DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1998 M. RUGPJŪČIO 11

Dabartinė Lietuvos Respublikos mokesčių sistema buvo sukurta per labai

trumpą laiką beveik tuščioje vietoje, kadangi iki nepriklausomybės atkūrimo

veikusi sistema visiškai nebeatitiko rinkos ekonomikos poreikių

Redagavo: Angonita Rupšytė (2000.01.13)

Nutarimas paskelbtas: Žin., 1998, Nr.72-2102

Neoficialus nutarimo tekstas

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1463, 99.12.23, Žin., 1999, Nr.110-3233 (99.12.29)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1998 M. RUGPJŪČIO 11

D. NUTARIMO NR.1016 "DĖL MOKESČIŲ TEISINĖS BAZĖS SUTVARKYMO

PROGRAMOS" DALINIO PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A

S

1998 m.

rugpjūčio 11 d. Nr. 1016

Vilnius

DĖL MOKESČIŲ TEISINĖS BAZĖS SUTVARKYMO PROGRAMOS

Įgyvendindama

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 – 2000 metų veiklos programą, Lietuvos

Respublikos Vyriausybė n u t a r i a

Pritarti

Mokesčių teisinės bazės sutvarkymo programai ir patvirtinti jos įgyvendinimo

priemones (pridedama).

Teisingumo ministras, pavaduojantis

Ministrą Pirmininką Vytautas

Pakalniškis

Valdymo reformų ir savivaldybių

reikalų ministras, pavaduojantis

finansų ministrą Kęstutis

Skrebys

PRITARTA

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės

1998 m.

rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 1016

Mokesčių

teisinės bazės sutvarkymo programa

Bendroji dalis

1. Ši

programa parengta siekiant sukurti darnią, šiuolaikinę Lietuvos Respublikos

mokesčių sistemą, skatinančią sparčią Lietuvos ekonomikos raidą, stabilias

biudžetų ir fondų pajamas, teisingą ir proporcingą mokesčių paskirstymą,

teisingą konkurenciją, taip pat užtikrinančią, kad mokesčių teisės aktai būtų

suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.

Mokesčių

teisinės bazės sutvarkymo principai

2. Yra šie

mokesčių teisinės bazės sutvarkymo svarbiausieji principai

2.1.

teisingumas;

2.2. lygybė;

2.3.

neutralumas;

2.4. aiškumas;

2.5. viešumas;

2.6.

administravimo veiksmingumas.

Remiantis šiais

principais, turi būti rengiami mokesčių įstatymai ir administruojami mokesčiai.

Teisingumas

3. Mokesčių

sistema turi užtikrinti teisingą, proporcingą mokesčių paskirstymą. Teisingas

apmokestinamas užtikrinamas tada, kai kiekvienas subjektas sumoka valstybei

proporcingą dalį savo pajamų. Kuriant ekonominės plėtros teisinį pagrindą valstybės

pajamų sistema turi skatinti taupymą ir investicijas.

Lygybė

4. Mokesčių

įstatymai neturi suteikti galimybių taikyti skirtingas teisės normas

atsižvelgiant į mokesčio mokėtojo vykdomos veiklos rūšį ar mokesčio mokėtojo

statusą.

Neutralumas

5. Mokesčiai

turi užtikrinti biudžeto pajamas, o ne spręsti pavienių ūkio subjektų problemas

kitų mokėtojų sąskaita per įvairias mokesčių lengvatas ir kitas išimtis.

Mokesčių sistema neturi sudaryti tam tikriems ūkio subjektams išskirtinių

lengvatinių sąlygų. Mokesčių poveikis ūkiui neturi iškreipti natūralios

konkurencijos – vieno iš svarbiausių rinkos ekonomikos variklių.

6. Vienas iš

pagrindinių būdų pasiekti, kad mokesčių sistema būtų neutrali, – išplėsti

mokesčių bazę. Mokesčių sistemos neutralumas, mokesčių bazės plėtimas sudarys

sąlygas nedidinti pagrindinių mokesčių tarifų; mokesčių sistema neturi sudaryti

palankesnių veiklos sąlygų kuriems nors ūkio subjektams.

7. Svarbiausias

mokesčių tikslas – sukaupti reikiamas biudžetų ir fondų pajamas.

Aiškumas

8. Mokesčių

įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti aiškūs, neprieštarauti vieni kitiems,

o Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ar kiti teisės aktai neturi

interpretuoti įstatymų.

