DĖL VAIKO GLOBOS (RŪPYBOS) SISTEMOS REORGANIZAVIMO

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2007, Nr. 118-4817

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL VAIKO GLOBOS (RŪPYBOS) SISTEMOS REORGANIZAVIMO

STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ 2007–2012 METŲ PLANO PATVIRTINIMO

2007 m. spalio 31 d. Nr. 1193

Vilnius

Įgyvendindama

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo

priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 2

lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos

įsipareigojimų įgyvendinimo priemonės“ 62 punktą ir Vaiko gerovės valstybės

politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2005–2012 metų plano,

patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184 (Žin., 2005, Nr. 25-802), 4.2 ir

4.3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutaria

1. Patvirtinti Vaiko

globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategiją (toliau vadinama –

Strategija) (pridedama).

Punkto

pakeitimai

Nr.

822,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 76-3885 (2010-06-30)

2. Nustatyti, kad

Strategija, patvirtintašiuo nutarimu, įgyvendinama š atitinkamų metų Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių

patvirtinimo įstatyme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai patvirtintų

bendrųjų asignavimų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka

gautų lėšų.

Punkto

pakeitimai

Nr.

822,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 76-3885 (2010-06-30)

3. Pasiūlyti

savivaldybėms

3.1. iki 2008 m. kovo 1 d. patvirtinti savivaldybių vaiko globos (rūpybos) organizavimo tobulinimo 2008– 2012

metų priemonių planus, apimančius socialinį darbą ir socialinių paslaugų

teikimą globėjų (rūpintojų) bei įtėvių šeimoms ir šeimynoms, jų rengimą globoti

vaiką, vaikų globos įstaigų optimizavimo planą, kuriame numatoma teikti

socialines paslaugas vaikui ir motinai (tėvui) esant krizinėse situacijose ir

plėtoti dienos centrus vaikams ir jų šeimoms;

3.2. dalyvauti

įgyvendinant Strategiją.

Punkto

pakeitimai

Nr.

822,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 76-3885 (2010-06-30)

4. Pavesti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

4.1. iki 2010 m. liepos 1 d. parengti Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos įgyvendinimo

2010–2012 metų priemonių planą ir suderinus su institucijomis, kurioms siūloma

dalyvauti įgyvendinant šiame plane numatytas priemones, jį patvirtinti;

4.2.

koordinuoti Strategijos įgyvendinimą ir iki 2013 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Strategijos įgyvendinimo ataskaitą.

Punkto

pakeitimai

Nr.

822,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 76-3885 (2010-06-30)

Ministras Pirmininkas Gediminas

Kirkilas

Socialinės apsaugos ir darbo

ministrė Vilija Blinkevičiūtė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1193

VAIKO GLOBOS (RŪPYBOS) SISTEMOS REORGANIZAVIMO

STRATEGIJA

I. STRATEGIJOS SANTRAUKA

Valdymo

srities plėtros strateginis tikslas

Atsižvelgiant į vaiko

interesus ir poreikius, sudaryti sąlygas vaikui augti biologinėje šeimoje, o

netekusiam tėvų globos vaikui – tinkamas globos (rūpybos) ar įvaikinimo

sąlygas, kurios atitiktų geriausius vaiko interesus ir poreikį augti šeimos

aplinkoje arba aplinkoje, artimoje šeimai, tinkamai pasirengti savarankiškam

gyvenimui šeimoje ir visuomenėje

Strateginio tikslo

įgyvendinimo vertinimo kriterijai (efekto kriterijai).

Valstybės

vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir

įvaikinimo tarnyba) 2006 metų duomenimis, tėvų globos netekę vaikai

sudaro šią visų šalies vaikų dalį

dabartinė

reikšmė (2006 metais) – 1,7 procento;

siektina reikšmė (2012

metais) – 1 procentas

Valdymo

srities plėtros tikslai, uždaviniai ir tikslų įgyvendinimo vertinimo

kriterijai (rezultato kriterijai)

1 tikslas

Plėtoti prevencines

priemones, sudarant sąlygas vaikui augti šeimoje

Rezultato kriterijai

Socialinės rizikos šeimose

augantys vaikai sudaro šią visų šalies vaikų dalį

dabartinė

reikšmė (2006 metais) – 4 procentai;

siektina reikšmė (2012

metais) – 2 procentai

Uždaviniai

1. Kurti ir įgyvendinti

šeimos problemų sprendimo prevencines priemones, kurios sudarytų galimybes

vaikui augti savo šeimoje.

2.

Plėtoti nestacionarias dienos socialinės priežiūros paslaugas vaikams ir

šeimoms vaikų dienos centruose

2 tikslas

Siekti pertvarkyti vaiko

globos (rūpybos) sistemą, kad ji atitiktų globojamo (rūpinamo) vaiko geriausius

interesus

Rezultato kriterijai

1. Tėvų globos netekusių vaikų, siunčiamų į globėjų

(rūpintojų) šeimas, skaičius

dabartinė

reikšmė (2006 metais) – 43,5 procento;

siektina

reikšmė (2012 metais) – 55 procentai

2. Globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus mažėjimas

vaikų globos įstaigose, procentais

dabartinė reikšmė (2006

metais) – 40 procentų;

siektina

reikšmė (2012 metais) – 30 procentų

Uždaviniai

1.

Tobulinti vaiko globos (rūpybos) organizavimo sistemos teisinį

reglamentavimą.

2.

Mažinti globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių vaikų globos namuose ir vaikų iki

3 metų siuntimą į vaikų globos įstaigas, daugiau paslaugų vaikui ir šeimai

teikiant bendruomenėje.

3.

Užtikrinti vaiko globos (rūpybos) šeimoje prioritetą nustatant vaiko globą

(rūpybą) šeimoje ir šeimynoje arba įvaikinant vaiką.

4. Optimizuoti vaikų

globos įstaigų tinklą.

5. Gerinti vaikų,

netekusių tėvų globos, integracijos į visuomenę sąlygas.

6.

Siekiant užtikrinti socialinį darbą su šeima bendruomenėje ir tinkamą vaiko

globos (rūpybos) organizavimą, sudaryti galimybes tobulinti specialistų

kvalifikaciją.

7. Organizuoti socialinės

globos normų taikymo globojamiems (rūpinamiems) vaikams monitoringą ir

informacijos apie vaiko globos (rūpybos) organizavimą sklaidą.

II. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo

strategija (toliau vadinama – ši Strategija) nustato pagrindines vaiko globos

(rūpybos) sistemos reorganizavimo nuostatas.

2. Rengiant šią Strategiją, vadovautasi Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 60-1501), 2001 m. Jungtinių Tautų Asamblėjos Specialiosios sesijos dokumentu „Pasaulis vaikams“, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 33-807), Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija (toliau vadinama – Koncepcija), patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. IX-1569 (Žin., 2003, Nr. 52-2316), Vaiko gerovės valstybės politikos strategija (toliau vadinama – Gerovės strategija) ir jos įgyvendinimo priemonių 2005–2012 metų planu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184 (Žin., 2005, Nr. 25-802), Našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų rėmimo ir integravimo į visuomenę 2005–2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1279 (Žin., 2004, Nr. 152-5546 ), Vaikų ir jaunimo socializacijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 (Žin., 2004, Nr. 30-995), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 814 „Dėl Kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų funkcijų decentralizavimo ir dekoncentravimo koncepcijos įgyvendinimo antrojo etapo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 92-3630), Europos socialinės chartijos (pataisytos), ratifikuotos Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. gegužės 15 d. įstatymu Nr. IX-317 „Dėl 1996 metų Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo“ (Žin., 2001, Nr. 49-1699), nuostatomis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto išvadomis dėl Vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje II–III ataskaitos (CRC/C/LTU/CO/2, 2006 m. kovo 17 d.).

