IR VIDAUS VANDENŲ KELIAIS ĮSTATYMAS (lietuvosrespublikos)

paskirtis ir taikymo sritis

1. Šis įstatymas nustato pavojingųjų krovinių vežimo

automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais ir su tuo susijusios

veiklos teisinius ir organizacinius pagrindus Lietuvos Respublikoje, siekiant

užtikrinti pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos saugą. Šis

įstatymas taikomas, kai pavojingieji kroviniai Lietuvos Respublikoje vežami

automobilių ir geležinkelių keliais ar vykdoma su tuo susijusi veikla.

Pavojinguosius krovinius vežti vidaus vandenų keliais ir vykdyti su tuo susijusią

veiklą draudžiama, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytus

atvejus.

2. Šis įstatymas nereglamentuoja pavojingųjų krovinių

vežimo ir su tuo susijusios veiklos, kai pavojingieji kroviniai vežami

1) tik uždaroje zonoje, atitinkančioje Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus;

2) Lietuvos kariuomenės, kitų susitariančiųjų šalių ar

tarptautinių organizacijų ginkluotųjų pajėgų transporto priemonėmis arba joms

prižiūrint ir tiesiogiai atsakant už tokį vežimą, išskyrus atvejus, kai

pavojinguosius krovinius veža jų samdomi rangovai;

3) keltais, kertančiais vidaus vandenų kelią ar uostą;

4) atliekant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus

darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir

šalinant jų padarinius pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymą,

taip pat kitais atvejais, nurodytais Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, taikymo

srities išimtyse, kai šių sutarčių nuostatos netaikomos.

3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos

Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

1. ADR – Europos sutartis dėl pavojingų

krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ir jos A ir B techniniai priedai.

2. Asmenys, susiję su pavojingųjų krovinių vežimu,

– pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialistai (pagal Lietuvos Respublikos

tarptautines sutartis, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas,

– saugos konsultantai) ir pavojinguosius krovinius vežančių kelių transporto

priemonių vairuotojai.

3. Įmonė – Lietuvos Respublikos, kitos Europos

Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ūkio subjektas,

vežantis pavojinguosius krovinius ar vykdantis su tuo susijusią veiklą Lietuvos

Respublikos teritorijoje.

4. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija

– viešojo administravimo subjektas, atliekantis jo kompetencijai priklausančias

funkcijas, kai Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis

reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, tiesiogiai numatyta, kad tokias

funkcijas gali atlikti tik įgaliotos nacionalinės kompetentingos institucijos.

5. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys,

kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, – ADR, RID ir

Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 2 priedas

„Pavojingų krovinių vežimo taisyklės“. Ši sąvoka apima ir šių sutarčių pagrindu

sudarytus Lietuvos Respublikos dvišalius ar daugiašalius laikinuosius

susitarimus.

6. Mokymo įstaiga – Lietuvos Respublikos, kitos

Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ūkio

subjektas, turintis teisę užsiimti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu,

siekiantis įgyti ar jau turintis teisę mokyti asmenis, susijusius su

pavojingųjų krovinių vežimu.

7. Patikrinimas – kontrolė, apžiūra, patikra ar

bet koks kitas su tuo susijęs veiksmas, kurį įgaliotas viešojo administravimo

subjektas (tikrinančioji institucija) atlieka siekdamas nustatyti, ar pavojingųjų

krovinių vežimas ir su tuo susijusi veikla atitinka teisės aktuose nustatytus

reikalavimus.

8. Pavojingieji kroviniai – klasifikuotos

draudžiamos vežti ar leidžiamos vežti tik pagal Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas,

nustatytas sąlygas medžiagos ar gaminiai, taip pat medžiagos ar gaminiai,

klasifikuotini pagal šias sutartis.

9. Pavojingųjų krovinių vežimas – pavojingųjų

krovinių buvimo vietos pakeitimas transportuojant, įskaitant pavojinguosius

krovinius vežančios transporto priemonės sustojimus, būtinus dėl transportavimo

sąlygų, ir bet kokį pavojingųjų krovinių buvimą juos vežančioje transporto

priemonėje, transportavimo cisternoje, konteineryje prieš pakeičiant šių

krovinių buvimo vietą, keičiant jų buvimo vietą ir po jų buvimo vietos

pakeitimo. Ši sąvoka taip pat apima pavojingųjų krovinių tarpinį laikinąjį

sandėliavimą ir perkrovimą keičiant šiuos krovinius vežančią transporto

priemonę ar jų transportavimo būdą.

10. Pavojingųjų krovinių vežimo dalyviai –

pavojingųjų krovinių siuntėjas, vežėjas, gavėjas. Ši sąvoka taip pat apima

ekspeditorius, sandėliuotojus (tik laikinai sandėliuojančius vežamus

pavojinguosius krovinius), kitus subjektus, jei pagrindiniai pavojingųjų

krovinių vežimo dalyviai naudojasi jų paslaugomis (pakavimo, krovimo,

pripildymo, valymo, kenksmingumo šalinimo ir kitomis) tvarkydami pavojinguosius

krovinius.

11. Pavojinguosius krovinius vežanti transporto

priemonė – skirta važiuoti automobilių keliais mažiausiai keturratė

variklinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis

didesnis kaip 25 kilometrai per valandą, priekaba ar puspriekabė, išskyrus

žemės ir miškų ūkio traktorius, savaeiges mašinas ir jų priekabas, kai jų

greitis vežant pavojinguosius krovinius yra ne didesnis kaip 40 kilometrų per valandą, arba nesavaeigiai krovininiai geležinkelių riedmenys, kuriais vežami

pavojingieji kroviniai.

12. RID – Tarptautinio vežimo geležinkeliais

sutarties (COTIF) C priedėlis „Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo

geležinkeliais taisyklės (RID)“ ir jo priedas.

13. Su pavojingųjų krovinių vežimu susijusi veikla

– pavojingųjų krovinių krovimas, pripildymas, taip pat su tuo susijęs

pavojingųjų krovinių pakavimas, parengimas išsiųsti, priėmimas iš siuntėjo

vežti, išdavimas gavėjui, ekspedijavimas ir kitų susijusių transporto operacijų

ar jų dalies atlikimas. Ši sąvoka taip pat apima mokymo įstaigų veiklą ir kitų

subjektų funkcijas, kurios turi įtakos pavojingųjų krovinių vežimui.

