DĖL VILNIAUS ISTORINIO GETO BŪDINGŲ

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2002, Nr. 95-4110

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL VILNIAUS ISTORINIO GETO BŪDINGŲ

FRAGMENTŲ ATKŪRIMO PROGRAMOS IR VILNIAUS ISTORINIO GETO BŪDINGŲ FRAGMENTŲ

ATKŪRIMO PROGRAMOS I ETAPO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PATVIRTINIMO

2002 m. rugsėjo 25 d. Nr. 1496

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m.

rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. VIII-1947 „Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų

fragmentų atkūrimo“ (Žin., 2000, Nr. 82-2481) 2

straipsnio 1 punktu, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.

kovo 18 d. nutarimą Nr. 305 „Dėl Lietuvos žydų paveldo išsaugojimo“ ir

atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 18 d. pareiškimą „Dėl

Lietuvos žydų kultūros palikimo“ (Žin., 2000, Nr. 88-2697), Lietuvos

Respublikos Vyriausybė nutaria

1. Patvirtinti Vilniaus istorinio geto būdingų

fragmentų atkūrimo programą (pridedama).

2. Patvirtinti Vilniaus istorinio geto būdingų

fragmentų atkūrimo programos I etapo įgyvendinimo priemones (pridedama).

3. (neteko galios).

Punkto

pakeitimai

Nr.

644, 2008-06-25,

Žin., 2008, Nr. 76-3013 (2008-07-05)

4. Rekomenduoti Vilniaus miesto savivaldybei skirti

lėšų Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programai įgyvendinti.

Ministras Pirmininkas Algirdas

Brazauskas

Kultūros ministrė Roma

Dovydėnienė

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1496

VILNIAUS

ISTORINIO GETO BŪDINGŲ FRAGMENTŲ ATKŪRIMO PROGRAMA

I.

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Sudėtinė

Lietuvos kultūros paveldo dalis yra žydų sukurtos materialiosios vertybės ir

memorialinės vietos.

2.

Lietuvos sostinė Vilnius – ypač svarbus pasaulio žydų visuomenės istorijai. Nuo

XVIII a. Vilnius tapo Europos žydų centru ir įgavo Lietuvos Jeruzalės vardą.

Vilniaus žydų visuomenė garsėja žymiais mokslo, kultūros veikėjais, gabiais

amatininkais, geriausiomis religinėmis ir pasaulietinėmis tradicijomis. Ilgus

šimtmečius gyvenusi ir kūrusi Vilniuje ji suformavo Vilniaus miesto dalį,

organiškai įsiliejančią į viso miesto visuomenės gyvenimą ir urbanistinę

struktūrą.

3. Vilniaus

senamiestis, nukentėjęs per Antrąjį pasaulinį karą ir pokario metais, vis dėlto

išsaugojo bendrą viduramžių miesto urbanistinę charakteristiką ir savitumus.

Dėl ypač didelės istorinės, urbanistinės ir architektūrinės vertės Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 612 „Dėl

nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais“ (Žin., 1998,

Nr. 49-1342)

Vilniaus senamiestis paskelbtas kultūros paminklu ir įrašytas į pasaulio

kultūros ir gamtos paveldo sąrašą. Patvirtintas Vilniaus senamiesčio

regeneravimo projektas įteisino išlikusios autentiškos visumos išsaugojimo

atkuriant pažeistą urbanistinę sandarą strategiją.

4.

Vilniuje išliko istorijos negandų naikintos žydų kultūros pėdsakų. Tai

istoriniai žydų gausiai gyventi kvartalai ir prarastos svarbiausiosios jų

dalys, kurių atkūrimas liudija Lietuvos visuomenės ir valstybės siekį išsaugoti

ir įamžinti Lietuvoje šimtmečiais kurtas žydų kultūros vertybes. Vilniaus

istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimas neginčija nekilnojamojo turto

dabartinės nuosavybės, įsitraukia į bendrą senamiesčio atkūrimo tendenciją.

