LT
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl NUOTEKŲ tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo IR DĖL KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO ĮSAKYMŲ PUNKTŲ IR 2001 M. GRUODŽIO 21 D. įs
Statutory Text (1 Articles)
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl NUOTEKŲ tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo IR DĖL KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO ĮSAKYMŲ PUNKTŲ IR 2001 M. GRUODŽIO 21 D. įsakymo Nr. 623 „Dėl VANDENŲ TARŠOS PRIORITETINĖMIS PAVOJINGOMIS MEDŽIAGOMIS MAŽINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
2010 m. gegužės 18 d. Nr. D1-416
Vilnius
Įgyvendindamas 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičiančios ir panaikinančios Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nuostatas
1. P a k e i č i u Nuotekų tvarkymo reglamentą, patvirtintą aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522; 2009, Nr. 83-3473) (toliau – Reglamentas)
1.1. papildau šiuo nauju 11 punktu
„11. Siekiant geros paviršinio vandens cheminės būklės šiuo Reglamentu nustatomi aplinkos kokybės standartai prioritetinėms medžiagoms ir tam tikriems kitiems teršalams, nurodytiems šio Reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje.“;
1.2. papildau šiuo nauju 4.10 punktu
„4.10. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičiančioje ir panaikinančioje Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičiančioje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB.“;
1.3. papildau šiuo nauju 5.21 punktu
„5.21. aplinkos kokybės standartas (toliau – AKS) – tai teršalo ar teršalų grupės, nurodytos šio Reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje, koncentracija vandenyje, nuosėdose ar biotoje, kurios negalima viršyti, norint apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką;“;
1.4. papildau šiuo nauju 5.26 punktu
„5.26. kitos šiame įsakyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544).“;
1.5. išdėstau 8.2 punktą taip
„8.2. negali būti viršijamas leistinas poveikis nuotekų priimtuvui
8.2.1. išleidžiamos nuotekos neturi paveikti paviršinio vandens telkinio tiek, kad jame būtų viršyti AKS, nurodyti 1 priede ir/arba 2 priedo A dalyje, ir/arba DLK, nurodytos 2 priedo B dalyje bei kituose teisės aktuose. AKS paviršinio vandens telkiniams taikomi laikantis 3 priede nustatytų reikalavimų;
8.2.2. išleidžiamos nuotekos neturi paveikti priimančio vandens telkinio tiek, kad jame būtų viršyti AKS biotai, atitinkamai taikant: gyvsidabriui ir jo junginiams – 20 µg/kg; heksachlorbenzenui – 10 µg/kg ir heksachlorbutadienui – 55 µg/kg. AKS taikomi audiniams (drėgnas svoris), pasirenkant geriausią indikatorių iš žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ir kitos biotos;
8.2.3. planuojant išleisti nuotekas būtina atsižvelgti į egzistuojančių taršos šaltinių daromą poveikį priimtuvui ir įvertinti, ar naujo taršos šaltinio atsiradimas nepaveiks priimančio paviršinio vandens telkinio tiek, kad bus neįmanoma pasiekti AKS, nurodytų 1 priede ir/arba 2 priedo A dalyje, ir/arba 8.2.2 punkte, ir/arba DLK nurodytų 2 priedo B dalyje (jeigu AKS ir/arba DLK jau viršijami), ir kitų priimtuvui nustatytų vandensaugos tikslų (jeigu jie konkrečiam priimtuvui yra nustatyti). “;
1.6. išdėstau 14 punktą taip
„14. Vandens naudotojai ar abonentai į gamtinę aplinką ar į nuotakyną išleidžiantys nuotekas, kuriose yra pavojingų medžiagų, privalo laikytis šio Reglamento 1 ir/ar 2 prieduose bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų šioms medžiagoms išleisti (atitinkamai DLK į aplinką arba DLK į nuotakyną) nepriklausomai nuo išleidžiamų nuotekų kiekio, išskyrus šiame Reglamente numatytas išimtis.“;
1.7. papildau šiuo nauju 141 punktu
