LT
DĖL DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS 2009–2012 METŲ
Statutory Text (1 Articles)
Nutraimas
skelbtas: Žin., 2009, Nr-80-3345
Neoficialus
nutarimo tekstas
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS 2009–2012 METŲ
STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO 2009–2010 METŲ PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO
2009 m. birželio 25 d. Nr. 669
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių,
patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr.
189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268),
3 lentelės 618 punktą, siekdama gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą ir
atsižvelgdama į 2007 m. vasario 21 d. priimtą Europos Komisijos komunikatą
Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetui ir regionų komitetui „2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir
saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą“ (KOM(2007)62 galutinis), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria
1. Patvirtinti
pridedamus
1.1. Darbuotojų
saugos ir sveikatos 2009–2012 metų strategiją (toliau vadinama – Strategija);
1.2. Darbuotojų
saugos ir sveikatos 2009–2012 metų strategijos įgyvendinimo 2009–2010 metų priemonių
planą (toliau vadinama – Planas).
2. Pavesti
2.1. Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijai
2.1.1. koordinuoti
Strategijos įgyvendinimą;
2.1.2. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. parengti Darbuotojų saugos ir sveikatos 2009–2012 metų strategijos
įgyvendinimo 2011–2012 metų priemonių planą ir, suderinus su institucijomis,
siūlomomis dalyvauti įgyvendinant šiame plane numatytas priemones, jį
patvirtinti;
2.2. Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Švietimo ir
mokslo ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai – įgyvendinti Plane numatytas
priemones, numatyti lėšas joms įgyvendinti;
2.3. Sveikatos
apsaugos ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai ir Žemės ūkio
ministerijai – kasmet iki balandžio 1 d. teikti Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijai informaciją apie Strategijos priemonių įgyvendinimą.
Punkto
pakeitimai
Nr.
707,
2010-06-07, Žin., 2010, Nr. 68-3403 (2010-06-12)
3. Nustatyti, kad Plane
numatytos priemonės finansuojamos iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo
įstatyme atitinkamoms ministerijoms, institucijoms ir kitiems subjektams,
atsakingiems už priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų,
Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų ir kitų lėšų.
4. Pasiūlyti mokslo
ir studijų institucijoms, nacionaliniams profesinių sąjungų ir darbdavių
organizacijų susivienijimams, asociacijoms, įmonėms, organizacijoms,
savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant Strategiją.
Ministras Pirmininkas Andrius
Kubilius
Socialinės apsaugos ir darbo
ministras Rimantas Dagys
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 669
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS 2009–2012 METŲ
STRATEGIJA
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS 2009–2012 METŲ STRATEGIJOS SANTRAUKA
I. STRATEGINIS TIKSLAS
Siekti,
kad sumažėtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe – tobulinti
teisinę ir organizacinę darbuotojų saugos ir sveikatos sistemą, užtikrinančią
darbuotojų darbo kokybę ir darbingumo išsaugojimą
Strateginio tikslo įgyvendinimo
vertinimo kriterijai
Nelaimingų atsitikimų darbe mažėjimas
1. Mirtinų nelaimingų
atsitikimų darbe, tenkančių 100 tūkst. dirbančiųjų, sumažėjimas 25 procentais
2012 metais, palyginti su 2006 metais (nuo 8,4 iki 6,3).
2. Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, tenkančių 100
tūkst. dirbančiųjų, sumažėjimas 25 procentais 2012 metais, palyginti su 2006
metais (nuo 17,8 iki 13,4)
II. STRATEGIJOS TIKSLAI,
UŽDAVINIAI IR TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI (REZULTATO KRITERIJAI)
1 tikslas
Stiprinti
ir plėtoti darbuotojų saugos ir sveikatos politiką
Rezultato kriterijai
1.
Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, tenkančių 100 tūkst. dirbančiųjų,
sumažėjimas 25 procentais 2012 metais, palyginti su 2006 metais (nuo 8,4
iki 6,3).
2.
Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, tenkančių 100 tūkst. dirbančiųjų,
sumažėjimas 25 procentais 2012 metais, palyginti su 2006 metais (nuo
17,8 iki 13,4)
Uždaviniai
1.
Tobulinti teisines priemones, užtikrinančias darbuotojų saugos ir sveikatos
išsaugojimą.
2.
Plėtoti darbuotojų saugos ir sveikatos srities tyrimus, skirtus nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai
2 tikslas
Tobulinti
švietimo, mokymo, atestavimo, informavimo ir darbuotojų instruktavimo
darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais sistemą
Rezultato kriterijai
1.
Darbuotojų saugos ir sveikatos mokymas įtrauktas į studijų programas,
profesinės rizikos ir jos prevencijos mokymas įdiegtas į mokymo programas.
2.
Pasiektas teisės aktų nustatytas darbdavių ir darbuotojų informavimo lygis
(darbdaviams ir darbuotojams išplatinti informaciniai leidiniai, plakatai,
vaizdo klipai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais)
3.
Geros kokybės mokymas, informavimas ir instruktavimas darbuotojų saugos ir
sveikatos klausimais.
4.
Sukurta efektyvi bendra ir visiems prieinama
darbdavių ir darbuotojų informavimo darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimais sistema, pagrįsta informacinių technologijų teikiamomis
galimybėmis šviesti, informuoti ir mokyti
interaktyvioje aplinkoje
Uždaviniai
1. Diegti profesinės rizikos ir jos prevencijos mokymą
į visus švietimo proceso lygmenis ir visų sričių mokymo programas, siekiant
parengti jaunimą darbinei veiklai.
2. Nuolat šviesti ir mokyti darbdavius ir
darbuotojus galimų profesinės rizikos veiksnių, jų atpažinimo, veikimo ir
pasekmių klausimais, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse.
3. Užtikrinti mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimais kokybę.
4. Sukurti efektyvią darbdavių ir darbuotojų
informavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais sistemą
3 tikslas
Didinti
darbuotojų sveikatos priežiūros prevencinį veiksmingumą
Rezultato kriterijai
1. Pagal geros patirties pavyzdžius parengtos
priemonės, padedančios įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboms tinkamiau atlikti darbuotojų saugos ir
sveikatos priežiūrą; parengti įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų
vykdomos darbuotojų sveikatos priežiūros veiklos vertinimo rodikliai.
2. Efektyviai teikiamos darbuotojų sveikatos
priežiūros paslaugos, patikslinti darbuotojų sveikatos priežiūrą ir profesinių ligų nustatymą reglamentuojantys teisės
aktai.
3. Sukurta
profesinės sveikatos specialistų kvalifikacijos tobulinimo sistema;
didėjantis darbo medicinos gydytojo vaidmuo atliekant
darbuotojų sveikatos priežiūrą
Uždaviniai
1.
Didinti įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų indėlį į darbuotojų
sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą.
2.
Gerinti darbuotojų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.
3.
Nuolat tobulinti darbuotojų sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją
4 tikslas
Gerinti
darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, saugą
Rezultato kriterijai
1. Įgyvendinti darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo projektai, ugdantys darbuotojų
gebėjimus saugiai dirbti pavojingus darbus.
