LT
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2008 m. GRUODŽIO 29 D. ĮSAKYMO Nr. 3-512 „DĖL MINIMALIŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖMS, PLAUKIOJANČIOMS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENIMIS, IR EUROPOS BENDRIJOS V
Statutory Text (1 Articles)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2008 m. GRUODŽIO 29 D. ĮSAKYMO Nr. 3-512 „DĖL MINIMALIŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖMS, PLAUKIOJANČIOMS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENIMIS, IR EUROPOS BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATŲ IŠDAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. vasario 1 d. Nr. 3-88
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 3-512 „Dėl Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis, ir Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 11-422, Nr. 95-4041)
1. Nurodytuoju įsakymu patvirtintuose Minimaliuose techniniuose reikalavimuose vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis
1.1. Pripažįstu netekusia galios 5.1 punkto trečiąją pastraipą (buvusias ketvirtąją–dvidešimt devintąją pastraipas laikau atitinkamai trečiąja–dvidešimt aštuntąja pastraipomis).
1.2. Papildau 5.1 punktą nauja tryliktąja pastraipa (buvusias tryliktąją–dvidešimt aštuntąja pastraipas laikau atitinkamai keturioliktąja–dvidešimt devintąja pastraipomis)
„Lichteris – skystakrūvis, krovininis arba laivu pervežamas lichteris.“
1.3. Papildau 5.2 punktą nauja antrąja pastraipa (buvusias antrąją–penktąją pastraipas laikau atitinkamai trečiąją–šeštąja pastraipomis)
„Bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstinė – greta vienas kito standžiąja sankaba sukabintų plaukiojančių priemonių, iš kurių nė viena nėra prieš darinį stumiančią plaukiojančią priemonę, darinys.“
1.4. Papildau 5.2 punktą šia septintąja pastraipa
„Vilkstinės sudarymas – vilkstinės sudarymo būdas.“
1.5. Išdėstau 5.7 punkto vienuoliktąją pastraipą taip
„Tikrinimo įstaiga (kompetentinga institucija) – Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija, atliekanti vidaus vandenų transporto priemonių techninius patikrinimus ir išduodanti vidaus vandenų transporto priemonių dokumentus. Išduodant Europos Bendrijos sertifikatus, techninius patikrinimus atlieka patvirtinta klasifikacinė bendrovė.“
1.6. Išdėstau 41.6 punktą taip
„41.6. Navigaciniai žiburiai turi atitikti 5 priedo I skyriuje išdėstytus reikalavimus.“
1.7. Išdėstau 42.1 punktą taip
„42.1. Radiolokacinė įranga ir posūkio kampinio greičio indikatoriai turi būti kompetentingos institucijos patvirtinto tipo. Radiolokacinės įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimas ir eksploataciniai bandymai turi atitikti 5 priedo V skyriuje nustatytus reikalavimus. Vidaus vandenų ECDIS įranga, kuri gali veikti navigacijos režimu, laikoma radiolokacine įranga. Be to, turi būti laikomasi vidaus vandenų ECDIS standarto reikalavimų. Posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti įrengtas prieš vairininką jo regėjimo lauke.“
1.8. Išdėstau 212 punkto pirmąją pastraipą taip
„212. Nepažeidžiant 213 ir 214 punktų nuostatų, jau eksploatuojamos plaukiojančios priemonės, kurios atitinka ne visas Reikalavimų nuostatas, turi būti pritaikytos, kad šias nuostatas atitiktų pagal 6 priedo I skyriaus lentelėje išvardytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, ir, kol nebus pritaikytos, turi atitikti reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, galiojusį 1994 m. gruodžio 31 d.“
1.9. Išdėstau 213 punkto pirmąją pastraipą taip
„213. Be 212 punkto nuostatų plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau, gali būti taikomos 6 priedo II skyriaus lentelėje išvardytos nuostatos.“
1.10. Papildau šiuo 213.2 punktu
„213.2. 139.12 punkto nuostatos į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, pradėtiems statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau, taikomos iki pirmojo Europos Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2045 m. sausio 1 d. tik tada, jei pakanka to, kad vietoj atraminės plieno konstrukcijos laiptų įrengiami evakuacijos kelio funkciją atliekantys laiptai, kurie suprojektuojami taip, kad kilus gaisrui jais būtų galima naudotis maždaug tiek pat laiko, kiek atraminės plieno konstrukcijos laiptais.“
1.11. Išdėstau 215.3 punktą taip
„215.3. Plaukiojančios priemonės turi būti pritaikytos, kad atitiktų nuostatas, kurios įsigalioja pirmą kartą išduodant laivo sertifikatą arba kitą eismo licenciją, pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas, išdėstytas 6 priedo III skyriaus lentelėje.“
1.12. Papildau nauju 215.4 punktu (buvusį 215.4 punktą laikau atitinkamai 215.5 punktu)
„215.4. 214.4 ir 214.5 punktai taikomi mutatis mutandis.“
1.13. Išdėstau 217 punkto pirmąją pastraipą taip
„217. Nepažeidžiant 218 ir 219 punktų nuostatų, jau eksploatuojamos plaukiojančios priemonės, kurios atitinka ne visas Reikalavimų nuostatas, turi būti pritaikytos, kad atitiktų nuostatas, kurios įsigalioja išduodant pirmąjį Europos Bendrijos sertifikatą arba kitą eismo licenciją pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas, išdėstytas 6 priedo IV skyriaus lentelėje.“
1.14. Išdėstau 218 punkto pirmąją pastraipą taip
„218. Be 217 punkto nuostatų, plaukiojančios priemonės, pradėtos statyti iki 1985 m. sausio 1 d., gali būti atleistos nuo toliau išvardytų nuostatų taikymo 6 priedo V skyriaus lentelės 4 skiltyje išdėstytomis sąlygomis, jei laivo ir jo įgulos sauga užtikrinama kitu tinkamu būdu.“
1.15. Papildau šiuo 5 priedu „Signaliniams žiburiams, radiolokaciniams įrenginiams ir posūkio kampinio greičio indikatoriams taikomi reikalavimai“ (pridedama).
1.16. Papildau šiuo 6 priedu „Pereinamojo laikotarpio nuostatos“ (pridedama).
2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintame Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo tvarkos apraše
2.1. Išdėstau 2 punktą taip
„2. Šiame tvarkos apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Minimaliuose techniniuose reikalavimuose vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis (toliau – reikalavimai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3-512 „Dėl Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis, patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 11-422).“
2.2. Išdėstau 5 punktą taip
„5. Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas (toliau – Europos Bendrijos sertifikatas) patvirtina, kad vidaus vandenų transporto priemonės visiškai atitinka Minimalius techninius reikalavimus ir suteikia teisę joms plaukioti visuose Europos Bendrijos vidaus vandenų keliuose.“
2.3. Išdėstau 6 punkto pirmąją pastraipą taip
„6. Reikalavimai taikomi:“.
2.4. Išdėstau 6.4 punktą taip
„6.4. keleiviniams laivams, galintiems vežti daugiau kaip 12 žmonių ir įgulą;“.
2.5. Išdėstau 7 punkto pirmąją pastraipą taip
„7. Reikalavimai netaikomi:“.
2.6. Išdėstau 7.1 punktą taip
„7.1. keltams;“.
2.7. Išdėstau 8 punktą taip
„8. Europos Bendrijos sertifikatas išduodamas
8.1. Šio tvarkos aprašo 6 punkte nurodytoms vidaus vandenų transporto priemonėms, pradėtoms statyti po 2008 m. gruodžio 30 d., – po techninio patikrinimo, atliekamo prieš pradedant eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę, kurio paskirtis – nustatyti, ar vidaus vandenų transporto priemonė atitinka reikalavimus.
8.2. Šio tvarkos aprašo 6 punkte nurodytoms vidaus vandenų transporto priemonėms, kurioms nebuvo taikoma direktyva 82/714/EEB, – po techninio patikrinimo, atliekamo pasibaigus esamo vidaus vandenų transporto priemonės sertifikato galiojimo laikui, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau nei 2018 m. gruodžio 30 d., siekiant nustatyti, ar vidaus vandenų transporto priemonė atitinka reikalavimus.
8.3. Šio tvarkos aprašo 6 punkte nenurodytai plaukiojančiai priemonei – jei jos savininkas (valdytojas) prašo Europos Bendrijos sertifikato ir plaukiojanti priemonė atitinka reikalavimus.“
2.8. Išdėstau 9 punktą taip
„9. Bet koks reikalavimų neatitikimas nurodomas Europos Bendrijos sertifikate. Jeigu šie trūkumai nekelia akivaizdaus pavojaus, vidaus vandenų transporto priemonės gali plaukioti toliau, kol tos vidaus vandenų transporto priemonės dalys arba zonos, kurios buvo sertifikuotos kaip neatitinkančios tų reikalavimų, yra pertvarkomos arba pakeičiamos ir po to tos dalys arba zonos turi atitikti reikalavimus. Akivaizdžiu pavojumi visų pirma yra laikomi tie atvejai, kai pažeidžiami reikalavimai, susiję su vidaus vandenų transporto priemonės struktūriniu patvarumu, navigacija arba manevringumu ar tik jai būdingomis savybėmis pagal reikalavimus. Pagal reikalavimus leidžiamos išimtys nelaikomos trūkumais, dėl kurių kiltų akivaizdus pavojus. Esamų dalių pakeitimas identiškomis arba lygiavertės technologijos ir konstrukcijos dalimis įprastinių remonto ir priežiūros darbų metu nelaikomas pakeitimu.“
2.9. Išdėstau 10 punktą taip
„10. Ar vidaus vandenų transporto priemonė atitinka papildomus reikalavimus, prireikus turi būti nustatoma atliekant techninį patikrinimą vidaus vandenų transporto priemonės savininko prašymu.“
2.10. Išdėstau 11 punktą taip
„11. Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus (toliau – Europos Bendrijos sertifikatas), papildomus Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus (toliau – papildomas Europos Bendrijos sertifikatas) ir laikinuosius Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus (toliau – laikinasis Europos Bendrijos sertifikatas) jų pageidaujantiems vidaus vandenų transporto priemonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir atitinkančių nustatytus techninius reikalavimus, savininkams (valdytojams) išduoda Inspekcija (toliau – kompetentinga institucija (tikrinimo įstaiga).“
2.11. Išdėstau 12 punktą taip
„12. Laivo savininkas (valdytojas), norintis gauti Europos Bendrijos sertifikatą, kompetentingai institucijai pateikia šiuos dokumentus
12.1. prašymą;
12.2. laivo bilietą;
12.3. patvirtintos klasifikacinės bendrovės išduotą patikrinimo liudijimą.“
2.12. Išdėstau 13 punktą taip
„13. Kompetentinga institucija, gavusi šio tvarkos aprašo 12 punkte nurodytus dokumentus, per 10 darbo dienų juos įvertina ir išduoda Europos Bendrijos sertifikatą.“
2.13. Išdėstau 19.2 punktą taip
„19.2. vidaus vandenų transporto priemonėms, kurių Europos Bendrijos sertifikatas buvo laikinai panaikintas vienu iš VIII arba X skyriuje nurodytų atvejų;“.
2.14. Išdėstau 19.7 punktą taip
„19.7. plaukiojančioms priemonėms, kurios nukrypsta nuo reikalavimų nuostatų, kaip numatyta 64 punkte.“
2.15. Išdėstau 21.3 punktą taip
„21.3. šešis mėnesius 19.7 punkte nurodytais atvejais. Laikinasis Europos Bendrijos sertifikatas gali būti pratęsiamas kaskart šešiems mėnesiams, kol Komitetas, įsteigtas pagal 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 91/672/EEB dėl vidaus vandenų keliais krovinius ir keleivius vežančių laivų kapitonams išduotų nacionalinių pažymėjimų abipusio pripažinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 275) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1882/2003 (OL 2004 specialusis leidimas, 4 skyrius, 1 tomas, p. 447) (toliau – Komitetas), priims sprendimą.“
2.16. Pripažįstu netekusiu galios 21.4 punktą.
2.17. Papildau nauju XIV skyriumi (ankstesnįjį XIV skyrių laikau XV skyriumi, o 63 punktą laikau 67 punktu)
„XIV. LYGIAVERTIŠKUMAS IR LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS
63. Jei pagal reikalavimus reikalaujama plaukiojančioje priemonėje naudoti arba turėti tam tikras medžiagas, įrenginius arba įrangą, arba naudoti tam tikrus konstrukcijos elementus ar tam tikras priemones, kompetentinga institucija minėtoje plaukiojančioje priemonėje gali leisti naudoti arba turėti kitas medžiagas, įrenginius arba įrangą, arba naudoti kitas konstrukcijos projekto ypatybes ar kitas priemones, jei pagal direktyvos 2006/87/EB 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą jie yra pripažinti lygiaverčiais.
64. Jei pagal direktyvos 2006/87/EB 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą Komitetas nepriima sprendimo dėl lygiavertiškumo, kaip numatyta 65 punkte, kompetentinga institucija gali išduoti laikinąjį Europos Bendrijos sertifikatą. Pagal direktyvos 2006/87/EB 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą kompetentinga institucija per vieną mėnesį Komitetui praneša apie laikinojo Europos Bendrijos sertifikato išdavimą pagal 19.7 punktą, nurodydama plaukiojančios priemonės pavadinimą ir laivo Europos identifikavimo numerį, nukrypimo pobūdį ir valstybę, kurioje plaukiojanti priemonė yra registruota arba kurioje yra jos prirašymo uostas.
65. Pagal direktyvos 2006/87/EB 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą kompetentinga institucija, remdamasi komiteto rekomendacija, Europos Bendrijos sertifikatą konkrečiai plaukiojančiai priemonei gali išduoti ribotam bandomajam laikotarpiui, įtraukdama į jį naujus techninius reikalavimus, kurie nukrypsta nuo reikalavimų, jei tie reikalavimai užtikrina lygiavertišką saugą.
66. 63 ir 65 punktuose nurodytas lygiavertiškumas ir leidžiančios nukrypti nuostatos nurodomos Europos Bendrijos sertifikate. Apie tai informuojama Komisija.“
2.18. Papildau nauju XV skyriumi (ankstesnįjį XV skyrių laikau XVI skyriumi, o 67 punktą laikau 72 punktu)
„XV. PATIKRINIMŲ ATLIKIMO TVARKA
67. Patikrinimus, siekiant nustatyti, ar yra laikomasi šio tvarkos aprašo reikalavimų (ar vidaus vandenų transporto priemonė turi galiojantį Europos Bendrijos sertifikatą ir atitinka reikalavimus, išdėstytus tame sertifikate, ir ar nekelia akivaizdaus pavojaus vidaus vandenų transporto priemonėje esantiems asmenims, aplinkai arba laivybai), atlieka kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija imasi būtinų priemonių pagal šio tvarkos aprašo 68–71 punktų nuostatas.
68. Jei atlikusi patikrinimą kompetentinga institucija nustato, kad laive turimas Europos Bendrijos sertifikatas yra negaliojantis arba kad laivas neatitinka sertifikate numatytų reikalavimų, tačiau dėl to nekyla akivaizdaus pavojaus, laivo savininkas (valdytojas) privalo imtis visų būtinų priemonių padėčiai ištaisyti. Apie tai kompetentinga institucija informuoja Europos Bendrijos sertifikatą išdavusią arba paskutinį kartą jį pratęsusią instituciją per septynias dienas.