9. Mokesčio

administratoriaus ankstesniųjų metų galiojantys paaiškinimai mokesčių

mokėtojams, aplinkraščiai teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms turi

būti susisteminti, kad neprieštarautų vieni kitiems.

Viešumas

10. Rengiamų

įstatymų ir įstatymų papildomųjų aktų projektai turi būti prieinami

nevyriausybinėms organizacijoms, verslo asociacijoms, ūkio subjektams. Ūkio

subjektai per įvairias visuomenines organizacijas arba kitaip turi turėti

galimybę susipažinti su rengiamais jų pakeitimais ir pareikšti savo nuomonę

arba kitaip prisidėti prie rengimo.

11. Pagrindiniai

mokesčių įstatymų pakeitimai, susiję su verslo sąlygomis, mokesčių paskirstymu,

iki įsigalios Lietuvos Respublikos mokesčių kodeksas, turi būti priimami likus

ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki jų taikymo. Viešumo principas privalo

užtikrinti, kad visi verslo dalyviai turėtų galimybę kuo anksčiau ir tuo pačiu

metu gauti rengiamų verslo plėtrai turinčių įtakos mokesčių įstatymų ir jų

pakeitimų projektus. Šie projektai turi būti skelbiami specializuotuose

leidiniuose, rengiami projektų aptarimai su suinteresuotomis institucijomis ir

organizacijomis.

Administravimo

veiksmingumas

12. Mokesčiai

turi būti administruojami veiksmingai, tai užtikrintų mokestines biudžetų ir

fondų pajamas kuo mažesnėmis išlaidomis. Mokesčių apskaičiavimas mokesčių

mokėtojui neturi sukelti didelių išlaidų.

Administravimo

veiksmingumui užtikrinti rengiamos nuolatinės galiojančių įstatymų ir jų

taikymo praktikos apžvalgos, o jų pagrindu – pasiūlymai dėl administravimo

veiksmingumo didinimo.

Mokesčių

teisinės bazės sutvarkymas

13. Šiame

skyriuje pateikiami svarbiausieji šios programos uždaviniai, kuriuos siekiama

įgyvendinti konkrečiomis priemonėmis atskirų mokesčių srityje.

Svarbiausieji

mokesčių reformos uždaviniai

14. Vykdant

mokesčių reformą, siekiama įgyvendinti šiuos svarbiausiuosius uždavinius

14.1. skatinti

ilgalaikę ūkio plėtrą, investicijas ir kaupimą – po truputį mažinti įmonių

mokamo pelno mokesčio tarifą;

14.2. atsisakyti

neefektyvių apmokestinimo priemonių, neturinčių didelės įtakos biudžeto

pajamoms ir sukeliančių administravimo problemų;

14.3. užtikrinti

reikiamas biudžeto pajamas – sumažinus pelno mokesčio tarifą, jo įplaukas

kompensuoti įplaukomis iš pajamų mokesčio ir vartojimo mokesčių, bet nedidinti

kitų mokesčių tarifų;

14.4. suderinti

mokesčių teisinę bazę su Europos Sąjungos reikalavimais;

14.5. siekti,

kad teisės aktai, reglamentuojantys mokesčius, nesudarytų sąlygų traktuoti juos

dviprasmiškai ir neprieštarautų vieni kitiems;

14.6. parengti

Lietuvos Respublikos mokesčių kodeksą ir užtikrinti jo stabilumą, o prireikus

jį keisti iš anksto apie tai informavus ir tik nuo metų pradžios.

Punkto pakeitimai

Nr. 1463, 99.12.23, Žin., 1999, Nr.110-3233 (99.12.29)

15. Siekiant

skatinti investicinius procesus ir gauti tiesioginių investicijų, numatoma po

truputį per keletą etapų sumažinti šiuo metu galiojantį pelno mokesčio tarifą.

Pereinamuoju

laikotarpiu (iki įsigalios Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas)

smulkiam ir vidutiniam verslui turi būti taikomi mažesni pelno (pajamų)

mokesčių tarifai.

Punkto pakeitimai

Nr. 1463, 99.12.23, Žin., 1999, Nr.110-3233 (99.12.29)

16. Mokesčiai

turi užtikrinti biudžeto įplaukas minimaliomis administravimo išlaidomis, todėl

tikslinga atsisakyti duodančių nedaug įplaukų į biudžetus arba fondus

priemonių, kurios dažniausiai neatitinka teisingumo principo ir gali sukelti

administravimo problemų, arba tas priemones tobulinti. Siekiant užtikrinti

mokesčių sistemos teisingumą, būtina atsisakyti atskaitymų į Kelių fondą nuo

realizavimo pajamų – mokesčio, kurio objektas neadekvatus. Valstybės rinkliavos

tarifai turi atitikti suteiktų paslaugų savikainą, nedideles akcizų įplaukas

užtikrinančių objektų atsisakymas leis sumažinti mokesčių administravimo

išlaidas.