2. Sklandus Valstybinės darbo inspekcijos (toliau
vadinama – Inspekcija) ir įgaliotų potencialiai pavojingų įrenginių
privalomosios techninės būklės tikrinimo įstaigų bendradarbiavimas atliekant
potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą
Uždaviniai
1. Įgyvendinti darbuotojų, dirbančių pavojingus
darbus, mokymo projektus, ugdyti darbdavių gebėjimus saugiai organizuoti
pavojingus darbus ir darbuotojų gebėjimus saugiai dirbti pavojingus darbus.
2. Stiprinti Inspekcijos vykdomos potencialiai
pavojingų įrenginių priežiūros ir pavojingų darbų atlikimo kontrolę, taip pat
įgaliotų potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų
ir Inspekcijos bendradarbiavimą atliekant potencialiai pavojingų įrenginių
priežiūrą ir kontrolę
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Darbuotojų sauga ir sveikata – vienas svarbiausių
ir labiausiai išplėtotų su užimtumu ir socialiniais reikalais susijusios
Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) politikos prioritetų, siekiant
užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, kad sumažėtų
nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų, būtų skatinamos įsidarbinimo
galimybės ir verslas, gerinamas įmonių konkurencingumas ir darbo našumas,
mažinamos išlaidos, patiriamos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų.
2. Darbuotojų saugos ir sveikatos 2009–2012 metų
strategijos (toliau vadinama – ši strategija) paskirtis – efektyviau
įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos politiką nacionaliniu lygmeniu,
atkreipti suinteresuotų šalių dėmesį į darbuotojų saugą ir sveikatą – sudėtinę gero
valdymo dalį, esminį gamybos efektyvumo ir konkurencingumo didinimo veiksnį.
3. Ši strategija parengta atsižvelgiant į
3.1. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės
veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870) ketvirtos
dalies 313 punktą, kuris skelbia: „Modernizuosime darbo santykių
reglamentavimą, didinsime jų lankstumą, kad jie atitiktų šių dienų ekonomikos
vystymosi poreikius, tačiau nebloginant darbo sąlygų. Darbo sąlygų gerinimas
yra esminė prielaida mažinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
susirgimų skaičių“;
3.2. 2007 m. vasario 21 d. priimto Europos Bendrijų
Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „2007–2012 m.
Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir
našumą“ (KOM(2007)62 galutinis) nuostatas ir Bendrijos strategijos tikslą
2007–2012 m. laikotarpiu − 25 procentais sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe
100 000 dirbančių darbuotojų 27 ES valstybėse narėse;
3.3. nelaimingų atsitikimų darbe skaičių Lietuvoje.
4. Šioje strategijoje išanalizuota darbuotojų saugos
ir sveikatos būklė ir nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos stiprybės,
silpnybės, galimybės, grėsmės (II skyrius). Remiantis darbuotojų saugos ir
sveikatos būklės analize, pateikiama šios strategijos vizija, strateginis
tikslas, tikslai ir uždaviniai (III skyrius), siekiami rezultatai (vertinimo
kriterijai) (IV skyrius), šios strategijos įgyvendinimo būdai (V skyrius).
II. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖS IR
STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ (SSGG) ANALIZĖ
Būklės analizė
5. Darbuotojų sauga ir sveikata – visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe
išsaugoti skirtos prevencijos priemonės, kurios naudojamos ar planuojamos
visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės
rizikos arba ji būtų kuo mažesnė. Darbuotojų
saugos ir sveikatos valstybės politiką įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos
ministerija, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos
Respublikos darbo kodeksu (Žin., 2002, Nr. 64-2569), įstatymais,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais teisės aktais.
Lietuvos Respublikoje nuosekliai įgyvendinamos ES teisės aktų nuostatos –
sukurta darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų sistema,
atitinkanti ES direktyvas, parengti ir išleisti darbuotojų saugos ir sveikatos
teisės aktų taikymo gerosios patirties vadovai, rengiami norminiai teisės
aktai, įgyvendinantys naujas ES direktyvas. Inspekcija kontroliuoja, kaip
įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, ir teikia pasiūlymus dėl jų pakeitimų ir
papildymų, papildomų prevencijos priemonių įgyvendinimo.
Valstybės, darbuotojų ir darbdavių interesai, susiję
su sauga ir sveikata, derinami trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo
principu įsteigtoje Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos
komisijoje, veikiančioje pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir
sveikatos komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 13 (Žin., 2002, Nr. 4-97). Komisija
nagrinėja teisės aktų projektus, teikia pastabas ir pasiūlymus Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, kitoms valstybės
institucijoms ir įstaigoms, prireikus teikia atitinkamoms valstybės
institucijoms pasiūlymus dėl tikslingumo rengti naujus darbuotojų saugos ir
sveikatos teisės aktus, galiojančių teisės aktų pakeitimo ar papildymo, svarsto
Inspekcijos parengtą darbų saugos būklės ir darbo įstatymų vykdymo ataskaitą,
analizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, siūlo Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, kitoms valstybės
institucijoms ir įstaigoms, darbdavių organizacijoms, profesinėms sąjungoms ir
įmonėms priemones ir būdus, kaip gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos būklę,
svarsto darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo programų ir priemonių projektus,
jų įgyvendinimo rezultatus, tvirtina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos
komitetų bendruosius nuostatus.
Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų
įmonėse prevencijos klausimus nagrinėja trišaliu socialinių partnerių
bendradarbiavimo principu įsteigtos apskričių teritorinės darbuotojų saugos ir
sveikatos komisijos ir savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos.
Atsižvelgiant į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę
įmonėse ir siekiant sudaryti sąlygas gerinti nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų prevenciją, mažinti nelaimingų atsitikimų darbe, fiziniams ir
juridiniams asmenims išduodamos darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo
licencijos.
Siekiant užtikrinti tinkamą nelaimingų atsitikimų
darbe prevenciją, efektyvų įrenginių naudojimą ir sudaryti vienodas
konkurencines sąlygas juridiniams asmenims, kurie teikia nuolatinės įrenginių
priežiūros paslaugas, juridiniams asmenims išduodamos nuolatinės potencialiai
pavojingų įrenginių priežiūros licencijos.
6. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros
Lietuvos ryšių punktas, kuris yra Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros
informacijos apie darbuotojų saugą ir sveikatą tinklo sudedamoji dalis, kaupia
ir teikia naudingą techninę, mokslinę ir ekonominę informaciją darbuotojų
saugos ir sveikatos klausimais. Šis ryšių punktas, bendradarbiaudamas su
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra, kasmet Lietuvoje organizuoja
Europos savaites, per kurias platinama informacinė, metodinė medžiaga, rengiami
ir žiniasklaidoje skelbiami pranešimai, per radiją transliuojami prevenciniai
garso klipai, rengiamos radijo laidos ir viktorinos. Nacionalinio darbuotojų
saugos ir sveikatos informacinio tinklo dalyviai – valstybės institucijos
ir įstaigos, įgyvendinančios darbuotojų saugos ir sveikatos valstybės politiką,
mokslo ir studijų institucijos ir darbdaviams, darbuotojams atstovaujančios
organizacijos.
7. Siekiant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
strateginio tikslo – pritraukti daugiau žmonių į darbo rinką, užtikrinti
teisingus darbo santykius ir tinkamas darbo sąlygas, efektyviau investuoti į
žmogiškuosius išteklius – kasmet vykdoma Profesinio sveikatos pakenkimo
prevencijos ir saugos darbe gerinimo programa. Programa – tęstinė ir
daugiametė, jos įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos
Vyriausybės veiklos programos įgyvendinimo priemonėmis. Šioje programoje
numatytos priemonės darbo sąlygoms gerinti ir geros kokybės darbo vietoms
kurti, kad mažėtų nelaimingų atsitikimų darbe. Lėšos programai vykdyti
skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto: 2006 metais skirta 992
tūkst. litų, 2007 metais – 575 tūkst. litų ir 2008 metais – 575 tūkst. litų.
