DĖL INDIVIDUALAUS KONSTITUCINIO SKUNDO INSTITUTO

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2007, Nr. 77-3061

Neoficialus

nutarimo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMAS

DĖL INDIVIDUALAUS KONSTITUCINIO SKUNDO INSTITUTO

ĮTVIRTINIMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO

2007 m. liepos 4 d. Nr. X-1264

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas, apsvarstęs Seimo valdybos 2006 m. kovo 1

d. sprendimu Nr. 753 sudarytos Individualaus konstitucinio skundo instituto

įtvirtinimo koncepcijai ir su tuo susijusių teisės aktų pataisoms parengti

darbo grupės parengtą Individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo

koncepcijos projektą, n u t a r i a

1 straipsnis.

Patvirtinti Individualaus konstitucinio

skundo instituto įtvirtinimo koncepciją (pridedama).

Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas

PATVIRTINTA

Lietuvos

Respublikos Seimo

2007

m. liepos 4 d.

nutarimu

Nr. X-1264

Individualaus

konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo

KONCEPCIJA

Šiuo metu

žmogaus teisės yra tapusios ne tik pagrindiniu Vakarų demokratijos saviraidos,

bet ir demokratinių šalių vidaus bei užsienio politikos principu. Visų šalių

politinių santvarkų demokratiškumo „lygis“

nustatomas pagal žmogaus teisių apimtį ir jų įgyvendinimo lygį. Daugelyje

Europos Sąjungos valstybių narių (pvz.: Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje,

Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje), kuriose veikia konstituciniai

teismai ar jiems prilygintos institucijos, asmenys turi teisę dėl savo

pagrindinių (konstitucinių) teisių ir laisvių pažeidimų kreiptis į šiuos

teismus tiesiogiai. Senas demokratijos tradicijas turinčiose ir teisinės

valstybės principus gerbiančiose valstybėse pripažįstama tokia asmens pažeistų

teisių gynimo teisė, galimybė ir būtinybė. Pavyzdžiui, Vokietijos Konstitucinis

Teismas yra pabrėžęs, kad „piliečių skundai yra svarbi teisės priemonė, nes

patenkinus skundą jo poveikis gerokai pranoksta jo svarbą atskiram asmeniui“.

Teisinėje valstybėje visiems užtikrinamos galimybės savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų, tiek ir nuo valstybės valdžios institucijų - teisėkūros subjektų priimtų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams. Asmeniui turi būti garantuojama teisė turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų teisės klausimą; šią teisę turi kiekvienas asmuo; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepaisant jo teisinio statuso; asmenų pažeistos konstitucinės teisės ir laisvės bei teisėti interesai teisme turi būti ginami, nepaisant, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija - procesinio pobūdžio garantija, esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas, būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas. Šiuo metu Lietuvoje asmenims garantuojama teisė kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą ir pasinaudoti tarptautinėmis teisminėmis žmogaus teisių gynimo priemonėmis, tačiau nėra individualaus konstitucinio skundo instituto, kuris leistų nacionaliniu ir konstituciniu lygiu Konstituciniame Teisme išspręsti teisės klausimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas). Šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Pagal Konstituciją asmeniui turi būti užtikrinta teisė apginti savo pažeistas konstitucines teises ir laisves ne tik bendrosios ir specializuotos kompetencijos teismuose, bet ir Konstituciniame Teisme. Ši teisė yra ypatinga konstitucinių teisių ir laisvių apsaugos nuo viešosios valdžios neteisėtų sprendimų priemonė. Taigi individualaus konstitucinio skundo atsiradimas yra nulemtas Lietuvos konstitucinės sistemos. Laikantis tokios koncepcijos, Lietuvos teisinėje sistemoje būtina konstituciniu lygiu įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą ir tuo užtikrinti ypatingą šio institutą apsaugą.

Šioje koncepcijoje pateikiamas individualaus

konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo modelis.

Koncepciją rengė Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė (darbo

grupės vadovas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas).

Koncepcijai buvo pritarta darbo grupės 2007 m. gegužės 30 d. posėdyje.

I. TEISINIS

KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS

1. Koncepcija parengta vykdant Seimo valdybos 2006 m. kovo 1 d.

sprendimą

Nr. 753 „Dėl darbo grupės individualaus konstitucinio skundo instituto

įtvirtinimo koncepcijai ir su tuo susijusių teisės aktų pataisoms parengti

sudarymo“.

II. TIKSLŲ BENDRAS

APIBŪDINIMAS

2. Koncepcijos tikslas – apibrėžti individualaus konstitucinio skundo

instituto įtvirtinimo modelį.