Atkurti pasirinkti šie Vilniaus senamiesčio fragmentai

4.1.

per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjusių ir tarybiniais laikais nugriautų

pastatų vietos 55-ajame kvartale (kvartalo pietinė dalis – neužstatyta

teritorija tarp Mėsinių, Dysnos, Rūdininkų gatvių ir Šiuolaikinio meno centro)

ir 60-ajame kvartale (teritorija ribojama Ašmenos, Mėsinių, Dysnos gatvėmis).

Remiantis išlikusia istoriografine, ikonografine ir archeologine medžiaga,

restauruojamas kvartalų urbanistinis audinys ir gatvių vaizdas, atkuriama

nugriautų pastatų architektūra, smulkių mėsos parduotuvių (parduotuvėlių)

vidaus erdvių ir žydų banko interjero pagrindiniai bruožai. Numatoma atstatytų

pastatų paskirtis – gyvenamieji butai ir (ar) viešbučiai, prekybos, viešojo

maitinimo ir kitų komercinių paslaugų įstaigos;

4.2.

per Antrąjį pasaulinį karą apnaikintų ir 1955–1957 metais nugriautų Didžiosios

sinagogos, mokyklos kiemo ir bibliotekos, Vilniaus Gaono Elijahu namų vieta

32-ajame kvartale (teritorija prie esamo vaikų darželio prie Žydų gatvės, buvęs

Didžiosios sinagogos sklypas), taip pat 33-iojo kvartalo (neužstatyta

teritorija tarp Žydų ir M.Antokolskio gatvių) ir 34-ojo kvartalo (neužstatyta

teritorija prie M.Antokolskio gatvės) nugriauti fragmentai su Ramaileso

skersgatviu (pasažu) ir būdingomis M.Antokolskio gatvės arkomis. Remiantis

išlikusia gausia istoriografine, ikonografine ir archeologine medžiaga,

maksimaliai restauruojamas urbanistinis audinys ir gatvių vaizdas, atkuriama

nugriautų pastatų architektūra ir interjerų fragmentai, konservuojami,

restauruojami ir pritaikomi išlikę rūsiai ar žemiau dabartinio žemės paviršiaus

likusios statinių dalys. Regeneruojant šią Vilniaus senamiesčio vietą, numatoma

atkurti kultūrinio ir dvasinio Vilniaus žydų centro visumą, suteikiant jam

memorialinį pobūdį, atkuriant gyvenamosios ir komercinės aplinkos fragmentus,

įrengiant krautuves, įvairių paslaugų įstaigas ir dirbtuves, viešbučius ir

miestiečių gyvenamuosius butus;

4.3.

per Antrąjį pasaulinį karą stipriai nukentėjęs, o pokariu nugriovus išlikusius

griuvėsius sunaikintas 37-asis kvartalas (neužstatyta teritorija tarp Šv.Jono,

Gaono ir Švarco gatvių). Čia svarbiausia atkurti istorinius pastatus su geto

vartų bokštu prie Šv.Jono gatvės. Jų pirmuosiuose aukštuose ketinama įrengti

prekybos įstaigas, restoranus ir kavines, įvairių paslaugų įstaigas ir

dirbtuves, o viršutiniuose aukštuose – gyvenamuosius butus ir viešbučių

patalpas.

Tokį

pasirinkimą lėmė siekis įamžinti žydų kultūrinį ir religinį centrą, parodyti

žydų gyvenseną, istorinio geto urbanistinius ir architektūrinius savitumus.

Atstatoma bus pagal archeologinių ir istorinių tyrimų duomenis, atkuriant

sunaikintas urbanistines struktūras. Pagrindiniai pastatų fasadai,

charakteringiausi skersgatviai ir gatvelės turės išlaikyti būdingus žydų

gyvensenos atributus – spalvas, reklamos iškabas, užrašus ir kitus smulkius

elementus, o pastatų interjeras ir kiemai galės būti kuriami laisviau.

Atstatytieji fragmentai skirstomi į dvi grupes: objektus, respektuojančius žydų

kultūrą ir skirtus žydų visuomenės poreikiams tenkinti, ir objektus, skirtus

investuotojų komerciniams tikslams.

5. 2000

metais parengtas Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo statybos

pagrindimas (rengėjas – akcinė bendrovė Paminklų restauravimo institutas).

II. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6.

Svarbiausieji Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programos

tikslai yra

6.1. išsaugoti

ir įamžinti išlikusį Vilniaus senamiestyje šimtmečiais kurtą žydų kultūros

paveldą, išryškinti žydų gyventų kvartalų urbanistinį, architektūrinį ir

etnografinį savitumą;

6.2.

įamžinti, architektūriškai restauruoti ir atkurti buvusį Vilniaus žydų kultūros

ir religijos centrą – parodyti istorinę jo reikšmę Vilniui, Lietuvai ir

pasauliui;

6.3.

restauruoti ir integruoti į urbanistinę visumą Vilniaus senamiesčio

regeneravimo projekte ir Vilniaus senamiesčio atgaivinimo strategijoje numatytą

atkurti pažeistą svarbios miesto dalies urbanistinę sandarą ir architektūrinį

vaizdą;

6.4.

laiduoti Vilniaus žydų kultūros paveldo prieinamumą, patrauklumą ir

reikšmingumą, siekiant plačiau plėtoti švietimą ir kultūrinį turizmą.

7.

Svarbiausieji šios programos įgyvendinimo uždaviniai yra

7.1.

paspartinti, planingai ir veiksmingai vykdyti tvarkymo, restauravimo ir

atkūrimo darbus Vilniaus senamiesčio istorinio geto dalyje;

7.2.

įtraukti į šios programos įgyvendinimą pasaulio žydų visuomenę, jaunimą,

kultūros paveldo apsaugos organizacijas ir fondus;

7.3.

plačiau pritraukti į Vilniaus senamiesčio tvarkymo ir atgaivinimo darbus

Lietuvos ir užsienio verslą, investicijas;

7.4.

atkurti Vilniuje žydų kultūrinį ir religinį centrą.

III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

8.

Numatomi šie programos įgyvendinimo etapai

8.1.

per pirmąjį etapą (2002 metų IV ketvirtis–2003 metų IV ketvirtis) numatoma

8.1.1.

parengti ir patvirtinti Vilniaus senamiesčio sklypų, skirtų Vilniaus istorinio

geto būdingiems fragmentams atkurti (32-asis, 33-iasis, 34-asis, 37-asis ir

55-asis kvartalai), detaliuosius planus, nustatyti šių sklypų paskirtį įstatymų

numatyta tvarka;

8.1.2.

perduoti valdyti patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei Vilniaus

istorinio geto būdingiems fragmentams atkurti skirtus valstybinės žemės sklypus

(išskyrus buvusį Didžiosios sinagogos sklypą, nurodytą 4.2 punkte);

8.1.3.

išspręsti įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus istorinio geto būdingiems

fragmentams atkurti skirto valstybinės žemės sklypo 60-ajame kvartale nuomos

klausimus (pagal paminklosaugines ir specialiąsias tvarkymo ir naudojimo

sąlygas), suderinus su Lietuvos žydų kultūros palikimo paramos fondu;

8.1.4.

parengti Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programos II etapo

įgyvendinimo priemones;

8.1.5.

įrengti ekspoziciją „Vilnius – dingusi Šiaurės Jeruzalė“;

8.2.

per antrąjį etapą (2004 metų I ketvirtis–2005 metų II ketvirtis) numatoma

8.2.1.

ieškoti investicijų į Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimą ir

kaupti lėšas Lietuvos žydų kultūros palikimo paramos fondo specialiojoje

sąskaitoje;

8.2.2.

atrinkti objektus, tvarkytinus pirmiausia, parengti ir patvirtinti tarptautinio

konkurso sąlygas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. rugsėjo 19 d.

nutarimą Nr. VIII-1947 „Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų

atkūrimo“;

8.2.3.

sudaryti su investuotojais žemės sklypų, skirtų Vilniaus istorinio geto

būdingiems fragmentams atkurti, nuomos sutartis įstatymų nustatyta tvarka;

8.2.4.

kompleksiškai tirti Vilniaus istorinio geto būdingiems fragmentams atkurti

skirtus sklypus (archeologiniai, istoriniai, architektūriniai, menotyriniai,

kitokie tyrimai);

8.2.5.

vykdyti Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo projektavimo darbus;

8.3.

per trečiąjį etapą (2005 metų III ketvirtis–2009 metų II ketvirtis) numatoma

8.3.1.

vykdyti pagal patvirtintus projektus Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų

atkūrimo darbus;

8.3.2.

priimti naudoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atstatytus

pastatus.

Punkto

pakeitimai

Nr.

644,

2008-06-25, Žin., 2008, Nr. 76-3013 (2008-07-05)

IV. PROGRAMOS VYKDYMAS IR KOORDINAVIMAS

9. Šios

programos vykdytoja – Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Lietuvos žydų

kultūros palikimo paramos fondu.

10.

Šios programos vykdymą koordinuoja Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų

atkūrimo programos vykdymo koordinacinė komisija.

Punkto

pakeitimai

Nr.

644,

2008-06-25, Žin., 2008, Nr. 76-3013 (2008-07-05)

V. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

11.

Šios programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas Vilniaus miesto

savivaldybės, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridinių ir fizinių

asmenų, Lietuvos žydų kultūros palikimo paramos fondo lėšomis.

––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1496

VILNIAUS ISTORINIO GETO BŪDINGŲ FRAGMENTŲ ATKŪRIMO

PROGRAMOS I ETAPO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Priemonės pavadinimas

Vykdytojas

Įvykdymo terminai

Finansavimo šaltiniai

1. Parengti ir

patvirtinti Vilniaus istorinio geto būdingiems fragmentams atkurti skirtų

valstybinės žemės sklypų (32-asis, 33-iasis, 34-asis, 37-asis ir 55-asis

kvartalai) detaliuosius planus, nustatyti šių sklypų paskirtį įstatymų

numatyta tvarka

Vilniaus miesto

savivaldybė, Vilniaus apskrities viršininkas

2003 metų

III ketvirtis

Vilniaus miesto

savivaldybės lėšos

2. Išspręsti įstatymų

nustatyta tvarka Vilniaus istorinio geto būdingiems fragmentams atkurti

skirto valstybinės žemės sklypo 60-ajame kvartale nuomos klausimus (Vilniaus

miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registras Nr. 01)

Vilniaus apskrities

viršininkas, Vilniaus miesto savivaldybė

2002 metų IV ketvirtis

Vilniaus miesto

savivaldybės lėšos

3. Perduoti valdyti

patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei Vilniaus istorinio geto

būdingiems fragmentams atkurti skirtus valstybinės žemės sklypus (išskyrus

Didžiosios sinagogos sklypą)

Vilniaus apskrities

viršininkas

2003 metų IV ketvirtis

4. Įrengti ekspoziciją

,,Vilnius – dingusi Šiaurės Jeruzalė“

Valstybinis Vilniaus

Gaono žydų muziejus

2003 metų IV ketvirtis

Valstybinis Vilniaus

Gaono žydų muziejus

5. Parengti Vilniaus

istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programos II etapo įgyvendinimo

priemones

Vilniaus miesto

savivaldybė, Lietuvos žydų kultūros palikimo paramos fondas

2003 metų IV ketvirtis

––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 644, 2008-06-25,

Žin., 2008, Nr. 76-3013 (2008-07-05)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. RUGSĖJO 25 D. NUTARIMO NR. 1496

"DĖL VILNIAUS ISTORINIO GETO BŪDINGŲ FRAGMENTŲ ATKŪRIMO PROGRAMOS IR

VILNIAUS ISTORINIO GETO BŪDINGŲ FRAGMENTŲ ATKŪRIMO PROGRAMOS I ETAPO

ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2008-07-08)

ausra.bodin@lrs.lt