DĖL EKONOMINĖS MIGRACIJOS REGULIAVIMO

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2009, Nr. 77-3177

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL EKONOMINĖS MIGRACIJOS REGULIAVIMO

STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ 2007–2008 METŲ PLANO PATVIRTINIMO

2007 m. balandžio 25 d. Nr. 416

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr.

112-4273),

pirmaeilių darbų įgyvendinimo priemonių 17 punktą, Lietuvos Respublikos

Vyriausybė nutaria

1. Patvirtinti

pridedamus

1.1. Ekonominės

migracijos reguliavimo strategiją;

1.2. Ekonominės

migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 metų planą.

2. Nustatyti, kad

šiuo nutarimu patvirtinta Ekonominės migracijos reguliavimo strategija ir 1.2

punkte nurodytas priemonių planas įgyvendinami iš atitinkamų metų Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių

patvirtinimo įstatyme patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų Lietuvos

Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

3. Rekomenduoti

savivaldybėms pagal finansines galimybes prisidėti prie 1.2 punkte nurodyto

priemonių plano įgyvendinimo.

4. Pavesti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

4.1. koordinuoti,

kaip vykdomos Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo

priemonės;

4.2. kasmet iki

gegužės 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Lietuvos Respublikos

Vyriausybei 1.2 punkte nurodyto priemonių plano praėjusių metų įgyvendinimo

ataskaitą.

Ministras Pirmininkas Gediminas

Kirkilas

Socialinės apsaugos ir darbo

ministrė Vilija Blinkevičiūtė

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 416

Ekonominės migracijos

Reguliavimo strategija

I. STRATEGIJOS SANTRAUKA

I. Valdymo srities plėtros

strateginis tikslas

Siekti,

kad spartaus ekonominio augimo sąlygomis Lietuvos Respublikoje (toliau

vadinama – Lietuva) nepritrūktų darbo jėgos, ir išvengti neigiamų migracijos

proceso pasekmių.

Strateginio tikslo įgyvendinimo vertinimo

kriterijai (efekto kriterijai)

Lietuvos gyventojų migracijos saldo atsižvelgiant į

oficialius ir neoficialius duomenis (nustatytas remiantis Statistikos

departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės optimistine prognoze)

dabartinė

reikšmė (2005 metais) – 32,2 tūkst. neigiamas migracijos saldo;

siektina reikšmė (2012 metais) – 0.

II. Valdymo srities

plėtros tikslai, uždaviniai ir tikslų įgyvendinimo vertinimo kriterijai

(rezultato kriterijai)

1 tikslas – siekti

patenkinti Lietuvos darbo rinkos poreikius.

Rezultato

kriterijai

Lietuvos darbo jėgos

aktyvumo lygis

dabartinė reikšmė (2006

metais) – 67,4 procento;

siektina reikšmė (2012

metais) – 73 procentai.

Uždaviniai

1.

Parengti ilgalaikes ekonominės

migracijos reguliavimo priemones.

2.

Reguliuoti ekonominę emigraciją

skatinančius veiksnius, siekiant užtikrinti darbo rinkos pasiūlos ir

paklausos atitiktį.

3. Pasitelkti darbuotojus

iš trečiųjų šalių, atsižvelgiant į grįžtančios emigravusios vietinės darbo

jėgos srautus ir teikiant pirmenybę Europos Sąjungos piliečiams.

2 tikslas – skatinti

ekonominius migrantus grįžti į tėvynę.

Rezultato kriterijai

Lietuvos piliečių

migracijos saldo

dabartinė reikšmė (2005

metais) – 32 tūkst. neigiamas migracijos saldo;

siektina reikšmė (2012

metais) – 0.

Uždaviniai

1. Palaikyti glaudžius

ryšius su užsienyje gyvenančiais Lietuvos ekonominiais migrantais ir

bendradarbiauti su veikiančiomis lietuvių organizacijomis.

2. Užtikrinti efektyvų

institucijų bendradarbiavimą ekonominės migracijos klausimais.

II. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos

(toliau vadinama – ši Strategija) rengimo tikslas – atsižvelgiant į esamą

ekonominės migracijos būklę Lietuvoje, Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES)

ir pasaulyje (nuo to priklauso ir migrantų, atvykstančių į Lietuvą verstis

ekonomine veikla, skaičius, struktūra ir panašiai), nustatyti ilgalaikius

ekonominės migracijos politikos tikslus ir prioritetus, kad spartaus ekonominio

augimo sąlygomis Lietuvoje nepritrūktų darbo jėgos ir būtų išvengta kitų

neigiamų šio proceso pasekmių. Šios Strategijos nuostatų įgyvendinimo

laikotarpis – 2007–2012 metai.

2. Ši Strategija numato pagrindinius uždavinius,

siekiant reguliuoti ekonominės migracijos srautus (emigracijos, imigracijos,

grįžtamosios imigracijos), numatyti emigravusių Lietuvos gyventojų

susigrąžinimo priemones. Nustatant šios Strategijos tikslus ir uždavinius,

laikytasi nuostatos, kad valstybei neįsikišus į ekonominės migracijos procesą

išliks dabartinis neigiamas migracijos saldo

ir tai neigiamai veiks Lietuvos ūkį. Tikslai, uždaviniai ir priemonės

suformuluoti atsižvelgiant į esamus pagrindinius strateginio planavimo

dokumentus

2.1. Valstybės ilgalaikės raidos strategiją,

patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.

IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029);

2.2. Nacionalinę

Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019);

2.3. Nacionalinę demografinę (gyventojų) politikos

strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 28 d.

nutarimu Nr. 1350 (Žin., 2004, Nr. 159-5795).

3. Šioje Strategijoje vartojamos pagrindinės sąvokos

Ekonominė migracija – išvykimas iš Lietuvos įsikurti užsienio valstybėje

(toliau vadinama – ekonominė emigracija) ar atvykimas iš užsienio valstybės

įsikurti Lietuvoje (toliau vadinama – ekonominė imigracija), siekiant geresnės

gyvenimo kokybės, didesnio darbo užmokesčio, geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų,

ar dėl kitų ekonominių priežasčių.

Ekonominis migrantas – asmuo, išvykęs iš Lietuvos į užsienio valstybę (ekonominis

emigrantas) arba atvykęs į Lietuvą iš užsienio valstybės (ekonominis

imigrantas) dėl ekonominių priežasčių.

Grįžtamoji imigracija – sugrįžimas iš užsienio valstybės gyventi tėvynėje.

III. ESAMA būklė

4.

Pasaulinės tarptautinės migracijos komisijos ataskaitoje „Migracija tarpusavyje

susijusiame pasaulyje: naujos veiksmų kryptys“ nurodoma, kad 2005 metais

pasaulyje buvo apie 200 mln. tarptautinių migrantų. Taigi vienas iš trisdešimt

penkių žmonių yra tarptautinis migrantas. Tai sudaro 3 procentus pasaulio

gyventojų. Ekonominė migracija būdinga ne tik skurdžioms valstybėms, net

turtingų valstybių gyventojai išvyksta į kitas šalis dėl ekonominių priežasčių.

5.

Lietuva – pirmoji ES pagal emigrantų skaičių 1000-iui gyventojų. ES statistikos

tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2005 metais tik penkiose ES valstybėse narėse

migracijos saldo 1000-iui gyventojų buvo neigiamas: Lietuvoje (-2,6),

Nyderlanduose (-1,2), Latvijoje (-0,5), Estijoje (-0,3) ir Lenkijoje (-0,3).

Daugeliui ES valstybių gyventojų imigracija – pagrindinė gyventojų skaičiaus

didėjimo priežastis, 1000-iui gyventojų migracijos saldo teigiamas: Kipre

(27,2), Ispanijoje (15), Airijoje (11,4), Austrijoje (7,4), Italijoje (5,8),

Maltoje (5).

6. Dėl emigracijos Lietuva daugiausia praranda

darbingo amžiaus gyventojų. 2005 metais oficialiai emigravę 20–29 metų

gyventojai sudarė 37 procentus, 30–59 metų – 39 procentus; vaikai iki 14

metų sudarė 14 procentų, o 60 metų ir vyresni gyventojai – tik 3 procentus

oficialiai išvykusiųjų. Be to, 2005 metais 84,4 procento emigravusiųjų buvo

nedirbantys asmenys. Iš dalies dėl to nedarbo lygis sumažėjo nuo 11,4 procento

(2004 metais) iki 8,3 procento (2005 metais), t. y. 51 tūkst. bedarbių.

7. Gyventojų Lietuvoje sparčiai mažėja: 2006 metų

pradžioje gyveno 3403,3 tūkst., tai 22 tūkst. mažiau negu 2005 metų pradžioje.

Dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos (daugiau mirė, nei gimė) gyventojų

sumažėjo 13,2 tūkst., dėl neigiamo migracijos saldo (daugiau emigravo – 15,6

tūkst., negu imigravo – 6,8 tūkst.) – 8,8 tūkstančio.

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (1990 metais)

gyventojų Lietuvoje sumažėjo 360,5 tūkst. – 90 procentų sumažėjimą lėmė

neigiamas migracijos saldo, 10 procentų – neigiama natūrali gyventojų

kaita. Per paskutinius 5 metus migracijos saldo kasmet svyravo (tiek mažėjo,

tiek didėjo) ir sudarė 35 procentus, o natūralus gyventojų sumažėjimas per šį

laikotarpį kasmet spartėjo ir sudarė 65 procentus bendro gyventojų skaičiaus

sumažėjimo.

8.

Kaimyninėse valstybėse vyksta panašūs demografiniai ir migraciniai procesai.

Eurostato duomenimis, 2005 metais neigiama gyventojų natūrali kaita 1000-iui

gyventojų buvo Estijoje (-2,5), Latvijoje (-4,9), Lietuvoje (-3,9) ir Lenkijoje

(-0,3), neigiamas migracijos saldo 1000-iui gyventojų – Estijoje (-0,3),

Latvijoje (-0,5), Lietuvoje (-2,6) ir Lenkijoje (-0,3), o gyventojų mažėjimas

1000-iui gyventojų – Estijoje (-2,8), Latvijoje (-5,4), Lietuvoje (-6,5) ir

Lenkijoje (-0,6).

9.

Istoriškai intensyvi tarptautinė migracija buvo būdinga besivystančioms

valstybėms, kuriose ir gimstamumas didelis. Lietuvai, kaip ir kai kurioms

kitoms naujoms ES valstybėms narėms (Lenkijai, Latvijai), šis dėsnis negalioja.

Nuo 1994 metų Lietuvoje daugiau gyventojų miršta, negu gimsta, ir dėl to mažėja

gyventojų, bet kartu sparčiai gausėja senyvų žmonių. Šis veiksnys, be to,

spartus Lietuvos ūkio augimas lėmė, kad ima stigti darbo jėgos, emigracijos

klausimas tampa vis aktualesnis ir būtina mažinti emigraciją.

10.

Migracijos procesai nuolat stebimi ir analizuojami ne tik statistiką rengiančių

Lietuvos, ES, tarptautinių organizacijų, bet ir kitų valstybės institucijų.

Siekiant spręsti emigracijos problemas, žinoti Lietuvos gyventojų migracines

nuostatas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikta keletas

mokslinių tyrimų

10.1.

2001 metų pabaigoje – Lietuvos piliečių migracinių nuostatų tyrimas, kuris

parodė itin didelį Lietuvos piliečių norą ieškoti geriau apmokamo darbo

užsienyje, ypač ES valstybėse narėse.

10.2.

2004 metų pirmojoje pusėje – tyrimas, kurio vienas iš skyrių „Kvalifikuotos

darbo jėgos judėjimo tendencijos Lietuvoje ir ES“ labai glaudžiai susijęs su

laisvu darbuotojų judėjimu. Čia dėmesys buvo kreipiamas į gyventojų

išsilavinimą ir universitetinių aukštųjų mokyklų studentų ketinimus vykti į

užsienį, savęs suvokimą, vertybines nuostatas ir migracinę patirtį. Didžiuma

skaičių ir išvadų apie Lietuvos gyventojų migraciją patvirtino 2001 metų

pabaigoje atlikto Lietuvos gyventojų migracinių nuostatų tyrimo rezultatus.

Taigi galima daryti išvadą, kad daugiausia paskatų ir galimybių (dėl užsienio

kalbų žinių, migracinės patirties ir panašiai) įsilieti į ES darbo rinką turi

išsilavinęs jaunimas (ypač ką tik baigęs mokslus ir dar nesusiradęs darbo

Lietuvoje).

10.3. 2005 metų balandį – Lietuvos gyventojų ketinimų

vykti į užsienį tyrimas, kuris parodė, kad Lietuvos gyventojai gerokai mažiau

nei 2001 ir 2004 metais linkę išvykti iš Lietuvos. Tyrimai parodė dvi

pagrindines migracines nuostatas: paprastai norima išvykti laikotarpiui iki

vienerių metų; labiau linkęs išvykti jaunimas: 2001 metais – 69,1 procento visų

ketinusių išvykti, 2004 metais – 51 procentas visų apklaustų studentų, 2005

metais – 45,9 procento jaunimo (2005 metais išvykti norėjo 16,2 procento visų

apklaustųjų).

Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, galima daryti išvadą, kad

Lietuvos gyventojai, ypač jaunimas, linkę išvykti į užsienį trumpam, norėdami

uždirbti daugiau pinigų, nei galėtų uždirbti Lietuvoje, ir pasisemti naujos

patirties. Norinčiųjų išvykti mažėja.

