DĖL EUROPOS 1990 METŲ KONVENCIJOS DĖL PINIGŲ IŠPLOVIMO (terminai)

Šios

Konvencijos tikslams

a)

"pajamos" reiškia iš kriminalinių nusikaltimų gautą ekonominę naudą,

kurią gali sudaryti bet koks šio straipsnio b punkte apibrėžtas turtas;

b)

"turtas" apima bet kaip apibrėžtą turtą, ir materialinį, ir turtą,

išreikštą turtinėmis teisėmis, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį, teisinius dokumentus,

įrodančius teisę į tokį turtą ar interesą juo;

c)

"priemonės" reiškia bet kokį turtą, visą arba iš dalies kuriuo nors

būdu naudojamą arba planuojamą panaudoti kriminalinio nusikaltimo arba

nusikaltimų padarymui;

d)

"konfiskacija" reiškia byloje dėl kriminalinio nusikaltimo arba

nusikaltimų teismo numatytą turto atėmimo bausmę arba priemonę;

e)

"predicate nusikaltimas" reiškia kriminalinį nusikaltimą, iš kurio

gaunamas pelnas, galintis būti šios Konvencijos 6 straipsnyje apibrėžto

nusikaltimo objektu.

II skyrius

PRIEMONĖS, KURIŲ TURI BŪTI IMTASI NACIONALINIU MASTU

1.

Kiekviena Šalis imasi tokių įstatyminių ir kitokių priemonių, kurios yra

būtinos, kad būtų galima konfiskuoti priemones ir pelną arba turtą, kurio vertė

atitinka tokį pelną.

2.

Pateikusi Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotą pareiškimą, bet

kuri Šalis pasirašymo metu arba ratifikavimo, aprobavimo ar prisijungimo

dokumento deponavimo metu gali paskelbti, kad šio straipsnio 1 dalis taikoma

tik pareiškime nurodytų nusikaltimų arba nusikaltimų kategorijų atvejais.

Kiekviena

Šalis imasi tokių būtinų įstatyminių ir kitokių priemonių, kurios padėtų

identifikuoti ir surasti pagal 2 straipsnio 1 dalį konfiskuotiną turtą ir

užkirsti kelią sandoriams tokiu turtu, jo perdavimui arba disponavimui juo.

1.

Kiekviena Šalis imasi tokių būtinų įstatyminių ir kitokių priemonių, kurios

įgalintų tos Šalies teismus bei kitas kompetentingas institucijas, atliekančias

2 ir 3 straipsniuose minimą veiklą, pareikalavus gauti bankines, finansines ir

prekybines sąskaitas ar jas konfiskuoti. Šalis negali atsisakyti veikti pagal

šio straipsnio nuostatas banko slaptumo pagrindais.

2.

Kiekviena Šalis apsvarsto priėmimą tokių įstatyminių ir kitokių priemonių,

kurios įgalina panaudoti specialią tyrimo techniką, palengvinančią nustatyti ir

surasti pajamas ir surinkti su tuo susijusius įrodymus. Tokia technika gali

apimti stebėjimą, sekimą, telekomunikacinių ryšių perėmimą, priėjimą prie

kompiuterinių sistemų ir nurodymus išleisti specifinius dokumentus.

Kiekviena

Šalis imasi tokių įstatyminių ir kitokių priemonių, kurios gali būti būtinos

efektyviam suinteresuotų Šalių, kuriose taikomos 2 ir 3 straipsniuose numatytos

priemonės, teisiniam jų teisių apsaugos priemonių užtikrinimui.

1.

Kiekviena Šalis naudojasi tokiomis būtinomis įstatyminėmis ir kitokiomis

priemonėmis, kurios įgalina pagal nacionalinius įstatymus nustatyti tyčinius

nusikaltimus

a)

turto konversija arba perdavimas, žinant, kad toks turtas - nusikalstamos

pajamos, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba padėti

tyčinio nusikaltimo padaryme dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių savo

veikos pasekmių;

b)

turto tikrosios prigimties, šaltinio, buvimo vietos, dispozicijos, judėjimo,

teisių arba nuosavybės į jį slėpimas arba nutylėjimas, žinant, kad toks turtas

yra pajamos;

ir,

laikantis jos teisinės sistemos konstitucinių principų bei pagrindinių

koncepcijų

c)

turto įsigijimas, turėjimas ar naudojimas, jo gavimo metu žinant, kad tas

turtas yra pajamos;

d)

dalyvavimas, bendrininkavimas, slėpimas, pasikėsinimas padaryti, padėjimas,

kurstymas, palengvinimas ar patarimas padaryti bet kurį iš nusikaltimų,

nustatytų pagal šį straipsnį.

2.

Šio straipsnio 1 dalies įgyvendinimo ar taikymo tikslams

a)

nesvarbu, ar numatytas nusikaltimas buvo Šalies baudžiamosios jurisdikcijos

objektas;

b)

gali būti numatyta, kad toje dalyje nurodyti nusikaltimai netaikomi asmenims,

kurie padarė numatytą nusikaltimą;

c)

apie žinojimą, ketinimą ar tikslą, esančius būtinu toje dalyje nurodyto nusikaltimo

elementu, išvada gali būti padaryta iš objektyvių, faktinių aplinkybių.

3.

