DĖL NACIONALINĖS SMURTO PRIEŠ VAIKUS
Statutory Text (1 Articles)
Nutarimas
skelbtas: Žin., 2008, Nr. 51-1892
Neoficialus
nutarimo tekstas
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL NACIONALINĖS SMURTO PRIEŠ VAIKUS
PREVENCIJOS IR PAGALBOS VAIKAMS 2008–2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2008 m. balandžio 24 d. Nr. 392
Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria
1. Patvirtinti Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2008–2010 metų programą (pridedama).2. Nustatyti, kad Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2008–2010 metų programa (toliau vadinama – Programa) įgyvendinama iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme valstybės institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už Programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų lėšų.
3. Pasiūlyti savivaldybėms, aukštosioms mokykloms,
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrui, Žurnalistų etikos
inspektoriaus tarnybai, nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti įgyvendinant
Programą.
4. Pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
koordinuoti Programos įgyvendinimą ir kasmet iki kovo 1 d. nustatytąja tvarka
pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ataskaitą, kaip vykdomos joje
numatytos priemonės.
Ministras Pirmininkas Gediminas
Kirkilas
Socialinės apsaugos ir darbo
ministrė Vilija Blinkevičiūtė
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 392
NACIONALINĖ SMURTO PRIEŠ VAIKUS PREVENCIJOS IR
PAGALBOS VAIKAMS 2008–2010 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.
Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams
2008–2010 metų programos (toliau vadinama – ši
programa) paskirtis – numatyti kompleksines priemones smurtui prieš vaikus
su visomis jo apraiškomis šalinti. Programos priemonės skiriamos vaikams,
galintiems nukentėti ir nukentėjusiems nuo psichologinio, fizinio, seksualinio
išnaudojimo ir nepriežiūros, jų šeimoms, smurto ir patyčių prevencijai
mokyklose.
2.
Ši programa parengta atsižvelgiant į
2.1.
Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams
2005–2007 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 491 (Žin., 2005, Nr. 58-2021), įgyvendinimo
rezultatus, programos tęstinumo poreikį, įgyvendintas efektyviausias smurto
prieš vaikus mažinimo priemones; Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,
ratifikuotą Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių
konvencijos ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 60-1501); 2007 m.
birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 779/2007/EB,
2007–2013 m. laikotarpiui nustatantį smurto prieš vaikus, jaunimą ir moteris
prevencijos ir kovos su juo bei aukų ir rizikos grupių apsaugos specialiąją
programą („Daphne III“ programa) – Bendrosios programos „Pagrindinės teisės ir
teisingumas“ dalį (OL 2007 L 173, p. 19);
2.2.
geriausią užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų turimą smurto prieš
vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams patirtį.
3. Ši
programa pradedama įgyvendinti 2008 metais, baigiama – 2010 metais.
4.
Šioje programoje vartojamos sąvokos
Vaikas – pagal Lietuvos Respublikos įstatymus asmuo iki 18
metų.
Smurtas prieš vaikus – visos seksualinės prievartos, apleistumo ar aplaidžios vaiko
priežiūros, kitokio jo išnaudojimo fizinės ir (ar) emocinio blogo elgesio,
sukeliančio faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, raidai ar
orumui, formos.
Fizinis smurtas prieš vaikus – faktinę ar potencialią fizinę žalą vaiko sveikatai
sukeliantys veiksmai, sąveikos (ar jos nebuvimo) su vaiku metu (pagal Pasaulio
sveikatos organizaciją (toliau vadinama – PSO). Fizinio smurto veiksmų pobūdis
gali būti įvairus: smūgiai, mušimas, žalojimas ir kitoks poveikis vaiko kūno
išoriniam paviršiui ir vidaus organams, naudojant fizinę jėgą, šaltąjį ar
šaunamąjį ginklą arba kitus daiktus, skysčius, medžiagas ir kita.
Emocinis smurtas prieš vaikus – nuvertinimo, menkinimo, žeminimo, šmeižto,
grasinimo, gąsdinimo, atskyrimo, kvailinimo ar kitokie ne fizinio kontakto
priešiški elgsenos modeliai, judėjimo laisvę apribojantys veiksmai, sukeliantys
ar sudarantys sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei,
dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir raidai (pagal PSO). Emocinė
prievarta gali būti įvairių formų: nuolatinė kritika, šauksmai, patyčios,
jausmų nepaisymas, žeminimas ir kita.
Seksualinis smurtas prieš vaikus – vaiko raidos požiūriu priklausomų vaikų įtraukimas
į seksualinę veiklą, kuriai jie nesubrendę, kurios nevisiškai suvokia, į kurią
nesugeba tinkamai reaguoti, kuri pažeidžia socialinius tabu ir kuria
tvirkintojas siekia patenkinti savo seksualinius poreikius ir (ar) gauti su šia
veikla susijusį pelną. Seksualinės prievartos formos: seksualiniai santykiai,
susiję su prasiskverbimu (vaginaliniai, analiniai, oraliniai santykiai); daiktų
kišimas į lytinius organus; vaiko vertimas masturbuotis, glostyti suaugusiojo
lytinius organus; vaiko glostymas, masturbavimas, bučiavimas siekiant
seksualiai pasitenkinti; lytinių organų demonstravimas vaikui; kalbėjimas su
vaiku seksualinio pobūdžio kalba, nepadorių gestų demonstravimas.
Smurtautojas – asmuo, panaudojęs seksualinę ar fizinę prievartą prieš vaikus ir (ar) sukėlęs vaikui fizinį skausmą, sunkių psichologinių išgyvenimų.
Vaiko nepriežiūra – ilgalaikis fizinių ir psichinių vaiko poreikių
netenkinimas, dėl kurio kyla grėsmė pilnavertei vaiko raidai: nesirūpinimas
vaiko maitinimu, rengimu, fiziniu saugumu, sveikata; psichinių vaiko poreikių
netenkinimas – nesirūpinimas vaiko socializacija, lavinimu, jo palikimas,
pametimas, išvijimas iš namų.
Prekyba vaikais – tai siūlymas pirkti ar kitaip įgyti vaiką ar vaiko pardavimas, pirkimas ar kitoks perleidimas arba įgijimas, vaiko verbavimas, gabenimas ar laikymas nelaisvėje, žinant, kad jis bus įtrauktas į prostituciją ar bus pelnomasi iš jo prostitucijos arba jis bus išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui, ar to siekiant.
Prevencija –
veikla, skirta nusikalstamo elgesio rizikai mažinti, imantis visuomenės
švietimo, informavimo priemonių, neleidžiančių atsirasti smurtui prieš vaikus.
Intervencija –
visuma aktyvios terapijos ir kitų kompleksinės pagalbos priemonių, taikomų
nukentėjusiems nuo visų formų smurto vaikams, jų šeimos nariams ir kitiems
artimiesiems (draugams, bendramoksliams ir panašiai), taip pat smurtautojams,
siekiant grąžinti juos į normalų gyvenimą.
Postvencija –
visuma kompleksinės pagalbos priemonių, taikomų nukentėjusiems nuo visų formų
smurto vaikams, jų šeimos nariams ir kitiems artimiesiems (draugams,
bendramoksliams ir panašiai), taip pat smurtautojams, siekiant apsaugoti juos
nuo lėtinių išgyvenimų, mažinti riziką jiems patekti į vidinio ir išorinio
smurto aplinką, greičiau grąžinti juos į normalų gyvenimą.
II. aplinkos ANALIZĖ
5. Smurtas prieš vaikus – sudėtingas socialinis
reiškinys, glaudžiai susijęs su visuomenės vertybėmis, atsparumu įvairiems
neigiamiems socialiniams reiškiniams: skurdui, nedarbui ir kitokiems.
Pastaraisiais metais stebint Lietuvoje vykstančius socialinius procesus ryškėja
visuomenės agresyvios elgsenos plitimo tendencija, pasireiškianti įvairių formų
smurto protrūkiais daugelyje socialinių institucijų (šeimoje, mokykloje,
jaunimo grupėse ir kitur). Smurto raiškos stebėsena rodo, kad į smurto aplinką
patenka mažamečiai vaikai. Pastaraisiais metais vis plačiau diskutuojama apie
smurtą, žmonės apie tai sužino iš visuomenės informavimo priemonių, akcijų,
specializuotų mokymo programų, seminarų ir kitokios organizuojamos veiklos. Tai
leidžia laisviau ir drąsiau kalbėti apie patiriančius smurtą vaikus,
netoleruoti akivaizdžių smurto faktų ir nelikti jiems abejingiems.
6. Vaiko teisių apsaugos tarnybų pateiktais
duomenimis, 2006 metais 1639 vaikai patyrė
smurtą. Tai mažiau nei 2004–2005 metais. 2004 metais užfiksuoti 2359, o 2005
metais – 2311 smurto prieš vaikus atvejų. Labiausiai smurtas prieš
vaikus paplitęs Utenos (0,63 procento) ir Vilniaus (0,42 procento)
apskrityse, mažiausiai – Klaipėdos (0,11 procento) ir Kauno (0,12 procento) apskrityse.
Duomenys apie smurto pasiskirstymą tarp lyčių rodo, kad berniukai smurtą
patiria dažniau nei mergaitės. Fizinį smurtą 2006 metais patyrė
550 berniukų ir 343 mergaitės, tačiau mergaitės dažniau nei berniukai
patyrė seksualinį smurtą.
7. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus
reikalų ministerijos duomenimis, 2006 metais Lietuvoje nuo nusikalstamų veikų
nukentėjo 5109 vaikai (iš jų 3318 berniukų ir 1791 mergaitė), tai yra daugiau
negu 2005 metais. Vaikai sudarė 10,3 procento (2005 metais – 9,4 procento, 2004
metais – 7,1 procento) visų nukentėjusių fizinių asmenų. Dažniausiai nuo
nusikalstamų veikų nukentėjo 14–17 metų vaikai – 2968 ir 10–13 metų vaikai –
1344; 455 nukentėjusieji buvo 7–9 metų, 342 nukentėjusieji – iki 6 metų.
Nuo tėvų smurto nukentėjo 730 vaikų. Darant nusikalstamą veiką žuvo 57 vaikai.
Nuo nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo
laisvei ir neliečiamumui nukentėjo 242 vaikai, iš jų 57 vaikai – iki 9 metų, 73
vaikai – 10–13 metų.
8. Įgyvendinant Nacionalinę smurto prieš vaikus
prevencijos ir pagalbos vaikams 2005–2007 metų programą, apie 1500 vaikų ir jų
šeimos narių suteikta nemokama socialinė, medicininė, teisinė ir psichologinė
kompleksinė pagalba, taigi ja galėjo pasinaudoti ir sunkiau besiverčiančios
šeimos. Kvalifikuoti ekspertai mokė 649 specialistus, dirbančius įvairiose
įstaigose – švietimo, vaiko teisių apsaugos, socialinės rūpybos, teisėsaugos, –
kaip atpažinti įvairių formų smurtą ir pasirinkti pagalbos teikimo mechanizmą.
9. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje 2006
metais gauti 357 skundai, iš jų 36 – dėl fizinio smurto (15 – dėl fizinio
smurto šeimoje, 10 – dėl fizinio smurto mokykloje,
6 – dėl fizinio smurto globos namuose, 2 – dėl fizinio smurto globėjų šeimoje
ir 3 – dėl fizinio smurto kitose vietose). Gauti 29 skundai dėl emocinio
smurto (12 – dėl emocinio smurto šeimoje, 6
– dėl emocinio smurto mokykloje, 5 – dėl emocinio smurto globos namuose, 5 –
dėl emocinio smurto globėjų šeimoje ir vienas – dėl emocinio smurto
kitose vietose). Gauti 7 skundai dėl seksualinio vaikų išnaudojimo.
10. Vis dažnesni vaikų itin žiauraus elgesio
protrūkiai. Išsamūs vaikų padarytų nusikaltimų aprašymai leidžia manyti, kad
gausėja sunkiai paaiškinamo, neracionalaus smurto incidentų. Smurtaujantys
vaikai (nesvarbu, kokios formos smurtas) – laiku nesuteiktos socialinės,
pedagoginės ir psichologinės pagalbos, kurią privalo užtikrinti valstybė ir
visuomenė, padarinys.
11. Lietuvos mokyklose didėja socialinis ir
psichologinis nesaugumas. Tai rodo tarptautinių tyrimų duomenys ir Pagalbos
vaikams ir paaugliams tarnybos „Vaikų linija“ atlikto tyrimo „Nustok tyčiotis“
rezultatai. Patyčios mokykloje – opi visų Europos valstybių problema, tačiau
Lietuvoje patyčias patiria 70 procentų mokinių, o Čekijoje ar Švedijoje – apie
20 procentų. Tai blogina psichologinį mokyklos klimatą, kenkia mokinių,
mokytojų ir tėvų tarpusavio santykiams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo 1998 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis remia psichologinės pagalbos telefonu paslaugas – sumoka už gyventojų, skambinančių į psichologinės pagalbos tarnybas, skambučius. Nuo 2005 metų skiriama lėšų ir šių tarnybų administravimo išlaidoms iš dalies padengti. Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi nemokamos telefono linijos – „Vaikų linija“ ir „Jaunimo linija“, kurios teikia psichologinę pagalbą vaikams ir paaugliams. „Jaunimo linijos“ 2006 metų skambučių statistikoje nurodyta, kad į šią liniją bandyta skambinti daugiau kaip 2 mln. 240 tūkst. kartų, o atsakyta į 118 tūkst. skambučių. Taigi daugiau nei į 90 procentų skambučių neatsakoma ir vaikai reikiamos pagalbos negauna. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas 2006 m. kovo 17 d., susipažinęs su antrąja Lietuvos periodine ataskaita (Nr. CRC/C/LTU/CO/2), pasiūlė užtikrinti, kad pagalbos linija galėtų naudotis daugiau vaikų. 12. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija teigia, kad spaudos leidinius, kino ir videofilmus, radijo ir televizijos programas priskirti erotinių, pornografinių, smurtinių visuomenės informavimo priemonių kategorijai nėra paprasta, kriterijai kinta ir skirstant įmanomas subjektyvumas. Dėl to šiandien žiniasklaidoje neišvengiama agresijos elementų, kurie ypač veikia jaunimą. Problemą sunkina ir tai, kad smurtas plinta internetu, mobiliaisiais telefonais, kurie progresuoja kur kas sparčiau, nei spėjama sukurti smurto prevencijos priemones. Netinkamas šių technologijų naudojimas kelia grėsmę vaiko sveikatai, gali neigiamai veikti mokslo ir auklėjimo rezultatus, elgesį.
13. Prievarta prieš vaikus, o ypač jų
seksualinis išnaudojimas, pastaruoju metu kelia vis didesnį susirūpinimą visoje
Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES). Įvairių formų smurtas prasideda
šeimoje ir mokykloje ir plinta tarptautiniu mastu: prekyba vaikais, vaikų
pornografija internete ir panašiai. Įgyvendinama Smurto prieš vaikus, jaunimą
ir moteris prevencijos ir kovos su juo bei aukų ir rizikos grupių apsaugos
specialioji programa
(„Daphne III“). Šios programos tikslas – užkirsti kelią viešojoje arba
privačioje srityse pasitaikančiam įvairaus pobūdžio smurtui prieš vaikus bei
moteris, kovoti su juo – imtis prevencijos priemonių ir teikti paramą
nukentėjusiesiems ir rizikos grupėms, skatinti tarpvalstybinę veiklą – kurti
tarptautinio bendradarbiavimo tinklus, užtikrinti žinių plėtrą, gerinti
visuomenės suvokimą apie smurtą ir tirti su smurtu susijusius reiškinius,
tyrinėti pagrindines smurto priežastis, kovoti su jomis visuose visuomenės
sluoksniuose.