„141. Vandens naudotojai ar veiklos vykdytojai, išleidžiantys nuotekas į gamtinę aplinką ar į nuotakyną, privalo nustatyti, kiek ir kokių pavojingų medžiagų, nurodytų Reglamento 1 priede ir/ar 2 priedo A dalyje ir/ar B dalies B1 sąraše, išleidžiama su nuotekomis. Pavojingos medžiagos išleidžiamose nuotekose inventorizuojamos pagal jų naudojimą ir/ar vykdomos veiklos pobūdį. Veiklos vykdytojas, kuris savo veikloje naudoja Reglamento 1 priede ir/ar 2 priedo A dalyje ir/ar B dalies B1 sąraše nurodytas medžiagas, turi nustatyti tokių medžiagų patekimo į nuotekas galimybes ir kiekį skaičiavimo ir/ar matavimo būdu. Į gamtinę aplinką išleidžiamose komunalinėse nuotekose pavojingos medžiagos, nurodytos Reglamento 1 priede ir/ar 2 priedo A dalyje ir/ar B dalies B1 sąraše, inventorizuojamos pagal abonentų, išleidžiančių gamybines nuotekas, pateikiamą informaciją ir/ar abonentų veiklos pobūdį, ir/ar matavimo būdu.“;
1.8. išdėstau 15 punktą taip
„15. Išleisti nuotekas (nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito), kuriose prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už šio Reglamento 2 priedo A dalyje nurodytą „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinką“ vertę ir/ar kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio), leidžiama tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Siekiant geros paviršinių vandens telkinių būklės ir užtikrinant, kad prioritetinių medžiagų koncentracija nuosėdose ir (arba) atitinkamose biotose nedidėtų, draudžiama pradėti naują veiklą (arba keisti esamą), dėl kurios su nuotekomis būtų išleidžiamos (į gamtinę aplinką arba nuotakyną) prioritetinės medžiagos. Esamas 2 priedo A dalyje nurodytų prioritetinių medžiagų išleidimas su nuotekomis turi būti mažinamas, o 1 priede nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimas – palaipsniui nutrauktas.“;
1.9. papildau 33 punktą šiuo trečiuoju sakiniu
„Nuotakyno valdytojas informaciją apie abonentų su gamybinėmis nuotekomis išleidžiamas pavojingas medžiagas (pagal abonentų pateiktus duomenis), nurodytas Reglamento 1 priede ir/ar 2 priedo A dalyje ir/ar B dalies B1 sąraše, privalo pateikti atitinkamam RAAD.“;
1.10. 38 punkto antrajame sakinyje vietoj žodžių „3 priede“ įrašau žodžius „4 priede“;
1.11. išdėstau nauja redakcija Reglamento 1 priedą (pridedama);
1.12. išdėstau nauja redakcija Reglamento 2 priedą (pridedama);
1.13. papildau Reglamentą nauju 3 priedu (pridedama);
1.14. buvusį Reglamento 3 priedą atitinkamai laikau 4 priedu.
2. P a v e d u Aplinkos apsaugos agentūrai
2.1. įvertinti mišrių zonų, kuriose vienos ar kelių prioritetinių medžiagų, nurodytų Nuotekų reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje, koncentracija gali viršyti atitinkamus AKS, nustatymo poreikį ir iki 2011 m. gruodžio 31 d. parengti pasiūlymus (teisės aktų projektus) dėl tokių zonų taikymo, vadovaujantis toliau išvardytais kriterijais
2.1.1. mišriose zonose vienos ar kelių prioritetinių medžiagų, nurodytų Nuotekų reglamento 1 priede ir/arba 2 priedo A dalyje, koncentracija gali viršyti atitinkamus AKS, jei ji neturi įtakos likusios paviršinio vandens telkinio dalies atitikčiai tiems standartams;
2.1.2. mišrios zonos gali būti nustatomos tik šalia išleidimo vietos;
2.1.3. mišrių zonų plotas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į teršalų koncentraciją išleidimo vietoje ir teršalų išleidimo sąlygas, numatytas leidime, ir/arba į atitinkamuose teisės aktuose teršalų išleidimui keliamus reikalavimus;
2.2. remiantis vandens būklės stebėsena, vykdyti prioritetinių medžiagų, nurodytų 1 priede ir 2 priedo A dalyje, kurios linkusios kauptis nuosėdose ir (arba) biotoje, koncentracijų ilgalaikių tendencijų analizę, ypač daug dėmesio skiriant: antracenui, bromintiems difenileteriams, C10-13-chloralkanams, Di(2-etilheksil)ftalatui, fluoroantenui, heksachlorbenzenui, heksachlorbutadienui, heksachlorcikloheksanui, kadmiui ir jo junginiams, švinui ir jo junginiams, gyvsidabriui ir jo junginiams, pentachlorbenzenui, poliaromatiniams angliavandeniliams ir tributilalavo junginiams.
3. T v i r t i n u Pavojingų medžiagų, kurios gali būti išleidžiamos su nuotekomis iš tam tikrų pramonės sektorių pagal ekonominį veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK), sąrašą (pridedama).
4. R e k o m e n d u o j u Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams, išduodant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, vadovautis šio įsakymo 3 punktu patvirtintu Pavojingų medžiagų, kurios gali būti išleidžiamos su nuotekomis iš tam tikrų pramonės sektorių pagal ekonominį veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK), sąrašu.