69. Jei atlikusi šio tvarkos aprašo 68 punkte nurodytą patikrinimą kompetentinga institucija nustato, kad Europos Bendrijos sertifikato laive nėra arba kad laivas kelia akivaizdų pavojų, ji gali uždrausti laivui plaukioti, kol nebus imtasi būtinų veiksmų padėčiai ištaisyti. Kompetentinga institucija taip pat gali nustatyti priemones, kurios leistų laivui, tam tikrais atvejais užbaigus transporto operacijas, saugiai nuplaukti į vietą, kurioje jį bus galima patikrinti arba suremontuoti. Kompetentinga institucija informuoja Europos Bendrijos sertifikatą išdavusią arba paskutinį kartą jį pratęsusią instituciją per septynias dienas.
70. Kompetentinga institucija, uždraudusi laivui plaukioti arba pranešusi savininkui apie ketinimą tai padaryti, jei nebus pašalinti nustatyti trūkumai, Europos Bendrijos sertifikatą išdavusiai arba paskutinį kartą jį pratęsusiai institucijai per septynias dienas praneša apie sprendimą, kurį ji priėmė arba ketina priimti.
71. Sprendime nutraukti laivo plaukiojimą, priimtame vadovaujantis reikalavimų nuostatomis, išsamiai nurodomos priežastys, kuriomis jis grindžiamas. Apie jį nedelsiant pranešama atitinkamai šaliai, kuri kartu informuojama apie apskundimo tvarką, kuria ji gali pasinaudoti pagal galiojančius įstatymus, ir jos terminus.“
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis
Minimalių techninių reikalavimų
vidaus vandenų transporto priemonėms,
plaukiojančioms Lietuvos Respublikos
vidaus vandenimis,
5 priedas
SIGNALINIAMS ŽIBURIAMS, RADIOLOKACINIAMS ĮRENGINIAMS IR POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI
I. VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ ŽIBURIŲ SPALVOS BEI STIPRIO IR SIGNALINIŲ ŽIBINTŲ PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI
1. Sąvokų apibrėžimai
1.1. Signaliniai žibintai
Žibintas – tai įtaisas dirbtinės šviesos šaltinio srautui skleisti; jame taip pat yra sudedamosios dalys šviesos spinduliams filtruoti, laužti arba atspindėti ir šviesos šaltiniui įtvirtinti arba valdyti. Laive signalams duoti skirti žibintai yra vadinami signaliniais žibintais.
1.2. Signaliniai žiburiai
Signaliniai žiburiai – signalinių žibintų skleidžiami šviesos signalai.
Topo žiburys – baltas žiburys, matomas 225° horizonto lanku ir spinduliuojantis tolygią nenutrūkstamą šviesą 112°30’ lanku iš abiejų pusių, t. y. nuo laivapriekio iki 22°30’ už kiekvieno borto traverso.
Bortų žiburiai – žalias žiburys dešiniame borte ir raudonas žiburys kairiame borte; kiekvienas iš šių žiburių yra matomas 112°30’ horizonto lanku ir spinduliuoja tolygią nenutrūkstamą šviesą, t. y. nuo laivapriekio iki 22°30’ už borto traverso.
Laivagalio žiburys – baltas žiburys, matomas 135° horizonto lanku ir spinduliuojantis tolygią nenutrūkstamą šviesą nuo laivagalio 67°30’ lanku į abi laivo puses.
Geltonas laivagalio žiburys – geltonas žiburys, matomas 135° horizonto lanku ir spinduliuojantis tolygią nenutrūkstamą šviesą nuo laivagalio 67°30’ lanku į abi laivo puses.
Aplink šviečiantis žiburys – žiburys, matomas 360° horizonto lanku ir spinduliuojantis tolygią nenutrūkstamą šviesą.
Blyksintis žiburys – žiburys, blyksintis 40–60 kartų per minutę.
Greitai blyksintis žiburys – žiburys, blyksintis 100–120 kartų per minutę.
Blyksintis žiburys – tai reguliarių šviesos blyksnių seka per laiko vienetą.
Signaliniai žiburiai pagal šviesos stiprį skirstomi taip
– paprastieji žiburiai;
– ryškieji žiburiai;
– stiprieji žiburiai.
1.3. Šviesos šaltiniai
Šviesos šaltiniai – elektriniai arba neelektriniai įtaisai, suprojektuoti signalinių žibintų šviesos srautui gaminti.
1.4. Optiniai prietaisai
Optinis prietaisas – prietaisas, susidedantis iš šviesą laužiančių, atspindinčių arba laužiančių ir atspindinčių sudedamųjų dalių, įskaitant laikiklius. Šių sudedamųjų dalių paskirtis – nukreipti šviesos šaltinio spindulius tam tikromis kryptimis.
Spalvotasis optinis prietaisas – optinis prietaisas, kuris pakeičia spinduliuojamos šviesos spalvą ir stiprį.
Neutralusis optinis prietaisas – optinis prietaisas, kuris pakeičia spinduliuojamos šviesos stiprį.
1.5. Filtras
Spalvotasis filtras – atrankusis filtras, kuris keičia spinduliuojamos šviesos spalvą ir stiprį.
Neutralusis filtras – tai neatrankioji sudedamoji dalis, kuri keičia spinduliuojamos šviesos stiprį.
1.6. IO, IB ir t santykis
IO – tai fotometrinis elektrinių žiburių šviesos stipris kandelomis (cd), išmatuotas esant normaliai įtampai.
IB – tai eksploatacinis šviesos stipris kandelomis (cd).
t – tai matomumo atstumas kilometrais (km).
1.7. Atsižvelgiant, pavyzdžiui, į šviesos šaltinio senėjimą, optinių prietaisų nešvarumą ir laivo tinklo įtampos svyravimus, laikoma, kad IB yra 25 procentais mažesnis už IO. Todėl
IB = 0,75 · IO
1.8. Signalinių žiburių IB ir t santykis yra išreiškiamas šia lygtimi
IB = 0,2 · t2 · q-t
1.9. Atmosferinio perdavimo koeficientas q yra laikomas lygiu 0,76 ir atitinka 14,3 km meteorologinį matomumą.
2. Reikalavimai signaliniams žiburiams
2.1. Signalinių žiburių spalva
2.1.1. Žiburiams taikoma penkių spalvų signalų sistema, kurią sudaro šios spalvos
– balta,
– raudona,
– žalia,
– geltona,
– mėlyna.
2.1.1.1. Šis sistema turi atitikti Tarptautinės apšvietimo komisijos rekomendacijas „Signalinių žiburių spalvos“, IEC leidinys Nr. 2.2. (TC-1.6) 1975.
2.1.1.2. Spalvos taikomos signalinio žibinto spinduliuojamiems šviesos srautams.
2.1.2. Signalinių žiburių spalvų ribos pagal IEC leidinyje Nr. 2.2 (TC-1.6) 1975 pateiktos spalvių diagramos sankirtos taškų koordinates (žr. spalvių diagramą) nustatomos taip
Signalinio žiburio spalva
Sankirtos taškų koordinatės
x
0,310
0,443
0,500
0,500
0,453
0,310
Balta
y
0,283
0,382
0,382
0,440
0,440
0,348
x
0,690
0,710
0,680
0,660
Raudona
y
0,290
0,290
0,320
0,320
x
0,009
0,284
0,207
0,013
Žalia
y
0,720
0,520
0,397
0,494
x
0,612
0,618
0,575
0,575
Geltona
y
0,382
0,382
0,425
0,406
x
0,136
0,218
0,185
0,102
Mėlyna
y
0,040
0,142
0,175
0,105
IEC spalvių diagrama
kurioje
2 930 K atitinka vakuuminės kaitinamosios lempos šviesą. 2 856 K atitinka dujomis užpildytos kaitinamosios lempos šviesą.
2.2. Signalinių žiburių stipris ir matomumo atstumas
2.2.1. Toliau lentelėje pateikiamos skirtingų signalinių žiburių rūšių leistinosios IO, IB ir t ribos (dieną ir naktį). Nurodytos vertės taikomos signalinių žibintų spinduliuojamam šviesos srautui.
2.2.2. IO ir IB yra nurodyti cd, o t – km.
2.2.3. Didžiausios ir mažiausios vertės
Signalinio žiburio spalva
Signalinių žiburių rūšis
Balta
Žalia, raudona
Geltona
Mėlyna
min.
maks.
min.
maks.
min.
maks.
min.
maks.
IO
2,7
10,0
1,2
4,7
1,1
3,2
0,9
2,7
paprastieji
IB
2,0
7,5
0,9
3,5
0,8
2,4
0,7
2,0
t
2,3
3,7
1,7
2,8
1,6
2,5
1,5
2,3
IO
12,0
33,0
6,7
27,0
4,8
20,0
6,7
27,0
ryškieji
IB
9,0
25,0
5,0
20,0
3,6
15,0
5,0
20,0
t
3,9
5,3
3,2
5,0
2,9
4,6
3,2
5,0
IO
47,0
133,0
-
-
47,0
133,0
-
-
stiprieji
IB
35,0
100,0
-
-
35,0
100,0
-
-
t
5,9
8,0
-
-
5,9
8,0
-
-
2.2.4. Tačiau taikomas mažiausias geltonųjų blyksinčių žiburių šviesos stipris (IO) dieną yra 900 cd.
2.3. Signalinio žiburio šviesos sklaida
2.3.1. Horizontalioji šviesos stiprio sklaida
2.3.1.1. 2.2 punkte nurodytas šviesos stipris taikomas visoms horizontalios plokštumos, kertančios optinio prietaiso centrą arba vertikaliai padėto signalinio žibinto tinkamai sureguliuoto šviesos šaltinio šviesos svorio centrą, kryptims.
2.3.1.2. Nustatytas topo, laivagalio ir borto žiburių šviesos stipris turi būti išlaikytas visame nustatyto ruožo horizonto lanke ne mažiau negu iki 5° atstumu iki ribų.
2.3.1.2.1. Šviesos stipris nustatytame ruože nuo 5° iki ribos gali sumažėti 50 procentų; toliau jis palaipsniui turi mažėti taip, kad nuo 5° už ruožo ribų liktų tik labai nedidelis šviesos kiekis.
2.3.1.3. Borto žiburio šviesos stipris laivo judėjimo ašiai lygiagrečia kryptimi turi būti lygus nustatytajam. Tarp 1° ir 3° už nustatytojo ruožo ribų stipris turi sumažėti beveik iki nulio.
2.3.1.4. Dvispalvių arba trispalvių žibintų šviesos stiprio sklaida turi būti tolygi, kad 3° iš abiejų pusių nuo nustatytojo ruožo ribų nebūtų viršytas didžiausias leistinas stipris ir būtų pasiektas mažiausias nustatytas stipris.
2.3.1.5. Horizontalioji žibintų šviesos stiprio sklaida turi būti tolygi visame ruože, kad taikomos mažiausios ir didžiausios fotometrinio šviesos stiprio vertės nesiskirtų daugiau negu 1,5 karto.
2.3.2. Vertikalioji šviesos stiprio sklaida
2.3.2.1. Kai pasvirimo kampas nuo horizontalės yra iki ± 5° arba ± 7,5°, pirmuoju atveju šviesos stipris turi būti lygus bent 80 %, o antruoju – 60 % šviesos stiprio, kai pasvirimo kampas lygus 0°, tačiau negali jo viršyti daugiau kaip 1,2 karto.
3. Reikalavimai signaliniams žibintams
3.1. Techniniai reikalavimai
3.1.1. Signalinių žibintų ir šviesos šaltinių konstrukcija ir medžiagos turi būti tokios, kad būtų užtikrinta jų sauga ir ilgaamžiškumas.
3.1.2. Žibintų detalės (pavyzdžiui, skersinės sąvaržos) turi nekenkti šviesos stipriui, spalvoms arba sklaidai.
3.1.3. Laive signalinius žibintus turi būti galima lengvai ir tinkamoje padėtyje sumontuoti.
3.1.4. Šviesos šaltinį turi būti lengva pakeisti.
4. Bandymai, patvirtinimas ir ženklinimas
4.1. Tipo bandymai
4.1.1. Tipo bandymų pagal „Vidaus vandenų laivų signalinių žibintų bandymo ir patvirtinimo sąlygas“ paskirtis – nustatyti, ar signaliniai žibintai ir jų šviesos šaltinis atitinka šiuos reikalavimus.
4.2. Bandymų tvarka
4.2.1. Paraiška dėl tipo bandymo pateikiama kompetentingai bandymų institucijai, kartu pateikiant ne mažiau kaip du planų egzempliorius ir du žibinto bei reikiamų šviesos šaltinių pavyzdžius.
4.2.2. Jei atlikus bandymą nėra pagrindo prieštaravimams, vienas prie paraiškos pridėtų planų egzempliorius, kuriame įrašomas patvirtinimas, ir vienas patvirtintas žibinto pavyzdys grąžinami pareiškėjui. Antrasis planų egzempliorius ir antrasis žibinto pavyzdys lieka bandymų institucijoje.
4.2.3. Gamintojas bandymų institucijai pateikia pareiškimą, kad visos masinės gamybos žibinto detalės atitinka žibinto, kurio tipo bandymas buvo atliktas, detales.
4.3. Patvirtinimo sertifikatas
4.3.1. Jei tipo bandymo rezultatai rodo, kad šie reikalavimai buvo įvykdyti, signalinio žibinto tipas patvirtinamas ir pareiškėjui pagal priedėlyje pateiktą pavyzdį išduodamas patvirtinimo sertifikatas, pažymėtas 4.5 punkte nurodytais ženklais.
4.3.2. Patvirtinimo sertifikato turėtojas
– gali įvairias žibintų dalis pažymėti 4.5 punkte nurodytais ženklais;
– žibintus gali gaminti tik laikydamasis bandymų institucijos patvirtintų planų ir gamybos būdo, naudoto gaminant žibintus, kurių tipo bandymai buvo atlikti;
– gali keisti patvirtintus planus ir žibintų modelius tik pritarus bandymų institucijai. Ši taip pat sprendžia, ar išduotas patvirtinimo sertifikatas turi būti tik papildytas, ar turi būti pateikta nauja paraiška dėl patvirtinimo.
4.4. Patikrinimai vietoje
4.4.1. Bandymų institucija yra įgaliota iš gamybos serijos imti signalinių žibintų pavyzdžius bandymams atlikti.
4.4.2. Jei bandymais nustatomi dideli trūkumai, patvirtinimas gali būti panaikintas.
4.5. Ženklinimas
4.5.1. Patvirtinti signaliniai žibintai, optiniai prietaisai ir šviesos šaltiniai paženklinami, kaip toliau nurodyta
(ženklas – inkaras)e . X . YY . nnn
(ženklas – inkaras)e – patvirtinimo ženklas,
X – patvirtinimo šalis
1 = Vokietija
18 = Danija
2 = Prancūzija
20 = Lenkija
3 = Italija
21 = Portugalija
4 = Nyderlandai
23 = Graikija
5 = Švedija
24 = Airija
6 = Belgija
26 = Slovėnija
7 = Vengrija
27 = Slovakija
8 = Čekija
29 = Estija
9 = Ispanija
32 = Latvija
11 = Jungtinė Karalystė
36 = Lietuva
12 = Austrija
49 = Kipras
13 = Liuksemburgas
50 = Malta
17 = Suomija
YY – du paskutiniai patvirtinimo metų skaitmenys,
nnn – bandymų institucijos suteiktas patvirtinimo numeris.
4.5.2. Ženklinamieji užrašai turi būti aiškiai įskaitomi ir padaryti taip, kad jų nebūtų galima nutrinti.
4.5.3. Ženklinamieji užrašai ant korpusų turi būti tokie, kad jiems surasti laive nereikėtų išardyti signalinio žibinto. Jei optinio prietaiso negalima atskirti nuo korpuso, pakanka ženklinamojo užrašo ant korpuso.
4.5.4. Tik patvirtinti signaliniai žibintai, optiniai prietaisai ir šviesos šaltiniai gali būti paženklinti, kaip nurodyta 1 punkte.