11. Pagal 2003 metais įsigaliojusį Lietuvos Respublikos gyvenamosios

vietos deklaravimo įstatymo 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo

įstatymą (Žin., 2002, Nr. 45-1711) Lietuvos

piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvą ilgiau kaip 183 dienoms per metus ar

išvykstantys iš Lietuvos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, privalo

deklaruoti gyvenamąją vietą teritoriniuose policijos įstaigų skyriuose,

migracijos poskyriuose, grupėse ir pasų poskyriuose. Asmenys, išvykę iš

Lietuvos ir nedeklaravę išvykimo, gali jį deklaruoti diplomatinėse atstovybėse

ar konsulinėse įstaigose. Šie duomenys ir duomenys apie užsieniečius,

atvykstančius su leidimais laikinai gyventi (išduotais vieneriems metams ar

ilgesniam laikotarpiui), įtraukiami į Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus

reikalų ministerijos duomenų bazę. Statistikos departamentas prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) duomenis

apie migrantus gauna iš šios tarnybos tiesioginio prisijungimo būdu ir naudoja

gyventojų tarptautinės migracijos statistikai rengti. Prie emigrantų

priskiriami ir užsieniečiai, kurių leidimo laikinai gyventi (išduoto vieneriems

metams ar ilgesniam laikotarpiui) galiojimo laikas pasibaigė, o naujas leidimas

nebuvo išduotas.

Ne visi Lietuvos gyventojai linkę deklaruoti išvykimą, todėl mėginamas

nustatyti neoficialios emigracijos mastas. Statistikos departamento 2006 metų

I ketvirtį atliktas tyrimas leido nustatyti, kiek gyventojų 2001–2005

metais iš Lietuvos išvyko neoficialiai. Tyrimo rezultatai rodo, kad tik kas

antras arba trečias Lietuvos gyventojas deklaruoja išvykimą. Manoma, kad nuo

1990 metų iš Lietuvos oficialiai ir neoficialiai emigravo apie 404 tūkst.

asmenų.

12.

1990–1993 metais didžiausia emigracija buvo į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą ir

kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, o nuo 1994 metų – į Vakarus.

Lietuvai tapus ES nare, Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams legalus darbas

ES tapo prieinamesnis, todėl emigracija dar padidėjo.

13.

Neoficialiai 2001–2005 metais iš Lietuvos išvyko apie 70 tūkst., o kartu su

deklaravusiaisiais išvykimą – apie 126 tūkst. gyventojų. Statistikos departamento

tyrimo duomenimis, 2001–2003 metais neoficialiai emigravo per 20 tūkst.

gyventojų. 2004 metais neoficialiai iš Lietuvos išvyko dvigubai daugiau asmenų

nei 2003 metais. 2005 metais neoficialiai išvyko 24,4 tūkst. gyventojų.

Kartu su šeimos nariais 2001–2005 metais neoficialiai

išvyko apie 8 tūkst. vaikų iki 14 metų, o iš viso per šį laikotarpį išvyko

apie 16 tūkst. vaikų.

14. Du iš trijų neoficialiai emigravusių 15 metų ir vyresnių gyventojų

turėjo vidurinį išsilavinimą, kas penktas – aukštojo ar aukštesniojo mokslo

baigimo diplomą. Tyrimo duomenimis, per 5 metus kas trečias neoficialiai

išvykusysis neturėjo darbo (23 tūkst.), kas penktas buvo kvalifikuotas

darbininkas (13 tūkst.). Per 5 metus neoficialiai emigravo apie 11 tūkst.,

arba 18 procentų, specialistų ir tarnautojų.

15. Oficialiais Statistikos departamento ir Migracijos departamento

prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2004 metais į Lietuvą grįžo net 72

procentais asmenų daugiau nei 2003 metais, maždaug triskart daugiau grįžusiųjų

iš Jungtinės Karalystės. 2005 metais sugrįžo 38 procentais daugiau nei 2004

metais, o emigracija šiuo laiku padidėjo tik 1 procentu; iš Airijos ir

Jungtinės Karalystės grįžo dvigubai daugiau. Net 68 procentai grįžusiųjų jauni

(iki 34 metų), iš jų 11 procentų vaikai iki 15 metų. Grįžimą vis dar reikia

skatinti, nes 2005 metais į Lietuvą grįžo 4,7 tūkst. asmenų, o emigravo – 13,3

tūkst. asmenų.

16. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2006 metų pradžioje

Lietuvoje buvo 35,3 tūkst. užsieniečių (1,04 procento visų gyventojų). Iš jų

leidimą nuolat gyventi Lietuvoje turi 25,5 tūkstančio užsieniečių. Daugiausia

užsieniečių, deklaravusių gyvenamąją vietą, 2006 metų pradžioje gyveno Vilniaus

(14,6 tūkst.), Klaipėdos (5 tūkst.), Kauno (4 tūkst.) ir Utenos apskrityse (4

tūkst.).

17. 2005 metais išduota 1,3 tūkst. Europos Bendrijų valstybės narės

piliečio leidimų gyventi Lietuvoje, didžiuma – siekti išsilavinimo, mokytis

švietimo įstaigoje, stažuotis, tobulinti kvalifikaciją ar dalyvauti

profesiniuose mokymuose (373 leidimai), dirbti Lietuvoje (313 leidimų), gyventi

su šeima (205 leidimai). 2005 metais užsieniečiams išduota 1,6 tūkst. leidimų

laikinai gyventi Lietuvoje, didžiuma – ketinantiems dirbti Lietuvoje (525

leidimai), atvykti šeimos susijungimo pagrindu (477 leidimai), asmenims,

kuriems nustatyta globa (kurie paskirti globėju) (225 leidimai).

Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos (toliau vadinama –

Lietuvos darbo birža) duomenimis, 2006 metais išduoti 2944 ir pratęsti 38 leidimai

dirbti. Daugiausiai užsieniečių dirba gamybos (36 procentai), transporto (34

procentai), statybos (20 procentų) ir paslaugų (9 procentai) sektoriuose.

Dirbti į Lietuvą atvykę asmenų iš 29 valstybių, daugiausia – iš

Baltarusijos (37 procentai), Ukrainos (32 procentai) ir Rumunijos (14

procentų). 2006 metais, palyginti su 2005 metais, 7 procentais mažiau buvo

atvykusiųjų iš Rusijos (2005 metais – 11 procentų, 2006 metais – 4 procentai),

8 procentais daugiau atvykusiųjų iš Baltarusijos (2005 metais – 29 procentai,

2006 metais – 37 procentai) ir 4 procentais daugiau atvykusiųjų iš

Rumunijos (2005 metais – 10 procentų, 2006 metais – 14 procentų).

18. Migracijos poveikį jaučia visos ES valstybės narės, šis klausimas

nuolat svarstomas ES Taryboje, ES lygio susitikimuose. Europos Komisija (toliau

vadinama – Komisija) 2005 m. sausio 11 d. priėmė Žaliąją knygą dėl ES

požiūrio į ekonominės migracijos valdymą (KOM(2004)811), siekdama pradėti

išsamią diskusiją apie Bendrijos taisykles, reglamentuojančias ekonominių migrantų

priėmimą, ir tokių bendrų priemonių nustatymo pridėtinę vertę. Pasiūlymų

analizė parodė, kad bendrai ES ekonominės imigracijos politikai pritariama,

nors esama svarbių požiūrio, kurio turėtų būti laikomasi, ir galutinio

rezultato, kurio tikimasi, skirtumų. Iškelti klausimai ir pateikti pasiūlymai –

Komisijos komunikato Teisėtos migracijos

politikos plano (KOM(2005)669 galutinis) (toliau vadinama – Teisėtos

migracijos politikos planas) pagrindas. Plane nustatomos likusio Hagos

programos laikotarpio (2006–2009 metų) gairės ir pateikiamas sąrašas veiksmų ir

teisinių iniciatyvų, kurių ketina imtis Komisija, siekdama nuosekliai plėtoti

ES teisėtos migracijos politiką.

Priešingai nei 2001 metų pasiūlyme dėl ekonominės migracijos

direktyvos, kurios tikslas buvo nustatyti visų trečiųjų valstybių piliečių,

kurie verčiasi mokama ir savarankiška veikla, atvykimo ir gyvenimo sąlygas,

Teisėtos migracijos politikos plane kalbama tik apie kelių parinktų ekonominių

imigrantų kategorijų priėmimo sąlygas ir tvarką, planuojama nustatyti, kokiomis

užimtumo teisėmis galės naudotis trečiosios valstybės pilietis, patekęs į ES

valstybės narės teritoriją. Numatomos šios teisinės priemonės

18.1. Bendroji pagrindų direktyva, kurios tikslas – užtikrinti visų ES

valstybėje narėje jau priimtų, bet dar negavusių teisės į ilgalaikio gyventojo

statusą trečiųjų valstybių piliečių teisių į teisėtą darbą bendrą sistemą;

18.2. keturios specialiosios direktyvos, nustatančios darbuotojų

kategorijas, atitinkančias bendrą poreikį ir interesus

18.2.1. pasiūlymas dėl direktyvos, nustatančios aukštos kvalifikacijos

darbuotojų atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas;

18.2.2. pasiūlymas dėl direktyvos, nustatančios sezoninių darbuotojų

atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas;

18.2.3. pasiūlymas dėl direktyvos, nustatančios bendrovių viduje

perkeliamų asmenų atvykimo, laikino buvimo ir apsigyvenimo tvarką;

18.2.4. pasiūlymas dėl direktyvos, nustatančios apmokamų stažuotojų

atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas.

Europos Vadovų Taryba 2006 m. gruodžio 14–15 d. priėmė išvadas, kuriose

numatyti Komisijos veiksmai, susiję su legalia bei nelegalia imigracija.

Numatoma parengti ir pateikti šiuos ES teisės aktų projektus: dėl priemonių

prieš nelegaliai esančių trečiųjų valstybių piliečių įdarbinimą – 2007 m.

balandį; dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų priėmimo – iki 2007 metų

pabaigos; dėl legaliai esančių darbuotojų migrantų minimalių teisių – iki

2007 metų pabaigos.

Kol kas Lietuvos visuomenė nepasirengusi susitaikyti su globalizacijos

pasekmėmis ir nepakankamai tolerantiškai vertina užsieniečių buvimą Lietuvoje,

profesinės sąjungos prieštarauja trečiųjų valstybių piliečių atvykimui dirbti į

Lietuvą, todėl būtina aiškinti, kad užsieniečių atvykimas ir gyvenimas

Lietuvoje naudingas tiek ekonominiu, tiek socialiniu, tiek daugiakultūrės

visuomenės formavimosi požiūriu.

19. Trečiųjų valstybių piliečių integravimas į ES valstybių narių

visuomenes – vienas didžiausių sunkumų, kuriuos reikia įveikti įgyvendinant

bendrąją imigracijos politiką, ir pagrindinis veiksnys, skatinantis ekonominę

ir socialinę ES sanglaudą. Pastaruoju metu į Lietuvą atvyksta vis daugiau

užsieniečių, todėl čia, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, turi būti

rūpinamasi jų integracija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsakinga

už užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvoje, socialinę integraciją,

atstovauja Lietuvos interesams Asmenų ryšiams palaikyti darbo grupės

susitikimuose ES. Tačiau iki šiol nėra institucijos, atsakingos už užsieniečių

integracijos koordinavimą.

20.

Ekonominę migraciją labiausiai skatina didėjantis (nors vis dar vienas

mažiausių ES) darbo užmokestis, investavimo, verslo kūrimo ir plėtros

trukdžiai, ilgalaikis nedarbas, gana didelis neoficialus užimtumas, nelanksti

švietimo sistema. Tik bendromis Lietuvos institucijų pastangomis galima

pasiekti teigiamų minėtų sričių pokyčių ir taip prisidėti prie ekonominės

migracijos reguliavimo.

21. Nors 2005 metais ES ekonominis augimas lėtėjo,

užimtumas ES valstybėse narėse didėja: 2005 metais – iki 63,8 procento (2004

metais – 63,3 procento), o nedarbas sumažėjo iki 8,7 procento (2004 metais –

9,1 procento). Nors siekti Lisabonos strategijoje užsibrėžtų užimtumo lygio

tikslų nelengva, moterų ir pagyvenusiųjų užimtumas didėja.

22. Geografinis darbuotojų mobilumas ES vis dar

menkas, palyginti tiek su visos ES gyventojų skaičiumi, tiek su imigracijos iš

trečiųjų valstybių mastu. Tačiau kiekvienoje ES valstybėje narėje padėtis

skirtinga. Metiniai pasienio mobilumo srautai tarp senųjų ES valstybių narių

maži, o mobilumas iš naujųjų ES valstybių į senąsias ES valstybes ribotas.

Tačiau regioninis mobilumas ES gerokai didesnis už pasienio mobilumą. Remiantis

Komisijos leidiniu „Užimtumas Europoje 2006“, mobilūs senųjų ES valstybių

darbuotojai – jauni, aukštos kvalifikacijos, nevedę, neturintys vaikų ir linkę

dirbti tarnautojais. O mobilūs naujųjų ES valstybių darbuotojai – dar jaunesni,

tarp jų daugiau moterų, turintys vidutinio lygio žinių ir linkę dirbti

pagalbinius darbus. ES piliečių ketinimo migruoti į kitą valstybę per penkerius

ateinančius metus tyrimo rezultatai atskleidė, kad Čekijos, Vengrijos,

Slovakijos ir Slovėnijos gyventojų tikėtinas mobilumas mažesnis nei senųjų ES

valstybių, o tikėtina emigracija iš Baltijos valstybių ir Lenkijos – kur kas

didesnė nei iš kitų ES valstybių. Ilgainiui demografinė būklė taps migracijos

stabdžiu, ypač dėl to, kad mažės jaunimo, kuris yra mobiliausias. Visuomenė

senėja visoje ES. Darbo rinką turės papildyti migrantai, tad vis dažniau

diskutuojama apie imigraciją iš trečiųjų valstybių: kokios galimos tendencijos,

kaip užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir skatinti legalią imigraciją,

užtikrinti darbuotojų teises ir kita. Dėl panašios gyventojų socialinės

sanklodos, neesminių kultūrinių skirtumų, kalbų mokėjimo, strateginio Lietuvos

intereso, susijusio su atitinkamų valstybių europine perspektyva, prioritetinės

Lietuvai (po ES valstybių) galėtų būti rytinių ES kaimynių (Baltarusijos,

Ukrainos, Moldovos), taip pat Pietų Kaukazo valstybių darbo rinkos. Rytinių ES

kaimynių gyventojams Lietuva patraukli dėl kol kas didesnio darbo užmokesčio,

geresnės kokybės paslaugų.