Šios lėšos naudojamos darbuotojų saugos ir sveikatos tiriamiesiems darbams
atlikti, informaciniams leidiniams ir metodinėms rekomendacijoms, skirtoms
darbdaviams ir darbuotojams, leisti, konferencijoms rengti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kasmet užsako
atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos srities darbus. Šie darbai padeda nustatyti
profesinės rizikos mastą, parengti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų prevencijos priemones, įvertinti įvairiose ekonominės veiklos šakose
įgyvendinamų prevencijos priemonių ekonominę naudą. Atliktų tyrimų medžiaga
pristatoma Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai ir pateikiama
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje. Tyrimų pagrindu
parengtos rekomendacijos išleidžiamos atskirais leidiniais ir nemokamai
platinamos socialiniams partneriams per Inspekcijos organizuojamus seminarus ir
konferencijas, pateikiamos interneto svetainėje http://www.vdi.lt/. Šiuo metu
tokie darbai vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų
įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000;
2006, Nr. 4-102),
todėl reikia daug laiko pasirengti konkursui ar derybų etapui.
Mokslo paslaugas socialinės
apsaugos ir darbo klausimais teikia Darbo ir socialinių tyrimų institutas, tačiau institutas stokoja
žmogiškųjų ir techninių išteklių darbuotojų saugos ir sveikatos tyrimams
atlikti.
8. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 110-3207; 2003, Nr.
114-5114)
numatytas draudėjo įmokų tarifų diferencijavimas pagal mirtinų ir sunkių
nelaimingų atsitikimų darbe skaičių per mažai skatina darbdavius gerinti
darbuotojų saugą, rūpintis jų sveikata darbo vietose. Siekiant turėti kuo
išsamesnės informacijos apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėse, Inspekcijoje
sukurta darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinė sistema,
leidžianti kaupti duomenis apie darbo sąlygų būklę darbo vietose, t. y., apie
rizikos veiksnius įmonėse, nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas įvairios
ekonominės veiklos įmonėse ir šalyje; operatyviai analizuoti darbuotojų saugos
ir sveikatos būklę ir pokyčius; atsižvelgiant į pokyčius, planuoti ir
įgyvendinti reikiamas darbo vietų tobulinimo ir profesinių pakenkimų
prevencijos priemones; naudotis informacinės sistemos duomenimis draudimo nuo
nelaimingų atsitikimų darbe įmokų tarifams nustatyti.
9. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apibūdinti padeda
šią sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų prevencijos priemonių įgyvendinimo stebėsena
9.1. Inspekcijos
inspektoriai 2007 metais patikrino daugiau kaip 8 tūkst. įmonių ir nustatė per
46 tūkst. darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Iš
jų 65 procentus – darbo organizavimo reikalavimų pažeidimų, 35 procentus –
techninių reikalavimų pažeidimų.
Tikrinimo duomenys rodo, kad 2007 metais
41 procentas tikrintų įmonių profesinę riziką vertino visiškai, o 26 procentai –
visai nevertino. Profesinės rizikos nevertino dažniausiai tos įmonės (78
procentai), kuriose dirba iki 50 darbuotojų, beveik trečdalis prekybos ir žemės
ūkio, ketvirtadalis apdirbamosios pramonės ir statybos įmonių.
9.2. Nelaimingus atsitikimus įmonėse tiria
ir registruoja Inspekcija. Jos duomenimis, 100 000 darbuotojų 2006 metais teko
mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe – 8,4, o sunkių – 17,8 (atitinkamai 2007 metais
– 7,3 ir 14,3). Kaip ir 2006 metais daugiausia sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų 2007 metais buvo
statybos įmonėse – atitinkamai 34 ir 24 procentai, apdirbamosios pramonės,
transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių įmonėse – 18–27 procentai. Dažniausios
sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe priežastys – kelių transporto
priemonė ir kritimas iš tam tikro aukščio. Beveik pusę visų nelaimingų
atsitikimų darbe patyrė darbuotojai (41 procentas lengvų, 51 procentas sunkių
ir 45 procentai mirtinų), kurių darbo stažas įmonėje – iki vienerių metų. 2007
metais 36,7 procento (2006 metais – 37 procentai) mirtinų ir 39,4 procento
(2006 metais – 42 procentai) sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko atliekant
pavojingus darbus. 2006 metais 28,7 procento žuvusių darbuotojų įvykio metu
buvo neblaivūs (2007 metais – 29,6 procento).
Inspekcijos duomenimis, 2008 metais šalyje
įvyko 67 mirtini, 141 sunkus ir 2 926 lengvi nelaimingi atsitikimai
darbe.
9.3. Nustatytos profesinės ligos registruojamos
Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registre, kurį administruoja
Higienos instituto Darbo medicinos centras. 2007 metais užregistruotos 1 123
profesinės ligos, diagnozuotos 860 asmenų. Palyginti su 2006 metais, – 324
profesinėmis ligomis ir 159 asmenimis mažiau. Vyrams profesinės ligos
nustatomos keturis kartus dažniau negu moterims (2007 metais vyrams – 82
procentai, moterims – 18 procentų). 2007 metais 79 procentų užregistruotų
profesinių ligų priežastys – fizikiniai veiksniai; 73 procentai profesinių ligų
nustatyta įrenginių, mašinų operatoriams ir gaminių surinkėjams.
Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės
registre 2008 metais įregistruota 1 030 profesinių
ligų.
10. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės
integracijos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983) sudaro
asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų, galimybes integruotis į darbo rinką
ir dalyvauti profesinės reabilitacijos programose. Profesinė reabilitacija –
asmens darbingumo, profesinės kompetencijos ir pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje
atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir
kitokio poveikio priemonėmis. Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį
asmenims teisės aktų nustatyta tvarka nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo
tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Ilgalaikiai profesinės reabilitacijos sistemos plėtros
tikslai ir prioritetai, siekiant sudaryti sąlygas neįgaliesiems integruotis į
darbo rinką, numatyti Profesinės reabilitacijos paslaugų plėtros 2007–2012 metų
strategijoje, patvirtintoje socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A1-157 (Žin., 2007, Nr. 65-2535). Profesinės
reabilitacijos paslaugų plėtros 2007–2012 metų strategija įgyvendinama pagal
jos įgyvendinimo priemonių planą, kurį kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir
darbo ministras. Strategiją įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija, Lietuvos darbo birža, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitos institucijos pagal
kompetenciją.
11. Siekiant sukurti tokią psichikos sveikatos
priežiūros sistemą, kuri padėtų veiksmingai ir racionaliai vadovaujantis šiuolaikinėmis
mokslo žiniomis ir vertybėmis stiprinti visuomenės psichikos sveikatą ir teikti
visapusišką pagalbą psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims ir jų
šeimoms, Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. X-1070 (Žin., 2007, Nr. 42-1572)
patvirtinta Psichikos sveikatos strategija, kurios įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos
apsaugos ministerija kartu su Valstybine psichikos sveikatos komisija prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 645 (Žin., 2008, Nr. 76-3014) patvirtinta
Valstybinė psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programa,
kurioje numatytos konkrečios priemonės, už priemonių įgyvendinimą atsakingos
institucijos, įvykdymo terminai.