3. Pagrindinis individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo

tikslas ir uždavinys - įgyvendinti asmens konstitucinę teisę į teisminę

gynybą ir Konstituciniame Teisme.

III. KITŲ TEISĖS

AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ TĄ PAČIĄ VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ SRITĮ, APIBŪDINIMAS

4. Konstitucijos

102 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta

„Konstitucinis

Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja

Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja

Konstitucijai arba įstatymams.“

5. Konstitucijos

105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nustatyta

„Konstitucinis Teismas nagrinėja ir

priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos

Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.

Konstitucinis

Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams

1) Respublikos

Prezidento aktai;

2) Respublikos

Vyriausybės aktai.“

6.

Konstitucijos 106 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas baigtinis sąrašas

subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų ir kitų

Seimo priimtų aktų atitikties Konstitucijai – „teisę kreiptis į Konstitucinį

Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne

mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai“.

7.

Konstitucijos 106 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta – „dėl Respublikos

Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą

turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai“.

8.

Konstitucijos 106 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta – „dėl Vyriausybės

aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis

ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos

Prezidentas“.

9.

Pagal Konstituciją fiziniai ir juridiniai

asmenys neturi teisės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą.

IV. SIŪLOMO TEISINIO REGULIAVIMO PRINCIPAI IR

PAGRINDINĖS NUOSTATOS

10. Įtvirtinti

individualaus konstitucinio skundo subjektą -

asmenį (fizinį ir juridinį), kurio konstitucinės teisės ir laisvės

pažeidžiamos.

11. Įtvirtinti kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindą –

įstatymas ar kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento ar Vyriausybės

aktas (ar jo dalis), kurių pagrindu buvo

priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves.

12. Įtvirtinti

kreipimosi sąlygą – asmuo su individualiu konstituciniu skundu gali kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės

gynybos priemonėmis (Konstitucijos 106 straipsnis).

13. Kreipimosi į

Konstitucinį Teismą terminas galėtų būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo

galutinio valstybės institucijos sprendimo.

14.

Skundą surašo advokatas. Jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį

universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti skundą turi teisę jis pats.

15. Žyminis

mokestis - minimalus. Būtų

sudarytos prielaidos šią konstitucinės gynybos priemonę padaryti prieinama

plačiai, taip pat ir socialiai jautrių asmenų kategorijai.

16. Skundų

pirminę atranką galėtų atlikti Konstitucinio Teismo teisėjas, teisėjų kolegija.

Skundo priėmimo nagrinėti šiame teisme klausimą pagal teisėjo, teisėjų

kolegijos teikimą ar rekomendacijas pagal bendrą taisyklę galėtų spręsti

Konstitucinis Teismas.

17.

Skunde turi būti nurodytas ginčijamas įstatymas ar

kitas Seimo aktas, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktas (ar jo dalis),

kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines

teises ir laisves; kokia konstitucinė teisė ir laisvė yra pažeistos ir jų

pažeidimo pobūdis; faktinės aplinkybės, pagrindžiančios skundą. Būtina

nustatyti dokumentų, kurie turi būti pateikti su skundu, sąrašą: valstybės

institucijos priimtas galutinis sprendimas, reikiamas nuorašų skaičius,

sumokėto žyminio mokesčio kvitas ir kt.

18.

Konstitucinio Teismo sprendimo (teisinė forma – nutarimas), išnagrinėjus

individualų konstitucinį skundą, teisinės pasekmės - asmens teisė kreiptis dėl

pažeistos teisės gynimo toje valstybės institucijoje, kurioje, vadovaujantis

Konstitucijai ar įstatymui prieštaraujančiu įstatymu ar kitu Seimo aktu (ar jo dalimi), Respublikos Prezidento ar

Vyriausybės aktu (ar jo dalimi), buvo priimtas

sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves.

V. NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO GALIMOS PASEKMĖS

19. Turėtų sumažėti kreipimųsi į Europos žmogaus teisių teismą.

20.

Atsiradus naujam kreipimosi į Konstitucinį Teismą subjektui, padaugėtų bylų

skaičius Konstituciniame Teisme, pasikeistų bylų

nagrinėjimo procesas, teisėjų ir teismo aparato darbo krūvis ir kt.

21. Atsiradusiam naujam Konstitucinio Teismo įgaliojimui nagrinėti

individualius konstitucinius skundus, šiam įgaliojimui vykdyti reikės

pertvarkyti Konstitucinį Teismą ir jo darbo organizavimą.

