DĖL TERŠIANČIŲ MEDŽIAGŲ, IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ IŠ MAŠINŲ SU VIDAUS DEGIMO VARIKLIAIS, VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

Suvestinė redakcija nuo 1999-05-29

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 66-1926, i. k. 098301MISAK00000125

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL TERŠIANČIŲ MEDŽIAGŲ, IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ IŠ MAŠINŲ SU VIDAUS DEGIMO VARIKLIAIS, VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

1998 m. liepos 13 d. Nr. 125

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punktu (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335),

ĮSAKAU

1. Patvirtinti Teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais, vertinimo metodiką.

2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1993 10 29 įsakymą Nr. 68 „Dėl teršiančių medžiagų emisijos į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais apskaičiavimo metodikos įdiegimo“.

3. Aplinkos ministerijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis žodžiais „atmosfera“, „ūkio šakos (transportas)“.

APLINKOS MINISTRAS ALGIS ČAPLIKAS

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

1998 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 125

TERŠIANČIŲ MEDŽIAGŲ, IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ IŠ MAŠINŲ SU VIDAUS DEGIMO VARIKLIAIS, VERTINIMO METODIKA

ĮVADAS

Pagal šią metodiką galima nustatyti mašinų, turinčių vidaus degimo variklius, išmetamų į atmosferą teršalų kiekį. Apskaičiuojama teršalų: anglies monoksido (CO), anglies dioksido (CO2), angliavandenilių (CH), azoto oksidų (NOx), sieros dioksido (SO2) ir kietų dalelių (k. d.) masė sudegus benzinui, dyzeliniam kurui, suskystintoms naftos ir suslėgtoms gamtinėms dujoms vidaus degimo varikliuose.

Teršalų kiekio skaičiavimai atliekami įvertinus turimą statistinę medžiagą – pagal du variantus. Rezultatų tikslumą lemia koregavimo sistema, trys koregavimo koeficientai ir mašinų grupavimas į tris grupes: 1) automobilius, 2) traktorius ir kitas savaeiges mašinas, 3) nesavaeiges ir stacionarias mašinas.

1. TERŠIANČIŲ MEDŽIAGŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMAS

Automobilių (A), traktorių ir kitų savaeigių (T) bei nesavaeigių ir stacionarių (N) mašinų su vidaus degimo varikliais (VDV) išmetamų į atmosferą teršiančių medžiagų bendras kiekis apskaičiuojamas pagal formules

, (1)

kur

W – bendras teršalų kiekis,

W(k, i) – k-osios teršiančios medžiagos kiekis sudegus i-osios rūšies degalams,

k – teršiančios medžiagos: CO, HC, NOx, SO2, kietos dalelės,

i – degalų rūšys: benzinas, dyzelinis kuras, suskystintos naftos dujos, suslėgtos gamtinės dujos.

Teršiančios medžiagos „k“ kiekis sudegus „i“ rūšies degalams apskaičiuojamas

W(k, i) = m(k, i) x Q(i) x K1(k, i) x K2(k, i) x K3(k, i), (2)

kur

m(k, i) – lyginamasis teršiančios medžiagos „k“ kiekis sudegus „i“ rūšies degalams (kg/t),

Q(i) – sunaudotas „i“ rūšies degalų kiekis (t),

K1(k, i) – koeficientas, įvertinantis mašinos variklio, naudojančio „i“ rūšies degalus, darbo sąlygų įtaką teršiančios medžiagos „k“ kiekiui,

K2(k, i) – koeficientas, įvertinantis mašinos, kuri naudoja „i“ rūšies degalus, amžiaus įtaką teršiančios medžiagos „k“ kiekiui,

K3(k, i) – koeficientas, įvertinantis mašinos, naudojančios „i“ rūšies degalus, konstrukcijos ypatumų įtaką teršiančios medžiagos „k“ kiekiui.

Bendras teršiančios medžiagos „k“ kiekis sudegus „i“ rūšies degalams apskaičiuojamas

W(k, i) = WA(k, i) + WT(k, i) + WN(k, i), (3)

kur

W(k, i) – bendras teršiančios medžiagos „k“ kiekis sudegus „i“ rūšies degalams,

WA(k, i), WT(k, i), WN(k, i) – automobilių, traktorių ir savaeigių mašinų, nesavaeigių ir stacionarių mašinų su VDV teršiančios medžiagos „k“ kiekis sudegus „i“ rūšies degalams.