12. Nuo 2005 metų įmonėms suteikta galimybė gerinti
darbo sąlygas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo) lėšomis, skirtomis prevencijai.
2006 metais prevencijos priemonėms įmonėse įgyvendinti skirta 3,18 mln. litų,
2007 metais – 4,92 mln. litų, 2008 metais – 5,87 mln. litų. Šiomis lėšomis 2006
metais pasinaudojo 42 įmonės, 2007 metais – 60 įmonių, 2008 metais – 70 įmonių.
13. Inspekcijos patikrinimų duomenimis, 2007 metais
tikrintose įmonėse dirbo 1,4 procento nepasitikrinusių sveikatos
darbuotojų, 18 procentų patikrintų įmonių neturėjo privalančių pasitikrinti
sveikatą darbuotojų sąrašų.
Gydytojai dažnai neturi informacijos apie darbuotojų
sveikatą ir profesinius rizikos veiksnius jų darbo vietose, todėl nukenčia profilaktinių
sveikatos tikrinimų kokybė, nenustatoma dalis darbuotojų sveikatos sutrikimų ar
profesinių ligų.
14. Darbo ir socialinių tyrimų instituto 2007 metais atlikto
darbo medicinos gydytojų rengimo poreikio įstaigoms ir įmonėms tyrimo išvadose
teigiama, kad pagal darbo medicinos gydytojų skaičių, tenkantį 1 000 darbuotojų,
Lietuva – paskutinė tarp ES valstybių. Iki 2007 m. sausio 1 d. buvo tik 19
darbo medicinos gydytojų, turinčių licencijas, suteikiančias teisę verstis
darbo medicinos praktika. Šiuo metu Vilniaus universitete darbo medicinos
rezidentūroje studijuoja vienas asmuo, Kauno medicinos universitete per
pastarąjį dešimtmetį parengti 3 darbo medicinos gydytojai.
Darbo medicinos gydytojų poreikio darbdaviams ir
sveikatos priežiūros įstaigoms vertinimas, atliktas remiantis ekspertine
apklausa, parodė, kad Lietuvos Respublikos įmonėse, turinčiose įstaigos asmens
sveikatos priežiūros licenciją teikti darbo medicinos paslaugas, šiuo metu
turėtų dirbti iki 100, o sveikatos priežiūros įstaigose ir darbuotojų saugos ir
sveikatos tarnybose – dar apie 50 darbo medicinos gydytojų.
15. Lietuvos
Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (Žin., 2003, Nr. 70-3170)
nustatyta, kad aukštųjų mokyklų studentai ir profesinių mokyklų moksleiviai
privalo būti mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pagal įgyjamas
specialybes ir profesijas. Lietuvos žemės ūkio universiteto 2005 metais atlikto
tyrimo „Švietimo, mokymo, atestavimo, informavimo ir darbuotojų instruktavimo
darbuotojų saugos ir sveikatos srityje koncepcijos parengimas, įvertinant
darbuotojų saugos ir sveikatos būklę ir pokyčius, susijusius su eurointegracija“
išvadose teigiama, kad techninio profilio aukštųjų mokyklų studijų programose
darbuotojų saugos ir sveikatos klausimams skiriama per mažai dėmesio, o
humanitarinio profilio aukštosiose mokyklose darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimai visai nedėstomi.
16. Per vasaros
atostogas ar tik baigę mokyklą į darbo rinką įsitraukia mokiniai ir studentai.
Jaunimo pasirengimą saugiai dirbti turi užtikrinti jo švietimas ir mokymas, iki
jis įsidarbina. Tačiau mokiniai ir studentai per mažai mokomi darbuotojų saugos
ir sveikatos klausimais.
Statistikos
departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2007 metais
dirbo 4 004 jauni (15–18 metų) asmenys. Inspekcijos duomenimis, 2007 metais
jiems įvyko 18 lengvų nelaimingų atsitikimų. Inspekcija 43 Lietuvos įmonėse,
įstaigose ir organizacijose 2007 metais nustatė 76 jaunų asmenų darbo papildomų
garantijų taikymo pažeidimus.
17. Įmonėse už darbuotojų mokymą darbuotojų saugos ir
sveikatos klausimais atsako darbdavys. Vadovaujantis norminiais teisės aktais,
darbuotojai mokomi pagal formaliojo arba neformaliojo mokymo programas mokymo
įstaigose arba pačioje įmonėje.
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Tarnyba) duomenimis, 2007 metų
I pusmetį buvo 150 mokymo įstaigų, turinčių Švietimo ir mokslo ministerijos
išduotą licenciją vykdyti mokymą pagal darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo
programas. 111 įmonių turi teisę vykdyti mokymą pagal Darbdavio, jam
atstovaujančio asmens mokymo programą ir 104 įmonės vykdo mokymą pagal Įmonės
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto mokymo programą. Studijų ir
mokymo programų registre užregistruota daugiau kaip 140 darbuotojų saugos ir
sveikatos mokymo programų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 268
straipsniu ir Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais
bendraisiais nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro ir
sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-223/V-792 (Žin., 2004, Nr. 13-395), 2007 metais
atestuota 16,1 tūkst. darbuotojų (2006 metais – 13,2 tūkst. darbuotojų). Per
2008 metų 9 mėnesius darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programas išėjo 4 408
asmenys.
18. Tarnybos, kuri mokymo įstaigose atlieka mokymo
programų vykdymo kokybės vertinimą, ir Inspekcijos, kuri tikrina, kaip įmonėse
laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, duomenimis,
darbuotojų mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais procese esama
atestuojamųjų praktinių užduočių atlikimo ir rašytinių ataskaitų pateikimo,
darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narių mokymo, atestacijos komisijų
sudarymo ir jų sprendimų įforminimo atestuojant darbuotojų saugos ir sveikatos
tarnybų specialistus, kitų Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimais bendrųjų nuostatų pažeidimų. Kasmet Inspekcija nustato po 10
procentų įmonių, kuriose darbdavys neatestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimais.
19. Darbdavių ir darbuotojų informavimas apie
pakitusius ar naujus teisės aktus, reglamentuojančius darbuotojų saugą ir
sveikatą, jų nuostatų taikymą, galimus rizikos veiksnius, jų veikimą ir
pasekmes, – svarbi nuoseklios prevencijos politikos įgyvendinimo sąlyga.
Operatyvi ir laiku pateikiama informacija, metodinė medžiaga, gerosios patirties
pavyzdžiai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais užtikrina teisės aktų
reikalavimų įgyvendinimą, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse ir didelės rizikos
ekonominės veiklos sektoriuose (transporto, statybos).
20. Nuo 2002 metų Inspekcijoje veikia Potencialiai
pavojingų įrenginių valstybės registras. 2008 m. rugsėjo 29 d. duomenimis, jame užregistruota daugiau kaip 31 tūkst. potencialiai pavojingų įrenginių.
Potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę privalomai tikrina įgaliotų
techninės būklės tikrinimo įstaigų ekspertai, kurie duomenis apie prižiūrimus
įrenginius teikia Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo
įstaigai. Kaip laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės
tikrinimo tvarkos ir terminų, kontroliuoja Inspekcija. 2007 metais Inspekcijos
patikrintose įmonėse potencialiai pavojingų įrenginių naudojimo pažeidimai
sudarė 1,1 procento visų nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų.
