DĖL Integruoto mokslo, studijų ir verslo

Nutarimas

paskelbtas: Žin., 2008, Nr. 140-5561

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL Integruoto mokslo, studijų ir verslo

centro (slėnio) „SANTARA“ PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2008 m. lapkričio 24 d. Nr. 1263

Vilnius

Įgyvendindama Nacionalinės Lisabonos strategijos

įgyvendinimo 2008–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1047 (Žin., 2008, Nr. 124-4718), II dalies „Mikroekonominės

politikos įgyvendinimas“ 4 uždavinio nuostatas, vadovaudamasi Integruotų

mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos,

patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489),

21 punktu, atsižvelgdama į Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros

komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 366 (Žin., 2005, Nr. 45-1449; 2007, Nr.

114-4644), 2008 m. liepos 17 d. posėdyje priimtus sprendimus ir Integruotų

mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros komisijos, sudarytos švietimo

ir mokslo ministro ir ūkio ministro 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-1118/4-231 (Žin., 2007, Nr. 64-2465), 2008 m. lapkričio 20 d. posėdžio protokolą Nr. TE-37, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria

1. Patvirtinti Integruoto mokslo, studijų ir verslo

centro (slėnio) „Santara“ plėtros programą (pridedama).

2. Pavesti

2.1. Švietimo ir mokslo ministerijai – iki 2009 m. vasario

17 d. patvirtinti Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“

laboratorijų įrangos aprašą, suderinus jį su ministerijomis, skiriančiomis lėšas

įrangai įsigyti;

2.2. Švietimo ir mokslo ministerijai, Ūkio

ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Finansų ministerijai – dalyvauti

įgyvendinant šiuo nutarimu patvirtintą Integruoto mokslo, studijų ir verslo

centro (slėnio) „Santara“ plėtros programą (toliau vadinama – Programa).

Punkto

pakeitimai

Nr.

949,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

3. Rekomenduoti Vilniaus universitetui, Vilniaus

Gedimino technikos universitetui, viešajai įstaigai Visorių informacinių

technologijų parkui, viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės

Santariškių klinikoms, viešajai įstaigai Vilniaus universiteto Vaikų ligoninei,

viešajai įstaigai Valstybiniam patologijos centrui, Vilniaus miesto

savivaldybei, viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, akcinei

bendrovei Turto bankui, Inovatyvių medicinos technologijų ir biofarmacijos

asociacijai ir Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“

iniciatorių įkurtai asociacijai „Santaros slėnis“ dalyvauti įgyvendinant

Programą.

Punkto

pakeitimai

Nr.

949,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

L. e. Ministro Pirmininko

pareigas Gediminas Kirkilas

L. e. švietimo ir mokslo

ministro pareigas Algirdas Monkevičius

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1263

Integruoto mokslo, studijų ir

verslo centro (slėnio) „Santara“ PLĖTROS programa

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro

(slėnio) „Santara“ plėtros programos (toliau vadinama – Programa) paskirtis –

sukurti žinių ekonomikos branduolį Vilniaus Santariškių–Visorių ir Saulėtekio rajonuose,

tuo sutelkiant potencialą ir sudarant glaudesnes biotechnologijos,

biofarmacijos, molekulinės medicinos, informatikos, ekosistemų ir saugios

aplinkos tyrimų, studijų ir verslo sąveikos sąlygas. Programa siekiama sukurti

šiuolaikinę infrastruktūrą mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros

reikmėms, aktyviau taikyti mokslo rezultatus gamyboje ir versle, skatinti naujų

technologinės pakraipos ir orientuotų į mokslo rezultatų taikymą ūkio subjektų

kūrimąsi, sudaryti sąlygas žinioms imlaus verslo įmonėms bendradarbiauti su

mokslo ir studijų institucijomis, tyrėjų grupėmis, pritraukti daugiau užsienio

investicijų į Lietuvos sektoriaus verslą ir mokslą, didinti Lietuvos mokslo ir

technologijų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Integruotas mokslo, studijų

ir verslo centras (slėnis) „Santara“ (toliau vadinama – Slėnis) steigiamas

Lietuvos biotechnologijų, biofarmacijos, molekulinės medicinos, inovatyvių

medicinos technologijų, informatikos, ekosistemų ir saugios aplinkos tyrimų

sektoriams plėtoti. Slėnio vieta yra Vilniuje, Santariškių–Visorių ir

Saulėtekio teritorijose.

Punkto

pakeitimai

Nr.

949,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

2. Programos vykdymo pradžia – 2008, pabaiga – 2013

metai.

3. Programos koordinatoriai – Slėnio iniciatorių

įkurta asociacija „Santaros slėnis“, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio

ministerija; priemonių vykdytojai nurodyti jos priede.

4. Programa parengta vadovaujantis Integruotų mokslo,

studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321

(Žin., 2007, Nr. 40-1489),

Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programa, patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 (Žin.,

2006, Nr. 114-4356),

ir įgyvendinant švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. ISAK-207/4-33 „Dėl kvietimo rengti integruotų mokslo, studijų ir

verslo centrų (slėnių) plėtros programų projektus“ (Žin., 2008, Nr. 22-828), taip pat Bendrąją

nacionalinę mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo programą,

patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ISAK-563 (Žin., 2008, Nr. 29-1036).

5. Programa padės

siekti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos

panaudojimo strategijoje, patvirtintoje Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu K(2007)1808, ir ją

įgyvendinančiose programose – 2007–2013

m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos Europos

Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu K(2007)4475, ir Ekonomikos augimo

veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu K(2007)3740), pirmajame prioritete „Ūkio konkurencingumui ir

ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ numatytų

tikslų, prioritetų ir uždavinių.

6. Pavienių Programos priemonių įgyvendinamieji

projektai turi atitikti Projektų administravimo ir

finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr.

4-132), Vykdomų

pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo

strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir

finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789), taip

pat Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo ir mokslo

ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-997 (Žin., 2008, Nr.

44-1665), ir

kitų teisės aktų reikalavimus.

7. Pagal Programos nuostatas Slėnio sukurtą ekonominę

naudą galės gauti ir pavienės įmonės, kurios naudosis Slėnio infrastruktūra ar

mokslinių tyrimų rezultatais, kiek tai nepažeidžia Europos Sąjungos (toliau

vadinama – ES) ir Lietuvos teisės aktų dėl valstybės pagalbos.

8. Slėnyje įkurti mokslo centrai užtikrins atvirą

prieigą prie turimos įrangos visiems suinteresuotiems fiziniams ar juridiniams

asmenims. Atviros prieigos centrų kūrimo ir valdymo taisykles tvirtina švietimo

ir mokslo ministras.

II. APLINKOS ANALIZĖ

9. Valstybės darnaus vystymosi prioritetai, spartus

ekonomikos augimas ir intensyvėjantis energetinių išteklių naudojimas lemia

mokslo, studijų ir verslo integracijos būtinybę. Žinių visuomenė ir

konkurencinga ekonomika ir yra du svarbiausieji Lietuvos ilgalaikės plėtros

prioritetai.

10. Pastaraisiais metais

išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau

vadinama – MTEP) Lietuvoje didėja. 2007 metais jos

siekė 803,1 mln. litų, 2006 metais – 657,8 mln. litų, 2005 metais – 542

mln. litų, 2004 metais – 472,7 mln. litų, o 2003 metais – 381,8 mln. litų

(Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau

vadinama – Statistikos departamentas) duomenys). Analizuojant šių išlaidų

pasiskirstymą fundamentiniams ir taikomiesiems MTEP, pastebima, jog mažėja

išlaidų dalis, skirta fundamentiniams tyrimams (nuo 52,6 procento 1995 metais

iki 30,8 procento 2007 metais), tačiau didėja išlaidos, skirtos eksperimentinei

plėtrai (nuo 7,8 procento 1995 metais iki 32,1 procento 2007 metais).

Tokia tendencija rodo, kad vis daugiau mokslinių tyrimų atliekama orientuojantis

į verslą, t. y. siekiama tenkinti verslo subjektų poreikius kuriant naujas

medžiagas, technologijas, produktus, įrenginius arba iš esmės tobulinant jau

sukurtuosius ar įdiegtuosius. Nors pastaraisiais metais išlaidų apimtis

absoliučiais dydžiais moksliniams tyrimams Lietuvoje didėja, palyginti su ES

vidurkiu (skaičiuojama milijonui gyventojų), Lietuva atsilieka pagal kitus

rodiklius.

11. 2003 metais ES verslas finansavo apie

56 procentus, JAV – 67 procentus, o Japonijoje – net 72 procentus bendrų

išlaidų, skirtų MTEP. Tačiau Lietuvoje verslo subjektų išlaidos MTEP sudarė tik

16,7 procento tokių išlaidų. 2007 metais verslo išlaidos MTEP siekė 28,5

procento visų MTEP išlaidų. Verslo investicijų lygį į MTEP daugiausia lemia

Lietuvos verslo struktūra, kurioje mokslo rezultatams imliausi aukštųjų ir

vidutiniškai aukštų technologijų verslo sektoriai užima gana mažą dalį.

Atsižvelgiant į tai, reikia skatinti mokslo ir studijų institucijas inicijuoti temas

tokių tyrimų, kurių metu sukurtos technologijos galėtų būti greitai pritaikytos

versle, taip pat vykdyti aukštųjų technologijų kūrimą, skatinti mokslininkus

kurti naujus verslo subjektus (start-up ir spin-off),

naudojančius šių institucijų mokslinių tyrimų rezultatus. Mokslo ir studijų

institucijose būtina skatinti ir kūrybišką inovacinę veiklą, inovacijų sklaidą

(technologijų perėmimą). Verslo subjektams Lietuvoje būtina gerinti inovacinius

gebėjimus, investuoti į personalo mokymą, MTEP veiklą, vykdomą verslo subjektų

viduje, pritraukiant tyrėjus iš viešojo sektoriaus. Svarbu sudaryti palankias

sąlygas kurtis naujoms, mokslui imlioms įmonėms. Bendradarbiavimas su mokslo ir

studijų institucijomis turi būti pagrįstas ne tik paslaugų pirkimu.

12. Verslo subjektai turi tapti

lygiaverčiais mokslinių tyrimų partneriais. Tokio pobūdžio bendradarbiavimas

būtų prasmingesnis ir rezultatyvesnis, t. y. labiau skatintų Lietuvos

valstybines mokslo ir studijų institucijas orientuoti savo veiklą į jų

atliekamų mokslinių tyrimų komercializavimą. Lietuvoje viešojo sektoriaus, t.

y. valdžios ir aukštojo mokslo, išlaidos MTEP 2004 metais sudarė 0,53 procento bendrojo

vidaus produkto (toliau vadinama – BVP), 2005 metais – 0,52 procento BVP, 2006

metais – 0,47 procento BVP (Statistikos departamento duomenys). Nors šie

rodikliai nėra smarkiai atitrūkę nuo ES-27 valstybių vidurkio, viešojo

sektoriaus išlaidų MTEP naudojimo veiksmingumas Lietuvoje yra mažas. Atskirose

srityse (biotechnologijų, lazerių, elektronikos ir kitose) sukauptas didelis mokslinių tyrimų potencialas, tačiau jis menkai

realizuojamas. Viena svarbiausiųjų priežasčių – tai, kad mokslinių

tyrimų įstaigos, universitetai ir ūkio subjektai nepakankamai glaudžiai

bendradarbiauja atlikdami mokslinius tyrimus, kurdami naujus produktus ir

technologijas rinkai. Be to, mokslo ir studijų institucijų infrastruktūra

dažniausiai yra pasenusi ir neatitinka rinkos poreikių. Siekiant užtikrinti

mokslo ir studijų institucijoms geras bendradarbiavimo su ūkio subjektais

sąlygas, reikia tiesiogiai finansuoti tokią mokslinių tyrimų bazę, kuri būtų

svarbi ir verslo sektoriui.

13. Daugelį šių užduočių galima sėkmingai atlikti

įkurtame integruotame mokslo, studijų ir verslo centre (slėnyje) „Santara“

Vilniuje, Santariškių–Visorių ir Saulėtekio rajonuose. Santariškių–Visorių

rajone jau yra nemažai mokslo, gydymo institucijų ir verslo įmonių. Čia

įsikūręs akademinis mokslo institutų miestelis, kuriame veikia Biochemijos

institutas, Matematikos ir informatikos institutas, Gamtos tyrimų centro

padaliniai, valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro

padaliniai. Santariškėse yra sveikatos miestelis, kuriame įsikūrusi viešoji

įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, viešoji įstaiga

Vilniaus universiteto Vaikų ligoninė, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas

su specializuota Onkologijos klinika, viešoji įstaiga Valstybinis patologijos

centras, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas.

