DĖL LIETUVOS PLAČIAJUOSČIO RYŠIO INFRASTRUKTŪROS

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2005, Nr. 137-4920

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS PLAČIAJUOSČIO RYŠIO INFRASTRUKTŪROS

2005–2010 METŲ PLĖTROS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

2005 m. lapkričio 16 d. Nr. 1231

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 69-2382) 5

straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į 2000 m. vasario 28 d. Europos

Sąjungos Viršūnių Tarybos strategijos tikslus (DOC/00/7), e. Europos 2005 metų

veiksmų planą (COM (2002)263 final), e.

Europos 2005 metų veiksmų plano atnaujinimą (COM (2004)380), Lietuvos

Respublikos Vyriausybė nutaria

Patvirtinti Lietuvos plačiajuosčio ryšio

infrastruktūros 2005–2010 metų plėtros strategiją (pridedama).

Ministras Pirmininkas Algirdas

Brazauskas

Susisiekimo ministras Petras

Čėsna

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1231

lietuvos plačiajuosčio ryšio

infrastruktūros 2005–2010 metų plėtros strategija

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros

2005–2010 metų plėtros strategija (toliau vadinama – ši Strategija) parengta

įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 69-2382) 5

straipsnio 3 dalį ir atsižvelgiant į 2000 m. vasario 28 d. Europos Sąjungos

Viršūnių Tarybos strategijos (DOC/00/7) tikslus, e. Europos 2005 metų

veiksmų planą (COM (2002)263 final), e. Europos 2005 metų veiksmų plano

atnaujinimą (COM (2004)380), Elektroninės valdžios koncepciją, patvirtintą

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 2115

(Žin., 2003, Nr. 2-54),

kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus ir konverguojančio informacinės

visuomenės sektoriaus pokyčius pasaulyje.

2. Europos Sąjungos Viršūnių Taryba 2000 m. kovo 23–24

d. iškėlė tikslą iki 2010 metų sukurti konkurencingiausią ir dinamiškiausią,

žiniomis grindžiamą ekonomiką pasaulyje.

3. Europos Komisijos 2002 m. birželio 21–22 d.

parengtas veiksmų planas „E. Europa 2005: informacinė visuomenė visiems“,

kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos Viršūnių Tarybos iškeltus tikslus,

nustatė Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybėms narėms informacinės

visuomenės plėtros uždavinius. Šis veiksmų planas numatė visiems asmenims

prieinamų plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir teikiamų elektroninių paslaugų

(elektroninės valdžios, elektroninio mokymo, elektroninės atskirties,

elektroninės sveikatos, elektroninio verslo) plėtros gaires. ES valstybės narės

turi užtikrinti, kad iki 2005 metų pabaigos visos viešojo administravimo

institucijos ir įstaigos būtų prisijungusios prie plačiajuosčio ryšio

infrastruktūros.

4. Šios Strategijos rengimo tikslai – nustatyti

prielaidas plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros projektams šalyje

parengti ir juos įgyvendinti; sudaryti sąlygas, kurios užtikrintų, kad kuo

daugiau viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir asmenų galėtų gauti

prieigą prie plačiajuosčio ryšio tinklų; daryti įtaką plačiajuosčio ryšio

infrastruktūros, kuri užtikrintų sukurtų elektroninių paslaugų (toliau vadinama

– e. paslauga) naudojimą, plėtros spartai – skatinti verslo atstovų

bendradarbiavimą plėtojant plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ir e. paslaugų

kūrimą, teikimą, jų saugumą Lietuvoje, sudaryti galimybes konkurencijos plėtrai

interneto prieigos rinkoje ir daryti įtaką socialinei ekonominei plėtrai

šalyje.

5. Ši Strategija nenumato elektroninių ryšių tinklais

teikiamų informacinės visuomenės paslaugų (e. paslaugų) plėtros. Įgyvendinant

šios Strategijos tikslus ir uždavinius, sudaromos galimybės elektroninių ryšių

infrastruktūros ir e. paslaugų plėtrai.

6. Šioje Strategijoje pateikiami ES valstybių narių

plačiajuosčio ryšio strategijos pagrindiniai tikslai, interneto prieigos

infrastruktūros būklė Lietuvoje, stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių

analizė, numatyti šios Strategijos tikslai ir uždaviniai.

7. Ši Strategija pagrįsta technologinio neutralumo

principu.

8. Pagrindinės šioje Strategijoje vartojamos sąvokos

Periferinė/nekonkurencinga šalies teritorija – šalies miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių visuma

ar dalis, kur plačiajuosčio ryšio infrastruktūros, prieigos prie šios

infrastruktūros paslaugos neteikia ir neplėtoja nė vienas operatorius ar

paslaugų teikėjas, arba teikia ir plėtoja tik vienas viešųjų elektroninių ryšių

tinklų operatorius ar paslaugų teikėjas.