Kiekviena Šalis gali imtis priemonių, kurias ji laiko reikalingomis, paskelbti

nusikaltimais pagal savo vidaus įstatymus visus ar kai kuriuos veiksmus,

nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, bet kuriuo iš šių atvejų, kai nusikaltėlis

a)

turėjo manyti, kad turtas yra pajamos;

b)

veikė siekdamas gauti pelną;

c)

veikė siekdamas užtikrinti tolesnį nusikalstamų veiksmų vykdymą.

4.

Kiekviena Šalis pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo,

patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus, Europos Tarybos Generaliniam

Sekretoriui adresuotu pareiškimu gali pareikšti, kad šio straipsnio 1 dalis

taikoma tik numatytiems nusikaltimams arba tokių nusikaltimų kategorijoms, apibrėžtoms

šiame pareiškime.

III skyrius

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

1 skirsnis

TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO PRINCIPAI

1.

Šalys tyrimo ir proceso tikslams, siekdamos konfiskuoti priemones ir pajamas,

bendradarbiauja viena su kita.

2.

Kiekviena Šalis imasi tokių būtinų įstatyminių ir kitokių priemonių, kurios

įgalina tą Šalį šiame skyriuje numatytomis sąlygomis vykdyti prašymus dėl

a)

specifinių turto vienetų, esančių pajamomis arba priemonėmis, taip pat pajamų,

išreikštų reikalavimu sumokėti tam tikrą pinigų sumą, atitinkančią pajamų

vertę, konfiskavimo, taip pat

b)

pagalbos atliekant tyrimą ir laikinųjų priemonių, kurios apimtų visas aukščiau

minėtame a punkte nurodytas konfiskavimo formas.

2 skirsnis

PAGALBA ATLIEKANT TYRIMĄ

Esant

prašymui, Šalys teikia viena kitai pagalbą identifikuojant ir surandant

priemones, pajamas ar kitą konfiskuotiną turtą. Tokia pagalba apima visas priemones,

naudojamas pateikiant ir apsaugant įrodymus dėl aukščiau minėto turto buvimo,

vietos ar judėjimo, prigimties, teisinio statuso ar vertės.

Pagal

8 straipsnį pagalba suteikiama pagal prašomosios Šalies vidaus įstatymus ir

pagal prašyme nurodytą procedūrą tiek, kiek tai neprieštarauja tiems

įstatymams.

Be

žalos savo pačios atliekamam tardymui ar teisminiam bylos nagrinėjimui Šalis

gali be išankstinio prašymo perduoti kitai Šaliai informaciją apie priemones ir

pajamas, kai ji mano, kad tokios informacijos suteikimas ją gaunančiai Šaliai

gali padėti pradėti tardymą ar teisminį bylos nagrinėjimą, arba kad ta Šalis,

gavusi šią informaciją, pateiks prašymą pagal šį skyrių.

3 skirsnis

LAIKINOSIOS PRIEMONĖS

1.

Pagal kitos Šalies, iškėlusios baudžiamąją bylą ar konfiskavimo bylą, prašymą

Šalis turi imtis reikalingų laikinųjų priemonių, tokių kaip turto perleidimo,

disponavimo juo, bet kokių sandorių įšaldymo ar sustabdymo, kai tas turtas

vėliau galėtų tapti prašymo konfiskuoti objektu arba kai jį galima būtų

konfiskuoti tenkinant prašymą.

2.

Šalis, kuri gavo prašymą konfiskuoti pagal 13 straipsnį, imasi priemonių,

paminėtų šio straipsnio 1 dalyje dėl bet kurio turto, kuris yra prašymo

objektas ar kuris galėtų tokiu būti tenkinant prašymą.

1.

11 straipsnyje minimos laikinosios priemonės įgyvendinamos pagal prašomosios

Šalies vidaus įstatymus ir pagal prašyme nurodytą procedūrą tiek, kiek ji

neprieštarauja tiems įstatymams.

2.

Prieš panaikindama bet kurią laikinąją priemonę, kurios buvo imtasi pagal šį

straipsnį, prašomoji Šalis suteikia, kai tai įmanoma, galimybę prašančiajai Šaliai

pateikti savo motyvus, dėl kurių ši priemonė turėtų būti tęsiama.

4 skirsnis

KONFISKACIJA

Šalis, kuri gavo kitos Šalies prašymą konfiskuoti priemones ar pajamas,

esančias jos teritorijoje, privalo

a)

vykdyti prašančiosios Šalies teismo nutarimą konfiskuoti tokias priemones ar

pajamas; arba

b)

perduoti prašymą savo kompetentingoms institucijoms, kad būtų gautas nutarimas

konfiskuoti arba, jei toks nutarimas yra, jį įgyvendinti.

2.

Šio straipsnio 1 dalies b punkto taikymo tikslams bet kuri Šalis, jei tai

būtina, yra kompetentinga pradėti konfiskacijos procesą pagal savo įstatymus.

3.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos konfiskacijai, išreikštai

reikalavimu sumokėti pinigų sumą, atitinkančią pajamų vertę, jeigu turtas, dėl

kurio gali būti taikoma konfiskacija, yra prašomojoje Šalyje. Šiais atvejais,

atliekant konfiskaciją pagal 1 dalį, prašomoji Šalis, jei apmokėjimas nėra

gautas, įgyvendina reikalavimą dėl bet kurio tam tikslui prieinamo turto.

4.

Jei prašymas konfiskuoti susijęs su specifiniu turtu, Šalys gali susitarti, kad

prašomoji Šalis galėtų atlikti konfiskaciją reikalavimo sumokėti pinigų sumą,

atitinkančią turto vertę, forma.