Santariškių–Visorių rajone aktyviai veikia ar numato aktyviai plėsti veiklą ir

privataus kapitalo mokslinės-gamybinės biotechnologijų, biofarmacijos, šviesos

technologijų, medicinos diagnostikos įmonės: uždarosios akcinės bendrovės „Sicor

Biotech“, „Valentis“,

Biotechnologinės farmacijos centras „Biotechpharma“, „Biota“, Biocentras, „Bioeksma“,

Eksmos medicininės technikos centras, „Medelkom“, „Fermentas“, „Grida Lab“ ir

kitos. Jos aktyviai plėtoja tiek mokslinę, tiek gamybinę veiklą, didžiumą savo

produkcijos (apie 65 procentus) eksportuoja, nuolat investuoja į aukštųjų

technologijų mokslinius tyrimus. Visoriuose veikia Visorių informacinių

technologijų parkas, yra nemažai informacinių technologijų įmonių: uždaroji

akcinė bendrovė „Baltic Amadeus“, bendra Lietuvos ir Olandijos įmonė uždaroji

akcinė bendrovė VTEX, bendra Lietuvos, Rusijos ir Olandijos įmonė uždaroji

akcinė bendrovė TEV, uždaroji akcinė bendrovė „ImPro“ ir kitos. Į Visorius savo

veiklą perkėlė asociacija „Infobalt“, vienijanti daugiau negu 100 Lietuvos

informacinių technologijų įmonių. Saulėtekio rajone įsikūrę Vilniaus

universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto fakultetai, mokslinių

tyrimų padaliniai, studentų ir atvykstančių iš užsienio mokslininkų stažuotojų

bendrabučiai. Žinių ekonomikos branduoliui plėtoti skirtas 62 hektarų plotas

(iš jų – 2,4 hektaro verslo paramos infrastruktūrai kurti). Čia kuriamas ir integruotas mokslo, studijų ir verslo

centras (slėnis) „Saulėtekis“, su kurio mokslininkais numatoma aktyviai

bendradarbiauti susijusiose mokslinių tyrimų kryptyse. Saulėtekio rajone šiuo

metu kuriamas Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras, veikiantis

jungtinės veiklos ir partnerystės sutarties pagrindu, kurio dalyviais tampa

Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir

valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų

centras, plečiamas Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras, Vilniaus

Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos centras, Nacionalinis

atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centras. Saulėtekio

rajone numatoma plėsti mokslo ir technologijų parką, kurio infrastruktūra bus

pritaikyta tiek stambioms, tiek nedidelėms biotechnologijų ir biomedicinos

įmonėms plėtoti ir galbūt daliai biotechnologijų, inovatyvių medicinos

technologijų ir farmacijos (toliau vadinama – BIO) technologijų verslo

inkubatoriaus sekcijos įkurti. Šiam tikslui numatoma skirti 0,6 hektaro

valstybinės žemės sklypą, esantį Saulėtekio al. 15, kurį panaudos teise valdo

viešoji įstaiga „Saulėtekio slėnis“. Tolesnei galimai mokslo ir technologijų parko

ir BIO technologijų verslo inkubatoriaus plėtrai numatoma skirti 1,8 hektaro

valstybinės žemės sklypą, esantį Saulėtekio al. 9, kurį panaudos teise valdo

Vilniaus universitetas.

Punkto

pakeitimai

Nr.

949,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

14. Tačiau Santariškių–Visorių rajone kol kas nėra nė

vienos aukštosios mokyklos padalinio. Nors čia vykdomos trečiosios pakopos

studijos (doktorantūros – mokslo institutuose ir rezidentūros – ligoninėse) ir iš

dalies – antrosios pakopos studijos (rengiami magistrų baigiamieji darbai),

sąveika su universitetais dar nepakankama. Tai iš dalies lemia gana dideli

atstumai tarp Santariškių–Visorių rajono ir pagrindinių profilinių Vilniaus

universiteto fakultetų (Gamtos mokslų, Medicinos) bei Vilniaus Gedimino

technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto. Kiek geresnė situacija

su informatikos studijomis: netoli nuo Visorių veikia Vilniaus universiteto

Matematikos ir informatikos fakulteto dalis, rengianti informatikos

specialistus (Vilnius, Didlaukio g. 47).

15. Keletas svarbių Slėnio profilį atitinkančių mokslo

institucijų veikia už kuriamo Slėnio ribų. Tai Biotechnologijos institutas,

valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro padaliniai,

Gamtos tyrimų centro padaliniai. Koncentruoti ir konsoliduoti šiuos

valstybinius mokslinių tyrimų institutus, taip pat atitinkamus Vilniaus

universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto padalinius su jau

esančiomis Santariškėse–Visoriuose ir Saulėtekio alėjoje institucijomis –

vienas pagrindinių Slėnio kūrimo uždavinių.

Punkto

pakeitimai

Nr.

949,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

16. Slėnio veiklos ir MTEP kryptys numatytos

atsižvelgiant į susiformavusią Slėnyje esančių institucijų struktūrą ir Slėnio

iniciatorių, partnerių ir dalyvių galimybes, mokslo žinių ir inovacijų poreikį.

Tai

16.1. biotechnologija;

16.2. inovatyvios medicinos technologijos, molekulinė

medicina ir biofarmacija;

16.3. ekosistemos ir darnus vystymasis;

16.4. informatika ir komunikacijų technologijos.

17. Biotechnologijos mokslo ir pramonės laimėjimai

praėjusį šimtmetį neabejotinai svariu indėliu prisidėjo prie žmogaus gyvenimo

kokybės gerinimo. Tai rodo gyvenimo trukmės ilgėjimas, tikslesnė ligų

diagnostika ir geresnės kokybės gydymas, įvairesnis ir saugesnis maistas,

aplinkos užterštumo kontrolė. Modernioji biotechnologija ir toliau išlieka

viena perspektyviausių technologinės plėtros krypčių ir didžiausias investicijų

sektorius pasaulyje. Europos Komisija yra tos nuomonės, jog biotechnologija –

svarbiausias artimiausių dešimtmečių ekonomikos vystymosi veiksnys, todėl

būtinos kryptingos ir ilgalaikės priemonės šios technologijos potencialo

naudojimui užtikrinti. Lietuvos biotechnologijos produktai konkurencingi

pasaulinėje gaminių ir mokslo rinkoje, jie neturi atitikmenų Centrinėje ir Rytų

Europoje, todėl yra sąlygos toliau plėtoti biotechnologijos tyrimus ir

veiksmingai juos naudoti Lietuvos pramonės konkurencingumui didinti.

18. Lietuvos biotechnologijos pramonė sukurta

kryptingai plėtojant fundamentinius mokslinius tyrimus, jų rezultatus

nuosekliai paverčiant paklausiais produktais. Ypač pažymėtini Lietuvos

biotechnologijos pramonės lyderiai – uždaroji akcinė

bendrovė „Sicor Biotech“ ir uždaroji akcinė

bendrovė „Fermentas“. Šiuo metu daugiau nei 15 procentų visų

biotechnologijos sektoriaus įmonių darbuotojų sudaro mokslų daktarai. Apskritai

šiose šalies įmonėse dirba per 500 darbuotojų, o jų rodikliai 2000–2006 metais

kito taip: pardavimai didėjo 3 kartus (nuo 30 iki 87 mln. litų), sukurta

pridėtinė vertė – 4 kartus (nuo 12 iki 48 mln. litų), sukurta pridėtinė vertė,

tenkanti vienam darbuotojui, didėjo 2,5 karto (nuo 47 iki 125 tūkst.

litų), eksportas – 3 kartus (nuo 26 iki 74 mln. litų).

19. Vilniaus mieste biotechnologijos mokslo srityje

dirba Biotechnologijos institutas ir Biochemijos institutas, valstybinis

mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Vilniaus

universiteto Onkologijos institutas, Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino

technikos universiteto padaliniai, taip pat uždarosios

akcinės bendrovės „Fermentas“ ir uždarosios

akcinės bendrovės „Sicor Biotech“ mokslo padaliniai. Šiose institucijose

atliekami fundamentiniai ir užsakomieji darbai, be to, bendradarbiaujant su

Lietuvos ir užsienio kompanijomis bei mokslo institucijomis, rengiami aukštos

kvalifikacijos specialistai. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos

fakultete pradėti rengti bioinformatikos specialistai.

Kasmet į Lietuvą grįžta vis daugiau užsienyje mokslo laipsnius įgijusių ar

stažuotėms išvykusių biotechnologijos srities mokslininkų. Vien į

Biotechnologijos institutą per pastaruosius 5 metus po daugiau nei 3 metus trukusios

mokslinės praktikos, atliktos užsienyje, sugrįžo, savo žinias, patirtį ir

laimėtus tarptautinių fondų grantus Lietuvai parvežė 17 mokslininkų.

Punkto

pakeitimai

Nr.

949,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

20. Lietuvoje

įgyvendinamos Lietuvos sveikatos programa, patvirtinta

Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842),

ir Lietuvos nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategija,

patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimu Nr.

941 (Žin., 2001, Nr. 66-2418; 2006, Nr. 70-2574). Gyventojų mirtingumo struktūra Lietuvoje atitinka

išsivysčiusių valstybių struktūrą, o kūdikių mirtingumo lygis artėja prie ES

valstybių vidurkio. Tačiau gyventojų sveikata dar nėra tapusi ilgalaikiu

valstybės interesu, o jos išsaugojimo ir stiprinimo priemonių nenorima imtis

dažniausiai dėl didelių išlaidų, nepripažįstama, kad nuo gyventojų sveikatos

priklauso valstybės ekonomikos klestėjimas. Trumpėja Lietuvos gyventojų vidutinė

tikėtina gyvenimo trukmė.

21. Lietuvoje yra susiformavusi tolesniems medicinos

mokslo ir verslo (įskaitant sveikatos priežiūros įstaigas) ryšiams reikalinga

kritinė masė: 2007 metais sveikatos priežiūros studijų programas baigė 1 219

studentų, iš jų 429 pagal šias studijų programas studijavo Vilniaus

universitete. Studijų ir mokslo institucijose šiuo metu studentai medicinos

mokslus studijuoja pagal 27 programas. Įvairiose medicinos ir biofarmacijos

mokslo srityse Santariškių–Visorių rajone dirba daugiau nei 600 mokslininkų ir

tyrėjų. Dar labiau mokslinis potencialas susitelks čia perkėlus Vilniaus

universiteto Medicinos fakultetą ir valstybinio mokslinių tyrimų instituto

Inovatyvios medicinos centro padalinius. Visa tai leis kurti inovatyvias medicinos

ir farmacijos technologijas, kurios padės didinti Lietuvos sveikatos priežiūros

įstaigose naudojamų gydymo metodų efektyvumą.

Punkto

pakeitimai

Nr.

949,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

22. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje,

patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), be kitų, nustatyti

ir šie prioritetai: efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų

tvarkymas; pavojaus žmonių sveikatai mažinimas; pasaulio klimato kaitos ir jos

padarinių švelninimas; geresnė biologinės įvairovės apsauga; geresnė

kraštovaizdžio apsauga ir racionalus tvarkymas.

23. Mokslinius tyrimus, kurių pagrindu galima

įgyvendinti šiuos prioritetus, vykdo keletas Lietuvos mokslo ir studijų

institucijų, tarp kurių minėtini Gamtos tyrimų centras, Vilniaus universiteto

ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto atitinkamo profilio katedros, kiti

struktūriniai padaliniai. Dalis šių institucijų jau dabar yra teritorijoje,

kurioje numatoma kurti Slėnį, kitas numatoma čia perkelti kuriant Slėnį.

Punkto

pakeitimai

Nr.

949,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

24. Informacinės technologijos – svarbiausiasis

globalizacijos ir technologinės pažangos veiksnys, žinių visuomenės kūrimo

pagrindas. Vis didesnę išsivysčiusių valstybių nacionalinio produkto dalį

sudaro informaciniai produktai. ES, pabrėždama informacinių technologijų svarbą

naujajai informacinei visuomenei ir siekdama spartinti ES technologinę pažangą,

šių technologijų plėtrą paskelbė prioritetine ir numatė didžiausias investicijas

į jų tyrimą, taikymą ir gamybos intensyvinimą.

25. Informacinių technologijų produktų gamybos plėtros

Lietuvoje perspektyvumą ir tikslingumą lemia šie veiksniai: informacinių

technologijų imlumas intelektinei veiklai; kompiuterinės technikos gamybos ir

programinės įrangos kūrimo tradicijos ir patirtis; aukšta Lietuvoje rengiamų

informacinių technologijų specialistų kvalifikacija.

26. Dabar šalyje yra apie 1 tūkst. informacinių

technologijų įmonių, kuriose dirba daugiau nei 15 tūkst. informatikos

specialistų. Šios įmonės gamina vis daugiau produkcijos, didėja jų indėlis į

Lietuvos ekonomiką. Jau dabar dešimtys įmonių vykdo užsienio užsakymus, nemaža

jų yra bendros Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės. Svarbu, kad informacinių

technologijų teikiamomis galimybėmis galėtų naudotis ne vien Lietuvos didžiųjų

miestų, bet ir kaimo vietovių gyventojai.

27. Vilniaus mieste didžiausią mokslinių tyrimų

potencialą informacinių technologijų srityje turi Matematikos ir informatikos

institutas, Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos

universitetas. Atliekami moksliniai tyrimai apima šias sritis: atpažinimo

procesų, duomenų analizės, skaitinio modeliavimo ir optimizavimo uždavinių, multimedia,

taigi ir kalbos, technologijų ir interaktyviųjų sistemų tyrimus; informatikos

teorinių ir metodinių pagrindų, mokyklinės informatikos problemų,

kompiuterizuotų sistemų ir kompiuterių tinklų inžinerijos metodų tyrimus ir

taikymą naujoms informacinėms technologijoms kurti; kultūros paveldo perkėlimo

į skaitmeninę erdvę problemas; programų sistemų inžinerijos ir programinės

įrangos kūrimo metodus ir techninės įrangos projektavimo technologijas. Šiuo

metu Visoriuose dirba apie 700 informacinių technologijų specialistų, iš jų 450

– verslo įmonėse. Apie 20 procentų Visoriuose įsikūrusių informacinių

technologijų kompanijų paslaugų eksportuojama į ES valstybes ir JAV.