Prieiga prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros – galimybė elektroninių ryšių tinklais gauti teikiamą

nuolatinio prisijungimo duomenų perdavimo paslaugą, kurios sparta – ne lėtesnė

kaip 512 kilobitų per sekundę (toliau vadinama – kbps) į abi puses tinklo

galiniame taške kiekvienam faktiniam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui už

konkurencingą kainą. Plačiajuosčio ryšio infrastruktūra turi užtikrinti

elektroninio ryšio tinklu ir (ar) priemonėmis teikiamas e. paslaugas, kurių

teikimo spartą lemia jų pobūdis. Kiekvienam vartotojui turi būti užtikrinama

realaus laiko paslaugos kokybė.

9. Kitos šioje Strategijoje vartojamos sąvokos

apibrėžtos Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme.

10. E. paslaugas ir jų teikimą reglamentuoja kiti

Lietuvos Respublikos teisės aktai.

PLAČIAJUOSČIO RYŠIO NAUDA

11. Plačiajuostis ryšys užtikrina naujas veiklos

galimybes kurti ir tobulinti e. paslaugas ir skatina socialinį ekonominį augimą

įvairiuose Lietuvos ūkio sektoriuose.

12. Plačiajuosčio ryšio privalumas – galimybė teikti

naujas e. paslaugas, didinti viešojo administravimo institucijų ir įstaigų,

verslo sektoriaus darbo produktyvumą. Plačiajuosčio ryšio plėtra daro įtaką

ūkio šakų plėtrai bei prekių ir e. paslaugų konkurencingumui, jų gamybai ir

eksportui.

13. Plačiajuosčiu ryšiu teikiamos elektroninių ryšių

paslaugos skatina įgūdžių, susijusių su informacinėmis technologijomis,

lavinimą, sudaro galimybes Lietuvos gyventojams nuolat mokytis ir tobulėti.

14. Sveikatos apsaugos srityje prieiga prie

plačiajuosčio ryšio sudaro galimybes nustatyti diagnozę ir teikti konsultacijas

nepriklausomai nuo gydytojo ir paciento geografinės vietos.

15. Plačiajuosčio ryšio infrastruktūra ir esamos e.

paslaugos valstybės valdymo srityje sudaro galimybes teikti elektroninės

valdžios paslaugas gyventojams ir verslo sektoriui. Plačiajuosčio ryšio

naudojimas valstybės valdyme daro įtaką viešojo administravimo efektyvumui,

užtikrina nuolatinį bendravimą su verslo sektoriumi ir gyventojais.

16. Plačiajuosčio ryšio infrastruktūra sudaro

galimybes rengti vaizdo konferencijas ir organizuoti nuotolinį darbą, kuris

mažina nedarbo lygį, ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus

Lietuvoje.

17. Plačiajuostis ryšys sudaro galimybes informacinės

visuomenės ir ekonomikos plėtrai, turi teigiamą įtaką ekonomikos augimui ir

didina verslo konkurencingumą.

18. Plačiajuosčio ryšio nauda priklauso nuo e.

paslaugų ir jų taikymo galimybių.

II. PADĖTIES ANALIZĖ

PRIEIGOS PRIE PLAČIAJUOSČIO RYŠIO INFRASTRUKTŪROS

PASAULYJE APŽVALGA

19. Šiuo metu pasaulyje prieiga prie plačiajuosčio

ryšio infrastruktūros dažniausiai nurodoma kaip 256 kbps sparta, tačiau

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (toliau vadinama – ITU) pranešimo

„Plačiajuosčio ryšio ištakos“ (ITU raportas, 2003, Ženeva) rengėjai

prognozuoja, kad kintant technologijoms ir jas plėtojant bus pasiektas toks

lygis, kai ši plačiajuosčio ryšio sparta bus per maža.

20. 2003 metų ITU pranešimo duomenimis, 2003 metais

pasaulyje vyravo šios prieigos prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros

technologijos: skaitmeninė vartotojo linija (toliau vadinama – DSL) – 57,5

procento, kabelinė prieiga prie plačiajuosčio ryšio – 37 procentai.

Kitomis technologijomis teikiama prieiga prie plačiajuosčio ryšio sudarė

5,5 procento. Pasaulyje 2003 metais buvo 102 milijonai plačiajuosčio ryšio

abonentų.

