DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

Redagavo: Angonita Rupšytė

(1999.07.01)

Nutarimas paskelbtas: Žin., 1991,

Nr.26-697

Neoficialus nutarimo tekstas

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

Nutarimas

Nr. 361, 97.04.14, Žin., 1997,

Nr.33-837 (97.04.18)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

1991 M. LIEPOS 31 D. NUTARIMO NR. 312 "DĖL LIETUVOJE GYVENANČIŲ TAUTINIŲ

MAŽUMŲ VIDURINIO, AUKŠTESNIOJO IR AUKŠTOJO MOKSLO ĮGIJIMO PERSPEKTYVINĖS

PROGRAMOS" DALINIO PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

1991 m. liepos 31 d. Nr. 312

Vilnius

DĖL LIETUVOJE GYVENANČIŲ TAUTINIŲ MAŽUMŲ VIDURINIO,

AUKŠTESNIOJO IR AUKŠTOJO MOKSLO ĮGIJIMO PERSPEKTYVINĖS PROGRAMOS

Vykdydama

Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymą ir Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 29 d. nutarimą "Dėl valstybinės

komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti išvadų", Lietuvos

Respublikos Vyriausybė n u t a r i a

1.

Patvirtinti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų vidurinio, aukštesniojo ir

aukštojo mokslo įgijimo perspektyvinę programą (pridedama).

2.

Finansų ministerija, formuodama 1992 ir vėlesnių metų Lietuvos valstybės

biudžetą, programos vykdytojų teikimu turi numatyti asignavimus jai vykdyti.

3.

Pavesti laikraščių "Lietuvos aidas", "Echo Litvy",

"Kurier Wilenski" redakcijoms paskelbti šią programą, o Lietuvos

radijui ir televizijai rekomenduoti savo laidose aiškinti ją gyventojams. Rytų

Lietuvos rajonų valdybos turi pasirūpinti, kad programa būtų išspausdinta

rajoninėje spaudoje.

Lietuvos

Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės

1991

m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 312

Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų vidurinio,

aukštesniojo ir aukštojo mokslo įgijimo perspektyvinė programa

Vykdydama

Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymą, Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 29 d. nutarimą "Dėl valstybinės

komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti išvadų" bei nacionalinės

politikos nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė sieks

kad

tautinėms mažumoms priklausantys asmenys galėtų laisvai ir visapusiškai

atskleisti savo kūrybines galias, dalyvaudami Lietuvos politiniame,

socialiniame ir kultūriniame gyvenime;

sudaryti

palankias sąlygas kelti tautinių mažumų kultūrą ir gerinti jų švietimą;

užtikrinti

vienodas ir lygias galimybes visų tautinių mažumų jaunimui įgyti aukštąjį

mokslą Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose.

Ryšium

su tuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė numato

parengti

ir įvykdyti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų bendrojo lavinimo sistemos

reformą, kuri leistų pakelti tautinių mažumų švietimo lygmenį iki bendrų

Respublikos standartų ir tuo sudaryti vienodas ir lygias galimybes tautinių

mažumų jaunimui studijuoti Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose;

parengti

ir įgyvendinti atskirą Rytų Lietuvos rajonų bendrojo lavinimo mokyklų plėtotės

programą;

iš

esmės pagerinti pedagogų tautinių mažumų bendrojo lavinimo mokykloms rengimą,

sukurti šių mokyklų pedagogų atestavimo, skatinimo ir tobulinimosi sistemas;

užtikrinti

labai gerą valstybinės kalbos dėstymą tautinių mažumų mokyklose;

sudaryti

sąlygas rengti kvalifikuotus specialistus, kurių reikia tautiniam identitetui

išsaugoti, tautinių mažumų kultūros ir švietimo reikmėms tenkinti;

kurti

tautinių mažumų humanitarinės inteligentijos rengimo sistemą, steigti

respublikinius ir regioninius tautinių mažumų mokslo ir studijų centrus, mokslo

padalinius, kurie tirtų tautinių mažumų istorijos ir kultūros paveldą, etninius

procesus, vykstančius Respublikoje;