14. Smurtas prieš
vaikus – ne tik Lietuvos visuomenės problema, todėl svarbus glaudus
tarptautinis bendradarbiavimas – galimybė keistis patirtimi įvairių sričių
specialistams, susijusiems su vaikų, nukentėjusių nuo smurto, teisių apsauga.
Nuo 1999 metų Baltijos jūros valstybės bendradarbiauja kurdamos šio regiono
valstybių kompetentingų institucijų tinklą. Sukurtas ir veikia interneto
portalas www.childcentre.baltinfo.org, skirtas keistis informacija
specialistams, dirbantiems su rizikos grupės vaikais, čia ypač daug dėmesio
skirta pagalbai vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą. Vienas šio tarptautinio
bendradarbiavimo prioritetų – pagalba vaikams, nukentėjusiems nuo smurto. 2004
metais pradėtas kurti dar vienas tarptautinis bendradarbiavimo vaikų klausimais
tinklas „Childoneurope“. Vienas jo veiklos prioritetų – bendradarbiavimas
smurto prieš vaikus klausimais ES valstybėse.
15. Pirmiausia šeimoje vaikas patiria
socialinę sanglaudą ir jos išmoksta. Atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų
komiteto rekomendacijas Rec (2006) 19, vaikų auklėjimas turi būti grindžiamas
pozityviomis nuostatomis. Pozityvus vaikų auklėjimas – tėvų elgesys, pagrįstas
vaiko interesais, t. y. vaiko puoselėjimas, galių jam suteikimas, nesmurtavimas
prieš jį, jo pripažinimas, taip pat ir elgesio ribų jam nustatymas, siekiant
visavertės vaiko raidos.
Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos
įgyvendinimo priemonių 2005–2012 metų plane, patvirtintame Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184 (Žin., 2005, Nr.
25-802),
numatytos priemonės, susijusios su pagalbos šeimai teikimu, skatinančios remti
vaikų auklėjimą ir kurti pozityviam vaikų auklėjimui reikalingas sąlygas,
didinti asmeninę tėvų atsakomybę už vaikus, orientuojantis į pozityvios
tėvystės ugdymą, t. y. mokyti tėvus nesmurtinės vaikų auklėjimo kultūros. Nuo
2007 m. sausio 1 d. savivaldybių socialinių paslaugų įstaigose įsteigtos
pareigybės socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis,
kuriose vaikams didžiausia rizika patirti ne tik fizines bausmes, bet ir
nepriežiūrą, psichologinį smurtą. Šie darbuotojai taip pat prisideda prie
smurto šeimoje prevencijos, pozityvios tėvystės ugdymo.
III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
16. Šios programos tikslas – ugdyti visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus,
kompleksiškai šalinti smurto prieš vaikus priežastis, sukurti pagalbos vaikams,
nukentėjusiems nuo smurto, ir jų šeimos nariams pagalbos ir prevencijos
priemonių sistemą, mažinti smurto prieš vaikus paplitimą.
17. Šios programos uždaviniai:17.1. organizuoti visuomenės švietimą smurto prieš vaikus prevencijos klausimais;17.2. tobulinti specialistų, dirbančių su vaikais, kvalifikaciją smurto prevencijos ir pagalbos klausimais;17.3. tobulinti teisinę bazę, padėsiančią užkirsti kelią smurtui prieš vaikus;17.4. teikti paslaugas vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ir jų šeimos nariams;17.5. organizuoti alternatyvias poveikio smurtautojams priemones;
17.6. plėsti tarptautinį bendradarbiavimą;
17.7. imtis veiksmų ir priemonių smurtui ir patyčioms
mokykloje šalinti;
17.8. vykdyti smurto prieš vaikus stebėseną.
IV. SIEKIAMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
18.
Šios programos įgyvendinimo rezultatai
18.1.
vaikams, jų tėvams (globėjams), specialistams, dirbantiems su vaikais, ir
plačiajai visuomenei bus suteikta žinių apie smurtinį elgesį, galimybę jo
išvengti; per informacines akcijas bus ugdomas visuomenės nepakantumas smurtui
prieš vaikus; bus suteikta daugiau žinių apie smurtinio elgesio pasekmes ir
pagalbą, teikiamą nukentėjusiesiems nuo įvairaus smurtinio elgesio;
18.2.
bus patobulinta specialistų, dirbančių su vaikais, kvalifikacija, taigi pagalba
nuo smurto nukentėjusiam vaikui ir jo šeimai bus veiksmingesnė;
18.3.
bus patobulinta teisinė bazė, padėsianti užkirsti kelią smurtui prieš vaikus;
18.4.
vaikui ir jo šeimai bus suteiktos reikiamos paslaugos, sumažinta ilgalaikių
neigiamų pasekmių rizika, užkirstas kelias tolesniems galimiems smurtiniams
nusikaltimams;
18.5. bus organizuotos alternatyvaus poveikio
smurtautojams priemonės;
18.6. bus pasikeista tarptautine patirtimi,
patobulinta asmenų, dirbančių su smurtą patyrusiais vaikais ir jų šeimos
nariais, profesinė kompetencija, pagausės tarptautinių partnerių;
18.7. bus įdiegtos specialios programos smurto
plitimui mažint ir patyčioms mokykloje šalinti;
18.8. bus vykdoma smurto stebėsena.
19. Ši programa bus vertinama pagal tokius kriterijus
19.1. kiek savivaldybių dalyvavo visuomenės švietimo
akcijose, skirtose smurto prieš vaikus prevencijai;
19.2. kiek procentų specialistų, dirbančių su vaikais,
patobulino kvalifikaciją smurto prevencijos klausimais;
19.3. kiek parengta teisės aktų, padedančių mažinti
smurtą prieš vaikus;
19.4.
kiek procentų vaikų, nukentėjusių nuo smurto, ir jų šeimos narių gavo
paslaugas;
19.5.
kiek procentų vaikų, nukentėjusių nuo smurto, gavo kvalifikuotą nemokamą
pagalbą telefonu (iš visų, kurie kreipėsi);
19.6.
kiek procentų asmenų, padariusių seksualinius ar kitokius nusikaltimus prieš
vaikus, gavo reabilitacijos ir psichologines paslaugas;
19.7. keliuose procentuose ugdymo įstaigų
įgyvendinamos specialios programos, užtikrinančios saugią mokyklos aplinką.
V.
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
20.
Šios programos įgyvendinimo priemonės ir preliminarus lėšų poreikis joms
vykdyti pateikti priede.
21.
Šios programos įgyvendinimo priemones vykdančios valstybės institucijos ir
įstaigos kasmet iki vasario 1 d. teikia Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijai informaciją apie jų įgyvendinimą praeitais metais.
––––––––––––––––
Nacionalinės
smurto prieš vaikus prevencijos ir
pagalbos vaikams 2008–2010 metų programos
priedas
NACIONALINĖS SMURTO PRIEŠ VAIKUS PREVENCIJOS IR
PAGALBOS VAIKAMS 2008–2010 METŲ PROGRAMOS
ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
Priemonės pavadinimas
Atsakingi vykdytojai
Vykdymo terminas
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų.)
iš viso
2008 metais
2009 metais
2010 metais
1. ORGANIZUOTI VISUOMENĖS ŠVIETIMĄ SMURTO PRIEŠ
VAIKUS PREVENCIJOS KLAUSIMAIS
1.1.
Rengti smurto prieš vaikus prevencijos renginius, formuojančius visuomenės
nepakantumą smurtui: skleisti informaciją apie vaiko teises per visuomenės
informavimo priemones, įrengti lauko reklamą, leisti leidinius ir panašiai
Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija,
Vidaus reikalų ministerija,
nevyriausybinės organizacijos
2008–2010 metai
450
150
150
150
1.2. Surengti akciją
„Smurtui prieš
vaikus – NE“
Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija, savivaldybės,
nevyriausybinės organizacijos
2008–2010 metai
705
235
235
235
1.3. Plėtoti projektą
„Saugūs ir sveiki mokykloje“
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos,
savivaldybės
2008–2010 metai
700
300
200
200
1.4. Parengti ir
išleisti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo metodines rekomendacijas
Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
2009 metai
80
–
80
–
2. TOBULINTI SPECIALISTŲ, DIRBANČIŲ SU VAIKAIS,
KVALIFIKACIJĄ SMURTO PREVENCIJOS IR PAGALBOS KLAUSIMAIS
2.1. Rengti mokymus
sveikatos priežiūros darbuotojams smurto prieš vaikus prevencijos, pagalbos
vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, klausimais
Sveikatos apsaugos
ministerija,
savivaldybės
2008–2010 metai
150
50
50
50
2.2.
Rengti mokymus mokyklų administracijai, socialiniams pedagogams ir
psichologams smurto, priekabiavimo, patyčių prevencijos klausimais
Švietimo
ir mokslo ministerija,
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras,
Pedagogų profesinės raidos centras,
savivaldybės
2008–2010 metai
310
50
160
100
2.3.
Rengti mokymus vaiko teisių apsaugos specialistams ir socialiniams
darbuotojams, dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis, smurto prieš
vaikus, prekybos žmonėmis (nepilnamečiais), seksualinės prievartos prieš
vaikus prevencijos, pagalbos ir kontrolės klausimais
Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija
2008–2010 metai
150
50
50
50
2.4. Suteikti policijos
pareigūnams psichologi-nių žinių smurto prieš vaikus šeimoje klausimais,
tobulinti jų profesinę kompeten-ciją, žinias smurto šeimoje klausimais
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos
2008–2010 metai
150
50
50
50
2.5. Suteikti teisėjams
psichologinių žinių, kurių reikia darbui su vaiku liudytoju, nukentėjusiuoju
ar įtariamuoju teismo procese, per apklausą
Teisingumo ministerija
2008–2010 metai
150
50
50
50
3. TOBULINTI TEISINĘ BAZĘ, PADĖSIANČIĄ UŽKIRSTI
KELIĄ SMURTUI PRIEŠ VAIKUS
3.1. Parengti ir
išleisti medicininių ir psichologinių paslaugų teikimo vaikams,
nukentėjusiems nuo smurto, ir jų tėvams metodines rekomendacijas
Sveikatos apsaugos
ministerija
2009 metai
15
–
15
–
3.2. Parengti projektus
teisės aktų, užtikrinančių veiksmingą vaikų apsaugą nuo neigiamo viešosios
informacijos poveikio
Kultūros ministerija,
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
2008 metai
–
–
–
–
4. TEIKTI PASLAUGAS VAIKAMS, NUKENTĖJUSIEMS NUO
SMURTO, IR JŲ ŠEIMOS NARIAMS
4.1. Parengti ir
išleisti kompleksinių paslaugų organizavimo aprašą paslaugų nuo smurto
nukentėjusiems vaikams ir jų šeimos nariams teikėjams
Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija
2008–2009 metai
45
15
30
–
4.2. Organizuoti
kompleksinių paslaugų teikimą vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ar
netiesioginio šeimyninio smurto aukoms (liudininkams) ir jų šeimos nariams
Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija,
apskričių viršininkų administracijos,
savivaldybės
2008–2010 metai
1500
500
500
500
4.3. Inicijuoti ir
įdiegti specialią nemokamą pagalbos telefono liniją vaikams
Valstybės vaiko teisių
apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos,
Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008–2010 metai
3232
1047
(iš jų
530 – turtui įsigyti)
1017
1168
4.4. Įrengti vaikų
apklausos kambarius prie apskričių centrų policijos komisariatų (Alytaus
miesto ir rajono, Utenos rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono ir
Marijampolės)
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos
2009–2010 metai
500
–
300
(iš jų
240 – turtui įsigyti)
200
(iš jų
160 –turtui įsigyti)
4.5.
Finansuoti psichologinės pagalbos tarnybas, teikiančias psichologinės
pagalbos telefonu paslaugas
Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybės
2009–2010 metai
1255
–
620
635
5. ORGANIZUOTI ALTERNATYVIAS POVEIKIO SMURTAUTOJAMS
PRIEMONES
5.1. Teikti laisvės
atėmimo vietose ir pataisos inspekcijose psichologinę pagalbą asmenims,
seksualiai ir kitaip išnaudojusiems vaikus
Kalėjimų departamentas
prie Teisingumo ministerijos
2008–2010 metai
300
100
100
100
6. PLĖSTI TARPTAUTINĮ BENDRADARBIAVIMĄ
6.1. Įgyvendinti
bendrus tarptautinius projektus, susijusius su priemonėmis, skirtomis kovoti
su prievarta prieš vaikus
Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija
2008–2010 metai
90
30
30
30
7. IMTIS VEIKSMŲ IR PRIEMONIŲ SMURTUI IR PATYČIOMS
MOKYKLOJE ŠALINTI
7.1. Plėtoti
ikimokyklinio ugdymo įstaigose smurto mažinimo programą „Zipio draugai“
Švietimo ir mokslo
ministerija,
savivaldybės,
nevyriausybinės organizacijos
2008 metai
1100
500
300
300
7.2. Inicijuoti ir
įdiegti pradinio ugdymo programą vykdančiose mokyklose smurto prevencijos
programą „Second Step“
Švietimo ir mokslo
ministerija,
savivaldybės,
nevyriausybinės organizacijos
2008–2009 metai
1444
550
500
394
7.3. Palaipsniui
įdiegti pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose smurto prevencijos programą
OLWEUS
Švietimo ir mokslo
ministerija,
savivaldybės,
nevyriausybinės organizacijos,
aukštosios mokyklos
2008–2010 metai
7610
2400
2410
2800
7.4. Įgyvendinti
švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinto Krizių valdymo mokyklose
aprašo nuostatas
Švietimo ir mokslo
ministerija,
savivaldybės
2008–2009 metai
600
300
200
100
7.5. Įsteigti vaikų
socializacijos centrus apskrityse
apskričių viršininkų
administracijos,
Švietimo ir mokslo ministerija,
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras
2008 metai
6000
2000
2000
2000
7.6. Organizuoti vaikų
prieš smurtą grupių veiklą mokyklose
Švietimo ir mokslo
ministerija,
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras,
savivaldybės,
nevyriausybinės organizacijos
2008–2010 metai
400
200
100
100
8. VYKDYTI SMURTO PRIEŠ VAIKUS STEBĖSENĄ
8.1.
Atlikti Lietuvos vaikų ir jaunimo agresijos raiškos tendencijų tyrimą ir
numatyti svarbiausių su vaikų ir jaunimo agresija ir smurto apraiškomis
susijusių indikatorių (veiksnių) sistemos nustatymą
Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija
2009 metai
50
–
50
–
Iš
viso
iš jų turtui įsigyti
26986
930
8577
530
9197
240
9212
160
Programos
pakeitimai
Nr.
1215,
2008-11-24, Žin., 2008, Nr. 137-5419 (2008-11-29)
_________________________
Pakeitimai
1.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1215, 2008-11-24,
Žin., 2008, Nr. 137-5419 (2008-11-29)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 M. BALANDŽIO 24 D. NUTARIMO NR. 392
"DĖL NACIONALINĖS SMURTO PRIEŠ VAIKUS PREVENCIJOS IR PAGALBOS VAIKAMS
2008-2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušra Bodin (2008-12-01)
ausra.bodin@lrs.lt