DĖL VILNIAUS IR KAUNO APSKRIČIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANŲ PATVIRTINIMO

Suvestinė redakcija nuo 2005-07-24

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 7-153, i. k. 1032250ISAK000V-754

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL VILNIAUS IR KAUNO APSKRIČIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANŲ PATVIRTINIMO

2003 m. gruodžio 22 d. Nr. V-754

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.1 punktą ir šiuo nutarimu patvirtintos Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos nuostatas

1. Tvirtinu

1.1. Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas);

1.2. Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas).

2. Pavedu Vilniaus ir Kauno apskričių viršininkams

2.1. organizuoti Vilniaus ir Kauno apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planų (toliau vadinama – Vilniaus ir Kauno apskričių planai) įgyvendinimą;

2.2. per vieną mėnesį nuo Vilniaus ir Kauno apskričių planų patvirtinimo parengti ir, suderinus su savivaldybėmis, patvirtinti jiems įgyvendinti reikalingų priemonių planus bei pateikti juos Sveikatos apsaugos ministerijai šioms priemonėms integruoti į Valstybinę sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programą;

2.3. apie Vilniaus ir Kauno apskričių planų įgyvendinimo rezultatus informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją kasmet vasario 1 d. ir rugpjūčio 1 d.

3. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui Gediminui Černiauskui.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2003 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. V-754

VILNIAUS APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.1 punktą.

2. Planas parengtas vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos (toliau vadinama – Strategija) nuostatomis, tikslais, restruktūrizavimo kriterijais ir siekiamais rezultatais.

3. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui.

II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

4. Plano tikslas – restruktūrizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, užtikrinti geresnį gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių patenkinimą, aukštesnę paslaugų kokybę, saugumą ir prieinamumą bei racionalesnį išteklių panaudojimą.

5. Pagrindiniai uždaviniai

5.1. suformuoti Vilniaus apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą;

5.2. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą;

5.3. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą;

5.4. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo;

5.5. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.

III. ESAMA SITUACIJA

6. Vilniaus apskričiai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miesto, Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono ir Vilniaus rajono.

7. 2002 m. pabaigoje Vilniaus apskrityje gyveno 848 164, arba 24,4 procento, visų Lietuvos gyventojų. 65,2 procento visų apskrities gyventojų gyvena Vilniaus mieste. Pastaraisiais metais Vilniaus apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Pagal natūralų gyventojų prieaugį Vilniaus apskritis aplenkia Lietuvos Respublikos vidurkį. Kaip ir visoje Lietuvoje gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2002 m. jie sudarė 13,9 proc.

8. Vilniaus apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1000-čiui suaugusiųjų ir paauglių, buvo aukštesnis už Lietuvos vidurkį (1702,2) ir sudarė 2010,6 susirgimų. Tačiau, palyginti su 2001 m., šis rodiklis sumažėjo. Vilniaus apskrities gyventojų mirtingumas 2001 m. sudarė 11 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,8. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2001 m. daugiausia apskrities gyventojų (53,1 procento) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 19,5 procento dėl piktybinių navikų, 14,2 procento dėl traumų ir apsinuodijimų.

9. Vilniaus apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 104 sveikatos priežiūros įstaigos

9.1. 19 bendrojo pobūdžio ligoninių;

9.2. 10 specializuotų ligoninių (4 tuberkuliozės, 1 onkologijos, 3 psichiatrijos, 1 priklausomybės ligų centras ir 1 infekcinių ligų);

9.3. 3 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės;

9.4. 2 reabilitacijos ligoninės;

9.5. 1 kraujo centras;

9.6. 3 greitosios medicinos pagalbos stotys;

9.7. 2 privačios ligoninės;

9.8. 64 ambulatorinės įstaigos, iš jų

9.8.1. 11 pirminės sveikatos priežiūros centrų;

9.8.2. 11 poliklinikų;

9.8.3. 3 ambulatorijos;

9.8.4. 2 psichikos sveikatos centrai;

9.8.5. 2 bendrosios praktikos gydytojų kabinetai;

9.8.6. 1 konsultacinis kabinetas;

9.8.7. 34 privačios įstaigos, dirbančios pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (iš jų 18 pirminės sveikatos priežiūros, 16 specializuotų ambulatorinių įstaigų).

10. Šiame plane ataskaitiniai ir planuojami rodikliai pateikiami be odontologijos ambulatorinių paslaugų, nes Strategijoje, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė odontologijos įstaigų dalis yra privačios, nebuvo keliamas tikslas restruktūrizuoti šios sveikatos sistemos grandies.

Punkto pakeitimai

Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79

11. Vilniaus apskrityje veikiančios 104 sveikatos priežiūros įstaigos pagal steigėjus pasiskirsto taip: 2 ligoninių (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ir Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos) – steigėjai yra Sveikatos apsaugos ministerija ir Vilniaus universitetas, 7 – Sveikatos apsaugos ministerija, 9 – Vilniaus apskrities viršininkas, 50 – Vilniaus apskrities savivaldybių tarybos, 36 – fiziniai asmenys.

