0

0

0

Kaišiadorių r.

2

2,0

0

0

Iš viso

1494

15313,6

637

13378,8

9. Vadovaujantis informacija apie cukrinių runkelių augintojų skaičių, 2007–2008 prekybiniais metais sudariusių kvotinių cukrinių runkelių tiekimo sutartis, išskiriamos tos pačios rajonų savivaldybės: Kėdainių, Vilkaviškio, Joniškio, Šakių, Panevėžio, Radviliškio, Šiaulių, Pakruojo bei Marijampolės savivaldybė. 2009–2010 prekybiniais metais cukrinių runkelių augintojų skaičius sumažėjo daugiau nei dvigubai. Augintojų skaičiaus mažėjimą įtakojo Panevėžio fabriko uždarymas, taip pat vykstantis ūkių stambėjimas. Didžiausias augintojų skaičiaus ir cukrinių runkelių plotų mažėjimas buvo Joniškio, Panevėžio ir Šiaulių rajonų savivaldybėse.

10. Nuo vykdomos cukraus sektoriaus reformos kenčia ne tik tiesioginiai šio sektoriaus cukrinių runkelių augintojai, žemės ūkio paslaugas tiekusieji rangovai, bet ir rajonų savivaldybių ekonomika bei socialinė aplinka.

11. Panevėžio rajono savivaldybė neteko vienos įmonės, kurioje dirbo apie 100 gyventojų. Tačiau, vadovaujantis AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ restruktūrizavimo planu, darbuotojams jau yra išmokėtos išeitinės kompensacijos.

IV. RESTRUKTŪRIZAVIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR VERTINIMO KRITERIJAI

12. Restruktūrizavimo programoje numatytos priemonės bus įgyvendintos ne vėliau kaip iki 2011 m. rugsėjo 30 d.

13. Restruktūrizavimo programos tikslai bus įgyvendinti vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ nuostatomis.

14. Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonės tikslas yra kurti kaimo regionuose patrauklią aplinką gyventi ir dirbti.

15. Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonė skirta norint pasiekti, kad rajonų savivaldybės, kuriose vykdoma cukraus sektoriaus reforma, taptų patrauklesnės dirbti ir gyventi.

16. Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonė leis cukrinių runkelių augintojams prisidėti prie jų rajonų savivaldybių plėtros, t. y.

16.1. rekonstruoti pastatus;

16.2. atnaujinti ir išsaugoti istorinę, etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčius paveldo objektus ir kraštovaizdžio komponentus;

16.3. sutvarkyti ar sukurti viešąją infrastruktūrą;

16.4. puoselėti tradicinių amatų technologijas;

16.5. sudaryti sąlygas tradicinių amatų reprezentacijai ir prekybai amatų gaminiais.

17. Pagal Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonę paramos gavėjais laikomos savivaldybės, veikiančios rajonuose, kuriose cukrinių runkelių augintojai buvo sudarę 2007–2008 metais kvotinių cukrinių runkelių tiekimo sutartis.

18. Subjektai, kurie dalyvaus Restruktūrizavimo programos priemonėse, turi užtikrinti, kad projekte numatytos išlaidos nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir EB fondų.

19. Restruktūrizavimo programos priemonėms finansuoti skirta įvairinimo parama paskirstoma rajonų savivaldybėms pagal cukrinių runkelių plotų ir cukrinių runkelių augintojų skaičiaus vidutinį procentinį sumažėjimą, lyginant 2007–2008 prekybinių metų duomenis su 2009–2010 prekybinių metų duomenimis.

Paramos pasiskirstymas pagal savivaldybes

4 lentelė

Savivaldybė

Augintojų skaičiaus sumažėjimas bendrame mažėjime, proc.

Cukrinių runkelių plotų sumažėjimas bendrame mažėjime, proc.

Vidutinis sumažėjimas, proc.

Paramos suma, Lt EŽŪGF (restruktūrizavimo fondas)

Radviliškio r.

7,467911319

4,234175807

5,851043563

393362,6314

Kėdainių r

14,11901984

0

7,059509918

474607,1992

Kauno r.