III. STRATEGIJOS KRYPTYS IR PAGRINDINIAI ĮGYVENDINIMO

PRINCIPAI

3. Vadovaujantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto

išvadomis dėl Vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje II–III

ataskaitos (dėl vaikų globos (rūpybos) organizavimo Lietuvoje), skiriamos šios

Strategijos kryptys

3.1. prevencinė – priemonės, orientuotos į tėvų

atsakomybės už vaikus stiprinimą siekiant, kad vaikas augtų šeimoje, į paslaugų

šeimai ir vaikui plėtojimą;

3.2. intervencinė – vaiko globos (rūpybos) sistemos

pertvarkymas įvertinant vaiko raidos ypatumus ir atsižvelgiant į vaiko

individualius poreikius;

3.3. integracinė – priemonių visuma, skirta padėti

vaikams ir suaugusiems asmenims, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta globa

(rūpyba).

4. Šios Strategijos įgyvendinimo pagrindiniai

principai

4.1. Vaiko interesų prioritetiškumo ir individualių

poreikių tenkinimo principas. Kiekvienas vaikas turi teisę augti savo šeimoje.

Jeigu vaikas atskiriamas nuo šeimos, jam taikomos globos (rūpybos) priemonės

pirmiausia turi atitikti vaiko interesus ir priimami sprendimai turi užtikrinti

maksimaliai trumpą vaiko atskyrimą nuo šeimos. Jeigu nėra galimybių vaikui

grįžti į savo šeimą, jam turi būti sudarytos tokios globos (rūpybos) sąlygos,

kurios užtikrintų individualius vaiko poreikius atitinkantį vystymąsi ir

tobulėjimą.

4.2. Nediskriminavimo principas. Priimant sprendimą

dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir jos formos parinkimo (globa (rūpyba)

šeimoje, šeimynoje ar institucijoje), vaikas neturi būti diskriminuojamas dėl

jo ar jo tėvų socialinės padėties, sveikatos, tautybės, lyties, rasės ar kitu

pagrindu.

4.3. Vaiko dalyvavimo priimant sprendimus užtikrinimo

principas. Turi būti užtikrinama vaiko teisė išreikšti savo nuomonę ir daryti

įtaką sprendimams, susijusiems su vaiko globos (rūpybos) priemonių paskyrimu,

atsižvelgiant į vaiko amžių ir gebėjimą išreikšti savo nuomonę.

4.4. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų

ir nevyriausybinių organizacijų tarpinstitucinio bendradarbiavimo principas.

Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos ir nevyriausybinės

organizacijos bendradarbiauja tarpusavyje, formuodamos vaiko globos (rūpybos)

politiką ir įgyvendindamos jos nuostatas. Bendruomenės vietos savivaldos ir

valstybės lygmenimis keičiasi informacija vaiko globos (rūpybos) užtikrinimo

srityje.

IV. VAIKO GLOBOS (RŪPYBOS) SISTEMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR

SSGG (STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ) ANALIZĖ

5. Savivaldybių vaiko teisių

apsaugos tarnybų duomenimis, 2006 metais socialinės rizikos šeimų šalyje,

palyginti su praėjusiais metais, gerokai sumažėjo. 2004 metais į savivaldybių

vaiko teisių apsaugos tarnybų įskaitas buvo įtrauktos 16869 šeimos, kuriose

augo 36895 vaikai. 2005 metais 16361 socialinės rizikos šeimoje augo 36535

vaikai. 2006 metais apskaitoje buvo 13496 socialinės rizikos šeimos, ir

jose augo 31351 vaikas. Socialinės rizikos šeimose augantys vaikai sudaro 4

procentus visų Lietuvoje gyvenančių vaikų. Dažniausiai šeima į socialinės

rizikos šeimų apskaitą įrašoma dėl kelių priežasčių: vaiko tėvai girtauja,

gautą valstybės paramą naudoja ne vaiko interesams ir smurtauja prieš savo

nepilnamečius vaikus. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos girtavimą

įvardijo kaip vieną pagrindinių priežasčių, sąlygojančių didėjančią socialinę

riziką šeimoje. Girtaujančiose šeimose auga 62,97 procento visų socialinės

rizikos šeimose augančių vaikų ir 2,77 procento visų Lietuvoje gyvenančių

vaikų. Girtavimas labiau paplitęs kaimo vietovėse. Savivaldybių vaiko teisių

apsaugos tarnybų duomenimis, kaimuose gyvena 2/3 (6304 iš 9943) visų

girtaujančių socialinės rizikos šeimų.

Smurtas prieš vaikus taip pat yra viena iš pagrindinių

tėvų globos netekimo priežasčių. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų

duomenimis, 2006 metais nustatyti 1639 smurto atvejai prieš vaikus, fizinis

smurtas prieš vaikus naudotas 1499 atvejais, 183 atvejais nustatyta seksualinė

prievarta prieš vaikus ir 235 atvejais – psichologinė prievarta. Statistinės

analizės duomenys rodo, kad berniukai (550) smurtą patiria kur kas dažniau negu

mergaitės (343), tačiau mergaitės dažniau tampa seksualinės prievartos aukomis.

2006 metais Lietuvoje buvo 13337 tėvų globos netekę

vaikai (tai sudaro 1,7 procento visų Lietuvoje gyvenančių vaikų). Valstybės

vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 42 procentai visų tėvų

globos netekusių vaikų augo globos namuose arba šeimynose. Didžiausią dalį (64

procentus) be tėvų globos likusių vaikų sudaro 10–17 metų vaikai, iš jų 60

procentų buvo globojami šeimose ir 37 procentai augo vaikų globos

institucijose. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų duomenys rodo, kad

tik 36 procentai vaikų iki 3 metų auga globėjų šeimose. Daugelis vaikų iki 3

metų auga apskričių viršininkų administracijų pavaldumo sutrikusio vystymosi kūdikių

namuose, kurie priskiriami sveikatos priežiūros įstaigoms. 2006 metais tėvų

globos neteko 3006 vaikai, iš jų net 55 procentai apgyvendinti vaikų globos

namuose, iš to skaičiaus 29 procentai vaikų – iki 3 metų.

6. Institucinė globa vaikui vis dar nustatoma dažniau

nei kitos alternatyvios vaiko globos (rūpybos) formos. Kaip ir ankstesniais

metais, daugiausia vaikų, atsižvelgiant į jų amžių, turimus specialiuosius

poreikius ir gyvenamąją vietą, siunčiama į įvairaus tipo vaikų globos įstaigas.

Daugeliui jų globa (rūpyba) nustatoma apskričių viršininkų administracijų ar

savivaldybių vaikų globos namuose, savivaldybių vaikų globos grupėse.

Institucinė vaiko globos (rūpybos) sistema grupuojama pagal įstaigų steigėjus

(apskrities viršininko administracija, savivaldybių tarybos, nevyriausybinės

organizacijos) ir pagal paslaugų teikimo rūšis

(socialinės, švietimo ir sveikatos). Sutrikusio vystymosi kūdikių namų (toliau

vadinama – kūdikių namai), kurių Lietuvoje yra 5, steigėjai yra

apskričių viršininkų administracijos. Šie kūdikių namai turi licencijas teikti

asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir teikia jas pagal patvirtintus savo

nuostatus.