5. P r i p a ž į s t u netekusiais galios
5.1. Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 623 „Dėl Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 14-522), 2 priedo 2.2 punktą, 3 priedo 3.2 punktą, 4 priedo 4.2 punktą, 5 priedo 5.2 punktą, 6 priedo 6.2 punktą, 7 priedo 7.2 punktą, 8 priedo 8.2 punktą, 9 priedo 9.2 punktą, 10 priedo 10.2 punktą, 11 priedo 11.2 punktą, 12 priedo 12.2 punktą, 13 priedo 13.2 punktą, 14 priedo 14.2 punktą ir 15 priedo 15.2 punktą;
5.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. D1-386 „Dėl aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 83-3473) 2 punktą;
5.3. nuo 2012 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 623 „Dėl Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 14-522) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 267 „Dėl kai kurių aplinkos ministro įsakymų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, dalinio pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 62-2533) 3 punktą.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas
Nuotekų tvarkymo reglamento
1 priedas
Prioritetinių pavojingų medžiagų didžiausiA leidžiamA koncentracijA (DLK) Nuotekose IR APLINKOS KOKYBĖS STANDARTAI (AKS)
Matavimo vienetai µg/l
Medžiagos pavadinimas
CAS Nr.1
DLK į nuotekų surinkimo sistemą
DLK į gamtinę aplinką
MV-AKS2
DLK-AKS3
vidaus paviršiniuose vandenyse4
kituose paviršiniuose vandenyse
vidaus paviršiniuose vandenyse4
kituose paviršiniuose vandenyse
Gyvsidabris ir jo junginiai
CAS 7439-97-6
10
2
0,05
0,05
0,07
0,07
Kadmis ir jo junginiai5
CAS 7440-43-9
100
40
<= 0,08 (1 klasė) 0,08 (2 klasė) 0,09 (3 klasė) 0,15 (4 klasė) 0,25 (5 klasė)
0,2
<= 0,45 (1 klasė) 0,45 (2 klasė) 0,6 (3 klasė) 0,9 (4 klasė) 1,5 (5 klasė)
<= 0,45 (1 klasė) 0,45 (2 klasė) 0,6 (3 klasė) 0,9 (4 klasė) 1,5 (5 klasė)
Heksachlorcikloheksanas (HCH)
CAS 608-73-1
40
2
0,02
0,002
0,04
0,02
Heksachlorbenzenas (HCB)
CAS 118-74-1
12
0,6
0,01
0,01
0,05
0,05
Heksachlorbutadienas (HCBD)
CAS 87-68-3
40
2
0,1
0,1
0,6
0,6
Bromintas difenileteris6 Pentabromdifenileteris
CAS 32534-81-9
-
-
0,0005
0,0002
-
-
Tributilalavo junginiai (Tributilalavo katijonai)
(CAS 36643-28-4)
0,4
0,02
0,0002
0,0002
0,0015
0,0015
Poliaromatiniai angliavandeniliai (PAH)7
Benzo(a)pirenas
CAS 50-32-8
20
1
0,05
0,05
0,1
0,1
Benzo(b)fluoroantenas
CAS 205-99-2
16
0,8
SUMA?=0,03
SUMA?=0,03
-
-
Benzo(k)fluorantenas
CAS 207-08-9
16
0,8
Benzo(g, h, i) perilinas
CAS 191-24-2
12
0,6
SUMA?=0,002
SUMA?=0,002
-
-
Indeno(1,2,3-cd) pirenas
CAS 193-39-5
16
0,8
Nonilfenoliai
CAS 25154-52-3
400
20
0,3
0,3
2,0
2,0
(4-(para)-nonilfenolis)
(CAS 104-40-5)
Antracenas
CAS 120-12-7
4
0,2
0,1
0,1
0,4
0,4
C10-13-chloralkanai
CAS 85535-84-8
40
0,2
0,4
0,4
1,4
1,4
Endosulfanas
CAS 115-29-7
-
-
0,005
0,0005
0,01
0,004
Pentachlorbenzenas
CAS 608-93-5
12
0,6
0,007
0,0007
-
-
Pastabos
1 CAS – Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registracijos numeris.
2 Šis parametras yra AKS, išreikštas kaip metinio vidurkio vertė (MV-AKS). Jei nenurodyta kitaip, jis taikomas visų izomerų bendrai koncentracijai.
3 Šis parametras yra aplinkos kokybės standartas, išreikštas kaip didžiausia leistina koncentracija (DLK-AKS). Jeigu DLK-AKS netaikytina, MV-AKS vertės yra laikomos apsaugančiomis didžiausios trumpalaikės taršos laikotarpiais vykstant nuolatiniams išleidimams, nes jos yra daug mažesnės už ūminio toksiškumo vertes.
4 Vidaus paviršiniai vandenys apima upes bei ežerus ir yra susiję su dirbtiniais arba labai pakeistais vandens telkiniais.
5 Kadmio ir jo junginių AKS vertės priklauso nuo vandens kietumo, kaip apibrėžta penkiose klasių kategorijose (1 klasė: < 40 mg CaCO3/l, 2 klasė: nuo 40 iki < 50 mg CaCO3/l, 3 klasė: nuo 50 iki < 100 mg CaCO3/l, 4 klasė: nuo 100 iki < 200 mg CaCO3/l ir 5 klasė: >= 200 mg CaCO3/l).