nuolat

tirti tautinių mažumų jaunimo poreikius įgyti aukštesnįjį bei aukštąjį mokslą

ir, formuojant aukštesniųjų mokyklų moksleivių bei aukštųjų mokyklų studentų

kontingentą, atsižvelgti tiek į šių tyrimų rezultatus, tiek į valstybės bei

etninių grupių interesus;

siūlyti,

kad būtų sudarytos tarpvalstybinės sutartys su Latvija, Rusija, Ukraina,

Baltarusija, Lenkija ir kitomis suinteresuotomis šalimis dėl aukštos

kvalifikacijos specialistų Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų specifiniams

poreikiams tenkinti rengimo ir stažavimosi, taip pat dėl keitimosi dėstytojais;

nagrinėti

ir prognozuoti valstybinių bei kitų mokslo ir studijų institucijų perspektyvas,

jų geografinį išdėstymą, struktūrą, veiklos ir mokymo turinį, atsižvelgiant ir

į tautinių mažumų reikmes;

skirti

asignavimus šiai programai vykdyti.

Šie

uždaviniai bus sprendžiami tokiomis konkrečiomis priemonėmis

Tautinių mažumų bendrojo lavinimo sistemos reforma

1.

Kultūros ir švietimo ministerijai, atsižvelgiant į tautinių mažumų poreikius

bei pasiūlymus, pavedama

1.1.

1991-1992 mokslo metais atnaujinti rusiškų mokyklų mokymo programas, o nuo

1992-1993 mokslo metų pradėti šių mokyklų struktūros reformą, kad visoje

Respublikoje būtų galima pereiti prie dvylikamečio vidurinio mokymo;

1.2.

sparčiau rengti ir leisti tautinių mažumų bendrojo lavinimo bei profesinėms

mokykloms skirtus vadovėlius ir kitas mokymo priemones. Sudaryti šiam darbui

laikinas mokslines metodines grupes, pasitelkti jų darbui ir užsienio

mokslininkus, skelbti geriausių vadovėlių, kitų mokymo priemonių konkursus.

Parengti

ir išleisti naujus lietuvių kalbos ir tautinių mažumų gimtosios kalbos,

literatūros vadovėlius, žodynus, taip pat mokymo priemones, kurių reikia per

Lietuvos istorijos ir geografijos bei tautinių mažumų istorijos pamokas,

dėstomas gimtąja kalba.

1991

metais išleisti ne mažiau kaip 2O pavadinimų, o 1992 metais - ne mažiau kaip 30

pavadinimų vadovėlių bei kitų mokymo priemonių nelietuviškoms mokykloms.

Organizuoti

per Kultūros ir švietimo ministerijos ekspertų dalykines komisijas

užsienietiškų vadovėlių bei kitų mokymo priemonių aprobavimą ir pritaikymą

Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinėms ir aukštesniosioms

mokykloms;

1.3.

1991 metais sudaryti tautinių mažumų bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų duomenų

banką;

1.4.

atsižvelgiant į esamų ir būsimų mokyklų tautinių mažumų dėstomosiomis kalbomis

poreikius, rengti pedagogus, galinčius mokyti tomis kalbomis. Prireikus

kviestis užsienio specialistus arba panaudoti kitų Lietuvos tautybių mokslinį

intelektualinį potencialą.

Sudaryti

tautinių mažumų ikimokyklinių įstaigų, bendrojo lavinimo, profesinių ir

aukštesniųjų mokyklų pedagogų rengimo 1992 - 1999 metais grafiką.