Apskričių viršininkų administracijų pavaldumo vaikų ir

jaunimo su proto negalia globos įstaigos (jų yra 3) teikia ugdymo, socialines

ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams su proto negalia. 2006 metų

duomenimis, vaikų ir jaunimo su proto negalia įstaigose gyveno 678 vaikai ir

jaunuoliai, vaikai iki 18 metų šiose įstaigose sudaro 29 procentus bendro

gyventojų skaičiaus. 44 procentams čia gyvenančių vaikų yra nustatyta laikinoji

globa, 20 procentų – nuolatinė globa.

Apskričių viršininkų administracijoms pavaldžios 67

specialiosios mokyklos ir specialiojo ugdymo centrai bei 4 specialieji vaikų

auklėjimo ir globos namai. Metodinę paramą šioms institucijoms teikia Švietimo

ir mokslo ministerija.

Šiuo metu veikia 7 bendrojo lavinimo mokyklos,

turinčios bendrabučius, kurių steigėjai taip pat yra apskričių viršininkų

administracijos. Vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. ISAK-1217 ,,Dėl valstybinių bendrojo lavinimo internatinių

mokyklų, kurios vykdo globą (rūpybą), mokyklos tipo pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr.

81-2982), nuo 2005 m. liepos 1 d. mokyklose globa nėra nustatoma, todėl ir vaikų, kuriems 2005 metais buvo

nustatyta globa bendrojo lavinimo ar specialiosiose mokyklose, yra nedaug.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rūpinasi

metodinės paramos teikimu kitoms vaikų globos institucijoms, turinčioms

skirtingus steigėjus. Trijų globos namų vaikams ir jaunimui su negalia

(pensionatų) bei 33 valstybės vaikų globos namų steigėjai yra apskričių

viršininkų administracijos, 22 savivaldybių vaikų globos namų, 25 globos grupių

ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, 40 šeimynų ir 18 laikinų vaikų globos namų

steigėjai – savivaldybių tarybos, o 11 nevyriausybinių vaikų globos namų –

nevyriausybinės organizacijos.

7. Apskričių viršininkų administracijų pavaldumo

sutrikusio vystymosi kūdikių namuose apgyvendinami iki 3 metų vaikai, turintys

tėvus, bet turintys rimtų sveikatos sutrikimų arba netekę tėvų globos ir

turintys įvairaus laipsnio sveikatos problemų. Atlikti tyrimai rodo, kad

dažniausiai šiose sveikatos priežiūros įstaigose vaikai atsiduria dėl tėvų

socialinių problemų (iš nepilnų ar nedarnių šeimų), bet ne dėl rimtų sveikatos

problemų.

Jungtinių Tautų vaikų fondui (UNICEF) remiant,

Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu 2004 metais Socialinių tyrimų

institutas atliko sociologinį tyrimą apie vaikų iki 3 metų, globojamų

valstybinėse įstaigose, sveikatingumo ir rūpybos būklę. Tyrimas buvo atliktas 5

apskričių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,

Alytuje, Šiauliuose ir vienoje iš vaikų globos įstaigų – Panevėžio A. Bandzos

vaikų globos namuose.

Tyrimo rezultatai buvo pristatyti Lietuvos Respublikos

Seime 2005 m. balandžio 18 d. įvykusioje konferencijoje ,,Svarbus kiekvienas

vaikas“, kurią organizavo Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų

komitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija.

2006 metais sutrikusio vystymosi kūdikių namuose buvo

416 kūdikių, vaikų iki 3 metų ir vaikų su negalia iki 7 metų. Daugelio jų

tėvai ar kiti šeimos nariai gyvi, tik 1 procentas buvo apibūdinti kaip

visiški našlaičiai. Priežastys, dėl kurių vaikai pateko į kūdikių namus, buvo

glaudžiai susijusios su socialinės rizikos veiksniais ir socialine atskirtimi.

Dažniausiai nurodomos priežastys – nedarni šeima (53 procentai); laikinai ar

neterminuotai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia (9 procentai); tėvai

atsisakė vaiko (5 procentai); dėl tėvų smurto (1 procentas); tėvai

įkalinimo įstaigose (2 procentai); yra tik vienas iš tėvų, dažniausiai – motina

(9 procentai). Gana dažnai anketose nurodytas skurdas (21 procentas). Dar dvi priežastys

– vaiko neįgalumas (5 procentai) ir intensyvios slaugos būtinumas (4

procentai). Vaikai, kurių vystymasis sutrikęs, t. y. raidos koeficientas

mažesnis kaip 70, sudarė 21 procentą. Šiuo metu sutrikusio vystymosi kūdikių

namai teikia ankstyvosios korekcijos ir reabilitacijos paslaugas vaikams su

negalia, vaiko globos paslaugas vaikams iki 3–4 metų ir organizuoja vaikų

ugdymą. Tačiau sutrikusio vystymosi kūdikių namų veiklos organizavimas dar

netenkina vaiko poreikių. Ši išvada darytina įvertinant vaiko, augančio kūdikių

namuose, interesus ir siekiant vaikui sudaryti galimybes augti šeimos

aplinkoje.

Vaiko atskyrimo nuo šeimos problema dėl suaugusių

šeimos narių konfliktų, netinkamo gyvenimo būdo, socialinių įgūdžių stokos ir

panašiai yra aktuali bet kuriame vaiko amžiaus tarpsnyje, bet ypač ji skaudi ir

aktuali vaikų grupei iki 3 metų. Šiuo metu labai trūksta socialinių paslaugų

vaikui ir motinai esant krizinėse situacijose. Tokios paslaugos padėtų

užtikrinti kvalifikuotą įvairiapusę pagalbą esant krizinėje situacijoje, ypač

daug dėmesio skiriant vienišoms motinoms, auginančioms vaikus iki 3 metų, ir

vienišoms nepilnametėms motinoms. Svarbiausia, kad teikiant socialines

paslaugas tėvams krizinėse situacijose vaikas nebūtų atskiriamas nuo šeimos ir

būtų išsaugomas motinos (tėvo) ir vaiko dvasinis ryšys, kartu mažėtų vaikų iki

3 metų, apgyvendintų vaikų globos įstaigose. Tokia paslaugų teikimo sistema

veikia užsienio valstybėse, kai motinai ir vaikui teikiamos kompleksinės

laikino apgyvendinimo, socialinės, psichologinės ir kitos paslaugos. Šių

paslaugų teikimas sudaro galimybes vaikui gyventi su motina ir nepatekti į

globos (rūpybos) sistemą. Kita vertus, šios paslaugos stiprina tėvų atsakomybę

už vaikus, ypač tais atvejais, kai motinai reikia konsultacijų, kaip nustatyti

vaiko tėvystę ir prisiteisti vaiko išlaikymą.

8. 2006 metais daugiausia (57,6 procento visų

nustatytų globos (rūpybos) atvejų) vaikams globa buvo nustatyta dėl tėvų

nepriežiūros, netinkamo auklėjimo. Daugiau kaip 10 procentų vaikų globa

(rūpyba) buvo nustatyta, nes tėvai dėl ligos, suėmimo, įkalinimo ar kitų

priežasčių laikinai negalėjo rūpintis vaiku. 9,6 procento vaikų globa (rūpyba)

nustatyta mirus tėvams.

Daugiausia vaikų, kuriems 2006 metais buvo nustatyta

globa (rūpyba), iki globos (rūpybos) augo su vienu iš tėvų. Tai sudaro 35,4

procento visų 2006 metais tėvų globos netekusių vaikų. Nuo 2007 m. sausio 1 d. įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 17-589) nuostatas,

socialiniam darbui su socialinės rizikos šeima seniūnijose įsteigtos 556 naujos

socialinių darbuotojų pareigybės.