6 Ši medžiagų grupė apima daug atskirų junginių. Kaip prioritetinė pavojinga medžiaga nustatytas tik pentabromdifenileteris (CAS numeris 32534-81-9). Prioritetinių medžiagų grupei, kurią sudaro brominti difenileteriai (Nr. 5), išvardyti Sprendime Nr. 2455/2001/EB, AKS yra nustatomas tik giminingoms medžiagoms Nr. 28, 47, 99, 100, 153 ir 154.
7 Poliaromatinių angliavandenilių prioritetinių medžiagų grupei (PAH) yra taikomas kiekvienas atskiras AKS, t. y. turi būti laikomasi AKS benzo(a)pirenui, AKS benzo(b)fluoranteno ir benzo(k)fluoranteno sumai bei AKS benzo(g,h,i)perileno ir indeno(1,2,3-cd)pireno sumai.
_________________
Nuotekų tvarkymo reglamento
2 priedas
PAVOJINGŲ medžiagų didžiausiA leidžiamA koncentracijA (DLK)
A DALIS. PRIORITETINIŲ medžiagų IR KAI KURIŲ KITŲ TERŠALŲ didžiausiA leidžiamA koncentracijA (DLK) Nuotekose IR APLINKOS KOKYBĖS STANDARTAI (AKS)
Šio priedo A dalyje pateikiamas sąrašas prioritetinių medžiagų (išskyrus prioritetines pavojingas medžiagas, pateiktas Reglamento 1 priede) ir kai kurių kitų teršalų.
Matavimo vienetai µg/l
Medžiagos pavadinimas
CAS Nr.1
DLK į nuotekų surinkimo sistemą
DLK į gamtinę aplinką
MV-AKS3
DLK-AKS4
Ribinė koncentracija2 į nuotekų surinkimo sistemą
Ribinė koncentracija2 į gamtinę aplinką
vidaus paviršiniuose vandenyse5
kituose paviršiniuose vandenyse
vidaus paviršiniuose vandenyse5
kituose paviršiniuose vandenyse
Alachloras8
CAS 15972-60-8
-
-
0,3
0,3
0,7
0,7
-
-
Atrazinas8
CAS 1912-24-9
-
-
0,6
0,6
2,0
2,0
-
-
Benzenas
CAS 71-43-2
800
40
10
8
50
50
160
8
Tetrachlormetanas (CCl4, anglies tetrachloridas)6
CAS 56-23-5
1500
240
12
12
-
-
300
48
Chlorfenvinfosas8
CAS 470-90-6
-
-
0,1
0,1
0,3
0,3
-
-
Chlorpyrifosas8
CAS 2921-88-2
-
-
0,03
0,03
0,1
0,1
-
-
Ciklodieno pesticidai8
-
-
SUMA? = 0,01
SUMA? = 0,005
-
-
-
-
Aldrinas6
CAS 309-00-2
Dieldrinas6
CAS 60-57-1
Endrinas6
CAS 72-20-8
Izodrinas6
CAS 465-73-6
Visas DDT6 7
-
-
-
0,025
0,025
-
-
-
-
Para-para-DDT6
CAS 50-29-3
-
-
0,01
0,01
-
-
-
-
1,2-dichloretanas (EDC)
CAS 107-06-2
200
200
10
10
-
-
40
40
Metilenchloridas (Dichlormetanas)
CAS 75-09-2
4000
200
20
20
-
-
800
40
Di(2-etilheksil)ftalatas
CAS 117-81-7
40
2
1,3
1,3
-
-
8
0,4
Diuronas8
CAS 330-54-1
-
-
0,2
0,2
1,8
1,8
-
-
Fluoroantenas
CAS 206-44-0
120
6
0,1
0,1
1
1
24
1,2
Izoproturonas8
CAS 34123-59-6
-
-
0,3
0,3
1,0
1,0
-
-
Švinas ir jo junginiai
CAS 7439-92-1
500
100
7,2
7,2
-
-
100
20
Naftalenas
CAS 91-20-3
400
20
2,4
1,2
-
-
80
4
Nikelis ir jo junginiai
CAS 7440-02-0
500
200
20
20
-
-
100
40
Oktilfenolis ((4-(1,1´,3,3´-tetrametilbutil)-fenolis))
CAS 140-66-9
400
20
0,1
0,01
-
-
80
4
Pentachlorfenolis (PCP)
CAS 87-86-5
800
40
0,4
0,4
1
1
160
8
Simazinas8
CAS 122-34-9
-
-
1
1
4
4
-
-
Tetrachloretilenas6
CAS 127-18-4
-
200
10
10
-
-
-
40
Trichloretilenas6
CAS 79-01-6
-
200
10
10
-
-
-
40
Trichlorbenzenai
CAS 12002-48-1
100
8
0,4
0,4
-
-
20
1,6
Trichlormetanas (chloroformas)
CAS 67-66-3
1000
200
2,5
2,5
-
-
200
40
Trifluralinas
CAS1582-09-8
40
2
0,03
0,03
-
-
8
0,4
Pastabos
1 CAS – Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registracijos numeris.
2 Ribinė koncentracija – ribinė didžiausia apskaičiuota, išmatuota arba planuojama medžiagos koncentracija, iki kurios šios medžiagos normuoti/kontroliuoti dar nereikia.