1.

Leidimų konfiskuoti gavimo ir konfiskavimo procedūrą pagal 13 straipsnį

reguliuoja prašomosios Šalies įstatymai.

2.

Gauti faktų duomenys įpareigoja prašomąją Šalį tiek, kiek jie yra konstatuoti

prašančiosios Šalies teismo sprendime ar nuosprendyje arba kiek teismo

nuosprendis ar sprendimas jais besąlygiškai remiasi.

3.

Kiekviena Šalis pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo,

patvirtinimo ar prisijungimo raštus Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui

adresuotu pareiškimu gali paskelbti, kad šio straipsnio 2 dalis taikoma tik

pagal tos Šalies konstitucinius principus ir jos teisinės sistemos pagrindines

koncepcijas.

4.

Jeigu konfiskacija išreikšta reikalavimo sumokėti pinigų sumą forma,

prašomosios Šalies kompetentingos institucijos konvertuoja tą sumą į tos Šalies

valiutą tokiu kursu, koks galiojo sprendimo konfiskuoti priėmimo metu.

5.

13 straipsnio 1 dalies a punkte numatytu atveju tik prašančioji Šalis turi

teisę priimti sprendimą dėl prašymo peržiūrėti nutarimą dėl konfiskacijos.

Prašomoji

Šalis tvarko bet kokį turtą, kurį ji konfiskavo, pagal savo vidaus įstatymus,

jeigu Šalys nesusitaria kitaip.

1.

Prašymas konfiskuoti, pateiktas pagal 13 straipsnį, nesusijęs su prašančiosios

Šalies teise pačiai įgyvendinti nutarimą konfiskuoti.

2.

Niekas šioje Konvencijoje neturi būti interpretuojama taip, kad bendra

konfiskavimo vertė viršytų pinigų sumą, nurodytą nutarime konfiskuoti. Jeigu

Šalis mano, kad taip gali atsitikti, suinteresuotos Šalys konsultuojasi, kad

būtų išvengta tokio rezultato.

nevykdymo)

Prašomoji

Šalis netaiko įkalinimo už neatvykimą į teismą (įsipareigojimų nevykdymą) ar

bet kokios kitos priemonės, varžančios asmens laisvę, pagal prašymą, pateiktą

remiantis 13 straipsniu, jei prašančioji Šalis to specialiai nenurodė prašyme.

5 skirsnis

ATSISAKYMAS BENDRADARBIAUTI

IR BENDRADARBIAVIMO ATIDĖJIMAS

1.

Bendradarbiavimo pagal šį skyrių gali būti atsisakyta, jeigu

a)

veiksmai, kurių siekiama, prieštarautų prašomosios Šalies teisinės sistemos

pagrindiniams principams; arba

b)

prašymo vykdymas gali padaryti žalą prašomosios Šalies suverenitetui, saugumui,

viešajai tvarkai ar kitiems esminiams interesams; arba

c)

prašomosios Šalies nuomone, bylos, su kuria susijęs prašymas, svarba

nepateisina tokių priemonių; arba

d)

nusikaltimas, su kuriuo susijęs prašymas, yra politinis arba finansinis; arba

e)

prašomoji Šalis mano, kad siekiami veiksmai būtų priešingi principui ne bis in

idem; arba

f)

nusikaltimas, su kuriuo susijęs prašymas, nebūtų laikomas nusikaltimu pagal

prašomosios Šalies įstatymus, kai jis būtų padarytas jos jurisdikcijoje. Tačiau

šis atsisakymo pagrindas taikomas bendradarbiavimui pagal 2 dalį tik tiek, kiek

norimoji pagalba susijusi su priverstiniais veiksmais.

2.

Bendradarbiavimo pagal 2 skirsnį tiek, kiek norimoji pagalba apima

priverstinius veiksmus, ir pagal šio skyriaus 3 skirsnį, galima atsisakyti,

jeigu šių priemonių negalima imtis pagal prašomosios Šalies vidaus įstatymus

tardymo ar teisminio nagrinėjimo tikslams esant panašiai bylai toje Šalyje.

3.

Jeigu prašomosios Šalies įstatymai reikalauja, galima atsisakyti

bendradarbiavimo pagal 2 skirsnį tiek, kiek norima pagalba apima priverstinius

veiksmus, ir pagal šio skyriaus 3 skirsnį, jeigu norimos priemonės ar bet

kurios kitos panašų poveikį turinčios priemonės būtų neleistinos pagal

prašančiosios Šalies įstatymus, arba, kiek tai susiję su prašančiosios Šalies

kompetentingomis institucijomis, jeigu to prašymo nesankcionavo teisėjas ar

kitas teismo pareigūnas, įskaitant prokurorus, užsiimantis kriminalinių

nusikaltimų tyrimu.

4.