4.5.5. Bandymų institucija apie suteiktą ženklinimą nedelsdama informuoja Komitetą.
II. VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ SIGNALINIŲ ŽIBINTŲ BANDYMO IR PATVIRTINIMO SĄLYGŲ REIKALAVIMAI
5. Bendrosios nuostatos
5.1. Standartinė įtampa
5.1.1. Standartinė vidaus vandenų laivų signalinių žibintų įtampa yra 230 V, 115 V, 110 V, 24 V ir 12 V. Jei įmanoma, turėtų būti naudojami 24 V įtampos prietaisai.
5.2. Eksploataciniai reikalavimai
5.2.1. Signalinių žibintų ir jų priedų įprastai eksploatacijai neturi kliudyti laive atliekami einamieji darbai. Visų pirma visos naudojamos optinės detalės bei joms montuoti ir sureguliuoti skirtos pagrindinės dalys turi būti pagamintos taip, kad, kartą nustačius jų padėtį, jos nebūtų galima pakeisti eksploatacijos metu.
5.3. Montavimas
5.3.1. Signaliniams žibintams montuoti laive skirtos detalės turi būti pagamintos taip, kad, kartą jas sureguliavus, pritvirtintų žibintų padėties nebūtų galima pakeisti eksploatacijos metu.
5.4. Fotometriniai reikalavimai
5.4.1. Signaliniai žibintai turi užtikrinti nustatytą šviesos stiprio sklaidą; žiburio atpažinimo spalva ir stipris turi būti tokie, kaip nustatyta, iškart įjungus žiburį.
5.5. Detalės
5.5.1. Signaliniuose žibintuose turi būti naudojamos tik jiems skirtos detalės.
5.6. Techninė priežiūra
5.6.1. Signalinių žibintų ir jų priedų konstrukcija turi būti tokia, kad būtų galima reguliariai atlikti jų techninę priežiūrą ir prireikus lengvai net tamsoje pakeisti šviesos šaltinius.
5.7. Saugos reikalavimai
5.7.1. Signaliniai žibintai ir jų priedai turi būti pagaminti taip ir būti tokio dydžio, kad juos būtų galima valdyti, kontroliuoti ir stebėti nekeliant pavojaus žmonėms.
5.8. Priedai
5.8.1. Žibintų priedai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad jų išdėstymas, montavimas ir sujungimas nekliudytų įprastam žibintų naudojimui ir tinkamam jų veikimui.
5.9. Neelektriniai signaliniai žibintai
5.9.1. Neelektriniai žibintai projektuojami ir gaminami laikantis 5.2–5.8 punktų reikalavimų, kad jie atitiktų 7 punkto reikalavimus. Mutatis mutandis taikomi šių bandymo ir tvirtinimo sąlygų 6 punkte numatyti reikalavimai.
5.10. Dvigubi žibintai
5.10.1. Du vienas virš kito viename korpuse sumontuotus žibintus (dvigubą žibintą) galima naudoti kaip vieną žibintą. Abu dvigubo žibinto šviesos šaltiniai jokiomis aplinkybėmis neturi būti naudojami vienu metu.
6. Fotometriniai ir kolorimetriniai reikalavimai
6.1. Fotometriniai reikalavimai
6.1.1. Fotometrinės signalinių žibintų specifikacijos išdėstytos šio priedo I skyriuje.
6.1.2. Signalinių žibintų konstrukcija turi užtikrinti, kad žiburio nebūtų galima atspindėti arba užstoti. Draudžiama naudoti atšvaitus.
6.1.3. Naudojant dvispalvius arba trispalvius žiburius, veiksmingai užtikrinama, kad spalvos šviesa nebūtų spinduliuojama už nustatytų tos spalvos ruožo ribų, įskaitant plotą viduje už stiklo.
6.1.4. Šie reikalavimai mutatis mutandis taikomi neelektriniams žiburiams.
6.2. Kolorimetriniai reikalavimai
6.2.1. Kolorimetrinės signalinių žibintų specifikacijos išdėstytos šio priedo I skyriuje.
6.2.2. Signalinių žibintų spinduliuojamos šviesos spalva pagal šviesos šaltinio naudojamos spalvos temperatūrą turi būti atitinkamame spalviniame taške, nustatytame šio priedo I skyriuje.
6.2.3. Signalinių žiburių spalva priklauso tik nuo filtrų (optinių prietaisų, stiklų) ir ištisai spalvotų optinių stiklų, jei skleidžiamos šviesos spalviniai taškai daugiau negu 0,01 nenukrypsta nuo koordinačių pagal IEC spalvių diagramą. Naudoti spalvotas lemputes yra draudžiama.
6.2.4. Spalvotieji stiklai (filtrai) turi būti tokio skaidrumo, kad, esant naudojamos šviesos šaltinio spalvos temperatūrai, šviesos stipris būtų toks, kaip nustatyta.
6.2.5. Šaltinio šviesos atsispindėjimas ant signalinio žibinto dalių neturi būti atrankinis, t. y. signaliniame žibinte naudojamo šaltinio trichromatinės koordinatės x ir y, esant naudojamos spalvos temperatūrai, šviesai atsispindėjus neturi nukrypti daugiau negu 0,01.
6.2.6. Bespalvis stiklas, esant naudojamos spalvos temperatūrai, neturi daryti atrankinio poveikio spinduliuojamai šviesai. Lygiai taip pat po ilgo eksploatacijos laikotarpio signaliniame žibinte naudojamo šaltinio trichromatinės koordinatės x ir y šviesai prasiskverbus per stiklą neturi nukrypti daugiau negu 0,01.
6.2.7. Neelektrinių signalinių žibintų šviesos spalva, esant naudojamos spalvos šaltinio temperatūrai, turi būti atitinkamame spalviniame taške, nustatytame šio priedo I skyriuje.
6.2.8. Neelektrinių spalvotųjų signalinių žibintų šviesos spalva priklauso tik nuo ištisai spalvoto silikatinio stiklo. Visas neelektrinių spalvotųjų žibintų spalvotasis silikatinis stiklas turi būti toks, kad, esant artimiausiai neelektrinio šviesos šaltinio spalvos temperatūrai, būtų pasiektas nustatytas šviesos stipris.
7. Gamybos reikalavimai
7.1. Elektriniai signaliniai žibintai
7.1.1. Visos žibintų dalys turi atlaikyti tam tikrus eksploatacinius įtempius, susidarančius dėl laivo judėjimo, vibracijos, korozijos, temperatūros svyravimų, smūgių kraunant krovinius ir laivui plaukiant per ledą bei kito poveikio, kuris jas gali veikti laive.
7.1.2. Žibinto konstrukcija, medžiagos ir darbo kokybė turi užtikrinti jo patvarumą ir tai, kad veikiant mechaniniams bei šiluminiams įtempiams ir ultravioletiniams spinduliams jo eksploatacinės savybės pagal šiuos reikalavimus nepasikeistų; visų pirma turi būti išlaikomos fotometrinės ir kolorimetrinės savybės.
7.1.3. Korozijos veikiamos detalės turi būti iš korozijai atsparių medžiagų arba veiksmingai apsaugotos nuo korozijos.
7.1.4. Naudojamos medžiagos turi būti ne higroskopiškos, jei tai galėtų pakenkti įrenginių, prietaisų ir priedų veikimui.
7.1.5. Naudojamos medžiagos turi būti labai atsparios ugniai.
7.1.6. Bandymų institucija gali atleisti nuo reikalavimų dėl naudojamų medžiagų savybių, jei sauga užtikrinama gaminant.
7.1.7. Kad būtų užtikrintas signalinių žibintų tinkamumas naudoti laive, jie turi būti išbandomi. Bandymai atliekami pagal aplinkos ir eksploatacinius reikalavimus.
7.1.8. Aplinkos reikalavimai
7.1.8.1. Aplinkos kategorijos
7.1.8.1.1. Oro sąlygų kategorijos
X
Prietaisai, skirti naudoti nuo oro sąlygų neapsaugotose vietose.
S
Prietaisai, skirti būti panardinti į vandenį arba ilgai liestis su sūriu vandeniu.
7.1.8.1.2. Vibracijos kategorijos
V
Prietaisai ir įtaisai, skirti būti montuojami ant laivo stiebų ir kitose ypač vibracijos veikiamose vietose.
7.1.8.1.3. Atšiaurumo kategorijos
Aplinkos sąlygos yra skirstomos į tris atšiaurumo kategorijas
1) Normalios aplinkos sąlygos
Šios sąlygos laive gali būti nuolat ir ilgą laikotarpį.
2) Kraštutinės aplinkos sąlygos
Šios sąlygos laive gali susidaryti tik ypatingais atvejais.
3) Transportavimo aplinkos sąlygas
Šios sąlygos gali susidaryti įrenginių, prietaisų ir priedų transportavimo ir tvirtinimo tam tikroje padėtyje, išskyrus eksploataciją, metu.
Bandymai normaliomis aplinkos sąlygomis vadinami „normalios aplinkos bandymais“, bandymai kraštutinėmis aplinkos sąlygomis – „kraštutinės aplinkos bandymais“, o bandymai transportavimo aplinkos sąlygomis – „transportavimo aplinkos bandymais“.
7.1.8.2. Reikalavimai
7.1.8.2.1. Signaliniai žibintai ir jų priedai turi būti tinkami ilgai eksploatuoti veikiant laive tikėtinam jūros supimui ir vibracijai, drėgmei bei temperatūros svyravimams.
7.1.8.2.2. Šio priedo 2 priedėlyje išvardytų aplinkos sąlygų veikiami signaliniai žibintai ir jų priedai turi atitikti jų aplinkos kategorijos, kaip apibrėžta 7.1.8.1 punkte, reikalavimus.
7.1.9. Tinkamumas eksploatuoti
7.1.9.1. Elektros energijos tiekimas: kai tiekiamos srovės įtampa ir dažniai svyruoja ir nukrypsta nuo nominaliųjų verčių1, bet neviršijamos toliau lentelėje nurodytos ribos, o tiekiamos kintamosios elektros srovės įtampos virpesiai yra 5 %, signaliniai žibintai ir jų priedai turi veikti neviršijant pagal bandymus ir patvirtinimo sąlygas jiems taikomų leistinų laivo eksploatacijos nuokrypių. Teoriškai žibintams tiekiamos elektros srovės įtampa nuo pasirinktos nominaliosios įtampos neturi nukrypti daugiau negu ±5 %.
__________________
1 Nominaliąją įtampą ir dažnį nurodo gamintojas.
Taip pat gali būti nurodomi įtampos ir (arba) dažnio intervalai.
Elektros energijos tiekimas
Žibintams ir jų priedams tiekiamos srovės įtampos ir dažnio svyravimai
(Nominalioji įtampa)
Įtampos svyravimai
Dažnio svyravimai
Trukmė
Didesnės negu 48 V įtampos nuolatinė srovė
± 10%
± 5%
ištisai
ir kintamoji srovė
± 20%
± 10%
maks. 3 s
Ne didesnės kaip 48 V įtampos nuolatinė srovė
± 10%
-
ištisai
7.1.9.1.1. Maksimali įtampa iki ±1 200 V, kai padidėjimo laikas – nuo 2 iki 10 µs, o ilgiausia trukmė – 20 µs, ir tiekiamos srovės įtampos krypties pasikeitimas neturi padaryti žalos signaliniams žibintams ir jų priedams. Jei taip atsitinka ir galbūt įsijungia saugumą užtikrinantys įtaisai, signaliniai žibintai ir jų priedai turi veikti neviršijant pagal bandymo ir patvirtinimo sąlygas leistinų laivo eksploatacijos nuokrypių.
7.1.9.2. Elektromagnetinis suderinamumas: turi būti imamasi visų pagrįstų ir tikslingų priemonių žibintų bei jų priedų ir kitų laivų įrangos dalimi esančių įrenginių ir prietaisų abipusiam elektromagnetiniam poveikiui panaikinti arba sumažinti.
7.1.10. Aplinkos sąlygos laivuose
7.1.10.1. 7.1.8.1 punkte nurodytos normalios, kraštutinės ir transportavimo aplinkos sąlygos yra grindžiamos siūlomais IEC leidinių 92–101 ir 92–504 papildymais. Kitos nuo jų nukrypstančios vertės pažymėtos *.
Normalios
Kraštutinės
Transportavimo
Aplinkos sąlygos
a) Aplinkos oro temperatūra
Oro sąlygų kategorijos
nuo – 25
nuo – 25
nuo – 25 iki
X ir S oro sąlygų kategorijos pagal 8 dalies a punktą
iki
iki
+70°C*
+ 55°C*
+ 55°C*
b) Aplinkos oro drėgnumas
Pastovi temperatūra
+20°C
+35°C
+45°C
Didžiausias santykinis drėgnumas
95%
75%
65%
Temperatūros pokytis
Gali būti pasiekiamas rasos taškas
c) Oro sąlygos denyje
Saulės šviesa
1 120 W/m2
Vėjas
50 m/s
Krituliai
15 mm/min
Vandens greitis judėjimo metu (bangos)
10 m/s
Vandens sūrumas
30 kg/m3
d) Magnetinis laukas
Bet kurios krypties magnetinis laukas
80 A/m
e) Vibracijos: Bet kurios krypties sinusoidinės vibracijos V vibracijų klasė pagal 8 dalies a punktą (didelis įtempis, pvz., veikiantis laivo stiebus)
Dažniai
2 – 10 Hz
2 – 13,2 Hz*
Intervalas
± 1,6 mm
± 1,6 mm
Dažniai
10 – 100 Hz
13,2 – 100 Hz*
Pagreičio intervalas
± 7 m/s2
± 11 m/s2 *
7.1.11. Turi būti atlikti signalinių žibintų atsparumo aplinkos sąlygoms bandymai, nustatyti šio priedo 2 priedėlyje.
7.1.12. Iš organinių medžiagų pagamintos žibintų detalės turi būti atsparios ultravioletiniams spinduliams.
7.1.12.1. Po 720 valandų trukusių bandymų laikantis priedėlio 6 dalies kokybė turi nepablogėti ir trichromatinės koordinatės x ir y neturi daugiau negu 0,01 nukrypti nuo permatomų dalių, kurių neveikė nei spinduliai, nei vanduo, koordinačių.
7.1.13. Permatomos žibintų dalys ir ekranai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad, atsižvelgiant į įprastus laivo reikalavimus, kai įtampos perviršis yra 10 %, o aplinkos temperatūra – + 45 °C, ilgai naudojami nesideformuotų, juose neatsirastų pakitimų arba jie nebūtų visiškai sugadinti.
7.1.14. Ilgai naudojami, kai įtampos perviršis yra 10 %, o aplinkos temperatūra yra + 60 °C, žibintai turi likti nesugadinti savo laikikliuose, kai juos aštuonias valandas veikia 1 000 N (niutonų) jėga.
7.1.15. Žibintai turi būti atsparūs laikinam panardinimui. Ilgai naudojami, kai įtampos perviršis yra 10 %, o aplinkos temperatūra yra + 45 °C, jie turi likti nesugadinti visiškai užpylus juos talpyklos, kurioje yra 10 litrų + 15° – + 20 °C temperatūros vandens, turiniu.
7.1.16. Turi būti užtikrinamas naudojamų medžiagų ilgaamžiškumas eksploatacinėmis sąlygomis; visų pirma eksploatacijos metu medžiagos turi atlaikyti didžiausią nuolatinio naudojimo temperatūrą.
7.1.17. Jei žibintuose yra nemetalinių detalių, nustatoma jų nuolatinio naudojimo temperatūra laivo sąlygomis, kai aplinkos temperatūra yra + 45 °C.