14. Susitariančiosios šalys – Lietuvos

Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų

krovinių vežimas, nuostatas (ar tik jų dalį) įsipareigojusios vykdyti

valstybės, įskaitant Europos Sąjungos valstybes nares ir Europos ekonominės

erdvės valstybes.

15. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos

suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos tarptautinėse

sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, ir Lietuvos

Respublikos įstatymuose.

krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos reglamentavimo ir vykdymo

principai

1. Analogišką veiklą vykdantiems pavojingųjų krovinių

vežimo dalyviams, mokymo įstaigoms ir kitiems subjektams, atliekantiems

funkcijas, kurios turi įtakos pavojingųjų krovinių vežimui, sudaromos

nediskriminacinės sąlygos vežti pavojinguosius krovinius ir vykdyti su tuo

susijusią veiklą – tam tikri subjektai, palyginti su kitais subjektais, negali

būti traktuojami skirtingai dėl jų pilietybės, gyvenamosios vietos ar

valstybės, kurioje jie yra įsteigti, arba kitų jiems būdingų kriterijų, jei

tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokio masto skirtumų, kad toks nevienodas

traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

2. Pavojingųjų krovinių vežimo patikrinimai

organizuojami taip, kad, atsižvelgiant į pavojingųjų krovinių vežimo mastą,

būtų tikrinama atitinkama vežamų pavojingųjų krovinių siuntų dalis. Siekiant

užtikrinti pavojingųjų krovinių vežimo saugą, patikrinimo objektams

priskiriamos ir transporto priemonės, kurios nepatenka į šio įstatymo

2 straipsnio 11 dalyje nustatytą apibrėžimą, jei jomis vežami pavojingieji

kroviniai.

krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos teisinis reglamentavimas

1. Pavojingųjų krovinių vežimą ir su tuo susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje

reglamentuoja šis ir kiti įstatymai, Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutartys, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.

2. Pavojingųjų krovinių vežimą išimtinai

Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tarptautinį vežimą Lietuvos Respublikos

ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės

valstybės teritorijoje ir su tuo susijusią veiklą reglamentuoja šis įstatymas

ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai. Lietuvos

Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios tarptautinį vežimą Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės

narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijoje ir su tuo susijusią

veiklą, taikomos tik toms tarptautinio pavojingųjų krovinių vežimo ar su

tuo susijusios veiklos transporto operacijoms, kurios visiškai ar iš dalies

atliekamos Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu pačiuose teisės aktuose

nenurodyta kitaip. Teisės aktų nuostatos,

reglamentuojančios pavojingųjų krovinių vežimą išimtinai Lietuvos

Respublikos teritorijoje, tarptautiniam vežimui Lietuvos

Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės

erdvės valstybės teritorijoje netaikomos.

3. Tarptautinį pavojingųjų krovinių vežimą

Lietuvos Respublikos ir mažiausiai vienos kitos susitariančiosios šalies

(išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares ir Europos ekonominės erdvės

valstybes) teritorijoje ir su tuo susijusią veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, ir kitos

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Šio įstatymo ir kitų Lietuvos

Respublikos teisės aktų nuostatos tokiam vežimui ir su tuo susijusiai veiklai

taikomos tiek, kiek tai leidžia Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, kuriomis reglamentuojamas

pavojingųjų krovinių vežimas, ir kitos Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys.

pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos saugos užtikrinimo

kryptys

Pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios

veiklos sauga užtikrinama

1) suteikiant įgaliojimus Lietuvos Respublikos

kompetentingoms institucijoms, kitiems viešojo

administravimo subjektams atlikti pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo

susijusios veiklos valstybinio valdymo funkcijas ir nustatant jų

kompetenciją;

2) priimant pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo

susijusios veiklos saugos užtikrinimą reglamentuojančius teisės aktus;

3) prižiūrint ir tikrinant pavojingųjų krovinių vežimą

ir su tuo susijusią veiklą;

4) mokant ir šviečiant asmenis, susijusius su

pavojingųjų krovinių vežimu, ir kitus asmenis;

5) diegiant mokslo ir technikos pažangą;

6) atliekant avarijų ir įvykių kraunant, pildant ar

vežant pavojinguosius krovinius tyrimą;

7) materialiai ir finansiškai užtikrinant techninių, technologinių, socialinių ir organizacinių priemonių, reikalingų saugiam pavojingųjų krovinių

vežimui ir su tuo susijusiai veiklai, įgyvendinimą.

ANTRASIS SKIRSNIS

PAVOJINGŲJŲ KROVINIŲ VEŽIMO IR SU TUO SUSIJUSIOS

VEIKLOS VALSTYBINIS VALDYMAS

veiklos valstybinis valdymas

Pavojingųjų krovinių vežimo ir

su tuo susijusios veiklos valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos

Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos kompetentingos

institucijos ir kiti įgalioti viešojo administravimo subjektai.

kompetencija

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

1) nustato pavojingųjų krovinių vežimo

automobilių keliais Lietuvos Respublikoje tvarką;

2) nustato pavojingųjų krovinių vežimo

geležinkelių keliais Lietuvos Respublikoje tvarką;

3) nustato pavojingųjų krovinių vežimo

patikrinimų tvarką.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija

1) suteikia įgaliojimus Lietuvos

Respublikos kompetentingoms institucijoms atlikti funkcijas, nustatytas

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas

pavojingųjų krovinių vežimas, ir kitiems viešojo administravimo subjektams

atlikti pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusios veiklos valstybinio

valdymo funkcijas, jei tokios funkcijos nenustatytos šiame įstatyme ir kituose

teisės aktuose, koordinuoja jų veiklą;

2) priima sprendimus dėl šio įstatymo 22

straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse nurodytų leidžiančių nukrypti nuostatų;

3) prireikus priima sprendimus dėl

pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos Lietuvos Respublikos

teritorijoje specialiųjų saugos reikalavimų nustatymo, kai pavojingieji

kroviniai vežami išimtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje arba Lietuvos

Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės

erdvės valstybės teritorijoje transporto priemonėmis, kurioms šis įstatymas

netaikomas, keleiviniais traukiniais ar reikalavimų, susijusių su naudojimuisi

nustatytais maršrutais (įskaitant naudojimąsi nustatytais transportavimo

būdais), nustatymo.

kompetencija

1. Lietuvos Respublikos susisiekimo

ministerija formuoja bendrą valstybės politiką pavojingųjų krovinių vežimo ir

su tuo susijusios veiklos srityse.