Pasiekti,

kad iki 1999 metų pabaigos bendrojo lavinimo mokyklose tautinių mažumų

dėstomosiomis kalbomis nuolat dirbantys pedagogai turėtų atitinkamą pedagoginį

išsilavinimą ir gerai mokėtų mokyklos dėstomąją bei valstybinę kalbas;

1.5.

plėsti tautinių mažumų kvalifikuotų specialistų rengimo Lietuvos Respublikos

aukštesniosiose mokyklose galimybes. 1991- 1992 mokslo metais suformuoti

Vilniaus aukštesniosiose medicinos, pedagoginėje ir kultūros mokyklose lenkų

grupes arba didinti jų moksleivių skaičių.

Siekti,

kad prireikus ir esant galimybei Lietuvos Respublikos profesinėse ir

aukštesniosiose mokyklose būtų dėstomi dalykai, susiję su tautinių mažumų

kultūra (gimtoji kalba, tautos istorija, tautosaka ir pan.).

2.

Rajonų, kurių teritorijoje kompaktiškai gyvena tautinės mažumos, valdyboms

pavedama rūpintis ir nuolat kontroliuoti, kad visiems gyventojams (lenkams,

rusams, baltarusiams, lietuviams ir kt.) būtų sudarytos vienodos sąlygos ir

lygios galimybės mokytis bendrojo lavinimo mokyklose gimtąja kalba.

3.

Vilniaus pedagoginiam institutui rekomenduojama Slavistikos fakulteto pagrindu

įsteigti rusų ir lenkų bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų rengimo centrus,

baltarusių kalbos, literatūros ir kultūros katedrą, sukurti mokslines

struktūras, tiriančias tautinių mažumų švietimo įstaigų ir pedagoginio darbo

problemas. 1991 metais pradėti rengti baltarusių kalbos ir literatūros

dėstytojus bei pradinių klasių mokytojus.

4.

Tarpvalstybiniais susitarimais reikia sudaryti galimybę tautinių mažumų

atstovams - pedagogams (dėstytojams) ir studentams stažuotis arba dalį kurso

klausyti užsienyje. Ši praktika turi būti įgyvendinama pariteto pagrindais -

teikiant tokias pat galimybes lietuviams, gyvenantiems tose užsienio šalyse.

5.

Lietuvos Respublikos aukštosioms mokykloms rekomenduojama

5.1.

sparčiau rengti lituanistus tautinių mažumų mokykloms. Mokyti juos pagal

specialias studijų programas ir metodiką. Sudaryti lituanistikos studijų grupes

baigusiems nelietuviškas mokyklas;

5.2.

spręsti bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų rusistų ir studentų rusistų, taip

pat polonistų perkvalifikavimo klausimus;

5.3.

sudaryti sąlygas, kad Rytų Lietuvai rengiami ir joje dirbantys pedagogai

išmoktų tame regione vartojamas kalbas.

Aukštųjų mokyklų studentų kontingento iš tautinių

mažumų formavimas ir mokymo proceso organizavimas

6.

Šioje srityje Lietuvos Respublikos aukštosioms mokykloms rekomenduojama

6.1.

abiturientams pageidaujant, leisti stojamuosius egzaminus laikyti ta kalba,

kuria jie baigė bendrojo lavinimo mokyklą. Komplektuojamuose parengiamuosiuose

skyriuose numatyti grupes, kuriose tautinių mažumų abiturientai galėtų

pasirengti studijuoti valstybine kalba, taip pat sudaryti jiems sąlygas dar

pirmaisiais studijų metais išmokti šią kalbą;

6.2.

atsižvelgiant į poreikį, komplektuoti tiek pat studentų grupių rusų ir lenkų

dėstomosiomis kalbomis, kaip ir ankstesniaisiais metais.

Lietuvos

policijos akademijai rekomenduojama 1991-1992 mokslo metais sudaryti iš Rytų

Lietuvos ir kitų vietovių abiturientų, menkai mokančių valstybinę kalbą,

studentų grupę, kurioje jie per pirmuosius dvejus studijų metus galėtų išmokti

šią kalbą;

6.3.

priimti mokytis tiek tautinių mažumų atstovų, kiek numatyta pagal Kultūros ir

švietimo ministerijos ir Tautybių departamento prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės rekomendacijas.