7.1.17.1. Jei nustatoma, kad nemetalinių medžiagų ištisinio naudojimo temperatūra viršija didžiausią IEC leidinio 598 1 dalies X ir XI lentelėse nurodytą temperatūrą, atliekami specialūs tyrimai jų atsparumui šias žibintų dalis veikiantiems nuolatiniams mechaniniams, šiluminiams ir oro sąlygų įtempiams nustatyti.
7.1.18. Atliekant dalių atsparumo deformacijai esant nuolatinio naudojimo temperatūrai bandymus, žibintas padedamas eksploatacinėje padėtyje nestipriame nuolatiniame oro sraute (v = apytiksliai 0,5 m/s), aplinkos temperatūrai esant + 45 °C ir laive esančiomis sąlygomis. Šylančios ir pasiekusios eksploatacinę temperatūrą nemetalinės dalys turi būti veikiamos jų paskirtį arba galimas manipuliacijas atitinkančiu mechaniniu įtempiu. Permatomos žibintų dalys iš kitų negu silikatinis stiklas medžiagų per vidurį tarp viršutinės ir apatinės permatomos dalies pusės veikiamos 5 mm x 6 mm metaliniu perforatoriumi nuolatine 6,5 N jėga (lygiaverte spaudimui pirštais).
7.1.18.1. Dėl tokių mechaninių įtempių bandomoje dalyje neturi atsirasti nuolatinės deformacijos.
7.1.19. Atliekant sudedamųjų dalių atsparumo atmosferos veiksniams bandymą, jų veikiami nemetalinių detalių turintys žibintai patalpinami į klimatinę kamerą ir 12 valandų iš eilės pakaitomis laikomi 45 °C ir 95 % santykinio drėgnumo - 20 °C temperatūros aplinkoje ir protarpiais naudojami laive esančiomis sąlygomis taip, kad būtų jų darbo trukmę atitinkančiais ciklais veikiami karšto bei drėgno ir šalto oro, taip pat žemos temperatūros pakeitimo aukšta.
7.1.19.1. Bendra šio bandymo trukmė turi būti mažiausiai 720 valandų. Bandymas neturi turėti įtakos nemetalinių žibinto dalių eksploatacinėms savybėms.
7.1.20. Aplinkos temperatūrai esant + 45 °C, lengvai pasiekiamos žibintų dalys neturi įkaisti daugiau kaip iki + 70 °C temperatūros, jei jos yra pagamintos iš metalo, arba + 85 °C, jei jos pagamintos ne iš metalo.
7.1.21. Žibintai turi būti suprojektuoti ir pagaminti pagal pripažintus standartus ir visų pirma atitikti IEC 598 leidinio 1 dalį „Laivai, žiburiai – Bendrosios specifikacijos ir bandymai“. Turi būti laikomasi šių dalių reikalavimų
– Sujungimų apsauga (Nr. 7.2);
– Apsauga nuo elektros smūgių (Nr. 8.2);
– Izoliacijos varža ir įtampos pastovumas (Nr. 10.2 ir 10.3);
– Žemės ir antžeminės linijos (Nr. 11.2);
– Ilgaamžiškumas ir šildymas (Nr. 12.1, X, XI ir XII lentelės);
– Atsparumas šilumai, ugniai ir klaidžiojančiajai srovei (Nr. 13.2, 13.3 ir 13.4);
– Srieginiai sujungimai (Nr. 14.2, 14.3 ir 14.4).
7.1.22. Elektros laidų skerspjūvis paprastai turi būti ne mažesnis negu 1,5 mm2. Sujungimui naudojama viela turi būti bent HO 7 RN-F tipo arba jai lygiavertė.
7.1.23. Sprogimo pavojaus zonoms skirtų žibintų apsaugos rūšį nustato ir tai paskirčiai sertifikuoja kompetentingos bandymų institucijos.
7.1.24. Gaminant žibintus turi būti numatyta, kad
7.1.24.1. žibintą, įskaitant jo vidų, būtų lengva valyti ir net tamsoje pakeisti šviesos šaltinį;
7.1.24.2. nesikauptų kondensatas;
7.1.24.3. būtų naudojamos tik patvarios elastinės jungiamosios detalės, siekiant užtikrinti, kad išmontuojamos dalys būtų nepralaidžios;
7.1.24.4. būtų užtikrinta, jog iš žibinto nesiskverbtų kitos spalvos šviesa, negu numatyta.
7.1.25. Prie visų įrengtinų žibintų pridedamos išdėstymo ir įrengimo instrukcijos, kuriose nurodoma, kur žiburys yra montuojamas, taip pat sukeičiamų dalių paskirtis bei tipas. Kilnojamus žibintus turi būti galima lengvai ir saugiai pastatyti į vietą.
7.1.26. Būtini stovai turi būti tokie, kad numatytoje padėtyje esančio žibinto horizontali simetrijos plokštuma būtų lygiagreti laivo vaterlinijai.
7.1.27. Ant kiekvieno žibinto tokioje vietoje, kuri būtų matoma jį laive sumontavus, turi būti aiškiai ir patvariai pažymėta
7.1.27.1. nominalioji šaltinio galia, jei dėl skirtingų nominaliųjų galių galimi skirtingi matomumo atstumai;
7.1.27.2. tam tikrą ruožą apšviečiančių žiburių žibinto tipas;
7.1.27.3. nulinės krypties nuoroda ant tam tikrą ruožą apšviečiančių žiburių, kurios ženklas turi būti tiesiai virš permatomos dalies arba po ja;
7.1.27.4. žiburio tipas, pvz., „stiprusis“;
7.1.27.5. prekės ženklas;
7.1.27.6. vieta patvirtinimo ženklui, pavyzdžiui, .F.91.235.
7.2. Filtrai ir optiniai stiklai
7.2.1. Filtrai (optiniai ir stikliniai) ir optiniai stiklai gali būti iš organinio stiklo (sintetinio stiklo) arba neorganinio stiklo (silikatinio stiklo).
7.2.1.1. Filtrai ir optiniai stiklai iš silikatinio stiklo turi būti iš ne mažesnės negu IV klasės hidrolitinio tipo stiklo, nurodyto ISO standarte 719, užtikrinančio ilgalaikį atsparumą vandeniui.
7.2.1.2. Filtrų ir optinių stiklų iš sintetinio stiklo ilgalaikis atsparumas vandeniui turi būti panašus į pagamintų iš silikatinio stiklo atsparumą.
7.2.1.3. Optiniai stiklai turi būti pagaminti iš mažo vidinio įtempio stiklo.
7.2.2. Filtruose ir optiniuose stikluose, kiek tai įmanoma, neturi būti pūslių, burbulų ir priemaišų. Jie turi būti be paviršiaus defektų, pavyzdžiui, nenupoliruotų (matinių) ruožų, gilių įbrėžimų ir t.t.
7.2.3. Filtrai ir optiniai stiklai turi atitikti 7.1 punkto reikalavimus. Šios sąlygos neturi turėti įtakos jų fotometrinėms ir kolorimetrinėms savybėms.
7.2.4. Borto žiburių raudono ir žalio optinių stiklų negalima sukeisti tarpusavyje.
7.2.5. Be gamintojo ženklo, ant filtrų ir optinių stiklų vietos, kuri bus matoma juos įstačius į žibintus, turi būti įskaitomai ir patvariai pažymėtas patvirtinimo numeris ir tipo aprašymas.
7.2.5.1. Dėl šio ženklinimo fotometrinių ir kolorimetrinių savybių vertės neturi būti mažesnės negu nustatyta būtiniausiais reikalavimais.
7.3. Elektriniai šviesos šaltiniai
7.3.1. Signaliniuose žibintuose turi būti naudojamos tik tam specialiai pagamintos kaitinamosios lempos. Jos turi būti standartinės įtampos. Ypatingais atvejais gali būti leidžiamos išimtys.
7.3.2. Kaitinamąsias lempas signaliniuose žibintuose turi būti galima sumontuoti tik numatytoje padėtyje. Leidžiamos daugiausia dvi aiškios jų padėtys signaliniuose žibintuose. Netikslios ir tarpinės padėtys turi būti neįmanomos. Bandymams atlikti pasirenkama mažiau palanki padėtis.
7.3.3. Kaitinamosios lempos neturi turėti ypatingų savybių, kurios turėtų neigiamos įtakos jų efektyvumui, pavyzdžiui, ant jų korpuso neturi būti įbrėžimų, dėmių ir kaitinamojo siūlo padėtis turi būti tinkama.
7.3.4. Darbinė kaitinamųjų lempų spalvos temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 2 360 K.
7.3.5. Naudojami įtvarai ir lempų laikikliai turi atitikti specialius optinės sistemos reikalavimus ir atlaikyti laivo eksploatacijos metu susidarančius mechaninius įtempius.
7.3.6. Kaitinamosios lempos cokolis turi būti tvirtas ir gerai pritvirtintas prie korpuso taip, kad po 100 darbo valandų esant 10 % įtampos perviršiui atlaikytų tolygų sukimą, kurio momentas yra 25 kg/cm.
7.3.7. Prekės ženklas, nominalioji įtampa bei nominalioji galia ir (arba) nominalusis šviesos stipris bei patvirtinimo numeris turi būti įskaitomai ir patvariai pažymėti ant kaitinamųjų lempų korpuso arba cokolio.
7.3.8. Kaitinamosios lempos turi neviršyti šių leistinų nuokrypių
7.3.8.1. Kaitinamosios lempos, kurių nominalioji įtampa yra 230 V, 115 V, 110 V ir 24 V
(Pav.)
Nominalioji įtampa
Nominalusis galingumas
Didžiausia užregistruota galia 3)
Nominalioji eksploatacijos trukmė
Išmatuotos bandomosios vertės 3)
Žibinto korpusas, mm
V
W
W
h
Horizontalusis šviesos stipris 4) cd
Spalvos temperatūra K
b mm
l mm
24
40
43
nuo 45
nuo 2360
0,72 + 0,1 0
13,5 + 1,35 0
110 arba 115
60
69
1000
iki
iki
15 + 2,5 0
11,5 + 1,5 0
230
65
69
65
2856
15 + 2,5 0
11,5 + 1,5 0
Pastabos
1) 24 V/40 W lemputės šviesos centro ilgio leistinasis nuokrypis: ± 1,5 mm.
2) L – plati P 28 S cokolio rankena yra kairėje pusėje, kai lempa yra vertikalioje padėtyje, žiūrint iš spinduliavimo krypties.
3) Prieš matuojant vertes bandymo pradžioje kaitinamosios lempos jau turi būti eksploatuotos 60 minučių esant nominaliajai įtampai.
4) Šių ribų turi būti laikomasi ± 10° plote iš abiejų horizontalios linijos, einančios per žibinto korpuso vidurinį tašką, pusių, kai lempa apsukama 360° aplink savo ašį.
7.3.8.2. Kaitinamosios lempos, kurių nominalioji įtampa yra 24 V ir 12 V
(Pav.)
Nominalioji įtampa
Nominalusis galingumas
Didžiausia užregistruota galia 1)
Nominalioji eksploatacijos trukmė
Išmatuotos bandomosios vertės 1)
Žibinto korpusas
V
W
W
h
Horizontalusis šviesos stipris 2) cd
Spalvos temperatūra K
l mm
12
1 000
nuo 12 iki 20
nuo 2 360 iki 2 856
10
18
nuo 9 iki 13
24
nuo 9 iki 17
12
nuo 30 iki 48
25
26,5
nuo 9 iki 13
24
Pastabos
1) Prieš matuojant vertes bandymo pradžioje kaitinamosios lempos jau turi būti eksploatuotos 60 minučių esant nominaliajai įtampai.
2) Šių ribų turi būti laikomasi ± 30° plote iš abiejų horizontalios linijos, einančios per žibinto korpuso vidurinį tašką, pusių, kai lempa apsukama 360° aplink savo ašį.
7.3.8.3. Ant kaitinamųjų lempų cokolio pažymimi atitinkami dydžiai. Jei ženklinama ant lemputės, tai neturi turėti įtakos lempos eksploatacijai.
7.3.8.4. Jei vietoj kaitinamųjų lempų yra naudojamos dujinės iškrovos lempos, joms taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir kaitinamosioms lempoms.
8. Bandymų ir patvirtinimo tvarka
8.1. Bendrosios darbo tvarkos taisyklės. Bandymų ir patvirtinimo tvarkai taikomas šio priedo I skyrius.
8.2. Paraiška
8.2.1. Prie gamintojo arba jo įgalioto atstovo pateikiamos paraiškos dėl patvirtinimo pridedami šie duomenys bei dokumentai ir žibintų bei jų priedų, jei jų yra, pavyzdžiai
8.2.1.1. žiburio tipas (pvz., „stiprusis“);
8.2.1.2. prekės ženklas ir žibinto tipo, jo šviesos šaltinių ir priedų, jei jų yra, aprašymas;
8.2.1.3. laive signaliniams elektros žibintams būtina įtampa, atsižvelgiant į jų paskirtį;
8.2.1.4. visų charakteristikų ir galingumo specifikacijos;
8.2.1.5. trumpas techninis aprašymas, kuriame nurodomos medžiagos, iš kurių žibinto pavyzdys yra pagamintas, ir elektros schema su trumpu techniniu aprašymu, jei žibinto priedai gali turėti įtakos eksploatacijai;
8.2.1.6. po du šių žibintų pavyzdžių ir tam tikrais atvejais jų priedų dokumentų egzempliorius
8.2.1.6.1. reguliavimo arba montavimo instrukcijų su šviesos šaltinio ir įtvaro arba laikiklio duomenimis;
8.2.1.6.2. eskizo su matmenimis ir tipo pavadinimais bei aprašymais, būtinais bandymo pavyzdžiui ir laive sumontuotiems žibintams bei jų priedams, jei jų yra, identifikuoti;
8.2.1.6.3. kitų dokumentų, pavyzdžiui, brėžinių, dalių sąrašų, elektros schemų, eksploatacijos instrukcijų ir nuotraukų, kurie yra susiję arba gali būti susiję su visais svarbiais duomenimis, nurodytais šių bandymo ir patvirtinimo sąlygų 4–7 punktuose, jei jie yra būtini žibintų, kurie bus gaminami, atitikčiai bandymo pavyzdžiui patvirtinti. Šiuose duomenyse ir brėžiniuose visų pirma nurodoma
– išilginis pjūvis, kuriame smulkiai pavaizduota filtro konstrukcija ir šviesos šaltinio (kaitinamosios lempos) vertikalusis pjūvis bei padėtis ir stovas;
– žibinto skerspjūvis ties filtro viduriu, kuriame smulkiai pavaizduotas šviesos šaltinio, filtro, optinio stiklo, jei jis yra, išdėstymas ir tam tikrą ruožą apšviečiančių žiburių horizontaliosios sklaidos kampas;
– galinis tam tikrą ruožą apšviečiančių žiburių vaizdas, kuriame smulkiai pavaizduotas lizdas arba stovas;
– žiedinių žiburių vaizdas, kuriame smulkiai pavaizduotas lizdas arba stovas;
8.2.1.6.4. duomenys apie masinės gamybos šviesos šaltinių, filtrų, optinių stiklų, montavimo arba laikomųjų įtaisų ir žibinto šviesos šaltinio matmenų filtro atžvilgiu leistinus nuokrypius;
8.2.1.6.5. duomenys apie masinės gamybos šaltinių horizontalųjį šviesos stiprį esant nominaliajai įtampai;
8.2.1.6.6. duomenys apie masinės gamybos spalvotųjų stiklų leistinus nuokrypius pagal standartinio šviesos šaltinio A (2856 K) spalvą ir skaidrumą arba numatyto šviesos šaltinio šviesos tipą.