12. Vilniaus apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 7 934 lovos, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo – 603. Bendras lovų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, sudarė 93,5 lovos (Lietuvos vidurkis – 89,6). Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 0,7. Apie 80 procentų visų apskrities lovų yra Vilniaus mieste esančiose ligoninėse. Vilniaus apskrities lovų skaičius sudaro 27,5 procento bendro Lietuvos lovų fondo.

13. Vilniaus apskritis palyginti gerai aprūpinta sveikatos priežiūros specialistais – 10 000 apskrities gyventojų tenka 44 gydytojai (Lietuvos vidurkis – 40) ir 77,2 slaugos specialistai (Lietuvos vidurkis – 77,7).

14. 2002 m. Vilniaus apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 3,5 mln. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 1,8 mln. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 196,3 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 1,97 mln., o dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių – 58,3 tūkst. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 4,8 tūkst. ligonių. Vilniaus apskrities ir savivaldybių ligoninėse 2002 m. buvo 7,55 tūkst. gimdymų. Pagal gimstamumo rodiklį Vilniaus apskritis nežymiai atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.

15. Bendras Vilniaus apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas antrinio ir tretinio lygio ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 79 proc. šių paslaugų buvo suteikta Vilniaus apskrities gyventojams, 21 proc. – atvykusiems iš kitų apskričių. Dėl šios priežasties Vilniaus apskrities lovų skaičiaus lyginamasis svoris bendrame Lietuvos lovų fonde yra 3 procentiniais punktais didesnis už analogišką Vilniaus apskrities gyventojų skaičiaus rodiklį.

IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ

16. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigose išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.

17. Siekiant užtikrinti šių paslaugų poreikio patenkinimo galimybes bei kokybę, garantuoti paslaugų prieinamumą ir gydymo atitikimą ligų indikacijoms, numatomas efektyvesnis ir racionalesnis pacientų srautų pasiskirstymas tarp paslaugų organizavimo lygių, ambulatorinės ir stacionarinės grandies, paslaugų profilių bei konkrečių sveikatos priežiūros įstaigų.

18. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Vilniaus apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolimesnio vystymosi tendencijos

18.1. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra;

18.2. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas;

18.3. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas;

18.4. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas;

18.5. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose;

18.6. redukavimas stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse, mažinant nepagrįstai didelį hospitalizacijų skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę;

18.7. užtikrinimas sąlygos, kad ambulatorinių, slaugos ir palaikomojo gydymo bei dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra pilnai kompensuotų stacionarinių paslaugų redukavimą bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse.

19. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas, prognozuojama, kad Vilniaus apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys tokia tvarka

19.1. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 3,5 mln. 2002 m. išaugs iki 4,2 mln. 2005 m., arba jų apimtys padidės 20,0 procentų;

19.2. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 1,85 mln. 2002 m. padidės iki 2,12 mln., arba 14,6 procento;

19.3. dienos stacionarų ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 58,3 tūkst. 2002 m. iki 93,7 tūkst. 2005 m., arba išaugs 61 procentu;

19.4. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 4,8 tūkst. 2002 m. iki 7,8 tūkst. 2005 m., arba 62,5 procento;

19.5. ligonių skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse sumažės nuo 196,3 tūkst. 2002 m. iki 174,7 tūkst. 2005 m., arba 11,0 procento, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie 3 proc. Vilniaus apskrities gyventojų gydysis kitų apskričių stacionarinėse įstaigose;

19.6. įvertinant tai, kad gyventojų skaičius įgavo mažėjimo tendenciją, ir tikintis nežymaus gimstamumo rodiklio gerėjimo, gimdymų skaičius iš esmės liks nepakitęs ir 2005 m. sudarys apie 7,6 tūkst. gimdymų.

20. Detalesnis Vilniaus apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede.

V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS

21. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.

22. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma

22.1. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą nuo 47 – 2002 m. iki 61 – 2005 m., decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi, tikslu priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse;

22.2. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. 70 proc. apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 29,2 procento). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 314 – 2002 m. išaugs iki 536–599 – 2005 m.;

22.3. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis;

22.4. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją;

22.5. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.

23. Poreikių stacionarinėms paslaugoms patenkinimas bus organizuojamas adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui

23.1. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 603 – 2002 m. iki 966–1062 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio;

23.2. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičių padidinant nuo 89 – 2002 m. iki 1043–1400 – 2005 m., arba apie 14 kartų;

23.3. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 7331 – 2002 m. iki 4510–4970 lovų 2005 m., t. y. 2821–2361 lovomis, arba 38,5-32,2 proc.;

23.4. įvertinant dabartiniu metu kai kuriose ligoninėse neefektyviai naudojamą akušerinių lovų fondą, ligoninėse, kuriose gimdymų skaičius yra mažesnis negu 300 per metus, o atstumai iki kitos ligoninės nesunkiai įveikiami, akušeriniai skyriai uždaromi arba jungiami į stambesnius.

24. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede.

VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

25. Plano įgyvendinimui numatoma reorganizuoti kai kurias Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigas. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.

26. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus apskaičiuotas ir pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.

27. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad

27.1. Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais;

27.2. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės;

27.3. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas;

27.4. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams;

27.5. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.

28. Restruktūrizavimo rezultate sutaupytos lėšos sudarys galimybę dengti kreditorinį įsiskolinimą, plėsti tyrimų ir medikamentų apimtis, gerinti pacientų aptarnavimą bei gydymo technologijas, didinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir gerinti jų darbo sąlygas, didinti paslaugų įkainius.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2003 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. V-754

KAUNO APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kauno apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.1 punktą.

2. Planas parengtas vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos (toliau vadinama – Strategija) nuostatomis, tikslais, restruktūrizavimo kriterijais ir siekiamais rezultatais.

3. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui.

II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

4. Plano tikslas – restruktūrizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, užtikrinti geresnį gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių patenkinimą, aukštesnę paslaugų kokybę, saugumą ir prieinamumą bei racionalesnį išteklių panaudojimą.

5. Pagrindiniai uždaviniai

5.1. suformuoti Kauno apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą;

5.2. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą;

5.3. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą;

5.4. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo;

5.5. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.

III. ESAMA SITUACIJA

6. Kauno apskričiai priklauso 8 savivaldybės: Kauno miesto, Birštono, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Prienų rajono ir Raseinių rajono.

7. 2003 m. pradžioje Kauno apskrityje gyveno 696 123, arba 20,1 procento, visų Lietuvos gyventojų. 53,7 procento visų apskrities gyventojų gyvena Kauno mieste. Pastaraisiais metais Kauno apskrities gyventojų skaičius mažėja dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo. Per 2002 m. Kauno apskrityje sumažėjo 3 171 gyventojų. Tokia pati tendencija buvo visose Kauno apskrities savivaldybėse, išskyrus Kauno rajoną, kur gyventojų skaičius didėjo dėl teigiamo migracijos saldo. Gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2001 m. jie sudarė 14 procentų.

8. Kauno apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1000-čiui suaugusiųjų ir paauglių, buvo žemesnis už Lietuvos vidurkį (1702,2) ir sudarė 1548,7 susirgimų. Palyginti su 2001 m., šis rodiklis išlieka maždaug tame pačiame lygyje. Kauno apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 11,4 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo šiek tiek mažesnis už Lietuvos vidurkį 11,8. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2001 m. daugiausia apskrities gyventojų (51,6 procento) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 20,2 procento dėl piktybinių navikų, 13,9 procento dėl išorinių priežasčių.

9. Kauno apskrityje 2003 m. pradžioje buvo 114 sveikatos priežiūros įstaigų

9.1. 11 bendrojo pobūdžio ligoninių;

9.2. 7 specializuotos ligoninės (3 tuberkuliozės, 1 onkologijos, 2 psichiatrijos ir 1 priklausomybės ligų centras);

9.3. 6 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės;

9.4. 1 reabilitacijos ligoninė;

9.5. 3 sanatorijos, 1 sutrikusio vystymosi kūdikių namai ir 1 sporto medicinos centras;

9.6. 3 greitosios medicinos pagalbos stotys;

9.7. 81 ambulatorinė pirminės sveikatos priežiūros įstaiga, iš jų

9.7.1. 17 pirminės sveikatos priežiūros centrų (6 iš jų turi slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius, 4 – greitosios medicinos pagalbos skyrius, 5 – psichikos sveikatos padalinius),

9.7.2. 5 poliklinikos (su psichikos sveikatos centrais),

9.7.3. 14 ambulatorijų,

9.7.4. 2 psichikos sveikatos centrai,

9.7.5. 43 privačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, dirbančios pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

10. Šiame plane ataskaitiniai ir planuojami rodikliai pateikiami be odontologijos ambulatorinių paslaugų, nes Strategijoje, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė odontologijos įstaigų dalis yra privačios, nebuvo keliamas tikslas restruktūrizuoti šios sveikatos sistemos grandies.

Punkto pakeitimai

Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79

11. Kauno apskrityje veikiančios 114 sveikatos priežiūros įstaigų pagal steigėjus pasiskirsto taip: 2 ligoninių (Kauno medicinos universiteto klinikų ir Kauno onkologijos ligoninės) steigėjai yra Sveikatos apsaugos ministerija ir Kauno medicinos universitetas, 15 įstaigų – Kauno apskrities viršininkas, 54 – Kauno apskrities savivaldybių tarybos, 43 – fiziniai asmenys.

12. Kauno apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 7 193 lovos, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo – 641. Bendras lovų kiekis, tenkantis 10 000 gyventojų, sudarė 103,3 lovos (Lietuvos vidurkis – 89,6), be slaugos ir palaikomojo gydymo – 94,1. Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 0,9. Apie 70 procentų visų apskrities lovų yra Kauno mieste esančiose ligoninėse. Kauno apskrities lovų skaičius sudaro 24,1 procento bendro Lietuvos lovų fondo.