9. Vaiko globą (rūpybą) ir jos organizavimą

reglamentuojantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas,

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (Žin., 2002, Nr. 36-1340), Vaiko

globos organizavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 (Žin., 2002, Nr. 35-1275), Vaiko

laikinosios globos (rūpybos) nuostatai, patvirtinti socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 (Žin., 2002, Nr. 68-2798),

socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. 51 „Dėl Vaiko globos organizavimo nuostatų 13.3, 15, 17 ir 23 punktuose nurodytų

formų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 41-1543),

Bendrieji vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatai, patvirtinti Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983 (Žin., 2002,

Nr. 120-5415),

Bendrieji valstybės ir savivaldybių vaikų globos namų nuostatai, patvirtinti

socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A1-68 (Žin., 2005, Nr. 33-1079).

10. Turima 2006 metų statistinė informacija rodo, kad

daugiau kaip 50 procentų laikinosios vaiko globos nustatymo priežasčių yra

problemos šeimoje (vaikų nepriežiūra ar piktnaudžiavimas tėvų valdžia,

girtavimas, ilgalaikis nedarbas). Vaiko laikinosios globos (rūpybos)

laikotarpiu dirbamas socialinis darbas su vaiko tėvais ir pačiu vaiku.

Statistikos duomenys rodo, kad 2006 metais laikinoji globa (rūpyba) baigėsi

1026 vaikams, nes jie grįžo į savo tėvų šeimą. Tai patvirtina, kad tinkama

pagalba šeimai (ne tik piniginės paramos teikimas, bet ir pagalba socialinėmis

paslaugomis) daugeliu atvejų padėtų laikinai nuo tėvų atskirtą vaiką sugrąžinti

į šeimą. Trūkstant socialinių paslaugų šeimai vietos savivaldos lygmeniu, gana

dažnai vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama daugelį metų arba priimamas

teismo sprendimas dėl nuolatinės globos (rūpybos) įteisinimo ir neterminuoto

tėvų valdžios apribojimo. Kita vertus, laikinosios vaiko globos (rūpybos)

atveju vaiko teisėtas atstovas yra jo globėjas (rūpintojas), bet kartu vaiko

tėvams nėra apribota tėvų valdžia ir vaikas nėra atskirtas nuo tėvų.

11. Vaiko atskyrimas nuo šeimos yra skaudi visos

šeimos problema. Vaikas dažniausiai nuo tėvų atskiriamas laikinai ir

neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tačiau tėvams ir toliau išlieka jų

prigimtinė teisė (nors ir ribota) auginti ir auklėti savo vaikus. Pasitaiko

atvejų, kai tėvai, kuriems buvo apribota tėvų valdžia, pakeičia savo gyvenimo

būdą, įsidarbina ir gauna pajamas, jiems atsiranda galimybės patiems auginti

savo vaikus. Tokiais atvejais patys tėvai turi teisę kreiptis į teismą dėl tėvų

valdžios apribojimo panaikinimo. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų

duomenimis, pasitaiko atvejų, kai tėvai šia teise pasinaudoti neskuba. Kartais

tėvai sąmoningai nesikreipia į teismą, kad tėvų valdžios apribojimas būtų

panaikintas ir vaikas grįžtų į savo šeimą, nes tuomet vaikai prarastų valstybės

teikiamą paramą. Dėl minėtos priežasties savivaldybių vaiko teisių apsaugos

tarnybų darbuotojams tenka skatinti tėvus kreiptis į teismą.

12. Vaiko globa (rūpyba) šeimoje yra viena iš vaiko

globos (rūpybos) formų, kuriai, nustatant vaiko globą (rūpybą), teikiamas

prioritetas, palyginti su kitomis vaiko globos (rūpybos) formomis (šeimyna ir

institucija). Globa (rūpyba) šeimoje siekiama sukurti kuo artimesnę vaikui

aplinką, kurioje būtų kuo palankesnės sąlygos psichinei, moralinei, dorovinei

raidai ir ugdymui. Nors, nustatant laikinąją globą (rūpybą), vaiko globai

(rūpybai) šeimoje teikiamas prioritetas ir jau dabar savivaldybės gauna

tikslinę paramą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vaiko globos

(rūpybos) išmokoms mokėti, o apie 80 procentų globos (rūpybos) šeimoje atvejų

globėjais tampa artimieji vaiko giminaičiai (vaiko seneliai, broliai, seserys),

negausėja globėjų (rūpintojų) šeimų, neturinčių su globojamu (rūpinamu) vaiku

giminystės ryšių. Čia pagrindinė priežastis – ribotos psichologinės ir kitokios

pagalbos globėjų (rūpintojų) šeimoms galimybės, nenoras prisiimti atsakomybę už

vaikus, turinčius raidos ar elgesio problemų. Šalinant šiuos trūkumus, būtina

sukurti bendrą globėjų (rūpintojų) rengimo sistemą, parengti savivaldybių

socialinius darbuotojus, kurie būtų kompetentingi konsultuoti ir teikti pagalbą

globėjų (rūpintojų) šeimoms. Taip pat reikia parengti globėjų (rūpintojų)

šeimas, kurios būtų pajėgios laikinai pasirūpinti krizinėje situacijoje

atsidūrusiais socialinės rizikos vaikais.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų

įstatymo nuostatas su vaiku giminystės ryšių neturinti globėjų (rūpintojų)

šeima teikia socialinės globos paslaugas socialinės rizikos arba tėvų globos

netekusiam vaikui. Įvertinant socialinės globos paslaugų sudėtingumą ir globėjų

(rūpintojų) atliekamą darbą, šioms šeimoms turėtų būti atlyginta už

savanoriškai teikiamas socialinės globos paslaugas.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.259

straipsnyje yra nustatyta, kad šeimoje kartu su savais vaikais neturėtų būti

globojama (rūpinama) daugiau kaip penki vaikai. Nors vaiko globėjo (rūpintojo)

pareigos iš esmės sutampa su tėvų pareigomis savo vaikams ir yra ribojamos

laiko atžvilgiu – iki tęsis globa (rūpyba), globėjas (rūpintojas) privalo

atstovauti vaiko interesams ex officio – savo iniciatyva, be specialaus

pavedimo, teigiamai veikti aplinką ir patį vaiką. Tačiau vaiko globėjui

(rūpintojui) šeimoje tinkamai atlikti savo pareigas ir kartu vykdyti globos

(rūpybos) funkcijas ir tikslus dažnai tampa sunku.

14. 2006 metais Lietuvoje veikė 40 šeimynų, kuriose

buvo globojami (rūpinami) 274 tėvų globos netekę vaikai. Daugiausia su globėjo

(rūpintojo) funkcijų vykdymu ir darbinių santykių reglamentavimu susiduriama

šeimynose, kuriose globojama (rūpinama) nuo 6 iki 12 (kartais ir daugiau, kai

neišskiriami broliai ir seserys) vaikų ir kuriose paskirtasis globėjas (rūpintojas)

gauna atlyginimą kaip socialinis darbuotojas. Tačiau pastaruoju metu šeimynose

daugėja atvejų, kai šeimynos tėvai dėl socialinių, pedagoginių ir psichologinių

žinių bei patirties stokos, nuolatinio psichologinio nuovargio negali padėti

elgesio sutrikimų ar psichologinių problemų turintiems paaugliams. Šeimynos

motina (tėvas), ugdydama (-as) daugiau negu 6 globojamus (rūpinamus) vaikus, ne

visada turi galimybes skirti vaikams pakankamai dėmesio ir spręsti vaikų ugdymo

problemas.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.217

straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoti

socialiniai darbuotojai išsiaiškina, ar būsimiems įtėviams nėra kliūčių

įvaikinti, ištiria jų gyvenimo sąlygas, būdą, surenka informaciją apie sveikatos

būklę ir pateikia išvadą dėl būsimų įvaikintojų pasirengimo įvaikinti.