28. Kuriamas Slėnis atitinka regiono vietos savivaldos

priimtus teisės aktus: Vilniaus miesto 2002–2011 metų strateginį plėtros planą

ir Vilniaus miesto bendrąjį planą iki 2015 metų.

iii. PROGRAMOS TIKSLAS IR

UŽDAVINIAI

29. Programos tikslas – sukurti biotechnologijos,

molekulinės medicinos ir biofarmacijos, inovatyvių medicinos technologijų,

ekosistemų ir darnaus vystymosi, informatikos ir komunikacijų technologijų sektorių

plėtrai Lietuvoje skirtą Slėnį, įgalinantį kurti verslą ir plėtoti

fundamentinį ir taikomąjį mokslą, konkurencingą tarptautinėje rinkoje, taip pat

rengti aukščiausiosios kvalifikacijos specialistus šiose MTEP kryptyse.

30. Svarbiausieji Programos uždaviniai

30.1. Sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų

infrastruktūrą biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų,

studijų ir technologinės plėtros reikmėms – įkurti Jungtinį gyvybės mokslų

centrą, kurį sudarys esamieji valstybės mokslo institutai – Biochemijos

institutas ir Biotechnologijos institutas (vadovaujantis Valstybės mokslinių

tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų

(slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 989 (Žin., 2008, Nr. 117-4453), jie bus

sujungti į Vilniaus universiteto padalinį Gyvybės mokslų centrą), Vilniaus

universiteto Gamtos mokslų fakulteto ir Medicinos fakulteto atitinkamo profilio

padaliniai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Nabiotechnologijos

laboratorija, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Mokslinių tyrimų

centras.

30.2. Sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų

infrastruktūrą inovatyvių medicinos technologijų, molekulinės medicinos ir

biofarmacijos mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms –

įkurti Jungtinį inovatyvios medicinos centrą valstybinio mokslinių tyrimų

instituto Inovatyvios medicinos centro, Vilniaus universiteto Medicinos

fakulteto atitinkamų katedrų ir klinikų, Vilniaus Gedimino technikos

universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Bioinformatikos laboratorijos

pagrindu.

30.3. Sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų

infrastruktūrą ekosistemų ir darnaus vystymosi tyrimų, studijų ir aplinkosaugos

technologijų plėtros reikmėms, tuo pagrindu sutelkti bendrai veiklai

aukščiausiosios kvalifikacijos Lietuvos specialistus – įkurti Jungtinį gamtos

tyrimų centrą Gamtos tyrimų centro ir Vilniaus universiteto Gamtos mokslų

fakulteto atitinkamo profilio padalinių pagrindu.

30.4. Sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų

infrastruktūrą informacinių technologijų ir telekomunikacijų tyrimų, studijų ir

technologinės plėtros reikmėms – įsigyti Informacinių technologijų atviros

prieigos centrui įrangą, kuri bus Vilniaus universiteto ir Matematikos ir

informatikos instituto patalpose.

30.5. Sudaryti sąlygas verslo įmonėms bendradarbiauti

su mokslo ir studijų institucijomis, taip pat mokslinių tyrimų rezultatų

komercializavimo pagrindu formuotis žinioms imlaus verslo įmonių pradmenims,

didinti verslo galimybes konkuruoti pasaulinėje rinkoje – įkurti Informacinių

technologijų klasterį, kurį asociacijos pagrindais sudarys Vilniaus

universitetas, Matematikos ir informatikos institutas ir informacinių

technologijų verslo įmonės (uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Amadeus“,

uždaroji akcinė bendrovė VTEX ir uždaroji akcinė bendrovė TEV, uždaroji akcinė

bendrovė „ImPro“, uždaroji akcinė bendrovė „BOD Group“, uždaroji akcinė

bendrovė „Teltonika“ ir kitos).

30.6. Atnaujinti ir modernizuoti universitetinių

biotechnologijos, medicinos, ekosistemų ir darnios plėtros studijų

infrastruktūrą; stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką, kad gerėtų studijų

kokybė.

30.7. Koordinuoti Slėnio plėtrą ir užtikrinti mokslo

ir verslo bendradarbiavimą.

Punkto

pakeitimai

Nr.

949,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

IV. slėniO PLĖTRA

31. Investicijos į Slėnio infrastruktūrą bus daromos

trimis pagrindinėmis kryptimis

31.1. naujų tyrimo centrų kūrimas, statant naujus

infrastruktūros objektus, sukuriant naujas mokslo laboratorijas, atnaujinant

esamas mokslo laboratorijas ir konsoliduojant turimus žmogiškuosius išteklius

(Jungtinis gyvybės mokslų centras, Jungtinis inovatyvios medicinos centras);

31.2. naujų tyrimo centrų kūrimas, atnaujinant esamas

mokslo laboratorijas ir konsoliduojant turimus žmogiškuosius išteklius

(Jungtinis gamtos tyrimų centras, Informacinių technologijų ir aukštųjų studijų

centras);

31.3. Slėnio mokslo ir technologijų parkų sukūrimas.

32. Pagal Slėnio veiklos ir MTEP kryptis įsteigiami

atviros prieigos mokslinių tyrimų įrangos centrai. Šiuose centruose bus

užtikrinta viešoji prieiga prie sukurtos infrastruktūros mokslui, studijoms ir

verslui.

33. Jungtinis gyvybės mokslų centras veiks

partnerystės sutarties pagrindu. Svarbiausia jo funkcija – sutelkti mokslininkų

pajėgas ir turimą mokslinę įrangą bendroms mokslinėms problemoms spręsti, kartu

dalyvauti vykdant Lietuvos ir užsienio mokslines programas, koordinuoti centro

dalyvių vykdomų mokslinių tyrimų tematiką. Jungtinio gyvybės mokslų centro

dalyviai jau turimos ir įgyjamos mokslinės įrangos pagrindu suformuos mokslinių

tyrimų įrangos atviros prieigos centrus, kuriais lygiomis teisėmis galės

naudotis tiek visi Slėnio dalyviai, tiek kitos mokslo ir studijų institucijos,

verslo subjektai. Pastatas, kuriame įsikurs esami Biotechnologijos institutas

ir Biochemijos institutas (po prijungimo prie Vilniaus universiteto tapsiantys

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centru) ir atitinkami Vilniaus

universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto padaliniai, bus

pastatytas valstybinės žemės sklype Vilniuje, Saulėtekio al. 9 (Vilniaus

universiteto akademiniame miestelyje), kurį panaudos teise valdo Vilniaus

universitetas. Pastačius Jungtinio gyvybės mokslų centro pastatą, kai kurios jo

patalpos teisės aktų nustatyta tvarka panaudos ar patikėjimo teise bus

perduotos Vilniaus universitetui ir Vilniaus Gedimino technikos universitetui.

Jungtinis gyvybės mokslų centras aktyviai bendradarbiaus ir dalysis turimais

mokslinės įrangos ištekliais su Nacionaliniu fizinių ir technologijos mokslų

centru, Jungtiniu inovatyvios medicinos centru, kitomis Vilniuje veikiančiomis

mokslo institucijomis, Vilniaus universiteto ligoninėmis ir verslo įmonėmis.

Vienas Jungtinio gyvybės mokslų centro padalinių – Medicininės nanofotonikos ir

vaizdinimo atviros prieigos centras – bus kuriamas esamose Vilniaus

universiteto Onkologijos instituto (Vilnius, P. Baublio g. 3B) patalpose.

Punkto

pakeitimai

Nr.

949,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

34. Jungtinis inovatyvios medicinos centras veiks

partnerystės sutarties pagrindu. Svarbiausia jo funkcija – sutelkti mokslininkų

pajėgas ir turimą mokslinę įrangą bendroms mokslinėms problemoms spręsti, kartu

dalyvauti vykdant Lietuvos ir užsienio mokslines programas, koordinuoti centro

dalyvių vykdomų mokslinių tyrimų tematiką. Jungtinio inovatyvios medicinos

centro dalyviai suformuos mokslinių tyrimų įrangos atviros prieigos centrus,

kuriais lygiomis teisėmis galės naudotis tiek visi Slėnio dalyviai, tiek ir

kitos mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai. Jungtinis inovatyvios

medicinos centras bus įkurtas naujame specialiai tam tikslui pastatytame

pastate. Pastatas, kuriame įsikurs valstybinis mokslinių tyrimų institutas

Inovatyvios medicinos centras, bus pastatytas valstybinės žemės sklype, kuris yra

Vilniuje, Santariškių ir P. Baublio gatvių sankirtoje, ir kurį panaudos teise

valdo valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras.

Numatoma, kad pareiškėjas Jungtinio inovatyvios medicinos centro pastatui ir

įrangai bus valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos

centras. Jungtinis inovatyvios medicinos centras kuriamas tiesiogiai

dalyvaujant Vilniaus universitetui, viešajai įstaigai Vilniaus universiteto

ligoninės Santariškių klinikoms, viešajai įstaigai Vilniaus universiteto Vaikų

ligoninei, viešajai įstaigai Valstybiniam patologijos centrui, Maisto ir

veterinarijos rizikos vertinimo institutui, kurie skiria daug išteklių Centre

numatomoms mokslo kryptims plėtoti. Jungtinis inovatyvios medicinos centras

aktyviai bendradarbiaus su kitais Slėnio centrais ir verslo įmonėmis.

Punkto

pakeitimai

Nr.

949,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

Nr.

1712, 2010-12-01,

Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)

35. Jungtinio inovatyvios medicinos centro vykdomų

mokslinių tyrimų galimybės bus stiprinamos kartu su kitais Slėnio partneriais,

pirmiausia su Santariškių medicinos miestelyje esančiomis sveikatos priežiūros įstaigomis,

kuriamais infrastruktūros objektais. Jungtinis inovatyvios medicinos centras

galės bendrai naudotis Biologinių išteklių centro pajėgumais (biobanko ir

audinių banko), viešosios įstaigos Valstybinio patologijos centro

infrastruktūra, moderniu Vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centru.

Šių Slėnio objektų kūrimas vykdomas Sveikatos apsaugos ministerijos

administruojamomis ES lėšomis, taip pat Valstybės investicijų programos, kitų

žinybų lėšomis ir yra neatsiejama Programos dalis. Bus siekiama kuo geriau panaudoti

šių Slėnio objektų itin brangios įrangos teikiamas galimybes, todėl

35.1. Atviros prieigos centro Skaitmeninės ir

molekulinės patologijos laboratorijos plėtra bus vykdoma suderintai su viešosios

įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikomis (Santariškių g.

2) ir viešąja įstaiga Valstybiniu patologijos centru (Vilnius, P. Baublio g. 5),

kursiančiais viešojoje įstaigoje Valstybiniame patologijos centre Biologinių

išteklių centrą (biobanką ir audinių banką); esant moksliniam būtinumui, bus

naudojamasi šių institucijų infrastruktūra ir papildančia įranga.

35.2. Atviros prieigos centro Biomodelių ir

ikiklinikinių tyrimų laboratoriją bus siekiama papildomumo principais

integruoti su valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro (Vilnius, Molėtų pl. 29)

patalpose kuriamo Biomodelių ir ikiklinikinių tyrimų centro (veislyno)

infrastruktūra, pagal tai bus derinamas ir įsigyjamos aparatūros (Biomodelių ir

ikiklinikinių tyrimų laboratorijos) laikymas Jungtinio inovatyvios medicinos

centro arba buvusio valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios

medicinos centro patalpose.

35.3. Atviros prieigos centro Vaizdinimo bei

inovatyvios medicinos technologijų tyrimų laboratorijos išdėstymas bus

pasirinktas atsižvelgiant į vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centro

plėtrą, nes pastarojo objekto išdėstymas turės atitikti specialiuosius

reikalavimus, taikomus branduolinės medicinos objektams.

Punkto

pakeitimai

Nr.

949,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

Nr.

1712,

2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)

36. Jungtinis gamtos tyrimų centras veiks partnerystės

sutarties pagrindu. Svarbiausia jo funkcija – sutelkti mokslininkų pajėgas ir

turimą mokslinę įrangą bendroms mokslinėms problemoms spręsti, kartu dalyvauti vykdant

Lietuvos ir užsienio mokslines programas, koordinuoti Centro dalyvių vykdomų

mokslinių tyrimų tematiką. Jungtinio gamtos tyrimų centro dalyviai jau turimos

ir įgyjamos mokslinės įrangos pagrindu suformuos mokslinių tyrimų įrangos

atviros prieigos centrus, kuriais lygiomis teisėmis galės naudotis tiek visi Slėnio

dalyviai, tiek ir kitos mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai. Gamtos

tyrimų centro Geologijos ir geografijos institutas bus perkeltas į atnaujintas

patalpas Vilniuje, Mokslininkų g. 12, kurios bus patuštintos Vilniaus

universiteto padaliniui Biochemijos institutui persikėlus į Jungtinio gyvybės mokslų

centro patalpas.

Punkto

pakeitimai

Nr.

949,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

Nr.

1712,

2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)

37. Mokslinius tyrimus, kurių reikia informatikos ir

komunikacijų kryptims plėtoti, užtikrins Vilniaus universiteto Matematikos ir

informatikos fakultetas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos

institutas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų

fakulteto atitinkamos katedros. Šių institucijų turimos ir įgyjamos mokslinės

įrangos pagrindu bus suformuotas Mokslinių tyrimų įrangos atviros prieigos

centras, kuriuo lygiomis teisėmis galės naudotis tiek visi Slėnio dalyviai,

tiek ir kitos mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1712,

2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)

38. Mokslinio potencialo augimą užtikrins

universitetų, mokslo institutų ir verslo partnerių bendradarbiavimas rengiant

specialistus pirmosios ir antrosios pakopų studijose; doktorantų rengimas

doktorantūros studijose Vilniaus universitete, Vilniaus Gedimino technikos

universitete, bendrose universitetų ir mokslo institutų doktorantūrose;

užsienyje dirbančių Lietuvos mokslininkų reintegravimas; užsienio mokslininkų

pritraukimas pagal mainų programas ir subsidijų mokslininkams schemas;

bendradarbiavimas su pramonės ir verslo įmonėmis, naudojant jų tyrėjų

intelektinį potencialą.

39. Sukurtos naujos MTEP infrastruktūros išlaikymą

užtikrins Slėnio mokslininkų iš tarptautinių ir nacionalinių mokslo programų

gaunamos lėšos, verslo įmonių užsakymu atliekami moksliniai tyrimai ir Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, skiriami magistrantų ir doktorantų

vykdomiems moksliniams tyrimams.

40. Slėnio mokslinių tyrimų tematikos tęstinumą

užtikrins 7-osios Bendrosios mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir

demonstracinės veiklos programos (angl. 7th Framework programme)

projektai, kurie pradėti vykdyti 2008 metais: angl. Safety and Efficacy

of a New and Emerging Dental X-ray Modality (SEDENTEXCT); Secure, Trusted and

Legally Ruled Collaboration Environment in Virtual Life (Virtual Life);

Evaluation of Legislation and Related Guidelines on the Procurement, Storage

and Transfer of Human Tissues and Cells in the European Union – an

Evidence-Based Impact Analysis (TISS.EU); Inter-connected European Information

and Documentation System for Ethics and Science: European Ethics Documentation

Centre (ETHICSWEB); Baltic Grid Second Phase; Pan-European Network for the

Study and Clinical Management of Drug Resistant Tuberculosis, Small Molecule

Inhibitors of the Trimeric Influenza Virus Polymerase Complex, Metastatic

Tumours Facilitated by Hypoxic Tumour Micro-Environments.

41. Įkurti Slėnio centrai padidins Lietuvos

mokslininkų, dalyvaujančių ES fundamentinio mokslo programose, konkurencingumą.

Centrų mokslininkai turės daugiau galimybių atsiliepti į 7-osios Bendrosios

mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos

(2007–2013 metai) ir 8-osios Bendrosios programos (po 2013 metų) kvietimus

tematika „Aplinka (įskaitant klimato kaitą)“, „Maistas, žemės ūkis ir

žuvininkystė bei biotechnologijos“, „Sveikata“, „Informacijos ir ryšių

technologijos“.

42. Jungtinis inovatyvios medicinos centras padės

efektyviau vykdyti tarptautinius medicinos krypties projektus ir prisidėti prie

ES bendros technologijų iniciatyvos „Naujoviški vaistai“ (toliau vadinama – NVI

BTI) programos įgyvendinimo. Jungtinio inovatyvios medicinos centro subjektai

bendradarbiaus inovatyvios medicinos mokslinių tyrimų srityje, siekdami

pagerinti vaistų kūrimo procesą. Mokslo atstovų ir klinikų centrų, mažų ir

vidutinių įmonių, pacientų organizacijų ir valdžios institucijų (įskaitant

reguliuotojus) dalyvavimas NVI BTI padės greičiau panaudoti rezultatus.

Jungtinis inovatyvios medicinos centras galės daug prisidėti sprendžiant NVI BTI

nurodytas problemas: (1) ankstyvoje kūrimo stadijoje, prieš atliekant brangius

klinikinius bandymus, pagerinti galimų naujų vaistų ir gydymo technologijų

saugumo ir veiksmingumo prognozes; (2) plėsti mokslinius tyrimus tiek

privačiame, tiek viešajame sektoriuje, pasitelkiant bendrai parengtas žinių

valdymo sistemas; (3) sumažinti specialistų mokymo spragas, kad vaistų ir

medicinos technologijų sektoriuje būtų užtikrintas kvalifikuotesnių specialistų

rengimas.

43. Jungtinis gamtos tyrimų centras padės efektyviau

vykdyti tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus Helsinkio komisijoje

(HELCOM) ir Tarptautinės jūrų eksploatacijos komisijoje (ICES), dalyvaus

įgyvendinant Valstybinę aplinkos monitoringo programą, Nacionalinę darnaus

vystymosi strategiją, 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl

natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p.102) ir 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 98) reikalavimus, Biologinės

įvairovės ir Europos kraštovaizdžio konvencijų, Lietuvos kraštovaizdžio

politikos kryptis, formuojant NATURA 2000 teritorijų tinklą.

44. Slėnio steigimas prisidės prie

Lietuvos mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos. Šie planai jau

pradėti įgyvendinti vykdant Lietuvos

Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140)

93 straipsnio 4 dalies ir Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su

integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos

plano 16.2 ir 16.3 punktų nuostatas – Vilniaus

universiteto Ekologijos institutą, Botanikos institutą ir Geologijos ir

geografijos institutą sujungus į Gamtos tyrimų centrą, Vilniaus universiteto

Imunologijos institutą ir Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės

medicinos institutą sujungus į valstybinį mokslinių tyrimų institutą

Inovatyvios medicinos centrą, Biochemijos institutą ir Biotechnologijos

institutą prijungus prie Vilniaus universiteto. Jau pradiniuose Slėnio kūrimo

etapuose numatyta prijungtų prie Vilniaus universiteto Biochemijos instituto ir

Biotechnologijos instituto pagrindu įsteigti Vilniaus universiteto Gyvybės

mokslų centrą.

Punkto

pakeitimai

Nr.

949,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

Nr.

1712,

2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)

45. Dalyvavimas Slėnio veikloje bus naudingas Vilniaus

universitetui

45.1. Pagerės biofizikos, biologijos, biochemijos, molekulinės

biologijos, ekologijos, geografijos, hidrologijos ir meteorologijos,

geologijos, hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos, bioinformatikos,

informacinių technologijų, informatikos, programų sistemų bakalauro studijų,

medicinos vientisųjų studijų, biofizikos, botanikos, biochemijos, genetikos,

mikrobiologijos, neurobiologijos, zoologijos, medicinos biologijos,

aplinkotyros ir aplinkotvarkos, ekologijos, bendrosios geografijos ir

kraštotvarkos, hidrometeorologijos, kartografijos, geologinės nuotraukos,

paieškos ir žvalgybos, hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos, informatikos,

kompiuterinio modeliavimo, programų sistemų magistro studijų, genetikos ir

laboratorinės medicinos gydytojo profesinės kvalifikacijos studijų kokybė. Bus

stiprinamos biochemijos, geologijos, geografijos, informatikos, biologijos,

ekologijos ir aplinkotyros, biofizikos, botanikos, zoologijos, medicinos ir

visuomenės sveikatos doktorantūros studijos.

45.2. Glaudus mokslo, studijų ir įvairių sričių verslo

bendradarbiavimas užtikrins aukštą rengiamų specialistų kvalifikaciją, spartesnį

jų įsitraukimą į mokslinę ar gamybinę veiklą, padės tiksliau numatyti

specialistų poreikį ir geriau jį tenkinti. Bendradarbiavimas su verslo

bendrovėmis vykdant MTEP projektus sudarys sąlygas studentams ir dėstytojams

geriau suprasti rinkos poreikius. Tai gerins rengiamų specialistų

kvalifikaciją, padės efektyviau naudoti mokslinių tyrimų bazę, įvairins tyrimų

tematiką.

45.3. Į Slėnio teritoriją bus perkelti Vilniaus

universiteto Gamtos mokslų fakultetas, Medicinos fakultetas ir atitinkami

studentų bendrabučiai, taip pat dalis Matematikos ir informatikos fakulteto (iš

patalpų Vilniuje, Naugarduko ir Šaltinių gatvėse).

Punkto

pakeitimai

Nr.

1415,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7067 (2012-11-29)

46. Vilniaus Gedimino technikos universitete atsiras

daugiau galimybių pagerinti informacinių technologijų paslaugų valdymo,

inžinerinės informatikos, bioinžinerijos, informacinių sistemų inžinerijos

bakalauro ir inžinerinės informatikos, medicininių ir bioinžinerinių vaizdų

apdorojimo, informacinių elektroninių sistemų, informacinių technologijų,

informacinių sistemų programų inžinerijos magistro studijų programų kokybę. Į Slėnio

teritoriją bus perkeltos Vilniaus Gedimino technikos universiteto

Nanobiotechnologijų laboratorija ir Bioinformatikos laboratorija.

47. Mokslo ir verslo įstaigų bendradarbiavimas apims

visas pagrindines Slėnio koncepcijos sritis: mokslinius tyrimus ir jų taikymą

versle, studijas ir studentų integraciją į darbo rinką. Tik taip įmanoma suteikti

partneriams didžiausią vertę, geriausiai pasinaudoti jų žiniomis ir

kompetencija.

48. Slėnio verslo paramos infrastruktūros ir paslaugų

plėtra – tai viešos ir privačios partnerystės principais grindžiama

informacinių ir komunikacijų technologijų, biotechnologijų ir biofarmacijos

sektorių atstovų iniciatyva, kuria siekiama sukurti palankią aplinką Santariškių–Visorių

rajone veikiančių mokslo ir studijų centrų darbo rezultatų transliavimui į

aukštųjų technologijų verslą, užtikrinti Lietuvos aukštųjų technologijų verslo

sektoriaus augimą ir tarptautinio konkurencingumo didėjimą. Vienas iš

svarbiausiųjų šios iniciatyvos uždavinių siejamas su naujų aukštųjų

technologijų įmonių (ypač su spin-off) steigimosi ir plėtros skatinimu.

49. Numatoma, kad ši iniciatyva bus įgyvendinama

koordinuotomis esamųjų organizacijų – viešosios įstaigos Visorių informacinių

technologijų parko, asociacijos „Infobalt“, Farmacinės pramonės įmonių

asociacijos, Inovatyvių medicinos technologijų ir biofarmacijos asociacijos,

steigiamos Biotechnologijų ir biofarmacijos MTP viešosios įstaigos pastangomis.

50. Atsižvelgiant į informacinių ir komunikacijų

technologijų (toliau vadinama – IKT), BIO sektorių bendrus poreikius ir

specifiką, numatoma, kad Slėnio verslo paramos infrastruktūrą sudarys 3

pagrindinės dalys

50.1. IKT technologijų parkas

50.1.1. IKT verslo inkubatorius ir technologijų

centras;

50.1.2. IKT klasterio MTEP ir mokymo centras;

50.2. BIO technologijų parkas

50.2.1. BIO technologijų verslo

inkubatoriaus 1 sekcija;

50.2.2. BIO technologijų verslo

inkubatoriaus 2 sekcija;

50.3. teritorija IKT ir BIO technologijų parkų bei

įmonių „plyno lauko“ investicijoms ir verslo paramos infrastruktūros plėtrai.

Punkto

pakeitimai

Nr.

949,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

51. Visorių IKT technologijų parko infrastruktūra bus

plėtojama 6,9 hektaro teritorijoje (6,1 ir 0,8 hektaro visuomeninės paskirties sklypuose) – Vilniuje, tarp Geležinio Vilko, Mokslininkų ir Akademijos

gatvių. Šioje teritorijoje numatoma pastatyti 2 naujus technologijų parko

pastatus: vieną IKT verslo inkubatoriaus ir technologijų centro pastatą ir kitą

– IKT klasterio MTTP ir mokymo centro (su duomenų centru) pastatą. Kita

teritorijos dalis būtų pritaikyta IKT ir BIO technologijų įmonių „plyno lauko“

investicijoms, tačiau šiuo tikslu reikėtų įrengti būtinus inžinerinius tinklus

ir komunikacijas, o Slėniui suteikti valstybei svarbaus ekonominio projekto

statusą.

52.

Verslo inkubatorius kuriamas siekiant paskatinti IKT sektoriuje steigtis naujas

aukštųjų technologijų įmones ir tuo sudaryti prielaidas Visorių IKT įmonių

klasterio bei jo konkurencingumo didėjimui. Verslo inkubatoriuje vienu metu

galės įsikurti nuo 15 iki 25 (apie 200

darbo vietų) smulkiojo ir vidutinio

verslo įmonių. Verslo inkubatoriaus klientams bus siūlomas visas paketas verslo

pradžiai aktualių paslaugų ir lengvatinės technologijų parko infrastruktūros

suteikimo sąlygos. Tuo remiantis, bus nustatomi ir įmonių atrankos į verslo inkubatorių

kriterijai. Sėkmingai augančioms verslo inkubatoriaus įmonėms bus sudarytos

sąlygos plėtoti savo veiklą technologijų centro patalpose arba įsikurti IKT ir

BIO technologijų įmonių „plyno lauko“ investicijoms skirtoje teritorijoje.

Planuojama, kad technologijų centro patalpose vienu metu galės įsikurti nuo 15

iki 25 (apie 450–550 darbo vietų) pažangių IKT sektoriaus įmonių.

53.

IKT klasterio MTEP ir mokymo centras (apie 7000 kv. metrų), kurio statybas ir

įrengimą numatoma finansuoti 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos ir IKT

klasterio dalyvių lėšomis. Šiame centre numatoma įrengti bendro naudojimo

laboratorijas ir eksperimentinės gamybos patalpas, kurios bus naudojamos šiems

tikslams: 1) aukštos pridėtinės vertės IKT produktams ir paslaugoms kurti; 2)

klasterio dalyvių bendriems produktams ir paslaugoms kurti; 3) šios

laboratorijos ir gamybos patalpos taps technine baze, įgalinančia greitai

testuoti tyrimų ir studijų sektorių darbuotojų technologinio verslo idėjas ir vykdyti

bandomąją gamybą. Centre bus sukurta profesinių įgūdžių formavimo

infrastruktūra (kompiuterinės auditorijos, konferencijų ir seminarų patalpos)

ir duomenų centras su aktyviąja įranga. Klasterio dalyviai – uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Amadeus“,

uždaroji akcinė bendrovė VTEX ir uždaroji akcinė bendrovė TEV, uždaroji akcinė bendrovė „ImPro“, uždaroji akcinė bendrovė „BOD Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Teltonika“ ir kitos –

planuoja tobulinti šių krypčių IKT produktus: informacijos paieškos sistemas,

įrankius skaitmeniniam turiniui kurti ir indeksuoti, verslo procesų valdymo

sprendimus, multimedia sprendimus, bevielės technologijos ir duomenų

perdavimą transporte ir medicinoje, Blue-Ray technologijas, kristalines

duomenų saugojimo struktūras ir kitas inovatyvias IKT kryptis.

54. BIO technologijų parkas bus plėtojamas tinkliniu

principu, atsižvelgiant tai, kad jaunų medicinos technologijų ir biofarmacijos

verslo įmonių veiklai yra gyvybiškai svarbu būti šalia atitinkamų Slėnio mokslinių

tyrimų infrastruktūros (MTI) centrų. Numatoma, kad bus sukurtos šios

specializuotos BIO technologijų pagrindu veikiančios įmonių kūrimosi ir plėtros

skatinimo struktūros

54.1. BIO technologijų verslo inkubatoriaus 1 sekcija

– viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų pastato

(Vilnius, Santariškių g. 2) antstatas;

54.2. BIO technologijų verslo inkubatoriaus 2 sekcija

(technologiškai sudėtingesnė inkubatoriaus sekcija Visorių informacinių

technologijų parkui priskirtame sklype (Vilnius, tarp Geležinio Vilko,

Mokslininkų ir Akademijos gatvių).

Verslo inkubatorių operatoriumi galėtų būti konkurso

būdu pasirinkta viešoji įstaiga ar įmonė, turinti patirties biotechnologijos,

inovatyvios medicinos technologijų ar farmacijos kryptyse.

Punkto

pakeitimai

Nr.

949,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

Nr.

1712,

2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)

55. Potencialūs verslo inkubatorių patalpų nuomininkai

turės atitikti tiek bendruosius jaunų aukštųjų technologijų įmonių tinkamumo

kriterijus, tiek ir specialiuosius tikslinės grupės kriterijus (tokius kaip

atitiktis konkretaus Slėnio mokslinio centro vykdomų MTEP kryptims, mokslo ir

verslo bendradarbiavimo lygis, idėjų pagrįstumas, atitiktis smulkiojo ir

vidutinio verslo įmonės kriterijui).

V. Programos VERTINIMO

KRITERIJAI

56. Programos vertinimo kriterijai (Programos įgyvendinimo

numatomų rezultatų rodikliai) yra šie

56.1. MTEP bazės plėtros projektų skaičius;

56.2. sukurtų laboratorijų bendras plotas;

56.3. sukurtų MTEP patalpų bendras plotas;

56.4. sukurtų patalpų bendras plotas;

56.5. renovuotų patalpų bendras plotas;

56.6. įranga aprūpintų mokslinių laboratorijų

skaičius;

56.7. sukurtų ir veikiančių mokslinių tyrimų centrų

skaičius;

56.8. bendrų mokslinių tyrimų darbo vietų skaičius;

56.9. įgyvendintų studijų infrastruktūros kūrimo ir

atnaujinimo projektų skaičius;

56.10. pasirašytų tyrimų institucijų, mokslo ir verslo

įmonių bendradarbiavimo sutarčių skaičius (per 6 mėnesius po projekto

pabaigos);

56.11. sukurtų arba atnaujintų mokomųjų laboratorijų

skaičius;

56.12. sukurtų arba atnaujintų vietų studentų

bendrabučiuose skaičius;

56.13. MTEP ir inovacijų aplinkos infrastruktūros

gerinimo projektų skaičius;

56.14. investicijoms parengto Slėnio teritorijos

plotas;

56.15. organizuotų tarptautinių renginių ir mugių

skaičius;

56.16. pritrauktų privačių investicijų į mokslinių

tyrimų ir technologijų perdavimo infrastruktūrą apimtis (mln. litų);

56.17. sukurtų arba išplėtotų mokslo technologijų

parkų skaičius;

56.18. paremtuose technologijų parko infrastruktūros

objektuose per 3 metus po projekto įgyvendinimo įkurdintų smulkiojo ir

vidutinio verslo subjektų skaičius.

vI. NUMATOMI REZULTATAI

57. Numatomi Programos įgyvendinimo rezultatai

(2013 metais)

57.1. Bus įgyvendinti 32 MTEP bazės plėtros projektai.

57.2. Sukurtų laboratorijų bendras plotas pasieks 10 120

kv. metrų.

57.3. Sukurtų MTEP patalpų bendras plotas pasieks 2

370 kv. metrų.

57.4. Sukurtų patalpų bendras plotas pasieks 12 959

kv. metrų.

57.5. Renovuotų patalpų bendras plotas pasieks 15 439 kv.

metrų.

57.6. Įranga bus aprūpintos 28 mokslinės laboratorijos.

57.7. Bus sukurti ir veiks 3 mokslinių tyrimų centrai.

57.8. Bus 600 bendrų mokslinių tyrimų darbo vietų.

57.9. Bus įgyvendinti du studijų infrastruktūros

kūrimo ir atnaujinimo projektai.

57.10. Bus pasirašytos 23 tyrimų institucijų ir mokslo

ir verslo įmonių bendradarbiavimo sutartys (per 6 mėnesius po projekto

pabaigos).

57.11. Bus sukurta arba atnaujinta 4 mokomoji

laboratorija.

57.12. Bus sukurta arba atnaujinta 800 vietų studentų

bendrabučiuose.

57.13. Bus įgyvendinti 4 MTEP ir inovacijų aplinkos

infrastruktūros gerinimo projektai.

57.14. Investicijoms parengto Slėnio teritorijos

plotas sudarys 14 hektarų.

57.15. Bus suorganizuoti 3 tarptautiniai renginiai ir

mugės.

57.16. Bus pritraukta 100 mln. litų privačių

investicijų į mokslinių tyrimų ir technologijų perdavimo infrastruktūrą.

57.17. Bus sukurti ir išplėtoti 2 mokslo ir technologijų

parkai.

57.18. Finansiškai paremtuose technologijų parko infrastruktūros

objektuose per 3 metus po projekto įgyvendinimo bus įkurdinti 25 smulkiojo

ir vidutinio verslo subjektai.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1415,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7067 (2012-11-29)

VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS,

STEBĖSENA IR KONTROLĖ

58. Programa finansuojama Švietimo ir mokslo

ministerijos, Ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų ministerijų

koordinuojamų ES struktūrinių fondų ir kitų programų lėšomis

58.1. Programos 30.1–30.4

punktuose ir 30.7 punkte nustatytų uždavinių priemonės yra tiesiogiai

susijusios su Bendrosios nacionalinės mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo

bendradarbiavimo programos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ISAK-563, įgyvendinimu, Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmojo

prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai

tyrimai ir technologinė plėtra“ priemonių įgyvendinimu, Švietimo ir mokslo

ministerijos koordinuojamų priemonių pagal Bendrosios nacionalinės kompleksinės

programos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641), veiklas

įgyvendinimu.

58.2. Programos 30.5 punkte nustatyto uždavinio priemonės yra tiesiogiai

susijusios su Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmojo prioriteto „Ūkio

konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir

technologinė plėtra“ priemonių įgyvendinimu.

59. Programos įgyvendinimo priemonės, jų vykdytojai ir

preliminarus lėšų poreikis joms įgyvendinti pateikti Programos priede.

60. Asociacija „Santaros slėnis“ ir Programos

įgyvendinimo priemonių ir veiklų vykdytojai pateikia Švietimo ir mokslo

ministerijai informaciją apie pavienius valstybės projektus. Programos

priemones ir veiklas atitinkančių pavienių valstybės projektų Švietimo ir

mokslo ministerijos koordinavimo srityse planavimas organizuojamas pagal

Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo ir mokslo

ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 (Žin., 2008, Nr. 44-1665), reikalavimus.

61. Programą įgyvendinančių pavienių projektų

stebėseną pagal Programos priede pateiktus rodiklius atlieka viešoji įstaiga

Centrinė projektų valdymo agentūra, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos

agentūra, paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, Švietimo ir mokslo

ministerija, Ūkio ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.

62. Asociacija „Santaros slėnis“ ir Programos

įgyvendinimo priemonių ir veiklų vykdytojai kasmet iki

birželio 20 d. ir iki gruodžio 20 d. pateikia Švietimo ir mokslo

ministerijai informaciją apie Programos priemonių ir rodiklių įgyvendinimą.

Pasibaigus metams, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su savo metine veiklos

ataskaita Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia Programos fizinių ir

finansinių rodiklių įgyvendinimo ataskaitą.

63. Programos ir jos projektų vertinimo veiklos

(strateginė analizė, įgyvendinimo kiekybinių ir kokybinių rezultatų rodiklių

priežiūra, einamasis, tarpinis ir baigiamasis vertinimas) organizuojamos

vadovaujantis Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo planu, patvirtintu

finansų ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1K-018 (Žin., 2008, Nr. 9-314).

64. Valstybės turtas, įgytas vykdant Programą, teisės

aktų nustatyta tvarka patikėjimo ar panaudos teise perduodamas Slėnio

dalyviams.

65. Neatskiriama Programos dalis yra Integruoto

mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos

pagrindimo ir įgyvendinimo aprašas (Programos priedas).

––––––––––––––––

Integruoto mokslo, studijų ir verslo

centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos

priedas

INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO)

„SANTARA“ PLĖTROS PROGRAMOS PAGRINDIMO IR ĮGYVENDINIMO APRAŠAS

I. BENDROSIOS

NUOSTATOS

1. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro

(slėnio) „Santara“ plėtros programos (toliau vadinama – Programa) pagrindimo ir

įgyvendinimo aprašo tikslas – pagrįsti infrastruktūrines, finansines ir

organizacines priemones, būtinas integruotam mokslo, studijų ir verslo centrui

(slėniui) „Santara“ (toliau vadinama – Slėnis) sukurti ir sėkmingai veikti.

Slėnis – mokslo, studijų ir verslo jungiamoji grandis,

skirta tarptautinėje rinkoje konkurencingam fundamentiniam ir taikomajam

mokslui, magistrantūros ir doktorantūros studijoms plėtoti.

II. Programos

loginis pagrindimas

2. Atviros prieigos mokslinių tyrimų infrastruktūra

(toliau vadinama – MTI), sukurta įgyvendinant Programą, kartu su jau esamais Slėnio

steigėjų mokslinių tyrimų pajėgumais leis užtikrinti mokslo, studijų ir verslo

integraciją Slėnyje ir sukurti palankią aplinką perduoti verslui mokslo žinias

ir technologijas. Siekiant efektyviai naudotis naujomis MTI galimybėmis ir

sutelkti šalies mokslo potencialą Slėnio veiklos uždaviniams spręsti, numatoma

įkurti keturis Slėnio branduolius: Jungtinį gyvybės mokslų centrą, Jungtinį

inovatyvios medicinos centrą, Jungtinį gamtos tyrimų centrą ir Informacinių

technologijų klasterį. Šie branduoliai per bendrą MTI optimizuos visų Slėnio

partnerių ir jų padalinių tarpusavio sąveiką (1 pav.).

3. Įgyvendinant Programą, numatomi tokie veiksmai

3.1. MTI sukūrimas

3.1.1. Jungtinio gyvybės

mokslų centro (susidedančio iš Biochemijos instituto ir Biotechnologijos

instituto, kurie įvykdžius Lietuvos mokslo ir studijų institucijų tinklo

pertvarkos planą taps Vilniaus universiteto padaliniais, Vilniaus Gedimino

technikos universiteto, taip pat Vilniaus universiteto atitinkamo profilio

mokslinių ir mokomųjų laboratorijų) pastato statyba ir mokslinės laboratorinės

įrangos įsigijimas;

3.1.2. Jungtinio inovatyvios medicinos centro

(susidedančio iš valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos

centro, naudojamų patalpų, įskaitant atvirai prieigai naudojamas patalpas)

pastato statyba, mokslinės laboratorinės įrangos įsigijimas, Vaizdinimo ir

branduolinės medicinos tyrimų centro statyba ir mokslinės laboratorinės įrangos

įsigijimas;

1 pav. Mokslo, studijų ir verslo integracija

Slėnyje

3.1.3. Jungtinį inovatyvios medicinos centrą

papildančių infrastruktūrinių padalinių: Biologinių išteklių centro (viešojoje

įstaigoje Valstybiniame patologijos centre), Biomodelių ir ikiklinikinių tyrimų

centro (valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro

Imunologijos departamente) patalpų rekonstravimas;

3.1.4. Jungtinio gamtos tyrimų centro (susidedančio iš

Gamtos tyrimų centro ir Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto

atitinkamų katedrų ir laboratorijų) patalpų renovavimas ir mokslinės

laboratorinės įrangos įsigijimas;

3.1.5. Informacinių technologijų klasterio dalyvių –

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto ir Vilniaus

universiteto Matematikos ir informatikos instituto – patalpų rekonstravimas ir

statyba, mokslinės ir technologinės įrangos įsigijimas

ir Informacinių ir komunikacijų technologijų (toliau vadinama – IKT)

klasterio MTEP ir mokymo centro su bendro naudojimo laboratorinėmis ir bandymo

patalpomis statyba ir įrengimas.

3.2. Verslo įmonių ir mokslo

ir studijų institucijų bendradarbiavimo infrastruktūros sukūrimas

3.2.1. IKT

verslo inkubatoriaus ir technologijų centro statyba ir įrengimas;

3.2.2. Santaros medicinos technologijų ir farmacijos

verslo įmonių ir naujų produktų inkubatoriaus (biotechnologijų, inovatyvių

medicinos technologijų ir farmacijos (toliau vadinama – BIO) technologijų parko

verslo inkubatoriaus 1 sekcija – viešosios įstaigos Vilniaus universiteto

ligoninės Santariškių klinikų antstatas, apie 1 500 kv. metrų (Vilnius,

Santariškių g. 2); 2 sekcija – apie 1 500 kv. metrų tarp Geležinio Vilko,

Mokslininkų ir Akademijos gatvių Vilniuje, Visorių informacinių technologijų

parkui priskirtame sklype, projektavimas, statyba ir įrengimas;

3.2.3. IKT

ir BIO technologijų parkų ir įmonių „plyno lauko“ investicijų teritorijos

inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimas.

3.3. Slėnio studijų infrastruktūros plėtra – Vilniaus

universiteto Gamtos mokslų fakulteto, Medicinos fakulteto ir atitinkamų

bendrabučių, taip pat dalies Matematikos ir informatikos fakulteto (iš patalpų

Vilniuje, Naugarduko ir Šaltinių gatvėse) perkėlimas į Slėnį.

Punkto

pakeitimai

Nr.

949,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

Nr.

1712,

2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)

Nr.

1415,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7067 (2012-11-29)

4. Slėnio MTI sudėtyje,

jungiant Slėnio steigėjų jau turimą ir pagal Programos nuostatas įsigyjamą

mokslinę ir technologinę įrangą, kuriami atviros prieigos mokslinių tyrimų

įrangos centrai. Jų kūrimo ir valdymo taisykles tvirtina švietimo ir mokslo

ministras.

5. Kuriamų atviros prieigos mokslinių tyrimų įrangos

centrų įsigyjamos įrangos aprašą tvirtina Švietimo ir mokslo

ministerija, suderinusi jį su lėšas įrangai įsigyti skiriančiomis

ministerijomis. Įrangos kompleksai suformuojami pagal esamą mokslinį

potencialą, remiantis turimos įrangos papildomumo principu ir atsižvelgiant į

atitinkamos MTEP tyrimų krypties vystymo perspektyvą ir bendradarbiavimo su

verslo įmonėmis galimybes.

III. Programos

projektų tarpusavio eiliškumas ir loginĖ SĄSAJA

6. Programoje numatoma įgyvendinti 3 grupių viešosios

infrastruktūros projektus: mokslinių tyrimų infrastruktūros sukūrimo; verslo įmonių ir mokslo ir studijų institucijų

bendradarbiavimo infrastruktūros sukūrimo; studijų infrastruktūros sukūrimo. Visos

šios projektų grupės susijusios tarpusavyje ir skirtos Programos tikslams ir

uždaviniams įgyvendinti.

7. Projektų grupėse projektai skirstomi į du

pagrindinius pogrupius: pastatų statyba ir rekonstravimas; mokslinių tyrimų

įrangos įsigijimas. Kiekvieną pogrupį sudaro panašaus tipo projektai, tačiau jie

skirti skirtingiems Slėnio branduoliams sukurti.

8. Vykdyti Slėnio branduolių fizinės infrastruktūros projektus

(naujų pastatų statyba, esamų pastatų rekonstravimas) ir mokslinės įrangos

įsigijimo projektus numatoma tuo pačiu metu. Toks projektų vykdymas leistų

įsigyti mokslinę įrangą iki pastatų statybos pabaigos. Taip sukurti mokslinių

tyrimų centrai galėtų pradėti visaverčiai veikti iki Programos įgyvendinimo

pabaigos. Be to, būtų išvengta rizikos, atsirandančios dėl planuojamų įsigyti

mokslinio tyrimo prietaisų galimo kainų pasikeitimo.

9. Verslo įmonių ir mokslo

ir studijų institucijų bendradarbiavimo infrastruktūra bus kuriama per IKT ir BIO

technologijų parkų ir Slėnio pagrindinių krypčių verslo įmonių ir mokslo ir

studijų institucijų klasterizaciją.

10. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto,

Medicinos fakulteto ir atitinkamų bendrabučių, taip pat dalies Matematikos ir

informatikos fakulteto (iš patalpų Vilniuje, Naugarduko ir Šaltinių gatvėse)

perkėlimas į Slėnio teritoriją bus vykdomas valstybės nekilnojamojo turto

atnaujinimo būdu, atsižvelgiant į esamą teisinę bazę, situaciją nekilnojamojo

turto rinkoje ir valstybės finansinę būklę iš Europos Sąjungos struktūrinės

paramos arba kitų šaltinių lėšų. Vykdant šiuos projektus, galimas 12–24 mėnesių

atsilikimas, palyginti su kitais projektais, išskyrus dalies Matematikos ir

informatikos fakulteto (iš patalpų Vilniuje, Naugarduko ir Šaltinių gatvėse)

perkėlimą, kai galimas 3 metų atsilikimas.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1415,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7067 (2012-11-29)

IV. PROGRAMOS UŽDAVINIŲ

ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

11. Programos uždavinius atitinka įgyvendinimo priemonės.

Programos priemonėse numatytų pavienių projektų įgyvendinimo priežiūrą atlieka

vykdytojai, kurie teikia informaciją, reikalingą projektams administruoti (1

lentelė).

1 lentelė. Programos

uždavinių įgyvendinimo priemonės ir preliminarus lėšų poreikis

Uždaviniai

Priemonės

Vykdytojai

Vykdymo metai

Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų

iš viso

2009 metais

2010 metais

2011 metais

2012 metais

2013 metais

1. Sukurti šiuolaikinę

mokslinių tyrimų infrastruktūrą biotechnologijos ir molekulinės medicinos

mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms

1.1. Suprojektuoti ir

pastatyti Jungtinio gyvybės mokslų centro mokslinių laboratorijų pastatą

Vilniaus universitetas,

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

2009–2012

107 500 (Švietimo ir mokslo

ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

3 500

35 620

35 920

32 460

1.2. Įsigyti Jungtinio

gyvybės mokslų centro laboratorijų įrangą

Vilniaus universitetas,

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universiteto Onkologijos

institutas

2009–2012

31 800 (Švietimo

ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

9 000

11 335

10 000

1 465

2. Sukurti šiuolaikinę

mokslinių tyrimų infrastruktūrą inovatyvių medicinos technologijų,

molekulinės medicinos ir biofarmacijos mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės

plėtros reikmėms

2.1. Suprojektuoti ir

pastatyti Jungtinio inovatyvios medicinos centro (išskyrus Vaizdinimo ir

branduolinės medicinos tyrimų centrą) pastatą

valstybinis mokslinių

tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Vilniaus Gedimino technikos

universitetas

2009–2012

18 600 (Švietimo ir mokslo

ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

18 945 (Valstybės

nekilnojamojo turto atnaujinimo programa)

3 666

3 789

7 603

7 577

5 634

5 684

1 697

1 895

2.2. Įsigyti Jungtinio

inovatyvios medicinos centro (išskyrus Vaizdinimo ir branduolinės medicinos

tyrimų centrą) atviros prieigos laboratorijų

įrangą

valstybinis mokslinių

tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Vilniaus Gedimino technikos

universitetas, viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių

klinikos

2009–2012

19 400 (Švietimo

ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

2 723

6 166

8 158

2 353

2.3. Pastatyti ir įrengti,

aprūpinti aparatūra atviros prieigos Vaizdinimo ir branduolinės medicinos

tyrimų centrą

Sveikatos apsaugos

ministerija arba jos

įgaliota įstaiga

2009–2011

13 900 (Sveikatos apsaugos ministerija, Europos regioninės plėtros fondo ir

Sanglaudos fondo sanglaudos skatinimo veiksmų programa)

1 000

11 900

1 000

2.4. Rekonstruoti ir

įrengti Biologinių išteklių centro, Biomodelių ir ikiklinikinių tyrimų

centro patalpas

valstybinis mokslinių

tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, viešoji įstaiga Valstybinis

patologijos centras

2009–2012

4 000 (Ūkio ministerija, Europos

regioninės plėtros fondas)

1 300 (Valstybės

investicijų programa)

4000

400

400

500

3. Sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą ekosistemų ir

darnaus vystymosi tyrimų ir studijų, aplinkosauginių technologijų plėtros reikmėms,

tuo pagrindu sutelkti bendrai veiklai aukščiausiosios kvalifikacijos Lietuvos

specialistus – įkurti Jungtinį gamtos tyrimų centrą

3.1. Pastatyti Gamtos tyrimų centro mokslinių laboratorijų sekciją

(ant esamų pamatų Vilniaus universiteto Ekologijos instituto pastate)

Gamtos tyrimų centras

2011

6 000 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros

fondas)

6 000

3.2. Rekonstruoti Gamtos tyrimų centro Eksperimentinės akvariuminės

pastatą (Vilnius, Verkių g. 98)

2010

5 000 (Aplinkos ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

5 000

3.3. Rekonstruoti Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos

skyriaus patalpas

Gamtos tyrimų centras,

akcinė bendrovė Turto bankas

2012

3 000 (Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo programa)

3 000

3.4. Įsigyti Jungtinio

gamtos tyrimų centro laboratorijų įrangą

Vilniaus universitetas, Gamtos tyrimų centras

2010–2013

10 700 (Švietimo ir mokslo

ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

4 075

3 075

2 275

1 275

4. Sukurti šiuolaikinę

mokslinių tyrimų infrastruktūrą informacinių technologijų ir telekomunikacijų

tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms

4.1. Įsigyti mokslinių

tyrimų įrangą Informacinių technologijų atviros prieigos centrui

Vilniaus universitetas

2011–2012

6 000 (Švietimo ir mokslo

ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

4 000

2 000

5. Sudaryti sąlygas verslo

įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, taip pat

mokslinių tyrimų

rezultatų komercinimo

pagrindu formuotis žinioms imlaus verslo įmonių pradmenims, didinti verslo

galimybes konkuruoti pasaulinėje rinkoje

5.1. Įrengti IKT ir BIO

technologijų parkų ir įmonių „plyno lauko“ investicijų teritorijos

inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas

Vilniaus universitetas,

valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras,

viešoji įstaiga Visorių informacinių technologijų parkas

2009–2010

12 000 (Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

6 000

6 000

5.2. Pastatyti ir įrengti

IKT verslo inkubatorių ir technologijų centrą

viešoji įstaiga Visorių

informacinių technologijų parkas, Vilniaus universitetas

2010–2012

10 000 (Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

35 000 (kitos

lėšos)

2 000

7 000

4 000

10 000

4 000

18 000

5.3. Pastatyti ir įrengti

IKT klasterio MTEP ir mokymo centrą (su duomenų centru)

viešoji įstaiga Visorių

informacinių technologijų parkas, Vilniaus universitetas

2009–2012

30 000 (Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas;

finansavimas gaunamas konkurso būdu)

30 000 (kitos

lėšos)

8 000

11 000

10 000

11 000

20 000

5.4. Pastatyti ir įrengti

BIO technologijų parko verslo inkubatoriaus 1 ir 2 sekcijas

Inovatyvių medicinos

technologijų ir biofarmacijos asociacija, konkurso būdu parinktas MTP

operatorius, valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos

centras, viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos

2010–2012

9 000 (Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

9 000 (kitos

lėšos)

3 500

3 500

3 500

3 500

2 000

2 000

6. Atnaujinti ir

modernizuoti universitetinių biotechnologijos, medicinos, ekosistemų ir

darnios plėtros, informacinių ir komunikacijų technologijų studijų

infrastruktūrą; stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką, kad gerėtų

studijų kokybė

6.1. Perkelti Vilniaus

universiteto Medicinos fakultetą, Gamtos mokslų fakultetą ir atitinkamus

studentų bendrabučius, taip pat dalį Matematikos ir informatikos fakulteto

(iš patalpų Vilniuje, Naugarduko ir Šaltinių gatvėse) į Slėnį

akcinė bendrovė Turto

bankas, Vilniaus universitetas

2010–2013*

101 315 (Valstybės

nekilnojamojo turto atnaujinimo programa)

43 304 (Švietimo ir mokslo

ministerija, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpio

lėšos, kitos lėšos)*

5 000

28 000

30 000

38 315

7. Koordinuoti Slėnio

plėtrą, užtikrinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą

7.1. Įsteigti asociaciją

„Santaros slėnis“

Vilniaus universitetas,

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universiteto Onkologijos

institutas, Gamtos tyrimų centras,

valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras,

viešoji įstaiga Visorių informacinių technologijų parkas, viešoji įstaiga

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Inovatyvių medicinos

technologijų ir biofarmacijos asociacija ir kiti

2008

7.2. Koordinuoti Programos

įgyvendinimą

asociacija „Santaros

slėnis“

2009–2013

3 000 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis

fondas)

759

900

731

610“.

_____________________________

*Dalies

Matematikos ir informatikos fakulteto perkėlimas į Slėnį gali būti įgyvendintas

po 2013 metų (2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos

laikotarpiu).