3 Šis parametras yra AKS, išreikštas kaip metinio vidurkio vertė (MV-AKS). Jei nenurodyta kitaip, jis taikomas visų izomerų bendrai koncentracijai.
4 Šis parametras yra aplinkos kokybės standartas, išreikštas kaip didžiausia leistina koncentracija (DLK-AKS). Jeigu DLK-AKS netaikytina, MV-AKS vertės yra laikomos apsaugančiomis didžiausios trumpalaikės taršos laikotarpiais vykstant nuolatiniams išleidimams, nes jos yra daug mažesnės už ūminio toksiškumo vertes.
5 Vidaus paviršiniai vandenys apima upes bei ežerus ir yra susiję su dirbtiniais arba labai pakeistais vandens telkiniais.
6 Ši medžiaga nėra prioritetinė, tačiau ji priklauso kitiems teršalams, kuriems skirti AKS – identiški nustatytiesiems ES teisės aktuose, taikytinuose iki 2009 m. sausio 13 d.
7 Visą DDT sudaro 1,1,1-trichlor-2,2-bis(p-chlorfenil)etano (CAS numeris 50-29-3; ES numeris 200-024-3); (1,1,1-trichloro-2 (o-chlorofenil)-2-(p-chlorofenil)etano (CAS numeris 789-02-6; ES numeris 212-332-5); 1,1-dichlor-2,2bis(p-chlorfenil) etileno (CAS numeris 72-55-9; ES numeris 200-784-6); ir 1,1-dichlor-2,2bis(p-chlorfenil) etano (CAS numeris 72-54-8; ES numeris 200-783-0) izomerų suma.
8 Pesticidai paprastai patenka į vandenį iš išsklaidytų taršos šaltinių, dėl to ribinės vertės nuotekose nenustatomos.
B DALIS. KITŲ LIETUVOJE KONTROLIUOJAMŲ MEDŽIAGŲ didžiausiA leidžiamA koncentracijA (DLK)
Matavimo vienetai mg/l
Medžiagų grupės pavadinimas
Medžiagos pavadinimas
CAS Nr. 1
DLK į nuotekų surinkimo sistemą
DLK į gamtinę aplinką
DLK vandens telkinyje-priimtuve
Ribinė koncentracija2 į nuotekų surinkimo sistemą
Ribinė koncentracija2 į gamtinę aplinką
B dalis
Sąrašas B1
Metalai
Chromas (bendras)
CAS 7440-47-3
2
0,5
0,01
0,4
0,1
Chromas (šešiavalentis)
0,2
0,1
0,001
0,04
0,04
Varis
CAS 7440-50-8
2
0,5
0,01
0,4
0,1
Alavas
CAS 2406-52-2
5
1
-
1
0,4
Cinkas
CAS 7440-66-6
3
0,4
0,1
0,6
0,16
Vanadis
CAS 7440-62-2
10
2
-
2
0,8
Aliuminis
CAS 7429-90-5
2
0,5
-
0.4
0,2
Arsenas
CAS 7440-38-2
0,15
0,05
-
0,03
0,02
Kitos medžiagos
Naftos angliavandeniliai (iš viso)
25
5
0,2
5
1
Fenoliai
3
0,2
0,001
0,6
0,08
Monochloracto rūgštis
CAS 79-11-8
-
-
-
-
-
3,4-dichloranilinas
CAS 95-76-1
-
-
-
-
-
Dibutilftalatas
CAS 84-74-2
-
-
-
-
-
Etilendiamintetraacetatas
CAS 60-00-4
-
-
-
-
-
Tetranatrio etilendiamintetraacetatas
CAS 64-02-8
-
-
-
-
-
Sulfidai (mineraliniai)3
2
0,5
-
0,4
0,2
Chloras (aktyvusis)
0,6
0,1
-
0,12
0,04
Cianidai
0,5
0,1
-
0,1
0,04
Sąrašas B2
Kitos medžiagos
Bendras azotas
100
30
*
50
12
Nitritai (NO2-N)/NO2
-
0,45/1,5
*
-
0,09/0,3
Nitratai (NO3-N)/NO3
-
23/100
*
-
9/39
Amonio jonai (NH4-N)/NH4
-
5/6,43
*
-
2/2,57
Bendras fosforas
20
4
*
10
1,6
Fosfatai (PO4-P)/PO4
-
-
*
-
-
Chloridai
2000
1000
300
1000
500
Fluoridai
10
8
-
2
3,2
Sulfatai
1000
300
100
300
200
Sintetinės veiklios paviršinės medžiagos (anijoninės)
10
1,5
-
2
0,6
Sintetinės veiklios paviršinės medžiagos (ne joninės)
15
2
-
3
0,8
Riebalai
100
10
-
50
5
Pastabos
1 CAS – Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registracijos numeris.
2 Ribinė koncentracija – ribinė didžiausia apskaičiuota, išmatuota arba planuojama medžiagos koncentracija, iki kurios šios medžiagos normuoti/kontroliuoti dar nereikia.