Vadovaujantis Įvaikintojų pasirengimo

įvaikinti vaiką patikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu socialinės

apsaugos ir darbo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. A1-154 (Žin.,

2004, Nr. 98-3653),

pageidaujantys įvaikinti asmenys turi būti įvertinti atestuoto socialinio

darbuotojo ir privalo išklausyti jiems skirtą mokymą. Šiuo metu nėra nė vieno

atestuoto socialinio darbuotojo, įgijusio teisę vykdyti įtėvių pasirengimo

įvaikinti patikrinimą, todėl šios paslaugos kiekvienoje savivaldybėje teikiamos

skirtingai.

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą vaiko

globą (rūpybą) savo teritorijoje organizuoja rajono (miesto) savivaldybės vaiko

teisių apsaugos tarnyba. Pagrindinė jos funkcija – surasti likusiam be tėvų

globos vaikui globos (rūpybos) vietą, kuri būtų kuo arčiau vaiko gyvenamosios

vietos. Tačiau šiuo metu Lietuvoje veikia tik 22 savivaldybių vaikų globos namai,

kuriuose, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

(toliau vadinama – Statistikos departamentas) 2005 metų duomenimis, gyveno 985

vaikai, ir 25 globos grupės ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, kuriose gyveno 295

vaikai. Net 14 savivaldybių neturi savo vaikų globos namų ar laikinosios globos

grupių ir vaiko globos vietą nustato jos teritorijoje veikiančiuose valstybės

vaikų globos namuose, kurių valstybės lėšų asignavimų valdytojas yra apskrities

viršininko administracija. Todėl minėtos savivaldybių administracijos ne tik

nesprendžia institucijoje globojamų vaikų ugdymo ir išlaikymo klausimų, bet ir

nėra suinteresuotos sugrąžinti vaikų į šeimą.

17. Apskričių viršininkų administracijų pavaldumo

vaikų globos namai nei savo veiklos paskirtimi, nei geografiniu išsidėstymu

(nutolę nuo vaiko šeimos) nėra pajėgūs ir negali vykdyti vaiko globos (rūpybos)

tikslų ir uždavinių, teikti socialinių paslaugų vaiko šeimai. Kita vertus,

savivaldybės neturi socialinių paslaugų teikimo ir vaiko globos (rūpybos)

organizavimo planų savo teritorijose, kai kurios iš jų neturi savivaldybės

vaikų globos įstaigų, ypač tos savivaldybės, kurių teritorijoje yra valstybės

vaikų globos namai. Vykdant Kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų

funkcijų decentralizavimo ir dekoncentravimo koncepcijos įgyvendinimo antrojo

etapo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 814, 3 punkto nuostatas, numatoma valstybės vaikų globos įstaigų

steigėjo funkcijas perduoti savivaldybėms, tuo sudarant galimybes savivaldybėms

plėtoti alternatyvias paslaugas savivaldybės teritorijoje ir mažinti globojamų

(rūpinamų) vaikų skaičių vaikų globos namuose.

18. Svarbų prevencinį vaidmenį mažinant galimybes

vaikams patekti į globos (rūpybos) sistemą, teikiant paramą socialinės rizikos

šeimoms ir vaikams atlieka vaikų dienos centrai ir ikimokyklinės ugdymo

įstaigos. Įgyvendinant Nacionalinę vaikų dienos centrų 2005–2007 metų programą,

patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1525 (Žin., 2004, Nr. 174-6441), dienos

centruose sudaromos deramos vaikų socializacijos, vaikų ir paauglių

nusikalstamumo ankstyvosios prevencijos sąlygos, teikiamos socialinės paslaugos

probleminėms šeimoms. Organizuojamas socialinis darbas su dienos centrą

lankančio vaiko šeima, tėvai skatinami geriau rūpintis savo vaikais ir jų

ugdymu. Pagal galimybes tėvams teikiama psichologinė ir pedagoginė pagalba,

konsultacijos. Kai kurie vaikų dienos centrai, atsižvelgdami į bendruomenės

poreikius, turi ikimokyklinio amžiaus vaikų grupes, kuriose veikla

organizuojama pagal ikimokyklinio ugdymo programas.

Dienos centrų veiklos finansavimas organizuojamas jau

5 metus. Vertinant pirmų metų programos įgyvendinimo rezultatus, pastebėta, kad

sistemingas, įvairiapusis darbas su vaikų dienos centrus lankančių vaikų

šeimomis pagerino centrą lankančių vaikų ir jų tėvų tarpusavio santykius,

padėjo pačiai šeimai spręsti iškilusias problemas. Tikėtina, kad plėtojant

socialinį darbą su socialinės rizikos šeimomis šių šeimų mažės, kartu mažės ir

tėvų globos netekimo priežasčių (tokių kaip smurtas ir nepriežiūra).

Atsižvelgiant į vaikų dienos centrų veiklos efektyvumą, būtina plėtoti dienos

centrų veiklą regionuose, kad daugiau vaikų juos lankytų, reglamentuoti šių

dienos centrų veiklą ir finansavimą.

19. Globos įstaigose užaugę vaikai arba neturi

socialinių ryšių su savo artimais giminaičiais, arba jau būna juos praradę.

Sulaukę pilnametystės ir neįstoję į mokymosi įstaigas, be tėvų globos likę

vaikai susiduria su naujais iššūkiais: jie nėra pasirengę savarankiškam

gyvenimui, sunkiai gali susirasti net ir kvalifikacijos nereikalingą darbą,

neturi galimybių įsigyti būstą ar nuomotis socialinį būstą. Sprendžiant būsto

problemas, dažniausiai šie vaikai įrašomi į eilę savivaldybės socialiniam

būstui gauti, tačiau kai kuriose savivaldybėse šio būsto tenka laukti net

kelerius metus. Lietuvos būsto strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2004, Nr. 13-387),

prioritetinėse kryptyse numatoma sudaryti sąlygas nuomojamo ne pelno būsto

sektoriui steigti, kaip tai daroma kai kuriose Europos Sąjungos (toliau

vadinama – ES) valstybėse. Lietuvos būsto strategijos nuostatos sprendžia

socialinio būsto poreikio klausimą, tačiau nėra išspręsti tėvų globos netekusio

vaiko (asmens) laikino apgyvendinimo ir piniginės paramos būstui nuomoti ar

įsigyti klausimai.

20. Įgyvendinant Našlaičių ir tėvų globos netekusių

vaikų rėmimo ir integravimo į visuomenę 2005–2008 metų programos 2006 metams

numatytas priemones, organizuotas projektų konkursas, skirtas tarpinstituciniam

bendradarbiavimui savivaldybėse plėtoti, teikiant kompleksines socialines,

profesinio orientavimo ir teisinio informavimo paslaugas tėvų globos

netekusiems vaikams. Įgyvendinant projektus, įvairias kompleksines paslaugas

gavo 216 vaikų, augančių globos namuose.