2. Lietuvos Respublikos susisiekimo

ministerija, atlikdama Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos

funkcijas

1) koordinuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, vykdymą;

2) siūlo sudaryti dvišalius ar daugiašalius laikinuosius susitarimus dėl

nuo Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas

pavojingųjų krovinių vežimas, reikalavimų nukrypti leidžiančių nuostatų;

3) bendradarbiauja su Jungtinių Tautų

Europos ekonomikos komisija, Europos Komisija ir susitariančiųjų šalių

kompetentingomis institucijomis pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo

susijusios veiklos klausimais.

3. Lietuvos Respublikos susisiekimo

ministerija

1) nustato pavojingųjų krovinių vežimo

saugos specialistų skyrimo įmonėse tvarką;

2) nustato pavojingųjų krovinių vežimo

saugos specialistų mokymo, egzaminavimo, pažymėjimų, jų dublikatų išdavimo,

panaikinimo, jų galiojimo pratęsimo tvarką;

3) nustato mokytojų, mokančių asmenis,

susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, asmenų,

siekiančių tapti mokytojais, atestavimo ir teisės mokyti asmenis, susijusius su

pavojingųjų krovinių vežimu, suteikimo, panaikinimo

tvarką;

4) nustato mokymo įstaigos atitikties

vertinimo ir teisės mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu,

suteikimo, tikslinimo, sustabdymo, atnaujinimo, panaikinimo tvarką;

5) priima pavojingųjų krovinių vežimo

tikrinimui atlikti reikalingus teisės aktus.

kompetentingų institucijų ir kitų viešojo administravimo subjektų, įgaliotų

atlikti pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusios veiklos valstybinio

valdymo funkcijas, kompetencija

Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ir

kiti viešojo administravimo subjektai pagal kompetenciją atlieka pavojingųjų

krovinių vežimo ar su tuo susijusios veiklos valstybinio valdymo funkcijas,

taip pat teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos

Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai dėl būtinų funkcijų ir jas

atliekančių institucijų tikslinimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas,

pakeitimus ir papildymus.

TREČIASIS SKIRSNIS

PAVOJINGŲJŲ KROVINIŲ VEŽIMO IR SU TUO SUSIJUSIOS

VEIKLOS SAUGOS UŽTIKRINIMAS

Pavojingųjų medžiagų gamintojai,

importuotojai, siuntėjai iki pavojingųjų krovinių vežimo pradžios privalo, jei

tai neatlikta anksčiau, pavojingąsias medžiagas klasifikuoti transportavimo

tikslais ir suteikti keturženklį Jungtinių Tautų numerį, tinkamą krovinio

pavadinimą ir, jei taikoma, pakavimo grupę, klasifikacinį kodą pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nuostatas.

Jeigu pavojingųjų medžiagų keliančios pavojų savybės neištirtos, jie turi

užtikrinti, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų atlikti atitinkami bandymai,

jeigu kitų būdų šioms savybėms nustatyti nėra.

krovinių vežimo sąlygos

1.

Pavojinguosius krovinius, kurie pagal Lietuvos Respublikos tarptautines

sutartis, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas,

klasifikuojami kaip draudžiami vežti arba draudžiamas tam tikras jų

transportavimo būdas, tam tikras jų kiekis ar draudimas juos transportuoti

nustatomi vadovaujantis kitais draudžiamaisiais kriterijais, vežti tokiomis

sąlygomis draudžiama, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytus

atvejus.

2. Pavojingieji

kroviniai, kuriuos vežti leidžiama, vežami laikantis Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas,

šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriais reglamentuojamas pavojingųjų

krovinių vežimas, nustatytų bendrųjų, specialiųjų ir papildomų sąlygų,

susijusių su

1) taros, cisternų ir kitų įrenginių naudojimu

pavojingiesiems kroviniams pakuoti ir vežti;

2) siuntimo procedūromis (įskaitant pakuočių su

pavojingaisiais kroviniais žymėjimą ir ženklinimą, pavojinguosius krovinius

vežančios transporto priemonės ir kitų transportavimo įrenginių ženklinimą

didžiaisiais pavojaus ženklais bei žymėjimą, taip pat vežimui būtinus

transporto ir lydimuosius dokumentus ir informaciją);

3) vežimu suverstinai, pakuotėmis ar cisternose, krovinių

krovimu ir tvarkymu;

4) pavojinguosius krovinius vežančios transporto

priemonės ir jos įrangos naudojimu;

5) kitais reikalavimais, nustatytais Lietuvos

Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų

krovinių vežimas, ir kituose teisės aktuose.

krovinių vežimo dalyvių pareigos

1. Pagrindinės siuntėjo pareigos

1) įsitikinti, kad pavojingieji kroviniai klasifikuoti

ir juos leidžiama vežti;

2) pateikti vežėjui pagal Lietuvos Respublikos

tarptautines sutartis, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas,

būtiną informaciją, duomenis, transporto ir lydimuosius dokumentus, susijusius

su vežamais pavojingaisiais kroviniais;

3) naudoti tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautines

sutartis, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, pažymėtą,

tinkamą ir leidžiamą atitinkamoms medžiagoms vežti tarą, didelę tarą,

nesupakuotų krovinių vidutinės talpos konteinerius ir cisternas;

4) laikytis Lietuvos Respublikos tarptautinėse

sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytų

pavojingųjų krovinių siuntimo procedūrų ir apribojimų;

5) naudojantis kitų pavojingųjų krovinių vežimo

dalyvių paslaugomis ir remiantis jų pateikta informacija užtikrinti, kad būtų

tinkamai atliekamos šiame straipsnyje siuntėjui nustatytos pareigos;

6) teisės aktų nustatyta tvarka suteikti

tikrinančiosioms institucijoms informaciją, kurios reikia atliekant

patikrinimus, vykdyti jų teisėtus sprendimus ir nurodymus.