3 Orientacinės vertės, taikomos po mineralinių sulfidų nustatymo metodikos patvirtinimo.
* Šių medžiagų vidutinės metinės vertės paviršiniame vandens telkinyje (skirstant pagal ekologinės būklės klases) nurodytos Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-178 (Žin., 2010, Nr. 29-1363).
_________________
Nuotekų tvarkymo reglamento
3 priedas
1 IR 2 PRIEDUOSE NUSTATYTŲ AKS TAIKYMAS
1. Bet kurio paviršinio vandens telkinio atveju MV-AKS taikymas reiškia, kad kiekviename vandens telkinio tipiniame monitoringo taške vienerių metų laikotarpiu skirtingu metu išmatuotos koncentracijos aritmetinis vidurkis neviršija standarto.
Aritmetinio vidurkio skaičiavimas, analitinio metodo taikymas, kai nėra tinkamo analitinio metodo, atitinkančio būtiniausius veikimo kriterijus, AKS taikymo metodas turi atitikti įgyvendinimo aktus dėl cheminės stebėsenos techninių specifikacijų ir analizės rezultatų kokybės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB.
2. Bet kurio paviršinio vandens telkinio atveju DLK-AKS taikymas reiškia, kad bet kurio atitinkamo paviršinio vandens telkinio kiekviename vandens telkinio tipiniame monitoringo taške išmatuota koncentracija neviršija standarto.
Pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedo 1.3.4 punkto nuostatas gali būti nustatomi statistiniai metodai, tokie kaip procentilio skaičiavimas, siekiant užtikrinti priimtiną patikimumo bei tikslumo lygį nustatant, ar laikomasi DLK-AKS. Jeigu tokie statistiniai metodai nustatomi, tai jie turi atitikti išsamias taisykles, nustatytas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/105/EB 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.
3. Išskyrus kadmį, šviną, gyvsidabrį ir nikelį (toliau – Metalai), šiuose prieduose nustatyti AKS yra išreikšti kaip bendros koncentracijos visame vandens mėginyje. Metalų atveju AKS nurodo ištirpusių Metalų koncentraciją, t. y. ištirpinto vandens mėginio fazę, gaunamą filtruojant 0,45 ?m filtru arba taikant bet kokį lygiavertį pradinio apdorojimo būdą.
Lyginant stebėsenos rezultatus su AKS, gali būti atsižvelgiama į
a) natūralią foninę Metalų ir jų junginių koncentraciją, jeigu ji trukdo laikytis AKS vertės;
b) vandens kietumą, pH arba kitus vandens kokybės parametrus, kurie daro poveikį Metalų biotinkamumui.
_________________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2010 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. D1-416
Pavojingų medžiagų, kurios gali būti išleidžiamos su nuotekomis iš tam tikrų pramonės sektorių pagal ekonominį veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK), sąrašas
EVRK1 13: Tekstilės pramonės įmonės
Cheminės medžiagos pavadinimas
1.2.4-trichlorbenzenas
Naftalenas
Švinas ir jo junginiai
Azotas (amonio)
Fosforas (bendrasis)
Chloras (aktyvusis)
Chromas (bendrasis)
Chromas (šešiavalentis)
Cinkas
Varis
Absorbuojami organiniai halogenai (AOH)
Brominti bifenileteriai
Oktilfenolis
Oktilfenoletoksilatas
Nonilfenolis
Nonilfenoletoksilatas
Heksabromciklododekanas
C10-13-chloralkanai
Tributilalavo junginiai
Heksachlorcikloheksanas
Ciromazinas
Formaldehidas
Natriohipohloritas
Dichlorotriazinas
Diflorochloropirimidinas
Trichloropirimidinas
Fenolcikloheksanas
Alkilfenoletoksilatai
Natriohidrosulfitas
Ftalatai (dibutil-, di-2-etilheksil-, dimetil-)
Trichlorbenzenai
Chlorinti parafinai (trumpos ir vidutinio ilgio grandinės)
____________________
1 EVRK – Pramonės šakos kodas pagal ekonominį veiklos rūšių klasifikatorių (pirmieji du kodo skaitmenys)
EVRK 14: Drabužių siuvimas (gamyba); kailinių dirbinių ir gaminių gamyba
Cheminės medžiagos pavadinimas
