STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

straipsnio 2, 4 ir 5 dalių pakeitimas

1. 36 straipsnio 2 dalį papildyti antru

sakiniu ir ją išdėstyti taip

„2. Apygardos

administraciniame teisme, apygardos teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų

kolegija, o įstatymų nustatytais atvejais – vienas teisėjas. Kai apygardos teisme

byla nagrinėjama apeliacine tvarka, įstatymų nustatytais atvejais bylą gali

nagrinėti mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų

teisėjų kolegija.“

2. 36 straipsnio

4 dalį papildyti antru sakiniu ir ją išdėstyti taip

„4. Apeliaciniame

teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Įstatymų nustatytais atvejais

bylą Apeliaciniame teisme gali nagrinėti mišri Civilinių bylų skyriaus ir

Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija.“

3. Pakeisti 36

straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip

„5.

Aukščiausiajame Teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išplėstinė

septynių teisėjų kolegija arba Aukščiausiojo Teismo ar Aukščiausiojo Teismo

skyriaus plenarinė sesija. Įstatymų nustatytais atvejais bylai nagrinėti

Aukščiausiajame Teisme gali būti sudaryta mišri Civilinių bylų skyriaus ir

Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija ar

teismo skyriaus plenarinė sesija.“

straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti

taip

„37

straipsnis. Bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar

administraciniam teismui klausimų sprendimas

1. Iškelta

civilinė ar administracinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas

(skundas, prašymas) negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos

priežasties, kad byla teisminga atitinkamai administraciniam ar bendrosios

kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.

2. Bylos rūšinį

teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio

santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus,

bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis

ar administracinis) byloje vyrauja.

3. Kai teismui

kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar

administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia

speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas

ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją.

4. Šio

straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais bendrosios kompetencijos teismas

motyvuotą nutartį dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo paduoda per

Aukščiausiąjį Teismą, o administracinis teismas – per Vyriausiąjį

administracinį teismą.

5. Šio

straipsnio 3 dalyje numatytos specialios teisėjų kolegijos posėdžiams

pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Specialios teisėjų kolegijos sprendimas priimamas bendru sutarimu arba

kolegijos narių balsų dauguma; jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia

kolegijos posėdžio pirmininko balsas. Nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų

sprendimo yra galutinė ir neskundžiama.

6. Išsprendus

bylos rūšinio teismingumo klausimą, byla kompetentingam ją nagrinėti teismui

išsiunčiama per tris darbo dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties

priėmimo dienos. Speciali teisėjų kolegija

taip pat turi teisę pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios

kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas.

7. Kai dėl bylos

rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis

apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija

konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, žemesnės instancijos

teismų procesiniai sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka

teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti

atitinkamos kompetencijos teismui.

8. Kai byla

bendrosios kompetencijos teismui perduodama iš administracinio teismo arba

administraciniam teismui – iš bendrosios kompetencijos teismo, teismas nustato

dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir prireikus imasi priemonių

procesinių dokumentų trūkumams pašalinti.“

3. Teisingumo

ministras ir Teisėjų taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo

įgyvendinamuosius teisės aktus.

Straipsnio pakeitimai

Nr. XII-74,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7826 (2012-12-29)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTĖ DALIA

GRYBAUSKAITĖ

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-74,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7826 (2012-12-29)

TEISMŲ ĮSTATYMO 36, 37, 93, 94, 120

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 37(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 7

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2013-01-02)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

Pakeisti 93

straipsnį ir jį išdėstyti taip

„93 straipsnis. Teisėjų mokymo organizavimas

1. Teisėjų

mokymo programas ir įgytų žinių patikrinimo taisykles, aprobavus Teisėjų

tarybai, tvirtina teisingumo ministras.

2. Teisėjų

mokymą organizuoja Nacionalinė teismų administracija.“

94 straipsnio 1

dalyje vietoj žodžių „Teisingumo ministerijai“ įrašyti žodžius „Nacionalinei

teismų administracijai“ ir šią dalį išdėstyti taip

„1. Teisėjų

mokymą finansuoja valstybė. Tam Nacionalinei teismų administracijai pagal

atskirą programą numatomos lėšos teisėjų mokymui organizuoti, metodinei

medžiagai rengti ir leisti bei kitoms mokymo išlaidoms.“

Pakeisti 120

straipsnio 18 punktą ir jį išdėstyti taip

„18) aprobuoja

Teisėjų mokymo organizavimo ir įgytų žinių patikrinimo taisykles, mokymo

programas, metinius kvalifikacijos tobulinimo planus ir kvalifikacinius

reikalavimus lektoriams;“.

1. Šis

įstatymas, išskyrus 3 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2011 m.

spalio 1 d.

2. Šio įstatymo