Bendradarbiavimo pagal šio skyriaus 4 skirsnį taip pat galima atsisakyti,

jeigu

a)

prašomosios Šalies įstatymai nenumato konfiskacijos už tokios rūšies

nusikaltimus, su kuriais susijęs prašymas; arba

b)

be žalos pareigai, numatytai 13 straipsnio 3 dalyje, tai prieštarautų

prašomosios Šalies vidaus įstatymų dėl konfiskacijos ribų principams, kiek tai

susiję su santykiu tarp nusikaltimo ir

i)

ekonominio pranašumo, kuris gali būti vertinamas kaip pajamos iš jo;

arba

ii)

turto, kuris gali būti vertinamas kaip jo padarymo įrankiai; arba

c)

pagal prašomosios šalies įstatymus konfiskacijos nebegalima daugiau paskirti ar

vykdyti dėl termino pasibaigimo; arba

d)

prašymas nėra susijęs su ankstesniu nuosprendžiu, teisminio pobūdžio sprendimu

ar konstatavimu tokiame sprendime, kad buvo padarytas vienas ar keli

nusikaltimai, kurio pagrindu buvo paskirta konfiskacija arba jos siekiama; arba

e)

konfiskacija arba negali būti taikoma prašančiojoje Šalyje, arba dėl jos dar

gali būti pateikta įprastinė apeliacija; arba

f)

prašymas yra susijęs su nutarimu konfiskuoti, kylančiu iš sprendimo, priimto

nedalyvaujant (in absentia) asmeniui, prieš kurį buvo nukreiptas nutarimas, ir,

prašomosios Šalies nuomone, prašančiosios Šalies vykdytas bylos nagrinėjimas,

po kurio buvo priimtas šis sprendimas, neužtikrino minimalių gynybos teisių,

pripažįstamų būtinomis kiekvienam asmeniui, kuriam pareikštas baudžiamasis

kaltinimas.

5.

Šio straipsnio 4 dalies f punkto tikslams sprendimas nelaikomas priimtu in

absentia, jeigu

a)

jis buvo patvirtintas ar paskelbtas po suinteresuoto asmens prieštaravimo; arba

b)

jis buvo priimtas dėl apeliacijos su sąlyga, kad apeliacija buvo paduota

suinteresuoto asmens.

6.

Spręsdama šio straipsnio 4 dalies f punkto tikslams, ar buvo užtikrintos

minimalios gynybos teisės, prašomoji Šalis turi atsižvelgti į tai, ar

suinteresuotas asmuo tyčia siekia išvengti teisingumo, taip pat į tai, ar tas

asmuo, turėdamas galimybes panaudoti teisinės gynybos priemones prieš

sprendimą, priimtą in absentia, nutarė to nedaryti. Ši nuostata taikoma ir kai

suinteresuotas asmuo, tinkamai gavęs šaukimą atvykti į teismą, nusprendė to

nedaryti ir neprašyti bylą atidėti.

7.

Šalis negali remtis banko paslaptimi kaip pagrindu atsisakyti bet kokio

bendradarbiavimo pagal šį skyrių. Jeigu Šalies vidaus įstatymai reikalauja, ji

gali reikalauti, kad prašymas bendradarbiauti, kuris apima banko slaptumo

pažeidimą, būtų patvirtintas teisėjo ar kito teisminio pareigūno, įskaitant

prokurorus, užsiimančius kriminalinių nusikaltimų tyrimu.

8.

Be žalos atsisakymo pagrindui, numatytam šio straipsnio 1 dalies a punkte

a)

tas faktas, kad tardomasis asmuo ar asmuo, dėl kurio prašančiosios Šalies

institucijos priėmė nutarimą konfiskuoti, yra juridinis asmuo, šios Šalies

neturi būti laikomas kliūtimi įgyvendinti bet kokį bendradarbiavimą pagal šį

straipsnį;

b)

tas faktas, kad fizinis asmuo, dėl kurio buvo išleistas nutarimas konfiskuoti

pajamas, vėliau mirė, taip pat faktas, kad juridinis asmuo, dėl kurio buvo

išleistas nutarimas konfiskuoti pajamas, buvo vėliau panaikintas, neturi būti

laikomas kliūtimi suteikti pagalbą pagal 13 straipsnio 1 dalies a punktą.

Prašomoji

Šalis gali atidėti veiksmus pagal prašymą, jeigu šie veiksmai padarytų žalą jos

institucijų atliekamam tardymui ar teisminiam bylos nagrinėjimui.

Prieš

atsisakydama bendradarbiavimo ar atidėdama jį prašomoji Šalis, tam tikrais

atvejais pasikonsultavusi su prašančiąja Šalimi, turi nuspręsti, ar prašymas

gali būti pateiktas iš dalies ar tokiomis sąlygomis, kokias ji laiko

reikalingomis.

6 skirsnis

PRANEŠIMAS APIE TREČIŲJŲ ŠALIŲ TEISES IR JŲ APSAUGA

1.

Šalys suteiks viena kitai kuo platesnę tarpusavio pagalbą pristatant teismo

dokumentus asmenims, kuriems pritaikytos laikinosios priemonės ir konfiskacija.

2.

Niekas pagal šį straipsnį nekliudo

a)

galimybei siųsti teisminius dokumentus tiesiog asmenims į užsienį paštu;

b)

Šalies teisminių pareigūnų, tarnautojų ar kitų kompetentingų institucijų

galimybei pristatyti teisminius dokumentus tiesiog per tos Šalies konsulines

įstaigas ar per paskyrimo Šalies teisminius pareigūnus, tarnautojus ar kitas

kompetentingas institucijas,

jeigu

paskyrimo Šalis pasirašymo metu ar deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo,

patvirtinimo ar prisijungimo raštus Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui

nepareiškia kitaip.

3.

Siųsdama teisminius dokumentus į užsienį asmenims, kuriems taikomos laikinosios

priemonės ar siunčiančioji Šalis yra išleidusi nutarimą konfiskuoti, ši Šalis

turi nurodyti, kokiomis teisinės gynybos priemonėmis gali naudotis šie asmenys

pagal jos įstatymus.