Teršalų kiekiai WA(k, i), WT(k, i), WN(k, i)nustatomi pagal formules

WA(k, i) = m(k, i) x QA(i) x K1A(k, i) x K2A(k, i) x K3A(k, i), (4)

WT(k, i) = m(k, i) x QT(i) x K1T(k, i) x K2T(k, i) x K3T(k, i), (5)

WN(k, i) = m(k, i) x QN(i) x K1N(k, i) x K2N(k, i) x K3N(k, i), (6)

Jeigu vykdoma degalų sąnaudų apskaita atskirai kiekvienai mašinai, teršalų kiekį galima nustatyti tiksliau, naudojant antrąjį apskaičiavimo būdą

WA(k, i) = m(k, i) x Σ QA(i, j) x K1A(k, i, j) x K2A(k, i, j) x K3A(k, i, j), (7)

WT(k, i) = m(k, i) x Σ QT(i, j) x K1T(k, i, j) x K2T(k, i, j) x K3T(k, i, j), (8)

WNT(k, i) = m(k, i) x Σ QN(i, j) x K1N(k, i, j)) x K2N(k, i, j) x K3N(k, i, j), (9)

kur

QA(i, j), QT(i, j), QN(i, j), – atitinkamai „j“ automobilio (grupės), traktoriaus ar kt. savaeigės mašinos (grupės) „i“ rūšies degalų sąnaudos,

K1, K2, K3 – atitinkami koeficientai, įvertinantys „j“ automobilio (grupės), savaeigės mašinos (grupės), nesavaeigės mašinos (grupės) variklių, naudojančių „i“ rūšies degalus, darbo sąlygų, amžiaus ir konstrukcijos tobulumo įtaką teršiančių medžiagų „k“ kiekiui.

2. KOEFICIENTŲ REIKŠMIŲ NUSTATYMAS

Koeficientas K1

Pagal mašinų degalų sunaudojimo rodiklį „M“ nustatomas koeficientas „K1“, įvertinantis variklio darbo sąlygų įtaką teršalų kiekiui (2 lentelė). Rodiklio „M“ reikšmės nurodytos 5, 6, 7 lentelėse

arba apskaičiuojamos pagal formulę

, (10)

kur

G(f) – faktinės lyginamosios degalų sąnaudos (l/100 km, l/motovalandai, kg/motovalandai),

G(v) – vidutinės lyginamosios degalų sąnaudos (l/100 km, l/ motovalandai, kg/ motovalandai).

Vidutinės lyginamosios degalų sąnaudos nustatomos esant 50% benzininių (Otto tipo) ir 60% dyzelinių variklių galios panaudojimui.

Koeficientas K2

Koeficientas K2 nustatomas pagal mašinos arba paskaičiuotos grupės mašinų vidutinį amžių „R“ 3, 4 lentelėse.

Grupės mašinų vidutinis amžius „R“ nustatomas pagal formulę

, (11)

kur

S – bendras mašinų skaičius,

t – mašinų amžius (metais),

S(t) – mašinų skaičius, kurių amžius „t“ metų.

Koeficientas K3

Koeficiento K3 reikšmės pateiktos 8 lentelėje. Jeigu mašinoje yra keletas konstrukcinių ypatumų, turinčių įtakos teršiančių medžiagų išmetimui, tai koeficientas K3 lygus atskirų koeficientų K3(p) reikšmių sandaugai

, (12)

[K3 = K3(1) x K3(2) x K3(3) x... K3(p)]

K3(p)) – koeficiento K3 reikšmės esant „p“ mašinos konstrukcijos ypatumams.

Jeigu tam tikri ypatumai yra tik dalyje mašinų, tada galutinė K3 reikšmė bus

, (13)

kur

S – bendras mašinų skaičius,

S(p) – mašinų, kuriose yra „p“ ypatumai, skaičius.

Anglies dioksido (CO2) emisija į atmosferą apskaičiuojama atskiroms kuro rūšims pagal formulę

, (14)

kur

W(CO2, i) – anglies dioksido kiekis sudegus „i“ rūšies degalams,

Q(i) – sunaudotas „i“ rūšies degalų kiekis,

W(CO, i), W(CH, i), W(k, d, i) – anglies monoksido, angliavandenilių ir kietų dalelių kiekis sudegus „i“ rūšies degalams,

rH/C – vandenilio ir anglies atomų santykis „i“ rūšies degaluose (benzinui – 1,8; dyzeliniam kurui – 2,0; suskystintoms dujoms – 2,5; suslėgtoms gamtinėms dujoms – 4,0.