Lentelės

pakeitimai

Nr. 949, 2010-06-21,

Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

Nr.

1712,

2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)

Nr.

1415,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7067 (2012-11-29)

V. Programos priemonIŲ,

atitinkančių uždavinius, projektų finansavimo šaltiniai

12. Programos priemones atitinkantys pavieniai

projektai įgyvendinami pagal ES

struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio

fondo) projektų administravimo ir finansavimo, taip pat nacionalinių teisės

aktų reikalavimus. Projektų, finansuotinų pagal valstybės projektų planavimo

procedūrą, vykdytojai teikia papildomus aprašus, atitinkančius Švietimo ir

mokslo ministerijos arba kitų ministerijų patvirtintus teisės aktus.

13. Programos priemonių projektų finansavimo šaltiniai

nurodyti 2 lentelėje.

2 lentelė.

Programos priemonių projektų finansavimo šaltiniai

Projekto

numeris

Programos priemones atitinkantys projektai

Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų

Finansavimo šaltiniai

Švietimo ir mokslo ministerija, Europos

regioninės plėtros fondas

Švietimo ir mokslo ministerija, Europos

socialinis fondas

Ūkio ministerija, Europos regioninės

plėtros fondas

Valstybės nekilnojamojo turto

atnaujinimo programa

kiti

Slėnio MTEP

infrastruktūros sukūrimas ir plėtra

1.

Jungtinio gyvybės

mokslų centro įsteigimas

1.1.

Jungtinio

gyvybės mokslų centro pastato projektavimas ir statyba

107 500

107 500

1.2.

Jungtinio

gyvybės mokslų centro laboratorijų įrangos įsigijimas

31 800

31 800

2.

Jungtinio

inovatyvios medicinos centro įsteigimas

2.1.

Jungtinio

inovatyvios medicinos centro pastato (išskyrus Vaizdinimo ir branduolinės

medicinos tyrimų centrą) projektavimas ir statyba

37 545

18 600

18 945

2.2.

Jungtinio

inovatyvios medicinos centro (išskyrus Vaizdinimo ir branduolinės medicinos

tyrimų centrą) atviros prieigos laboratorijų įrangos įsigijimas

19 400

19 400

2.3.

Atviros prieigos vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centro projektavimas, statyba ir įrangos įsigijimas

13 900

13 900

(Sveikatos apsaugos ministerija, San­glau­dos skatinimo

veiksmų programa, Sanglaudos fondo, Europos regioninės plėtros fondo, na­cio­nalinio

kofinan­sa­vi­mo lėšos)

2.4.

Biologinių išteklių centro, Biomodelių ir ikiklinikinių tyrimų centro

patalpų rekonstravimas ir įrengimas

5 300

4 000

1 300

(Sveikatos apsaugos

ministerijos administruojamos lėšos)

3.

Jungtinio

gamtos tyrimų centro įsteigimas

3.1.

Gamtos tyrimų

centro mokslinių laboratorijų sekcijos statyba (ant esamų pamatų Vilniaus

universiteto Ekologijos instituto pastate)

6 000

6 000

3.2.

Gamtos tyrimų

centro Eksperimentinės akvariuminės pastato rekonstravimas (Vilnius, Verkių g. 98)

5 000

5 000

(Aplinkos ministerija)

3.3.

Gamtos tyrimų

centro Geologijos ir geografijos skyriaus patalpų rekonstravimas

3 000

3 000

3.4.

Jungtinio

gamtos tyrimų centro laboratorijų įrangos įsigijimas

10 700

10 700

4.

Šiuolaikinės mokslinių tyrimų infrastruktūros Informacinių

technologijų atviros prieigos centrui sukūrimas

4.1.

Informacinių

technologijų atviros prieigos centro mokslinių tyrimų įrangos įsigijimas

6 000

6 000

5.

Verslo įmonių

ir mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo infrastruktūros sukūrimas

5.1.

IKT ir Bio technologijų parkų ir įmonių

„plyno lauko“ investicijų teritorijos inžinerinių tinklų ir susisiekimo

komunikacijų įrengimas

12 000

12 000

5.2.

IKT verslo

inkubatoriaus ir technologijų centro statyba ir įrengimas

45 000

10 000

35 000**

5.3.

IKT klasterio

MTEP ir mokymo centro (su duomenų centru) statyba ir įrengimas*

60 000

30 000

30 000**

5.4.

BIO technologijų parko

verslo inkubatoriaus

1 ir 2 sekcijų pastatymas ir įrengimas

18 000

9 000

9 000**

6.

Studijų

infrastruktūros plėtra

6.1.

Vilniaus

universiteto Gamtos mokslų fakulteto ir Medicinos fakulteto mokomojo korpuso

ir bendrabučių statyba, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos

fakulteto pastato statyba ir įrengimas

101 315

43 304

101 315

7.

Slėnio plėtros

koordinavimas, mokslo ir verslo bendradarbiavimo užtikrinimas

3 000

3 000

Iš viso

528 764

200 000

3 000

65 000

123 260

______________________________

*Konkursinis finansavimas.

**Privačios investicijos.

Lentelės

pakeitimai

Nr.

1415,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7067 (2012-11-29)

VI. PRELIMINARUS Programos

įgyvendinimo grafikas

14. Programos priemonių vykdytojai ir asociacija „Santaros

slėnis“ įvertina preliminarų Programos įgyvendinimo grafiką (3 lentelė) per vienus

metus nuo Programos įgyvendinimo pradžios.

3

lentelė. Preliminarus Programos

įgyvendinimo grafikas

Projekto

numeris

Programos projektai, jų etapai

2009 metai

2010 metai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

ketvirtis

I

II

III

IV

I

II

III

IV

I

II

III

IV

I

II

III

IV

I

II

III

IV

Slėnio MTEP

infrastruktūros sukūrimas ir plėtra

1.

Jungtinio gyvybės

mokslų centro įsteigimas

1.1.

Jungtinio

gyvybės mokslų centro pastato projektavimas ir statyba*

1.2.

Jungtinio

gyvybės mokslų centro laboratorijų įrangos įsigijimas

2.

Jungtinio

inovatyvios medicinos centro įsteigimas

2.1.

Jungtinio

inovatyvios medicinos centro pastato (išskyrus Vaizdinimo ir branduolinės

medicinos tyrimų centrą) projektavimas ir statyba

2.2.

Jungtinio

inovatyvios medicinos centro (išskyrus Vaizdinimo ir branduolinės medicinos

tyrimų centrą) atviros prieigos laboratorijų įrangos įsigijimas

2.3.

Atviros prieigos vaizdinimo

ir branduolinės medicinos tyrimų centro

projektavimas, statyba ir įrangos įsigijimas

2.4.

Biologinių išteklių centro,

Biomodelių ir ikiklinikinių tyrimų centro patalpų rekonstravimas ir įrengimas

3.

Jungtinio gamtos

tyrimų centro įsteigimas

3.1.

Gamtos tyrimų

centro mokslinių laboratorijų sekcijos statyba (ant esamų pamatų Vilniaus

universiteto Ekologijos instituto pastate)

3.2.

Gamtos tyrimų

centro Eksperimentinės akvariuminės pastato (Vilnius, Verkių g. 98) rekonstravimas

3.3.

Gamtos tyrimų

centro Geologijos ir geografijos skyriaus patalpų rekonstravimas

3.4.

Jungtinio

gamtos tyrimų centro laboratorijų įrangos įsigijimas

4.

Šiuolaikinės

mokslinių tyrimų infrastruktūros Informacinių technologijų atviros prieigos

centrui sukūrimas

4.1.

Informacinių

technologijų atviros prieigos centro mokslinių tyrimų įrangos įsigijimas

5.

Verslo įmonių

ir mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo infrastruktūros sukūrimas

5.1.

IKT ir BIO technologijų

parkų ir įmonių „plyno lauko“ investicijų teritorijos inžinerinių tinklų ir

susisiekimo komunikacijų įrengimas

5.2.

IKT verslo

inkubatoriaus ir technologijų centro statyba ir įrengimas

5.3.

IKT klasterio

MTEP ir mokymo centro (su duomenų centru) statyba ir įrengimas*

5.4.

BIO technologijų parko

verslo inkubatoriaus 1 ir 2 sekcijų pastatymas ir įrengimas

6.

Studijų

infrastruktūros plėtra

6.1.

Vilniaus

universiteto Gamtos mokslų fakulteto ir Medicinos fakulteto mokomojo korpuso

ir bendrabučių statyba, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos

fakulteto pastato statyba ir įrengimas

7.

Slėnio plėtros

koordinavimas, mokslo ir verslo bendradarbiavimo užtikrinimas

–––––––––––––––––––––––

*Įskaitant

galimybių studijos (investicinio projekto) parengimą.

Lentelės

pakeitimai

Nr.

1415,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7067 (2012-11-29)

VII. Pagrindiniai

programos priemones atitinkančių projektų stebėsenos rodikliai

15. Programos uždavinius atitinkančių priemonių

stebėsenos rodikliai (4 lentelė) taikomi įgyvendinant Ekonomikos augimo veiksmų

programos pirmojo prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui

skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“, antrojo prioriteto „Verslo

produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ ir Žmogiškųjų išteklių

plėtros veiksmų programos trečiojo prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“

rodiklius. Programos priemones atitinkančių pavienių

projektų vykdytojai atskirai teikia asociacijai „Santaros slėnis“ informaciją

apie pavienių projektų rodiklius.

4 lentelė.

Programos priemones atitinkančių projektų stebėsenos rodikliai

Rodiklio tipas (projekto numeris)

Rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Skaičiais išreikšti 2015 metų uždaviniai

(Programos dalis)

(1.1.2.)

Jungtinio

gyvybės mokslų centro pastato statyba

Produkto

MTEP bazės plėtros

projektai

skaičius

1

Rezultato

Sukurtų laboratorijų

bendras plotas

kv. metrai

8 000

Rezultato

Sukurtų MTEP patalpų

bendras plotas

kv. metrai

21 500

(2.1.1.)

Jungtinio inovatyvios

medicinos centro pastato statyba

Produkto

MTEP bazės plėtros

projektai

skaičius

1

Rezultato

Sukurtų atviros prieigos patalpų bendras plotas

kv. metrai

4 375

(2.3.1.)

Inovatyvios medicinos

centro instituto pastato statyba

Produkto

MTEP bazės plėtros

projektai

skaičius

1

Rezultato

Sukurtų patalpų plotas

kv. metrai

4 210

(2.4.1.)

Atviros prieigos vaizdinimo

ir branduolinės medicinos tyrimų centro

projektavimas ir statyba

Produkto

MTEP bazės plėtros

projektai

skaičius

1

Rezultato

Sukurtų patalpų plotas

kv. metrai

405

(2.5.1.)

Inovatyvios medicinos

centro susiję padaliniai

Produkto

MTEP bazės plėtros projektai

skaičius

3

Rezultato

Sukurtų MTEP patalpų

bendras plotas

kv. metrai

3 870

Rezultato

Įranga aprūpinta mokslinių

laboratorijų

skaičius

5

(3.2.1.–3.2.3. / 4.2.1.)

Gamtos tyrimų centro ir

Informacinių technologijų klasterio patalpų renovavimas

Produkto

MTEP

bazės plėtros projektai

skaičius

2

Rezultato

Renovuotų patalpų bendras

plotas

kv. metrai

8 000

(1.2.1.–1.2.10. /

2.2.1.–2.2.9. / 3.1.1.–3.1.4. / 4.1.1.)

Atviros prieigos centrų

laboratorijų įrangos įsigijimas

Produkto

MTEP bazės plėtros projektai

skaičius

23

Įranga aprūpinta mokslinių laboratorijų

skaičius

23

Rezultato

Sukurti ir veikiantys mokslinių tyrimų centrai (atnaujinimas)

skaičius

3

Bendros mokslinių tyrimų darbo vietos

skaičius

600

Pasirašytos tyrimų institucijų ir mokslo ir verslo įmonių

bendradarbiavimo sutartys (per 6 mėnesius po projekto pabaigos)

skaičius

23

(6.1.1.)

Studijų infrastruktūros kūrimas

Produkto

Studijų infrastruktūros

projektai

skaičius

2

Rezultato

Sukurta arba atnaujinta

mokomųjų laboratorijų

skaičius

41

Sukurta arba atnaujinta

vietų studentų bendrabučiuose

vietos

800

(4.3.1., 5.1.1., 5.2.1., 5.3.1.)

Žinių technologijų sklaidos

terpės gerinimas

Produkto

MTEP ir inovacijų aplinkos

infrastruktūros gerinimo projektai

skaičius

4

Investicijoms

parengto Slėnio teritorijos plotas

hektarai

14

Organizuoti tarptautiniai

renginiai ir mugės

skaičius

3

Rezultato

Pritraukta privačių

investicijų į mokslinių tyrimų ir technologijų perdavimo infrastruktūrą

mln. litų

100

Sukurta ar išplėtota mokslo

technologijų parkų ir verslo inkubatorių

skaičius

2

Finansiškai paremtuose

technologijų parko infrastruktūros objektuose per 3 metus po projekto

įgyvendinimo įkurdinta smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų

skaičius

25

Lentelės

pakeitimai

Nr. 949, 2010-06-21,

Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

Nr.

1415,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7067 (2012-11-29)

VIII. Programos

organizacinis planas

16. Programos organizacinės priemonės skirtos Slėnio

iniciatorių ir dalyvių bendradarbiavimui, interesų derinimui ir viešajai

prieigai prie Slėnyje sukurtos infrastruktūros užtikrinti (5 lentelė).