23. Remiantis

Lietuvos darbo biržos kasmet rengiamomis prognozėmis, 2007 metais darbo rinkos

plėtra bus palanki darbo jėgai: darbo jėga brangs, darbdaviai daugiau rūpinsis

darbo vietos kokybe, keisis visuomenės požiūris į socialinės rizikos grupėms

priklausančius asmenis. Darbo jėgos pasiūla neatitiks paklausos: kadangi darbo

jėgos pasiūla mažės, esamoms darbo vietoms nepakaks darbo rinkoje galinčių

konkuruoti darbuotojų. Išliks teritoriniai skirtumai, atspindintys per mažą

darbo jėgos mobilumą šalies viduje. Prognozuojama, kad vyresnio amžiaus darbo

jėgos pasiūla didės, o jaunesnio – mažės.

IV. TEISĖS AKTŲ ANALIZĖ

24. Pagrindinis

teisės aktas, suteikiantis teisę migruoti ir garantuojantis galimybę sugrįžti į

Lietuvą, yra Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žin., 1992, Nr. 33-1014). Pagal

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnį pilietis gali laisvai kilnotis

ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos.

Šios teisės negali būti varžomos kitaip kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina

valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą.

Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą. Kiekvienas lietuvis gali

apsigyventi Lietuvoje.

25. Iki 2000 metų

emigracija reguliuota griežčiau nei dabar, dėl to buvo priimtas specialus

Lietuvos Respublikos emigracijos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 33-894), pripažintas

netekusiu galios nuo 2000 m. birželio 16 dienos. Pagal šį įstatymą norintis

emigruoti, t. y. išvykti nuolat gyventi į kitą valstybę, Lietuvos pilietis

turėjo pateikti pareiškimą Vidaus reikalų ministerijai. Buvo numatyta ne viena

priežastis, dėl kurios emigravimo dokumentai nebuvo išduodami – pavyzdžiui,

jeigu jis turi neįvykdytų prievolių ir jų neužtikrina (reikėjo pateikti ir

kreditorių sutikimą), jeigu jis nėra atlikęs krašto apsaugos prievolės, jeigu

jam yra žinomos valstybės paslaptys. Pareiškimas galėjo būti nagrinėjamas iki 3

mėnesių. Tačiau kaip parodė 2001 metų visuotinis gyventojų surašymas, net ir

tada emigracija buvo didelė. Po gyventojų visuotinio surašymo perskaičiuoti

1990–2000 metų emigracijos srautai, atsižvelgiant į neoficialią emigraciją.

Šiuo laikotarpiu per metus iš Lietuvos išvykdavo vidutiniškai apie 25 tūkst.

gyventojų. Nors už nuolatinę agitaciją emigruoti tuo metu net bausta, tačiau

tai nemažino gyventojų emigracijos (1992 metais emigravo apie 31 tūkst.

gyventojų). Mat Lietuvos piliečiai, siekiantys išvengti emigravimo procedūros,

pasinaudodavo laisva laikino išvykimo teise, nes atsakomybė už emigravimo

tvarkos pažeidimą nebuvo nustatyta. Paskutinį XX amžiaus dešimtmetį iš Lietuvos

daugiausiai buvo išvykstama ne dėl ekonominių priežasčių: drauge su sovietų

kariuomene išvyko ir karių šeimos nariai. Nurodytasis įstatymas prieštaravo

laisvo kilnojimosi ir laisvo išvykimo iš savo šalies principams, įtvirtintiems

ES teisyne ir tarptautinėse konvencijose, todėl 2000 metais buvo pripažintas

netekusiu galios.

26. Pagal Lietuvos

Respublikos imigracijos įstatymą (Žin., 1991, Nr. 27-730), pripažintą

netekusiu galios nuo 1999 m. liepos 1 d., užsienietis į Lietuvą galėjo

imigruoti, t. y. atvykti nuolat gyventi, tik šio įstatymo nustatyta tvarka

gavęs leidimą apsigyventi Lietuvoje, jeigu neviršijama imigravimo kvota.

Imigrantui jo pageidavimu sudaromos sąlygos išmokti lietuvių kalbą ir

susipažinti su Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindais. Šis įstatymas

pripažintas netekusiu galios po to, kai Lietuvos Respublikos Ministro

Pirmininko 1995 m. kovo 7 d. potvarkiu Nr. 98 „Dėl Lietuvos Respublikos teisės

aktų, reglamentuojančių pilietybės, emigravimo, imigravimo, užsieniečių

teisinės padėties Lietuvoje klausimus, ekspertizės atlikimo ir naujų teisės

aktų šiais klausimais parengimo“ sudaryta darbo grupė atliko Lietuvos teisės

aktų, reglamentuojančių užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje klausimus,

ekspertizę ir parengė projektą Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės

padėties įstatymo, kurio rengimo tikslas buvo užtikrinti vientisą užsieniečių,

esančių Lietuvoje, teisinės padėties reglamentavimą pagal visuotinai

pripažintas žmogaus teisių normas ir tarptautines konvencijas, prie kurių

prisijungė Lietuva per pastaruosius penkerius metus.

27.

Dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės

padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539) daug su

ekonomine migracija susijusių nuostatų: leidimą laikinai gyventi ir dirbti

užsienietis (iš trečiosios valstybės) privalo gauti iki atvykimo į Lietuvą;

leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas atsižvelgiant į Lietuvos darbo rinkos

poreikius; leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas iki 2 metų, nurodant darbą

(pareigas) ir įmonę, įstaigą ar organizaciją, kurioje užsienietis dirbs;

pasibaigus leidimo dirbti galiojimui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos.

Šios ir kitos nuostatos numatytos tam, kad Lietuvos gyventojai nebūtų dirbtinai

išstumiami iš Lietuvos darbo rinkos užsieniečių, atvykstančių dirbti iš

trečiųjų valstybių. Toks išstūmimas neabejotinai skatintų emigraciją iš

Lietuvos. ES valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie ketina

dirbti Lietuvoje, nereikia įsigyti leidimo dirbti. Lietuvos teisės aktai numato

tam tikras trečiųjų valstybių piliečių kategorijas, kurioms nereikia leidimo

dirbti (Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir

socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. A1-118 „Dėl Leidimo dirbti užsieniečiams

išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006,

Nr. 46-1669).

28. Siekiant

įtraukti į apskaitą Lietuvos gyventojų gyvenamąją vietą, priimtas Lietuvos

Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 66-1910) ir su juo

susiję kiti teisės aktai, pagal kuriuos asmenys, išvykstantys iš Lietuvos

ilgesniam laikotarpiui, nei nustatyta įstatyme, privalo deklaruoti savo

išvykimą, be to, tai jie gali padaryti ne tik prieš išvykdami, t. y. dar būdami

Lietuvoje, bet ir išvykę – Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse

įstaigose. Įstatyme taip pat numatytas gyvenamosios vietos deklaravimas

keičiant gyvenamąją vietą Lietuvoje ar atvykus gyventi į Lietuvą. Įstatyme

įtvirtinti deklaravimo tikslai – rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų

gyvenamąją vietą, siekiant vykdyti valstybinius uždavinius, gerinti

administravimą, įgyvendinti švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros

ir kitas su asmeniu, jo gyvenamąja vieta bei gerove susijusias programas, užtikrinant,

kad duomenys apie asmens gyvenamąją vietą būtų pateikiami tik vienai šiuos

duomenis renkančiai institucijai.

29. Atsižvelgiant į

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27, 37

straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 2005, Nr. 76-2743), pagal

kurį gyventojų pajamų mokesčio pagrindinis tarifas palaipsniui mažinamas iki 24

procentų, priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27, 37 straipsnių pakeitimo ir

papildymo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 4-100),

nustatantis, kad Lietuvos gyventojo gautos pajamos atleidžiamos nuo pajamų

mokesčio Lietuvoje, jeigu pajamos gautos iš ES valstybės narės ar iš užsienio

valstybės, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo

sutartis (gautos pajamos yra bet kurios rūšies pajamos, išskyrus dividendus,

palūkanas ir honorarus, ir nuo tokių pajamų užsienio valstybėje jos vidaus

mokesčių įstatymuose nustatyta tvarka sumokėtas mokestis yra pajamų mokestis ar

jam tapatus mokestis). Šis nuolatinių Lietuvos gyventojų užsienyje gautų pajamų

apmokestinimo tvarkos pakeitimas galėtų užsienyje dirbantiems Lietuvos

gyventojams padėti apsispręsti grįžti į Lietuvą.

30. Prie

migruojančių asmenų socialinių garantijų užtikrinimo labai prisideda

tarptautinės socialinės apsaugos sutartys. Lietuva pasirašiusi 12 tarptautinių

dvišalių socialinės apsaugos sutarčių: aštuonias – socialinės apsaugos (su

Baltarusija, Čekija, Estija, Latvija, Nyderlandais, Rusija, Suomija ir

Ukraina), apimančias šias socialinės apsaugos išmokas: ligos ir motinystės,

invalidumo, senatvės išmokas, išmokas maitintojo netekusiems asmenims, išmokas

dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, išmokas mirties atveju,

bedarbio išmokas ir išmokas šeimai; ir keturias – tik pensijų (su JAV, Kanada,

Lenkija ir Rusija), nes pensijos – vienos svarbiausių tarp išvardytų išmokų,

teisė gauti pensiją susijusi su socialinio draudimo stažu, kuris kaupiamas

keletą dešimtmečių.

Sutartys taikomos

ne tik iš Lietuvos į kitą valstybę arba iš kitos valstybės į Lietuvą

persikėlusiems gyventi asmenims, bet ir darbuotojams migrantams. Esant dvišalei

sutarčiai, jeigu asmuo laikinai legaliai dirbo ir buvo draudžiamas socialiniu

draudimu kitoje valstybėje, draudimo stažas neprarandamas ir už jį skiriama

pensija. Tose valstybėse, su kuriomis nesudarytos sutartys, draudimo stažas

paprastai prarandamas, nes kelerių metų stažo nepakanka, kad pensija būtų

skiriama pagal kitos valstybės įstatymus, o Lietuva tokio stažo nepripažįsta

(ir atvirkščiai).

31. Lietuvai tapus

ES nare, pradėtas tiesiogiai taikyti 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas

(EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį

dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 35), ir 1972 m.

kovo 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 574/72, nustatantis reglamento

(EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį

dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo

tvarką (OL 2004 m.

specialusis leidimas, 5 skyrius, 1

tomas, p. 83), Lietuvos tarptautinės sutartys dėl socialinės

apsaugos su Estija, Čekija, Suomija, Latvija, Nyderlandais ir Lenkija iš naujo

skiriant išmokas nebetaikomos (tačiau pagal minėtas tarptautines sutartis

išmokos toliau mokamos tiems asmenims, kuriems jos paskirtos iki Lietuvos

narystės ES).

32. Šiuo metu

galioja 3 dvišalės tarptautinės įdarbinimo sutartys: su Vokietija, Ukraina ir

Rusija. Pastaraisiais metais Lietuvos piliečiams svarbiausia buvo sutartis su

Vokietija, leidžianti šioje valstybėje legaliai dirbti ir tobulinti

kvalifikaciją.

33. Vadovaudamasi 2000 metais Lietuvos

Respublikos Seimo ratifikuota Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija

(Žin., 2000, Nr. 20-497),

kurią ratifikavusios 39 valstybės, Užsienio

reikalų ministerija siekia, kad užsienio lietuvių

bendruomenėms ir organizacijoms būtų taikomos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų

konvencijoje numatytos priemonės tautinei savimonei palaikyti.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1746,

2009-12-09, Žin., 2009, Nr. 157-7101 (2009-12-31)

34. Nemažai teisės aktų pakeitimų,

lengvinančių migraciją ES, padaryta dėl Lietuvos narystės ES. Pagal 2004 m.

gegužės 1 d. įsigaliojusią Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos

Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės,

Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios

Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Portugalijos

Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios

Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir

Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos

Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos,

Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos sutartis

dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos

Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos,

Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo

į Europos Sąjungą (Žin., 2004, Nr. 1-1) (toliau

vadinama – Lietuvos stojimo į ES sutartis) senosios ES valstybės narės išlaikė

teisę riboti Lietuvos piliečių patekimą į savo darbo rinką, bet Lietuvos

piliečiams atsivėrė platesnės emigracijos galimybės. Pagal Lietuvos stojimo į

ES sutartį Lietuvos piliečiai, stojimo dieną teisėtai dirbantys esamoje ES

valstybėje narėje ir teisėtai priimti į tos ES valstybės narės darbo rinką

nenutrūkstamam 12 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, galėjo patekti į tos ES

valstybės narės darbo rinką, tačiau ne į kitos ES valstybės narės, taikančios

nacionalines priemones, darbo rinką. Lietuvos piliečiai, po įstojimo priimti į

esamos ES valstybės narės darbo rinką nenutrūkstamam 12 mėnesių ar

ilgesniam laikotarpiui, taip pat naudojasi tomis pačiomis teisėmis. Lietuvos

piliečiai netenka nurodytų teisių, jeigu jie savanoriškai palieka ES valstybės

narės darbo rinką. Pagal Lietuvos stojimo į ES sutartį ES valstybės dėl

įsidarbinimo jose turi teikti pirmenybę Lietuvos piliečiams trečiųjų šalių

piliečių atžvilgiu.

35. Jau 2006 metų rugpjūtį Lietuvai, kaip ir kitoms 7 naujosioms ES

valstybėms narėms, savo darbo rinką buvo atvėrusios Airija, Graikija,

Islandija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Portugalija, Suomija ir

Švedija, todėl Lietuvos piliečiai gali laisvai įsidarbinti jau 21 Europos

ekonominės erdvės valstybėje iš 30 (27 ES valstybės narės, Norvegija,

Islandija, Lichtenšteinas; toliau vadinama – EEE). Likusios 9 EEE valstybės

narės taiko tik nedidelius ribojimus, daugiausia siekdamos išvengti darbuotojų

teisių į tinkamas darbo sąlygas bei atlyginimą pažeidimo ir apsaugoti jautrius

darbo rinkos sektorius. Tik Vokietija ir Austrija taiko griežtus patekimo į jų

darbo rinkas reikalavimus. Naujosios ES valstybės narės apribojimų Lietuvai

netaiko, taip pat 2007 m. sausio 1 d. ES narėmis tapusios Bulgarija ir

Rumunija.