Skaičiavimo pavyzdys

Įmonėje yra 100 krovininių automobilių (60 benzininių ir 40 dyzelinių), 20 traktorių ir 7 kompresoriai su benzininiais varikliais.

Per metus sunaudota

a) 300 t benzino automobiliams,

b) 300 t dyzelinio kuro automobiliams,

c) 80 t dyzelinio kuro traktoriams,

d) 10 t benzino kompresoriams.

Apskaičiuojame teršiančių medžiagų emisijas į atmosferą kiekvienai grupei (a, b, c, d).

Šiuo atveju skaičiuojame a grupei

1. Nustatome koeficientą K1 benzininiams automobiliams. Turime omenyje, kad didesnę dalį darbo laiko šie automobiliai būna mieste, todėl rodiklis M = 1,1 (5 lentelė). Tada koeficientas K1 atitinkamiems teršalams bus: CO – 0,833; CH – 1,11; NOx – 1,094; SO2 – 1 (2 lentelė).

2. Nustatome koeficientą K2. Benzininių automobilių amžius toks: 20 automobilių – 3 metų senumo, 15 aut. – 5 m., 15 aut. – 8 m. ir 10 aut. – 12 m. senumo. Vidutinis benzininių automobilių amžius apskaičiuojamas pagal 11 formulę

metai

Tada koeficientas K2 atitinkamiems teršalams bus toks: CO – 1,25; CH – 1,4; NOx – 1,05; SO2 – 1 (3 lentelė).

3. Nustatome koeficientą K3. Manome, kad 8 automobiliai turi elektroninę mišinio uždegimo sistemą, 20 automobilių žiemą saugoma apšildomoje patalpoje, 12 automobilių neturi uždaros karterio ventiliacijos sistemos ir 20 automobilių neturi jokių ypatumų. Kiekvienam techniniam automobilio ypatumui nustatome koeficientą (8 lentelė). Tuomet koeficientas K3, įvertinantis benzininių automobilių konstrukcijos ypatumus, apskaičiuojamas atitinkamiems teršalams (13 formulė)

CO

CH

NOx

SO2

K3 = 1,0.

Apskaičiuojame atitinkamos teršiančios medžiagos kiekį (pagal 2 formulę)

WCO = 398,2 x 300 x 0,833 x 1,25 x 0,97 = 120,6 t.

WCH = 80,9 x 300 1,11 x 1,4 x 0,978 = 36,9 t.

W = 29,6 x 300 x 1,094 x 1,05 x 1,004 = 10,2 t.

W= 1,9 x 300 = 0,6 t.

Taip pat apskaičiuojame koeficientus ir teršalų kiekius dyzeliniams automobiliams, traktoriams ir kompresoriams (priklausomai nuo to, kiek jie sunaudojo kuro – 4, 5, 6 formulės).

Manykime, kad dyzelinį kurą naudojančių automobilių išmetamų teršalų kiekiai yra

WCO = 39,0 t.

WCH = 12,2 t.

W = 9,4 t.

W= 2,3 t.

Wk. d. = 1,3 t.

Traktorių išmetamų teršalų kiekiai yra

WCO = 10,4 t.

WCH = 3,3 t.

W = 2,5 t.

W = 0,6 t.

Wk. d.. = 0,3 t.

Kompresorių išmetamų teršalų kiekiai yra

WCO = 3,9 t.

WCH = 0,8 t.

W = 0,3 t.

W = 0,02 t.

Bendra teršalų emisija į atmosferą apskaičiuojama pagal 3 formulę

WCO = 118,9 + 39,0 + 10,4 + 3,9 = 172,2 t.

WCH = 36,2 + 12,2 + 3,3 + 0,8 = 52,5 t.

W = 10,2 + 9,4 + 2,5 + 0,3 = 22,4 t.

W = 0,6 + 2,3 + 0,6 + 0,02 = 3,52 t.

Wk. d...= 1,3 + 0,3 = 1,6 t.