2. Pagrindinės vežėjo pareigos

1) įsitikinti, kad pateiktus pavojinguosius krovinius

leidžiama vežti;

2) įsitikinti, kad yra pateikti būtini pagal Lietuvos

Respublikos tarptautines sutartis, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų

krovinių vežimas, transporto ir lydimieji dokumentai;

3) atliekant išorinę apžiūrą įsitikinti, kad pavojinguosius krovinius vežanti transporto priemonė

ir krovinys neturi akivaizdžių defektų, įtrūkių, pavojingasis krovinys neteka

ar neturi įtrūkių, visa pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis,

kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, reikalinga įranga

(įskaitant nurodytą rašytinėse instrukcijose) tinkamai sukomplektuota;

4) įsitikinti, kad cisterna išbandyta ir jos kitos

patikros terminas nesuėjęs;

5) patikrinti, ar pavojinguosius

krovinius vežanti transporto priemonė neperkrauta;

6) įsitikinti, kad pavojinguosius

krovinius vežanti transporto priemonė tinkamai pažymėta ir paženklinta

pagal Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas

pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytus reikalavimus;

7) jeigu prieš vežimą ar vežant nustatoma neatitiktis,

kelianti pavojų saugai, nevežti krovinio, kol neatitiktis bus pašalinta;

8) teisės aktų nustatyta tvarka suteikti

tikrinančiosioms institucijoms informaciją, kurios reikia atliekant

patikrinimus, vykdyti jų teisėtus sprendimus ir nurodymus.

3. Pagrindinės gavėjo pareigos

1) nedelsiant priimti pavojingąjį krovinį, jei nėra

priežasčių, dėl kurių to padaryti neįmanoma;

2) naudojantis kitų pavojingųjų krovinių vežimo

dalyvių paslaugomis imtis reikiamų priemonių, kad būtų tinkamai atliekamos

šiame straipsnyje gavėjui nustatytos pareigos;

3) grąžinti vežėjui tik tvarkingą konteinerį,

pašalinus Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas

pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytų reikalavimų neatitiktį, jeigu ji buvo

aptikta;

4) teisės aktų nustatyta tvarka suteikti

tikrinančiosioms institucijoms informaciją, kurios reikia atliekant

patikrinimus, vykdyti jų teisėtus sprendimus ir nurodymus.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytieji ir kiti

pavojingųjų krovinių vežimo dalyviai taip pat privalo atlikti ir kitas

pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis

reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, šiame ir kituose įstatymuose bei

kituose teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas.

specialistas

1. Įmonėje, kuri veža pavojinguosius

krovinius ar atlieka su tuo susijusį pakavimą, krovimą ar pripildymą, išskyrus

šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, Lietuvos Respublikos susisiekimo

ministerijos nustatyta tvarka privalo būti paskirtas bent vienas pavojingųjų

krovinių vežimo saugos specialistas, atsakingas už pagalbą įmonei vykdant

tokiai veiklai būdingos rizikos žmonėms, turtui ir aplinkai prevenciją.

2. Pavojingųjų krovinių vežimo saugos

specialisto nebūtina skirti įmonėje, kuri atitinka bent vieną iš šių sąlygų

1) veža pavojinguosius krovinius ar

atlieka su tuo susijusį pakavimą, krovimą ar pripildymą tik pagal išimtis,

nustatytas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas

pavojingųjų krovinių vežimas, ir kituose teisės aktuose;

2) įmonės pagrindinė ar papildoma veikla

nėra pavojingųjų krovinių vežimas ar su tuo susijęs krovimas ar pripildymas,

tačiau ji ne dažniau kaip kartą per mėnesį išimtinai Lietuvos Respublikos

teritorijoje veža tik pavojinguosius krovinius, pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, reikalavimus

priskirtus 4 transporto kategorijai, arba tokius krovinius krauna;

3) yra tik pavojingųjų krovinių galutinė

gavėja (iškrauti pavojingieji kroviniai toliau sandėliuojami, sunaudojami

gamybos procese ar parduodami mažmeninėje prekyboje) ir neatlieka pavojingųjų

krovinių vežimo ar su tuo susijusio pakavimo, krovimo ar pripildymo.

3. Pavojingųjų krovinių vežimo saugos

specialistas privalo turėti pagal atitinkamą transportavimo būdą ir pavojingųjų

krovinių grupę galiojantį pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialisto

pažymėjimą, išduotą Lietuvos Respublikoje arba kitoje susitariančiojoje šalyje.

4. Pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialisto

pažymėjimas išduodamas asmeniui, išklausiusiam atitinkamus mokymo kursus pagal

pasirinktą transportavimo būdą ir pavojingųjų krovinių grupę mokymo įstaigoje

ir išlaikiusiam egzaminą atitinkamoje Lietuvos Respublikos kompetentingoje

institucijoje. Pažymėjimas galioja 5 metus nuo jo išdavimo datos. Pažymėjimo

galiojimas pratęsiamas 5 metams nuo ankstesnio

galiojimo laikotarpio pabaigos datos, jeigu jo savininkas per vienus

metus iki šios datos išlaiko egzaminą.

5. Pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialisto

pažymėjimo dublikatas išduodamas asmens prašymu, jeigu pažymėjimo originalas prarandamas

ar sugadinamas arba pasikeitė asmens duomenys.

6. Pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialisto

pažymėjimą ar jo dublikatą išdavusi Lietuvos Respublikos kompetentinga

institucija jį panaikina, kai paaiškėja, kad asmuo pateikė melagingus duomenis,

lėmusius pažymėjimo ar jo dublikato išdavimą, arba asmens prašymu, arba kai

asmuo, kuriam išduotas pažymėjimas ar jo dublikatas, miršta.

7. Pavojingųjų krovinių vežimo saugos

specialistai mokomi, egzaminuojami, pažymėjimai ar jų dublikatai jiems

išduodami, panaikinami, jų galiojimas pratęsiamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos

nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis

reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytomis sąlygomis.