36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų

programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d.

nutarimu Nr. X-767 (Žin., 2006, Nr. 80-3143),

nurodyta, kad viena didžiausių problemų šiuo metu – blogėjanti demografinė

Lietuvos būklė: nuolat mažėjantis gimstamumas ir palyginti didelė emigracija.

Taigi vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2006–2008 metų įsipareigojimų – rūpintis Lietuvos Respublikos piliečių, pasinaudojusių

laisvo asmenų judėjimo teise, geresniu socialinių ir kultūrinių poreikių

tenkinimu užsienio valstybėse, parengti ir įgyvendinti priemones, skatinančias

ekonominius migrantus grįžti į tėvynę.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin.,

2006, Nr. 112-4273)

patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonės. Minėtas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės įsipareigojimas

bus įgyvendinamas tokiomis priemonėmis (jas vykdant turės dalyvauti ne viena

valstybės institucija)

36.1.

parengti Ekonominės migracijos reguliavimo strategiją ir priemonių planą;

36.2.

inicijuoti ir sudaryti dvišales ir daugiašales socialinės apsaugos ir

įdarbinimo sutartis su kitomis valstybėmis (ne ES valstybėmis narėmis),

pirmiausia su tomis, į kurias yra (buvo) didelė Lietuvos gyventojų migracija;

36.3.

patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos

ministro įsakymu teisės aktą, nustatantį pažymos, patvirtinančios draudimo,

darbo ar gyvenimo laikotarpius, išdavimo tvarką;

36.4.

pradėti pasirengimą elektroniniam keitimuisi informacija tarp ES valstybių

narių kompetentingų įstaigų, įgyvendinant 2004 m. balandžio 29 d. Europos

Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos

sistemų koordinavimo (OL 2004

m. specialusis leidimas,

5 skyrius, 5 tomas, p. 72);

36.5.

organizuoti Lietuvos teisininkų (administracinių teismų teisėjų, Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistų) mokymą

pasirengti nagrinėti specifinius piliečių skundus ir bylas dėl ES socialinės

apsaugos sistemų koordinavimo nuostatų taikymo.

37. Švietimo

ir mokslo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m.

spalio 18 d. nutarimu Nr. 1211 „Dėl valstybės paramos skyrimo lietuvių kilmės

užsieniečiams, atvykstantiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, ir

Lietuvos mokytojams, dėstytojams bei kultūros ir meno darbuotojams, vykstantiems

į užsienio valstybes dirbti lietuvių švietimo, kultūros įstaigose, aukštųjų

mokyklų lituanistikos ar baltistikos centruose ir lietuvių bendruomenėse,

tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 103-2351;

2006, Nr. 22-691)

bei švietimo ir mokslo ministro ir kultūros ministro 2006 m. gegužės 4 d

įsakymu Nr. ISAK-845/ĮV-178 ,,Dėl Konkursų Lietuvos mokytojams, dėstytojams,

kultūros ir meno darbuotojams, išvykstantiems į užsienio valstybes dirbti

lietuvių švietimo, kultūros įstaigose, aukštųjų mokyklų lituanistikos ar

baltistikos centruose ir lietuvių bendruomenėse, organizavimo, atlyginimo už

suteiktas paslaugas nustatymo ir išmokų skyrimo bei atsiskaitymo už skirtas

lėšas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 53-1947),

organizuoja konkursus Lietuvos dėstytojams, norintiems vykti į užsienio

valstybes dirbti aukštųjų mokyklų lituanistikos ar baltistikos centruose,

sudaro su konkursą laimėjusiais Lietuvos dėstytojais išvykimo sutartis ir

neviršydama Lietuvos Respublikos valstybės biudžete šiam tikslui skiriamų

asignavimų moka jiems atlyginimą už suteiktas paslaugas ir išmokas kelionės

draudimo, vizų gavimo ir kelionės išlaidoms padengti.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1746,

2009-12-09, Žin., 2009, Nr. 157-7101 (2009-12-31)

38. Šiuo metu

tiesiogiai ar netiesiogiai ekonominės migracijos problemos sprendžiamos pagal

kitas strategijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos

Respublikos Vyriausybės

38.1. Valstybės

ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002

m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187, apibrėžtas Lietuvos ekonominės

politikos tikslas – sukurti aplinką plėtoti šalies materialinei ir dvasinei

gerovei, kurią apibendrintai nusako žinių visuomenė, saugi visuomenė ir

konkurencinga ekonomika.

38.2. Lietuvos ūkio

(ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje, kuriai pritarta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin.,

2002, Nr. 60-2424),

– sudėtinėje Valstybės ilgalaikės raidos strategijos dalyje, numatyta plėtoti

žmogaus pasirinkimo galimybes visais jo gyvenimo požiūriais – ekonominiu,

socialiniu, kultūriniu ir politiniu; investuojant į švietimą, lavinimą ir

sveikatos apsaugą, užtikrinti žmogaus galių stiprinimą (žmogaus kapitalą). Tai

turi aprėpti visus šalies gyventojus, sudaryti jiems sąlygas naudoti savo

galias ekonominei ir kūrybinei veiklai, politikai bei visuomeniniam gyvenimui.

Pagal Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikę strategiją kultūros

paveldo tvarkymas atskleidžiant jo pažintinę vertę ir pritaikant jį viešam

naudojimui bei kultūrinės veiklos (kūrybos, sukurtų vertybių sklaidos)

plėtojimas sudaro palankias rekreacinės veiklos sąlygas, gerina socialinę ir

verslo aplinką, kelia gyvenimo kokybę visoje Lietuvoje, mažina menininkų,

kultūros žmonių bei kitų valstybės piliečių emigraciją ir skatina jų grįžtamąją

imigraciją.

38.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu

Nr. 1270 patvirtinta Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa,

ministerijos ir Vyriausybės įstaigos įpareigotos į rengiamus 2006–2008 metų

strateginius veiklos planus įtraukti atitinkamas Nacionalinės Lisabonos

strategijos įgyvendinimo programos priemones ir numatyti jų finansavimą iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų, kitų programų

ir privataus sektoriaus lėšų. Nacionalinės

Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos priemonių įgyvendinimas didins

Lietuvos pramonės ir verslo įmonių konkurencingumą, kuris užtikrins ekonomikos

augimą, padės sukurti daugiau didelės pridėtinės vertės turinčių darbo vietų ir

sėkmingai spręsti socialinius ir emigracijos mažinimo klausimus. Valstybė

įsipareigojo kiekvienam šalies gyventojui, norinčiam ir galinčiam dirbti,

sudaryti galimybes savo darbu užsitikrinti tinkamą gyvenimo lygį; įsipareigota

daugiau rūpintis labiausiai socialiai pažeidžiamais asmenimis, mažinti paskatas

dirbti nelegaliai, skatinti teigiamus ekonominius ir socialinius pokyčius kaimo

vietovėse, plėtoti lanksčias darbo organizavimo ir apmokėjimo formas, tobulinti

profesinio švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą sistemas. Demografinę

būklę gerinančiomis priemonėmis bus siekiama reguliuoti darbo migracijos

srautus, atsižvelgiant į šalies darbo rinkos poreikius ir bendrą ES darbo

migracijos politiką, bus skatinamas pagyvenusių žmonių užimtumas, diegiamos

aktyvumo darbo rinkoje priemonės. Įgyvendinant svarbiausius Nacionalinės

Lisabonos strategijos programos iššūkius: išlaikyti spartų šalies ekonomikos

augimą, didinti pramonės ir verslo konkurencingumą, mažinti struktūrinį

nedarbą, bus siekiama spręsti Lietuvos gyventojų emigracijos problemas ir

šalinti jos priežastis.

38.4. Nacionalinėje

demografinės (gyventojų) politikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1350, numatyta tokia

vizija: Lietuva – visateisė ir lygiavertė ES valstybė narė, išsaugojusi

lietuvių tautos savitumą. Išugdyta pilietinė visuomenė gerbia tautinių mažumų

ir valstybėje gyvenančių užsieniečių visuotinai pripažintas teises ir laisves.

Užkirstas kelias bet kokioms rasinės neapykantos ir ksenofobijos apraiškoms.

Lietuva – bendros ES valstybių narių migracijos procesų valdymo sistemos

dalyvė, plėtoja laisvo asmenų judėjimo principo įgyvendinimo priemones ES valstybių

narių teritorijoje. Migracijos procesų valdymo srityje išsaugota pusiausvyra

tarp pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo pagal tarptautinius

Lietuvos įsipareigojimus ir valstybės nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos

ir gyventojų sveikatos interesų apsaugos. Gerėjant gyvenimui Lietuvoje, mažėja

emigracija, pradeda grįžti anksčiau išvykę gyventojai. Nežymiai daugėja

atvykstančių gyventi į Lietuvą užsieniečių, ypač iš ES valstybių narių. Vykdoma

griežta ne ES valstybių piliečių imigracijos politika. Patikimai saugomos

išorinės ES valstybių narių sienos, aktyvi kova su nelegalia migracija kliudo

atvykti nelegaliems migrantams. Neteisėtai atvykusių ir neteisėtai gyvenančių

Lietuvoje užsieniečių nedaug, jie nekelia pavojaus valstybės nacionaliniam

saugumui, viešajai tvarkai ar gyventojų sveikatai. Sukurtas užsieniečių

registras, geriau administruojami užsieniečių teisinės padėties valstybėje

klausimai.

38.5. Įgyvendinus

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2005–2008 metų priemonių apraše, patvirtintame

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1104

(Žin., 2005, Nr. 126-4491),

nustatytas priemones bus pasiekti tuo pačiu nutarimu patvirtintame Smulkaus ir

vidutinio verslo plėtros iki 2008 metų strateginių krypčių apraše nustatyti

rezultatai: padidės verslumas, verslo efektyvumas ir konkurencingumas; mažos ir

vidutinės įmonės geriau integruosis į pasaulio rinką; padidės tam tikrų

socialinių grupių (neįgaliųjų, moterų, jaunimo) verslumas, mažės jaunimo

emigracija.

39. Lietuvos

Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas „Dėl teisės

aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų

atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2006, Nr. 123-4650) gali

keisti Lietuvos piliečių grįžtamosios imigracijos tendencijas.

Prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažinta daug Lietuvos

Respublikos pilietybės įstatymo (Žin., Nr. 2002, Nr. 95-4087) nuostatų, reguliuojančių dvigubą pilietybę. Po

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais priimtuose

pilietybės santykius reguliuojančiuose įstatymuose buvo apibrėžta, kokie

asmenys yra Lietuvos piliečiai, tačiau

ilgainiui plėstas asmenų, galinčių turėti Lietuvos ir kurios nors kitos

valstybės pilietybę, ratas. Galiausiai asmenų, kurie tuo pačiu metu galėjo būti

ir Lietuvos, ir kitos valstybės piliečiai, ratas išplėstas taip, kad

dviguba pilietybė galėjo tapti ne ypač reta išimtimi, o plačiai paplitusiu

reiškiniu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Lietuvos

pilietis kartu ir kitos valstybės pilietis gali būti tik atskirais įstatymo

nustatytais atvejais; tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti

(atskiri), išimtiniai, o ne paplitę.

40. Tačiau nėra nė

vieno teisės akto, nė vienos strategijos, kuri kryptingai veiktų ekonominę

migraciją, kai emigracija iš Lietuvos vis dar didelė ir duoda ne vien teigiamų

rezultatų.

V. INSTITUCINĖ SANDARA

41. Su migracija susijusius

klausimus pagal kompetenciją sprendžia skirtingos ministerijos, įvairaus

pavaldumo valstybės institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos.

Institucijų kompetencija, susijusi su migracijos politikos įgyvendinimu,

pateikta šios Strategijos priede. Jų institucinė atsakomybė apima migracijos

klausimus plačiąja prasme, įskaitant priemones, skirtas emigracijai mažinti,

santykiams su užsienio lietuviais palaikyti ir emigrantų sugrįžimui skatinti,

taip pat imigracijai reguliuoti. Visų Lietuvos valstybės institucijų ir

organizacijų įgyvendinamas migracijos politikos priemones galima suskirstyti į

dvi grupes

41.1. priemonės, skirtos tiesiogiai migrantams

(emigrantams ir imigrantams) rūpimiems klausimams spręsti (Lietuvos Respublikos

Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos, Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos,

Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos darbo

biržos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos vykdoma politika ir jos įgyvendinimo priemonės);

41.2. priemonės, svarbios visiems Lietuvos

gyventojams, kartu galinčios padėti mažinti emigraciją ar skatinti ekonominius

migrantus sugrįžti (pavyzdžiui, įvairios Finansų ministerijos, Ūkio

ministerijos ir kitų ministerijų įgyvendinamos investicinės ar sektorinių

reformų priemonės).

Punkto

pakeitimai

Nr.

1746,

2009-12-09, Žin., 2009, Nr. 157-7101 (2009-12-31)

42.

Toliau nurodytos institucijos atlieka ne tik skirtingas migracijos politikos

įgyvendinimo funkcijas, bet ir skirtingos apimties darbus, todėl pagal reikšmę

ir įtaką jas būtų labai sunku suskirstyti, nes kiekvienos institucijos

atliekamas darbas yra svarbus tam tikrai sričiai

42.1.

Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisija siekia

puoselėti Lietuvoje ir JAV gyvenančių lietuvių bendravimą, rūpinasi abipuse

parama, dalyvauja formuojant valstybės politiką, skirtą užsienio lietuviams.

Šios komisijos pasiūlymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 2 d.

nutarimu Nr. 134 (Žin., 1998, Nr. 13-321) įsteigtas Lietuvių grįžimo į tėvynę informacijos

centras.

42.2.