1.

Gavusi prašymą dėl bendradarbiavimo pagal 3 ir 4 skirsnį, Šalis pripažįsta

prašymą pateikusioje Šalyje priimtą teisminį sprendimą dėl trečiųjų šalių

pareikštų pretenzijų į teises.

2.

Pripažinti sprendimą gali būti atsisakoma, jei

a)

trečiosios šalys neturėjo adekvačios galimybės savo teisėms pareikšti; arba

b)

sprendimas prieštarauja prašymą gavusioje Šalyje tuo pačiu klausimu priimtam

sprendimui; arba

c)

jis prieštarauja Šalies, kuriai adresuotas prašymas, viešajai tvarkai; arba

d)

sprendimas buvo priimtas neatsižvelgiant į prašymą gavusios Šalies įstatymų

nuostatas dėl išimtinės jurisdikcijos.

7 skirsnis

PROCESINĖS IR KITOS BENDROSIOS NORMOS

1.

Šalys skiria centrinę įstaigą arba, jei reikia, įstaigas, kurios būtų

atsakingos už prašymų pagal šį skyrių siuntimą ir atsakymą, tokių prašymų

vykdymą arba jų perdavimą kompetentingoms įstaigoms.

2.

Kiekviena Šalis pasirašymo metu arba ratifikavimo, prisijungimo arba aprobavimo

dokumento deponavimo metu praneša Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui

paskirtų įstaigų pavadinimus ir adresus pagal šio straipsnio 1 dalį.

1.

Centrinės įstaigos tiesiogiai susižino viena su kita.

2.

Pagal šį skyrių ypatingos svarbos atveju prašymą teikiančios Šalies prašymai

arba pranešimai gali būti tiesiogiai siunčiami Šalies, kuriai adresuotas

prašymas, teisminėms įstaigoms, tarp jų prokuratūrai. Tokiais atvejais per

centrinę prašymą pateikiančios Šalies teisminę įstaigą kopija tuo pačiu metu

yra siunčiama Šalies, kuriai adresuotas prašymas, centrinei teisminei įstaigai.

3.

Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis bet kokie prašymai arba pranešimai gali būti

perduodami per Tarptautinę kriminalinės policijos organizaciją (Interpolą).

4.

Tuo atveju, kai prašymas yra pateikiamas atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį,

o teisminė įstaiga nėra kompetentinga prašymą išnagrinėti, ji perduoda prašymą

kompetentingai nacionalinei teisminei įstaigai ir tiesiogiai apie tai

informuoja prašymą pateikusią Šalį.

5.

Pagal šio skyriaus 2 skirsnį prašymą pateikusios Šalies prašymai arba

pranešimai, kurie neapima prievartinių priemonių, gali būti tiesiogiai

perduodami kompetentingoms Šalies, kuriai adresuotas prašymas, teisminėms

įstaigoms.

1.

Pagal šį skyrių visi prašymai yra pateikiami raštu. Galima naudoti šiuolaikines

teleryšių priemones, tokias kaip telefaksas.

2.

Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį, prašymų ir papildomų dokumentų vertimų

nėra reikalaujama.

3.

Bet kuri Šalis pasirašymo metu, ratifikavimo, prisijungimo arba aprobavimo

dokumento deponavimo metu gali pateikti Europos Tarybos Generaliniam

Sekretoriui pareiškimą, jog ji pasilieka teisę reikalauti, kad prie jai

pateikiamų prašymų ir papildomų dokumentų būtų pridedami vertimai į jos kalbą

arba į vieną iš oficialių Europos Tarybos kalbų, arba į vieną iš nurodytų

kalbų. Ta pačia proga ji gali paskelbti apie savo pasirengimą priimti vertimus

bet kuriomis nurodytomis kalbomis. Kitos Šalys gali taikyti atsakomuosius

reikalavimus.

Pagal

šį skyrių perduotiems dokumentams netaikomi jokie legalizavimo formalumai.

1.

Kiekviename pagal šį skyrių pateiktame prašyme dėl bendradarbiavimo turi būti

nurodyta

a)

prašymą pateikianti įstaiga ir tyrimą arba procesą vykdanti įstaiga;

b)

prašymo objektas ir jo pateikimo motyvai;

c)

byla, taip pat atitinkami faktai (tokie kaip nusikaltimo padarymo data, vieta

ir aplinkybės), su kuriais yra susijęs tyrimas arba procesas, išskyrus prašymą

informuoti;

d)

jei prašymas dėl bendradarbiavimo apima prievartines priemones

i)

įstatymų tekstas arba tuo atveju, kai tai nėra įmanoma,pranešimas apie taikomą

atitinkamą įstatymą; ir

ii)

nurodymas, kad prašomą pritaikyti priemonę arba kurias nors kitas panašų

poveikį turinčias priemones galima pagal prašymą pateikusios Šalies įstatymus

taikyti jos teritorijoje;

e)

kur būtina ir kiek įmanoma

i)

duomenis apie tam tikrą asmenį arba asmenis, tarp jų vardą ir pavardę, gimimo

datą ir vietą, pilietybę ir gyvenamąją (buvimo) vietą, o juridinių asmenų

atveju - jų įsikūrimo vietą; ir

ii)

turtą, dėl kurio yra prašoma bendradarbiauti, jo buvimo vietą, ryšį su tam

tikru asmeniu arba asmenimis, ryšį su nusikaltimu bei visą kitą įmanomą

informaciją apie kitų asmenų suinteresuotumą tuo turtu; ir

f)

ypatingą procedūrą, kuria pageidauja vadovautis prašymą pateikianti Šalis.