13. Kauno apskritis geriausiai aprūpinta sveikatos priežiūros specialistais – 10 000 apskrities gyventojų tenka 44 gydytojai (Lietuvos vidurkis – 40) ir 82 slaugos specialistai (Lietuvos vidurkis – 78).

14. 2002 m. Kauno apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 2,9 mln. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 0,9 mln. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 178,4 tūkst. ligonių, bendras lovadienių skaičius sudarė 1,8 mln., o dienos stacionaruose – 35 tūkst. lovadienių. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 3,6 tūkst. ligonių. 2002 m. gimdymų skaičius Kauno apskrities ir savivaldybių ligoninėse buvo 7 095. Pagal gimstamumo rodiklį Kauno apskritis nežymiai atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.

15. Bendras Kauno apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas antrinio ir tretinio lygio stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 83 procentai šių paslaugų buvo suteikta Kauno apskrities gyventojams, 17 procentų – atvykusiems iš kitų apskričių. Dėl šios priežasties Kauno apskrities lovų skaičiaus lyginamasis svoris bendrame Lietuvos lovų fonde yra 4 procentiniais punktais didesnis už analogišką Kauno apskrities gyventojų skaičiaus rodiklį.

IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ

16. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigose išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.

17. Siekiant užtikrinti paslaugų poreikio patenkinimo galimybes bei kokybę, garantuoti paslaugų prieinamumą ir gydymo atitikimą ligų indikacijoms, numatomas efektyvesnis ir racionalesnis pacientų srautų pasiskirstymas tarp paslaugų organizavimo lygių, ambulatorinės ir stacionarinės grandies, paslaugų profilių bei konkrečių sveikatos priežiūros įstaigų.

18. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Kauno apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolimesnio vystymosi tendencijos

18.1. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra;

18.2. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas;

18.3. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas;

18.4. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas;

18.5. ambulatorinės slaugos plėtra paciento namuose;

18.6. redukavimas stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse, mažinant nepagrįstai didelį hospitalizacijų skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę;

18.7. užtikrinimas sąlygos, kad ambulatorinių, slaugos ir palaikomojo gydymo bei dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra pilnai kompensuotų stacionarinių paslaugų redukavimą bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse.

19. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas, prognozuojama, kad Kauno apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys tokia tvarka

19.1. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 2,9 mln. 2002 m. išaugs iki 3,5 mln. 2005 m., arba jų apimties padidėjimas sudarys 20 procentų;

19.2. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 0,9 mln. 2002 m. padidės iki 1,1 mln., arba jų padidėjimas sudarys 22 procentus;

19.3. dienos stacionarų ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 35 tūkst. 2002 m. iki 86 tūkst. 2005 m., arba išaugs 2,5 karto;

19.4. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 3,6 tūkst. 2002 m. iki 4,6 tūkst. 2005 m., arba 28 procentais;

19.5. hospitalizacijos atvejų bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse skaičius sumažės nuo 178,4 tūkst. 2002 m. iki 150,3 tūkst. 2005 m., arba šis sumažėjimas sudarys 16 procentų, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie 5 procentai Kauno apskrities gyventojų gydysis kitų apskričių stacionarinėse įstaigose;

19.6. įvertinant tai, kad gyventojų skaičius įgavo mažėjimo tendenciją, ir tikintis nežymaus gimstamumo rodiklio gerėjimo, gimdymų skaičius iš esmės liks nepakitęs ir 2005 m. svyruos apie 7,1–7,4 tūkst. gimdymų.

20. Detalesnis Kauno apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede.

V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS

21. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Kauno apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.

22. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma

22.1. išplėsti pirminių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą nuo 81 – 2003 m. iki 107 – 2005 m., decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi, tikslu priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse;

22.2. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. apie 85 proc. apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 66,5 procento). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 329 – 2002 m. išaugs iki 443–483 – 2005 m.

22.3. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis;

22.4. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją;

22.5. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.

23. Poreikių stacionarinėms paslaugoms patenkinimas bus organizuojamas adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui

23.1. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 641 – 2002 m. iki 720–760 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio;

23.2. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičių padidinant nuo 148 – 2002 m. iki 700–1200 – 2005 m. arba daugiau kaip 6 kartus;

23.3. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose (be slaugos ir palaikomojo gydymo) ligoninėse nuo 6 552 – 2002 m. iki 4 246–4 500 lovų 2005 m., t. y. bendrą lovų skaičiaus sumažėjimą planuojant 2 306–2 052 lovomis arba 35 – 31 procentais;

23.4. įvertinant dabartiniu metu neefektyviai naudojamą akušerinių lovų fondą, ligoninėse, kuriose gimdymų skaičius mažesnis negu 300 per metus, o atstumai iki kitos ligoninės ne didesni kaip 50 km, akušeriniai skyriai uždaromi.

24. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede.

VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

25. Plano įgyvendinimui numatoma reorganizuoti kai kurias Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigas. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.

26. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus apskaičiuotas ir pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.

27. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad

27.1. Kauno apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais;

27.2. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, pagerės gyventojų pasirinkimo galimybės;

27.3. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas;

27.4. sveikatos sektorius taps patrauklesniu privačioms investicijoms ir užsienio fondams;

27.5. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.

28. Restruktūrizavimo rezultate sutaupytos lėšos sudarys galimybę dengti kreditorinį įsiskolinimą, plėsti tyrimų ir medikamentų apimtis, gerinti pacientų aptarnavimą bei gydymo technologijas, didinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir gerinti jų darbo sąlygas, didinti paslaugų įkainius.

______________

Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 1 priedas

PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PASISKIRSTYMAS VILNIAUS APSKRITIES SAVIVALDYBĖSE 2005 m.

(tūkstančiais)

Savivaldybės Rodikliai

Apsilankymų skaičius pirminėse ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose

Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius

Bendrojo pobūdžio ir specializuotų ligoninių stacionarinių paslaugų apimtys

Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius

Slaugos ir palai-komojo gydymo ligonių skaičius

Gimdymų skaičius

ligonių skaičius

lovadienių skaičius

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

Vilniaus miesto

2359,7

2831,7

1509,3

1735,7

167,0

149,4

1738,7

1059,6

57,4

89,6

2,0

4,5

6,29

6,57

Elektrėnų

124,8

149,8

34,0

42,0

3,4

2,7

24,1

18,6

0,1

0,6

0,4

0,3

0,02

–

Šalčininkų rajono

107,7

129,3

32,1

34,2

5,2

4,8

39,5

33,5

–

0,5

0,4

0,5

0,40

0,40

Širvintų rajono

73,0

87,6

16,0

25,9

2,9

2,4

22,3

16,9

–

0,3

0,2

0,3

0,03

–

Švenčionių rajono

142,7

171,3

31,5

32,5

4,0

4,0

29,5

28,0

–

0,8

0,3

0,3

0,15

–

Trakų rajono

158,4

190,0

48,4

52,8

4,8

4,3

39,7

30,1

–

0,7

0,3

0,5

0,33

0,34

Ukmergės rajono

188,1

225,8

70,7

87,0

9,0

7,1

72,0

49,7

0,8

1,2

0,2

0,3

0,33

0,34

Vilniaus rajono

310,1

372,1

104,4

106,6

–

–

–

–

–

–

1,0

1,1

–

–

Vilniaus apskritis

3464,5

4157,6

1846,4

2116,7

196,3

174,7

1965,8

1236,4

58,3

93,7

4,8

7,8

7,55

7,65

Pastabos

1. Stacionarinių paslaugų apimtys nurodytos be reanimacijos profilio.

2. Paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes nurodytas pagal paslaugų teikimo vietą.

______________

Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 2 priedas

VILNIAUS APSKRITIES PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS PAGAL SAVIVALDYBES 2005 m.

Savivaldybės Rodikliai

Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse

Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičius

Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius

Akušerijos lovų skaičius

Bendrosios praktikos gydytojų (BPG) skaičius

BPG aptarnaujamų savivaldybės gyventojų dalis (%)

Gydytojų specialistų skaičius

Slaugos specialistų skaičius

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

Vilniaus miesto

6328

3950–4370

78

1000–1357

275

630–690

234

98–121

184

350–388

24,0

70,0

3178

2750–3042

5120

5640–6230

Elektrėnų

133

62–67

6

7

45

32–36

–

–

14

18–20

60,0

69,0

77

76–81

184

215–237

Šalčininkų rajono

183

103–110

–

7

50

44–50

22

7

14

23–29

18,0

65,0

69

63–64

203

214–232

Širvintų rajono

98

54–57

–

4

30

23–25

–

–

5

12–14

33,0

66,0

39

36–33

122

110–122

Švenčionių rajono

154

88–94

–

10

33

37–41

10

–

4

20–24

5,0

67,0

59

46

200

165–180

Trakų rajono

150

93–100

–

6

30

43–47

13

6

16

23–27

16,0

68,0

86

81–84

169

243–269

Ukmergės rajono

285

160–172

5

9

40

55–61

10

6

21

30–34

23,0

69,0

114

112–115

331

327–360

Vilniaus rajono

–

–

–

–

100

102–112

–

–

56

60–63

73,5

76,4

122

136–135

219

225–239

Vilniaus apskritis

7331

4510–4970

89

1043–1400

603

966–1062

289

117–140

314

536–599

29,2

70,0

3744

3300–3600

6548

7139–7869

Pastaba. Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse nurodytas be reanimacijos profilio.

______________

Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 3 priedas

VILNIAUS APSKRITYJE VEIKIANČIŲ LIGONINIŲ

REORGANIZAVIMAS 2003–2005 m.

Eil. Nr.

Įstaigos pavadinimas

Įstaigos steigėjas

Reorganizavimo būdas

Įvykdymo terminas

Atsakingi vykdytojai

1.

Vilniaus Centro ligoninė

Vilniaus apskrities viršininko administracija

Prijungti prie Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų

2003 m.

Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus universitetas, Vilniaus apskrities viršininko administracija

2.

Šv. Jokūbo ligoninė

Vilniaus m. savivaldybės taryba

Reorganizuoti skaidymo būdu, išdalijant paslaugas: · akušerijos, neonatologijos ir ginekologijos – ilniaus miesto universitetinei ligoninei; · neurochirurgijos, traumatologijos ir reanimacijos – Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei

2003 m.

Vilniaus m. savivaldybės taryba

3.

Misionierių ligoninė

Vilniaus m. savivaldybės taryba

Reorganizuoti skaidymo būdu, išdalijant paslaugas: · suaugusių ir vaikų otolaringologijos ir oftalmologijos – Vilniaus universiteto ligoninei Santariškių klinikoms ir Respublikinei Vilniaus universitetinei vaikų ligoninei; · terapijos – M. Marcinkevičiaus ligoninei

2004 m.

Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus universitetas, Vilniaus m. savivaldybės taryba

4.

M. Marcinkevičiaus ligoninė

Vilniaus m. savivaldybės

Pakeisti paslaugų struktūrą (100 terapijos profilio lovų pertvarkyti į slaugos lovas)

2005 m.

Vilniaus m. savivaldybės taryba

5.

Vilniaus miesto universitetinė ligoninė

Vilniaus m. savivaldybės taryba

1. Vilniaus miesto universitetinę ligoninę iš savivaldybės pavaldumo perduoti apskrities pavaldumui 2. Vilniaus universitetinę Antakalnio ligoninę iš Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumo perduoti apskrities pavaldumui 3. Sujungti Vilniaus miesto universitetinę ligoninę, Vilniaus universitetinę Antakalnio ligoninę ir Sapiegos ligoninę, susivienijant joms į naują juridinį asmenį – Antakalnio ligoninę (steigėjas – Vilniaus apskrities viršininko administracija)

Pereina į 2006 m.

Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus m. savivaldybės taryba

6.

Vilniaus Universitetinė Antakalnio ligoninė

Sveikatos apsaugos ministerija

7.

Sapiegos ligoninė

Vilniaus apskrities viršininko administracija

8.

Vilniaus gimdymo namai

Vilniaus apskrities viršininko administracija

1. Vilniaus gimdymo namus iš apskrities pavaldumo perduoti savivaldybės pavaldumui 2. Vilniaus gimdymo namus prijungti prie Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės

Pereina į 2006 m.

Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus m. savivaldybės taryba

9.

Respublikinė tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė

Sveikatos apsaugos ministerija

Sujungti Respublikinę tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninę, Respublikinę Santariškių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninę, Vilniaus tuberkuliozės ligoninę, Vyžulionių tuberkuliozės ligoninę ir Vilniaus universitetinę infekcinę ligoninę, susivienijant joms į naują juridinį asmenį – Respublikinę tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninę (steigėjas – Sveikatos apsaugos ministerija)

2003 m.

Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus apskrities viršininko administracija

10.

Respublikinė Santariškių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė

Vilniaus apskrities viršininko administracija

11.

Vilniaus tuberkuliozės ligoninė

Vilniaus apskrities viršininko administracija

12.

Vyžulionių tuberkuliozės ligoninė

Vilniaus apskrities viršininko administracija

13.

Vilniaus universitetinė infekcinė ligoninė

Vilniaus apskrities viršininko administracija

14.

Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos

Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus universitetas

Sudaryti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Vilniaus universiteto onkologijos instituto, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos, Respublikinės Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės, Respublikinės universitetinės ligoninės „Vaiko raidos centras“ ir Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninės asocijuotos veiklos sutartį

2003 m.

Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, Vilniaus universiteto onkologijos institutas, Vilniaus universiteto ligoninė Žalgirio klinika, Respublikinė Vilniaus universitetinė vaikų ligoninė, Respublikinė universitetinė ligoninė „Vaiko raidos centras“ ir Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninė

15.

Vilniaus universiteto onkologijos institutas

16.

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika

Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus universitetas

17.

Respublikinė Vilniaus universitetinė vaikų ligoninė

Sveikatos apsaugos ministerija

18.

Respublikinė universitetinė ligoninė „Vaiko raidos centras“

Sveikatos apsaugos ministerija

19.

Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninė

Sveikatos apsaugos ministerija

Pastabos

1. Ligoninių reorganizavimas, numatomas 2005 m., bus detalizuotas ir sukonkretintas, vykdant sveikatos apsaugos ministro 2.įsakymo, kuriuo tvirtinamas Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planas, įpareigojimus.

2003–2005 metais lovų skaičius visose Vilniaus apskrityje veikiančiose ligoninėse bus koreguojamas (didinamas arba mažinamas), vadovaujantis Strategijoje numatytais kriterijais ir siekiamais rodikliais, taip pat atsižvelgiant į numatomą jų reorganizavimą.