1.2.4-trichlorbenzenas
Naftalenas
Švinas ir jo junginiai
Azotas (amonio)
Chloras (aktyvusis)
Chromas (šešiavalentis)
Cinkas
Varis
ERVK 15: Odos ir odos dirbinių gamyba
Cheminės medžiagos pavadinimas
1.2.4-trichlorbenzenas
Naftalenas
Švinas ir jo junginiai
Azotas (amonio)
Azotas (bendrasis)
Chloras (aktyvusis)
Chromas (bendrasis)
Cinkas
Varis
Chlorinti parafinai (trumpos ir vidutinio ilgio grandinės)
Nonilfenoletoksilatas
Oktilfenoletoksilatas
EVRK 16: Medienos ir kamštienos gaminių bei dirbinių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba
Cheminės medžiagos pavadinimas
Fenoliai (pentachlor-, metil-, nonil-, butil-, oktil-)
Azotas (amonio)
Arsenas
Chloras (aktyvusis)
Chromas (bendrasis)
Cinkas
Varis
Chlorinti parafinai (trumpos grandinės)
Absorbuojami organiniai halogenai (AOH)
EVRK 17: Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba
Cheminės medžiagos pavadinimas
Gyvsidabris
Trichlormetanas (chloroformas)
Benzenas
Metilenchloridas (dichlormetanas)
Naftalenas
Nikelis ir jo junginiai
Azotas (amonio)
Azotas (bendrasis)
Fosforas (bendrasis)
Chloras (aktyvusis)
Chromas (bendrasis)
Cinkas
Fenoliai (pentachlor-, metil-, nonil-, butil-, oktil-) ir jų etoksilatai
Sulfatai
Varis
Chlorinti parafinai (trumpos grandinės)
Absorbuojami organiniai halogenai (AOH)
EVRK 18: Spausdinimas ir įrašų laikmenų tiražavimas
Cheminės medžiagos pavadinimas
Cinkas
Varis
EVRK 19: Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba
Cheminės medžiagos pavadinimas
Gyvsidabris
Kadmis
Tetrachloretilenas
Tetrachlormetanas (anglies tetrachloridas)
Trichlormetanas (chloroformas)
Metilenchloridas (dichlormetanas)
Antracenas
Benzenas
Fluoroantenas
Metilenchloridas (dichlormetanas)
Naftalenas
Nikelis ir jo junginiai
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA)
Švinas ir jo junginiai
Azotas (amonio)
Arsenas
Azotas (bendrasis)
Chloras (aktyvusis)
Chromas (bendras)
Cianidai
Cinkas
Fenoliai
Naftos angliavandeniliai (iš viso)
Sulfidai
Varis
EVRK 20: Chemikalų ir chemijos produktų gamyba
Cheminės medžiagos pavadinimas
Gyvsidabris
Kadmis
1,2-dichloretanas
Tetrachloretilenas
Tetrachlormetanas (anglies tetrachloridas)
Trichloretilenas
Trichlormetanas (chloroformas)
Antracenas
Benzenas
Fluoroantenas
Metilenchloridas (dichlormetanas)
Naftalenas
Nikelis ir jo junginiai
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA)
Švinas ir jo junginiai
Aliuminis
Azotas (amonio)
Arsenas
Azotas (bendrasis)
Chloras (aktyvusis)
Chromas (bendrasis)
Chromas (šešiavalentis)
Cianidai
Cinkas
Fenoliai
Fluoridai
Fosfatai (PO4-P)
Nitritai (NO2)
Varis
Absorbuojami organiniai halogenai (AOH)
Fenoletoksilatai (nonil-, oktil-)
Fenoliai (nonil-, oktil-)
Ftalatai (dibutil-, di-2-etilheksil-)
Chloroformas
Heksabromciklododekanas
Chlorinti parafinai (trumpos ir vidutinio ilgio grandinės)
EVRK 22: Guminių ir plastikinių gaminių gamyba
Cheminės medžiagos pavadinimas
Kadmis
Trichloretilenas
Trichlormetanas (chloroformas)
Di(2-etilheksil)ftalatas
Nikelis ir jo junginiai
Švinas ir jo junginiai
Azotas (amonio)
Chloras (aktyvusis)
Chromas (bendrasis)
Cinkas
Sulfatai
Varis
Fenoliai (oktil-, butil-)
Chlorinti parafinai (trumpos ir vidutinio ilgio grandinės)
Ftalatai (dibutil-, di-2-etilheksil-, dimetil-)
Polibrominti bifenileteriai
Polibrominti bifenilai
Tetrabrombisfenolis ir jo dariniai
Organiniai alavo junginiai(tributil-, dibutil-, monobutil-)
Oktilalavo junginiai
EVRK 23: Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba
Cheminės medžiagos pavadinimas
Kadmis
Tetrachloretilenas
Trichlormetanas (chloroformas)
Metilenchloridas (dichlormetanas)