21. Statistikos departamento duomenimis, 2004 metais

valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų vaikų globos namuose ir

kūdikių namuose iš viso dirbo 3794 darbuotojai, iš jų 1090 ugdymo

specialistų (pedagogų), 64 socialiniai pedagogai ir 250 socialinį darbą

dirbančių darbuotojų. Siekiant tobulinti vaikų globos namų veiklą ir užtikrinti

jų darbuotojų socialines garantijas, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-291 patvirtinti Vaikų globos namų darbo organizavimo gerinimo

priemonių planas ir Darbuotojų kvalifikacijos priemonės. Minėtame priemonių

plane numatyta, kad vaikų globos namų auklėtojo pareigybė iki 2010 metų bus

pakeista į socialinio pedagogo pareigybę. Šiam tikslui įgyvendinti reikia

investicijų į šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą. Įgyvendinant Našlaičių

ir tėvų globos netekusių vaikų rėmimo ir integravimo į visuomenę 2005–2008 metų

programos priemones, 2006 metais kvalifikaciją tobulino 500 vaikų globos namų

darbuotojų.

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 194 „Dėl vaiko teisių apsaugos valdymo srities priskyrimo

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir kitų ministerijų kompetencijos

nustatymo“ (Žin., 2003, Nr. 15-611) nuostatas,

nuo 2005 m. sausio 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia

metodinę medžiagą ir rekomendacijas valstybiniams vaikų globos namams.

22. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme

reglamentuota socialinių paslaugų valdymas, paslaugų skyrimo, teikimo ir

finansavimo sąlygos, apibrėžtos valstybės ir savivaldybių funkcijos ir

atsakomybė už socialinių paslaugų teikimą ir planavimą. Įstatyme nurodyta, kad

už socialinių paslaugų organizavimą (paslaugų poreikio nustatymą, paslaugų planavimą,

paslaugos teikimo vietos pagal nustatytą poreikį parinkimą) atsako

savivaldybės. Apskrities viršininko administracija yra atsakinga už regioninės

reikšmės socialinių paslaugų įstaigų steigimą ir kompleksinių paslaugų asmenims

(vaikai irgi priklauso šiai kategorijai) teikimą, tačiau tai daryti ji privalo

derindama su apskrities savivaldybėmis.

Siekiant priartinti vaikų globos įstaigų veiklą prie

šeimos aplinkos ir užtikrinti globojamo (rūpinamo) vaiko interesus bei

individualius poreikius, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46 (Žin., 2007, Nr. 24-931) buvo

patvirtintas Socialinės globos normų aprašas, kuriame apibrėžti minimalūs

vaikui teikiamų socialinių paslaugų kokybės reikalavimai. Įgyvendindamos

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, visos socialinės globos

įstaigos savo veikloje taikys minėtąsias normas, o nuo 2010 m. sausio 1 d. visos socialines paslaugas teikiančios įstaigos privalės turėti veiklos

licencijas. Teikiamų socialinių paslaugų kokybę vertinti pagal šiame punkte

nurodytą įstatymą pavesta Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

23. Šiuo metu vaikų

globos įstaigų finansavimo mechanizmą sąlygoja tai, kad valstybės ir

savivaldybių vaikų globos namai yra biudžetinės įstaigos, kurių veiklą

reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas (Žin., 1995,

Nr. 104-2322).

Pagal Lietuvos

Respublikos socialinių paslaugų įstatymą iš esmės pasikeitė socialines

paslaugas teikiančių įstaigų finansavimo mechanizmas, t. y. pereinama nuo

biudžetinio įstaigų finansavimo prie paslaugos finansavimo modelio. Šiuo

modeliu savivaldybės skatinamos kurti socialinių paslaugų infrastruktūrą

vietoje, nes šiam tikslui joms skiriamos valstybės subsidijos, o tais atvejais,

kai savivaldybės paslaugas perka iš apskričių viršininkų administracijų

pavaldumo socialinių paslaugų įstaigų, jos privalo sumokėti skirtumą tarp

valstybės skiriamos paslaugos dotacijos ir paslaugos kainos, kurią teikia

socialinių paslaugų įstaiga. Tais atvejais, kai globojamas vaikas bus

siunčiamas į valstybės arba nevyriausybinės organizacijos vaikų globos namus,

savivaldybė aukščiau minėtą kainos skirtumą turės mokėti iš savo biudžeto, o

jeigu organizuos vaiko globą (rūpybą) savivaldybės įstaigose, šis kainos

skirtumas bus kur kas mažesnis.

24. Vaiko globos

(rūpybos) sistemos pokyčiai, teigiami vaikų globos (rūpybos) pavyzdžiai, ypač

šeimoje ir šeimynoje, mažai propaguojami visuomenėje, trūksta informacijos apie

tėvų atsakomybę ir pareigas. Teigiamos informacijos sklaida visuomenėje

propaguotų alternatyvias vaikų globos (rūpybos) formas, formuotų palankią nuomonę

apie vaiko globą (rūpybą) šeimoje, kartu stiprintų tėvų atsakomybę už vaikus.

25. Užsienio

valstybėse vaiko globos (rūpybos) organizavimo modeliai yra labai įvairūs ir

priklauso nuo valstybės socialinės ekonominės padėties, religijos, papročių,

kultūros tradicijų. Daugelyje užsienio valstybių vaiko globos organizavimas yra

savivaldybių funkcija. Kiekviena valstybė turi tam tikrų ypatumų organizuojant

vaiko globą (rūpybą), tačiau daugelyje valstybių vaiko globa šeimoje yra

prioritetinė priemonė, kuria siekiama sudaryti vaikui, netekusiam tėvų globos,

kuo palankesnę aplinką šeimoje. Užsienio valstybėse institucijos, atsakingos už

globėjų šeimų parengimą ir atranką, aktyviai vykdo globėjų šeimų paiešką, po to

renkama informacija apie šeimą, vyksta jos parengimas ir atranka. Kiekvienas

globėjų šeimų pageidavimas globoti vaikus palankiai vertinamas ir palaikomas,

formuojamas teigiamas globojančių šeimų įvaizdis. Antai Jungtinėse Amerikos

Valstijose kasmet skelbiamas vaikų globos šeimose mėnuo. Su būsimaisiais globėjais

dirba specialiai parengti socialiniai darbuotojai. Švedijoje šeimos įvertinimą

atlieka du socialiniai darbuotojai, vizitų šeimoje metu analizuojami šeimos

motyvai globoti vaiką, šeimos gebėjimas įveikti krizines situacijas, auklėjimo

metodų taikymas, bendravimas su vaiku, kartu patikrinama, ar šeima turi

kriminalinių ir socialinių problemų.

Globėjų šeimos yra

skirstomos pagal teikiamas paslaugas ir profesionalumą. Su globėjų šeimomis

sudaromos sutartys, kuriose nustatomi konkretūs reikalavimai globėjų šeimai.

Globėjų šeimai nuolatinę pagalbą teikia socialiniai darbuotojai, psichologai ir

kiti specialistai. Globėjams siūlomas įvairus mokymas, tačiau apskritai mokymo

procesą galima suskirstyti į 3 dalis: tai pasirengimas tapti globojančia šeima,

globėjų tęstinis mokymas ir globėjų specializuotas mokymas.

Apmokėjimas už

vaiko globą priklauso nuo susiklosčiusio požiūrio į vaiką, turintį specialiųjų

poreikių ir reikalingą globos. Globos pašalpos gali būti diferencijuotos

atsižvelgiant į globos rūšį (ilgalaikė, trumpalaikė globa), vaiko amžių ir

vietovę. Apskritai globos išmokos dydis apskaičiuojamas taip, kad realiai būtų

padengtos globėjų (rūpintojų) patirtos išlaidos. Be to, mokama globėjams už

teikiamas paslaugas; ši suma taip pat priklauso nuo globėjų kvalifikacijos ir

paslaugos sudėtingumo.