0

0

0

0

Kaišiadorių r.

0,233372229

0,046825796

0,140099013

9418,784124

Jonavos r.

4,200700117

3,502569566

3,851634841

258943,4175

Prienų r.

0

0

0

0

Raseinių r.

0,8168028

0,398019269

0,607411035

40835,92958

Jurbarko r.

0,116686114

0,093651593

0,105168854

7070,447607

Šakių r.

7,351225204

2,386944968

4,869085086

327346,0711

Vilkaviškio r.

11,20186698

0

5,600933489

376547,8605

Anykščių r.

0,233372229

0,316074125

0,274723177

18469,49705

Biržų r.

3,267211202

5,506573171

4,386892187

294928,4919

Kupiškio r.

0,700116686

1,544174286

1,122145486

75441,26042

Pakruojo r.

6,534422404

13,92498507

10,22970374

687737,6895

Panevėžio r.

10,96849475

13,08425131

12,02637303

808526,8365

Pasvalio r.

1,166861144

0,651815085

0,909338114

61134,33093

Ukmergės

0,116686114

0,4902895

0,303487807

20403,32827

Šiaulių r.

8,984830805

13,39089004

11,18786042

752154,0677

Joniškio r.

15,86931155

38,81156129

27,34043642

1838083,395

Akmenės

1,050175029

0,917574892

0,983874961

66145,40454

Telšių r.

0,350058343

0,117064491

0,233561417

15702,21322

Kelmės r.

0,350058343

0,488908139

0,419483241

28201,64127

Alytaus r.

0,583430572

0

0,291715286

19611,86774

Lazdijų r.

0,350058343

0,093651593

0,221854968

14915,1947

Marijampolės

3,967327888

0

1,983663944

133360,7006

Iš viso

100

100

100

6722948,26

20. Didžiausia paramos suma yra skirta Joniškio, Panevėžio, Šiaulių ir Pakruojo rajonų savivaldybėms.

21. Restruktūrizavimo programos priemonėms finansuoti skirta paramos suma, numatyta 4 lentelėje, kuri būtų skirta 13 rajonų savivaldybėms, kurių vidutinis sumažėjimas nesudarė 1 proc. bendro vidutinio sumažėjimo, yra skiriama Panevėžio rajono savivaldybei.

Paramos pasiskirstymas pagal savivaldybes

5 lentelė

Savivaldybė

Paramos suma, Lt EŽŪGF (restruktūrizavimo fondas)

Joniškio r.

1 838 083,39

Panevėžio r.

1 110 435,41

Šiaulių r.

752 154,06

Pakruojo r.

687 737,68

Kėdainių r.

474 607,19

Radviliškio r.

393 362,63

Vilkaviškio r.

376 547,86

Šakių r.

327 346,07

Biržų r.

294 928,49

Jonavos r.

258 943,41

Marijampolės

133 360,70

Kupiškio r.

75 441,26

Iš viso

6 722 948,15

22. Rajono savivaldybei nepanaudojus paramos, nurodytos 5 lentelėje, parama skiriama Panevėžio rajono savivaldybei.

V. RESTRUKTŪRIZAVIMO PROGRAMOS FINANSAVIMAS

23. Vadovaujantis Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2008)3498, Lietuvai Restruktūrizavimo programos priemonėms finansuoti iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (restruktūrizavimo fondo) (toliau – EŽŪGF (restruktūrizavimo fondas) yra skirta 1 947 100,40 EUR parama (6 722 948,26 Lt).

24. Restruktūrizavimo programos priemonės paramos intensyvumas pagal Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonę bus finansuojama iš EŽŪGF (restruktūrizavimo fondas) iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų pagal pateiktą projektą.

25. Parama priemonėms, numatytoms Restruktūrizavimo programoje, bus mokama iki 2012 m. rugsėjo 30 d.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26. Už Restruktūrizavimo programos įgyvendinimą ir tinkamą lėšų paskirstymą atsakingos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

27. Restruktūrizavimo programos priemonių kontrolės ir administravimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.

_________________