SSGG analizė
21. Stiprybės
21.1. darbuotojų sauga ir sveikata – viena iš
prioritetinių ES socialinės politikos sričių, kuriai Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ir socialiniai partneriai skiria reikiamą dėmesį;
21.2. Lietuvoje įgyvendinama tęstinė valstybės
darbuotojų saugos ir sveikatos politika, veikia teisės aktų vykdymo kontrolės
sistema, atitinkanti ES sistemą ir Tarptautinės darbo organizacijos standartus;
21.3. valstybės, darbuotojų ir darbdavių interesai,
susiję su sauga ir sveikata, derinami trišaliu socialinių partnerių (šalių)
bendradarbiavimo principu;
21.4. atsižvelgiant į taikymo patirtį, tobulinami
teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą, – diegiamos
informacinės technologijos, stiprinami institucijų administraciniai pajėgumai;
21.5. išplėtotas mokymo įstaigų, teikiančių mokymo
paslaugas pagal darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programas, tinklas;
21.6. atliekami tyrimai prisideda prie darbuotojų
saugos ir sveikatos, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos
priemonių tobulinimo krypčių nustatymo;
21.7. įdiegta darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės
stebėsenos informacinė sistema;
21.8. veikianti potencialiai pavojingų įrenginių
naudojimo priežiūros ir kontrolės sistema leidžia užtikrinti techniškai
tvarkingų potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą;
21.9. kasmet iš Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto skiriamos lėšos įmonių įgyvendinamoms nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų prevencijos priemonėms;
21.10. vykdoma neįgaliųjų profesinė reabilitacija;
21.11. kuriama psichikos sveikatos priežiūros sistema,
padedanti veiksmingai ir racionaliai vadovaujantis šiuolaikinėmis mokslo
žiniomis ir vertybėmis stiprinti visuomenės psichikos sveikatą ir teikti
visapusišką pagalbą psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims ir jų
šeimoms.
22. Silpnybės
22.1. darbdaviai neįvertina profesinės rizikos
vertinimo prevencinės svarbos ir tam skiria nepakankamai dėmesio, ypač mažose
ir vidutinėse įmonėse;
22.2. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe
ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme numatytas draudėjo įmokų dydžių
diferencijavimas per mažai skatina darbdavius gerinti darbuotojų saugą ir
rūpintis darbuotojų sveikata darbo vietose;
22.3. darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai per
menkai integruojami į švietimą ir mokymą;
22.4. deramai nesinaudojama informacinių technologijų
teikiama galimybe šviesti, informuoti ir mokyti darbdavius ir darbuotojus,
nesukurta bendra ir visiems prieinama informavimo darbuotojų saugos ir
sveikatos klausimais ir darbuotojų mokymo interaktyvioje aplinkoje sistema;
22.5. nepakankamai rūpinamasi jaunimo ir socialinę
atskirtį patiriančių gyventojų (neįgaliųjų) švietimu ir mokymu darbuotojų
saugos ir sveikatos klausimais pagal jų specifinius poreikius;
22.6. nėra įstaigos, kuri tirtų informaciją apie
darbuotojų saugą ir sveikatą, siekdama nustatyti naujus ir kylančius pavojus,
rengtų saugos ir sveikatos problemų sprendimus; prireikus atliktų darbuotojų
saugos ir sveikatos tyrimus ir jų pagrindu rengtų rizikos prevencijos
rekomendacijas;
22.7. gydytojai dažnai neturi informacijos apie
darbuotojų sveikatą ir profesinius rizikos veiksnius jų darbo vietose, todėl
neužtikrinama darbuotojų sveikatos profilaktinių tikrinimų kokybė;
22.8. stinga darbo medicinos gydytojų; profesinės
sveikatos specialistams neorganizuojami tęstiniai kvalifikacijos tobulinimo
kursai;
22.9. daug nelaimingų atsitikimų statybos,
apdirbamosios pramonės, transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių įmonėse,
taip pat atliekant pavojingus darbus.
23. Galimybės
23.1. stiprėjantis darbdavių suvokimas, kad darbuotojų
saugos ir sveikatos užtikrinimas įmonėje – didesnio darbo našumo ir gerėjančios
darbo kokybės pagrindas;
23.2. darbdavių skatinimas gerinti darbuotojų saugos
ir sveikatos būklę įmonėse;
23.3. gerėjantis darbuotojų mokymas ir informavimas padeda darbuotojams suvokti, kaip svarbu saugoti savo ir kitų
darbuotojų sveikatą ir gyvybę, mažina nelaimingų atsitikimų darbe;
23.4. darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų įtraukimas
į mokyklines ir studijų programas leidžia tinkamai parengti jaunimą darbinei
veiklai;
23.5. tinkama darbuotojų sveikatos priežiūra užtikrina
ilgesnį sveiką ir visavertį darbinį amžių;
23.6. bendradarbiavimas, keitimasis informacija, kaip
diegti gerąją darbuotojų saugos ir sveikatos patirtį, plėtoti nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją, vienodo darbuotojų saugos ir
sveikatos lygio užtikrinimas stiprina institucijų rizikos prevencijos administracinius
gebėjimus;
23.7. naujų informacinių technologijų naudojimas
mokiniams ir studentams, darbdaviams ir darbuotojams mokyti ir informuoti
aktualiais darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais sudaro galimybę įgyti bendrųjų
ir specialiųjų rizikos prevencijos žinių, jas tobulinti;
23.8. aukštesnio lygio saugos užtikrinimas dirbant
pavojingus darbus leis gerokai sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe;
23.9. įstaigos, kuri rinktų ir tirtų informaciją apie
darbuotojų saugą ir sveikatą, siekdama nustatyti naujus ir kylančius pavojus,
rengtų saugos ir sveikatos problemų sprendimus, prireikus inicijuotų ir atliktų
darbuotojų saugos ir sveikatos tyrimus ir jų pagrindu rengtų rizikos
prevencijos rekomendacijas, įsteigimas leistų laiku atskleisti problemas ir imtis
tinkamos prevencijos, inicijuotų interesų grupių diskusijas ir teiktų
informaciją apie darbuotojų saugą ir sveikatą politikos formuotojams.
24. Grėsmės
24.1. blogėja įmonių ekonominė būklė, taigi darbuotojų
saugai ir sveikatai, darbo priemonėms modernizuoti ar atnaujinti gali būti
skiriama vis mažiau lėšų;
24.2. jaunimas tinkamai neparengtas darbinei veiklai,
dėl to gausėja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų;
24.3. nėra bendros ir visiems prieinamos informavimo
darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais sistemos.
III. STRATEGIJOS VIZIJA, STRATEGINIS TIKSLAS, TIKSLAI
IR UŽDAVINIAI
25. Atsižvelgiant į esamos būklės ir SSGG analizę, šios
strategijos vizija – saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos visiems
darbuotojams.
26. Strateginis tikslas – siekti, kad sumažėtų
nelaimingų atsitikimų darbe – tobulinti teisinę ir organizacinę darbuotojų
saugos ir sveikatos sistemą, užtikrinančią darbuotojų darbo kokybę ir
darbingumo išsaugojimą.