8. Įmonė, paskyrusi pavojingųjų krovinių

vežimo saugos specialistą, privalo ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų

apie tai pranešti Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai raštu arba

elektroniniu parašu pasirašytu elektroniniu pranešimu.

vežančių kelių transporto priemonių vairuotojų pasirengimas

1. Pavojinguosius krovinius vežančių kelių

transporto priemonių vairuotojams taikomų reikalavimų, kurių jie privalo

laikytis veždami pavojinguosius krovinius, išmanymas patvirtinamas kelių transporto priemonių

vairuotojo pasirengimo vežti pavojinguosius krovinius pagal ADR pažymėjimu,

išduotu Lietuvos Respublikoje arba kitoje ADR susitariančiojoje šalyje.

2. Kelių transporto priemonių vairuotojo

pasirengimo vežti pavojinguosius krovinius pagal ADR pažymėjimas išduodamas 5

metams išklausius atitinkamus mokymo kursus mokymo įstaigoje ir išlaikius

egzaminą Lietuvos Respublikos kompetentingoje institucijoje. Pažymėjimas

galioja nuo šio egzamino datos. Pažymėjimo galiojimas pratęsiamas 5 metams nuo

ankstesnio galiojimo laikotarpio pabaigos datos, jeigu jo savininkas per vienus metus iki šios datos baigia mokymo kursus žinioms atnaujinti ir išlaiko

atitinkamą egzaminą.

3. Kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo

vežti pavojinguosius krovinius pagal ADR pažymėjimo dublikatas išduodamas

asmens prašymu, jeigu pažymėjimo originalas prarandamas ar sugadinamas arba pasikeičia

asmens duomenys.

4. Kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo

vežti pavojinguosius krovinius pagal ADR pažymėjimą ar jo dublikatą išdavusi

Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija jį panaikina, kai paaiškėja, kad

asmuo pateikė melagingus duomenis, lėmusius pažymėjimo ar jo dublikato

išdavimą, arba asmens prašymu, arba kai asmuo, kuriam išduotas pažymėjimas ar

jo dublikatas, miršta.

5. Pavojinguosius krovinius vežančių kelių transporto priemonių vairuotojai mokomi,

egzaminuojami ir kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti

pavojinguosius krovinius pagal ADR pažymėjimai ar jų dublikatai išduodami,

panaikinami, pratęsiami Lietuvos Respublikos

kompetentingos institucijos nustatyta tvarka ir ADR nustatytomis

sąlygomis.

įstaiga

1. Mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių

vežimu, gali mokymo įstaiga, kuriai ši teisė suteikta

Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos.

2. Teisė mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų

krovinių vežimu, mokymo įstaigos prašymu suteikiama neterminuotam laikui Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai atlikus

mokymo įstaigos atitikties šio straipsnio 3

dalyje nustatytiems reikalavimams vertinimą.

3. Mokymo įstaiga privalo atitikti šiuos pagrindinius

reikalavimus

1) turėti administracines ir mokymo patalpas;

2) turėti reikiamą įrangą ir technines mokymo

priemones;

3) turėti mokytoją, turintį teisę mokyti asmenis,

susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu;

4) turėti mokymo programą, kurioje nurodomos temos,

tvarkaraštis ir nustatomi mokymo metodai;

5) informuoti Lietuvos

Respublikos kompetentingą instituciją apie dalyvavimo mokymo kursuose

sąlygas, jeigu jos nustatomos, ir vykdyti kitus reikalavimus, nustatytus

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų

krovinių vežimas.

4. Jeigu mokymo įstaiga, siekianti įgyti teisę mokyti

asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, Lietuvos Respublikoje ar

kitoje susitariančioje šalyje jau įvykdė tokius pačius arba iš esmės panašius

reikalavimus, nereikalaujama pakartotinai juos įvykdyti, jeigu yra tai

patvirtinanti informacija arba mokymo įstaiga pateikia Lietuvos Respublikos

kompetentingai institucijai tai patvirtinančius įrodymus.

5. Mokymo įstaigos, kuriai suteikta teisė mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, pagrindinės

veiklos sąlygos

1) mokymo veikla atitinka duomenis, pateiktus Lietuvos

Respublikos kompetentingai institucijai, siekiant įgyti teisę mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu;

2) Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai

pateikiama informacija apie mokymo kursų laiką ir vietą;

3) laikomasi kitų reikalavimų, nustatytų Lietuvos

Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų

krovinių vežimas.

6. Mokymo įstaigos priežiūrą atlieka

Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, suteikusi teisę mokyti asmenis,

susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatymo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir

sąlygomis.

7. Lietuvos Respublikos kompetentinga

institucija, suteikusi teisę mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių

vežimu, šią teisę sustabdo 6 mėnesiams, išskyrus Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatymo nustatytus atvejus, kai tokia poveikio priemonė negali

būti taikoma

1) kai atliekant mokymo įstaigos veiklos patikrinimą

nustatoma patalpų, įrangos, mokymo priemonių ar medžiagos naudojimo pažeidimų;

2) kai asmenys, susiję su pavojingųjų krovinių vežimu,

mokomi nesilaikant mokymo programos;

3) kai moko asmuo, neturintis teisės mokyti asmenų,

susijusių su pavojingųjų krovinių vežimu;

4) kai nesilaikoma mokymo įstaigos veiklos sąlygų,

nurodytų šio straipsnio

5 dalyje;

5) mokymo įstaigos prašymu.

8. Lietuvos Respublikos kompetentinga

institucija, suteikusi teisę mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių

vežimu, ją atnaujina po to, kai ši teisė buvo sustabdyta

1) mokymo įstaigos prašymu, kai šio

straipsnio 7 dalies 1–4 punktuose nurodytos priežastys, dėl kurių teisė mokyti

asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, buvo sustabdyta, buvo

pašalintos;

2) mokymo įstaigos prašymu, kai teisė

mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, buvo sustabdyta dėl

šio straipsnio 7 dalies 5 punkte nurodytos priežasties.