Finansų ministerija, turinti teisę teikti pasiūlymus dėl mokesčių

politikos formavimo ir įgyvendinanti valstybės mokesčių politiką, inicijavo

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kurios taip

pat galėtų skatinti Lietuvos gyventojus neišvykti gyventi į užsienį, o jau

dirbančius užsienyje – grįžti į Lietuvą.

42.3.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija analizuoja darbuotojų migracijos

srautus ir siekia juos derinti atsižvelgdama į Lietuvos darbo rinkos poreikius;

koordinuoja demografinės (gyventojų) politikos ir senėjimo pasekmių įveikimo

politikos įgyvendinimą; organizuoja ir koordinuoja darbuotojų migrantų

socialinės apsaugos nuostatų įgyvendinimą; užtikrina institucijų, tiesiogiai

įgyvendinančių darbuotojų migrantų socialinės apsaugos nuostatas, darbą, rengia

šių institucijų darbui reikalingus dokumentus ir aprūpina jais šias

institucijas, organizuoja sprendimų derinimą tarp atitinkamų institucijų;

koordinuoja reglamentuojamų profesijų, įgytų EEE ir Šveicarijoje, pripažinimą

Lietuvoje; sudaro kompetentingų institucijų ir reglamentuojamų profesijų

sąrašą; išduoda atitinkamus dokumentus į EEE valstybes ar Šveicariją

išvykstantiems dirbti EEE valstybių ar Šveicarijos piliečiams tais atvejais,

kai jie nori verstis reglamentuojama profesija ar profesine veikla.

Vyrauja

emigracija į ES valstybes nares. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija –

pagrindinė institucija, koordinuojanti šią sritį ES sąlygomis, – pasitelkdama

kitas ministerijas ir įstaigas, atsako už laisvo darbuotojų judėjimo nuostatų

įgyvendinimą.

42.4.

Sveikatos apsaugos ministerija siekia mažinti išvykstančiųjų medicinos

darbuotojų. Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. V-718

(Žin., 2004, Nr. 160-5860) patvirtinta Sveikatos priežiūros

reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo strategija, kurios vizijoje numatyta,

kad gerėjant bendrai valstybės ekonominei situacijai ir plėtojantis Europos

Sąjungos integracijos procesams, pagerės sveikatos priežiūros sistemos

finansavimas, medicinos technikos atnaujinimas ir medikų darbo sąlygos, padidės

jų darbo užmokestis. Sveikatos apsaugos ministerijos 2006–2008 metų

sutrumpintame strateginiame veiklos plane, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2006 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 132 (Žin., 2006, Nr. 21-683), medicinos darbuotojų darbo užmokesčio

didinimas – viena iš keturių prioritetinių veiklos sričių. Kita priemonė,

stabdanti specialistų išvykimą, – jų darbo sąlygų gerinimas įgyvendinant

Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategiją,

patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 29 d. nutarimu

Nr. 647 (Žin., 2006, Nr. 74-2827). Šios priemonės numatytos ir Sveikatos

priežiūros reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo strategijos įgyvendinimo

2005–2011 metų veiksmų plane, patvirtintame sveikatos apsaugos ministro 2004 m.

spalio 15 d. įsakymu Nr. V-718.

42.5.

Švietimo ir mokslo ministerija nustato išsimokslinimo pripažinimo principus

ir pagal tarptautinius susitarimus teikia užsienyje gyvenantiems lietuviams

valstybės paramą švietimo srityse. Švietimo ir mokslo ministerija daug dėmesio

skiria suaugusiųjų tęstiniam mokymui(si). Mokymosi galimybės ir prieinamumas

visiems to norintiems šalies suaugusiems gyventojams užtikrinamas pagal

Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją, patvirtintą švietimo ir mokslo

ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu

Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957): kuriama teisinė bazė, didinanti

mokymosi visą gyvenimą galimybes, gerinamas mokymosi prieinamumas, didinama

neformaliojo švietimo programų pasiūla. Tokia mokymosi visą gyvenimą sąlygų

plėtra skatina prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių, teikia

ekonominę naudą ir visai visuomenei, ir pavieniams jos nariams.

Švietimo

ir mokslo ministerija remia išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų,

vaikaičių, provaikaičių studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, supažindina

užsienio lietuvių bendruomenes su studijų sąlygomis ir galimybėmis Lietuvos

aukštosiose mokyklose, teikia metodinę ir organizacinę paramą lituanistiniam

švietimui užsienyje, skatina užsienyje dirbančių Lietuvos mokslininkų

bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis (aukštosiomis

mokyklomis, mokslinių tyrimų institutais, aukštųjų technologijų įmonėmis,

kitais).

42.6. Ūkio ministerija įgyvendina Lietuvos ūkio

plėtros politiką ir ilgalaikę strategiją, numatančią šalies ūkio sektorių plėtojimo

perspektyvas ir nustatančią prioritetus, skirtus sparčiam Lietuvos ekonomikos

augimui ir konkurencingumui pasaulinėje rinkoje užtikrinti. Ūkio ministerija

atsakinga už Lisabonos strategijos įgyvendinimo koordinavimą Lietuvoje ir

ryšius su ES institucijomis Lisabonos strategijos klausimais. Lisabonos

strategija įgyvendinama siekiant spartaus ekonominio augimo, ūkio

konkurencingumo didinimo, užimtumo ir investicijų į žmogiškąjį kapitalą

skatinimo. Šie veiksniai netiesiogiai gali padėti Lietuvos gyventojams

apsispręsti pasilikti ir kurtis ekonomiškai stiprėjančioje Lietuvoje.

42.7.

Užsienio reikalų ministerijai tenka svarbus vaidmuo palaikant ryšius su

užsienio lietuviais ir sprendžiant jų problemas per diplomatinę ir konsulinę

tarnybą. 2006 metų vasarį Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos

departamento iniciatyva surinkta informacija apie migracijos politikos

formavimą ir įgyvendinimą ES valstybėse narėse. Daugelyje ES valstybių narių

migracijos politika dažniausiai suprantama kaip imigracijos politika, taigi ja

rūpinasi tų valstybių vidaus reikalų ministerijos, kurių struktūroje yra

migracijos tarnybos ar departamentai. Išeivijos politika ir santykių su

tautiečiais palaikymas daugelyje ES valstybių narių patikėtas užsienio reikalų

ministerijoms. Laisvo darbo jėgos judėjimo ES klausimus daugiausiai kuruoja

socialinių reikalų ar darbo ministerijos.

Užsienio

reikalų ministerija teikia informaciją norintiesiems sugrįžti, siunčia

grįžtančiuosius į institucijas, sprendžiančias pilietybės, pensijų persivedimo,

socialinių garantijų, turto susigrąžinimo, būsto įsigijimo ir kitus klausimus,

teikia pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimų, padedančių

užsienio lietuviams integruotis į Lietuvos gyvenimą.

42.8.

Vidaus reikalų ministerija organizuoja valstybinį migracijos reguliavimą, pagal

kompetenciją įgyvendina vizų ir imigracijos, prieglobsčio ir Lietuvos

pilietybės procedūrų, asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų,

kelionės dokumentų, leidimų gyventi Lietuvoje ir kitų dokumentų išdavimo ir

apskaitos, gyvenamosios vietos deklaravimo ir laisvo asmenų judėjimo srities

valstybės politiką. Savo sprendimus migracijos klausimais ministerija

įgyvendina per Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos,

Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos

departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos.

42.9. Migracijos

departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos rengia projektus Lietuvos

įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos pilietybės,

gyvenamosios vietos deklaravimo (nuo 2007 m. liepos 1 d. funkciją perima

savivaldybės); asmens dokumentų išdavimo, vizų, užsieniečių teisinės padėties

ir prieglobsčio suteikimo klausimus; nagrinėja dokumentus Lietuvos vizai gauti

ar panaikinti, priima sprendimus šiais klausimais ir išduoda ar panaikina

Lietuvos vizas; nagrinėja užsieniečių prašymus išduoti leidimą laikinai ar

nuolat gyventi Lietuvoje ir priima sprendimus šiais klausimais; nagrinėja

teritorinių policijos įstaigų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos

struktūrinių padalinių pateiktus dokumentus dėl užsieniečių išsiuntimo iš

Lietuvos ir grąžinimo į užsienio valstybę, priima sprendimus šiais klausimais;

analizuoja nelegalios migracijos priežastis ir kartu su Valstybės sienos

apsaugos tarnyba ir Policijos departamentu vykdo nelegalios migracijos

prevenciją. Migracijos departamentas taip pat nagrinėja asmenų, gyvenančių

užsienio valstybėse, dokumentus dėl Lietuvos pilietybės ir priima sprendimus,

nagrinėja Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienio valstybėse, dokumentus dėl

paso išdavimo, keitimo ir priima sprendimus šiais klausimais.

42.10. (neteko galios).

42.11.

Kultūros ministerija ir Užsienio reikalų ministerija pagal kompetenciją

kaupia medžiagą apie užsienio lietuvių gyvenimą, analizuoja lietuvių išeivijos

raidą ir jos pokyčius; rengia ir įgyvendina užsienio lietuvių tautinio tapatumo

išsaugojimo programas; rengia ir teikia informaciją užsienio lietuviams, jų

bendruomenėms, organizacijoms apie Lietuvoje vykstančius procesus; palaiko

ryšius ir bendradarbiauja su užsienio lietuviais, jų bendruomenėmis,

organizacijomis, kultūros ir švietimo įstaigomis, jas remia; stebi ir rūpinasi,

kad būtų laikomasi tarptautinių sutarčių dėl lietuvių tautinių mažumų,

gyvenančių užsienyje, ir tautinių mažumų, gyvenančių Lietuvoje; pagal

kompetenciją organizuoja Lietuvos ir tarptautines konferencijas, parodas,

konkursus, simpoziumus, kitus renginius; organizuoja spaudinių, susijusių su

tautinių santykių, tautinių mažumų, lietuvių etninių žemių ir užsienio lietuvių

problemomis, leidybą.

42.12. Lietuvos

darbo birža organizuoja ir teikia bedarbiams ir ieškantiems darbo asmenims

(tarp jų ir ES valstybių narių piliečiams) paslaugas bei paramą, organizuoja

darbo rinkos politikos priemones, remiančias jų užimtumą ir teisės į darbą

įgyvendinimą. Informacijos apie laisvas darbo vietas gali kreiptis visi – tiek

užsienyje, tiek Lietuvoje gyvenantys Lietuvos piliečiai. Lietuvos darbo birža

skiria ir padeda persivesti bedarbio pašalpą asmenims, legaliai dirbusiems ES

valstybėse narėse ir turintiems teisę gauti bedarbio pašalpą, išduoda leidimus

dirbti trečiųjų valstybių piliečiams.

42.13.

Prie Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtas Studijų kokybės vertinimo

centras kuria palankias laisvo asmenų judėjimo sąlygas, vertindamas kvalifikacijas,

susijusias su aukštuoju mokslu, akademiniais, profesiniais ir kitais tikslais,

informuodamas fizinius ir juridinius asmenis apie kvalifikacijų įvertinimo bei

pripažinimo galimybes Lietuvoje ir užsienyje. Studijų kokybės vertinimo centras

vertina užsienyje įgytas kvalifikacijas, susijusias su aukštuoju mokslu, ir

nustato, ar jos atitinka Lietuvoje suteikiamas vidurinio arba aukštojo mokslo

kvalifikacijas; organizuoja kvalifikacinius egzaminus asmenims, siekiantiems

užsienyje įgytų kvalifikacijų akademinio pripažinimo Lietuvoje; konsultuoja ir

teikia pasiūlymus kompetentingoms institucijoms ar darbdaviams, atliekantiems

užsienyje įgytų kvalifikacijų profesinį pripažinimą; konsultuoja Lietuvos

aukštąsias mokyklas dalinių studijų įskaitymo klausimais.

42.14.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba

įgyvendina ES teisės aktus, tarptautines sutartis ir susitarimus su kitų

valstybių institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis socialinės apsaugos

klausimais, Lietuvos įstatymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius

valstybinį socialinį draudimą ir valstybinio socialinio draudimo išmokų

migruojantiems asmenims skyrimą ir mokėjimą.

42.15. Statistikos departamentas skelbia duomenis apie oficialią migraciją, siekia nustatyti ir

neoficialiąją, rengti daugiau analitinės informacijos apie migracijos procesus,

emigrantų demografines, socialines ir ekonomines charakteristikas. Skelbiamą

informaciją gerai vertina Eurostatas ir kitos su migracija ar statistika

susijusios institucijos. Fiksuoti oficialią migraciją nelengva, daugeliui

Europos ir kitų pasaulio valstybių tai vis dar didelė problema. Taigi parengtas

ir derinamas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl

Bendrijos migracijos ir tarptautinės apsaugos statistikos.

Pagal

parengtą neoficialios migracijos vertinimo metodiką Statistikos departamentas

atlieka tyrimus, siekdamas apskaičiuoti neoficialios emigracijos srautus.

Statistikos

departamentas atlieka visuotinius gyventojų surašymus, kurie yra vienintelis

patikimas būdas, kaip patikslinti anksčiau fiksuotus migracijos srautus,

nustatyti Lietuvos gyventojų skaičių ir parengti gyventojų prognozes.

42.16.

Tarptautinė migracijos organizacija – tarptautinė tarpvyriausybinė

organizacija, kuri siekia paveikti migracijos procesus taip, kad jie būtų

naudingi tiek migrantams, tiek visuomenei. Veikdama kartu su partneriais, ji

ieško atsakų į naujus migracijos iššūkius; didina visuomenės supratimą apie

migracijos keliamas problemas ir teikiamas galimybes; skatina ekonominę ir

socialinę valstybių plėtrą per migraciją; teikia pagalbą sunkioje padėtyje

atsidūrusiems migrantams.

42.17.