27. Šios strategijos tikslai ir uždaviniai
27.1. tikslas – stiprinti ir plėtoti darbuotojų saugos
ir sveikatos politiką. Uždaviniai
27.1.1. tobulinti teisines priemones, užtikrinančias
darbuotojų saugos ir sveikatos išsaugojimą;
27.1.2. plėtoti darbuotojų saugos ir sveikatos srities
tyrimus, skirtus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai;
27.2. tikslas – tobulinti švietimo, mokymo,
atestavimo, informavimo ir darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir
sveikatos klausimais sistemą. Uždaviniai
27.2.1. diegti profesinės rizikos ir jos prevencijos mokymą
į visus švietimo proceso lygmenis ir visų sričių mokymo programas, siekiant
parengti jaunimą darbinei veiklai;
27.2.2. nuolat šviesti ir mokyti darbdavius ir
darbuotojus galimų profesinės rizikos veiksnių, jų atpažinimo, veikimo ir
pasekmių klausimais, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse;
27.2.3. užtikrinti mokymo darbuotojų saugos ir
sveikatos klausimais kokybę;
27.2.4. sukurti efektyvią darbdavių ir darbuotojų
informavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais sistemą;
27.3. tikslas – didinti darbuotojų sveikatos
priežiūros prevencinį veiksmingumą. Uždaviniai
27.3.1. didinti įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos
tarnybų indėlį į darbuotojų sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą;
27.3.2.
gerinti darbuotojų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;
27.3.3. nuolat tobulinti darbuotojų sveikatos
priežiūros specialistų kvalifikaciją;
27.4. tikslas – gerinti darbuotojų, dirbančių
pavojingus darbus, saugą
27.4.1. įgyvendinti darbuotojų, dirbančių pavojingus
darbus, mokymo projektus, ugdyti darbdavių gebėjimus saugiai organizuoti
pavojingus darbus ir darbuotojų gebėjimus saugiai dirbti pavojingus darbus;
27.4.2. stiprinti Inspekcijos vykdomos potencialiai
pavojingų įrenginių priežiūros ir pavojingų darbų atlikimo kontrolę, taip pat
įgaliotų potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų ir
Inspekcijos bendradarbiavimą atliekant potencialiai pavojingų įrenginių
priežiūrą ir kontrolę.
IV.
siekiami REZULTATAI (VERTINIMO KRITERIJAI)
28. Laukiami šios strategijos
įgyvendinimo rezultatai
28.1. mažės nelaimingų atsitikimų darbe
28.1.1. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, tenkančių
100 tūkst. darbuotojų, 2012 metais sumažės 25 procentais, palyginti su
2006 metais (nuo 8,4 iki 6,3);
28.1.2. sunkių nelaimingų atsitikimų
darbe, tenkančių 100 tūkst. darbuotojų, 2012 metais sumažės 25 procentais,
palyginti su 2006 metais (nuo 17,8 iki 13,4);
28.2. efektyviai veiks darbuotojų saugos ir sveikatos
sistema;
28.2.1. bus atlikta darbuotojų saugos ir sveikatos
teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo analizė ir jos pagrindu parengti nauji ir
patikslinti galiojantys darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai;
28.2.2. bus išplėtoti Darbo ir socialinių tyrimų
instituto žmogiškieji ir techniniai ištekliai darbuotojų saugos ir sveikatos
tyrimams atlikti siekiant nustatyti naujus ir kylančius pavojus, rengti saugos
ir sveikatos problemų sprendimus;
28.3. pagerės švietimo, mokymo, informavimo ir
instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais kokybė
28.3.1. darbuotojų saugos ir sveikatos mokymas bus įtrauktas į studijų programas, profesinės rizikos ir jos prevencijos mokymas – į mokymo programas;
28.3.2. bus pasiektas teisės aktų nustatytas darbdavių
ir darbuotojų informavimo lygis (darbdaviams ir darbuotojams išplatinti informaciniai
leidiniai, plakatai, vaizdo klipai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais);
28.3.3. pagerės mokymo,
informavimo ir instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais kokybė;
28.3.4. bus sukurta efektyvi bendra ir visiems
prieinama darbdavių ir darbuotojų informavimo darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimais sistema, pagrįsta informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis
šviesti, informuoti ir mokyti interaktyvioje aplinkoje;
28.4.
bus efektyviai teikiamos darbuotojų sveikatos priežiūros paslaugos
28.4.1. pagal gerosios patirties pavyzdžius parengtos
priemonės, padedančios įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboms tinkamiau
atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūrą, parengti įmonių darbuotojų
saugos ir sveikatos tarnybų vykdomos darbuotojų sveikatos priežiūros veiklos
vertinimo rodikliai;
28.4.2. efektyviai teikiamos darbuotojų sveikatos
priežiūros paslaugos, patikslinti darbuotojų sveikatos priežiūrą ir profesinių
ligų nustatymą reglamentuojantys teisės aktai;
28.4.3. sukurta profesinės sveikatos specialistų
kvalifikacijos tobulinimo sistema; didės darbo medicinos gydytojo vaidmuo
atliekant darbuotojų sveikatos priežiūrą;
28.5. bus saugiai atliekami pavojingi darbai
28.5.1. bus įgyvendinti darbuotojų, dirbančių pavojingus
darbus, mokymo projektai, ugdantys darbuotojų gebėjimus saugiai dirbti
pavojingus darbus;
28.5.2. sklandžiau bendradarbiaus Inspekcija
ir įgaliotos potencialiai pavojingų įrenginių privalomosios techninės būklės
tikrinimo įstaigos, atlikdamos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros
kontrolę.
V. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS
29. Šios strategijos nuostatos bus įgyvendinamos dviem
etapais pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą šios strategijos
įgyvendinimo 2009–2010 metų priemonių planą ir socialinės apsaugos ir darbo
ministro tvirtinamą 2011–2012 metų priemonių planą.
Punkto
pakeitimai
Nr.