Vaiko globėjai nėra

įdarbinami ir negauna jokių su darbo santykiais susijusių pajamų, tačiau jie

savo pareigas atlieka pagal sutartį. Artimi giminaičiai, tapę vaiko globėju,

paprastai negauna jokių papildomų išmokų, susijusių su jų teikiama paslauga,

tačiau tai priklauso nuo globojamo (rūpinamo) vaiko situacijos sudėtingumo.

Be materialios paramos, daugelyje šalių sukurtas

paslaugų tinklas, skirtas šeimoms, auginančioms savus ir globojančioms svetimus

vaikus. Prie paramos šeimai, globojančiai paauglius vaikus, galima priskirti ir

paauglių rengimo savarankiškam gyvenimui programas.

Vakarų Europos valstybėse jau keletą dešimtmečių ryški

nedidelių vaikų globos įstaigų (iki 20 vaikų) tendencija. Jose paprastai gyvena

iki 12 ar 15 vaikų. Šios įstaigos pasižymi didele įvairove: veikia įstaigos,

skirtos stebėti ir tirti, internatai, šeimyniniai globos namai, savarankiško

gyvenimo namai ir taip toliau. Minėtosios įstaigos paprastai teikia tiek

stacionarias, tiek nestacionarias paslaugas vaikui ir šeimai.

Kaip alternatyva institucinei ir šeimyninei globai

daugelyje šalių išplėtotas bendruomeninių paslaugų tinklas. Prie tokių paslaugų

priskiriami dienos centrai vaikams (jie dar vadinami šeimos centrais), veikia

namų tipo centrai, teikiamos kitos paslaugos šeimai ir vaikui.

Vakarų Europos šalyse daug dėmesio skiriama vaiko

integracijai į visuomenę ir tolygiam perėjimui iš globos sistemos į

savarankišką gyvenimą. Sistemą paprastai sudaro keletas komponentų: materialinė

parama, socialinis darbas (rūpinimasis) ir suteikiamas laikinasis būstas.

Užsienio valstybėse vis daugiau dėmesio skiriama

žmogiškiesiems ištekliams, vaiko globos paslaugos darosi vis profesionalesnės

(ypač vaikų globos įstaigose). Daugelis sistemos darbuotojų yra socialiniai

pedagogai ir socialiniai darbuotojai.

26. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG)

analizės objektas – veiksniai ir procesai, lemiantys vaiko globos (rūpybos)

sistemą Lietuvoje. Įstatymų bazės, vaikų globos įstaigų ir paslaugų vaikui ir

jo šeimai, statistinės informacijos apie vaikus, augančius globos įstaigose,

globėjų (rūpintojų) šeimose bei šeimynose, žmogiškųjų išteklių stiprybių,

silpnybių, galimybių ir grėsmių analizės rezultatai tapo pagrindu kurti Vaiko

globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos viziją, šios Strategijos

uždavinius ir jos įgyvendinimo priemones.

27. Stiprybės

27.1. rengiant naujus ir keičiant galiojančius teisės

aktus, vadovaujamasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatomis;

27.2. sukurti teisiniai pagrindai vaiko globai

(rūpybai) organizuoti, teikiant prioritetą vaiko globai šeimoje;

27.3. savivaldybėse nustatyta vaiko globėjų

(rūpintojų) atrankos tvarka;

27.4. teikiama valstybės parama kiekvienam globojamam

(rūpinamam) vaikui (4 minimalaus gyvenimo lygio dydžių) šeimoje, šeimynoje

ar vaikų globos įstaigoje;

27.5. apie 50 procentų globojamų vaikų globojami

šeimose ar šeimynose;

27.6. veikia valstybės, savivaldybių įsteigtos ir

išlaikomos vaikų globos įstaigos ir nevyriausybinių vaikų globos įstaigų

infrastruktūra;

27.7. vaiko globos (rūpybos) sistemoje dirba

specialistai, turintys darbo su vaikais patirties;

27.8. vietos savivaldos ir valstybės lygmeniu veikia

institucijos, atsakingos už vaikų globos organizavimą ir priežiūrą;

27.9. kaupiama ir analizuojama informacija apie

socialinės rizikos šeimas ir jose augančius vaikus, globojamus (rūpinamus)

vaikus ir vaikų globos įstaigas.

28. Silpnybės

28.1. trūksta pagalbos sau grupių, savanoriško darbo

bendruomenėse;

28.2. bendruomenės lygmeniu trūksta socialinių

paslaugų vaikui ir šeimai, ne visada sudaromos galimybės teikti pagalbą ties

socialinės krizės riba atsidūrusiems vaikui ir šeimai;

28.3. nepakankamai panaudojamos alternatyvios vaiko

globos (rūpybos) šeimoje ir šeimynoje formos;

28.4. esama institucinė vaikų globos sistema neskatina

savivaldybių kurti socialinių paslaugų infrastruktūros bendruomenės ir vietos

savivaldos lygmeniu;

28.5. pagalba globojamam (rūpinamam) vaikui nėra

pakankamai individualizuota;

28.6. nesukurta bendra vaikų globėjų (rūpintojų)

mokymo ir pagalbos šeimoms sistema;

28.7. nesprendžiamos jaunuolių nuoseklaus perėjimo iš

globos sistemos į savarankišką gyvenimą problemos, nesudaromos sąlygos gauti

laikiną būstą, materialinę paramą;

28.8. vietos savivaldos ir valstybės lygmeniu

nepakankamai bendradarbiaujama sprendžiant socialinės rizikos šeimų ir

globojamų (rūpinamų) vaikų klausimus;

28.9. neįdiegta bendra socialinių paslaugų, teikiamų

vaikui, monitoringo sistema;

28.10. nepakankamai panaudojama užsienio valstybių

patirtis, kaip organizuoti vaiko globą (rūpybą).

29. Galimybės

29.1. nestacionarių socialinių paslaugų šeimai ir

vaikui plėtojimas;

29.2. fizinių asmenų, tinkamai parengtų tapti vaiko

globėjais (rūpintojais), gausėjimas;

29.3. darbuotojų, dirbančių su globojamais (rūpinamais)

vaikais, kvalifikacijos tobulinimas;

29.4. valstybės ir savivaldybės vaikų globos įstaigų,

teikiančių paslaugas šeimai ir vaikui, tinklo optimizavimas naudojantis

užsienio valstybių patirtimi;

29.5. socialinių globos normų, skirtų vaikų globos įstaigoms

ir šeimynoms, diegimas;

29.6. viešosios nuomonės apie vaiko globą (rūpybą)

keitimas;

29.7. globojamų (rūpinamų) vaikų geresnis rengimas

savarankiškam gyvenimui.

30. Grėsmės

30.1. socialinių paslaugų šeimai ir vaikui

savivaldybėse stoka gali nulemti tai, kad vaikas bus apgyvendinamas vaikų

globos namuose, esančiuose toli nuo tėvų ir bendruomenės;

30.2. socialinės ir psichologinės pagalbos globėjams

(rūpintojams) stoka sąlygos mažą šeimų, norinčių globoti vaikus, skaičių, todėl

gali daugėti vaikų, apgyvendinamų vaikų globos namuose;

30.3. nustačius vaikui laikinąją globą ir neužtikrinus

socialinio darbo su šeima, gali būti nesudarytos sąlygos vaikui grįžti į šeimą;

30.4. nepakankamas dėmesys specialistų, teikiančių

pagalbą globojamiems (rūpinamiems) vaikams, kvalifikacijos tobulinimui gali

neužtikrinti kvalifikuotos socialinės globos paslaugų vaikui teikimo;

30.5. nepakeitus vaikų globos namų veiklos turinio,

globojamas (rūpinamas) vaikas gali būti neparengtas savarankiškam gyvenimui;

30.6. nepakankama parama rūpinamam vaikui pradedant

savarankišką gyvenimą gali trukdyti jam socialiai integruotis.