8.2.2. Su paraiška pateikiami du paruošti naudoti pavyzdžiai, kiekvienas iš jų su dešimčia kiekvienos nominaliosios įtampos šviesos šaltinių ir, tam tikrais atvejais, penki kiekvienos signalinės spalvos spalvotieji filtrai, kartu su montavimo arba įstatymo įtaisu.
8.2.2.1. Paprašius taip pat pateikiami konkretūs patvirtinimo bandymams būtini papildomi priedai.
8.2.3. Pavyzdys turi visais atžvilgiais atitikti numatomus gaminti modelius. Prie jo pridedami visi priedai, būtini jam sumontuoti ir įprastai jo darbo padėčiai, kurioje jis turi būti naudojamas laive pagal paskirtį, nustatyti. Kai kurie priedai gali būti nepateikiami, jei su tuo sutinka kompetentinga bandymų institucija.
8.2.4. Paprašius pateikiami papildomi pavyzdžiai, dokumentai ir duomenys.
8.2.5. Dokumentai pateikiami bandymų ir patvirtinimo institucijos šalies kalba.
8.2.6. Jei pateikiama paraiška dėl papildomo įtaiso patvirtinimo, mutatis mutandis taikomos 8.2.1–8.2.5 dalys; tokiu atveju papildomos dalys gali būti patvirtintos tik kartu su patvirtintais žibintais.
8.2.7. Tam tikrą ruožą apšviečiantys žiburiai iš esmės pateikiami kaip visas komplektas.
8.3. Bandymas
8.3.1. Atliekant naujo arba pakeisto patvirtinto žibinto arba priedo modelio bandymus, nustatoma, ar pavyzdys atitinka šių bandymų ir patvirtinimo sąlygų reikalavimus ir 8.2.1.6 punkte nurodytus dokumentus.
8.3.2. Patvirtinimo bandymas grindžiamas laivuose vyraujančiomis sąlygomis. Bandymas atliekamas su visais šviesos šaltiniais, optiniais stiklais ir priedais, kurie turi būti pateikti ir kurie yra skirti signaliniams žibintams.
8.3.3. Fotometrinis ir kolorimetrinis bandymas atliekamas esant nominaliajai įtampai.
8.3.3.1. Vertinant žibintą atsižvelgiama į horizontalųjį eksploatacinį šviesos stiprį IB ir eksploatacinę spalvos temperatūrą.
8.3.4. Dalys arba priedai išbandomi tik su to tipo žibintu, kuriam jie yra skirti.
8.3.5. Kitų kompetentingų institucijų atlikti bandymai gali būti pripažinti įrodant atitiktį 7 punkto reikalavimams, jei patvirtinta, kad jie yra lygiaverčiai šio priedo 2 priedėlyje numatytiems bandymams.
8.4. Patvirtinimas
8.4.1. Signalinių žibintų patvirtinimas grindžiamas 4.1–4.5 punktais.
8.4.2. Žibintų ir priedų, kurie yra arba bus gaminami masiškai, patvirtinimas pareiškėjui gali būti išduotas pareiškėjo sąskaita atlikus bandymą, jei pareiškėjas užtikrina, kad patvirtinimu suteiktomis teisėmis bus tinkamai naudojamasi.
8.4.3. Jei patvirtinimas suteikiamas, atitinkamam žibinto tipui išduodamas 4.3 punkte nurodytas patvirtinimo sertifikatas ir pagal 4.5 punktą skiriamas patvirtinimo ženklinimas.
8.4.3.1. Patvirtinimo ženklai ir serijos numeris turi būti įskaitomi ir patvariai pritvirtinti prie tokios kiekvieno pagal pavyzdį pagaminto žibinto vietos, kuri yra visiškai matoma jį sumontavus laive. Pirminiai ženklinamieji užrašai ir tipo aprašymai turi būti aiškiai įskaitomi ir užrašyti taip, kad jų nebūtų galima ištrinti. Prie žibintų draudžiama tvirtinti ženklus, kurie gali būti supainioti su patvirtinimo ženklais.
8.4.4. Patvirtinimas gali būti suteikiamas ribotam laikotarpiui ir nustatant sąlygas.
8.4.5. Patvirtinto žibinto ir patvirtintų žibintų priedų pakeitimai daromi pritarus bandymų institucijai.
8.4.6. Jei žibinto patvirtinimas panaikinamas, pareiškėjas apie tai informuojamas tiesiogiai.
8.4.7. Vienas kiekvieno patvirtinto tipo žibinto pavyzdys lieka jį patvirtinusioje bandymų institucijoje.
8.5. Patvirtinimo galiojimo pasibaigimas
8.5.1. Patvirtinimas netenka galios pasibaigus nustatytam laikotarpiui arba jį atšaukus ar panaikinus.
8.5.2. Patvirtinimas gali būti atšauktas, jei
– vėliau visam laikui nebelieka sąlygų, pagal kurias jis išduotas,
– nebetenkinamos bandymų ir patvirtinimo sąlygos,
– žibintas neatitinka patvirtinto pavyzdžio,
– nesilaikoma nustatytų sąlygų, arba
– patvirtinimo turėtojas pasirodo esąs nepatikimas.
8.5.2.1. Jei nevykdomos jį išduodant nustatytos sąlygos, jis panaikinamas.
8.5.3. Jei patvirtinto tipo signalinio žibinto gamyba nutraukiama, apie tai nedelsiant informuojama patvirtinimą išdavusi bandymų institucija.
8.5.4. Patvirtinimo panaikinimas arba atšaukimas reiškia, kad suteiktą patvirtinimo numerį draudžiama naudoti.
8.5.5. Patvirtinimui netekus galios, sertifikatas pateikiamas panaikinti jį išdavusiai bandymų institucijai.
III. BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI, TAIKOMI VIDAUS VANDENŲ LAIVUOSE LAIVYBAI NAUDOJAMAI RADIOLOKACINEI ĮRANGAI, IR JOS BANDYMŲ SĄLYGOS
9. Bendroji dalis
9.1. Taikymo sritis
9.1.1. Šiose nuostatose išdėstomi vidaus vandenų laivuose laivybai naudojamai radiolokacinei įrangai taikomi būtiniausi techniniai ir eksploataciniai reikalavimai bei bandymų atitikčiai šiems būtiniausiems reikalavimams nustatyti sąlygos. Vidaus vandenų ECDIS įranga, kuri gali būti naudojama navigacijos režimu, laikoma navigacine radiolokacine įranga, kaip apibrėžta šiose nuostatose.
9.2. Radiolokacinės įrangos paskirtis
9.2.1. Radiolokacinė įranga palengvina laivavedybą, pateikdama aiškų laivo padėties radiolokacinį atvaizdą plūdurų, kranto linijų ir laivybos konstrukcijų atžvilgiu bei leisdama patikimai ir laiku atpažinti kitus laivus bei virš vandens paviršiaus kyšančias kliūtis.
9.3. Patvirtinimo bandymai
9.3.1. Radiolokacinė įranga laivuose negali būti montuojama tol, kol tipo bandymu nebus nustatyta, kad ji atitinka šiomis nuostatomis nustatytus būtiniausius reikalavimus.
9.4. Paraiška dėl patvirtinimo bandymo
9.4.1. Paraiškos dėl radiolokacinės įrangos tipo bandymo pateikiamos vienos iš valstybių narių kompetentingai bandymų institucijai.
9.4.1.1. Kompetentingos bandymų institucijos nurodomos Komitetui.
9.4.2. Prie kiekvienos paraiškos pridedami šie dokumentai
9.4.2.1. du išsamaus techninio aprašymo egzemplioriai;
9.4.2.2. du visų įrengimo ir eksploatacijos dokumentų rinkiniai;
9.4.2.3. du išsamaus naudojimo vadovo egzemplioriai; ir
9.4.2.4. du naudojimo vadovo santraukų egzemplioriai.
9.4.3. Pareiškėjas bandymais nustato arba pasirūpina, kad būtų nustatyta, ar radiolokacinė įranga atitinka šių nuostatų būtiniausius reikalavimus.
9.4.3.1. Prie paraiškos pridedami horizontaliojo ir vertikaliojo antenos spinduliavimo dėsningumo bandymo rezultatai ir matavimo protokolai.
9.4.3.2. Šiuos dokumentus ir bandymo metu gautą informaciją saugo kompetentinga bandymų institucija.
9.4.4. Atliekant patvirtinimo bandymą, „pareiškėjas“ – tai juridinis arba fizinis asmuo, kurio pavadinimas (vardas, pavardė), prekės ženklas arba kitas tapatybės nustatymo ženklas naudojamas gaminant išbandyti pateiktą įrangą arba ja prekiaujant.
9.5. Tipo patvirtinimas
9.5.1. Jei įrangos tipo bandymo rezultatai teigiami, kompetentinga bandymų institucija išduoda atitikties liudijimą.
9.5.1.1. Jei įranga būtiniausių reikalavimų neatitinka, pareiškėjui raštu pranešamos jos atmetimo priežastys.
9.5.1.2. Patvirtinimą suteikia kompetentinga institucija.
9.5.1.3. Kompetentinga institucija apie jos patvirtintą įrangą praneša Komitetui.
9.5.2. Kiekviena bandymų institucija turi teisę bet kuriuo metu iš produkcijos serijos pasirinkti įrangą patikrinimui atlikti.
9.5.2.1. Jei šiuo patikrinimu nustatomi įrangos defektai, tipo patvirtinimas gali būti panaikintas.
9.5.2.2. Tipo patvirtinimą panaikina jį išdavusi institucija.
9.5.3. Tipo patvirtinimas galioja 10 metų; paprašius jo galiojimas gali būti pratęstas.
9.6. Įrangos ženklinimas ir patvirtinimo numeris
9.6.1. Ant kiekvienos įrangos sudedamosios dalies taip, kad nebūtų galima ištrinti, pažymimas gamintojo pavadinimas, prekybinė įrangos paskirtis, įrangos tipas ir serijos numeris.
9.6.2. Kompetentingos institucijos suteiktas patvirtinimo numeris ant displėjaus pažymimas taip, kad nebūtų galima ištrinti ir kad sumontavus įrangą būtų aiškiai matomas.
9.6.2.1. Patvirtinimo numerio sudedamosios dalys
e-NN-NNN
(e = Europos Sąjunga
NN = patvirtinimo šalies kodas, kuriame
1 = Vokietija
18 = Danija
2 = Prancūzija
20 = Lenkija
3 = Italija
21 = Portugalija
4 = Nyderlandai
23 = Graikija
5 = Švedija
24 = Airija
6 = Belgija
26 = Slovėnija
7 = Vengrija
27 = Slovakija
8 = Čekija
29 = Estija
9 = Ispanija
32 = Latvija
11 = Jungtinė Karalystė
36 = Lietuva
12 = Austrija
49 = Kipras
13 = Liuksemburgas
50 = Malta
17 = Suomija
NNN = triženklis numeris, kurį nustato kompetentinga institucija.)
9.6.3. Patvirtinimo numeris naudojamas tik kartu su atitinkamu patvirtinimu.
9.6.3.1. Pagaminti ir pritvirtinti patvirtinimo numerį yra pareiškėjo pareiga.
9.6.4. Kompetentinga institucija apie suteiktą patvirtinimo numerį nedelsdama informuoja Komitetą.
9.7. Gamintojo pareiškimas
9.7.1. Prie kiekvieno įrangos vieneto pridedamas gamintojo pareiškimas, kad įranga atitinka galiojančius būtiniausius reikalavimus ir kad ji visais atžvilgiais yra tokia pat kaip bandymams pateikta įranga.
9.8. Patvirtintos įrangos pakeitimai
9.8.1. Jau patvirtintoje įrangoje padarius pakeitimą, tipo patvirtinimas panaikinamas. Jei planuojama daryti pakeitimus, išsami informacija apie tai raštu siunčiama kompetentingai bandymų institucijai.
9.8.2. Kompetentinga bandymų institucija sprendžia, ar patvirtinimą galima taikyti toliau, ar būtina atlikti patikrinimą arba naują tipo bandymą.
9.8.2.1. Jei suteikiamas naujas patvirtinimas, skiriamas naujas patvirtinimo numeris.
10. Bendrieji būtiniausi reikalavimai, taikomi radiolokacinei įrangai
10.1. Konstrukcija, projektas
10.1.1. Radiolokacinė įranga turi būti tinkama eksploatuoti vidaus vandenų laivuose.
10.1.2. Įrangos konstrukcija ir projektas turi atitikti šiuolaikinius techninius reikalavimus tiek mechaniniu, tiek elektros požiūriu.
10.1.3. Jei Minimaliuose techniniuose reikalavimuose vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis, arba šiose nuostatose tai nėra konkrečiai numatyta, elektros energijos tiekimui, saugai, laivų įrangos tarpusavio trikdžiams, saugiam atstumui nuo kompaso, atsparumui oro sąlygų poveikiui, mechaniniam stipriui, poveikiui aplinkai, girdimo triukšmo emisijai ir įrangos ženklinimui taikomi IEC 945 leidinyje „Bendrieji reikalavimai jūrų navigacinei įrangai“ pateikiami reikalavimai ir bandymo metodai.
10.1.3.1. Be to, taikomi Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (TTS) radijo reglamentų reikalavimai. Įranga turi atitikti visus šių nuostatų reikalavimus esant 0–40 °C radaro displėjaus aplinkos temperatūrai.
10.2. Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas
10.2.1. 30–2000 MHz dažnių diapazone parazitinio spinduliavimo lauko stiprumas turi neviršyti 500 µV/m.
10.2.1.1. 156–165 MHz, 450–470 MHz ir 1,53–1,544 GHz dažnių diapazonuose lauko stiprumas turi neviršyti 15 µV/m. Šis lauko stiprumas taikomas 3 metrų bandymo atstumu nuo bandomos įrangos.
10.2.2. Įranga turi atitikti būtiniausius reikalavimus, kai elektromagnetinio lauko stiprumas šalia bandomos įrangos 30–2000 MHz dažnių diapazone yra iki 15 V/m.
10.3. Valdymas
10.3.1. Įranga neturi turėti daugiau valdymo rankenėlių negu būtina jai tinkamai valdyti.
10.3.1.1. Valdymo rankenėlių konstrukcija, ženklinimas ir valdymas turi būti toks, kad jas būtų galima paprastai, aiškiai ir greitai valdyti. Jos išdėstomos taip, kad būtų kuo labiau išvengta įrangos valdymo klaidų.
10.3.1.2. Įprastai eksploatacijai nebūtinos valdymo rankenėlės neturi nebūti tiesiogiai prieinamos.
10.3.2. Visos valdymo rankenėlės ir indikatoriai turi būti paženklinti simboliais ir (arba) ženklais anglų kalba. Simboliai turi atitikti TJO rekomendacijos Nr. A.278 (VIII) „Jūrų laivybos radiolokacinės įrangos valdymo rankenėlių simboliai“ reikalavimus arba IEC 417 leidinyje pateikiamus reikalavimus; visi skaitmenys ir raidės turi būti ne mažiau kaip 4 mm aukščio.
10.3.2.1. Jei galima įrodyti, kad dėl techninių priežasčių nėra įmanoma pažymėti 4 mm aukščio skaitmenimis ir raidėmis ir jei eksploatacijos požiūriu priimtini mažesni skaitmenys ir raidės, juos leidžiama sumažinti iki 3 mm.
10.3.3. Įranga turi būti suprojektuota taip, kad dėl įrangos valdymo klaidų negalėtų atsirasti gedimų.
10.3.4. Pagal būtiniausius reikalavimus nebūtinos papildomos funkcijos, pavyzdžiui, prijungimo prie kitos įrangos priemonės, įdiegiamos taip, kad įranga visomis sąlygomis atitiktų būtiniausius reikalavimus.