22. Konstitucinio Teismo pertvarkai ir jo funkcijų įgyvendinimui

prireiks papildomų valstybės biudžeto

asignavimų.

VI. KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMAS

23. Įtvirtinant individualaus konstitucinio skundo institutą, būtina Lietuvos teisės sistemos reforma. Ją galima būtų atlikti dviem etapais.

24. I etapu (Seimo 2010 m. pavasario sesijoje) įgyvendinant teisines

priemones priimti įstatymus dėl Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo

ir juose įtvirtinti

24.1.

individualaus konstitucinio skundo subjektą - asmenį (fizinį ir

juridinį), kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos; kreipimosi į šį

teismą pagrindą – įstatymai ar kiti Seimo aktai (ar jų dalis), Respublikos

Prezidento ir Vyriausybės aktai (ar jų dalis), pažeidžiantys asmens

konstitucines teises ir laisves; kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis

asmens konstitucines teises ir laisves; kreipimosi sąlygą – asmuo su

individualiu konstituciniu skundu gali kreiptis į

Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis

(Konstitucijos 106 straipsnis);

24.2. Konstitucinio Teismo sprendimo (teisinė forma –

nutarimas), išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, teisines pasekmes - asmens teisę kreiptis dėl pažeistos

teisės gynimo toje valstybės institucijoje, kurioje, vadovaujantis

Konstitucijai ar įstatymui prieštaraujančiu įstatymu ar kitu Seimo aktu (ar jo

dalimi), Respublikos Prezidento aktu ar Vyriausybės aktu (ar jo dalimi), buvo

priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves

(Konstitucijos 107 straipsnis).

Straipsnio pakeitimas

Nr. XI-577,

2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 152-6823 (2009-12-24)

25. Kartu I etapu priimti

25.1. naujos redakcijos Konstitucinio Teismo įstatymą, kuriame

reikia reglamentuoti skundo surašymo, skundo turinio, priedų, skundo pateikimo

tvarkos reikalavimus, nustatyti skundų pirminės atrankos subjektus ir atrankos

kriterijus, pasirengimo skundų nagrinėjimui taisykles ir nagrinėjimo teisme

procesą, sprendimų rūšis, jų paskelbimo tvarką ir kitus konstitucinio teisminio

proceso ypatumus;

25.2. Administracinių bylų teisenos įstatymo (ateityje - Administracinio proceso kodekso),

Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymus,

kuriuose įtvirtinti teisines pasekmes, atsirandančias Konstituciniam Teismui

išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą ir oficialiai paskelbus

Konstitucinio Teismo nutarimą, kad sprendimas buvo pagrįstas Konstitucijai ar

įstatymui prieštaraujančiu įstatymu ar kitu Seimo aktu (ar jo dalimi),

Respublikos Prezidento aktu ar Vyriausybės aktu (ar jo dalimi).

26. II etapu (2011 m. II pusmetis) institucinėmis ir

organizacinėmis priemonėmis – pertvarkyti Konstitucinį Teismą ir jo aparatą.

Straipsnio pakeitimas

Nr. XI-577, 2009-12-17,

Žin., 2009, Nr. 152-6823 (2009-12-24)

27. Finansinėmis priemonėmis - planuojant 2011 metų valstybės biudžeto

išlaidas, numatomas Konstituciniam Teismui, Vyriausybės rengiamame ir Seimui

iki 2010 m. spalio 17 d.

teikiamame valstybės biudžeto projekte numatyti pakankamus asignavimus, kurie

leistų atlikti numatytą reformą ir užtikrintų Konstitucinio Teismo funkcijų

vykdymą.

Straipsnio pakeitimas

Nr. XI-577,

2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 152-6823 (2009-12-24)

VII. KEISTINI AR PRIPAŽINTINI NETEKUSIAIS GALIOS

TEISĖS AKTAI

28. Po Konstitucijos

pakeitimo reikės pakeisti Konstitucinio Teismo įstatymą, Administracinių bylų

teisenos įstatymą (ateityje - Administracinio proceso

kodeksą), Civilinio proceso kodeksą, Baudžiamojo proceso kodeksą.

________________

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr. XI-577,

2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 152-6823 (2009-12-24)

DĖL SEIMO NUTARIMO

"DĖL INDIVIDUALAUS KONSTITUCINIO SKUNDO INSTITUTO ĮTVIRTINIMO KONCEPCIJOS

PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė

(2009-12-24)

autrap@lrs.lt