9. Lietuvos Respublikos kompetentinga

institucija, suteikusi teisę mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių

vežimu, šią teisę panaikina

1) kai šio straipsnio 7

dalies 1–4 punktuose nurodytos priežastys, dėl kurių teisė mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių

vežimu, buvo sustabdyta, nepašalinamos per 6 mėnesius;

2) kai per 12 mėnesių nuo teisės mokyti asmenis,

susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, atnaujinimo, atliekant mokymo

įstaigos veiklos patikrinimą, pakartotinai nustatomi pažeidimai, nurodyti šio

straipsnio 7 dalies 1–4 punktuose;

3) mokymo įstaigos prašymu;

4) kai mokymo įstaiga baigia savo veiklą;

5) kai mokymo įstaiga mokė asmenis, susijusius su

pavojingųjų krovinių vežimu, nors jai ši teisė buvo sustabdyta.

10. Mokymo įstaigai, kuriai teisė mokyti asmenis,

susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, buvo panaikinta, ši teisė gali būti

suteikta iš naujo ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo šios teisės panaikinimo.

11. Mokymo įstaigos atitikties vertinimas atliekamas,

teisė mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, suteikiama,

tikslinama, sustabdoma, atnaujinama, panaikinama Lietuvos Respublikos

susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.

1. Mokyti pavojingųjų krovinių vežimo saugos

specialistus ir pavojinguosius krovinius vežančių kelių

transporto priemonių vairuotojus gali mokytojas, kuriam Lietuvos Respublikoje

suteikta teisė mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, pagal

atitinkamą transportavimo būdą arba analogiška teisė suteikta kitoje

susitariančiojoje šalyje.

2. Tapti mokytoju ir įgyti teisę mokyti asmenis,

susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, gali asmuo, turintis ne žemesnį kaip

aukštąjį koleginį (arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip jam

lygiavertį) išsilavinimą.

3. Asmuo, siekiantis tapti mokytoju ir įgyti teisę

mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, taip pat mokytojas,

mokantis asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu,

atestuojamas jį egzaminuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos įgaliotoje institucijoje.

4. Teisė mokyti asmenis, susijusius su

pavojingųjų krovinių vežimu, suteikiama neterminuotai, kai išlaikomas

atestacijos egzaminas. Mokytojas, mokantis asmenis, susijusius su pavojingųjų

krovinių vežimu, privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją ir periodiškai

patvirtinti šio reikalavimo įgyvendinimą, išlaikydamas atestacijos egzaminą.

5. Institucija, suteikusi teisę mokyti

asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, šią teisę panaikina, kai

praeina daugiau kaip 2 metai po mokytojo, mokančio asmenis, susijusius su

pavojingųjų krovinių vežimu, paskutinio išlaikyto atestacijos egzamino datos

arba paaiškėja, kad asmens išsilavinimas neatitinka šio straipsnio 2 dalies

reikalavimų. Asmeniui, kuriam teisė mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų

krovinių vežimu, buvo panaikinta, ši teisė iš naujo suteikiama šio straipsnio 4

dalyje nustatyta tvarka, kai pašalinamos šios teisės panaikinimo priežastys.

6. Mokytojai, mokantys asmenis, susijusius su

pavojingųjų krovinių vežimu, asmenys, siekiantys tapti mokytojais ir įgyti

teisę mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, atestuojami ir

teisė mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, ir įgyti teisę

mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, suteikiama,

panaikinama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.

1. Pavojingųjų krovinių vežimo dalyviai ir

jų personalas, dalyvaujantys atliekant transporto operacijas, atsižvelgiant į

atliekamas pareigas, privalo užtikrinti pavojingųjų krovinių fizinę saugą.

2. Pavojingųjų krovinių vežimo dalyviai,

kurių veikla susijusi su kroviniais, kurie pagal Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse,

kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, pateikiamus kriterijus

priskiriami prie ypač pavojingų, turi rengti fizinės saugos užtikrinimo planus

ir jais vadovautis, laikytis fizinės saugos reikalavimų, taip pat vykdyti kitus

su tokiais kroviniais susijusius reikalavimus.

3. Pavojingųjų krovinių fizinės saugos

reikalavimus, atitinkamų fizinės saugos užtikrinimo planų parengimą, taip pat

nuostatas, susijusias su ypač pavojingais kroviniais, reglamentuoja Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutartys, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų

krovinių vežimas, ir kiti teisės aktai.

talpyklų priežiūra

Gabenamųjų slėginių įrenginių ir kitų

talpyklų, naudojamų pavojingiesiems kroviniams vežti, priežiūra organizuojama

ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių

priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis

reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, kituose teisės aktuose, taip pat

gamintojų pateiktų techniniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus.

krovinius patvirtinimas

1. Pavojinguosius krovinius vežančios kelių transporto priemonės atitiktis ADR nustatytiems

konstrukcijos ir tinkamumo patvirtinimo reikalavimams patvirtinama transporto

priemonių, vežančių tam tikrus pavojinguosius krovinius, patvirtinimo

sertifikatu.

2. Transporto priemonių, vežančių tam tikrus

pavojinguosius krovinius, patvirtinimo sertifikatas Lietuvos Respublikoje

įregistruotai pavojinguosius krovinius vežančiai kelių

transporto priemonei išduodamas Lietuvos Respublikos kompetentingos

institucijos. Sertifikatas galioja vienus metus nuo prieš jį išduodant atliktos

pavojinguosius krovinius vežančios kelių transporto priemonės privalomosios

techninės apžiūros ir jo galiojimas periodiškai pratęsiamas vieniems metams nuo

ankstesnio galiojimo laikotarpio pabaigos datos, kai sertifikato galiojimo

pratęsimas atliekamas per vieną mėnesį prieš ar po šios datos, jei

pavojinguosius krovinius vežanti kelių transporto priemonė atitinka ADR ir

Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus konstrukcijos ir tinkamumo

patvirtinimo reikalavimus ir yra techniškai tvarkinga.

3. Transporto priemonių, vežančių tam tikrus

pavojinguosius krovinius, patvirtinimo sertifikato dublikatas išduodamas

pateikus prašymą, jeigu sertifikato originalas prarandamas ar sugadinamas.