______________

PRIEDAS

1 lentelė

Lyginamoji vidaus degimo variklių tarša (kg)sudegus 1 t degalų

Taršos komponentai/degalai

Benzinas

Dyzelinis kuras

Suskystintos naftos dujos

Suslėgtos gamtinės dujos

CO

398,2

130,0

398,2

231,8

(178,3)**

CH

80,9

40,7

80,9

47,6

(36,6)**

NOx

29,6

31,3

29,6

25,6

(19,7)**

SO2

1,0*

1,0*

-

- -

Kietos dalelės

-

4,3

-

- -

* – priklauso nuo sieros kiekio degaluose (čia pateiktas SO2 kiekis degalams, kurių sieringumas 0,05 %)

** – teršiančių medžiagų kiekis (kg) sudegus 1000 m3 gamtinių dujų.

2 lentelė

Koeficientas, įvertinantis variklio darbo sąlygų įtaką teršalų kiekiui K1

Taršos komponentai

Degalų sąnaudų rodiklis, M

<0,8

0,9

1,0

1,1

>1,2

Keturtakčiams Otto tipo varikliams

CO

1,667

1,333

1,0

0,833

0,667

CH

0,833

0,889

1,0

1,111

1,00

NOx

0,438

0,781

1,0

1,094

1,281

SO2

1,0

1,0

1,0

1,0

1,0

Dvitakčiams Otto tipo varikliams

CO

7,320

2,140

1,0

0,714

0,357

CH

1,180

1,080

1,0

0,965

0,930

NOx

0,521

0,812

1,0

0,885

0,625

SO2

1,0

1,0

1,0

1,0

1,0

Dyzeliniams varikliams

CO

0,818

0,909

1,0

1,273

1,364

CH

1,020

1,010

1,0

1,040

1,100

NOx

0,914

0,973

1,0

1,011

0,984

SO2

1,0

1,0

1,0

1,0

1,0

Dalelės

1,538

1,231

1,0

0,769

0,800

3 lentelė

Koeficientas, kuriuo įvertinama automobilių amžiaus įtaka teršalų kiekiui K2

Taršos komponentai

Automobilio amžius (metais) R

iki 3 m.

3–8 m.

8–10 m.

10–13 m.

daugiau kaip 13

Lengvieji automobiliai su Otto tipo varikliais

CO

1,0

1,28

1,43

1,57

1,57

CH

1,0

1,2

1,4

1,6

1,6

NOx

1,0

1,3

1,1

1,0

0,9

SO2

1,0

1,0

1,0

1,0

1,0

Krovininiai automobiliai ir autobusai su Otto tipo varikliais

CO

1,0

1,25

1,5

1,5

1,5

CH

1,0

1,4

1,6

1,6

1,6

NOx

1,0

1,05

0,95

0,9

0,8

SO2

1,0

1,0

1,0

1,0

1,0

Automobiliai su dyzeliniais varikliais

CO

1,0

1,25

1,5

1,5

1,5

CH

1,0

1,4

1,6

1,6

1,6

NOx

1,0

1,05

0,89

0,89

0,89

SO2

1,0

1,0

1,0

1,0

1,0

Dalelės

1,0

1,1

1,2

1,2

1,2

4 lentelė

Koeficientas, kuriuo įvertinama traktorių ir kitų savaeigių ir nesavaeigių mašinų amžiaus įtaka teršalų kiekiui K2

Taršos komponentai

Mašinos amžius (metais) R

iki 3 m.

3–8 m.

8–10 m.

10–13 m.

daugiau kaip 13

Sezoniškai eksploatuojamoms mašinoms

CO

1,0

1,1

1,1

1,2

1,3

CH

1,0

1,1

1,1

1,2

1,3

NOx

1,0

1,05

1,05

0,9

0,89

Dalelės

1,0

1,05

1,05

1,1

1,1

Nesezoniškai eksploatuojamoms mašinoms

CO

1,0

1,1

1,2

1,3

1,4

CH

1,0

1,1

1,2

1,3

1,4

NOx

1,0

1,05

0,9

0,89

0,89

SO2

1,0

1,0

1,0

1,0

1,0

Dalelės

1,0

1,1

1,15

1,2

1,3

5 lentelė

Automobilių degalų sąnaudų rodikliai M

Automobiliai

Eksploatavimo sritys*

Žemės ūkis statybos

Miestas

Užmiesčio keliai

Lengvieji

automobiliai

1,0

1,0

0,9

Autobusai

1,1

1,1

1,0

Krovininiai

1,1

1,1

1,0

Autotraukiniai

1,2

1,2

1,1

*Pagal tai, kur atliekama didesnė (>60%) darbo laiko dalis.