21. Europos Tarybos prašymu ES valstybės narės iki

2004 metų pateikė plačiajuosčio ryšio strategijas, kurios buvo išnagrinėtos, o

jų santrauka pateikta Europos Komisijos komunikate „Suteikiant sparčią prieigą

Europai: Nacionalinės plačiajuosčio ryšio strategijos“ (COM (2004) 369 final).

22. ES valstybių narių strategijų tikslai orientuoti į

plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir e. paslaugų plėtrą.

LIETUVOS TEISINĖS BAZĖS APŽVALGA

23. Valstybės ilgalaikės raidos strategijos,

patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu

IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029),

pagrindinis tikslas – sukurti aplinką šalies materialinės ir dvasinės gerovės

plėtrai, kurti saugią žinių visuomenę ir konkurencingą ekonomiką. Valstybės

ilgalaikės raidos strategijoje minima, kad informacinių technologijų ir

telekomunikacijų (toliau vadinama – ITT) sektorius užims vieną iš pagrindinių

vietų šalies ūkio struktūroje ir veiksmingai skatins kitų Lietuvos ekonomikos

sektorių plėtrą. Planuojama, kad ITT sektoriaus produktų gamyba ir pardavimas

gali pasiekti 25 procentus Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

24. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų

ilgalaikėje strategijoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002

m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424), keliami

šie tikslai: sukurti žinių visuomenę, plėsti šalies informacinę infrastruktūrą,

valstybės viešojo administravimo institucijų infrastruktūrą, pertvarkyti

viešųjų paslaugų teikimą taip, kad informacija, kurios reikia verslui ir

gyventojų ūkinei veiklai, būtų prieinama naudojant kompiuterius; mažinti

socialinę atskirtį, šalinti miesto ir kaimo ITT infrastruktūros netolygumus.

Valstybės valdymo ir savivaldos srityje prioritetai teikiami naujų ITT

pritaikymui. Viešojo administravimo paslaugos turi būti teikiamos tiek verslui,

tiek gyventojams, o elektroniniu būdu teikiamų paslaugų plėtra 2015 metais

Lietuvoje turėtų pasiekti Europos Sąjungos plėtros vidurkį.

25. Elektroninės valdžios koncepcijoje išdėstytas

požiūris į elektroninės valdžios plėtrą Lietuvoje. Pagal šią koncepciją

panaudojant informacines technologijas siekiama gerinti viešojo administravimo

institucijų ir įstaigų viešųjų paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos

gyventojams, verslo subjektams. Ja siekiama gerinti (panaudojant skaitmenines

technologijas) viešųjų paslaugų teikimą valstybės ir savivaldybių institucijoms

bei įstaigoms, Lietuvos Respublikos gyventojams, verslo subjektams.

Koncepcijoje atsižvelgta į specifines Lietuvos Respublikos sąlygas ir Europos

politinę iniciatyvą dėl elektroninės valdžios.

26. Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų

strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28

d. nutarimu Nr. 488 (Žin., 2004, Nr. 69-2399), tikslas

– tobulinti viešojo administravimo sprendimų dėl asmenų, kurie kreipiasi į

valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas, priėmimo procedūras. Taip

pat siekiama paprasčiau teisiškai reglamentuoti verslą, sukurti profesionalią,

stabilią valstybės tarnybą, gebančią tinkamai atlikti savo funkcijas Lietuvai

tapus ES valstybe nare, užtikrinti gerą viešųjų paslaugų kokybę.

27. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 dienos. Jame įtvirtintos Europos Sąjungos 2002

metų acquis nuostatos, suteikiančios šalies elektroninių ryšių

sektoriaus reguliavimui lankstumo, atsižvelgiant į technologijų konvergenciją,

įpareigojimus operatoriams, reguliavimo mechanizmą, bendradarbiavimą su šalies

ir Europos Sąjungos institucijomis.

LIETUVOS SOCIALINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI, SUSIJĘ SU

DUOMENŲ PERDAVIMO TINKLAIS IR PASLAUGOMIS

28. Pažangių valstybių patirtis informacinės

visuomenės plėtros srityje – aukšti naudojimosi internetu rodikliai, susiję su

jo naudojimu namų ūkiuose, tuo tarpu Lietuvoje interneto naudojimo namų ūkiuose

rodikliai išlieka žemi (2005 metų I ketvirtį interneto skverbtis namų ūkiuose

Lietuvoje sudarė 14,4 procento, o Europos Sąjungos vidurkis 2004 metų

pradžioje – 43 procentai; 2005 metų I ketvirtį kompiuterį Lietuvoje turėjo

29 procentai namų ūkių, o Europos Sąjungos vidurkis 2004 metų pradžioje –

47 procentai namų ūkių).