4. Transporto priemonių, vežančių tam tikrus

pavojinguosius krovinius, patvirtinimo sertifikatą ar jo dublikatą išdavusi

Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija jį panaikina, kai paaiškėja, kad

buvo pateikti melagingi duomenys, lėmę jo išdavimą, arba jį grąžinus, arba kai pavojinguosius

krovinius vežanti kelių transporto priemonė baigta eksploatuoti, perleista

kitam valdytojui, arba kai iš esmės pasikeičia jos techniniai duomenys, dėl

kurių ji nebeatitinka nustatytų konstrukcijos ir tinkamumo patvirtinimo

reikalavimų, arba yra techniškai netvarkinga.

5. Transporto priemonių, vežančių tam tikrus

pavojinguosius krovinius, patvirtinimo sertifikatai ar jų dublikatai išduodami,

panaikinami, jų galiojimas pratęsiamas Lietuvos Respublikos kompetentingos

institucijos nustatyta tvarka.

1. Pavojingųjų krovinių vežimo (įskaitant

su tuo susijusį krovimą ir pripildymą) patikrinimai skirstomi į

1) vežimo patikrinimus;

2) įmonės veiklos patikrinimus.

2. Pagrindiniai pavojingųjų krovinių

vežimo patikrinimų organizavimo ir atlikimo principai

1) vežimo patikrinimai atliekami

atsitiktinai, apimant kuo didesnę kelių tinklo dalį;

2) vežimo patikrinimai atliekami

tinkamuose transporto infrastruktūros objektuose (išskyrus esančius gyvenamuosiuose

rajonuose ir žmonių susibūrimo vietose), kur prireikus transporto operaciją

būtų galima saugiai sustabdyti;

3) tikrinančiosios institucijos atlieka

dalinius ar išsamius pavojinguosius krovinius vežančios transporto priemonės ir

krovinio patikrinimus;

4) vežimo patikrinimo rezultatai surašomi

pavojingųjų krovinių vežimo patikrinimo akte. Šio akto pavyzdinę formą nustato

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Pavojingųjų krovinių patikrinimo

aktas pildomas dviem egzemplioriais – vienas egzempliorius įteikiamas už

pavojingųjų krovinių vežimą atsakingam asmeniui, o kitą pasilieka tikrinančioji

institucija;

5) patikrinimo laikas neturi viršyti

pagristų laiko sąnaudų būtiniems veiksmams atlikti;

6) prireikus ir jei tai nekelia pavojaus

saugai, gali būti imami vežamų pavojingųjų krovinių pavyzdžiai ar bandiniai jų

laboratorinei analizei atlikti;

7) atliekant pavojingųjų krovinių vežimo

automobilių keliais patikrinimus, pažeidimais laikomi atvejai skirstomi į tris

rizikos kategorijas. Didžiausios rizikos kategorija yra I kategorija. Lietuvos

Respublikos susisiekimo ministerija nustato pagrindinių pažeidimų, suskirstytų

į rizikos kategorijas, pavyzdinį sąrašą ir rizikos kategorijų aprašą, pagal

kurį į sąrašą neįtraukti pažeidimai priskiriami rizikos kategorijoms. Galutinį

sprendimą dėl kiekvieno nustatyto pažeidimo priskyrimo atitinkamai rizikos

kategorijai, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, priima tikrinančioji

institucija (pareigūnas).

3. Įmonės veiklos patikrinimai, kaip ūkio

subjekto veiklos priežiūros dalis, atliekami įmonėse, kurios yra pavojingųjų

krovinių vežimo dalyvės. Įmonės veiklos patikrinimai atliekami vežimo

patikrinimų metu nustačius pavojingųjų krovinių vežimo saugai pavojų keliančius

pažeidimus, taip pat kaip prevencinė ar tarnybinės pagalbos susitariančiųjų

šalių kompetentingoms institucijoms teikimo priemonė.

4. Vežimo patikrinimų ar įmonės

patikrinimų metu nustačius pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusios

veiklos reikalavimų pažeidimus, keliančius grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės

saugumui, visuomenės sveikatai ar aplinkos apsaugai, laikinai sustabdoma

atitinkama pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusios transporto veiklos

operacija, įmonės pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusi veikla,

pavojinguosius krovinius vežanti transporto priemonė neįleidžiama į Europos

Sąjungos teritoriją, duodami nurodymai pašalinti pažeidimus.

5. Pavojingųjų krovinių vežimo patikrinimai

atliekami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, šio ir kitų

įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

vežimo papildomi reikalavimai, apribojimai ir draudimai

1. Papildomi reikalavimai, apribojimai ar

draudimai, kurie nėra nustatyti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse,

kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, gali būti nustatyti

pavojingųjų krovinių vežimui Lietuvos Respublikoje dėl kitų negu transportavimo

sauga priežasčių, jeigu tai būtina viešosios tvarkos, visuomenės saugumo,

visuomenės sveikatos, aplinkos apsaugos tikslais.

2. Atsižvelgiant į galimą riziką vežant

pavojinguosius krovinius ir siekiant užtikrinti eismo saugą, gali būti

nustatyti papildomi pavojingųjų krovinių vežimo reikalavimai, apribojimai ir

draudimai, kurie nėra nustatyti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse,

kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas

1) vežant tiltais, terminaluose, jūrų ir

vidaus vandenų uostų teritorijose ir kituose transporto infrastruktūros

objektuose, taip pat naudojant kombinuoto vežimo būdus;

2) vežant tam tikrais maršrutais, siekiant

išvengti komercinių ar gyvenamųjų rajonų aplinkosaugos požiūriu lengvai

pažeidžiamų vietovių, gamybinių zonų, kuriose yra pavojingųjų objektų ar kelių,

keliančių rimtą fizinį pavojų;

3) pavojinguosius krovinius vežančių

transporto priemonių maršrutams ar stovėjimui, kai yra nepalankios oro sąlygos,

įvyko žemės drebėjimai, avarijos, vyksta streikai, pilietiniai neramumai ar

karo veiksmai;

4) vežant tam tikromis savaitės ar metų

dienomis;

5) dėl kitų priežasčių, nurodytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse

sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas.