707,
2010-06-07, Žin., 2010, Nr. 68-3403 (2010-06-12)
––––––––––––––––––––
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 669
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS 2009–2012 METŲ
STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO 2009–2010 Metų
PRIEMONIŲ PLANAS
Tikslas ir uždaviniai
Priemonės
Atsakingi vykdytojai
Įvykdymo terminas
Lėšų poreikis (tūkst. litų)
Finansavimo šaltiniai
2009 metais
2010 metais
I. Stiprinti ir plėtoti
darbuotojų saugos ir sveikatos politiką
1.1. Tobulinti teisines
priemones, užtikrinančias darbuotojų saugos ir sveikatos išsaugojimą
1.1.1. Išanalizuoti
nelaimingus atsitikimus darbe, įvykusius 2002–2008 metais, dirbant su
potencialiai pavojingais įrenginiais, šių atsitikimų priežastis, parengti
pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų ir rekomendacijas, kaip išvengti
nelaimingų atsitikimų
Valstybinė darbo inspekcija
2009 metai
–
–
–
1.1.2. Išanalizuoti
Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 161 dėl darbo medicinos
tarnybų nuostatas ir parengti pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų
Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija
2010 metai
–
–
–
1.2. Plėtoti darbuotojų
saugos ir sveikatos srities tyrimus, skirtus nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų prevencijai
1.2.1. Išanalizuoti Darbo
ir socialinių tyrimų instituto galimybes rinkti, tirti informaciją apie
darbuotojų saugą ir sveikatą, siekiant nustatyti naujus ir kylančius pavojus,
rengti saugos ir sveikatos problemų sprendimus, prireikus atlikti darbuotojų
saugos ir sveikatos tyrimus ir jų pagrindu rengti rizikos prevencijos
rekomendacijas
Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija
2010 metai
–
–
–
1.2.2. Atlikti apklausą, kokios
potencialiai pavojingų įrenginių atnaujinimo galimybės mažose ir vidutinėse
įmonėse
Valstybinė darbo inspekcija
2010 metai
–
–
Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) lėšos
1.2.3. Organizuoti tyrimą
„Profesinių ligų diagnostikos tobulinimas“
Sveikatos apsaugos
ministerija, Higienos institutas
2009–2010 metai
–
30
valstybės biudžeto lėšos
1.2.4. Organizuoti
psichosocialinių rizikos veiksnių poveikio tyrimus ir rekomendacijų parengimą
Sveikatos apsaugos
ministerija, Higienos institutas
2010 metai
–
40
valstybės biudžeto lėšos
II. Tobulinti švietimo,
mokymo, atestavimo, informavimo ir darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos
ir sveikatos klausimais sistemą
2.1. Diegti profesinės
rizikos ir jos prevencijos mokymą į visus švietimo proceso lygmenis ir visų
sričių mokymo programas, siekiant parengti jaunimą darbinei veiklai
2.1.1. Rekomenduoti aukštosioms mokykloms į visų krypčių
studijų programas įtraukti darbuotojų saugos ir sveikatos mokymą integruotai
ar atskiru dalyku
Švietimo ir mokslo
ministerija
2009 metai
–
–
–
2.1.2. Organizuoti Europos
saugos ir sveikatos darbe agentūros parengtų prevencijos filmukų ,,Napo“
dauginimą ir skleidimą bendrojo lavinimo mokyklose, mokymo įstaigose (DVD
formatu)
Valstybinė darbo
inspekcija, Švietimo ir mokslo ministerija
2010 metai
–
40
valstybės biudžeto lėšos
2.1.3. Organizuoti leidinio
(knygelės) „Nuotykiai kaime“ pradinių klasių bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams
darbuotojų saugos ir sveikatos tematika pakartotinę leidybą ir platinimą
Valstybinė darbo
inspekcija, Švietimo ir mokslo ministerija
2009 metai
–
20
–
2.1.4. Parengti tikslinę
darbuotojų saugos ir sveikatos kvalifikacijos tobulinimo programą pedagogams
ir nuolat ją vykdyti
Švietimo ir mokslo
ministerija, Pedagogų profesinės raidos centras, Lietuvos darbo rinkos mokymo
tarnyba
nuolat
–
–
–
2.2. Nuolat šviesti ir mokyti darbdavius ir darbuotojus galimų
profesinės rizikos veiksnių, jų atpažinimo, veikimo ir pasekmių klausimais,
ypač mažose ir vidutinėse įmonėse
2.2.1. Parengti darbdaviams rekomendacijas, kaip organizuoti saugaus
darbo iniciatyvų dieną įmonėje, ir jas pateikti Valstybinės darbo inspekcijos
interneto svetainėje
Valstybinė darbo inspekcija
2010 metai
–
–
–
2.2.2. Sudaryti Valstybinėje
darbo inspekcijoje tarpinstituciniu pagrindu statybos ir transporto (eismo)
sektorių profesinės rizikos valdymo grupes, parengti jų nuostatus ir darbo
reglamentus
Valstybinė darbo inspekcija
2009 metai
–
–
–
2.2.3. Organizuoti darbdaviams
(ypač mažų ir vidutinių įmonių) nemokamus teminius seminarus profesinės
rizikos valdymo klausimais
Valstybinė darbo inspekcija
2009–2010 metai
–
–
–
2.2.4. Pagal kompetenciją
teikti suinteresuotoms institucijoms informaciją ir duomenis, kurių reikia
transporto įmonėms (darbdaviams ir vairuotojams) skirtiems informaciniams
leidiniams saugaus transporto naudojimo klausimais parengti
Valstybinė kelių transporto
inspekcija prie Susisiekimo ministerijos
2009–2010 metai
–
–
–
2.2.5. Organizuoti informacinių
leidinių, skirtų nelaimingų atsitikimų darbe statybos įmonėse prevencijai,
parengimą spaudai, leidybą ir platinimą, pateikti šią informacinę medžiagą
Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje
Valstybinė darbo inspekcija
2010 metai
–
70
valstybės biudžeto lėšos
2.2.6. Organizuoti leidinio
,,Rizikos vertinimas mažose įmonėse“ parengimą spaudai, leidybą ir platinimą,
pateikti šią informacinę medžiagą Valstybinės darbo inspekcijos interneto
svetainėje
Valstybinė darbo inspekcija
2010 metai
–
40
valstybės biudžeto lėšos
2.2.7. Organizuoti lankstinuko
,,Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo
sąlygas mažoje ir vidutinėje įmonėje“ parengimą ir pateikti šią informacinę
medžiagą Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje
Valstybinė darbo
inspekcija, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba
2009–2010 metai
–
–
valstybės biudžeto lėšos
2.2.8. Organizuoti lankstinukų
darbo drausmės pažeidimų ir prevencijos, rizikos vertinimo, saugaus darbų
atlikimo aukštyje, saugaus darbo garantijų užtikrinimo, saugaus transporto
remonto darbų atlikimo klausimais parengimą, pateikti šią informacinę
medžiagą Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje
Valstybinė darbo inspekcija
2009–2010 metai
–
40
valstybės biudžeto lėšos
2.2.9. Organizuoti plakatų
įvairiomis darbuotojų saugos ir sveikatos temomis, skirtų darbuotojams
instruktuoti darbo vietose, parengimą ir pateikti šią informacinę medžiagą
Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje
Valstybinė darbo inspekcija
2010 metai
–
30
valstybės biudžeto lėšos
2.2.10. Organizuoti Europos
saugos ir sveikatos darbe agentūros parengtų prevencijos filmukų ,,Napo“ (DVD
formatu) dauginimą ir platinimą įstaigose, įmonėse, organizacijose
Valstybinė darbo inspekcija
2010 metai
–
20
valstybės biudžeto lėšos
2.2.11. Organizuoti Europos
Sąjungos institucijų gerosios patirties vadovų ir rekomendacijų darbdaviams
ir darbuotojams darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais vertimą į lietuvių
kalbą, pateikti juos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto
svetainėje
Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija
2009–2010 metai
14
20
valstybės biudžeto lėšos
2.2.12. Organizuoti žemės
ūkio darbuotojų mokymą ir konsultavimą darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimais
Žemės ūkio ministerija,
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba
2009–2010 metai
–
–
–
2.2.13. Organizuoti mokslinių
tyrimų pagrindu parengtos metodinės medžiagos ir rekomendacijų darbdaviams ir