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) duomenimis, internetu

namuose 2005 metų I ketvirtį naudojosi 14,4 procento namų ūkių.

29. Statistikos departamento duomenimis, 2005 metų

pradžioje internetu naudojosi 100 procentų didžiųjų įmonių (tokių, kuriose

dirba daugiau kaip 250 darbuotojų), 97,7 procento vidutinių įmonių

(turinčių nuo 50 iki 250 darbuotojų) ir apie 81,1 procento mažųjų įmonių

(turinčių iki 50 darbuotojų).

30. Statistikos departamento duomenimis, žemą

naudojimosi internetu lygį daugiausia (56 procentais) lemia poreikio nebuvimas,

taip pat palyginti su gaunamomis pajamomis didelės interneto paslaugų kainos ir

su šiomis paslaugomis susijusios išlaidos – pernelyg brangi įranga ir brangus

ryšys (dideli tarifai, abonentinis mokestis).

31. Atsižvelgiant į gana žemus informacinių

technologijų naudojimo namuose rodiklius, Lietuvai ypač aktuali tampa viešojo

interneto prieigos tinklo plėtra. Todėl nuo 2002 metų viešuosius interneto

prieigos centrus kuria privataus verslo iniciatyva „Langas į ateitį“, prie

kurios vėliau prisidėjo ir Vidaus reikalų ministerija (2003 metais įsteigė

100 viešųjų interneto prieigos centrų). Verslo iniciatyvos „Langas į

ateitį“ pastangomis Lietuvoje per 3 metus buvo įsteigti 175 viešieji interneto

prieigos centrai. Užbaigus pagal PHARE-2003 socialinės ekonominės sanglaudos

programą finansuojamo projekto „Viešųjų interneto prieigos taškų steigimas

kaimo vietovėse“ įgyvendinimo pirmąjį etapą, nuo 2005 m. birželio 1 d. visoje

Lietuvoje pradėjo veikti dar 300 naujų viešųjų interneto prieigos centrų.

32. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gyventojams

nemokamai naudotis internetu, pateikta paraiška dėl viešųjų interneto prieigos

taškų steigimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Įgyvendinus šį projektą,

numatoma papildomai įsteigti 400 viešųjų interneto prieigos centrų. Iki šių

svarbių investicijų įgyvendinimo viešosios bibliotekos buvo pagrindinė

viešosios prieigos prie interneto vieta, bibliotekose buvo daugiau kaip 200

viešųjų interneto prieigos centrų. Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra apie 700

centrų, kuriuose Lietuvos gyventojai gali nemokamai naudotis internetu.

33. Švietimo ministerijos duomenimis, 2004 metų

pabaigoje vienu kompiuteriu bendrojo lavinimo mokyklose naudojosi 15 mokinių, o

9–12 klasėse – 6 mokiniai. Europos Sąjungoje vienas kompiuteris atitinkamai

tenka 11 mokinių, o 9–12 klasėse – 8 mokiniams. Internetu (greitesniu kaip 64

kbps) galėjo naudotis 52 procentai mokyklų.

34. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakyto tyrimo duomenimis, 2005 metų II

ketvirtį pagrindinių viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę lygis

Lietuvoje siekė 64 procentus (2004 metais – 40 procentų). Verslui skirtos

paslaugos į internetą perkeliamos sparčiau, negu skirtos gyventojams – verslui

skirtų paslaugų perkėlimo į internetą lygis 2005 metų II ketvirtį siekė 76

procentus (2004 metais – 60 procentų), gyventojams skirtų paslaugų

perkėlimo į tinklą lygis – 56 procentus (2004 metais – 44 procentus).

Punkto

pakeitimai

Nr.

1582,

2010-11-10, Žin., 2010, Nr. 133-6794 (2010-11-13)

INTERNETO PRIEIGOS INFRASTRUKTŪROS LIETUVOJE ANALIZĖ

35. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2005 metų

II ketvirtį interneto prieigos paslaugas teikė 109 teikėjai. Bendras interneto

abonentų skaičius Lietuvoje buvo 635917, jų daugumą (77,2 procento) sudaro

vartotojai, kitą dalį – kiti paslaugų gavėjai. Pajamos iš interneto prieigos

teikimo veiklos 2003 metais buvo 120,922 mln. litų (5,96 procento visos

telekomunikacijų rinkos pajamų), o 2004 metais pajamos siekė 156,691 mln. litų

(palyginti su 2003 metais, padidėjo 29,6 procento) ir sudarė 7,33 procento

visos telekomunikacijų rinkos pajamų.

36. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2005 metų

II ketvirtį 28700 viešojo administravimo institucijų bei įstaigų ir ūkio

subjektų buvo prisijungę prie elektroninių ryšių tinklų, leidžiančių užtikrinti

144 kbps ar didesnę spartą.