Punkto pakeitimai

Nr. 1463, 99.12.23, Žin., 1999, Nr.110-3233 (99.12.29)

17.

Numatoma po truputį mažinti pelno mokesčio tarifą, tačiau būtina užtikrinti

biudžeto pajamas, todėl šios pajamos turi būti kompensuojamos įplaukomis iš

kitų šaltinių. Toks šaltinis – įmonių kai kurių rūšių pajamų (gaunamų

dividendų, palūkanų ir kitokių) apmokestinimas "prie šaltinio",

gyventojų pajamų mokesčio ir turto mokesčių bazės išplėtimas ir įplaukos iš

akcizų.

Kadangi

siūloma sumažinti pelno mokesčio tarifą, pridėtinės vertės mokesčio (toliau

vadinama – PVM) tarifas neturi būti mažinamas, tačiau jis neturi būti ir

didinamas.

Biudžeto pajamoms užtikrinti turi būti plečiama

apmokestinimo bazė, todėl kiti galiojantys mokesčių tarifai taip pat neturi

būti didinami, išskyrus akcizų (jų tarifai nuosekliai didės pagal Europos

Sąjungos direktyvų reikalavimus).

Punkto pakeitimai

Nr. 1463, 99.12.23, Žin., 1999, Nr.110-3233 (99.12.29)

18. Lietuvos

Respublikos mokesčių teisės aktai ir administravimo praktika turi būti

tobulinami taip, kad atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus. Per artimiausius

trejus metus teisės aktai turi būti suderinti su Europos Sąjungos direktyvomis.

Didžioji dalis

reikalavimų, keliamų Europos Sąjungos narėms ir asocijuotoms narėms mokesčių

srityje, susiję su netiesioginiais mokesčiais: PVM ir akcizais. Šių mokesčių ir

jų administravimo sistema turi atitikti Europos Sąjungos apmokestinimo

praktiką.

19. Būtina

pasiekti, kad visi įstatymai ir kiti teisės aktai būtų aiškūs, mokesčių

administratoriai ar mokesčių mokėtojai netraktuotų jų skirtingai.

20. Turi būti

parengtas Lietuvos Respublikos mokesčių kodeksas, kuriame būtų reglamentuoti

visi apmokestinimo klausimai, išdėstytos šiuo metu galiojančių mokesčių

įstatymų normos ir mokesčių administravimo normos. Kodeksas turi užtikrinti

mokesčių teisės normų stabilumą. Kol įsigalios nurodytasis kodeksas, šį

reikalavimą turi atitikti ir atskiri mokesčių įstatymai. Patobulinus mokesčių

teisės aktus, būtina užtikrinti, kad jie nebūtų keičiami bent jau per

finansinius metus ir mokesčių mokėtojams nekiltų jų taikymo problemų. Teisės

aktų pataisos turi įsigalioti tik nuo finansinių metų pradžios, o pakeitimai

paskelbti iš anksto.

21.

Svarbiausieji mokesčių reformos uždaviniai privalo būti išspręsti remiantis

mokesčių teisinės bazės sutvarkymo principais.

22. Reformuotą

mokesčių sistemą turėtų sudaryti

22.1. pelno

mokestis;

22.2.

gyventojų pajamų mokestis;

22.3. PVM;

22.4. akcizai;

22.5.

nekilnojamojo turto (įskaitant žemę) mokestis;

22.6. mokestis

už valstybinius gamtos išteklius;

22.7. naftos ir

dujų išteklių mokestis;

22.8. mokestis

už aplinkos teršimą;

22.9. konsulinis

mokestis;

22.10.

rinkliavos;

22.11.

prekyviečių mokestis;

22.12. paveldimo

ar dovanojamo turto mokestis;

22.13.

valstybinės žemės ir valstybinio vandens fondo vandens telkinių nuomos

mokestis.