3. Papildomus prie Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas,

reikalavimus, apribojimus ar draudimus nustato Lietuvos Respublikos

kompetentinga institucija.

4. Motyvuotus siūlymus dėl papildomų

reikalavimų, apribojimų ar draudimų, kurie nėra nustatyti Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių

vežimas, Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai teikia Lietuvos

Respublikos valstybės ir savivaldybių atsakingos institucijos Lietuvos

Respublikos kompetentingos institucijos nustatyta tvarka.

1. Jeigu nesumažėja pavojingųjų krovinių vežimo sauga,

leidus Europos Komisijai, kai pavojingieji kroviniai vežami išimtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje arba Lietuvos

Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės

erdvės valstybės teritorijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija gali pavojingųjų krovinių vežimui ar su tuo susijusiai

veiklai Lietuvos Respublikos teritorijoje laikinai nustatyti kitokias

(švelnesnes) nuostatas negu nustatytos Lietuvos Respublikos tarptautinėse

sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, kai vežamas

nedidelis tam tikrų pavojingųjų krovinių kiekis, išskyrus aukšto ir vidutinio

radioaktyvumo lygio medžiagas, arba vežama automobilių ar geležinkelių keliais

vietoje nedideliais atstumais ar geležinkelių keliais vietoje konkrečiais

nustatytais maršrutais. Konkretūs tam tikrų pavojingųjų krovinių kiekio ir jų

vežimo atstumo vertinamieji kriterijai nustatomi šių pavojingųjų krovinių

vežimą ar su tuo susijusią veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

2. Kai pavojingieji kroviniai vežami išimtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje arba Lietuvos

Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės

erdvės valstybės teritorijoje ir vežimo ar su tuo susijusios veiklos

transporto operacijos vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje, įrašams

transporto dokumentuose ir kitais informacijos pateikimo atvejais, nurodytais

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų

krovinių vežimas, vietoj šiose sutartyse nurodytų kalbų arba papildomai

leidžiama vartoti valstybinę kalbą.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija dėl saugos priežasčių gali pavojingųjų krovinių vežimui išimtinai

Lietuvos Respublikos teritorijoje ar su tuo

susijusiai veiklai nustatyti griežtesnes nuostatas, išskyrus pavojinguosius krovinius vežančios transporto

priemonės konstrukcijos reikalavimus, negu numatytos Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių

vežimas. Sprendimas dėl tokių nuostatų nustatymo priimamas atsižvelgiant į

galimą riziką vežant pavojinguosius krovinius, kai prireikus tiriant avariją ar

įvykį kraunant, pripildant ar vežant pavojinguosius krovinius Lietuvos

Respublikos teritorijoje, dėl kurių pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nuostatas

Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai privalomai teikiamos

ataskaitos, paaiškėja, kad taikomos saugos nuostatos nėra pakankamos su

transporto operacijomis susijusiems pavojams sumažinti, arba vadovaujantis

kitais kriterijais, siekiant užtikrinti tinkamą pavojingųjų krovinių vežimo ir

su tuo susijusios veiklos saugą. Jeigu yra neatidėliotinas poreikis imtis

veiksmų, apie planuojamas priemones informuojama Europos Komisija, kuri dėl šių

priemonių ir jų galiojimo trukmės priima galutinį sprendimą.

4. Pavojingųjų krovinių vežimo dalyviai gali

vienašališkai taikyti papildomas priemones, užtikrinančias didesnę saugą negu

nustatyta teisės aktuose, reglamentuojančiuose pavojingųjų krovinių vežimą.

5. Susidarius ekstremaliajai situacijai dėl

nenugalimos jėgos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija,

esant būtinybei ir jei laikomasi atitinkamų saugos priemonių, kai pavojingieji

kroviniai vežami išimtinai Lietuvos Respublikos

teritorijoje arba Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės

narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijoje, gali Lietuvos

Respublikos teritorijoje leisti vykdyti aiškiai apibrėžtas ribotos trukmės

vežimo ar su tuo susijusios veiklos transporto operacijas kitomis negu įprastų

aplinkybių sąlygomis ar vežti pavojinguosius krovinius, kuriuos įprastų

aplinkybių sąlygomis vežti draudžiama.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Už šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje, 14

straipsnio 5 dalyje, 15 straipsnio 11 dalyje, 16 straipsnio 6 dalyje, 19 straipsnio 5

dalyje nurodytas institucijų teikiamas paslaugas, 9 straipsnyje nurodytas

funkcijas, susijusias su juridinę galią turinčių dokumentų ir jų dublikatų

išdavimu, jų perregistravimu, ir kitų susijusių administracinių paslaugų

teikimą asmenims imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio

valstybės rinkliava.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

pavojingųjų

krovinių vežimo

automobilių,

geležinkelių ir vidaus

vandenų

keliais įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1995 m. spalio 6 d. Tarybos direktyva 95/50/EB dėl pavojingų krovinių vežimo keliais vienodų

tikrinimo procedūrų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 2

tomas, p. 282) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 13 d. Komisijos direktyva 2004/112/EB (OL 2004 L 367, p. 23).

2. 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių

vežimo vidaus keliais (OL 2008 L 260, p. 13) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2010 m. kovo 25 d. Komisijos sprendimu 2010/187/ES (OL 2010 L 83, p.

24).

________________

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1576,

2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2705 (2008-06-21)

PAVOJINGŲ

KROVINIŲ VEŽIMO AUTOMOBILIŲ, GELEŽINKELIŲ IR VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTU ĮSTATYMO

9 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį,

įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1088,

2010-11-04, Žin., 2010, Nr. 137-6989 (2010-11-23)

PAVOJINGŲ

KROVINIŲ VEŽIMO AUTOMOBILIŲ, GELEŽINKELIŲ IR VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTU ĮSTATYMO

6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1401,

2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3368 (2011-06-11)

PAVOJINGŲ

KROVINIŲ VEŽIMO AUTOMOBILIŲ, GELEŽINKELIŲ IR VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTU ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Keistas įstatymo pavadinimas

Šis įstatymas,

išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2011-06-13)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt