DĖL Regionų socialinių ir ekonominių

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2007, Nr. 127-5285

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL Regionų socialinių ir ekonominių

skirtumų mažinimo

2007–2010 METŲ programos

2007 m. lapkričio 28 d. Nr. 1269

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros

įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr.

123-5558; 2006,

Nr. 77-2972;

2007, Nr. 61-2339)

9 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsnio 5 punktu ir įgyvendindama Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių,

patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu

Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273; 2007,

Nr. 63-2415),

pirmaeilių darbų įgyvendinimo priemonių 53 punktą ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2006–2008 metų programos įsipareigojimų įgyvendinimo priemonių 408

punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutaria

1. Patvirtinti Regionų socialinių ir ekonominių

skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programą (pridedama).

2. Pavesti Vidaus reikalų ministerijai koordinuoti

šiuo nutarimu patvirtintos programos įgyvendinimą.

3. Rekomenduoti savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant

šiuo nutarimu patvirtintą programą ir skirti iš savo biudžetų lėšų jai

įgyvendinti.

Ministras Pirmininkas Gediminas

Kirkilas

Vidaus reikalų ministras Raimondas

Šukys

____________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1269

Regionų socialinių ir

ekonominių skirtumų mažinimo

2007–2010 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo

2007–2010 metų programos (toliau vadinama – ši Programa) paskirtis – sudaryti

sąlygas įgyvendinti kryptingą nacionalinę regioninę politiką Lietuvoje.

2. Šioje Programoje vartojamos sąvokos atitinka

sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin.,

2000, Nr. 66-1987;

2002, Nr. 123-5558)

(toliau vadinama – Regioninės plėtros įstatymas) ir Lietuvos regioninės

politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) (toliau

vadinama – Regioninės politikos strategija).

3. Pagal Regioninės plėtros įstatymo 5 straipsnio 1

dalį nacionalinė regioninė politika įgyvendinama ir regioninės plėtros

planavimas atliekamas apskrityse. Nacionalinė regioninė politika taip pat

įgyvendinama probleminėse teritorijose – Lietuvos Respublikos Vyriausybės

išskirtose tikslinėse nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo

teritorijose, turinčiose specifinių socialinių ir (ar) ekonominių problemų,

atitinkančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus probleminių teritorijų

išskyrimo kriterijus.

4. Nors ši Programa skirta visų Lietuvos regionų

plėtrai skatinti, joje daugiausia dėmesio skiriama 7 regioninių centrų

(Alytaus, Marijampolės, Mažeikių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Visagino miestų),

nurodytų Regioninės politikos strategijos 35 punkte, ir probleminių teritorijų,

nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr.

112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555), plėtrai.

Tuo siekiama koncentruoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimui

skiriamas lėšas, tikslingai panaudoti jas socialiniams ir ekonominiams

skirtumams tarp Lietuvos regionų ir jų viduje mažinti, teritorinei socialinei

sanglaudai šalyje didinti.

5. Regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje

nustatyta, kad socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektai,

skirti konkrečių regionų atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms regioninėms

ir vietinėms problemoms spręsti, gali būti finansuojami iš Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto, jeigu jie yra įtraukti į atskirų ūkio šakų (sektorių)

plėtros strategijas, atitinka galiojančius teritorijų bendruosius ir

specialiuosius planus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijos

bendrajam planui, taip pat iš kitų finansavimo šaltinių ir iš Europos Sąjungos

(toliau vadinama – ES) paramos fondų. Todėl rengiant šią Programą buvo

atsižvelgta į 2007–2010 metais įgyvendinamas programas, visų pirma tas, kurias

numatoma finansuoti ES struktūrinės paramos lėšomis ir kuriose nustatyti su

regionų plėtra susiję tikslai, uždaviniai bei priemonės.

6. ES

struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo paramos panaudojimas

2004–2006 metais Lietuvoje buvo planuojamas sektoriniu būdu, taikytas

centralizuotas lėšų skyrimo projektams mechanizmas. Į savivaldybių ir regionų

plėtros poreikius buvo atsižvelgiama keliais būdais; iš jų minėtini šie

6.1. Lėšos buvo paskirstomos regioniniams,

savivaldybių ir kitiems projektams (pavyzdžiui, vietinės reikšmės kelių

infrastruktūros finansavimas pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo

programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.

rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486) (toliau

vadinama – BPD), 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir

paslaugų kokybės gerinimas“).

6.2. Atrankos metu buvo skiriami papildomi balai

projektams, kurie atitiktų savivaldybių ar regionų plėtros poreikius (turėtų

teigiamą poveikį regioninių plėtros skirtumų mažinimui – pavyzdžiui, pagal BPD

1.2 priemonę „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos

efektyvumo užtikrinimas“, BPD 3.2 priemonę „Verslo aplinkos gerinimas“ arba BPD

3.4 priemonę „Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“).

6.3. ES struktūrinių fondų parama buvo skiriama tiems

regionams, kurie turėjo didžiausius plėtros poreikius tam tikrose srityse

(pavyzdžiui, parama pagal BPD 1.4 priemonę „Sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimas ir modernizavimas“, skirta rytų ir pietryčių Lietuvos

regionams, kuriems būdingi aukšti sergamumo bei mirtingumo nuo širdies ir

kraujagyslių ligų rodikliai).

7. Šios Programos 6 punkte nurodytų būdų nepakako, kad

2004–2006 metais būtų sudarytos palankios sąlygos finansuoti priemones,

atitinkančias savivaldybių ar regionų plėtros poreikius, ir užtikrinti

kompleksinę regionų plėtrą. Iš dalies todėl ES struktūrinių fondų parama

2004–2006 metais negalėjo ryškiau prisidėti prie socialinių ir ekonominių

skirtumų mažėjimo tarp regionų ir jų viduje.

8.

Rengiant šią Programą, buvo atsižvelgta į tai, kad Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės

paramos panaudojimo strategijoje numatyta

skirstant ES struktūrinių fondų paramą laikytis subsidiarumo principo,

sprendimo dėl dalies ES struktūrinių fondų paramos lėšomis finansuojamų

projektų pirminės atrankos teisę perduodant regionų plėtros taryboms.

9. Šioje Programoje atsižvelgiama į tai, kad Lietuva,

įgyvendindama Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą Lietuvos

Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr.

113-5029), ir

kurdama gerovės valstybę, sieks ne tik spartaus ekonomikos augimo, bet ir

nacionalinės regioninės politikos tikslo – užtikrinti gerą gyvenimo kokybę

visos šalies teritorijos gyventojams, pasiekti šalyje aukštesnį teritorinės

socialinės sanglaudos lygį. Toks tikslas nustatytas ir Lietuvos 2007–2013 metų

Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje, kuria siekiama

ne tik spartaus ūkio augimo, daugiau ir geresnių darbo vietų, bet ir socialinės

sanglaudos.

10. Taip pat šioje Programoje numatoma, kad

nacionalinės regioninės politikos tikslą pasiekti padėtų viešosios

investicijos, kurios gali sukurti tolesnio ūkio augimo ir darbo vietų kūrimo

pagrindą atskiruose regionuose. Regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 2

dalyje nustatyta, kad nacionalinė regioninė politika yra įgyvendinama per

valstybės viešąją politiką, pirmiausia per verslo, žmogiškųjų išteklių ir

infrastruktūros plėtrą. Atsižvelgiant į tai, šios Programos įgyvendinimo

priemonės apims verslo skatinimo, žmogiškųjų išteklių plėtros ir

infrastruktūros plėtros sritis. Techninės pagalbos priemonės, kurios turi

sudaryti palankesnes sąlygas efektyviai panaudoti savivaldybių ar regionų

plėtrai skirtas lėšas, yra nustatytos Lietuvos Respublikos regionų plėtros

programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d.

nutarimu Nr. 1905 (Žin., 2002, Nr. 117-5259), 9

punkte.

11. Šioje Programoje, vadovaujantis jos bendrosiomis nuostatomis

(I skyrius), atsižvelgiant į regionų socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros

tendencijų lyginamosios analizės pagrindinius duomenis (II skyrius),

suformuluoti 2007–2010 metų laikotarpio nacionalinės regioninės politikos

tikslai, uždaviniai ir prioritetai (III skyrius), nustatyti probleminių

teritorijų plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai, valstybės pagalbos

teikimo probleminėms teritorijoms kriterijai (IV skyrius), pateikti duomenys

apie šios Programos įgyvendinimo, stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmą (V

skyrius). Pateikiamos ir jos įgyvendinimo priemonės (šios Programos priedas).

II. regionų

socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamosios analizės

pagrindiniai duomenys

12.

Išsami Lietuvos regioninės politikos esamos padėties ir tendencijų analizė

pateikta Regioninės politikos strategijoje. Šioje Programoje pateikiami regionų socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros

tendencijų lyginamosios analizės pagrindiniai duomenys.

13. Regionų socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros

tendencijų lyginamosios analizės pagrindiniai duomenys pateikti pagal Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės statistinius duomenis.

14.

Regioninės politikos strategijoje nurodoma, kad pagrindinė nacionalinės

regioninės politikos problema – dideli ir nemažėjantys socialiniai ir

ekonominiai skirtumai tarp regionų ir jų viduje.

15.

Žemą teritorinės socialinės sanglaudos lygį Lietuvoje rodo samdomojo darbo

pajamų vienam namų ūkio nariui per metus (toliau vadinama – SDP) ir vidutinio metinio nedarbo lygio (toliau vadinama –

VMNL), kuris išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus

gyventojų santykiu, teritoriniai

netolygumai šalyje. Antai

15.1.

2005 metais šalies SDP vidurkį (3937 litus) viršijo tik 3 apskritys – Vilniaus,

Kauno ir Klaipėdos. Mažiausi SDP rodikliai 2005 metais buvo Tauragės ir Utenos

apskrityse, o didžiausi – Vilniaus apskrityje. Tauragės apskrityje SDP sudarė

68,9 procento šalies vidurkio, o Vilniaus apskrityje SDP 33,1 procento viršijo

šalies vidurkį. Teritorinė diferenciacija pagal gyventojų pajamas (įskaitant

socialines išmokas, tiesiogines išmokas žemės ūkio subjektams ir kita) taip pat

išlieka didelė.

15.2. VMNL Lietuvoje 2005 metais siekė 4,8 procento.

Didžiausias nedarbo lygis buvo Tauragės, Alytaus ir Telšių apskrityse. Tauragės

apskrities VMNL buvo net dvigubai didesnis už Kauno apskrities rodiklį, kuris

yra mažiausias (3,5 procento) šalyje. Tik 3 apskrityse – Kauno, Klaipėdos

ir Vilniaus – VNML buvo mažesnis nei šalyje. Nedarbo lygio dinamika 2001–2005

metais rodo gana didelės teritorinės diferenciacijos stabilumą ir sanglaudos

požymių nebuvimą.

16.

Remiantis SDP ir VMNL rodikliais bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos

teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m.

spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852),

nurodytus probleminius arealus, regionai skirstomi į labiau išsivysčiusius

(Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus) ir atsiliekančiuosius

(Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos).

17.

Svarbiausia didelių ir nemažėjančių socialinių ir ekonominių skirtumų tarp

regionų ir jų viduje priežastis – nepakankamai tolygi teritorinė ekonominė

plėtra. Vienas iš pagrindinių regionų išsivystymo netolygumo rodiklių yra

bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui (toliau vadinama – BVP/gyv.)

apskrityse. Vidutinis Lietuvos BVP/gyv. 2005 metais buvo 20,9 tūkst. litų. Jį

viršijo tik Klaipėdos (21,9 tūkst. litų) ir Vilniaus (30 tūkst. litų)

apskritys. Vilniaus apskrities BVP/gyv. buvo 2,8 karto didesnis už

skurdžiausios Tauragės apskrities, kur BVP/gyv. 2005 metais sudarė tik 51,4

procento šalies vidurkio. Tuo tarpu 1997 metais Vilniaus apskrities BVP/gyv.

buvo 2,1 karto didesnis nei Tauragės apskrities. Tai rodo didėjančią šio

rodiklio diferenciaciją.

18.

Žemą BVP/gyv. lygį atsiliekančiuosiuose regionuose lemia investicijų į

žmogiškuosius išteklius, inovacijas, technologinę pažangą stoka. 2005 metų

pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui Lietuvoje (toliau

vadinama – TUI/gyv.) sudarė vidutiniškai 7022 litus. Didžiausios ir didesnės už

šalies vidurkį TUI/gyv. buvo Telšių ir Vilniaus apskrityse. Mažiausiai TUI/gyv.

teko Tauragės, Marijampolės ir Šiaulių apskrityse. Telšių apskrityje TUI/gyv.

buvo net 105 kartus didesnės nei Tauragės apskrityje, kur TUI/gyv. sudarė tik

2,96 procento šalies vidurkio.

19.

Atsiliekančiųjų apskričių ekonominei plėtrai taip pat trukdo silpni

kooperaciniai ryšiai tiek tarp verslo įmonių, tiek tarp pastarųjų ir mokslo bei

kitų institucijų, kvalifikuotos ir poreikius atitinkančios darbo jėgos stoka,

žemas gyventojų verslumo lygis, nepakankamai išplėtota infrastruktūra ir kiti

veiksniai, detaliau analizuojami Regioninės politikos strategijoje.

20.

Lietuvoje 2005 metais 14,04 procento visų užimtų gyventojų dirbo žemės ūkio,

medžioklės, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje, o ES – apie 5

procentus. Kaimo gyvenamosiose vietovėse pastebima didelė priklausomybė nuo

pirminės žemės ūkio gamybos ekonominės veiklos: 2005 metais kaimo gyvenamosiose

vietovėse dirbo 89,3 procento visų šalies žemės ūkio, medžioklės,

miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus darbuotojų (t. y. apie 43 procentus

visų kaimo gyvenamųjų vietovių užimtų gyventojų).

Tai

rodo, kad kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojai labai priklausomi nuo vieno

pajamų šaltinio – pirminės žemės ūkio gamybos, be to, čia aukštas jaunimo

nedarbo lygis. Didėja miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių demografiniai,

ekonominiai ir socialiniai skirtumai.

21. Siekiant užtikrinti užimtumo bei pajamų didėjimą

ir gyvenimo kokybės gerinimą kaimo gyvenamosiose vietovėse, būtina skatinti

iniciatyvas, kurių tikslas – ūkinės veiklos diversifikacija, alternatyvios

ekonominės veiklos kaimo gyvenamosiose vietovėse kūrimas. Šiems tikslams

pasiekti būtina ugdyti gyventojų

gebėjimus įsidarbinimo, veiklos įvairinimo srityse, skatinti vietos gyventojų

iniciatyvas, partnerystę sprendžiant iškilusias problemas savo jėgomis. Kaimo gyvenamosiose vietovėse būtina plėsti paslaugų

sektorių, gerinti šių vietovių infrastruktūrą, kad jos taptų patrauklesnės.

III. 2007–2010

METŲ laikotarpio nacionalinės REGIONINĖS

POLITIKOS TIKSLAi, UŽDAVINIAI IR PRIORITETAI

22.

2007–2010 metų laikotarpio nacionalinės regioninės politikos tikslai yra

22.1. sudaryti sąlygas didinti teritorinę socialinę

sanglaudą tarp regionų ir jų viduje; šio tikslo įgyvendinimo uždaviniai yra

22.1.1.

kompleksiškai gerinti regioninių centrų gyvenamąją ir investicinę aplinką;

22.1.2.

kompleksiškai modernizuojant ir plėtojant urbanistinę infrastruktūrą, skatinant

užimtumą, gerinti probleminių teritorijų gyvenamąją aplinką;

22.1.3.

atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

probleminėse teritorijose;

22.1.4. panaudoti ES struktūrinių fondų ir Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto paramą vietines ir regionines iniciatyvas

atitinkantiems projektams įgyvendinti;

22.1.5. tobulinti regioninės plėtros planavimą ir

administravimą;

22.2. didinti miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių

integraciją; šio tikslo įgyvendinimo uždaviniai yra

22.2.1. sudaryti sąlygas ūkinės veiklos

diversifikacijai kaimo gyvenamosiose vietovėse;

22.2.2. kompleksiškai modernizuoti ir plėtoti kaimo

gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą.

23. 2007–2010 metų laikotarpio nacionalinės regioninės

politikos tikslų įgyvendinimo

prioritetai

23.1. šios Programos 22.1 punkte nurodyto tikslo

23.1.1. regioninių centrų plėtra pagrįsta Lietuvos

regionų plėtra;

23.1.2. probleminių teritorijų plėtra pagrįsta

Lietuvos regionų plėtra;

23.1.3. ES

struktūrinės paramos lėšų paskirstymas laikantis subsidiarumo principo, dalį ES

struktūrinės paramos lėšų skiriant regioninėms ir vietinėms iniciatyvoms

įgyvendinti, panaudojant šias lėšas savivaldybei ir regionui aktualiausiose

srityse, siekiant regionų plėtros planų bei savivaldybių strateginių plėtros

planų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo;

23.2. šios Programos 22.2 punkte nurodyto tikslo –

ūkinės veiklos diversifikacija kaimo gyvenamosiose vietovėse.

24.

Atsižvelgiant į šios Programos 23 punkte nurodytus 2007–2010 metų laikotarpio nacionalinės regioninės

politikos tikslų įgyvendinimo prioritetus,

nustatoma, kad 22.1 punkte nurodyto tikslo įgyvendinimo uždaviniai, nustatyti

22.1.1–22.1.3 punktuose, bus įgyvendinami 4 punkte nurodytuose regioniniuose

centruose bei probleminėse teritorijose, 22.1.4 ir 22.1.5 punktuose nustatyti

uždaviniai – visoje šalies teritorijoje, o 22.2 punkte nurodyto tikslo

įgyvendinimo uždaviniai – visose kaimo gyvenamosiose vietovėse.

25.

Šios Programos įgyvendinimas prisidės prie Regioninės politikos strategijoje

nustatyto Lietuvos regioninės politikos strateginio tikslo plėtros laikotarpiu

iki 2013 metų pasiekimo, todėl numatoma, kad padidės teritorinė socialinė

sanglauda tarp Lietuvos regionų, t. y. 2010 metais 8 Lietuvos apskrityse

25.1. SDP nebus

mažesnės nei 75 procentai šalies SDP;

25.2. VMNL nebus daugiau kaip 35 procentais aukštesnis už

šalies VMNL.

IV. probleminių

teritorijų plėtros strateginiS tikslas ir uždaviniai, valstybės pagalbos

teikimo probleminėms teritorijoms kriterijai

26.

Probleminių teritorijų plėtros 2007–2010 metais strateginis tikslas –

užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad nė

vienoje probleminėje teritorijoje 2010 metais

26.1. VMNL nebūtų daugiau kaip 50 procentų aukštesnis

už šalies vidurkį;

26.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis nebūtų daugiau kaip 50 procentų didesnis už šalies

vidurkį.

27. Probleminių teritorijų plėtros uždaviniai yra šie

27.1. kompleksiškai plėtoti probleminių teritorijų

urbanistinę infrastruktūrą, didinti šių teritorijų gyvenamosios aplinkos

patrauklumą;

27.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir

plėtoti socialinį būstą probleminėse teritorijose;

27.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių

infrastruktūrą probleminėse teritorijose;

27.4. skatinti probleminių teritorijų gyventojų

bendruomenines iniciatyvas;

27.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą probleminėse

teritorijose;

27.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug

dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

27.7. gerinti probleminėmis teritorijomis pripažintų

savivaldybių administracijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal

darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

28. Probleminių teritorijų plėtros uždaviniai

nustatyti atsižvelgiant į 2007–2010 metų laikotarpio nacionalinės

regioninės politikos tikslus ir jų įgyvendinimo uždavinius.

29. Probleminėse teritorijose socialinės ir ekonominės

problemos dažnai skiriasi: jos atsirado dėl skirtingų priežasčių, kurioms spręsti

kai kuriais atvejais būtina ir skirtinga valstybės pagalba (taikytinos

skirtingos intervencinės nacionalinės regioninės politikos priemonės). Tai gali

lemti ir skirtingus plėtros uždavinius atskirose probleminėse teritorijose.

30. Vadovaujantis šios Programos 29 punkto nuostatomis

ir atsižvelgiant į tai, kad probleminių teritorijų plėtros uždaviniams

įgyvendinti bus rengiamos Regioninės plėtros įstatyme numatytos probleminių

teritorijų plėtros programos (jų rengimo metu atlikus išsamesnę kiekvienos

probleminės teritorijos plėtros analizę, nustačius plėtros tendencijas bei

įvertinus esamų socialinių ir ekonominių problemų atsiradimo priežastis,

probleminių teritorijų plėtros prioritetus, strateginius tikslus ir

uždavinius), galima teigti, kad atskirų probleminių teritorijų plėtros

priemonės bus numatomos ne visiems šios Programos 27 punkte nurodytiems

uždaviniams įgyvendinti.

31. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms

teikiama

31.1. sudarant palankesnes sąlygas panaudoti ES

struktūrinės paramos lėšas probleminėse teritorijose vykdomiems projektams;

31.2. vykdant probleminių teritorijų plėtros programų

priemones, finansuojamas iš nacionalinio biudžeto, taip pat kitų programų

priemones.

V. programos

įgyvendinimas, stebėsena ir atskaitomybė

32. Šios

Programos įgyvendinimo stebėsenos vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka

organizuoja Vidaus reikalų ministerija.

33.

Atsakingi vykdytojai, nurodyti šios Programos priede, kasmet iki vasario 10 d.

teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją

apie šios Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą. Vidaus reikalų ministerija

kasmet iki kovo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Lietuvos

Respublikos Vyriausybę apie šios Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus.

34. Šios Programos įgyvendinimas finansuojamas

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Užimtumo fondo,

Europos ekonominės erdvės paramos ir ES struktūrinės paramos lėšomis, taip pat

iš kitų finansavimo šaltinių.

––––––––––––––––

Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų

mažinimo 2007–2010 metų programos

priedas

Regionų socialinių ir

ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 METŲ PROGRAMos

ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Įvykdymo terminas (metai)

Atsakingi vykdytojai

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir

numatomi finansavimo šaltiniai

2007 metai

2008 metai

2009 metai

2010 metai

1.

Tikslas – sudaryti sąlygas didinti teritorinę socialinę sanglaudą tarp

regionų ir jų viduje

1.1.

Uždavinys – kompleksiškai gerinti regioninių centrų gyvenamąją ir investicinę

aplinką

1.1.1.

Parengti ir pateikti vidaus

reikalų ministrui tvirtinti regioninių centrų kompleksinės plėtros

investicines programas

2007–2008

Vidaus reikalų ministerija,

savivaldybės, kuriose yra regioniniai centrai (toliau vadinama – regioninių

centrų savivaldybės)

–

–

–

–

1.1.2.

Plėtoti regioninių centrų

aplinkos, viešojo transporto ir kitą viešąją infrastruktūrą

2007–2010

Vidaus reikalų ministerija,

Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija, regioninių

centrų savivaldybės

7398 (iš jų Europos

Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūriniai fondai – 6288)

53248 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 48932)

53248 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 48932)

53248 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 48932)

1.1.3.

Finansuoti naujas vietos

gyventojų bendruomenių iniciatyvas, skirtas regioninių centrų gyvenamajai

aplinkai ir gyvenimo kokybei gerinti

2007–2010

Vidaus reikalų ministerija,

regioninių centrų savivaldybės

1480 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1258)

10650 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 9787)

10650 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 9787)

10650 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 9787)

1.2. Uždavinys – kompleksiškai

modernizuojant ir plėtojant urbanistinę infrastruktūrą, skatinant užimtumą, gerinti

probleminių teritorijų gyvenamąją aplinką

1.2.1.

Plėtoti ir modernizuoti verslui reikšmingą, viešąją poilsio,

laisvalaikio, sporto, transporto ir kultūros infrastruktūrą tam tinkamose

probleminių teritorijų vietovėse

2007–2010

Vidaus reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija,

Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Susisiekimo

ministerija, probleminių teritorijų savivaldybės

2220 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1887)

15974 (iš jų ES struktūriniai fondai – 14679)

15974 (iš jų ES struktūriniai fondai – 14679)

15974 (iš jų ES struktūriniai fondai – 14679)

1.2.2.

Įgyvendinant vietinių

užimtumo iniciatyvų projektus, subsidijuoti darbo vietų steigimą probleminių

teritorijų bedarbiams įdarbinti

2007–2010

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos, probleminių teritorijų savivaldybės

2500 (Lietuvos Respublikos

valstybės biudžetas ir Užimtumo fondas)

2500 (Lietuvos Respublikos

valstybės biudžetas ir Užimtumo fondas)

2500 (Lietuvos Respublikos

valstybės biudžetas ir Užimtumo fondas)

2500 (Lietuvos Respublikos

valstybės biudžetas ir Užimtumo fondas)

1.3. Uždavinys – atnaujinti

daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą probleminėse

teritorijose

1.3.1.

Atnaujinti ir apšiltinti

daugiabučius gyvenamuosius namus, esančius probleminėse teritorijose

2007–2010

Vidaus reikalų ministerija,

Aplinkos ministerija, probleminių teritorijų savivaldybės

3461 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2942)

24872 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 22856)

24872 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 22856)

24872 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 22856)

1.3.2.

Pritaikyti pastatus

(pirmiausia bendrabučio tipo daugiabučius gyvenamuosius namus) socialinio

būsto reikmėms probleminėse teritorijose

2007–2010

Vidaus reikalų ministerija,

Aplinkos ministerija, probleminių teritorijų savivaldybės

865 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 735)

6218 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 5714)

6218 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 5714)

6218 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 5714)

1.4. Uždavinys – panaudoti ES struktūrinių

fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto paramą vietines ir

regionines iniciatyvas atitinkantiems projektams įgyvendinti

1.4.1.

Parengti Projektų, kurie finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis

ir kurių pirminė atranka pavesta regionų plėtros taryboms, pirminės atrankos

tvarkos aprašą ir pateikti jį tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei

2007

Vidaus reikalų ministerija

–

–

–

–

1.4.2.

Plėsti ir modernizuoti

vietinės reikšmės kelių ir gatvių tinklą

2007–2010

Susisiekimo ministerija,

Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės

–

61000 (ES struktūriniai

fondai)

81320 (ES struktūriniai

fondai)

71330 (ES struktūriniai

fondai)

1.4.3.

Atnaujinti ir plėtoti

savivaldybėms nuosavybės teise priklausančią ar patikėjimo teise valdomą

asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą

2007–2010

Sveikatos apsaugos

ministerija, Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės

–

17210 (ES struktūriniai

fondai)

18650 (ES struktūriniai

fondai)

11130 (ES struktūriniai

fondai)

1.4.4.

Atnaujinti ir plėtoti

savivaldybėms nuosavybės teise priklausančią ar patikėjimo teise valdomą

švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą

2007–2010

Švietimo ir mokslo

ministerija, Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės

17143 (ES struktūriniai

fondai)

17143 (ES struktūriniai

fondai)

17143 (ES struktūriniai

fondai)

17143 (ES struktūriniai

fondai)

1.4.5.

Atnaujinti ir plėtoti

socialinių paslaugų infrastruktūrą įgyvendinant savivaldybių administracijų, viešųjų

ir biudžetinių įstaigų, asociacijų, religinių bendruomenių/bendrijų, labdaros

ir paramos fondų socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projektus

2007–2010

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės

5000

15994 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 7645)

38481 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 26759)

38481 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 26759)

1.4.6.

Vykdyti savivaldybėms

nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų pastatų šiltinimą

ir energetikos ūkio pertvarką skatinant energijos gamybos ir vartojimo

efektyvumą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą

2007–2010

Ebergetikos ministerija,

Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės

57143 (ES struktūriniai

fondai)

57143 (ES struktūriniai fondai)

57143 (ES struktūriniai

fondai)

57143 (ES struktūriniai

fondai)

1.4.7.

Plėtoti savivaldybėms

nuosavybės teise priklausančią ar patikėjimo teise valdomą viešąją turizmo

infrastruktūrą – skatinti atvykstamąjį ir vietos turizmą, geriau panaudoti gamtos

išteklius, kultūros paveldą, sudaryti palankesnes aktyvaus poilsio sąlygas

2007–2010

Ūkio ministerija, Vidaus

reikalų ministerija, savivaldybės

10000 (ES struktūriniai

fondai)

10000 (ES struktūriniai

fondai)

10000 (ES struktūriniai

fondai)

10000 (ES struktūriniai

fondai)

1.4.8.

Gerinti vandens telkinių

būklę, sutvarkyti ir išvalyti užterštas teritorijas

2007–2010

Aplinkos ministerija,

Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės

–

20000 (ES struktūriniai

fondai)

50000 (ES struktūriniai

fondai)

60000 (ES struktūriniai

fondai)

1.4.9.

Diegti savivaldybių

teikiamas interaktyvias elektronines viešąsias paslaugas, skirtas gyventojams

ir verslo įmonėms

2009–2010

Informacinės visuomenės

plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Informacinės

visuomenės plėtros komitetas), Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės

–

–

2798 (ES struktūriniai

fondai)

13989 (ES struktūriniai

fondai)

1.4.10.

Diegti elektronines

sveikatos paslaugas savivaldybių įstaigose,

2010

Informacinės visuomenės

plėtros komitetas, Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės

–

–

–

1368 (ES struktūriniai

fondai)

1.5.

Uždavinys – tobulinti regioninės plėtros planavimą ir administravimą

1.5.1.

Teikti techninę pagalbą

regionams ir savivaldybėms, rengiantiems strateginio planavimo ir teritorijų

planavimo dokumentus, organizuoti savivaldybių valstybės tarnautojų ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą –

2007–2010

Vidaus reikalų ministerija,

savivaldybės

1243 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1057)

8939 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 8214)

8939 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 8214)

8939 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 8214)

tobulinti jų kvalifikaciją

regioninės plėtros planavimo ir administravimo srityje

1.5.2.

Plėtoti bendradarbiavimą

tarp Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės valstybės ir savivaldybių

institucijų bei įstaigų, kitų viešųjų juridinių asmenų, kuriuo siekiama

keistis gerąja patirtimi, tobulinti savivaldybių institucijų bei įstaigų

valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis,

kvalifikaciją regioninės plėtros planavimo ir administravimo srityje

2007–2010

Finansų ministerija, Vidaus

reikalų ministerija, savivaldybės

1050 (iš jų Europos

ekonominės erdvės parama – 893)

2968 (iš jų Europos

ekonominės erdvės parama – 2523)

2659 (iš jų Europos

ekonominės erdvės parama – 2260)

558 (iš jų Europos

ekonominės erdvės parama – 474)

2.

Tikslas – didinti miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių integraciją

2.1.

Uždavinys – sudaryti sąlygas ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo gyvenamosiose

vietovėse

2.1.1.

Plėtoti kaimo gyvenamųjų

vietovių viešąją infrastruktūrą, skirtą gyventojų verslumui skatinti ir jų

užimtumui didinti sektoriuose, nesusijusiuose su žemės ūkio produktų gamyba

2007–2010

Vidaus reikalų ministerija,

Žemės ūkio ministerija, savivaldybės

3699 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 3144)

26624 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 24466)

26624 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 24466)

26624 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 24466)

2.2. Uždavinys – kompleksiškai modernizuoti

ir plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

2.2.1.

Plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių viešąsias erdves – atnaujinti

viešąją poilsio, laisvalaikio, sporto infrastruktūrą

2007–2010

Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija, savivaldybės

2590 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2201)

18637 (iš jų ES struktūriniai fondai – 17126)

18811 (iš jų ES struktūriniai fondai – 17126)

18811 (iš jų ES struktūriniai fondai – 17126)

2.2.2.

Plėtoti kultūros

infrastruktūrą – modernizuoti kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių kultūros

įstaigų (kultūros centrų, muziejų ir viešųjų bibliotekų) infrastruktūrą

2007–2010

Vidaus reikalų ministerija,

Kultūros ministerija, Žemės ūkio ministerija, savivaldybės

1110 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 943)

7987 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 7340)

7987 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 7340)

7987 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 7340)

Iš viso

116902

377107

454017

456965

Priedo

pakeitimai

Nr.

624,

2010-05-26, Žin., 2010, Nr. 62-3061 (2010-05-29)

Nr.

1593,

2010-11-10, Žin., 2010, Nr. 134-6844 (2010-11-16)

_________________________

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 624, 2010-05-26,

Žin., 2010, Nr. 62-3061 (2010-05-29)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M. LAPKRIČIO 28 D. NUTARIMO NR. 1269

"DĖL REGIONŲ SOCIALINIŲ IR EKONOMINIŲ SKIRTUMŲ MAŽINIMO 2007-2010 METŲ

PROGRAMOS" PAKEITIMO

Nutarimas

įsigalioja nuo 2010-07-01.

2.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1593, 2010-11-10,

Žin., 2010, Nr. 134-6844 (2010-11-16)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M. LAPKRIČIO 28 D. NUTARIMO NR. 1269

"DĖL REGIONŲ SOCIALINIŲ IR EKONOMINIŲ SKIRTUMŲ MAŽINIMO 2007-2010 METŲ

PROGRAMOS" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2010-11-16)

aubodi@lrs.lt