37. Interneto abonentai pagal prisijungimo būdus 2005

metų II ketvirtį buvo pasiskirstę taip: 5,2 procento – komutuojamomis

linijomis, 2,18 procento – bevielio ryšio linijomis, 67,95 procento – judriojo

radijo ryšio tinklu, 6 procentai – kabelinės televizijos tinklu, 5,87 procento

– vietiniu tinklu, 10,99 procento – xDSL linijomis, 0,2 procento – skirtosiomis

linijomis, 1,61 procento – optiniu kabeliu. Ir tik 0,005 procento interneto

abonentų naudojosi kitomis technologijomis (elektros tiekimo linijomis,

palydoviniu ryšiu).

38. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2005 metų

II ketvirtį 170700 interneto abonentų naudojosi technologijomis, leidžiančiomis

užtikrinti 144 kbps ar didesnę spartą, iš jų: kabelinės televizijos tinklais –

22,33 procento, vietiniais tinklais – 21,85 procento, bevielio ryšio linijomis

– 8,11 procento, DSL – 40,94 procento, optiniu kabeliu – 6 procentai,

skirtosiomis linijomis – 0,75 procento, kitomis technologijomis – 0,04

procento.

III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ, GRĖSMIŲ ANALIZĖ

STIPRYBĖS

39. Lietuva, būdama nedidelė valstybė, turi galimybę

greitai prisitaikyti prie kintančių ITT sektoriaus plėtros procesų.

40. Didžiuosiuose miestuose išvystyti operatorių

elektroninių ryšių tinklai, kuriais gali būti teikiama prieiga prie

plačiajuosčio ryšio tinklo.

41. Lietuvos viešojo administravimo institucijos ir

įstaigos daug dėmesio skiria ITT plėtrai, rengdamos teisės aktus, atitinkančius

Europos Sąjungos reguliavimo sistemą, skatina konkurenciją, įtvirtina palankią

sistemą investicijoms ir elektroninių ryšių tinklų plėtrai.

42. Elektroninių ryšių infrastruktūros, jungiančios

apskričių ir savivaldybių centrus, segmente egzistuoja konkurencija, todėl kiti

elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjai gali pasinaudoti šių tinklų

teikiamomis galimybėmis.

43. Lietuvos miestuose jau sudaryta galimybė naudotis

elektroninių ryšių tinklu.

44. Esamas saugus valstybinis duomenų perdavimo

tinklas sujungtas su Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių

valstybinių institucijų bei įstaigų nacionaliniais duomenų perdavimo tinklais.

SILPNYBĖS

45. Žemi kompiuterinės įrangos naudojimo rodikliai.

46. Plačiajuosčio ryšio prieigos pateikimo sąnaudos

šalies periferinės/nekonkurencingos teritorijos vartotojams yra didelės.

47. Žemi interneto naudojimo namų ūkiuose (ypač kaime)

rodikliai.

48. Nepakankama pagyvenusių vartotojų geba naudotis

ITT.

49. Atsižvelgiant į vidutinį pajamų dydį, Lietuvoje

pernelyg brangūs įrangos, reikalingos prisijungti prie duomenų perdavimo

tinklų, komponentai.

50. Kai kuriose šalies gyvenamosiose vietovėse

apskritai nėra galimybės gauti prieigą prie plačiajuosčio ryšio tinklų.

51. Per maža e. paslaugų pasiūla ir paklausa.

52. Nėra konkurencijos periferinėse/nekonkurencingose

šalies teritorijose, kur plačiajuosčio ryšio infrastruktūros, prieigos prie šios

infrastruktūros paslaugos neteikia ir neplėtoja nė vienas operatorius ar

paslaugų teikėjas, arba teikia ir plėtoja tik vienas viešųjų elektroninių ryšių

tinklų operatorius ar paslaugų teikėjas.

53. Nepakankamai detalizuotos teisės normos,

nustatančios elektroninių ryšių įrenginių ir tinklų įrengimą.

54. Nėra vienos institucijos, reguliuojančios

elektroninių ryšių sritį ir e. paslaugas.

55. Informacinių technologijų srityje egzistuoja

skaitmeninių teisių apsaugos ir e. paslaugų saugumo problema.

56. Neatlikta plačiajuosčio ryšio naudojimo viešojo

administravimo institucijose ir įstaigose poreikio analizė.

GALIMYBĖS

57. Naudojantis ITT, sudaromos didesnės galimybės

plėtoti visų ūkio šakų prekių bei paslaugų gamybą ir eksportą, didinti visų

ūkio šakų prekių ir paslaugų konkurencingumą.

58. Plėtojant plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą,

sudaroma galimybė teikti e. paslaugas, mažinti nedarbą, išlaikyti aukštos

kvalifikacijos specialistus, plėtoti nuotolinį mokymą ir darbą.

59. Sudaroma galimybė panaudoti Europos Sąjungos

struktūrinių fondų lėšas plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrai

periferinėje/nekonkurencingoje šalies teritorijoje.

60. Sudaroma galimybė skatinti konkurenciją teikiant

prieigos prie interneto ir kitas elektroninių ryšių paslaugas.

61. Sudaroma galimybė sujungti plačiajuosčio ryšio

tinklus užtikrinant didelio pralaidumo saugaus duomenų perdavimo paslaugas

teikiant viešojo administravimo institucijoms bei įstaigoms.

GRĖSMĖS

62. Spartesnė ITT plėtra kitose ES valstybėse narėse

gali mažinti Lietuvos konkurencingumą Europos Sąjungoje.

63. Dėl esamos institucinės sąrangos, koordinuojančios

ITT sektorių, ilgėja sprendimų derinimo ir priėmimo laikas.

64. Išsivysčiusios šalys gali traktuoti Lietuvos

gyventojus tik kaip vartotojus, o ne kaip modernių produktų kūrėjus ir (ar)

gamintojus, todėl daug išsilavinusių žmonių (ypač jaunimo) gali išvykti į

labiau išsivysčiusias ES valstybes nares ir kitas pasaulio šalis.

65. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų

teikėjai investuoja į elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrą

periferinėse/nekonkurencingose šalies teritorijose tik tada, kai investicijos

greit atsiperka, todėl kyla grėsmė, kad didės skaitmeninė atskirtis.

66. Neskatinant plačiajuosčio ryšio plėtros, šalyje

didės skaitmeninė atskirtis tarp miesto ir periferinių/nekonkurencingų šalies

teritorijų. Lietuvos rodikliai vis labiau skirsis nuo Europos Sąjungos rodiklių

vidurkio.

IV. STRATEGIJOS TIKSLAI, PRIORITETINĖS KRYPTYS,

UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

67. Šios Strategijos tikslai yra šie: sudaryti sąlygas

viešojo administravimo institucijoms, įstaigoms ir asmenims gauti plačiajuosčio

ryšio prieigą; skatinti konkurenciją interneto prieigos teikimo rinkoje,

panaudojant valstybės ir privataus kapitalo investicijas; siekti, kad būtų daroma

įtaka šalies socialiniam ir ekonominiam augimui; mažinti gyventojų atskirtį

šalies teritorijoje.

68. Šios Strategijos prioritetinės kryptys

68.1. Panaudojant šalies teritorijoje veikiančių

operatorių elektroninių ryšių tinklus ir esamus valstybės valdomų elektroninių

ryšių tinklus, sukurti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, sudaryti sąlygas

tiek viešojo administravimo institucijoms bei įstaigoms, tiek ūkio subjektams

teikti e. paslaugas ir jomis naudotis, skatinti žinių visuomenės ir

elektroninių ryšių sektoriaus e. paslaugų plėtrą šalyje, visuomeninio

sektoriaus modernizavimą, sudaryti galimybę kiekvienam asmeniui dalyvauti

informacinės visuomenės procesuose ir skatinti saugesnių informacinės

visuomenės paslaugų teikimą, tuo daryti įtaką šalies socialiniam ir ekonominiam

augimui.

68.2. Siekti, kad teikiant prieigą prie plačiajuosčio

ryšio tinklų didėtų konkurencija.

68.3. Plėtojant plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą,

kiekvienam faktiniam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui sudaryti galimybę

naudotis elektroninių ryšių tinklais teikiamomis e. paslaugomis. Plėtoti

prieigą prie plačiajuosčio ryšio atsižvelgiant į e. paslaugoms būtiną spartą ar

individualius poreikius.

69. Šios Strategijos uždaviniai

69.1. Plačiajuosčio ryšio tinklus ir prieigą plėtoti tose

gyvenamosiose vietovėse, kuriose jų nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant

plačiajuosčio ryšio tinklus (t.y. gyvenamojoje vietovėje prieigos prie šios

infrastruktūros paslaugos neteikia ir neplėtoja nė vienas operatorius ar

paslaugų teikėjas, arba teikia ir plėtoja tik vienas viešųjų elektroninių ryšių

tinklų operatorius ar paslaugų teikėjas), tuo skatinant darbo vietų kūrimą bei

darant įtaką ekonomikos plėtrai.