2.

Prašyme pritaikyti laikinąsias priemones pagal 3 skirsnį turtui, pagal kurį

gali būti parengtas nutarimas konfiskuoti, apimantis reikalavimą sumokėti

pinigų sumą, turi būti nurodyta maksimali suma, kurią siekiama kompensuoti iš

šio turto.

3.

Be 1 dalyje minėtų nurodymų, pagal 4 skirsnį pateikiamuose prašymuose turi

būti

a)

13 straipsnio 1 a dalies atveju

i)

prašymą pateikusios Šalies teismo išduoto orderio konfiskuoti patvirtinta

kopija ir orderio išdavimo pagrindas, jei tai nenurodyta pačiame orderyje;

ii)

prašymą pateikiančios Šalies patvirtinimas, kad sankcija konfiskuoti yra

vykdoma ir negali būti apskųsta įprastiniu būdu;

iii)

informacija, kokiu mastu prašoma vykdyti sankciją; ir

iv)

informacija apie būtinybę imtis išankstinių priemonių;

b)

13 straipsnio 1 b, a dalių atveju - faktai, kuriais remiasi prašymą pateikianti

Šalis;

c)

kai trečiosios šalys turėjo galimybę pareikšti teises, tai patvirtinantys

dokumentai.

1.

Jei prašymas neatitinka šio skyriaus nuostatų arba jei pateikta informacija

nėra pakankama, kad prašomoji Šalis galėtų imtis priemonių pagal tą prašymą, ta

Šalis gali prašyti prašančiosios Šalies pataisyti prašymą arba pateikti

papildomą informaciją.

2.

Prašomoji Šalis gali nustatyti laikotarpį tokioms pataisoms ar informacijai

gauti.

3.

Laukdama paprašytų pataisų ar informacijos, susijusios su prašymu pagal šio

skyriaus 4 skirsnį, prašomoji Šalis gali imtis bet kokių priemonių, paminėtų

šio skyriaus 2 ar 3 skirsniuose.

1.

Kai prašomoji Šalis gauna daugiau negu vieną prašymą pagal šio skyriaus 3 ar 4

skirsnius dėl to paties asmens ar turto, prašymų daugetas nekliudo tai Šaliai

imtis priemonių dėl prašymų vykdyti laikinąsias priemones.

2.

Esant prašymų daugetui pagal šio skyriaus 4 skirsnį prašomoji Šalis turi

nuspręsti dėl konsultacijų su prašančiosiomis Šalimis.

Prašomoji

Šalis turi pateikti motyvus, dėl kurių ji nusprendžia atidėti ar sąlygoti kokį

nors bendradarbiavimą pagal šį skyrių.

1.

Šalis, kuriai adresuotas prašymas, tinkamai informuoja prašymą pateikusią Šalį

apie

a)

veiksmus, kurių buvo imtasi gavus pagal šį skyrių pateiktą prašymą;

b)

veiksmų, kurių buvo imtasi dėl prašymo, galutinį rezultatą;

c)

sprendimą atsisakyti, atidėti ar su sąlyga (visiškai arba iš dalies)

bendradarbiauti pagal šį skyrių;

d)

aplinkybes, dėl kurių yra neįmanoma atlikti prašomų veiksmų arba dėl kurių jų

vykdymas labai atsideda; ir

e)

pagal šio skyriaus 2 arba 3 skirsnyje numatytą prašymą pritaikius išankstines

priemones apie tokias nacionalinių įstatymų nuostatas, kurios automatiškai

panaikintų išankstines priemones.

2.

Prašymą pateikianti Šalis tinkamai informuoja prašymą pateikusią Šalį apie

a)

teisminį peržiūrėjimą, sprendimą ar kitą faktą, kurio pagrindu nutarimas

konfiskuoti yra visiškai arba iš dalies nebevykdomas; ir

b)

bet kokias faktines ar teisines aplinkybes, dėl kurių koks nors veiksmas pagal

šį skyrių yra nebepateisinamas.

3.

Kai Šalis, remdamasi tuo pačiu nutarimu konfiskuoti, paprašo konfiskuoti

daugiau nei vienos Šalies, ji apie prašymą informuoja visas Šalis, kurioms daro

įtakos nutarimo vykdymas.

1.

Šalis, kuriai adresuotas prašymas, gali numatyti, kad prašymo vykdymas

priklauso nuo sąlygos, kad gauta informacija ar įrodymai be jos išankstinio

sutikimo prašymą pateikusios Šalies teisinių įstaigų nebus panaudoti ar

perduoti kitam tyrimui ar procesui nei nurodyta prašyme.

2.

Padavusi Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotą pareiškimą,

kiekviena Šalis pasirašymo metu, ratifikavimo, prisijungimo arba aprobavimo

dokumento deponavimo metu gali pareikšti, kad be išankstinio jos sutikimo pagal

šį skyrių jos persiųsta informacija arba įrodymai negali būti prašymą

pateikusios Šalies teisminių įstaigų panaudoti arba perduoti kitam nei nurodyta

prašyme tyrimui arba procesui.

1.

Prašymą pateikianti Šalis gali reikalauti, kad Šalis, kuriai adresuotas

prašymas, išsaugotų faktų ir prašymo esmės konfidencialumą, išskyrus tiek, kiek

būtina prašymui įvykdyti. Jei Šalis, kuriai adresuotas prašymas, negali

įvykdyti prašymo dėl konfidencialumo išsaugojimo, ji turi nedelsdama apie tai

informuoti prašymą pateikusią Šalį.

2.

Šalis, gavusi prašymą, jei tai neprieštarauja pagrindiniams jos nacionalinių

įstatymų principams, turi išsaugoti prašymą pateikusios Šalies pateiktų įrodymų

ir informacijos konfidencialumą, išskyrus tiek, kiek jos atskleidimas yra

būtinas prašyme apibūdintiems tyrimams arba procesui.

3.

Šalis, gavusi pagal 10 straipsnį pateiktą savanorišką informaciją, pagal savo

nacionalinius įstatymus turi vykdyti informaciją pateikiančios Šalies prašymą

dėl konfidencialumo išsaugojimo. Jei antroji Šalis tokio reikalavimo negali

įvykdyti, ji nedelsdama apie tai informuoja informaciją perduodančią Šalį.

Įprastines

prašymo vykdymo išlaidas padengia Šalis, kuriai adresuotas prašymas. Kai

prašymo vykdymui yra būtinos esminio arba neįprasto pobūdžio išlaidos, Šalys

tariasi dėl prašymo vykdymo sąlygų ir išlaidų padengimo būdo.

1.

Jei asmuo iškelia bylą dėl atsakomybės už nuostolius, patirtus dėl veikos arba neveikimo,

susijusio su bendradarbiavimu pagal šį straipsnį, atitinkamos Šalys, kur tinka,

apsvarsto ir nusprendžia, kaip padalyti už nuostolius išmokėtiną sumą.

2.

Šalis, kuriai už nuostolius yra iškeliama byla, apie bylinėjimąsi informuoja

antrąją Šalį, jei ji yra suinteresuota byla.

IV skyrius

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1.

Šią Konvenciją gali pasirašyti valstybės Europos Tarybos narės ir narėmis

nesančios valstybės, kurios dalyvavo ją rengiant. Tokios valstybės gali

pareikšti sutikimą laikyti save įpareigotomis

a)

pasirašymu be ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo išlygos; arba

b)

pasirašymu vėliau ratifikuojant, priimant ar patvirtinant.

2.

Ratifikavimo, prisijungimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos

Tarybos Generaliniam Sekretoriui.

3.

Ši Konvencija įsigalioja pirmąją mėnesio dieną, praėjus trims mėnesiams nuo

dienos, kai pagal 1 dalies nuostatas savo sutikimą vadovautis Konvencija yra

išreiškusios trys valstybės, iš kurių mažiausiai dvi yra Europos Tarybos narės.

4.

Vėliau išreiškiančioje sutikimą vadovautis Konvencija valstybėje Konvencija

įsigalioja pirmąją mėnesio dieną, praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kai ji

(toji valstybė) pagal 1 dalies nuostatas išreiškia sutikimą vadovautis

Konvencija.

1.

Šiai Konvencijai įsigaliojus, Europos Tarybos Ministrų Komitetas, pasitaręs su

šios Konvencijos Susitariančiosiomis šalimis, Europos Tarybos Statuto 20

straipsnyje nustatyta balsų dauguma priimtu sprendimu ir Susitariančiųjų šalių

atstovams, turintiems teisę dalyvauti Komiteto posėdžiuose, vieningai

nubalsavus, gali pakviesti bet kurią valstybę, nesančią Tarybos nare ir

nedalyvavusią rengiant šią Konvenciją, prisijungti prie šios Konvencijos.

2.

Prisijungiančiosiose valstybėse Konvencija įsigalioja pirmąją mėnesio dieną,

praėjus trims mėnesiams nuo prisijungimo dokumento deponavimo Europos Tarybos

Generaliniam Sekretoriui dienos.

1.

Konvencijos pasirašymo arba ratifikavimo, prisijungimo ar patvirtinimo

dokumento deponavimo metu bet kuri Valstybė gali nustatyti teritoriją arba

teritorijas, kuriose bus taikoma Konvencija.

2.

Pateikusi Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotą pareiškimą, bet

kuri Valstybė gali vėliau išplėsti šios Konvencijos taikymą bet kurioje kitoje

pareiškime nurodytoje teritorijoje. Tokioje teritorijoje Konvencija įsigalioja

pirmąją mėnesio dieną, praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kai Generalinis

Sekretorius gavo tokį pareiškimą.

3.

Pagal abi aukščiau minėtas dalis pateikti pareiškimai dėl juose nurodytų

teritorijų gali būti atšaukti pateikus Generaliniam Sekretoriui adresuotą

pranešimą. Atšaukimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną, praėjus trims mėnesiams

nuo dienos, kai Generalinis Sekretorius gavo tokį pranešimą.

1.

Ši Konvencija nedaro įtakos teisėms ir įsipareigojimams, kylantiems iš

tarptautinių daugiašalių konvencijų, susijusių su specifiniais klausimais.

2.

Norėdamos papildyti arba sustiprinti Konvencijos nuostatas arba palengvinti

joje esančių principų taikymą, šios Konvencijos Šalys gali tarpusavyje sudaryti

dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl šioje Konvencijoje nagrinėjamų

klausimų.

3.

Jei dvi ar daugiau Šalių jau yra sudariusios susitarimą arba sutartį dėl šioje

Konvencijoje nagrinėjamos temos arba kitu būdu nustačiusios savo santykį su ta

tema, jos turi teisę kartu su šia Konvencija taikyti tą susitarimą arba sutartį

arba atitinkamai reguliuoti tuos santykius, jei tai palengvina tarptautinį

bendradarbiavimą.

1.

Bet kuri Valstybė Konvencijos pasirašymo metu, ratifikavimo, prisijungimo arba

patvirtinimo dokumento deponavimo metu gali paskelbti, kad ji pasinaudoja viena

ar keletu 2 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 3 dalyje,

21 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 32 straipsnio 2 dalyje

numatytų išlygų. Jokios kitos išlygos negali būti daromos.

2.

Pateikusi Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotą pranešimą, bet

kuri pagal aukščiau esančią dalį padariusi išlygą Valstybė gali ją iš dalies

arba visiškai atšaukti. Atšaukimas įsigalioja tą dieną, kai Generalinis

Sekretorius gauna tokį pranešimą.

3.

Dėl šios Konvencijos nuostatos padariusioji išlygą Šalis negali reikalauti, kad

tą nuostatą taikytų kita Šalis; tačiau jei išlyga yra dalinė arba sąlyginė,

Šalis gali reikalauti nuostatą vykdyti tokiu pačiu mastu.

1.

Bet kuri Šalis gali siūlyti šios Konvencijos pataisas, kurias Europos Tarybos

Generalinis Sekretorius perduoda valstybėms Europos Tarybos narėms ir visoms

narėmis nesančioms valstybėms, prisijungusioms arba pagal 37 straipsnio

nuostatas pakviestoms prisijungti prie šios Konvencijos.

2.

Visos Šalies pasiūlytos pataisos perduodamos Europos Nusikaltimų problemų

komitetui, kuris pateikia savo išvadą dėl siūlytos pataisos Ministrų Komitetui.

3.

Ministrų Komitetas išnagrinėja siūlomą pataisą bei Europos Nusikaltimų problemų

komiteto pateiktą išvadą ir gali priimti pataisą.

4.

Pagal šio straipsnio 3 dalį Ministrų Komiteto priimtos pataisos tekstas

perduodamas Šalims.

5.

Pagal šio straipsnio 3 dalį priimta pataisa įsigalioja trisdešimtą dieną nuo to

laiko, kai visos Šalys informuoja Generalinį Sekretorių apie pataisos priėmimą.

1.

Europos Tarybos Nusikaltimų problemų komitetas nuolat informuojamas apie šios

Konvencijos aiškinimą ir taikymą.

2.

Tuo atveju, kai tarp Šalių dėl šios Konvencijos aiškinimo arba taikymo iškyla

ginčas, jos stengiasi ginčą išspręsti derybų arba kitų jų pasirinktų taikių

priemonių būdu. Suinteresuotos Šalys gali susitarti perduoti ginčą Europos

Nusikaltimų problemų komitetui, arbitražui, kurių sprendimai yra privalomi

Šalims, arba Tarptautiniam Teisingumo Teismui.

1.

Pateikusi Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotą pranešimą, Šalis

bet kuriuo metu gali nutraukti savo dalyvavimą šioje Konvencijoje.

2.

Toks denonsavimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną, praėjus trims mėnesiams nuo

dienos, kai Generalinis Sekretorius gavo tokį pranešimą.

3.

Tačiau ši Konvencija ir toliau taikoma 14 straipsnyje numatytai konfiskacijai,

prašymas dėl kurios pagal Konvencijos nuostatas buvo pateiktas prieš

įsigaliojant denonsavimui.

Europos

Tarybos Generalinis Sekretorius praneša valstybėms Europos Tarybos narėms ir

bet kuriai prie Konvencijos prisijungusiai valstybei apie

a)

visus pasirašymus;

b)

ratifikavimo, prisijungimo arba patvirtinimo dokumento deponavimą;

c)

Konvencijos įsigaliojimo pagal 36 ir 37 straipsnius datas;

d)

pagal 40 straipsnio 1 dalį padarytas išlygas;

e)

visus kitus su šia Konvencija susijusius veiksmus, pranešimus ar žinias.

Tai

liudydami, žemiau pasirašiusieji, būdami tinkamai įgalioti, pasirašė šią

Konvenciją.

Sudaryta

Strasbūre 1990 metų lapkričio 8 dieną po vieną egzempliorių anglų ir prancūzų

kalbomis. Abu tekstai autentiški. Saugoma Europos Tarybos archyvuose. Europos

Tarybos Generalinis Sekretorius perduoda patvirtintas kopijas kiekvienai

valstybei Europos Tarybos narei, šią Konvenciją rengiant dalyvavusioms

valstybėms, nesančioms narėmis, ir valstybėms, kurios kviečiamos prie jos

prisijungti.

__________________

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2323,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 108-4034 (2004-07-13)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NUTARIMO „DĖL EUROPOS 1990 METŲ KONVENCIJOS DĖL PINIGŲ IŠPLOVIMO IR

NUSIKALSTAMU BŪDU ĮGYTŲ PAJAMŲ PAIEŠKOS, AREŠTO BEI KONFISKAVIMO RATIFIKAVIMO“

2 PUNKTO ANTROSIOS PASTRAIPOS PRIPAŽINIMO NETEKUSIA GALIOS ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė

(2004-07-13)

autrap@lrs.lt