darbuotojams darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais pateikimą leidinyje
„Saugus darbas“ ir paskelbti šią metodinę medžiagą Valstybinės darbo
inspekcijos interneto svetainėje
Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija, Valstybinė darbo inspekcija
2009 metai
–
–
–
2.3. Užtikrinti mokymo
darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais kokybę
2.3.1. Parengti nepriklausomos
darbuotojų saugos ir sveikatos žinių tikrinimo (atestavimo) sistemos diegimo
priemonių planą
Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, Valstybinė darbo
inspekcija
2009 metų IV ketvirtis
–
–
–
2.3.2. Įtraukti darbuotojų
saugos ir sveikatos rizikos prevencijos temas į rengiamas naujas ir
atnaujinamas profesinio mokymo programas
Švietimo ir mokslo
ministerija, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba
2009–2010 metai
–
–
–
2.4. Sukurti efektyvią
darbdavių ir darbuotojų informavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais
sistemą
2.4.1. Periodiškai per
visuomenės informavimo priemones informuoti darbdavius, visuomenę apie darbų
saugos ir sveikatos būklę, darbo įstatymų laikymąsi
Valstybinė darbo inspekcija
kartą per ketvirtį
–
–
–
2.4.2. Pertvarkyti Valstybinės
darbo inspekcijos interneto svetainę – didinti jos funkcionalumą ir
informacijos sklaidos efektyvumą, parengti svetainės versijas anglų ir rusų
kalbomis
Valstybinė darbo inspekcija
2010 metai
–
50
valstybės biudžeto lėšos
2.4.3. Parengti ir pateikti Valstybinės darbo
inspekcijos interneto svetainėje rekomendacijas darbdaviams, kaip saugiai
organizuoti darbus, kai yra keli darbdaviai vienoje įmonėje, padalinyje,
aikštelėje ar darbo vietoje, kai
įmonė darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijoms atlikti samdo tokias
paslaugas teikiančią įstaigą (įmonę)
Valstybinė darbo inspekcija
2009 metų III ketvirtis
–
–
–
2.4.4. Parengti lengvų
nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir dokumentų įforminimo gerosios patirties
vadovą, paskelbti Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje,
organizuoti jo spausdinimą ir platinimą
Valstybinė darbo inspekcija
2010 metai
–
10
valstybės biudžeto lėšos
III. Didinti darbuotojų sveikatos priežiūros prevencinį veiksmingumą
3.1. Didinti įmonių
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų indėlį į darbuotojų sveikatos išsaugojimą
ir stiprinimą
3.1.1. Organizuoti metinę
konferenciją darbuotojų sveikatos priežiūros efektyvumui įvertinti
Sveikatos apsaugos
ministerija, Higienos institutas
2010 metai
–
75
valstybės biudžeto lėšos
3.2. Gerinti darbuotojų
sveikatos priežiūros paslaugų kokybę
3.2.1. Tobulinti profesinių
ligų tyrimo ir nustatymo sistemą – parengti Profesinių ligų tyrimo ir
apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.
balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 (Žin., 2004, Nr. 69-2398),
pakeitimo projektą
Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė darbo
inspekcija, Higienos institutas
2009 metai
–
–
–
3.2.2. Modernizuoti Lietuvos
Respublikos profesinių ligų valstybės registrą pagal Europos Sąjungos
reikalavimus
Sveikatos apsaugos
ministerija
2009–2010 metai
–
155
valstybės biudžeto lėšos
3.2.3. Parengti ir išleisti
informacinį leidinį „Pagrindinės profesinės sveikatos tarnybos“ pagal
Pasaulio sveikatos organizacijos ir Tarptautinės darbo organizacijos
rekomendacijas
Sveikatos apsaugos
ministerija, Higienos institutas
2010 metai
–
30
valstybės biudžeto lėšos
3.3. Nuolat tobulinti
darbuotojų sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją
3.3.1. Parengti ir
patvirtinti profesinės sveikatos specialistų kvalifikacijos tobulinimo
programas pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus šių specialistų
kvalifikacinius reikalavimus
Sveikatos apsaugos
ministerija, Higienos institutas
2009 metai
–
−
valstybės biudžeto lėšos
3.3.2. Organizuoti tęstinio
podiplominio profesinės sveikatos specialistų kvalifikacijos tobulinimo
kursus
Sveikatos apsaugos
ministerija, Higienos institutas
2010 metai
–
80
valstybės biudžeto lėšos
3.3.3. Parengti informacinį
leidinį apie darbo medicinos gydytojo vaidmenį atliekant darbuotojų sveikatos
priežiūrą
Sveikatos apsaugos
ministerija
2010 metai
–
30
valstybės biudžeto lėšos
IV. Gerinti darbuotojų,
dirbančių pavojingus darbus, saugą
4.1. Įgyvendinti
darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo projektus, ugdyti darbdavių
gebėjimus saugiai organizuoti pavojingus darbus ir darbuotojų gebėjimus
saugiai dirbti pavojingus darbus
4.1.1. Parengti
potencialiai pavojingų įrenginių savininkams metodines rekomendacijas, kaip
saugiai naudoti, prižiūrėti ir kontroliuoti įrenginius pagal jų grupes, pateikti
šią informacinę medžiagą Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje
Valstybinė darbo inspekcija
2010 metai
–
–
–
4.1.2. Organizuoti regionuose
potencialiai pavojingų įrenginių (atskirų grupių) savininkams seminarus saugaus
įrenginių naudojimo, darbuotojų mokymo ir teisės aktų reglamentuotos
įrenginių priežiūros klausimais
Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija, Valstybinė darbo inspekcija
2009–2010 metai
–
–
–
4.1.3 Išanalizuoti esamas
potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrų, darbo su potencialiai
pavojingais įrenginiais vadovų ir darbuotojų, dirbančių su šiais įrenginiais,
mokymo programas, jas patikslinti pagal įrenginių priežiūros taisyklių
reikalavimus, nustatyti jose mokomosios praktikos tikslus, turinį ir trukmę
praktiniams įgūdžiams ugdyti ar prireikus parengti naujas
Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba
2009–2010 metai
30
30
valstybės biudžeto lėšos, Lietuvos
darbo rinkos mokymo tarnyba – iš Užimtumo fondo
4.1.4. Parengti darbuotojų
saugos ir sveikatos temų, kurias darbdaviams rekomenduojama įtraukti į
pavojingų darbų mokymo programas, sąrašą darbuotojams, dirbantiems pavojingus
darbus, mokyti juos ir šį sąrašą paskelbti Lietuvos darbo rinkos mokymo
tarnybos interneto svetainėje
Lietuvos darbo rinkos
mokymo tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija
2010 metų IV ketvirtis
–
–
–
4.2. Stiprinti Valstybinės
darbo inspekcijos vykdomos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros ir
pavojingų darbų atlikimo kontrolę, taip pat įgaliotų potencialiai pavojingų
įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų ir Valstybinės darbo inspekcijos
bendradarbiavimą atliekant potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ir
kontrolę
4.2.1. Apibendrinti Potencialiai
pavojingų įrenginių valstybės registro funkcionavimo praktiką, parengti ir įgyvendinti
priemones, padedančias efektyviau rinkti, kaupti, apdoroti ir pateikti
informaciją darbdaviams ir potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros
įstaigoms
Valstybinė darbo inspekcija
2009–2010 metai
–
–
valstybės biudžeto lėšos
Iš viso
44
810
iš jų
Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijai
44
50
Sveikatos
apsaugos ministerijai
0
440
Valstybinei
darbo inspekcijai
0
320
–––––––––––––––––––––
Pakeitimai
1.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 707, 2010-06-07,
Žin., 2010, Nr. 68-3403 (2010-06-12)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2009 M. BIRŽELIO 25 D. NUTARIMO NR. 669
"DĖL DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS 2009-2012 METŲ STRATEGIJOS IR JOS
ĮGYVENDINIMO 2009-2010 METŲ PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušra Bodin (2010-06-14)
aubodi@lrs.lt