69.2. Plėtojant plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą,

jos pralaidumas tinklo galiniame taške (į abi puses) turi būti užtikrintas

atsižvelgiant į faktinių elektroninių ryšių paslaugos naudotojų, darbo vietų

viešojo administravimo institucijose ir įstaigose skaičių, gyventojų

konkrečioje teritorijoje skaičių ir būtiną minimalią spartą e. paslaugoms

teikti; plačiajuosčio ryšio tinklas turi būti ilgalaikis; didėjant vartotojų

poreikiams, tinklo plėtra turi būti užtikrinama minimaliomis investicijomis,

atsižvelgiant į technologinio neutralumo principą. Plėtojant plačiajuosčio

ryšio infrastruktūrą ar jos segmentus, prireikus iki 2010 m. sausio 1 d.

įrengti ryšių operatorių tinklų ir paslaugų teikėjų sujungimo taškus šalies

apskrityse.

69.3. Skatinti prieigos prie plačiajuosčio ryšio

infrastruktūros, sudarančios galimybę prie esamų elektroninių ryšių tinklų

prisijungti visoms norinčioms smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, taip pat

gyventojams, plėtrą privataus kapitalo lėšomis.

69.4. Sujungti elektroninių ryšių tinklus

periferinėse/nekonkurencingose šalies teritorijose panaudojant esamus valstybės

valdomų operatorių elektroninių ryšių ir šalies teritorijoje veikiančių

operatorių elektroninių ryšių tinklus.

69.5. Plėtojant plačiajuosčio ryšio tinklus,

užtikrinti e. paslaugų apsaugai būtinų techninių priemonių diegimą.

69.6. Esant techninei galimybei, užtikrinti

plačiajuosčio ryšio prieigą Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms

užsienyje.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1046,

2008-10-01, Žin., 2008, Nr. 122-4637 (2008-10-23)

70. Prijungiant viešojo administravimo institucijas

bei įstaigas prie plačiajuosčio ryšio tinklų ir sudarant galimybę smulkaus ir

vidutinio verslo įmonėms, taip pat gyventojams naudotis plačiajuosčio ryšio

infrastruktūra ir e. paslaugomis visoje šalies teritorijoje (ypač periferinėse/nekonkurencingose

vietovėse, kur plačiajuosčio ryšio paslaugų vartojimo ir plėtros lygis yra

žemas), svarbūs šie vertinimo kriterijai

70.1. Iki 2007 m. sausio 1 d. 50 procentų šalies

teritorijos sudaryti galimybę prie esamų plačiajuosčio ryšio tinklų prisijungti

visoms norinčioms smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, taip pat gyventojams ir

mažiausiai 40 procentų viešojo administravimo institucijų bei įstaigų (t.y.

švietimo įstaigų, bibliotekų, sveikatos apsaugos ir priežiūros institucijų bei

įstaigų ir kt.) prijungti prie plačiajuosčio ryšio tinklų.

70.2. Iki 2008 m. sausio 1 d. 80 procentų šalies

teritorijos sudaryti galimybę prie esamų plačiajuosčio ryšio tinklų prisijungti

visoms norinčioms smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, taip pat gyventojams ir

mažiausiai 60 procentų viešojo administravimo institucijų bei įstaigų prijungti

prie plačiajuosčio ryšio tinklų.

70.3. Iki 2009 m. sausio 1 d. 100 procentų viešojo

administravimo institucijų bei įstaigų (išskyrus kai kurias Lietuvos

Respublikos diplomatines atstovybes užsienyje) prijungti prie plačiajuosčio

ryšio tinklų.

70.4. Iki 2010 m. sausio 1 d. 98 procentuose šalies

teritorijos sudaryti galimybę prie esamų plačiajuosčio ryšio tinklų prisijungti

visoms norinčioms smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, taip pat gyventojams.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

71. Šios Strategijos įgyvendinimo priemonių planas

pateiktas jos priede.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1046,

2008-10-01, Žin., 2008, Nr. 122-4637 (2008-10-23)

72. Susisiekimo ministerija pagal kompetenciją

prižiūri, kaip įgyvendinamos šios Strategijos nuostatos, ir atsižvelgdama į

išorės bei vidaus pokyčius teikia pasiūlymus dėl jos tobulinimo.