6 lentelė

Traktorių ir kitų savaeigių mašinų degalų rodikliai M

Mašinų tipai

Mašinų panaudojimo sritis*

Žemės ūkis

Melioracija

Kelių statyba

Kitos

Traktoriai

variklio N>70 kW

1,0

0,8

1,1

0,9

variklio N<70 kW

1,1

0,9

1,1

1,0

Kombainai

0,8

-

-

-

Ekskavatoriai

0,9

0,9

1,1

0,9

Buldozeriai

0,9

0,9

1,0

0,9

Kelmarovės

0,9

0,9

0,9

0,9

Grioviavaliai

0,9

0,9

0,9

0,9

Autogreideriai

1,1

0,9

1,1

0,9

Skreperiai

1,1

0,9

1,1

0,9

Volai

1,1

1,2

1,1

1,2

Asfalto klotuvai

-

-

1,1

1,1

Pakrautuvai

0,9

0,9

0,9

0,9

*Pagal tai, kur trunka didesnė (>60%) darbo laiko dalis.

7 lentelė

Nesavaeigių mašinų degalų sąnaudų rodikliai M

Mašinų grupė

Rodiklio „M“ reikšmė

Kompresoriai

1,4

Suvirinimo agregatai

1,28

Elektros stotys

1,5

Siurblinės

0,9

Variklių išbandymų stendai

Otto tipo variklių

0,4

Dyzelinių variklių

0,68

Dyzelių paleidimo varikliai

0,9

Laukų laistymo agregatai

0,7

Žolės šienavimo motoįrankiai

0,3

Krūmų ir medžių šakų genėtuvai

0,3

Benzopjūklai

1,3

Pakabinami valčių varikliai

1,2

Polių kalimo įrenginiai

1,6

8 lentelė

Koeficientai, kuriais vertinama mašinų konstrukcijos ypatumų įtaka teršalų kiekiui K3

Mašinos (variklio) konstrukcijos ypatumai

Taršos komponentai

CO

CH

NOx

SO2

Dalelės

1. Nėra uždaros variklio karterio ventiliacijos sistemos

1.05

1.09

1.02

1.0

1.0

1.02

1.02

1.02

2. Nėra patobulinimų

1.0

1.0

1.0

1.0

1.0

3. Degalų garų kondensavimo sistema

1.0

0.60

1.0

1.0

1.0

1.0

0.92

4. Deginių recirkuliavimo sistema

0.95

1.02

0.39

1.0

1.01

1.07

0.50

0.9

5. Dyzelis su prieškamera

0.68

0.24

0.4

1.0

0.64

6. Deginių oksidatorius

0.15

0.35

1.0

1.0

-

7. Trijų pakopų deginių neutralizatorius

0.15

0.35

0.20

1.0

-

8. Suodžių filtratas

1.0

1.0

1.0

0.8

0.09

9. Elektroninė mišinio uždegimo sistema

0.9

0.9

1.0

1.0

1.0

10. Degalų įpurškimo sistema Otto varikliuose

0.9

0.9

1.0

1.0

-

11. Dyzelis su orapūte

0.8

0.8

0.8

1.0

0.5

12. Karterio dujų filtras

0.5

0.47

1.0

1.0

1.0

13. Automobilis žiemą saugomas apšildomoje patalpoje

0.92

0.92

1.0

1.0

0.92

0.92

0.9

14. Dyzelis, atitinkantis EURO I normatyvus

0.32

0.31

0.44

1.0

0.4

15. Dyzelis, atitinkantis EURO II normatyvus

0.29

0.31

0.39

1.0

0.3

16. Magnetinio dažnio rezonatorius Fuelmax MFE-303

skaitiklyje K3 reikšmė Otto tipo varikliams, vardiklyje-dyzeliniams varikliams

Lentelės pakeitimai

Nr. 151, 1999-05-24, Žin., 1999, Nr. 47-1508 (1999-05-28), i. k. 099301MISAK00000151

______________

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 151, 1999-05-24, Žin., 1999, Nr. 47-1508 (1999-05-28), i. k. 099301MISAK00000151

Dėl Teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais, vertinimo metodikos papildymo