DĖL VALSTYBINĖS TRAUMATIZMO PROFILAKTIKOS 2008–2010 METŲ
Statutory Text (1 Articles)
Nutarimas
skelbtas: Žin., 2000, Nr. 32-903
Neoficialus
nutarimo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A
S
2000 m.
balandžio 14 d. Nr. 423
Vilnius
Nauja
nutarimo redakcija
Nr.
448,
2008-05-07, Žin., 2008, Nr. 58-2174 (2008-05-22)
DĖL VALSTYBINĖS TRAUMATIZMO PROFILAKTIKOS 2008–2010 METŲ
PROGRAMOS PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 „Dėl
Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 64-1842) ir
siekdama sumažinti traumatizmą ir mirtingumą dėl traumų, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria
1. Patvirtinti
Valstybinę traumatizmo profilaktikos 2008–2010 metų programą (pridedama).
2. Nustatyti, kad Valstybinės
traumatizmo profilaktikos 2008–2010 metų programos įgyvendinimo priemonės
vykdomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms
ir institucijoms, atsakingoms už programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų
asignavimų ir kitų lėšų, gautų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta
tvarka.
3. Pasiūlyti savivaldybėms dalyvauti
įgyvendinant Valstybinę traumatizmo profilaktikos 2008–2010 metų programą.
Ministras
Pirmininkas Gediminas
Kirkilas
Krašto
apsaugos ministras,
pavaduojantis sveikatos apsaugos ministrą Juozas
Olekas
Patvirtinta
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės
2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 423
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 448
redakcija)
VALSTYBINĖ TRAUMATIZMO
PROFILAKTIKOS 2008–2010 METŲ PROGRAMA
I.
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinės traumatizmo profilaktikos
2008–2010 metų programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – valdyti
traumatizmo būklę šalyje ir sumažinti sergamumą, mirtingumą ir neįgalumą dėl
traumų.
2. Ši programa parengta atsižvelgiant į
2.1. Pasaulio sveikatos organizacijos
Regiono komiteto 2005 m. rugsėjo 22 d. rezoliucijos RC55/R9 „Dėl traumų
prevencijos PSO Europos regione“ rekomendacijas;
2.2. 2007 m. gegužės 31 d. Europos
Tarybos rekomendaciją dėl traumų prevencijos ir saugos skatinimo (OL 2007 C164,
p. 1).
3.
Traumos Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau vadinama – PSO) dokumentuose
skirstomos į netyčines (nelaimingi atsitikimai), kurių priežastys – transporto
įvykiai, atsitiktiniai apsinuodijimai,
nukritimai, atsitiktiniai paskendimai, nudegimai (toliau vadinama –
netyčinės traumos), ir tyčines, apimančias savižudybes ir smurtinius
sužalojimus (toliau vadinama – tyčinės traumos).
4. Šioje
programoje numatytos svarbiausios netyčinių traumų prevencijos priemonės, o
priemonės, susijusios su tyčinių ir netyčinių traumų priežasčių tyrimais,
duomenų rinkimu ir analize, apima tiek tyčines, tiek netyčines traumas.
Didžiuma tyčinių traumų prevencijos priemonių numatyta kitose valstybinėse
strategijose ir programose: Psichikos sveikatos strategijoje, patvirtintoje
Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. X-1070 (Žin.,
2007, Nr. 42-1572),
Valstybinėje smurto prieš moteris mažinimo strategijoje,
patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu
Nr. 1330 (Žin., 2006, Nr. 144-5474), ir
kitose.
II. APLINKOS
ANALIZĖ
5.
Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl tyčinių ir netyčinių traumų – trečioje
vietoje po mirtingumo nuo širdies bei kraujagyslių ligų ir piktybinių navikų.
Mirtingumas dėl išorinių priežasčių Lietuvoje kur kas didesnis negu Centrinės
ir Rytų Europos valstybėse. Mirusiųjų dėl šių priežasčių 2000–2005 metais
padaugėjo 9 procentais. Mirtingumas dėl išorinių priežasčių 2006 metais truputį
sumažėjo ir sudarė 17,2 procento visų mirties atvejų (2004 metais – 18,1
procento, 2005 metais – 18,5 procento). Dėl šių priežasčių Lietuva kasmet
netenka daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų (Lietuvos sveikatos informacijos centro
duomenys).
6. Dėl
traumų daugiausia miršta jauni žmonės: du trečdaliai mirusiųjų nuo traumų –
darbingo amžiaus asmenys. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis,
apie du trečdalius 15–44 metų vyrų ir trečdalis tokio pat amžiaus moterų žūva
nuo traumų. Net 53,8 procento visų mirusių 2005 metais 15–44 metų asmenų
mirties priežastys – išorinės.
7. Vaikų
traumatizmas Lietuvoje – opi visuomenės sveikatos problema. Nuo traumų žūva
vaikų daugiau negu nuo visų kitų priežasčių. 1–18 metų vaikų mirtingumo dėl
išorinių priežasčių 2005 metų rodiklis – 24,8 iš 100 000: didžiuma vaikų žuvo
per eismo įvykius (10,7 iš 100 000), 35 vaikai (4,8 iš 100 000) nuskendo.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis,
2006 metais užregistruotos 66 908 vaikų iki 18 metų traumos (93,08 iš 1000).
8.
Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybių statistikos duomenimis, iki
10 procentų pagyvenusiųjų (vyresnių kaip 65 metų asmenų) kasmet gydosi nuo
patirtų traumų, o apie 2–3 procentai – gydomi ligoninėse. Lietuvos sveikatos
informacijos centro duomenimis, 2006 metais dėl išorinių priežasčių mirė
1097 vyresni kaip 65 metų asmenys (3,7 procento visų šios amžiaus grupės asmenų
mirčių), 2004 metais jų buvo mažiau – 997 (3,6 procento). Dažniausia
pagyvenusiųjų traumų priežastis Lietuvoje (ir kitose ES valstybėse) – kritimai;
kaulų lūžiams gydyti prireikia apie dviejų trečdalių visų traumų lovadienių.
Tiesioginės ir netiesioginės šių traumų gydymo išlaidos gerokai didesnės nei
kitų traumų.
9.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis,
kasmet į stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas patenka 15–18
tūkst. apsinuodijusių asmenų ir daugiau nei 10 tūkst. apsinuodijusių asmenų
pagalba suteikiama ambulatorinėse įstaigose. Didelę dalį stacionaruose dėl
apsinuodijimų gydomų pacientų sudaro 2–4 ir 13–17 metų vaikai. Dauguma vaikų
sunkius sveikatos sutrikimus patiria apsinuodiję medikamentais ir alkoholiu.
Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžioje įstaigoje 2002 metais įsteigtas
Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras (šiuo metu –Ekstremalių
sveikatai situacijų centro padalinys) teikia visuomenei ir specialistams
informaciją apie cheminių medžiagų pavojų sveikatai, apsinuodijimų prevenciją
ir priešnuodžius, konsultuoja šiais klausimais, atlieka toksikologinę
stebėseną, organizuoja švietimo ir mokymo apsinuodijimų prevencijos ir gydymo
klausimais renginius.
10. Į
Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigas kasmet kreipiasi apie 400 tūkst. asmenų,
patyrusių traumas (2006 metais stacionaruose gydyti 56 044 suaugusieji ir 13
416 vaikų iki 18 metų). Traumos Lietuvoje – viena pagrindinių ilgai
trunkančio laikinojo nedarbingumo priežasčių. Daugiau kaip 2700 asmenų kasmet
dėl traumų pripažįstami neįgaliaisiais (Lietuvos sveikatos informacijos centro
duomenys). Traumos lemia tiesiogines ir netiesiogines Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas. Sveikatos priežiūros
paslaugos traumas patyrusiems pacientams labai brangios.
11.
Įvairių institucijų duomenų bazėse (Statistikos departamente, Privalomojo
sveikatos draudimo fondo informacinėje sistemoje SVEIDRA, Lietuvos sveikatos
informacijos centre, Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos,
Valstybiniame aplinkos sveikatos centre) esantys duomenys apie traumas
neišsamūs, dažniausiai naudojami atitinkamų institucijų poreikiams. Dalis
svarbios informacijos neregistruojama (pvz., traumų priežastys). Taigi
surinktus duomenis sunku apibendrinti, susisteminti, nustatyti sprendimų ir
politikos prioritetus.
12.
Lietuvoje traumų prevencija atliekama nacionaliniu ir savivaldybių lygiais –
įgyvendinamos įvairios programos. Išsamios informacijos apie vykdomas ir
vykdytas programas nėra, todėl teigiama patirtis ir geros iniciatyvos dažnai
lieka be reikiamo dėmesio. Kadangi informacija apie prevencijos priemones
nerenkama, analizė neatliekama, traumų prevencijos programų priemonės ir
veiksmai neišvengiamai kartojami, sunku derinti prevencinę veiklą ir taip
taupyti jai skiriamas lėšas.
13. PSO
Regiono komiteto rezoliucijoje RC55/R9 „Dėl traumų prevencijos PSO Europos
regione“, priimtoje 2005 m. rugsėjo 22 d., valstybės narės raginamos plėtoti
traumų stebėsenos sistemą, tai padėtų apskaičiuoti investicijas į traumatizmo
prevenciją, diegti įrodymais pagrįstus traumų prevencijos metodus. Šioje
rezoliucijoje patvirtinta, kad smurto ir netyčinių traumų prevencija –
prioritetinė visuomenės sveikatos sritis, rekomenduojama traumatizmo
prevencijos veiklą įtraukti į nacionalinių programų priemonių planus.
14. 2007
m. gegužės 31 d. Europos Tarybos rekomendacijoje dėl traumų prevencijos ir
saugos skatinimo (2007/C164/01) valstybėms narėms siūloma geriau pasinaudoti
turimais duomenimis apie traumas, prireikus parengti traumų stebėsenos
priemones, stebėti traumų rizikos kitimą ir prevencijos priemonių poveikį, kad
būtų užtikrinta gera visuomenės sveikata.
15.
Nacionalinės sveikatos tarybos 2007 m. kovo 22 d. posėdžio sprendime dėl
Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2000–2010 metų programos įgyvendinimo
Sveikatos apsaugos ministerijai siūloma skirti daugiau dėmesio traumų
informacijos ir stebėsenos sveikatos priežiūros įstaigose sutvarkymui, sparčiau
diegti algoritmus ir bendras pagalbos metodikas, parengtas vadovaujantis
pripažintais tarptautiniais skubiosios pagalbos standartais.
16.
Daugelyje pasaulio valstybių sėkmingai vykdomos traumatizmo profilaktikos
programos, todėl traumatizmas mažėja. Baltijos valstybėse traumatizmas didelis.
Lietuvoje traumų prevencijos priemonės vykdomos epizodiškai, dažnai stokojama
tiek valstybės, tiek savivaldybių dėmesio ir finansavimo.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
17. Šios programos tikslas – mažinti
gyventojų sergamumą, mirtingumą ir neįgalumą dėl traumų.
18.
Pagrindiniai šios programos uždaviniai
18.1. vykdyti aktyviosios saugos
priemones, neleidžiančias įvykti traumai, galinčiai sukelti pavojų žmonių
sveikatai ir gyvybei;
18.2. mažinti mirčių ir neįgalumą dėl
patirtų traumų;
18.3. plėtoti duomenų apie traumas
rinkimo sistemą, tirti traumų priežastis.
IV. LAUKIAMI REZULTATAI IR vertinimo Kriterijai
19. Numatomi tokie šios programos
įgyvendinimo rezultatai
19.1. išplėsta duomenų apie traumas bazė
padės nustatyti sprendimų ir traumų prevencijos politikos prioritetus;
19.2. pagerės specialistų, dirbančių
ugdymo įstaigose, kompetencija saugos ir traumų prevencijos klausimais;
19.3. pagerės visuomenės informuotumas
apie traumų rizikos veiksnius ir saugos priemones.
20. Šios programos rezultato kriterijai
20.1. sumažėjęs gyventojų mirtingumas
dėl traumų;
20.2. sumažėjęs vaikų iki 18 metų
traumatizmas.
21. Šios programos produkto kriterijai
21.1. organizuotų švietimo įstaigų
specialistams mokymo renginių skaičius;
21.2. papildytų mokymo programų švietimo
įstaigoms skaičius;
21.3. organizuotų renginių, suteikiančių
žinių apie saugą ir traumų prevenciją, skaičius;
21.4. parengtų teisės aktų,
reglamentuojančių saugią aplinką, skaičius;
21.5. parengtų apsinuodijimų gydymo
metodikų skaičius.
V. programos įgyvendinimas ir atskaitomybė
22. Šios
programos įgyvendinimo priemonės, preliminarus lėšų poreikis joms vykdyti,
vykdytojai ir įvykdymo terminai nurodyti priede.
23. Šios
programos įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
24. Šios
programos įgyvendinimo priemones vykdančios institucijos kasmet iki vasario 2
d. pateikia Sveikatos apsaugos ministerijai praėjusių metų priemonių vykdymo
ataskaitą.
25.
Sveikatos apsaugos ministerija kasmet iki kovo 1 d. teikia Lietuvos Respublikos
Vyriausybei metines šios programos įgyvendinimo ataskaitas ir galutinę
ataskaitą.
––––––––––––––––
Valstybinės
traumatizmo profilaktikos
2008–2010
metų programos
priedas
VALSTYBINĖS TRAUMATIZMO
PROFILAKTIKOS 2008-2010 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO
PRIEMONĖS
Uždavinys
Priemonės
pavadinimas
Atsakingas
vykdytojas
Įvykdymo
terminas (metai)
Preliminarus
lėšų poreikis (tūkst. litų)
iš viso
2008 metais
2009 metais
2010 metais
1. Vykdyti aktyviosios saugos priemones,
neleidžiančias įvykti traumai, galinčiai sukelti pavojų žmonių sveikatai ir
gyvybei
1.1. Parengti ir patvirtinti Informacijos apie
apsinuodijimus teikimo Ekstremalių sveikatai situacijų centro padaliniui
Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurui taisykles
Sveikatos apsaugos ministerija
2008
1.2. Parengti, išleisti ir išdalyti sveikatos
priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigoms lankstinukus, skirtus pagyvenusių
asmenų traumų prevencijai
Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės
2009
25
25
1.3. Parengti, išleisti ir išdalyti ikimokyklinio
ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigoms skirtas tėvams rekomendacijas, kaip
atlikti vaikų apsinuodijimų prevenciją
Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės
2009
25
25
1.4. Sukurti visuomenei ir specialistams skirtą
specializuotą interneto svetainę apsinuodijimų klausimais (informacija apie
nuodingas medžiagas, pavojingus preparatus, natūralius nuodus, pirmąją
pagalbą apsinuodijus, apsinuodijimų prevencijos priemones)
Sveikatos apsaugos ministerija
2009
40
40
1.5. Organizuoti mokyklų visuomenės sveikatos
specialistų mokymą traumatizmo prevencijos klausimais
Sveikatos apsaugos ministerija
2009-2010
40
20
20
1.6. Papildyti Žmogaus saugos programą bendrojo
lavinimo mokykloms reikiamais moduliais ir temomis
Švietimo ir mokslo ministerija
2008
30
10
10
10
1.7. Papildyti Kolegijos
civilinės saugos studijų bendrąją programą traumų ir nelaimingų atsitikimų
prevencijos temomis
Švietimo ir mokslo ministerija
2008
1.8. Papildyti Civilinės saugos
mokymo programą profesinio mokymo įstaigoms traumų ir nelaimingų atsitikimų
prevencijos temomis
Švietimo ir mokslo ministerija
2008
1.9. Parengti kvalifikacijos
tobulinimo programas bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams, mokantiems
sužalojimų prevencijos ir žmogaus saugos
Švietimo ir mokslo ministerija
2008
20
10
10
1.10. Organizuoti mokytojų, mokančių sužalojimų
prevencijos ir žmogaus saugos, rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą
Švietimo ir mokslo ministerija
2008
30
10
10
10
1.11. Organizuoti renginius (varžybas, konkursus,
seminarus ir kita), suteikiančius žinių apie žmogaus saugą
Švietimo ir mokslo ministerija
2008-2010
180
60
60
60
1.12. Parengti teisės aktus, reglamentuojančius
saugią aplinką ugdymo metu
1.12.1. Profesinio mokymo įstaigų mokinių
instruktavimo žmogaus saugos klausimais tvarkos aprašą;
1.12.2. Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių
instruktavimo žmogaus saugos klausimais tvarkos aprašą
Švietimo ir mokslo ministerija
2008-2010
40
10
10
20
1.13. Parengti ūkininkų ir ūkių darbuotojų saugos
ir sveikatos mokymo programas
Žemės ūkio ministerija
2008-2010
1.14. Atlikti traumatizmo prevencijos priemonių,
vykdomų nacionaliniu ir savivaldybių lygiais, analizę
Sveikatos apsaugos ministerija
2010
80
80
2. Mažinti mirčių ir neįgalumą
dėl patirtų traumų
2.1. Parengti apsinuodijimų
gydymo metodikas asmens sveikatos priežiūros specialistams
Sveikatos apsaugos ministerija
2009
40
40
2.2. Parengti ir patvirtinti
Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą
Sveikatos apsaugos ministerija
2008
2.3. Įsigyti priemonių,
reikalingų gydytojams ir slaugos personalui, teikiantiems pagalbą traumą
patyrusiems pacientams, mokyti
Sveikatos apsaugos ministerija
2009-2010
30
15
15
3. Plėtoti duomenų apie traumas
rinkimo sistemą, tirti traumų priežastis
3.1. Pakeisti informacinės
sistemos SVEIDRA duomenų įvedimo programą – sudaryti galimybę įvesti traumų
priežasčių kodus pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių (TLK-10)
Sveikatos apsaugos ministerija
2008
3.2. Sukurti mokinių nelaimingų atsitikimų
apskaitos informacinę sistemą
Švietimo ir mokslo ministerija
2009-2010
90
30
60
3.3. Papildyti Mokinių nelaimingų atsitikimų
tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatus
Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos
ministerija
2009
10
10
3.4. Ištirti 15–44 metų gyventojų traumų
priežastis
Sveikatos apsaugos ministerija
2009
20
20
3.5. Ištirti pagyvenusiųjų (vyresnių kaip 65 metų
asmenų) traumų, patirtų namuose, priežastis
Sveikatos apsaugos ministerija
2009
20
20
Iš viso
720
100
345
275
––––––––––––––––––––––––
Pakeitimai
1.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 448, 2008-05-07,
Žin., 2008, Nr. 58-2174 (2008-05-22)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. BALANDŽIO 14 D. NUTARIMO NR. 423
"DĖL VALSTYBINĖS TRAUMATIZMO PROFILAKTIKOS 2000-2010 METŲ PROGRAMOS
PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušra Bodin (2008-05-22)
ausra.bodin@lrs.lt