10.4. Eksploatacijos instrukcijos
10.4.1. Išsamus naudojimo vadovas pridedamas prie kiekvieno įrangos vieneto. Jis pateikiamas anglų, prancūzų, olandų ir vokiečių kalbomis, ir jame turi būti bent ši informacija
10.4.1.1. įjungimas ir eksploatacija;
10.4.1.2. techninė priežiūra ir einamasis remontas;
10.4.1.3. bendrosios saugos instrukcijos (pavojus sveikatai, pvz., elektromagnetinio spinduliavimo įtaka širdies stimuliatoriams ir pan.);
10.4.1.4. tinkamo techninio įrengimo instrukcijos.
10.4.2. Kartu su kiekvienu įrangos vienetu pateikiamos patvarios formos naudojimo vadovo santraukos. Jos pateikiamos anglų, prancūzų, olandų ir vokiečių kalbomis.
10.5. Įrengimas ir eksploataciniai bandymai
10.5.1. Įranga įrengiama, keičiama ir jos eksploataciniai bandymai atliekami pagal šio priedo V dalies reikalavimus.
11. Būtiniausi eksploataciniai reikalavimai, taikomi radiolokacinei įrangai
11.1. Radiolokacinės įrangos eksploatacinė parengtis
11.1.1. Praėjus keturioms minutėms po įjungimo radiolokacinė įranga turi būti visiškai parengta dirbti. Praėjus šiam laikui turi būti galima nedelsiant nutraukti ir įjungti siuntimą.
11.1.2. Turi būti galimybė vienam asmeniui vienu metu valdyti radiolokacinę įrangą ir stebėti displėjų.
11.1.2.1. Jei valdymo pultas yra atskiras, jame turi būti visos laivybai naudojant radarą tiesiogiai naudojamos valdymo svirtys.
11.1.2.2. Bevielės nuotolinio valdymo priemonės draudžiamos.
11.1.3. Displėjų turi būti galima įskaityti ir esant dideliam aplinkos skaisčiui. Prireikus turi būti galima naudotis atitinkamomis pagalbinėmis matomumą gerinančiomis priemonėmis, kurios turi būti paprastai ir lengvai pritvirtinamos ir nuimamos.
11.1.3.1. Pagalbinės matomumą gerinančios priemonės turi būti pritaikytos naudoti akinius nešiojantiems asmenims.
11.2. Skiriamoji geba
11.2.1. Kampinė skiriamoji geba
11.2.1.1. Kampinė skiriamoji geba yra susijusi su nuotolio skale ir atstumu. Reikalaujama mažiausia trumpesnių nuotolių iki 1200 m imtinai skiriamoji geba nurodyta 1 priedėlyje.
11.2.1.2. Mažiausia skiriamąja geba laikomas mažiausias azimutinis atstumas tarp dviejų standartinių atšvaitų (žr. 5.03 straipsnio 2 dalį), kuriuo radiolokaciniame atvaizde jie yra rodomi aiškiai atskirti.
11.2.2. Mažiausias nuotolis ir nuotolio skiriamoji geba
11.2.2.1. Visais 15–1200 m atstumais, kai nuotolio skalės yra iki 1200 m imtinai, 15 m vienas nuo kito ta pačia krytimi esantys standartiniai atšvaitai radaro ekrane turi būti rodomi aiškiai atskirti.
11.2.3. Funkcijų, dėl kurių gali sumažėti skiriamoji geba, turi nebūti galima įjungti, kai naudojamos nuotolio skalės iki 2000 m.
11.3. Nuotolio skalės
11.3.1. Radiolokacinėje įrangoje turi būti šios nuosekliai perjungiamos nuotolio skalės ir žiedai
1 nuotolio skalė
500 m, vienas žiedas kas 100 m;
2 nuotolio skalė
800 m, vienas žiedas kas 200 m;
3 nuotolio skalė
1200 m, vienas žiedas kas 200 m;
4 nuotolio skalė
1600 m, vienas žiedas kas 400 m;
5 nuotolio skalė
2000 m, vienas žiedas kas 400 m.
11.3.2. Papildomos nuosekliai perjungiamos nuotolio skalės yra leidžiamos.
11.3.3. Pasirinkta nuotolio skalė, atstumas tarp nuotolio žiedų ir kintamojo nuotolio žymeklio atstumas nurodomi metrais arba kilometrais.
11.3.4. Nuotolio žiedų ir kintamojo nuotolio žymeklio plotis, kai nustatytas normalus skaistis, turi neviršyti 2 mm.
11.3.5. Pazonių displėjus ir padidinti atvaizdai yra draudžiami.
11.4. Kintamasis nuotolio žymeklis
11.4.1. Radiolokacinė įranga turi turėti kintamąjį nuotolio žymeklį.
11.4.2. Nuotolio žymeklį bet kokiu atstumu turi būti galima nustatyti per aštuonias sekundes.
11.4.3. Atstumas, kuriuo yra nustatytas kintamasis nuotolio žymeklis, turi nepasikeisti net perjungus kitas nuotolio skales.
11.4.4. Nuotolis turi būti rodomas kaip triženklis arba keturženklis skaičius.
Nuotolių iki 2000 m tikslumas turi būti iki 10 metrų. Nuotolio žymeklio skersmuo turi atitikti skaitmeninį displėjų.
11.5. Kurso linija
11.5.1. Kurso linija turi tęstis nuo radaro displėjaus taško, kuris atitinka antenos padėtį, iki radaro ekrano krašto.
11.5.2. Kurso linijos plotis ekrano krašte turi būti ne didesnis kaip 0,5°.
11.5.3. Radaro bloke turi būti reguliuojamas įtaisas azimutinei kampinei antenos montavimo paklaidai ištaisyti.
11.5.4. Ištaisius kampinę paklaidą ir įjungus radaro bloką, kurso linijos nukrypimas nuo kilio linijos turi neviršyti 0,5°.
11.6. Nukreipimas nuo centro
11.6.1. Kad būtų matomas ištęstinis atvaizdas į priekį, visų 11.3.1 punkte nurodytų nuotolio skalių radiolokacinį atvaizdą turi būti įmanoma nukreipti nuo centro.
11.6.1.1. Radiolokacinį atvaizdą nukreipus nuo centro turi būti ištęsiamas tik atvaizdas į priekį, o nukreipimas nuo centro turi būti reguliuojamas iki ne mažesnio negu 0,25 ir ne didesnio negu 0,33 faktinio ekrano skersmens dydžio.
11.6.2. Kai ištęsiamas atvaizdas į priekį, pagal jo nuotolį turi būti pratęsiami nuotolio žiedai, o kintamasis nuotolio žymeklis turi būti reguliuojamas ir įskaitomas iki didžiausio rodomo nuotolio.
11.6.3. Pastovus rodomo nuotolio ištęsimas į priekį pagal 11.6.1 punktą yra leidžiamas, jei faktinis vidurinės atvaizdo dalies skersmuo yra ne mažesnis nei nurodytasis 12.3.1 punkte ir jei pelengo skalė yra suprojektuota taip, kad pagal 11.8 punktą būtų galima nustatyti kryptį.
11.6.3.1. Tuomet 11.6.1 punkte nurodyta nukreipimo nuo centro priemonė yra nebūtina.
11.7. Pelengo skalė
11.7.1. Radiolokacinės įrangos ekrano krašte turi būti pelengo skalė.
11.7.2. Pelengo skalė turi būti suskirstyta į ne mažiau kaip 72 padalas po 5 laipsnius. 10 laipsnių žyminčios padalos turi būti akivaizdžiai ilgesnės už 5 laipsnius žyminčias padalas.
11.7.2.1. Pelengo skalės žymuo „000“ turi būti ekrano viršutinio krašto viduryje.
11.7.3. Pelengo skalė turi būti sužymėta triženkliais skaičiais nuo 000 iki 360 laipsnių pagal laikrodžio rodyklę. Numeruojama arabiškais skaitmenimis kas 10 arba kas 30 laipsnių.
11.7.3.1. Vietoj skaičiaus „000“ gali būti aiškiai matoma rodyklė.
11.8. Pelengavimo priemonės
11.8.1. Priemonės krypčiai į orientyrus nustatyti yra leidžiamos.
11.8.2. Jei šios priemonės yra, jomis per apytiksliai 5 sekundes su ne didesne negu ± 1 laipsnio paklaida turi būti galima nustatyti kryptį į bet kurį orientyrą.
11.8.3. Jei yra elektroninė pelengo linija
11.8.3.1. ją turi būti galima aiškiai atskirti nuo kurso linijos;
11.8.3.2. ji turi būti rodoma beveik nuolat;
11.8.3.3. ją turi būti galima laisvai pasukti 360 laipsnių į kairę ir į dešinę;
11.8.3.4. prie ekrano krašto ji turi būti daugiausia 0,5 laipsnių pločio;
11.8.3.5. ji turi tęstis nuo išeities taško iki pelengo skalės;
11.8.3.6. turi būti galima nustatyti triženklį arba keturženklį dešimtainį laipsnių rodmenį.
11.8.4. Jei naudojama mechaninė pelengo linija
11.8.4.1. ją turi būti galima laisvai pasukti 360 laipsnių į kairę ir į dešinę;
11.8.4.2. ji turi tęstis nuo pažymėto išeities taško iki pelengo skalės;
11.8.4.3. ant jos neturi būti kitų ženklų; ir
11.8.4.4. ji turi būti brėžiama taip, kad be reikalo nebūtų užstojami radijo aido rodmenys.
11.9. Priemonės trukdžiams dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir dėl lietaus mažinti
11.9.1. Radiolokacinėje įrangoje turi būti priemonės su rankinėmis valdymo svirtimis trukdžiams dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir dėl lietaus sumažinti.
11.9.2. Trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus reguliatorius (STC), kai nustatyta didžiausia jo parinktis, veikia apytiksliai iki 1200 m atstumu.
11.9.3. Radiolokacinėje įrangoje neturi būti automatinių priemonių trukdžiams dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir dėl lietaus sumažinti.
11.10. Kitos radiolokacinės įrangos keliamų trikdžių mažinimas
11.10.1. Turi būti įrengiama priemonė, kurią galima įjungti ir išjungti, kitos radiolokacinės įrangos keliamiems trikdžiams mažinti.
11.10.2. Šios priemonės naudojimas turi neslopinti naudingų orientyrų rodymo.
11.11. Suderinamumas su radiolokaciniais švyturiais
11.11.1. TJO rezoliuciją A.423 (XI) atitinkančių radiolokacinių švyturių signalai turi būti rodomi aiškiai net išjungus lietaus trukdžių slopinimą (FTC).
11.12. Stiprinimo reguliavimas
11.12.1. Stiprinimo reguliatoriaus intervalas turi būti toks, kad, nustačius mažiausią trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus slopinimo parinktį, vandens paviršiaus judėjimas būtų aiškiai matomas ir kad stiprūs radijo aidai, kurių atspindinčiojo paviršiaus plotas yra 10 000 m2, galėtų būti nepraleidžiami bet kokiu atstumu.
11.13. Dažnių reguliavimas
11.13.1. Displėjuje turi būti reguliavimo indikatorius. Reguliavimo skalė turi būti ne trumpesnė negu 30 mm. Indikatorius turi veikti visais nuotoliais, net be radijo aidų. Indikatorius turi vienodai gerai veikti įjungus arti esančių objektų aidų stiprinimą arba slopinimą.
11.13.1.1. Turi būti įrengiamas rankinis reguliatorius reguliavimui koreguoti.
11.14. Ekrane rodomos orientacinės laivybos linijos ir informacija
11.14.1. Radaro ekrane gali būti nubrėžiama tik kurso linija, pelengo linijos ir nuotolio žiedai.
11.14.2. Be radiolokacinio atvaizdo ir informacijos apie radiolokacinės įrangos darbą, gali būti rodoma tik laivybos informacija, pavyzdžiui, tokia, kaip toliau išvardyta
11.14.2.1. posūkio kampinis greitis;
11.14.2.2. laivo greitis;
11.14.2.3. laivo vairo padėtis;
11.14.2.4. vandens gylis;
11.14.2.5. kursas pagal kompasą.
11.14.3. Visa ekrane esanti informacija, išskyrus radiolokacinį atvaizdą, turi būti rodoma beveik statiškai, o jos atnaujinimo dažnis turi atitikti eksploatacinius reikalavimus.
11.14.4. Displėjui ir laivybos informacijos tikslumui taikomi tie patys reikalavimai, kurie taikomi pagrindinei įrangai.
11.15. Sistemos jautris
11.15.1. Sistemos jautris turi būti toks, kad 1200 m atstumu esantis standartinis atšvaitas po kiekvieno antenos apsisukimo būtų aiškiai matomas radiolokaciniame atvaizde. Jei tokiu pat atstumu yra 1 m2 atšvaitas, antenos apsisukimų su radijo aidu skaičiaus konkrečiu laikotarpiu ir bendro antenos apsisukimų skaičiaus per tokį pat laikotarpį, grindžiamą 100 apsisukimų, santykis (orientyrų paieškos greitis) turi būti ne mažesnis negu 0,8.
11.16. Orientyro maršrutas
11.16.1. Ankstesnės orientyrų padėtys turi būti nurodomos pažymint maršrutą.
11.16.2. Orientyro maršruto atvaizdas turi būti beveik ištisinis, o skaistis turi būti mažesnis negu atitinkamo orientyro; orientyro maršrutas ir radiolokacinis atvaizdas turi būti tokios pat spalvos. Maršruto pošvytis turi būti reguliuojamas pagal eksploatacinius reikalavimus, tačiau neturi trukti ilgiau negu 2 antenos apsisukimus.
11.16.3. Orientyro maršrutas turi nepabloginti radiolokacinio atvaizdo.
11.17. Pagalbiniai indikatoriai
11.17.1. Pagalbiniai indikatoriai turi atitikti visus navigacinei radiolokacinei įrangai taikomus reikalavimus.
12. Būtiniausi techniniai reikalavimai, taikomi radiolokacinei įrangai
12.1. Valdymas
12.1.1. Visos valdymo rankenėlės turi būti išdėstytos taip, kad jas naudojant nebūtų užstojama informacija ir nebūtų kliudoma laivavedybai naudojant radarą.
12.1.2. Valdymo rankenėlės, kurios gali būti naudojamos įrangai išjungti arba kurios įjungtos galėtų sukelti darbo sutrikimų, turi būti apsaugomos nuo atsitiktinio naudojimo.
12.1.3. Visos valdymo rankenėlės ir indikatoriai turi turėti neakinantį apšvietimo šaltinį, tinkamą visomis aplinkos apšvietimo sąlygomis, kurio stiprumas atskira valdymo rankenėle gali būti sumažinamas iki nulio.
12.1.4. Turi būti atskiros tiesiogiai prieinamos šių funkcijų valdymo rankenėlės
12.1.4.1. Parengtis/įjungta;
12.1.4.2. Nuotolis;
12.1.4.3. Reguliavimas;
12.1.4.4. Stiprinimas;
12.1.4.5. Trukdžiai dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus (STC);
12.1.4.6. Trukdžiai dėl lietaus (FTC);
12.1.4.7. Kintamasis nuotolio žymeklis (VRM);
12.1.4.8. Žymeklis arba elektroninė pelengo linija (EBL) (jei yra);
12.1.4.9. Laivo kurso rodyklės slopinimas (SHM).
Jei pirma nurodytoms funkcijoms valdyti naudojamos sukamosios valdymo rankenėlės, draudžiamas koncentriškas valdymo rankenėlių išdėstymas viena virš kitos.
12.1.5. Bent stiprinimo, trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir trukdžių dėl lietaus valdymo rankenėlės turi būti reguliuojamos sukamąja rankenėle, kurios pasukimo poveikis prietaisams yra proporcingas pasukimo kampui.