Nevyriausybinės organizacijos ir neformalūs judėjimai dalyvauja formuojant valstybės emigracijos politiką ir (arba)

atstovauja užsienio lietuvių interesams. Svarbiausios jų

42.17.1. Pasaulio lietuvių bendruomenė skatina

gerbti savitą lietuvių kultūrą ir puoselėti tautinį tapatumą užsienyje ir

Lietuvoje, visus lietuvius puoselėti šeimoje lietuviškas vertybes, mokyti

vaikus ir vaikaičius lietuvių kalbos, supažindinti šeimos narius su savosios

tėvynės kultūra, istorija, skiepyti lietuvybės dvasią ir meilę Lietuvai, kurti

ir išlaikyti bendruomeninius centrus kraštų lietuvių bendruomenėse, taip pat

lietuvius grįžti į tėvynę;

42.17.2.

viešoji įstaiga Pilietinės visuomenės institutas skatina pilietines iniciatyvas

ir stiprina visuomenės pilietiškumą, analizuoja viešąją politiką, gina

pilietinės visuomenės idėją viešajame gyvenime;

42.17.3.

viešoji įstaiga Lietuvių išeivijos institutas tiria užsienio lietuvių

bendruomenių pasaulyje atsiradimo, išeivijos kultūrinės, politinės ir

visuomeninės veiklos problemas, rengia išeivijos istorijos ir palikimo studijų

programas, leidžia knygas ir periodinius leidinius, plėtoja kitokią veiklą;

42.17.4.

(neteko galios).

42.17.5.

Užsienio lietuvių mokslo forumas – neformalus, atviras, nepriklausomas klubas,

stebintis ir analizuojantis procesus Lietuvos akademinėje ir technologijų

verslo aplinkoje, informuojantis iš Lietuvos išvykusius mokslininkus, aukštųjų

technologijų specialistus.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1746,

2009-12-09, Žin., 2009, Nr. 157-7101 (2009-12-31)

VI. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ

43. Apibendrinant įvairių tyrimų rezultatus, ekspertų

nuomones, vertinimus, statistinę informaciją ir duomenų šaltinius,

atsižvelgiant į emigracijos, imigracijos ir grįžtamosios imigracijos poveikį

visuomenei ir individui, galima suformuluoti toliau nurodytas ekonominės

migracijos, kaip kompleksinio proceso, stiprybes, silpnybes, galimybes ir

grėsmes.

44. Stiprybės

44.1.

legalus darbas ES valstybėse narėse;

44.2.

darbo užmokesčio didėjimas;

44.3.

gerėjančios darbo sąlygos;

44.4.

pajamų sugrįžimas į Lietuvą;

44.5.

socialinių išmokų poreikio mažėjimas;

44.6.

naujos darbuotojų ekonominio skatinimo galimybės Lietuvoje;

44.7.

aukšta darbo jėgos kvalifikacija;

44.8.

trūkstamų profesijų specialistų iš trečiųjų valstybių įdarbinimas;

44.9.

platus profesinio mokymo įstaigų tinklas;

44.10.

platus ir gerai koordinuojamas įdarbinimo tarnybų (darbo biržų) tinklas;

44.11.

tėvynės, namų, artimųjų, draugų ilgesys, skatinantis grįžti į Lietuvą;

44.12.

pažįstama ekonominė, socialinė ir kultūrinė infrastruktūra Lietuvoje;

44.13.

investicijos į žmogiškųjų išteklių ugdymą, naujų technologijų diegimą.

45. Silpnybės

45.1. vienas

mažiausių ES darbo užmokestis;

45.2. aktyvi kvalifikuotos darbo jėgos, ypač jaunimo,

emigracija;

45.3. ilgalaikiai bedarbiai, ekonomiškai neaktyvūs

gyventojai;

45.4. tam tikri sunkumai, susiję su verslo pradžia;

45.5. per mažai skatinamas jaunimo verslumas;

45.6. nepakankamai plėtojamos socialiai atsakingo

verslo priemonės;

45.7. neoficialus užimtumas ir neoficialus darbo

užmokestis;

45.8. profesinio rengimo struktūra, neatitinkanti

darbo rinkos poreikių;

45.9. mažai kvalifikaciją tobulinančių darbuotojų,

stokojančių motyvacijos arba galimybių;

45.10. personalo valdymo tradicijų stoka;

45.11. nepakankamas socialinis dialogas tarp

darbuotojų ir darbdavių;

45.12. informacijos užsienyje apie Lietuvoje turimas

teises ir pokyčius stoka;

45.13. emigrantams skirtos informacijos apie

socialines-ekonomines garantijas ir galimybes Lietuvoje stoka;

45.14. aktualios informacijos užsienyje apie Lietuvą

plačiąja prasme stoka;

45.15. nepažįstamos socialinės-kultūrinės

infrastruktūros keliami integracijos priimančioje valstybėje sunkumai;

45.16. emigrantų susvetimėjimas tėvynės politiniams,

socialiniams ir ekonominiams procesams;

45.17. vientisos migrantų integracijos Lietuvoje

politikos nebuvimas;

45.18. nekoordinuojami veiksmai ir priemonės,

reguliuojantys migracijos procesus.

46.

Galimybės

46.1. užsienyje

įgyjamas geros kokybės išsilavinimas ir plati patirtis;

46.2. darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams

kūrimas;

46.3. naujų technologijų diegimas

ir inovacijos, skatinantys žinioms imlaus verslo plėtrą;

46.4. darbuotojų iš trečiųjų valstybių pasitelkimas

atsižvelgiant į grįžtančios emigravusios vietinės darbo jėgos srautus ir

teikiant pirmenybę ES piliečiams;

46.5. ES darbo jėgos naudojimo paprastumas;

46.6. verslo plėtros skatinimas;

46.7. darbo sąlygų ir gyvenimo kokybės gerėjimas;

46.8. užsienyje dirbančių specialistų sugrįžimas į

Lietuvą dirbti ir gyventi;

46.9. darbo našumo augimas;

46.10. augančių ir stiprėjančių nevyriausybinių

organizacijų kuriami valstybės institucijų ir migrantų informacijos tiltai;

46.11. socialinių

garantijų, įgytų užsienyje, išsaugojimas;

46.12. naudojimasis

kitų ES valstybių narių patirtimi, kaip integruoti į visuomenę asmenis iš

trečiųjų valstybių.

47. Grėsmės

47.1. sumenkęs Lietuvos intelektinis potencialas;

47.2. technologinės pažangos, mokslo raidos lėtėjimas,

Lietuvos mokslo standartų mažėjimas;

47.3. Lietuvos tolesnės ekonominės plėtros lėtėjimas,

bendrojo vidaus produkto mažėjimas;

47.4. nepakankami gebėjimai naudotis ES paramos

fondais;

47.5. užsienio investicijų į Lietuvos ūkį mažėjimas;

47.6. tam tikrų sričių verslo plėtros stabdymas;

47.7. neprognozuojami sutrikusios darbo rinkos

pasiūlos ir paklausos pusiausvyros praradimai;

47.8. darbo jėgos stoka tam tikruose ūkio sektoriuose;

47.9. darbo intensyvinimas Lietuvoje;

47.10. mobilumo šalies viduje nykimas;

47.11. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto,

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir savivaldybių biudžetų

nuostoliai;

47.12. šešėlinės darbo rinkos plėtra galbūt trečiųjų

valstybių piliečių sąskaita;

47.13. investicijų į žmones praradimas;

47.14. laikinos darbo emigracijos tapimas nuolatine,

emigravusiųjų pasilikimas užsienio valstybėse ilgiau nei tikėtasi prieš

išvykstant;

47.15. silpnėjantys emigrantų ryšiai su tėvyne ir jos

visuomene, o kartu – perspektyvos vėl į ją grįžti;

47.16. socialinė poliarizacija;

47.17. ribotas darbo užmokesčio augimas dėl pigesnės

darbo jėgos pasiūlos iš trečiųjų valstybių;

47.18. socialinė nelegalių darbuotojų atskirtis ir

našta Lietuvai (užsienyje nelegaliai dirbę asmenys neįgis socialinių garantijų

užsienyje, o Lietuvoje galės pretenduoti tik į socialinę paramą);

47.19. kultūrinių getų formavimasis;

47.20. Lietuvos kultūros ir lietuvių kalbos nykimas;

47.21. imigrantų ir grįžtančiųjų imigrantų

priešiškumas iš užsienio atvykusiai darbo jėgai;

47.22. nenuoseklūs ir galbūt žalingi institucijų

veiksmai, susiję su ekonominės migracijos procesų reguliavimu.

48. Apibendrinus atliktą stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių

analizę, daroma išvada, kad migracija – tiek teigiamas, tiek neigiamas

reiškinys. Užsienyje įgyjamas išsilavinimas ir žinios, grįžtančios pajamos,

investicijos, tarpkultūrinė gyvenimo ir darbo patirtis, užsienio kalbų žinios

skatina šalies plėtrą, gerina ekonomikos ir gyvenimo sąlygas. Antra vertus,

Lietuva – nedidelė valstybė, jeigu joje mažės gyventojų ir didės emigracija,

menkės Lietuvos intelektinis potencialas, bus prarandamos investicijos į

žmones, lėtės technologinė pažanga, mokslo raida ir ekonomikos plėtra, kai kur

ims stigti darbo jėgos. Be to, ims nykti Lietuvos kultūra ir lietuvių kalba,

kils įvairių socialinių problemų, spartės socialinė poliarizacija.

Kad tinkamai būtų pasinaudota šio sudėtingo proceso

teikiamomis galimybėmis ir išvengta tam tikrų pavojų, būtina jį reguliuoti,

neužmirštant, kad jis – ilgalaikis ir kintantis.

VII. VIZIJA, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

49. Lietuvos pozicijoje laisvo asmenų judėjimo

klausimu, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 8 d.

rezoliucija Nr. 6, pabrėžta, kad Lietuvos piliečiams turi būti užtikrintos

tokios pat teisės kaip ir kitų ES valstybių narių piliečiams laisvai judėti ir

įsidarbinti visose ES valstybėse narėse. Darbuotojai iš trečiųjų valstybių

Lietuvos darbo rinkoje turi būti pasitelkiami tik tuose sektoriuose, kuriuose

stokojama vietinės ir kitų ES valstybių narių darbo jėgos, o tai riboja įmonių

veiklos galimybes, ir ribotam darbo sutarčių laikotarpiui, atsižvelgiant į

grįžtančios emigravusios vietinės darbo jėgos srautus. Ypač daug dėmesio bus

skiriama ketinančių vykti ir jau išvykusių į kitas ES valstybes nares Lietuvos

gyventojų informavimui apie grįžimo į Lietuvą galimybes ir aplinkybes. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į įvairų Lietuvos visuomenės požiūrį į

darbo migraciją, sieks šalinti neigiamas migracijos pasekmes verslui ir

darbuotojams, gerinti savo piliečių darbo ir gyvenimo kokybę.

50. Esama demografinė būklė ir jos keliamos problemos

darbo rinkoje skatins konkuruoti dėl darbo jėgos, ypač kvalifikuotos, tiek iš

ES, tiek iš trečiųjų valstybių. Taigi Lietuva, formuodama migracijos politiką,

turi atsižvelgti į konkurenciją ir kaimyninių valstybių darbo rinkose

vykstančius procesus, numatyti galimus pokyčius. Kad būtų išlaikyta Lietuvos

darbo rinkoje pusiausvyra, bus ieškoma galimų darbo jėgos šaltinių – skatinamas

vidinis darbo jėgos mobilumas, siekiama palaikyti ryšius su išvykusiais dirbti

į užsienį Lietuvos gyventojais ir juos susigrąžinti, nustatoma, kiek reikia

darbo jėgos iš trečiųjų valstybių. Siekiant reguliuoti ekonominę emigraciją

skatinančius veiksnius, migracijos procesai bus stebimi ir veikiami, nustatomos

prioritetinės darbuotojų grupės ir sektoriai, jaunimo, ypač turinčio aukštąjį

išsilavinimą, aukštos kvalifikacijos ir kitų specialistų emigracijos mastas ir

priežastys.

51. Žmogiškųjų išteklių klausimas bus vienas

svarbiausių sprendžiant ekonomikos, pramonės gyvybingumo ir efektyvios darbo

jėgos rengimo problemas. Ekonominės migracijos mastą padės mažinti sėkmingai

sprendžiamos socialinės-ekonominės, švietimo ir gamybos sąveikos problemos,

teisingai paskirstomi žmogiškieji ištekliai. Bus tinkamai įvertintas ir

profesinis mokymas, skatinamas žmonių gebėjimas kurti naujoves, imtis verslo.

Švietimo sistemos reforma atlieps darbo rinkos poreikius. Bus tobulinama mokslo

ir studijų sistema, kuri reaguos į valstybės ilgalaikės plėtros reikmes, rengs

pakankamai aukštos kvalifikacijos specialistų, atitinkančių modernios pramonės

ir verslo poreikius bei pasiūlą. Mokslo darbuotojai ir studentai bus plačiau

įtraukiami į pramonės ir ūkio problemų sprendimą. Bus plėtojamos modernios

informacinės bei komunikacijos technologijos, leisiančios efektyviai naudoti

darbo jėgą. Bus nustatytos ūkio šakos, kuriose reikia daugiausia kvalifikuotų specialistų, numatyta investuoti į jų

rengimą. Bus atkreiptas dėmesys į konkurencingų, gerai apmokamų darbo vietų

perspektyvas, visokeriopai didinamas darbo rinkos lankstumas, nustatyti

prioritetai. Bus skatinamos darbdavių iniciatyvos gerinti darbo sąlygas,

derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas, kitos socialinės iniciatyvos. Tai

prisidės prie valstybės gebėjimo konkuruoti tarptautiniu mastu ir siekimo

didinti gyventojų pajamas. Visiems šiems veiksmams įgyvendinti bus skatinama

pasinaudoti ir Europos socialinio fondo lėšomis.

52. Migraciją lemia socialiniai, ekonominiai,

kultūriniai veiksniai, šeimos aplinkybės, tačiau labiausiai – ekonominės

priežastys. Taigi emigrantus grįžti gali skatinti tokia valstybės politika,

kuri didintų ekonominę gerovę ir spręstų svarbiausias tam tikrų sektorių

(švietimo, sveikatos apsaugos, mokslo, verslo ir kitų) problemas. Tokia

politika svarbi visiems Lietuvos gyventojams: pasilikusiems, emigravusiems,

sugrįžusiems.