Nikelis ir jo junginiai
Švinas ir jo junginiai
Aliuminis
Azotas (amonio)
Arsenas
Chloras (aktyvusis)
Chromas (bendrasis)
Cianidai
Cinkas
Fenoliai
Fluoridai
Varis
EVRK 24: Pagrindinių metalų gamyba
Cheminės medžiagos pavadinimas
Pentachlorfenolis
Tetrachloretilenas
Trichloretilenas
Trichlormetanas (chloroformas)
Metilenchloridas (dichlormetanas)
Naftalenas
Nikelis ir jo junginiai
Švinas ir jo junginiai
Aliuminis
Azotas (amonio)
Arsenas
Chloras (aktyvusis)
Chromas (bendrasis)
Cianidai
Cinkas
Fenoliai
Varis
EVRK 25: Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrangą, gamyba
Cheminės medžiagos pavadinimas
Gyvsidabris
Tetrachloretilenas
Trichloretilenas
Kadmis
Metilenchloridas (dichlormetanas)
Naftalenas
Nikelis ir jo junginiai
Švinas ir jo junginiai
Aliuminis
Azotas (amonio)
Chloras (aktyvusis)
Chromas (bendrasis)
Chromas (šešiavalentis)
Cianidai
Cinkas
Varis
Chlorinti parafinai (trumpos ir vidutinio ilgio grandinės)
Fenoletoksilatai (nonil-, oktil-)
EVRK 28: Kitų niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba
Cheminės medžiagos pavadinimas
Kadmis
Tetrachloretilenas
Trichloretilenas
Kadmis
Antracenas
Benzenas
Metilenchloridas (dichlormetanas)
Naftalenas
Nikelis ir jo junginiai
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai
Švinas ir jo junginiai
Aliuminis
Azotas (amonio)
Chloras (aktyvusis)
Chromas (bendrasis)
Cianidai
Cinkas
Fenoliai
Varis
EVRK 26: Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba
Cheminės medžiagos pavadinimas
Tetrachloretilenas
Trichloretilenas
Metilenchloridas (dichlormetanas)
Naftalenas
Nikelis ir jo junginiai
Švinas ir jo junginiai
Aliuminis
Azotas (amonio)
Arsenas
Chloras (aktyvusis)
Chromas (bendrasis)
Cianidai
Cinkas
Fenoliai
Brominti bifenileteriai
Varis
Nonilfenoletoksilatas
Oktilfenolis
Kadmis
Trichlormetanas (chloroformas)
Di(2-etilheksil)ftalatas
EVRK 27: Kitos elektros įrangos gamyba
Cheminės medžiagos pavadinimas
Tetrachloretilenas
Trichloretilenas
Metilenchloridas (dichlormetanas)
Naftalenas
Nikelis ir jo junginiai
Švinas ir jo junginiai
Aliuminis
Azotas (amonio)
Arsenas
Chloras (aktyvusis)
Chromas (bendrasis)
Cianidai
Cinkas
Fenoliai
Varis
Nonilfenoletoksilatas
Oktilfenolis
Pentabromdifenileteris
Perflorooktanosulfonatas
Perflorooktaninė rūgštis
EVRK 29: Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba
Cheminės medžiagos pavadinimas
Tetrachloretilenas
Trichloretilenas
Metilenchloridas (dichlormetanas)
Naftalenas
Nikelis ir jo junginiai
Švinas ir jo junginiai
Aliuminis
Azotas (amonio)
Chloras (aktyvusis)
Chromas (bendrasis)
Cianidai
Cinkas
Varis
Tributilalavo junginiai
Trifenilalavo junginiai
EVRK 30: Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba
Cheminės medžiagos pavadinimas
Tetrachloretilenas
Trichloretilenas
Metilenchloridas (dichlormetanas)
Naftalenas
Nikelis ir jo junginiai
Švinas ir jo junginiai
Aliuminis
Azotas (amonio)
Chloras (aktyvusis)
Chromas (bendrasis)
Cianidai
Cinkas
Varis
Tributilalavo junginiai
Trifenilalavo junginiai
EVRK 31: Baldų gamyba
Cheminės medžiagos pavadinimas
Pentachlorfenolis
Trichlormetanas (chloroformas)
Metilenchloridas (dichlormetanas)
Azotas (amonio)
Arsenas
Chloras (aktyvusis)
Chromas (bendrasis)
Cinkas
Fenoliai
Varis
Brominti bifenileteriai
EVRK 38: Medžiagų atgavimas (antrinis perdirbimas)
Cheminės medžiagos pavadinimas
Gyvsidabris
Kadmis
Trichloretilenas
Fluoroantenas
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA)
Nikelis ir jo junginiai
Švinas ir jo junginiai
Aliuminis
Azotas (amonio)
Arsenas
Chloras (aktyvusis)
Chromas (bendrasis)
Cianidai
Cinkas
Sulfatai
Varis
_________________