12.1.6. Valdymo rankenėlės turi būti įrengtos taip, kad joms judant į dešinę arba į viršų jomis valdomas kintamasis būtų didinamas, o joms judant į kairę arba žemyn – mažinamas.
12.1.7. Jei naudojami mygtukai, juos turi būti galima apčiuopti ir valdyti pirštais. Jų išjungimas taip pat turi būti aiškiai apčiuopiamas.
12.1.8. Šių kintamųjų skaistį turi būti galima atskirai reguliuoti nuo nulio iki eksploatacijai reikiamo dydžio
12.1.8.1. radiolokacinio atvaizdo;
12.1.8.2. pastoviųjų nuotolio žiedų;
12.1.8.3. kintamųjų nuotolio žiedų;
12.1.8.4. pelengo skalės;
12.1.8.5. pelengo linijos;
12.1.8.6. laivybos informacijos, kaip nurodyta 11.14.2 punkte.
12.1.9. Jei kai kurių iš rodomų dydžių skaistis nelabai skiriasi ir jei pastovųjį nuotolio žiedą, kintamąjį nuotolio žiedą ir pelengo liniją galima išjungti atskirai vieną nuo kito, gali būti keturios skaisčio reguliavimo rankenėlės, po vieną kiekvienai iš šių dydžių grupių
12.1.9.1. radiolokacinio atvaizdo ir kurso linijos;
12.1.9.2. pastoviųjų nuotolio žiedų;
12.1.9.3. kintamųjų nuotolio žiedų;
12.1.9.4. pelengo linijos bei pelengo skalės ir laivybos informacijos, kaip nurodyta 11.14.2 punkte.
12.1.10. Kurso linijos skaistis turi būti reguliuojamas, tačiau negali būti sumažinamas iki nulio.
12.1.11. Kurso linijai išjungti turi būti valdymo rankenėlė su automatine grįžtimi.
12.1.12. Apsaugos nuo trukdžių įtaisus turi būti galima nuosekliai reguliuoti nuo nulio.
12.2. Displėjus
12.2.1. Radiolokacinis atvaizdas – pagal mastelį sumažintas aplinkos radijo aidų ir jų judėjimo laivo atžvilgiu, nustatytų pagal vieną antenos apsisukimą, kai laivo kilio linija ir kurso linija visuomet sutampa, atvaizdavimas displėjaus ekrane.
12.2.2. Displėjus – tai įrangos dalis, kurioje yra ekranas.
12.2.3. Ekranas – mažos atspindžio gebos displėjaus dalis, kurioje rodomas vien radiolokacinis atvaizdas arba radiolokacinis atvaizdas kartu su papildoma laivybos informacija.
12.2.4. Faktinis radiolokacinio atvaizdo skersmuo – didžiausio visiškai apskrito radiolokacinio atvaizdo, kuris gali būti rodomais pelengo skalės ribose, skersmuo.
12.2.5. Rastrinės skleisties atvaizdavimas – beveik statiškas viso antenos apsisukimo radiolokacinio atvaizdo atvaizdavimas televiziniu vaizdu.
12.3. Radiolokacinio atvaizdo charakteristikos
12.3.1. Faktinis radiolokacinio atvaizdo skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 270 mm.
12.3.2. Išorinio nuotolio žiedo skersmuo 11.3 punkte nurodytose nuotolio skalėse turi būti ne mažesnis kaip 90 % faktinio radiolokacinio atvaizdo skersmens.
12.3.3. Antenos padėtis turi būti matoma visų nuotolio skalių radiolokaciniame atvaizde.
12.4. Displėjaus spalva
12.4.1. Displėjaus spalva pasirenkama pagal fiziologinius veiksnius. Jei ekrane gali būti atgaminamos įvairios spalvos, pats radiolokacinis atvaizdas turi būti vienspalvis. Jei atgaminamos skirtingos spalvos, jos niekur ekrane neturi susilieti dėl to, kad viena spalva uždengia kitą.
12.5. Vaizdo atnaujinimo dažnis ir pošvytis
12.5.1. Displėjuje rodomas radiolokacinis atvaizdas naujausiu radiolokaciniu atvaizdu turi būti pakeičiamas per 2,5 sekundės.
12.5.2. Kiekvienas radijo aidas ekrane turi šviesti ne trumpiau negu vieną ir ne ilgiau negu du antenos apsisukimus.
12.5.2.1. Radiolokacinio atvaizdo pošvytį galima užtikrinti dviem būdais: ištisiniu rodymu arba periodišku atvaizdo atnaujinimu. Atvaizdas turi būti periodiškai atnaujinamas ne mažesniu negu 50 Hz dažniu.
12.5.2.3. Radijo aido įrašo ir jo pošvyčio skaisčio skirtumas vieno antenos apsisukimo metu turi būti kuo mažesnis.
12.6. Displėjaus tiesiškumas
12.6.1. Radiolokacinio atvaizdo tiesiškumo paklaida turi neviršyti 5 %.
12.6.2. Visais nuotoliais iki 2000 m nejudanti tiesi kranto linija 30 m atstumu nuo radaro antenos turi būti rodoma kaip tiesi ištisinė radijo aido konfigūracija be pastebimų iškraipymų.
12.7. Nuotolio ir azimuto matavimų tikslumas
12.7.1. Atstumas iki orientyro kintamaisiais arba pastoviaisiais nuotolio žiedais turi būti nustatomas ± 10 m arba ± 1,5% tikslumu, pasirenkant didesniąją iš šių verčių.
12.7.2. Objekto pelengo kampo vertė nuo tikrosios vertės turi nesiskirti daugiau kaip 1 laipsniu.
12.8. Antenos charakteristikos ir spinduliavimo spektras
12.8.1. Antena ir jos varomoji sistema turi būti tokios, kad užtikrintų tinkamą veikimą, kai vėjo greitis yra ne didesnis kaip 100 km per valandą.
12.8.2. Antenos varomoji sistema turi turėti avarinį jungiklį, kuriuo galima išjungti siųstuvą ir sukamojo mechanizmo pavarą.
12.8.3. Horizontalusis antenos spinduliavimas viena kryptimi turi atitikti šiuos reikalavimus
12.8.3.1. -3 dB, pagrindinės skilties plotis – daugiausia 1,2 laipsnio;
12.8.3.2. -20 dB, pagrindinės skilties plotis – daugiausia 3,0 laipsniai;
12.8.3.3. šoninės skilties silpninimas ± 10 laipsnių plote aplink pagrindinę skiltį – ne mažiau negu -25 dB;
12.8.3.4. šoninės skilties silpninimas toliau negu ± 10 laipsnių aplink pagrindinę skiltį – ne mažiau negu -32 dB.
12.8.4. Vertikalusis antenos spinduliavimas viena kryptimi turi atitikti šiuos reikalavimus
12.8.4.1. -3 dB, pagrindinės skilties plotis – daugiausia 30 laipsnių;
12.8.4.2. pagrindinės skilties didžiausias plotis turi būti horizontalioje ašyje;
12.8.4.3. šoninės skilties silpninimas – ne mažesnis negu -25 dB.
12.8.5. Spinduliuojama aukštų dažnių energija turi būti horizontaliai poliarizuota.
12.8.6. Įrangos eksploatacinis dažnis turi būti daugiau kaip 9 GHz diapazone, kuris pagal galiojančius TTS radijo reglamentus skirtas laivybos radiolokacinei įrangai.
12.8.7. Antenos spinduliuojamos aukštų dažnių energijos dažnių spektras turi atitikti TTS radijo reglamentus.
13. Radiolokacinės įrangos bandymų sąlygos ir metodai
13.1. Sauga, apkrovos geba ir trikdžių sklaidymas
13.1.1. Elektros energijos tiekimas, sauga, laivų įrangos tarpusavio trikdžiai, saugus atstumas nuo kompaso, atsparumas oro sąlygų įtakai, mechaninis stipris, poveikis aplinkai ir girdimo triukšmo emisija išbandomi pagal IEC 945 leidinį „Bendrieji reikalavimai jūrų navigacinei įrangai“.
13.2. Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas
13.2.1. Parazitinis spinduliavimas matuojamas 30–2000 MHz dažnių diapazone pagal IEC 945 leidinį „Jūrų navigacinės įrangos trikdžiai“.
13.2.1.1. Turi būti laikomasi 10.2.1 punkto reikalavimų.
13.2.2. Turi būti laikomasi 10.2.2 punkto dalies elektromagnetinio suderinamumo reikalavimų.
13.3. Bandymų tvarka
13.3.1. 4 priedėlyje pavaizduotas radiolokacinės įrangos bandymo laukas turi būti ne mažiau negu 1,5 km ilgio ir 0,3 km pločio nebanguoto vandens plote arba lygiaverčių atspindžio savybių vietovėje.
13.3.2. Standartinis atšvaitas – tai radaro atšvaitas, kurio ekvivalentinis radaro skerspjūvis yra 10 m2, kai bangų ilgis yra 3,2 cm.
13.3.2.1. Triašio radaro atšvaito su trikampėmis paviršiaus plokštumomis ekvivalentinis radaro skerspjūvis (sigma), kai dažnis lygus 9 GHz (3,2 cm), apskaičiuojamas pagal šią formulę
sigma=(4*pi*a^4)/(3*0,032^2)
a = kraštinės ilgis, m
13.3.2.2. Standartinio atšvaito su trikampėmis paviršiaus plokštumomis kraštinės ilgis a = 0,222 m.
13.3.2.3. Nuotolio ir nustatymo gebos bandymui naudojamų atšvaitų matmenys, kai bangų ilgis yra 3,2 cm, taip pat naudojami, kai bandomos radiolokacinės įrangos bangų ilgis yra ne 3,2 cm.
13.3.3. Standartiniai atšvaitai išdėstomi 15 m, 30 m, 45 m, 60 m, 85 m, 300 m, 800 m, 1170 m, 1185 m ir 1200 m atstumu nuo antenos.
13.3.3.1. Šalia 85 m atstumu esančio standartinio atšvaito 5 m atstumu stačiu kampu į pelengo liniją abiejose pusėse pastatomi standartiniai atšvaitai.
13.3.3.2. Šalia 300 m atstumu esančio standartinio atšvaito 18 m atstumu stačiu kampu į pelengo liniją pastatomas atšvaitas, kurio ekvivalentinis radaro skerspjūvis yra 300 m2.
13.3.3.3. Kiti atšvaitai, kurių ekvivalentinis radaro skerspjūvis yra 1 m2 ir 1000 m2, išdėstomi ne mažiau kaip 15 laipsnių azimutiniu kampu vienas kito atžvilgiu tokiu pat 300 m atstumu nuo antenos.
13.3.3.4. Šalia 1200 m atstumu esančio standartinio atšvaito 30 m atstumu stačiu kampu į pelengo liniją abiejose pusėse išdėstomi standartiniai atšvaitai ir atšvaitas, kurio radaro skerspjūvis yra 1 m2.
13.3.4. Radiolokacinė įranga sureguliuojama taip, kad atvaizdas būtų kuo geresnės kokybės. Stiprinimas sureguliuojama taip, kad iškart už apsaugos nuo trukdžių veikimo nuotolio zonos triukšmas nebebūtų matomas.
13.3.4.1. Nustatoma mažiausia trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus slopinimo valdymo rankenėlės (STC) parinktis, o trukdžių dėl lietaus slopinimo valdymo rankenėlė (FTC) turi būti išjungta.
13.3.4.2. Visų atvaizdo kokybei įtakos turinčių valdymo rankenėlių padėtis nustačius konkretų antenos aukštį nekeičiama visą bandymą; jos tinkamai užfiksuojamos.
13.3.5. Nustatomas pageidaujamas antenos aukštis 5–10 m virš vandens arba žemės paviršiaus. Atšvaitai statomi tokiame aukštyje virš vandens arba žemės paviršiaus, kad jų faktinis radiolokacinis atsakas atitiktų 13.3.2 punkte nurodytą vertę.
13.3.6. Visi pasirinktu nuotoliu išdėstyti atšvaitai visais atstumais iki 1 200 m imtinai turi būti rodomi ekrane vienu metu, kaip aiškiai atskirti orientyrai, neatsižvelgiant į bandymo lauko azimutinę padėtį kurso linijos atžvilgiu.
13.3.6.1. Radiolokacinių švyturių signalai, kaip aprašyta 11.11 punkte, turi būti rodomi aiškiai.
13.3.6.2. Visi šiose nuostatose nurodyti reikalavimai turi būti įvykdyti, kai antenos aukštis yra 5–10 m; leidžiamas tik būtinas valdymo rankenėlių reguliavimas.
13.4. Antenų matavimai
13.4.1. Antenos charakteristikos matuojamos pagal IEC 936 leidinį „Laivų radaras“.
IV. BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI, TAIKOMI VIDAUS VANDENŲ LAIVUOSE NAUDOJAMIEMS POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIAMS, IR JŲ BANDYMŲ SĄLYGOS
14. Bendroji dalis
14.1. Taikymo sritis
14.1.1. Šiose nuostatose išdėstomi vidaus vandenų laivuose naudojamų posūkio kampinio greičio indikatorių būtiniausi techniniai ir eksploataciniai reikalavimai bei bandymų atitikčiai šiems būtiniausiems reikalavimams nustatyti sąlygos.
14.2. Posūkio kampinio greičio indikatoriaus paskirtis.
14.2.1. Posūkio kampinio greičio indikatoriaus paskirtis – palengvinti laivo vedimą naudojant radarą ir išmatuoti bei rodyti laivo posūkio į kairiojo arba dešiniojo borto pusę kampinį greitį.
14.3. Patvirtinimo bandymai
14.3.1. Posūkio kampinio greičio indikatoriai laivuose negali būti montuojami tol, kol tipo bandymu nebus nustatyta, kad jie atitinka šiose nuostatose nustatytus būtiniausius reikalavimus.
14.4. Paraiška dėl patvirtinimo bandymo
14.4.1. Paraiškos dėl posūkio kampinio greičio indikatorių tipo bandymo pateikiamos vienos iš valstybių narių kompetentingai bandymų institucijai.
14.4.1.1. Kompetentingos bandymų institucijos nurodomos Komitetui.
14.4.2. Prie kiekvienos paraiškos pridedami šie dokumentai
14.4.2.1. du išsamaus techninio aprašymo egzemplioriai;
14.4.2.2. du visų įrengimo ir eksploatacijos dokumentų rinkiniai;
14.4.2.3. du naudojimo vadovo egzemplioriai.
14.4.3. Pareiškėjas bandymais nustato arba pasirūpina, kad būtų nustatyta, kad radiolokacinė įranga atitinka šių nuostatų būtiniausius reikalavimus.
14.4.3.1. Bandymo rezultatai ir matavimo protokolai turi būti pridėti prie paraiškos.
14.4.3.2. Šiuos dokumentus ir bandymo metu gautą informaciją saugo kompetentinga bandymų institucija.
14.4.4. Atliekant patvirtinimo bandymą, „pareiškėjas“ – tai juridinis arba fizinis asmuo, kurio pavadinimas (vardas, pavardė), prekės ženklas arba kitas tapatybės nustatymo ženklas naudojamas gaminant išbandyti pateiktą įrangą arba ja prekiaujant.
14.5. Tipo patvirtinimas
14.5.1. Jei įrangos tipo bandymo rezultatai teigiami, kompetentinga bandymų institucija išduoda atitikties liudijimą.
14.5.1.1. Jei įranga būtiniausių reikalavimų neatitinka, pareiškėjui raštu pranešamos atsisakymo išduoti tipo patvirtinimą priežastys.