53. Valstybė imsis priemonių, skirtų informacijos apie

migracijos problemas ir grįžimo galimybes prieinamumui bei kokybei gerinti,

siekdama užtikrinti sugrįžusių asmenų teises į valstybės teikiamas gėrybes;

atsižvelgdama į grįžtančiųjų srautus, reguliuoti darbo jėgos imigraciją ir

numatyti imigrantų integracijos į Lietuvos visuomenę ir darbo rinką priemones.

54. Formuojama imigracijos politika reguliuos

imigraciją, kompensuos vietinės darbo jėgos stoką, analizuos ES ir kaimyninių

valstybių teikiamas galimybes (prioritetas – ES valstybėms narėms, taip pat ir

naujosioms – Rumunijai ir Bulgarijai). Bus nustatyti ekonominės imigracijos į

Lietuvą iš trečiųjų valstybių geografiniai prioritetai, atsižvelgiant į rytinių

ES kaimynių (Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos) ir Pietų Kaukazo valstybių darbo

rinkų, socialinę būklę ir Lietuvos, kaip priimančios valstybės, patrauklumą

minėtoms valstybėms. Imigracijai reguliuoti numatoma naudoti įvairius

mechanizmus (tarptautinės (dvišalės) sutartys, personalo nuoma, įdarbinimo

agentūrų paslaugos ir kita). Bus nustatytos konkrečios imigracijos valdymo

priemonės: leidimų sistema, šeimų susijungimo procedūros, vystymosi pagalbos

panaudojimas, imigrantų integracija, vietinis eismas per išorinę ES sieną, vizų

režimo palengvinimai, Naujosios kaimynystės politika ir kita.

55. Ekonominė migracija aktualiausia darbo rinkos

politikos bei migrantų socialinės apsaugos sričiai, už kurią atsako Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija. Taigi ši ministerija turėtų koordinuoti

ekonominės migracijos reguliavimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš įvairių suinteresuotų

institucijų atstovų bei socialinių partnerių sudarys Ekonominės migracijos

reikalų komisiją.

56. Visa tai ne tik mažins ekonominę emigraciją, bet

ir skatins ekonominius emigrantus grįžti į Lietuvą ir kurti čia savo gyvenimą,

taip pat kryptingai telktis kitų valstybių darbo išteklius. Taip bus svariai

prisidedama prie Valstybės ilgalaikės strategijos įgyvendinimo. Priimami

sprendimai ekonominės migracijos klausimais bus susieti su valstybės

politiniais kitų sričių tikslais ir prioritetais – vykdant šios Strategijos

įgyvendinimo priemones, bus atsižvelgta į Lietuvos užsibrėžtus politinius

tikslus, susijusius su ES kaimynystės politika, vidaus ir teisingumo reikalais,

plėtros pagalba ir sienų valdymu.

57. Išanalizavus esamą padėtį, galima daryti išvadą,

kad valstybės politika, skirta Lietuvos emigracijos problemoms spręsti, turi

kompleksiškai siekti šio strateginio tikslo – kad spartaus ekonominio augimo

sąlygomis Lietuvoje nepristigtų darbo jėgos ir būtų išvengta neigiamų

migracijos pasekmių. Šiuo tikslu numatoma

57.1. siekti patenkinti Lietuvos darbo rinkos

poreikius;

57.2. skatinti ekonominius migrantus grįžti į tėvynę.

58. Numatomi šie uždaviniai

58.1. parengti ilgalaikes ekonominės migracijos

reguliavimo priemones;

58.2. reguliuoti ekonominę emigraciją skatinančius

veiksnius, siekiant užtikrinti darbo rinkos pasiūlos atitiktį paklausai;

58.3. palaikyti glaudžius ryšius su užsienyje

gyvenančiais Lietuvos ekonominiais migrantais ir bendradarbiauti su

veikiančiomis lietuvių organizacijomis;

58.4. telkti darbuotojus iš trečiųjų valstybių,

atsižvelgiant į grįžtančios emigravusios vietinės darbo jėgos srautus ir

teikiant pirmenybę ES piliečiams;

58.5. užtikrinti efektyvų

institucijų bendradarbiavimą ekonominės migracijos klausimais.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

59. Kol bus įgyvendinama ši Strategija (2007–2012

metais), kas dveji metai Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtins jos

įgyvendinimo priemonių planą.

60.

Šios Strategijos vertinimo kriterijai bus Lietuvos gyventojų ir Lietuvos

piliečių migracijos saldo atsižvelgiant į oficialius ir neoficialius duomenis,

nustatytas remiantis Statistikos departamento optimistine prognoze. Dabartinė

reikšmė (2005 metais) – 32,2 tūkst. neigiamas Lietuvos gyventojų migracijos

saldo ir 32 tūkst. neigiamas Lietuvos piliečių migracijos saldo, o siektina reikšmė (2012 metais) – 0, t.y. būklė, kai

emigracijos ir imigracijos srautai vieni kitus kompensuoja. Taip pat bus

vertinamas Lietuvos darbo jėgos aktyvumas: dabartinė reikšmė (2006 metais) –

67,4 procento; siektina reikšmė (2012 metais) – 73 procentai.

61. Koordinuojanti institucija stebės, kaip vykdomos

šios Strategijos įgyvendinimo priemonės. Vykdant numatytas šios Strategijos

įgyvendinimo priemones, bus bendradarbiaujama, ypač formuojant imigracijos

politiką, su Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitetu,

konsultuojamasi ir bendradarbiaujama su socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis, Pasaulio

lietuvių bendruomene ir kitomis suinteresuotomis institucijomis bei

organizacijomis.

––––––––––––––––

Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos

priedas

Institucijų kompetencija,

susijusi su migracijos politikos įgyvendinimu

Institucija, nevyriausybinė organizacija

Atsakomybė (tiesioginė ir netiesioginė)

Lietuvos Respublikos Seimo

ir JAV lietuvių bendruomenės komisija

Lietuvoje

ir JAV gyvenančių lietuvių bendravimo puoselėjimas;

dalyvavimas

formuojant valstybės politiką, skirtą užsienio lietuviams

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija ir įstaigos prie ministerijos

darbuotojų

migracijos srautų analizė ir reguliavimas pagal Lietuvos darbo rinkos

poreikius;

demografinės

(gyventojų) politikos ir senėjimo pasekmių įveikimo politikos įgyvendinimo

koordinavimas;

darbuotojų

migrantų socialinės apsaugos nuostatų įgyvendinimo organizavimas, užtikrinimas

ir koordinavimas;

reglamentuojamų

profesijų, įgytų Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijoje,

pripažinimo Lietuvoje koordinavimas;

laisvo

darbuotojų judėjimo procesų stebėjimas, analizė, informavimas ir užtikrinimo

koordinavimas;

dvišalių

migrantų socialinės apsaugos ir darbo migracijos sutarčių rengimas, sudarymas

ir įgyvendinimo koordinavimas;

Europos

užimtumo tarnybų tinklo Lietuvoje veiklos užtikrinimas.

Lietuvos darbo birža

paslaugų

ir paramos teikimas bedarbiams ir ieškantiems darbo asmenims;

informavimas

apie laisvas darbo vietas;

bedarbio

pašalpos asmenims, legaliai dirbusiems ES valstybėse ir turintiems teisę

gauti bedarbio pašalpą, skyrimas ir pagalba ją persivedant;

leidimų

dirbti trečiųjų valstybių piliečiams išdavimas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

Užsienio išmokų tarnyba

ES

socialinės apsaugos srities teisės aktų, tarptautinių sutarčių ir susitarimų

su kitų valstybių institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis

įgyvendinimas;

Lietuvos

įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinį socialinį draudimą

ir valstybinio socialinio draudimo išmokų migruojantiems asmenims skyrimą ir

mokėjimą, įgyvendinimas

Užsienio reikalų

ministerija

ryšių su užsienio lietuviais palaikymas ir jų

problemų sprendimas per diplomatinę ir konsulinę tarnybą;

medžiagos apie užsienio lietuvių gyvenimą kaupimas;

lietuvių išeivijos raidos ir jos pokyčių

analizavimas;

užsienio lietuvių tautinio tapatumo išsaugojimo

programų rengimas ir įgyvendinimas;

informacijos užsienio lietuviams ir jų bendruomenėms

apie Lietuvoje vykstančius procesus rengimas;

ryšių palaikymas ir bendradarbiavimas su užsienio

lietuviais, jų bendruomenėmis, organizacijomis, kultūros ir švietimo

įstaigomis, jų rėmimas;

stebėjimas, kad būtų laikomasi tarptautinių sutarčių

dėl lietuvių tautinių mažumų, gyvenančių užsienyje;

konferencijų, parodų, konkursų ir kitų renginių

organizavimas;

spaudinių, susijusių su tautinių santykių, lietuvių

etninių žemių ir užsienio lietuvių problemomis, leidybos organizavimas;

informacijos norintiesiems sugrįžti teikimas;

grįžtančiųjų siuntimas į institucijas,

sprendžiančias pilietybės, pensijų persivedimo, socialinių garantijų, turto

susigrąžinimo, būsto įsigijimo ir kitus klausimus;

pasiūlymų dėl įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimų,

padedančių užsienio lietuviams integruotis į Lietuvos gyvenimą, teikimas;

kasdienės informacijos apie Lietuvos politines,

kultūrines ir sporto aktualijas siuntimas užsienio lietuvių žiniasklaidai,

organizacijoms ir pavieniams asmenims;

stažuočių ir mokymosi visą gyvenimą programos

užsienio lietuviams parengimas ir įgyvendinimas

Vidaus reikalų ministerija

ir įstaigos prie ministerijos

valstybinio

migracijos reguliavimo organizavimas;

projektų,

reglamentuojančių vizų ir imigracijos, prieglobsčio, išsiuntimo ir Lietuvos

pilietybės procedūras, rengimas ir įgyvendinimas;

nelegalios

migracijos prevencija ir kontrolė;

teisės

aktų laisvo asmenų judėjimo klausimais projektų rengimas ir įgyvendinimas

Švietimo ir mokslo

ministerija ir įstaigos prie ministerijos

išsilavinimo pripažinimo principų formavimas;

valstybės paramos teikimas išeivijai

ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams

švietimo ir studijų srityse pagal tarptautinius susitarimus;

mokymosi prieinamumo gerinimas, neformaliojo

švietimo programų pasiūlos didinimas;

išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių

vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijų

Lietuvos aukštosiose mokyklose rėmimas;

užsienio lietuvių bendruomenių supažindinimas su

studijų sąlygomis ir galimybėmis Lietuvos aukštosiose mokyklose;

metodinės ir organizacinės paramos lituanistiniam

švietimui užsienyje teikimas;

užsienyje dirbančių Lietuvos mokslininkų

bendradarbiavimo su Lietuvos mokslo centrais (aukštosiomis mokyklomis,

mokslinių tyrimų institutais, aukštųjų technologijų įmonėmis, kitais)

skatinimas

Studijų kokybės vertinimo centras

kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu,

vertinimas ir nustatymas, ar jos atitinka Lietuvos suteikiamas vidurinio arba

aukštojo mokslo kvalifikacijas;

rekomendacijų dėl kvalifikacijų profesinio

pripažinimo teikimas;

kvalifikacinių egzaminų asmenims, siekiantiems

užsienyje įgytų kvalifikacijų akademinio pripažinimo Lietuvoje,

organizavimas;

konsultavimas ir pasiūlymų teikimas kompetentingoms

institucijoms ar darbdaviams, atliekantiems užsienyje įgytų kvalifikacijų

profesinį pripažinimą;

Lietuvos aukštųjų mokyklų konsultavimas dalinių

studijų įskaitymo klausimais

Studijų kokybės vertinimo centras

kvalifikacijų,

susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimas ir nustatymas, ar jos atitinka

Lietuvos suteikiamas vidurinio arba aukštojo mokslo kvalifikacijas;

rekomendacijų

dėl kvalifikacijų profesinio pripažinimo teikimas;

kvalifikacinių

egzaminų asmenims, siekiantiems užsienyje įgytų kvalifikacijų akademinio

pripažinimo Lietuvoje, organizavimas;

konsultavimas

ir pasiūlymų teikimas kompetentingoms institucijoms ar darbdaviams,

atliekantiems užsienyje įgytų kvalifikacijų profesinį pripažinimą;

Lietuvos

aukštųjų mokyklų konsultavimas dalinių studijų įskaitymo klausimais

Kultūros

ministerija

stebėjimas, kad būtų laikomasi tarptautinių sutarčių

dėl tautinių mažumų, gyvenančių Lietuvoje;

spaudinių, susijusių su tautinių mažumų problemomis,

leidybos organizavimas

Finansų ministerija

Lietuvos

Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų inicijavimas

Ūkio ministerija

Lietuvos

ūkio plėtros ilgalaikės strategijos rengimas ir įgyvendinimas;

Lisabonos

strategijos įgyvendinimo koordinavimas Lietuvoje

Sveikatos apsaugos

ministerija

medicinos

darbuotojų darbo užmokesčio didinimas;

sveikatos

priežiūros specialistų darbo sąlygų gerinimas

Statistikos departamentas

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

statistinės

informacijos apie gyventojų tarptautinę migraciją, migrantų demografines,

socialines ir ekonomines charakteristikas rengimas ir teikimas vartotojams;

metinio

neoficialios migracijos srautų tyrimo atlikimas;

pasirengimas

Lietuvos 2011 metų visuotiniam gyventojų ir būstų surašymui ir jo atlikimas

Pasaulio lietuvių

bendruomenė

pagarbos

savitai lietuvių kultūrai skatinimas ir tautinio tapatumo puoselėjimas;

lietuviškų

vertybių puoselėjimas šeimoje, lietuvių kalbos mokymas;

skatinimas

kurti bendruomeninius centrus savo kraštų lietuvių bendruomenėse;

lietuvių

skatinimas grįžti į tėvynę

Tarptautinė migracijos

organizacija

visuomenės

supratimo apie migracijos keliamas problemas ir teikiamas galimybes

didinimas;

ekonominės

ir socialinės valstybių plėtros per migraciją skatinimas;

pagalbos

sudėtingoje padėtyje atsidūrusiems migrantams teikimas

Pilietinės visuomenės

institutas

pilietinių

iniciatyvų skatinimas;

viešosios

politikos analizavimas ir pilietinės visuomenės idėjos viešajame gyvenime

gynimas

Lietuvių išeivijos

institutas

užsienio

lietuvių bendruomenių pasaulyje atsiradimo, išeivijos kultūrinės, politinės

ir visuomeninės veiklos problemų tyrimas;

išeivijos

istorijos ir palikimo studijų programų rengimas;

knygų

ir periodinių leidinių leidyba

Užsienio lietuvių mokslo

forumas

procesų

Lietuvos akademinėje ir technologijų verslo aplinkoje stebėjimas ir analizė,

iš Lietuvos išvykusių mokslininkų, aukštųjų technologijų specialistų

informavimas

Priedo

pakeitimai

Nr.