V. Vaiko gLOBOS (RŪPYBOS) SISTEMOS REORGANIZAVIMO vizija,

STRATEGINIS TIKSLAS, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

31. Atsižvelgiant į vaiko globos (rūpybos) sistemos būklės,

stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę, šioje Strategijoje

remiamasi tokia vizija

31.1. pašalintos opiausios vaiko globos (rūpybos)

sistemos problemos, įgyvendintas strateginis tikslas ir uždaviniai, vaikams

sudarytos sąlygos augti savo biologinėse šeimose. Reorganizuojant vaiko globos

(rūpybos) sistemą, koordinuojama valstybės ir savivaldybių institucijų veikla,

susijusi su vaiko globos (rūpybos) organizavimu, užtikrinamas glaudus

tarpinstitucinis bendradarbiavimas siekiant plėtoti socialinių paslaugų vaikui

ir šeimai tinklą vietos bendruomenės, vietos savivaldos ir valstybės lygmeniu.

Renkama ir kaupiama lyginamoji statistika apie vaikus, netekusius tėvų globos,

tobulinama specialistų, dirbančių vaikų globos (rūpybos) srityje, kvalifikacija;

31.2. daug dėmesio skiriama vaiko globos (rūpybos)

prevencijai, globojamo (rūpinamo) vaiko integracijai į visuomenę, darbuotojų,

teikiančių socialines paslaugas globojamam (rūpinamam) vaikui ir šeimai,

kvalifikacijai tobulinti. Socialinių paslaugų sistema plėtojama atsižvelgiant į

šeimos poreikius ir užtikrinant tinkamą paslaugų kokybę vaikui gyvenant šeimoje

arba siekiant jį grąžinti į šeimą. Daug dėmesio skiriama tam, kad būtų sukurta

ir įgyvendinta bendroji globėjų (rūpintojų) ir įtėvių rengimo sistema, būtų

užtikrintas prioritetas vaiko globai (rūpybai) šeimoje, pertvarkyta institucinė

vaiko globos sistema. Vaikui sudaromos sąlygos aktyviai dalyvauti visuomenės

gyvenime, reikšti savo nuomonę sprendžiant su jo gerove susijusius klausimus.

32. Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo

strateginis tikslas – atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, sudaryti

sąlygas vaikui augti biologinėje šeimoje, o netekusiam tėvų globos vaikui –

tinkamas globos (rūpybos) sąlygas, kurios atitiktų geriausius vaiko interesus

ir poreikį augti šeimos aplinkoje arba aplinkoje, artimoje šeimai, tinkamai

pasirengti savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

33. Pirmasis tikslas – plėtoti prevencines

priemones, sudarant sąlygas vaikui augti šeimoje.

34. Pirmojo tikslo uždaviniai

34.1. kurti ir įgyvendinti šeimos problemų sprendimo

prevencines priemones, kurios sudarytų galimybes vaikui augti savo šeimoje;

34.2. plėtoti nestacionarias dienos socialinės

priežiūros paslaugas vaikams ir šeimoms vaikų dienos centruose.

35. Antrasis tikslas – siekti pertvarkyti vaiko globos

(rūpybos) sistemą, kad ji atitiktų globojamo (rūpinamo) vaiko geriausius

interesus.

36. Antrojo tikslo uždaviniai

36.1. tobulinti vaiko globos (rūpybos) organizavimo

sistemos teisinį reglamentavimą;

36.2. mažinti globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių vaikų

globos namuose ir vaikų iki 3 metų siuntimą į vaikų globos įstaigas –

daugiau paslaugų vaikui ir šeimai teikti bendruomenėje;

36.3. užtikrinti vaiko globos (rūpybos) šeimoje

prioritetą nustatant vaiko globą (rūpybą) šeimoje ir šeimynoje arba įvaikinant

vaiką;

36.4. optimizuoti vaikų globos įstaigų tinklą;

36.5. gerinti vaikų, netekusių tėvų globos,

integracijos į visuomenę sąlygas;

36.6. siekiant užtikrinti socialinį darbą su šeima

bendruomenėje ir tinkamą vaiko globos (rūpybos) organizavimą, sudaryti

galimybes tobulinti specialistų kvalifikaciją;

36.7. organizuoti socialinės globos normų taikymo

globojamiems (rūpinamiems) vaikams monitoringą ir informacijos apie vaiko

globos (rūpybos) organizavimą sklaidą.

VI. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

37. Šios Strategijos įgyvendinimas vertinamas

periodiškai – kas 2 metai. Galutinis įvertinimas turi būti atliktas pasibaigus

jos įgyvendinimo laikotarpiui – iki 2013 m. liepos 1 dienos. Vertinama pagal šiuos kriterijus

37.1. Socialinės rizikos šeimų skaičiaus mažėjimas,

palyginti su praėjusiais metais, procentais;

37.2. vaikų ir šeimų, kuriems suteiktos socialinės

paslaugos vaikų dienos centruose, skaičius;

37.3. tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus mažėjimas,

procentais;

37.4. likusių be tėvų globos vaikų, grąžinamų į savo

tėvų šeimą, dalis iš visų vaikų, netekusių tėvų globos per metus, procentais;

37.5. šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus ir

įvairaus tipo institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus santykis,

procentais;

37.6. kūdikių namuose ir vaikų globos įstaigose

globojamų (rūpinamų) vaikų (ypač iki 3 metų) skaičiaus mažėjimas, procentais;

37.7. įsteigtų socialinių darbuotojų pareigybių

socialiniam darbui su šeima, teikiant prioritetą socialinės rizikos šeimoms ir

globėjų (rūpintojų) šeimoms savivaldybėse, skaičius;

37.8. atestuotų darbuotojų, siekiančių vykdyti asmenų,

norinčių tapti vaiko globėjais (rūpintojais), įtėviais, parengimą ir vertinimą,

skaičius;

37.9. patobulinusių kvalifikaciją darbuotojų,

dirbančių su tėvų globos netekusiais vaikais ir šeimomis, skaičius.

VII. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS

38. Šios Strategijos tikslas ir uždaviniai

įgyvendinami pagal šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą

jos įgyvendinimo priemonių 2007–2012 metų planą. Plane pateikiamos konkrečios

priemonės šioje Strategijoje numatytiems uždaviniams įgyvendinti, numatomi

atsakingi vykdytojai, priemonių įvykdymo laikotarpis, preliminarus lėšų

poreikis ir finansavimo šaltiniai.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1193

VAIKO GLOBOS (RŪPYBOS) SISTEMOS REORGANIZAVIMO

STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ 2007–2012 Metų

PLANAS

Planas

neteko galios

Nr.

822,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 76-3885 (2010-06-30)

––––––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 822, 2010-06-21,

Žin., 2010, Nr. 76-3885 (2010-06-30)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M. SPALIO 31 D. NUTARIMO NR. 1193 ,,DĖL

VAIKO GLOBOS (RŪPYBOS) SISTEMOS REORGANIZAVIMO STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO

PRIEMONIŲ 2007-2012 METŲ PLANO PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2010-07-01)

aubodi@lrs.lt