5 lentelė. Programos įgyvendinimo organizacinės priemonės

Organizacinės priemonės

Tikslai, uždaviniai, funkcijos

Asociacijos „Santaros

slėnis“ veikla

Asociacijos

„Santaros slėnis“ funkcijos

Slėnio tikslų

įgyvendinimas;

Slėnio partnerių

interesų derinimas;

atstovavimas Slėnio

partnerių interesams;

Slėnio plėtros

dokumentų aprobavimas tarp Slėnio partnerių;

Slėnio plėtros

koordinavimas;

Slėnio plėtros

programos įgyvendinimas, veiklų ir projektų prioritetinimas;

pridedamosios

vertės kūrimo užtikrinimas: nauda mokslui, studijoms, verslui, visuomenei;

Slėnio efektyvaus

valdymo užtikrinimas;

pasiektų Slėnio

veiklos rodiklių matavimas, stebėjimas ir vertinimas;

Slėnio veiklos ir

rezultatų viešinimas, atviros veiklos užtikrinimas;

horizontalaus

bendradarbiavimo tarp slėnių užtikrinimas, siekiant efektyviai panaudoti

turimą turtą, mokslo rezultatus ir išteklius;

mokslo ir verslo efektyvaus

bendradarbiavimo užtikrinimas;

sukurtos mokslo

tiriamosios infrastruktūros atviros prieigos užtikrinimas ir efektyvus

panaudojimas

Slėnio sutartis

Sutartis

numato Slėnio dalyvių vaidmenų pasiskirstymą, įsipareigojimus ir atsakomybę.

Sutarties principinės nuostatos

Slėnio iniciatoriai ir dalyviai savo interesus ir

poreikius jo infrastruktūroje įteisina sutarčių pagrindu, prisiimdami

atitinkamus įsipareigojimus dėl infrastruktūros išlaikymo;

mokslo ir verslo subjektai dalyvauja konkrečiuose

Slėnio veiklos projektuose trumpalaikių sutarčių pagrindu;

mokslininkų mainams skatinti ir aukščiausiosios

kvalifikacijos mokslininkams pritraukti kuriamos darbo vietos

IX. Programos

valdymo schema

17. Slėnio plėtrai koordinuoti, mokslo, studijų ir

verslo interesams derinti kuriama asociacija „Santaros slėnis“. Asociacijos

steigėjai ir nariai gali būti mokslo ir studijų institucijos, jų asociacijos,

viešojo administravimo įstaigos, viešosios ne pelno

įstaigos, verslo subjektai, paramos verslui organizacijos, verslo ir

kitos asociacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, pareiškę norą dalyvauti

kuriant ir plėtojant Slėnį. Asociacijos „Santaros slėnis“ struktūra pateikta 2

paveiksle.

2 pav. Asociacijos „Santaros slėnis“ struktūra

18. Asociacija „Santaros slėnis“ įgyvendina Slėnio

tikslus, derina Slėnio partnerių interesus ir jiems atstovauja, aprobuoja

Slėnio plėtros dokumentus tarp Slėnio partnerių, koordinuoja Slėnio plėtrą, nustato

veiklų ir projektų prioritetus, užtikrina pridedamosios vertės kūrimą,

duosiantį naudos mokslui, studijoms, verslui ir visuomenei, užtikrina efektyvų Slėnio

valdymą, matuoja, stebi ir vertina Slėnio pasiektus rodiklius, viešina Slėnio

veiklą ir rezultatus, užtikrina atvirą veiklą, horizontalų bendradarbiavimą

tarp integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių), kad turimas turtas,

mokslo rezultatai ir ištekliai būtų efektyviai panaudojami, taip pat efektyvų

mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir atvirą prieigą prie MTEP infrastruktūros

pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas taisykles.

Už atskirų Programos priemonių įgyvendinimą atsakingi tų priemonių (jas

sudarančių projektų) vykdytojai. Efektyviam asociacijos „Santaros slėnis“ valdymui

užtikrinti sudaroma Valdyba, kurioje paritetiniais pagrindais atstovaujami

universitetai, mokslo institutai, viešosios ne pelno įstaigos ir verslo

subjektai. Be to, Valdyboje dalyvauja valdžios institucijų (Švietimo ir mokslo

ministerijos ir / ar Ūkio ministerijos) atstovai.

X. ATSKIRŲ PROJEKTŲ VALDYMAS

19. Kiekvienam Slėnyje vykdomam didesniam investiciniam

projektui administruoti sudaroma projekto valdymo grupė ir (ar) projekto

administracija.

20. Slėnyje vykdomiems projektams sudaromos

partnerystės sutartys, kuriose konkrečiai nustatomos pareiškėjo ir partnerių

(jeigu pareiškėjas turi partnerių) funkcijos, apibrėžiamos projekto veiklos ir

vaidmuo, naudojantis projekto rezultatais.

21. Programą įgyvendinančių pavienių

projektų stebėseną pagal šiame apraše pateiktus rodiklius atlieka viešoji

įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, viešoji įstaiga Lietuvos verslo

paramos agentūra, paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, Švietimo ir

mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir

Aplinkos ministerija.

22. Projektų, susijusių su pastatų

statyba ir rekonstravimu, pareiškėjai yra juridiniai asmenys, panaudos teise

valdantys Slėnio teritorijoje esančią valstybės žemę. Taip pat pareiškėjais

gali būti juridiniai asmenys, patikėjimo arba nuosavybės teise valdantys

rekonstruojamus pastatus.

XI. Programos

ĮGYVENDINIMO priežiūrA

23. Švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro

įsakymu suformuojama Slėnio taryba, kuri atlieka Programos įgyvendinimo

koordinavimo funkciją (3 pav.)

23.1. nagrinėja Programos įgyvendinimą, rengia

ataskaitas Švietimo ir mokslo ministerijai ir Ūkio ministerijai;

23.2. vertina pasiektą pažangą įgyvendinant Programą;

23.3. prireikus svarsto Programos pakeitimų būtinumą

ir teikia pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai ir Ūkio ministerijai.

3 pav. Programos įgyvendinimo schema

XII. Programos

komunikacijos (viešinimo) planas

24. Už Programos įgyvendinimo ir Slėnio veiklos

viešinimą įvairiais lygiais atsakingos asociacija „Santaros slėnis“, Švietimo

ir mokslo ministerija ir Ūkio ministerija (Slėnio veiklos pristatymas valstybės

lygiu), už atskirų Programos priemonių įgyvendinimą atsakingi tų priemonių (jas

sudarančių projektų) vykdytojai (pranešimai visuomenei apie Slėnio veiklą,

internetinis puslapis, informaciniai leidiniai, spaudos pranešimai, informacinė

vaizdo medžiaga, veiklos pristatymas konferencijose ir kt.). Pagrindinės

numatomos viešinimo priemonės

24.1. informacinės medžiagos rengimas;

24.2. informacijos viešinimo internete organizavimas;

24.3. informavimas ir viešinimas televizijos laidose;

24.4. informavimas ir viešinimas radijo laidose;

24.5. informavimas ir viešinimas spaudoje;

24.6. leidinių leidyba ir platinimas;

24.7. konferencijos;

24.8. kiti renginiai.

XIII. Programos

rizikos valdymo planas

25. Programos priemonių vykdytojai ir asociacija „Santaros

slėnis“ detaliai įvertina Programos priemones sudarančių pavienių projektų

riziką (6 lentelė) kasmet, skaičiuojant nuo Programos įgyvendinimo pradžios.

6 lentelė.

Programos įgyvendinimo rizikos vertinimas

Eil.Nr.

Rizikos tipas

Rizikos aprašymas

Rizikos mažinimo priemonės

1.

Investicijų ir jų

finansavimo rizika

1.1.

Investicijų vertės

didėjimas

investicijų vertė

įgyvendinant projektą gali būti didesnė už numatytą pagal skaičiavimus

potencialių tiekėjų ir

rangovų apklausa, jų komercinių pasiūlymų analizė

1.2.

Mažesnė už numatytą

finansinio projekto nauda

daromos investicijos gali

atnešti mažesnę finansinę naudą už pateiktą projekto prielaidose ir

rezultatuose

panašių projektų patirties

analizė, detalus ekonominis-finansinis projekto pagrindimas

2.

Ekonominė rizika – ekonominių

prielaidų ir rezultatų netikslumas

vertinant projekto naudą,

gali būti parinktos netikslios prielaidos, kurios iškreipia rezultatus

pasirinktos metodikos

pagrindimas, prielaidų pagrįstumo kokybės vertinimas, variantų analizės

parengimas darant skirtingas ekonomines prielaidas

3.

Techninė-technologinė rizika

3.1.

Investicijų kokybė

tiekėjai gali pateikti prastos kokybės įrangą

patikimų tiekėjų parinkimas, garantiniai reikalavimai tiekimo

sutartyse, sutarčių ir įrangos draudimas

3.2.

Vėlavimas

projekto įgyvendinimo plane numatyta įvairi veikla dėl įvairių

priežasčių gali vėluoti

sutartyse numatytos sankcijos, realus ir pagrįstas darbų planas

(pasiliekant rezervą nenumatytiems atvejams)

4.

Kita rizika – organizacinė

pasikeičia vadovas,

atsakingas už Programos įgyvendinimą, arba suserga kitas komandos narys

užduočių paskirstymas įgyvendinimo

komandai taip, kad komandos nariai galėtų vienas kitą pakeisti

XIV. Programos

lėšų panaudojimo planas

26. Programos priemones atitinkančių pavienių

projektų lėšų panaudojimo planas (7 lentelė)

parengtas remiantis preliminariomis sąmatomis, projektiniais pasiūlymais ir ekspertiniais

vertinimais.

7 lentelė.

Programos lėšų naudojimo planas

Priemonės

Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų

2009 metais

2010 metais

2011 metais

2012 metais

2013 metais

1.1. Suprojektuoti ir

pastatyti Jungtinio gyvybės mokslų centro mokslinių laboratorijų pastatą

3 500

35 620

35 920

32 460

1.2. Įsigyti Jungtinio

gyvybės mokslų centro laboratorijų įrangą

9 000

11 335

10 000

1 465

2.1. Suprojektuoti ir

pastatyti Jungtinio inovatyvios medicinos centro (išskyrus Vaizdinimo ir

branduolinės medicinos tyrimų centrą) pastatą

7 455

15 180

11 318

3 592

2.2. Įsigyti Jungtinio

inovatyvios medicinos centro (išskyrus Vaizdinimo ir branduolinės medicinos

tyrimų centrą) atviros prieigos laboratorijų

įrangą

2 723

6 166

8 158

2 353

2.3. Suprojektuoti, pastatyti

ir įrengti, aprūpinti aparatūra Atviros prieigos vaizdinimo ir branduolinės

medicinos tyrimų centrą

1 000

11 900

1 000

2.4. Rekonstruoti ir

įrengti Biologinių išteklių centro, Biomodelių ir ikiklinikinių tyrimų centro

patalpas

4 000

400

400

500

3.1. Pastatyti Gamtos

tyrimų centro mokslinių laboratorijų sekciją (ant esamų pamatų Vilniaus

universiteto Ekologijos instituto pastate)

6 000

3.2. Rekonstruoti Gamtos

tyrimų centro Eksperimentinės akvariuminės pastatą (Vilnius,

Verkių g. 98)

5 000

3.3. Rekonstruoti Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos

skyriaus patalpas

3 000

3.4. Įsigyti Jungtinio gamtos tyrimų centro laboratorijų įrangą

4 075

3 075

2 275

1 275

4.1. Įsigyti mokslinių

tyrimų įrangą Informacinių technologijų atviros prieigos centrui

4 000

2 000

5.1. Įrengti IKT ir BIO technologijų

parkų ir įmonių „plyno lauko“ investicijų teritorijos inžinerinius tinklus ir

susisiekimo komunikacijas

6 000

6 000

5.2. Pastatyti ir įrengti

IKT verslo inkubatorių ir technologijų centrą

9 000

14 000

22 000

5.3. Pastatyti ir įrengti

IKT klasterio MTEP ir mokymo centrą (su duomenų centru)

8 000

21 000

31 000

5.4. Pastatyti ir įrengti

BIO technologijų parko verslo inkubatoriaus 1 ir 2 sekcijas

7 000

7 000

4 000

6.1. Perkelti Vilniaus

universiteto Medicinos fakultetą, Gamtos mokslų fakultetą ir atitinkamus

studentų bendrabučius, taip pat dalį Matematikos ir informatikos fakulteto (iš

patalpų Vilniuje, Naugarduko ir Šaltinių gatvėse) į Slėnį

5 000

28 000

30 000

38 315

7. Koordinuoti Slėnio

plėtrą, užtikrinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą

759

900

731

610

Iš viso

34 437

125 576

150 602

135 255

39 590

Lentelės

pakeitimai

Nr.

1415,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7067 (2012-11-29)

Pastaba.

Šioje lentelėje pateikti priemonių numeriai atitinka 3 lentelėje nurodytus

projekto numerius.

––––––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

949,

2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 M. LAPKRIČIO 24 D. NUTARIMO NR. 1263

"DĖL INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO)

"SANTARA" PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

1712,

2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 M. LAPKRIČIO 24 D. NUTARIMO NR. 1263

"DĖL INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO)

"SANTARA" PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

1415,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7067 (2012-11-29)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 M. LAPKRIČIO 24 D. NUTARIMO NR. 1263

"DĖL INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO)

"SANTARA" PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2012-11-29)

aubodi@lrs.lt