1746,

2009-12-09, Žin., 2009, Nr. 157-7101 (2009-12-31)

––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 416

EKONOMINĖS MIGRACIJOS REGULIAVIMO STRATEGIJOS

ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ 2007–2008 METŲ PLANAS

Uždaviniai

Priemonės pavadinimas

Priemonės įvykdymo terminas

Atsakingi vykdytojai

1. Parengti ilgalaikes

ekonominės migracijos reguliavimo priemones

1.1. Parengti ir pateikti

Lietuvos Respublikos Vyriausybei ekonominės migracijos procesų ir užsienio

lietuvių būklės stebėsenos, analizės ir prognozavimo metodiką

2007 metų III ketvirtis

Statistikos departamentas

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vidaus reikalų ministerija, Užsienio

reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Tautinių

mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

(toliau vadinama – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas)

1.2. Atlikti nuolatinę

ekonominės migracijos procesų ir darbo rinkos stebėseną, analizę ir prognozę,

kartu su socialiniais partneriais rengti ir įgyvendinti priemones, įskaitant

programas, skirtas tam tikrų profesijų darbuotojų ir tarnautojų migraciją

skatinantiems veiksniams reguliuoti ir darbo rinkos pusiausvyrai palaikyti

Nuolat

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija,

kitos ministerijos, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

1.3. Atlikti nuolatinę

užsienio lietuvių organizacijų veiklos stebėseną, analizę ir prognozę,

parengti, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus

įsakymu patvirtinti ir įgyvendinti priemones užsienio lietuvių organizacijų

veiklai skatinti

Nuolat

Tautinių mažumų ir

išeivijos departamentas, Užsienio reikalų ministerija

2. Reguliuoti ekonominę emigraciją skatinančius

veiksnius, siekiant užtikrinti darbo rinkos pasiūlos atitiktį paklausai

2.1. Siekiant Lisabonos

strategijoje užsibrėžtų tikslų, įgyvendinti aktyvias darbo rinkos politikos

priemones, didinti gyventojų ekonominį aktyvumą ir užimtumą, mažinti

struktūrinį nedarbą, didinti investicijas į žmogiškuosius išteklius, ypač

didžiausio nedarbo vietovėse, gerinti darbo rinkos lankstumą ir saugumą

2007–2008 metai

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija

2.2. Parengti ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybei pateikti Darbo jėgos migracijos šalies viduje skatinimo

programą ir jos įgyvendinimo priemonių 2008–2010 metų planą

2007 metų III ketvirtis

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija, Ūkio ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos darbo birža)

2.3. Stebėti ir analizuoti

kaimyninių Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) ir trečiųjų valstybių

darbo rinkose vykstančius procesus ir prognozuoti tokių procesų poveikį

Lietuvos darbo rinkai

Nuolat

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija

2.4. Parengti ir

prevenciniais tikslais skleisti informaciją apie legalias įsidarbinimo

galimybes užsienio valstybėse, gyvenimo ir darbo sąlygas emigracijoje,

siekiant mažinti nemotyvuotą migraciją ir galimą nelegalaus darbo užsienyje

pavojų

2007–2008 metai

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija, Lietuvos darbo birža, Švietimo ir mokslo ministerija,

Užsienio reikalų ministerija

2.5. Teikti informaciją

apie įsidarbinimo, profesinio mokymo, verslo steigimo bei plėtros sąlygas ir

galimybes Lietuvoje, konsultuoti šiais klausimais

2007–2008 metai

Lietuvos darbo birža,

Užsienio reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio

ministerija, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos, Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centras

2.6. Atlikti kvalifikuotų

Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojų išvykimo dirbti į užsienį priežasčių

analizę

2007 metų II ketvirtis

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

2.7. Parengti ir švietimo

ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti Užsienio lietuvių kilmės studentų,

absolventų ir jaunųjų mokslininkų stažuočių bei mokymosi visą gyvenimą

Lietuvos aukštosiose mokyklose, mokslo įstaigose bei jų laboratorijose,

Lietuvos valstybės institucijose bei privačiose bendrovėse programą

2008 metų I ketvirtis

Švietimo ir mokslo

ministerija, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos

centras, mokslo ir studijų institucijos

2.8. Parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti

Protų susigrąžinimo programą

2007 metų IV ketvirtis

Švietimo ir mokslo

ministerija, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas

2.9. Suteikti galimybę

jauniesiems ūkininkams (iki 40 metų), grįžtantiems į Lietuvą ir turintiems

atitinkamą kvalifikaciją, įkurti ūkius Lietuvoje pagal Lietuvos kaimo plėtros

2007–2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“

Kasmet

Žemės ūkio ministerija

3. Palaikyti glaudžius ryšius

su užsienyje gyvenančiais Lietuvos ekonominiais migrantais ir bendradarbiauti

su veikiančiomis lietuvių organizacijomis

3.1. Išplėtoti interneto

informacinį portalą įvairioms tikslinėms grupėms, kuriame pageidaujantiems

grįžti į Lietuvą asmenims bus teikiama aktuali informacija ir atsakoma į jų

paklausimus

2007 metų III ketvirtis

Lietuvių grįžimo į Tėvynę

informacijos centras

3.2. Išleisti išsamų

informacinį leidinį (kasmet jį atnaujinti), skirtą pageidaujantiems grįžti į

Lietuvą migrantams

2007 metų II ketvirtis, 2008 metų II ketvirtis

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija

3.3. Parengti ir Tautinių

mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinti

priemones, formuosiančias Lietuvos visuomenės teigiamą požiūrį į ekonominius

migrantus

2008 metų I ketvirtis

Tautinių mažumų ir

išeivijos departamentas, Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centras

3.4. Rengiamame Lietuvos

įvaizdžio formavimo strategijos įgyvendinimo priemonių plane kaip atskirą

tikslinę grupę išskirti Lietuvos piliečius, gyvenančius užsienyje

2007 metų IV ketvirtis

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės kanceliarija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

3.5. Rengti ir teikti

Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai informaciją apie teigiamus socialinius ir

ekonominius pokyčius Lietuvoje, siekiant švelninti neigiamas nuostatas dėl

Lietuvos ekonominės, socialinės ir politinės būklės

2007–2008 metai

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvių grįžimo į Tėvynę

informacijos centras, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Ūkio

ministerija, Vidaus reikalų ministerija

3.6. Rengti spaudai ir

skelbti institucijų interneto svetainėse informaciją apie Lietuvos ekonominių

migrantų teises ir socialines garantijas ES ir kitose valstybėse

2007–2008 metai

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija, Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centras, Tautinių

mažumų ir išeivijos departamentas

3.7. Rengti ir skleisti

užsienyje informaciją apie grįžimo į Lietuvą ir investavimo joje galimybes,

pabrėžiant teritorinį aspektą

Nuolat

Ūkio ministerija, Užsienio

reikalų ministerija, Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centras, Tautinių

mažumų ir išeivijos departamentas, savivaldybės

3.8. Užtikrinti užsienyje

gyvenusių (gyvenančių) Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės užsieniečių

vaikams galimybes integruotis į Lietuvos bendrojo lavinimo sistemą ir

sudaryti palankias sąlygas stoti į aukštąsias mokyklas

2007–2008 metai

Švietimo ir mokslo

ministerija

3.9. Parengti projektus

reikiamų teisės aktų dėl neigiamo poveikio laikinai į užsienio valstybes

išvykstančių dirbti tėvų vaikų socializacijai šalinimo

2007 metų IV ketvirtis

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Teisingumo ministerija

3.10. Parengti ir Lietuvos

darbo biržos direktoriaus įsakymu patvirtinti specialią programą, skirtą

užsienyje gyvenantiems ir ieškantiems darbo Lietuvoje lietuviams, apimančią

jų informavimą, konsultavimą, darbo paiešką ir profesinį mokymą

(perkvalifikavimą)

2007 metų III ketvirtis

Lietuvos darbo birža, Lietuvos

darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

3.11. Užtikrinti Lietuvos

televizijos programos transliavimą per palydovinę televiziją

Nuolat

Kultūros ministerija,

viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

3.12. Išanalizuoti

informacinių konsultavimo centrų steigimo užsienyje galimybes ir pateikti

pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei

2007 metų II ketvirtis

Tautinių mažumų ir

išeivijos departamentas

4. Telkti darbuotojus iš

trečiųjų valstybių, atsižvelgiant į grįžtančios emigravusios vietinės darbo

jėgos srautus ir teikiant pirmenybę ES valstybių narių piliečiams

4.1. Parengti ir pateikti

Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl darbo jėgos imigracijos iš

trečiųjų valstybių politikos

2007 metų III ketvirtis

Užsienio reikalų

ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija

4.2. Atlikti darbo jėgos,

ypač kvalifikuotos, iš trečiųjų valstybių poreikio analizę, prireikus

parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl

imigracijos procesų reguliavimo priemonių

Kasmet, III ketvirtį

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija,

Lietuvos darbo birža

4.3. Analizuoti įdarbinimo

ir socialinės apsaugos dvišalių sutarčių su trečiosiomis valstybėmis būklę ir

poreikį, o prireikus inicijuoti tokių sutarčių sudarymą

2007 metų IV ketvirtis

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija,

Lietuvos darbo birža

4.4. Siekiant tobulinti

darbuotojų iš trečiųjų valstybių įdarbinimo tvarką, kad pirmenybė būtų

teikiama aukštos kvalifikacijos darbuotojams, pakeisti socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. A1-118 ,,Dėl Leidimo

dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin.,

2006, Nr. 46-1669)

2007 metų III ketvirtis

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija

4.5. Siekiant tobulinti

darbuotojų iš trečiųjų valstybių įdarbinimo tvarką, kad pirmenybė būtų

teikiama aukštos kvalifikacijos darbuotojams, pakeisti vidaus reikalų

ministro ir užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr.

1V-280/V-109 „Dėl Dokumentų vizai gauti pateikimo,

vizos išdavimo, taip pat ir vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose,

buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laiko pratęsimo, vizos panaikinimo,

kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo taisyklių

patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 136-4961)

2007 metų III ketvirtis

Vidaus reikalų ministerija,

Užsienio reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

4.6. Nustatyti

prioritetinę veiklą, susijusią su imigrantų iš trečiųjų valstybių integravimu

į Lietuvos visuomenę ir darbo rinką, atsižvelgiant į ES trečiųjų valstybių

piliečių integracijos fondo teikiamas galimybes

2007 metų IV ketvirtis

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija, Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija,

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas

4.7. Tarpininkauti

darbdaviams, pageidaujantiems darbo jėgos iš trečiųjų valstybių, su kuriomis

pasirašytos dvišalės įdarbinimo sutartys, geriau informuoti potencialius

imigrantus apie įsidarbinimo galimybes

Nuolat

Lietuvos darbo birža

4.8. Suderinti imigracijos

politiką ir jos valdymo priemones (vystymosi pagalbos panaudojimas, vietinis

eismas per išorinę ES sieną, vizų režimo palengvinimas ir kita) su Naujosios

kaimynystės politika

2007 metų IV ketvirtis

Vidaus reikalų ministerija,

Užsienio reikalų ministerija

5. Užtikrinti efektyvų

institucijų bendradarbiavimą ekonominės migracijos klausimais

5.1. Išnagrinėti

institucijų atsakomybę ir funkcijas, susijusias su ekonomine migracija,

prireikus parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei projektus

teisės aktų dėl institucijų funkcijų racionalizavimo ir jų gebėjimų

stiprinimo

2007 metų II ketvirtis

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija

5.2. Parengti projektą

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Ekonominės migracijos reikalų

komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo

2007 metų II ketvirtis

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija

5.3. Užtikrinti valstybės

institucijų su migracija susijusios informacijos teikimą Tarptautinės

migracijos organizacijos (Vilniaus biuro) kuriamam centrui, teikiančiam

informaciją ir konsultacijas migracijos klausimais, taip pat atliekančiam

prevencinę, švietėjišką bei analitinę veiklą, susijusią su migracija, ir

bendradarbiavimą su juo

Nuolat

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija

5.4. Gerinti Lietuvos

piliečiams užsienyje teikiamų konsuliavimo paslaugų kokybę – numatyti

reikiamus žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad būtų užtikrintos tų valstybių

įstatymuose Lietuvos piliečiams nustatytos teisės ir socialinės garantijos

2007–2008 metai

Užsienio reikalų

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

5.5. Parengti ir socialinės

apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinti 2008–2012 metų ekonominės

migracijos tyrimų planą

2007 metų III ketvirtis

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija

––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1746, 2009-12-09,

Žin., 2009, Nr. 157-7101 (2009-12-31)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M. BALANDŽIO 25 D. NUTARIMO NR. 416

"DĖL EKONOMINĖS MIGRACIJOS REGULIAVIMO STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO

PRIEMONIŲ 2007-2008 METŲ PLANO PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2010-01-04)

aubodi@lrs.lt