73. Susisiekimo ministerija kartu su Informacinės

visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos rengia ir (ar)

koordinuoja valstybės elektroninių ryšių srities investicines programas šios

Strategijos tikslams įgyvendinti, vertina šias programas ekonominiu, finansiniu

ir techniniu požiūriais, kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1582,

2010-11-10, Žin., 2010, Nr. 133-6794 (2010-11-13)

74. Plečiant elektroninių ryšių infrastruktūrą šalies

teritorijoje, prioritetai teikiami projektams, kurie užtikrins viešojo

administravimo institucijoms bei įstaigoms prieigą prie plačiajuosčio ryšio

infrastruktūros ir sudarys galimybę smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, taip

pat gyventojams naudotis šia infrastruktūra ir ja teikiamomis e. paslaugomis

periferinėse/nekonkurencingose vietovėse bei ten, kur vyrauja nedarbas.

75. Šios Strategijos tikslams ir uždaviniams

įgyvendinti bus naudojama Europos Sąjungos finansinė parama, valstybės lėšos ir

privataus kapitalo investicijos.

––––––––––––––––

Papildyta

priedu

Nr.

1046,

2008-10-01, Žin., 2008, Nr. 122-4637 (2008-10-23)

Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros

2005­–2010 metų plėtros

strategijos

priedas

LIETUVOS PLAČIAJUOSČIO RYŠIO INFRASTRUKTŪROS 2005­–2010

METŲ PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Atsakingi vykdytojai

Numatomi įvykdymo terminai

Laukiami rezultatai

Preliminarus lėšų poreikis (litais)

1.

Parengti ir patvirtinti

sukurtos plačiajuos-čio ryšio infrastruk-tūros Lietuvos kaimo gyvenamosiose

vietovėse panaudoji-mo (nuomos) sąlygas

Susisiekimo ministerija

2009 metai

Bus sudarytos sąlygos

pla-čiajuosčio ryšio paslaugų teikėjams teikti plačiajuos-čio ryšio paslaugas

seniūni-joms, esančioms kaimo gyvenamosiose vietovėse, taip pat savivaldybėms

ir kitiems vartotojams

2.

Peržiūrėti sukurtos

plačiajuosčio ryšio infrastruktūros Lietuvos kaimo gyvenamosiose vietovėse

panaudojimo (nuomos) sąlygas

Susisiekimo ministerija

2010 metai

Bus sudarytos sąlygos

pla-čiajuosčio ryšio paslaugų teikėjams teikti plačiajuos-čio ryšio paslaugas

seniūni-joms, esančioms kaimo gyvenamosiose vietovėse, taip pat savivaldybėms

ir kitiems vartotojams

3.

Atlikti esamos būklės

analizę, parengti ir pradėti įgyvendinti kaimo gyventojų vietovių

informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo projektą RAIN 2

Susisiekimo ministerija

2008–2010 metai

Įgyvendinus kaimo

gyvenamųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo projektą

RAIN 2, 98 procentuose šalies teritorijos bus sudaryta galimybė prie

esamų plačiajuosčio ryšio tinklų prisijungti visoms norinčioms viešojo

administravimo institucijoms ir įstaigoms, smulkiojo ir vidutinio verslo

įmonėms, taip pat gyventojams

Numatoma 2009–2010 metais

panaudoti lėšų

ES lėšų – 68 473 496,4;

bendro finansavimo lėšų –

12 083 558,19;

valstybės lėšų –

29 442 945,41

4.

Prie plačiajuosčio ryšio

infrastruktūros prijungti kaimo gyvenamųjų vietovių švietimo įstaigas

Švietimo ir mokslo

ministerija

2008–2010 metai

Prie plačiajuosčio ryšio

infrastruktūros bus prijungta ne mažiau kaip 300 kaimo gyvenamųjų vietovių

švietimo įstaigų

5.

Prie plačiajuosčio ryšio

infrastruktūros prijungti apskričių ir savivaldybių admi-nistracijų žemės

ūkio ir žemėtvarkos sky-rius, esančius kaimo gyvenamosiose vietovėse

Žemės ūkio ministerija

2009–2010 metai

Prie plačiajuosčio ryšio

infrastruktūros bus prijungti apskričių ir savivaldybių administracijų žemės

ūkio ir žemėtvarkos skyriai, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1046, 2008-10-01,

Žin., 2008, Nr. 122-4637 (2008-10-23)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. LAPKRIČIO 16 D. NUTARIMO NR. 1231

"DĖL LIETUVOS PLAČIAJUOSČIO RYŠIO INFRASTRUKTŪROS 2005-2010 METŲ PLĖTROS

STRATEGIJOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

Papildyta

priedu.

2.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1582, 2010-11-10,

Žin., 2010, Nr. 133-6794 (2010-11-13)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. LAPKRIČIO 16 D. NUTARIMO NR. 1231

"DĖL LIETUVOS PLAČIAJUOSČIO RYŠIO INFRASTRUKTŪROS 2005-2010 METŲ PLĖTROS

STRATEGIJOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2010-11-16)

aubodi@lrs.lt