______________

Priedo pakeitimai

Nr. V-855, 2004-12-02, Žin., 2004, Nr. 177-6581 (2004-12-09), i. k. 1042250ISAK000V-855

Nr. V-68, 2005-01-28, Žin., 2005, Nr. 16-510 (2005-02-03), i. k. 1052250ISAK0000V-68

Nr. V-575, 2005-07-13, Žin., 2005, Nr. 89-3345 (2005-07-23), i. k. 1052250ISAK000V-575

Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 1 priedas

PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIO PASISKIRSTYMAS KAUNO APSKRITIES SAVIVALDYBĖSE 2005 m.

(tūkstančiais)

Savivaldybės Rodikliai

Apsilankymų skaičius pirminėse ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose

Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius

Bendrojo pobūdžio ir specializuotų ligoninių stacionarinių paslaugų apimtys

Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius

Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius

Gimdymų skaičius

ligonių skaičius

lovadienių skaičius

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

Kauno miesto

1602,5

1923,0

735,7

890,0

138,0

118,0

1327,5

1 008,8

33,8

72,2

1,2

2,0

5,63

6,1–6,3

Birštono

19,0

22,8

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

Jonavos rajono

226,8

272,2

35,1

40,3

7,1

5,8

53,4

39,6

–

3,0

0,3

0,3

0,34

0,3–0,4

Kaišiadorių rajono

151,2

181,4

28,2

35,8

6,1

4,4

52,7

29,1

–

5,0

0,2

0,2

0,23

–

Kauno rajono

369,2

443,0

38,7

46,5

5,7

5,0

247,3

157,0

1,2

3,0

0,7

0,8

–

–

Kėdainių rajono

262,2

314,6

47,7

57,3

10,4

8,1

87,7

61,7

–

1,1

0,5

0,5

0,37

0,4

Prienų rajono

118,9

142,7

31,4

37,7

5,3

4,1

41,1

27,3

–

0,7

0,1

0,3

0,23

–

Raseinių rajono

161,2

193,4

32,5

36,7

5,8

4,9

44,6

33,5

–

1,0

0,4

0,5

0,29

0,3

Kauno apskritis

2 911,0

3 493,1

949,3

1144,3

178,4

150,3

1854,3

1357,0

35,0

86,0

3,6

4,6

7,09

7,1–7,4

Pastabos

1. Stacionarinių paslaugų apimtys nurodytos be reanimacijos profilio.

2. Paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes nurodytas pagal paslaugų teikimo vietą.

______________

Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 2 priedas

KAUNO APSKRITIES PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS PAGAL SAVIVALDYBES 2005 m.

Savivaldybės Rodikliai

Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse

Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičius

Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius

Akušerijos lovų skaičius

Bendrosios praktikos gydytojų (BPG) skaičius

BPG aptarnaujamų savivaldybės gyventojų dalis (%)

Gydytojų specialistų skaičius

Slaugos specialistų skaičius

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

2002 m.

2005 m.

Kauno miesto

4708

3131–3333

143

652–1120

325

386–407

127

92–113

172

230–270

59,4

84,0

3075

2830–2862

3926

4020–4200

Birštono

–

–

–

–

–

–

–

–

4

4

100,0

100,0

12

10–12

12

13–15

Jonavos rajono

166

127–135

–

9–14

55

58–62

4

6

43

43

94,6

100,0

94

75–90

275

300–315

Kaišiadorių rajono

186

96–100

–

13–20

30

38–41

4

–

14

23

80,4

92,0

58

40–55

196

198–210

Kauno rajono

885

495–510

5

10

80

77–81

–

–

53

53

66,4

83,0

152

130–140

357

399–420

Kėdainių rajono

280

211–225

–

10–16

58

62–65

10

6

13

43

59,2

85,0

123

105–110

424

495–525

Prienų rajono

162

79–85

–

7–12

43

48–50

10

–

10

20

60,8

79,0

69

55–66

189

200–210

Raseinių rajono

165

107–112

–

4–8

50

51–54

5

5

20

27

89,1

80,0

62

55–65

256

287–315

Kauno apskritis

6552

4246–4500

148

700–1200

641

720–760

160

109–130

329

443–483

66,5

85,0

3645

3300–3400

5635

5912–6210

Pastaba. Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse nurodytas be reanimacijos profilio.

______________

Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 3 priedas

KAUNO APSKRITYJE VEIKIANČIŲ LIGONINIŲ

REORGANIZAVIMAS 2003–2004 m.

Eil. Nr.

Įstaigos pavadinimas

Įstaigos steigėjas

Reorganizavimo būdas

Įvykdymo terminas

Atsakingi vykdytojai

1.

Kauno mieste veikiančios bendrojo pobūdžio ir specializuotos sveikatos priežiūros įstaigos (be slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių)

Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno medicinos universitetas, Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno apskrities savivaldybių tarybos

Kauno mieste suformuoti dvi ligoninių grupes: · pirmą – universitetinę, · antrą – atliekančią apskrities ligoninės funkcijas

Pereina į 2005 m.

Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno medicinos universitetas, Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno apskrities savivaldybių tarybos

2.

Kauno P. Mažylio gimdymo namai

Kauno m. savivaldybės taryba

Prijungti prie Kauno 2-osios klinikinės ligoninės

2003 m.

Kauno m. savivaldybės taryba

3.