Punkto pakeitimai

Nr. 1463, 99.12.23, Žin., 1999, Nr.110-3233 (99.12.29)

Mokesčių

reformavimo kryptys

Įmonių pelno

(pajamų) apmokestinimas

23. Siekiant

skatinti investicinius ir kaupimo procesus, numatoma visai atsisakyti šiuo metu

įmonių mokamo pelno (pajamų) mokesčio ir per keletą etapų pereiti prie įmonių

pajamų dalies, išmokamos akcininkams (savininkams), apmokestinimo akcininkų

(savininkų) lygiu. Numatomi šie perėjimo prie pajamų, skirtų vartojimui,

apmokestinimo etapai

23.1. nulinio

tarifo nustatymas reinvestuotam į įmonę pelnui. Ši priemonė jau įgyvendinta -

įmonės pelnas, panaudotas investicijai, apmokestinamas taikant nulinį tarifą;

23.2. leidimas

atskaityti iš bendrųjų įmonės pajamų investicijai panaudotas lėšas - tiek

nuosavas, tiek ir skolintas (visą turto įsigijimo vertę arba dalimis);

23.3. užsienio

ūkio subjektų iš Lietuvos Respublikos įmonių gaunamų pajamų, apmokestinamų

“prie šaltinio”, bazės išplėtimas – dividendų pajamų, taip pat įvairių kitų

pajamų, kurias gauna ne rezidentai iš Lietuvos Respublikos ūkio subjektų (palūkanų,

draudimo įmokų, pajamų už nuomą, turto pardavimą ir kitų), apmokestinimas;

23.4. Lietuvos

Respublikos įmonių gaunamų dividendų apmokestinimas išvengiant dvigubojo pelno

apmokestinimo – įmonės ir akcininko;

23.5. išplėtus

pajamų apmokestinimo “prie šaltinio” bazę, perėjimas prie mažesnio pelno

mokesčio tarifo.

Punkto pakeitimai

Nr. 1463, 99.12.23, Žin., 1999, Nr.110-3233 (99.12.29)

Gyventojų pajamų

apmokestinimas

24.

Numatomi šie gyventojų pajamų apmokestinimo pertvarkymo etapai

24.1. pirmasis etapas,

per kurį siekiant sudaryti sąlygas įgyvendinti antrojo etapo priemones Lietuvos

Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas papildomas

nuostatomis, numatančiomis išplėsti mokesčio bazę – į apmokestinamąsias pajamas

įtraukti šiuo metu neapmokestinamas pajamas (dividendus, turto vertės

(įskaitant vertybinius popierius) padidėjimo pajamas). Numatoma apmokestinti

“prie šaltinio” gyventojų gaunamus dividendus, taip pat vertybinių

popierių vertės padidėjimo pajamas - jų įsigijimo ir pardavimo (ar

kitokio perleidimo nuosavybėn) kainų skirtumą, išskyrus atvejus, kai šios

pajamos reinvestuojamos į vertybinius popierius.

Gyventojams išmokami dividendai bus apmokestinami

taikant dvigubojo apmokestinimo išvengimo mechanizmą – įmonių mokėtino pelno

mokesčio suma mažinama pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš gyventojams išmokėtų

dividendų, suma;

24.2.

antrasis etapas, per kurį įgyvendinus pirmojo etapo priemones ir išplėtus

mokesčio bazę numatoma

24.2.1.

padidinti neapmokestinamąjį minimumą ir atsisakyti įvairaus dydžio mokesčio

tarifų – nustatyti vienodą 29 procentų tarifą;

24.2.2.

skatinti gyventojus kaupti lėšas pensijų fonduose, imti paskolas būstui

įsigyti. Šiuo tikslu bus įvesti šie leidžiami atskaitymai, mažinantys

apmokestinamąsias gyventojų pajamas

mokėtojo sumokėtos

privalomojo socialinio draudimo įmokos;

įmokos

į Lietuvos Respublikos įsteigtus pensijų fondus;

palūkanos,

sumokėtos banko ir kitoms kredito įstaigoms už paimtą paskolą vienam

gyvenamajam būstui statyti.

Bendra

šių trijų rūšių atskaitymų suma neturi viršyti tam tikros dalies bendrųjų

pajamų, priskirtų prie apmokestinamųjų pajamų dalies;

mokėtojo sumokėtos sumos

labdarai ir paramai, bet neviršijant tam tikros dalies pajamų, priskirtų prie

apmokestinamųjų pajamų;

24.2.3.

numatyti galutinį atsiskaitymą su biudžetu pateikiant deklaracijas. Gyventojai

privalės pateikti metinę deklaraciją (jos neprivalės pateikti asmenys,

gaunantys tik su darbo santykiais susijusias pajamas, tik socialinio pobūdžio

pajamas arba tik stipendijas ir nesinaudojantys leidžiamais atskaitymais).