Šių

stojančiųjų siuntimą mokytis laikyti valstybiniu užsakymu;

6.4.

numatyti statutuose nelietuvių dėstytojų ir studentų, kuruojančių tautinių

mažumų studijų klausimus, atstovavimą aukštųjų mokyklų savivaldos organuose,

sudaryti sąlygas tautinių mažumų studentų etninei savimonei reikštis.

Skaityti

tautinių mažumų studentams Lietuvos ir jos etninių grupių istorijos bei

kultūros, gimtosios literatūrinės kalbos, specialybės terminologijos gimtąja

kalba ir kitus specialiuosius kursus (fakultatyvus).

7.

Švietimo ir mokslo ministerijai ir Regioninių problemų ir tautinių mažumų

departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedama

7.1.

1991 metais išnagrinėti Lietuvos lenkų, žydų, rusų ir kitų tautinių mažumų

aukštųjų mokyklų koncepcijas ir jų realizavimo būdus;

7.2.

sudarant Lietuvos Respublikos aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų specialybių

registrą, numatyti kultūros, švietimo, socialinės sferos specialybes, kurias

tautinių mažumų jaunimas galėtų įsigyti ir gimtąja kalba.

Punkto pakeitimai

Nr. 361, 97.04.14, Žin., 1997,

Nr.33-837 (97.04.18)

8.

Vilniaus ir Klaipėdos universitetams rekomenduojama apsvarstyti galimybę

steigti prie šių universitetų tautinių mažumų kolegijas, gimnazijas ar kitas

mokymo įstaigas, kurios rengtų savo moksleivius būsimoms studijoms.

9.

Rajonų, kurių teritorijose kompaktiškai gyvena tautinės mažumos, valdyboms

pavedama

9.1.

rengti pasiūlymus dėl vietų aukštosiose mokyklose tautinių mažumų atstovams

skyrimo. Nuolat rūpintis, kad kuo daugiau abiturientų iš šių rajonų būtų

pasiųsta mokytis į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas;

9.2.

parengti ir vykdyti jaunųjų specialistų gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo

planus, kad pasiųsti mokytis abiturientai po studijų grįžtų dirbti į savo

rajonus. Ypač daug dėmesio skirti pedagogų ir sveikatos apsaugos darbuotojų

aprūpinimui butais.

Moksliniai tautinių mažumų problemų tyrimai

1O.

Rekomenduojama sudaryti ekspertų grupę prie Lietuvos mokslo tarybos tautinių

mažumų mokslo ir studijų programoms vertinti ir rekomendacijoms rengti.

11.

Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ir Valstybiniam nacionalinių tyrimų centrui pavedama koordinuoti

mokslinius Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų problemų tyrimus.

Punkto pakeitimai

Nr. 361, 97.04.14, Žin., 1997,

Nr.33-837 (97.04.18)

12.

Pritariama Vilniaus universiteto pasiūlymams įsteigti Polonistikos centrą,

kuris rengtų specialistus ir tirtų bendrą istorijos ir kultūros paveldą, taip

pat tirti kitas slavistikos kryptis ir judaistiką.

Pasitelkti

Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų istorijos ir kultūros paveldo tyrimams

Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos ir kitų valstybių mokslininkus.

13.

Vilniaus ir Klaipėdos universitetų, Vilniaus pedagoginio instituto, Vilniaus

dailės akademijos, Lietuvos konservatorijos humanitarinio profilio katedroms

rekomenduojama tirti tautinių mažumų tautosaką, tarmes, literatūrą ir meną,

kultūrą ir istoriją.

14.

Valstybiniam nacionalinių tyrimų centrui ir Filosofijos, sociologijos ir teisės

institutui pavedama ištirti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų poreikį įgyti

aukštąjį mokslą ir 1991 metais parengti rekomendacijas 1992 - 1995 metų

laikotarpiui, o 1992 metais - laikotarpiui iki 2000 metų.

____________