Garliavos ligoninė

Kauno r. savivaldybės taryba

Perprofiliuoti į 40 lovų slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę, atitinkamai sumažinant lovų skaičių Vilkijos PSPC slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje

2004 m.

Kauno r. savivaldybės taryba

4.

Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė

Kauno apskrities viršininko administracija

· Perduoti Kauno m. savivaldybės tarybai Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės ir K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės steigėjo funkcijas · Sujungti Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę, K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę ir Kauno slaugos ligoninę, susivienijant joms į naują juridinį asmenį

2004 m.

Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno m. savivaldybės taryba

5.

K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė

Kauno apskrities viršininko administracija

6.

Kauno slaugos ligoninė

Kauno m. savivaldybės taryba

7.

Kauno psichiatrijos ligoninė

Kauno apskrities viršininko administracija

· Ligoninės padalinius, esančius Muitinės g. 2 perkelti į Dariaus ir Girėno g. 48, sumažinus 50 lovų

2004 m.

Kauno apskrities viršininko administracija

· Įsteigti gerontopsichiatrijos 15 lovų skyrių

2004 m.

· Padidinti dienos stacionaro vietų skaičių iki 20

· Sujungti su Žiegždrių psichiatrijos ligonine, susivienijant joms į naują juridinį asmenį

Pereina į 2005 m.

8.

Kulautuvos tuberkuliozės ligoninė

Kauno apskrities viršininko administracija

Prijungti prie Kauno medicinos universiteto klinikų arba Kauno Romainių tuberkuliozės ligoninės

2004 m.

Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno medicinos universitetas arba Kauno apskrities viršininko administracija

9.

Kauno apskrities ligoninė

Kauno apskrities viršininko administracija

· Perprofiliuoti vaikų ligų skyrių į vaikų psichoneurologijos skyrių

2003 m.

Kauno apskrities viršininko administracija

· Įsteigti Dienos chirurgijos centrą

2004 m.

10.

Kauno 2-oji klinikinė ligoninė

Kauno m. savivaldybės taryba

· I vidaus ligų skyrių perprofiliuoti į Geriatrijos skyrių

2003 m.

Kauno m. savivaldybės taryba

· Įsteigti Dienos chirurgijos centrą

2004 m.

· Sujungti į vieną du reanimacijos skyrius

· Sujungti į vieną du hemodializės skyrius

· Sujungti į vieną du priėmimo skyrius

· Sujungti į vieną du maisto blokus

11.

Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė

Kauno m. savivaldybės taryba

Įsteigti dienos stacionarą ir ambulatorinius padalinius

2004 m.

Kauno m. savivaldybės taryba

12.

Kaišiadorių ligoninė

Kaišiadorių r. savivaldybės taryba

Uždaryti LOR ir akušerijos skyrius

2004 m.

Kaišiadorių r. savivaldybės taryba

13.

Prienų ligoninė

Prienų r. savivaldybės taryba

· Uždaryti akušerijos skyrių

2004 m.

Prienų r. savivaldybės taryba

· Įsteigti 8 vietų dienos stacionarą

· Įsteigti 10 lovų slaugos ir palaikomjo gydymo skyrių

14.

Kėdainių ligoninė

Kėdainių r. savivaldybės taryba

· Įsteigti 11 lovų dienos stacionaro skyrių

2004 m.

Kėdainių r. savivaldybės taryba

· 8 terapijos skyriaus lovas perprofiliuoti į slaugos ir palaikomojo gydymo lovas

15.

Raseinių ligoninė

Raseinių r. savivaldybės taryba

· Įsteigti 2 dienos chirurgijos ir 3 dienos stacionaro lovas

2004 m.

Raseinių r. savivaldybės taryba

· Įsteigti 15 lovų slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių

Pastabos

1. Ligoninių reorganizavimas, numatomas 2005 m., bus detalizuotas ir sukonkretintas, vykdant sveikatos apsaugos ministro įsakymo, kuriuo tvirtinamas Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planas, įpareigojimus.

2. 2003–2005 metais lovų skaičius visose Kauno apskrityje veikiančiose ligoninėse bus koreguojamas (didinamas arba mažinamas), vadovaujantis Strategijoje numatytais kriterijais ir siekiamais rodikliais, taip pat atsižvelgiant į numatomą jų reorganizavimą.

______________

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-855, 2004-12-02, Žin., 2004, Nr. 177-6581 (2004-12-09), i. k. 1042250ISAK000V-855

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. V-754 "Dėl Vilniaus ir Kauno apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planų patvirtinimo" pakeitimo

3.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-68, 2005-01-28, Žin., 2005, Nr. 16-510 (2005-02-03), i. k. 1052250ISAK0000V-68

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. V-754 "Dėl Vilniaus ir Kauno apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planų patvirtinimo" pakeitimo

4.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-575, 2005-07-13, Žin., 2005, Nr. 89-3345 (2005-07-23), i. k. 1052250ISAK000V-575

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. V-754 "Dėl Vilniaus ir Kauno apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planų patvirtinimo" pakeitimo