Punkto pakeitimai

Nr. 1463, 99.12.23, Žin., 1999, Nr.110-3233 (99.12.29)

Turto

apmokestinimas

25.

Apmokestinant nekilnojamąjį turtą, numatoma

25.1.

susipažinus su pasauline praktika ir parengus reikiamų duomenų apie

nekilnojamąjį turtą bei jo savininkus bazę, išplėsti šio mokesčio bazę (šiuo

metu nekilnojamojo turto mokestį moka įmonės ir organizacijos;

25.2.

parengti vieną nekilnojamojo turto mokesčius reglamentuojantį įstatymą. Šiuo

metu žemės ir pastatų apmokestinimą reglamentuoja atskiri įstatymai. Kadangi ir

žemė, ir pastatai yra nekilnojamasis turtas, tikslinga jų apmokestinimą

reglamentuoti vienu įstatymu, kad mokesčių mokėtojams būtų aiškiau;

25.3.

sudaryti sąlygas turto mokestinę vertę nustatyti turto vertintojams ir

numatyti mokesčio mokėtojo bei administratoriaus teisę apeliuoti dėl turto

vertintojo nustatytos turto vertės. Siekiama pereiti prie vienodo nekilnojamojo

turto vertės nustatymo principo, nes šiuo metu žemės ir pastatų mokestinė vertė

nustatoma skirtingais principais.

Punkto pakeitimai

Nr. 1463, 99.12.23, Žin., 1999, Nr.110-3233 (99.12.29)

Pridėtinės

vertės mokestis

26. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio

įstatymas, taikomas nuo 1994 metų, buvo ne kartą tikslintas. Šį mokestį reglamentuojančius

teisės aktus būtina dar tikslinti ypač atsižvelgiant į Europos Sąjungos

reikalavimus suderinti netiesioginį apmokestinimą reglamentuojančius teisės

aktus su Europos Sąjungos teisine baze, taip pat kai kurias kitas aktualias

problemas, todėl numatoma

26.1. PVM

lengvatas suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais;

26.2.

įgyvendinti PVM grąžinimo ne rezidentams tvarką;

26.3. suderinti

paslaugų suteikimo vietos apibrėžimą su Europos Sąjungos standartais;

26.4. išspręsti

PVM skirtumo, susidariusio dėl eksporto, grąžinimo klausimą, išvengiant įmonių

lėšų įšaldymo;

26.5.

suvienodinti importo PVM taikymą importuojamam ilgalaikiam materialiajam turtui

nepriklausomai nuo to, ar jį importuoja galutinis vartotojas, ar lizingo

bendrovės;

26.6. neapmokestinti

importo PVM ne tik labdaros, bet ir paramos, kurią gauna sporto, kultūros,

mokslo ir švietimo organizacijos;

26.7.

patobulinti kompensacinio tarifo ūkininkams taikymo tvarką;

26.8. parengti

naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą

pagal Europos Sąjungos šeštąją direktyvą, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas

priemones.

Akcizai

27. Siekiant

geriau administruoti akcizus ir reglamentuoti juos kaip Europos Sąjungoje,

numatoma

27.1. atsisakyti

akcizo objektų, duodančių nedaug biudžeto pajamų, tai leistų sumažinti

administravimo išlaidas;

27.2. pagal

Europos Sąjungos reikalavimus

27.2.1.

atsisakyti akcizų lengvatų pavieniams ūkio subjektams, jas taikyti visiems

lengvatai taikomus reikalavimus atitinkantiems vienos rūšies objektams;

27.2.2. įdiegti

mokesčių sandėlių ir akcizo įšaldymo sistemą - pagal Europos Sąjungos

standartus sudaryti sąlygas Lietuvoje steigti mokesčių sandėlių sistemą,

kurioje už akcizais apmokestinamas prekes akcizas neimamas, iki jos

išleidžiamos iš šios sistemos;

27.2.3. pakeisti

tarifų nustatymo principus – suvienodinti su Europos Sąjungos praktika; akcizo

už alų, vyną tarifus skaičiuoti ne nuo tūrinės alkoholio koncentracijos, o nuo

litro gėrimo;

27.2.4. etapais

didinant tarifus, pasiekti Europos Sąjungos direktyvose nustatytus minimalius

tarifus už akcizais apmokestinamas prekes.

Žyminis mokestis

ir atskaitymai į Kelių fondą

28. Siekiant

atsisakyti neefektyvaus apmokestinimo, neduodančio biudžetui didesnių pajamų ir

sukeliančio administravimo problemų, numatoma

28.1. parengti

projektą Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, kuriame

28.1.1. nustatyti

2 rūšių rinkliavas – valstybės rinkliavas, kurių tarifai tiesiogiai priklausytų

nuo paslaugų suteikimo (dokumentų išdavimo) išlaidų, ir vietines rinkliavas,

kurios galioja tik savivaldybių teritorijoje;

28.1.2. nustatyti,

kad jeigu už objektą nustatyta valstybės rinkliava, kiti mokesčiai už tą patį

objektą negali būti nustatyti;

28.1.3.

atsisakyti kai kurių neesminių šiuo metu galiojančių žyminio mokesčio objektų;

28.2. visiškai

atsisakyti atskaitymų į Kelių fondą nuo realizavimo pajamų. Kelių fondo

pajamos turi būti formuojamos iš rinkliavų, tiesiogiai susijusių su naudojimusi

keliais, ir dalies akcizo.

Punkto pakeitimai

Nr. 1463, 99.12.23, Žin., 1999, Nr.110-3233 (99.12.29)

______________________

PATVIRTINTA

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės

1998 m.

rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 1016

Mokesčių

teisinės bazės sutvarkymo programos įgyvendinimo priemonės

Priemonės

pavadinimas

Atsakinga

institucija

Įvykdymo

terminas

Pastabos

Parengti Lietuvos Respublikos

juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo

pakeitimo įstatymo projektą

Finansų ministerija

1999 m. gruodžio mėn.

po truputį sumažinti pelno

mokesčio tarifą ir suvienodinti dividendų apmokestinimo tvarką. Priemonė

įvykdyta –Lietuvos Respublikos Seimui pateikti nurodytųjų įstatymų projektai

Parengti Lietuvos Respublikos

gyventojų pajamų mokesčio ir turto deklaravimo įstatymo projektą

Finansų ministerija

2000 m. vasario 15 d.

reglamentuoti gyventojų pajamų

apmokestinimą nurodytajame įstatyme

Parengti Lietuvos Respublikos

pelno mokesčio įstatymo projektą

Finansų ministerija

2000 m. kovo 25 d.

reglamentuoti pelno

apmokestinimą nurodytajame įstatyme

Parengti Lietuvos Respublikos

nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą

Finansų ministerija

2000 m. vasario 15 d.

parengti projektą įstatymo,

reglamentuojančio ir pastatų, ir žemės apmokestinimą

Pridėtinės vertės mokesčio srityje

parengti pridėtinės vertės

mokesčio grąžinimo ne rezidentams nuostatas

Finansų ministerija

2000 m. rugsėjo 15 d.

vadovaujantis Europos Sąjungos

Tarybos 13-ąja direktyva

Supaprastinti

pridėtinės vertės mokesčio skirtumo grąžinimo tvarką;

Finansų

ministerija, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Valstybinė

mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

1998 metai

numatyti

paprastesnę šio mokesčio susigrąžinimo procedūrą, neįšaldančią ūkio subjektų

lėšų

patobulinti pridėtinės vertės

mokesčio kompensacinio tarifo taikymo ūkininkams tvarką

Finansų ministerija

2000 m. rugsėjo 15 d.

padidinti maksimalų

kompensacinį tarifą iki 2/3 pagrindinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo;

neapmokestinti importo

pridėtinės vertės mokesčiu ne tik labdaros, bet ir paramos, kurią gauna

mokslo, sporto, kultūros organizacijos

Finansų ministerija

2000 m. rugsėjo 15 d.

Parengti naujos redakcijos

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą

Finansų ministerija

2000 m. rugsėjo 15 d.

pagal Europos Sąjungos

direktyvas

Parengti naujos redakcijos

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą

Finansų ministerija

2000 m. kovo 15 d.

pagal Europos Sąjungos

direktyvas;

Parengti Lietuvos Respublikos

rinkliavų įstatymo projektą

Finansų ministerija

2000 m. sausio 1 d.

Parengti Lietuvos Respublikos

kelių fondo įstatymo pataisas

Finansų ministerija

2000 m. kovo 25 d.

atsisakyti nuo 2001 metų

atskaitymų nuo realizavimo pajamų

Parengti Lietuvos Respublikos

mokesčių kodekso projektą

darbo grupė

2000 m. lapkričio 25 d.

sutvarkius visus mokesčių

įstatymus

Priedo pakeitimai

Nr. 1463, 99.12.23, Žin., 1999, Nr.110-3233 (99.12.29)

_________________________