14.5.1.2. Patvirtinimą suteikia kompetentinga institucija.
14.5.1.3. Kompetentinga institucija apie jos patvirtintą įrangą praneša Komitetui.
14.5.2. Kiekviena bandymų institucija turi teisę bet kuriuo metu iš produkcijos serijos pasirinkti įrangą patikrinimui atlikti.
14.5.2.1. Jei šiuo patikrinimu nustatomi įrangos defektai, tipo patvirtinimas gali būti panaikintas.
14.5.2.2. Tipo patvirtinimą panaikina jį išdavusi institucija.
14.5.3. Tipo patvirtinimas galioja 10 metų; paprašius jo galiojimas gali būti pratęstas.
14.6. Įrangos ženklinimas ir patvirtinimo numeris
14.6.1. Ant kiekvienos įrangos sudedamosios dalies taip, kad nebūtų galima ištrinti, pažymimas gamintojo pavadinimas, prekybinė įrangos paskirtis, įrangos tipas ir serijos numeris.
14.6.2. Kompetentingos institucijos suteiktas patvirtinimo numeris ant valdymo pulto pažymimas taip, kad jo nebūtų galima ištrinti ir kad sumontavus įrangą jis būtų aiškiai matomas.
14.6.2.1. Patvirtinimo numerio sudedamosios dalys
e-NN-NNN
(e = Europos Sąjunga
NN = patvirtinimo šalies kodas, kuriame
1 = Vokietija
18 = Danija
2 = Prancūzija
20 = Lenkija
3 = Italija
21 = Portugalija
4 = Nyderlandai
23 = Graikija
5 = Švedija
24 = Airija
6 = Belgija
26 = Slovėnija
7 = Vengrija
27 = Slovakija
8 = Čekija
29 = Estija
9 = Ispanija
32 = Latvija
11 = Jungtinė Karalystė
36 = Lietuva
12 = Austrija
49 = Kipras
13 = Liuksemburgas
50 = Malta
17 = Suomija
NNN = triženklis numeris, kurį nustato kompetentinga institucija.)
14.6.3. Patvirtinimo numeris naudojamas tik kartu su atitinkamu patvirtinimu.
Pagaminti ir pritvirtinti patvirtinimo numerį yra pareiškėjo pareiga.
14.6.4. Kompetentinga institucija apie suteiktą patvirtinimo numerį nedelsdama informuoja Komitetą.
14.7. Gamintojo pareiškimas
14.7.1. Prie kiekvieno įrangos vieneto pridedamas gamintojo pareiškimas, kad ji atitinka galiojančius būtiniausius reikalavimus ir kad ji visais atžvilgiais yra tokia pat kaip bandymams pateikta įranga.
14.8. Patvirtintos įrangos pakeitimai
14.8.1. Jau patvirtintoje įrangoje padarius pakeitimą, tipo patvirtinimas panaikinamas.
14.8.1.1. Jei planuojama daryti pakeitimus, išsami informacija apie tai raštu siunčiama kompetentingai bandymų institucijai.
14.8.2. Kompetentinga bandymų institucija sprendžia, ar patvirtinimą galima taikyti toliau, ar būtina atlikti patikrinimą arba naują tipo bandymą. Jei suteikiamas naujas patvirtinimas, skiriamas naujas patvirtinimo numeris.
15. Bendrieji būtiniausi reikalavimai, taikomi posūkio kampinio greičio indikatoriams
15.1. Konstrukcija, projektas
15.1.1. Posūkio kampinio greičio indikatoriai turi būti tinkami eksploatuoti vidaus vandenų laivuose.
15.1.2. Įrangos konstrukcija ir projektas turi atitikti šiuolaikinius techninius reikalavimus tiek mechaniniu, tiek elektros požiūriu.
15.1.3. Jei Minimaliuose techniniuose reikalavimuose vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis, arba šiose nuostatose tai nėra konkrečiai numatyta, elektros energijos tiekimui, saugai, laivų įrangos tarpusavio trikdžiams, saugiam atstumui nuo kompaso, atsparumui oro sąlygų poveikiui, mechaniniam stipriui, poveikiui aplinkai, girdimo triukšmo emisijai ir įrangos ženklinimui taikomi IEC 945 leidinyje „Bendrieji reikalavimai jūrų navigacinei įrangai“ pateikiami reikalavimai ir bandymo metodai.
15.1.3.1. Be to, įranga turi atitikti visus šių nuostatų reikalavimus esant 0–40 °C aplinkos temperatūrai.
15.2. Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas
15.2.1. 30–2000 MHz dažnių diapazone parazitinio spinduliavimo lauko stiprumas turi neviršyti 500 µV/m.
15.2.1.1. 156–165 MHz, 450–470 MHz ir 1,53–1,544 GHz dažnių diapazonuose lauko stiprumas turi neviršyti 15 µV/m. Šis lauko stiprumas taikomas 3 metrų bandymo atstumu nuo bandomos įrangos.
15.2.2. Įranga turi atitikti būtiniausius reikalavimus, kai elektromagnetinio lauko stiprumas šalia bandomos įrangos 30–2000 MHz dažnių diapazone yra iki 15 V/m.
15.3. Valdymas
15.3.1. Įranga neturi turėti daugiau valdymo rankenėlių negu būtina jai tinkamai valdyti.
15.3.1.1. Valdymo rankenėlių konstrukcija, ženklinimas ir valdymas turi būti toks, kad jas būtų galima paprastai, aiškiai ir greitai valdyti. Jos išdėstomos taip, kad būtų kuo labiau išvengta įrangos valdymo klaidų.
15.3.1.2. Įprastai eksploatacijai nebūtinos valdymo rankenėlės neturi nebūti tiesiogiai prieinamos.
15.3.2. Visos valdymo rankenėlės ir indikatoriai turi būti paženklinti simboliais ir (arba) ženklais anglų kalba. Simboliai turi atitikti IEC leidinio Nr. 417 reikalavimus.
Visi skaitmenys ir raidės turi būti ne mažesni kaip 4 mm aukščio. Jei galima įrodyti, kad dėl techninių priežasčių nėra įmanoma pažymėti 4 mm aukščio skaitmenimis ir raidėmis ir jei eksploatacijos požiūriu priimtini mažesni skaitmenys ir raidės, juos leidžiama sumažinti iki 3 mm.
15.3.3. Įranga turi būti suprojektuota taip, kad dėl įrangos valdymo klaidų negalėtų atsirasti gedimų.
15.3.4. Pagal būtiniausius reikalavimus nebūtinos papildomos funkcijos, pavyzdžiui, prijungimo prie kitos įrangos priemonės, įdiegiamos taip, kad įranga visomis sąlygomis atitiktų būtiniausius reikalavimus.
15.4. Eksploatacijos instrukcijos
15.4.1. Išsamus naudojimo vadovas pridedamas prie kiekvieno įrangos vieneto. Jis pateikiamas anglų, prancūzų, olandų ir vokiečių kalbomis ir jame turi būti bent ši informacija
15.4.1.1. įjungimas ir eksploatacija;
15.4.1.2. techninė priežiūra ir einamasis remontas;
15.4.1.3. bendrosios saugos instrukcijos.
15.5. Įrengimas ir eksploataciniai bandymai
15.5.1. Įranga įrengiama, keičiama ir jos eksploataciniai bandymai atliekami pagal V dalies reikalavimus.
15.5.2. Įrenginio kryptis kilio linijos atžvilgiu turi būti nurodoma posūkio kampinio greičio indikatoriaus jutiklio bloke. Kad būtų užtikrintas kuo didesnis nejautrumas kitiems įprastiems laivo manevrams, turi būti pateikiamos įrengimo instrukcijos.
16. Būtiniausi eksploataciniai reikalavimai, taikomi posūkio kampinio greičio indikatoriams
16.1. Posūkio kampinio greičio indikatoriaus eksploatacinė parengtis
16.1.1. Praėjus keturioms minutėms nuo įjungimo posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti visiškai parengtas dirbti ir veikti taip, kad neviršytų privalomų leistinų tikslumo nuokrypių.
16.1.2. Įspėjamasis signalas turi rodyti, kad indikatorius yra įjungtas. Posūkio kampinio greičio indikatorių turi būti galima vienu metu stebėti ir valdyti.
16.1.3. Bevielės nuotolinio valdymo priemonės draudžiamos.
16.2. Posūkio kampinio greičio rodmuo
16.2.1. Posūkio kampinis greitis rodomas sugraduotoje tiesinėje skalėje, kurios nulio taškas yra viduryje. Žiūrint į indikatorių turi būti galima reikalingu tikslumu nustatyti kryptį ir posūkio kampinį greitį. Leidžiami rodykliniai indikatoriai ir histogramos.
16.2.2. Indikatoriaus skalė turi būti ne mažiau kaip 20 cm ilgio ir gali būti apvali arba tiesinė.
16.2.2.1. Tiesinės skalės gali būti išdėstomos tik horizontaliai.
16.2.3. Vien skaitmeniniai indikatoriai draudžiami.
16.3. Matavimo ribos
16.3.1. Posūkio kampinio greičio indikatoriuose gali būti viena ar kelios matavimo ribos. Rekomenduojamos šios matavimo ribos
30°/min,
60°/min,
90°/min,
180°/min,
300°/min.
16.4. Rodomo posūkio kampinio greičio tikslumas
16.4.1. Rodomas posūkio kampinis greitis nuo išmatuojamos didžiausios vertės turi nesiskirti daugiau kaip 2 % arba nuo tikrosios vertės turi nesiskirti daugiau kaip 10 %, pasirenkant didesniąją iš jų (žr. 5 priedėlį).
16.5. Jautris
16.5.1. Eksploatacinė riba turi būti mažesnė už kampinio greičio pokytį, lygų l % nurodytos vertės, arba jam lygi.
16.6. Darbo stebėsena
16.6.1. Jei posūkio kampinio greičio indikatoriaus tikslumas neatitinka reikalaujamo tikslumo intervalo, tai turi būti nurodyta.
16.6.2. Jei naudojamas giroskopas, indikatorius duoda signalą apie kritinį giroskopo sukimosi greičio sumažėjimą. Kritinis giroskopo sukimosi greičio sumažėjimas yra toks, dėl kurio tikslumas sumažėja 10 %.
16.7. Nejautrumas kitiems įprastiems laivo manevrams
16.7.1. Dėl šoninio laivo supimo iki 10°, kai jo posūkio kampinis greitis yra iki 4° per sekundę, neturi atsirasti nustatytus leistinus nuokrypius viršijančių matavimo paklaidų.
16.7.2. Dėl smūgių, pavyzdžiui, galinčių pasitaikyti laivui priplaukiant prie krantinės, neturi atsirasti nustatytus leistinus nuokrypius viršijančių matavimo paklaidų.
16.8. Nejautrumas magnetiniams laukams
16.8.1. Posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti nejautrus laive paprastai sukuriamiems magnetiniams laukams.
16.9. Pagalbiniai indikatoriai
16.9.1. Pagalbiniai indikatoriai turi atitikti visus posūkio kampinio greičio indikatoriams taikomus reikalavimus.
17. Būtiniausi techniniai reikalavimai, taikomi posūkio kampinio greičio indikatoriams
17.1. Valdymas
17.1.1. Visos valdymo rankenėlės turi būti išdėstytos taip, kad jas naudojant nebūtų užstojama informacija ir nebūtų kliudoma laivavedybai naudojant radarą.
17.1.2. Visos valdymo rankenėlės ir indikatoriai turi turėti neakinantį apšvietimo šaltinį, tinkamą visomis aplinkos apšvietimo sąlygomis, kurio stiprumas atskira valdymo rankenėle gali būti sumažinamas iki nulio.
17.1.3. Valdymo rankenėlės turi būti įrengtos taip, kad joms judant į dešinę arba į viršų jomis valdomas kintamasis būtų didinamas, o joms judant į kairę arba žemyn – mažinamas.
17.1.4. Jei naudojami mygtukai, juos turi būti galima apčiuopti ir valdyti pirštais. Jų išjungimas taip pat turi būti aiškiai apčiuopiamas.
17.2. Slopintuvai
17.2.1. Esant kritinėms vertėms, jutiklių sistema turi būti slopinama. Slopinimo konstanta (63 % ribinės vertės) turi neviršyti 0,4 sekundės.
17.2.2. Esant kritinėms vertėms, indikatorius turi būti slopinamas.
17.2.2.1. Leidžiamos valdymo rankenėlės slopinimui didinti.
17.2.2.2. Slopinimo konstanta jokiomis aplinkybėmis negali viršyti penkių sekundžių.
17.3. Papildomos įrangos prijungimas
17.3.1. Jei posūkio kampinio greičio indikatorių galima prijungti prie pagalbinių indikatorių arba panašios įrangos, posūkio kampinio greičio rodmenis turi būti galima toliau naudoti kaip elektros signalą.
17.3.1.1. Posūkio kampinis greitis turi būti toliau rodomas esant galvaninei įžeminimo izoliacijai, atitinkančiai 20 mV/laipsniui ± 5 % analoginę įtampą, ir 100 omų didžiausiai vidinei varžai.
17.3.1.2. Poliškumas turi būti teigiamas, kai laivas sukasi į dešiniojo borto pusę, ir neigiamas, kai jis sukasi į kairiojo borto pusę.
17.3.1.3. Eksploatacinė riba turi neviršyti 0,3°/min.
17.3.1.4. Nulinė paklaida turi neviršyti 1°/min, kai temperatūra yra 0–40 °C.
17.3.1.5. Išeinamojo signalo parazitinė įtampa, matuojama 10 Hz praleidimo juostos žemų dažnių filtru, įjungus indikatorių ir kai jutiklio neveikia judėjimas, turi neviršyti 10 mV.
17.3.1.6. Posūkio kampinio greičio signalas turi būti gaunamas be papildomo slopinimo, viršijančio 17.2.1 punkte nurodytas ribas.
17.3.2. Turi būti įrengtas išorinio pavojaus signalo jungiklis. Šis jungiklis turi būti įrengtas kaip indikatoriaus galvaninės izoliacijos išjungiklis. Išorinio pavojaus signalas įjungiamas kontaktų jungimu
17.3.2.1. jei posūkio kampinio greičio indikatorius yra atjungtas; arba
17.3.2.2. jei posūkio kampinio greičio indikatorius neveikia; arba
17.3.2.3. jei dėl per didelės klaidos suveikė valdymo priemonė (16.6 punktas).
18. Posūkio kampinio greičio indikatorių bandymų sąlygos ir tvarka
18.1. Sauga, apkrovos geba ir trikdžių sklaidymas
18.1.1. Elektros energijos tiekimas, sauga, laivų įrangos tarpusavio trikdžiai, saugus atstumas nuo kompaso, atsparumas oro sąlygų įtakai, mechaninis stipris, poveikis aplinkai ir girdimo triukšmo emisija išbandomi pagal IEC 945 leidinį „Bendrieji reikalavimai jūrų navigacinei įrangai“.
18.2. Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas
18.2.1. Parazitinis spinduliavimas matuojamas 30–2000 MHz dažnių diapazone pagal IEC 945 leidinį „Jūrų navigacinės įrangos trikdžiai“.
18.2.2. Turi būti laikomasi 15.2.1 punkto reikalavimų.
18.2.3. Turi būti laikomasi 15.2.2 punkto elektromagnetinio suderinamumo reikalavimų.
18.3. Bandymų tvarka
18.3.1. Posūkio kampinio greičio indikatoriai turi būti pradedami naudoti ir išbandomi nominaliomis ir ribinėmis sąlygomis. Tai darant iki nustatytos ribinės vertės turi būti išbandoma eksploatacinės įtampos ir aplinkos temperatūros įtaka.
18.3.1.1. Be to, radijo siųstuvais netoli indikatorių sukuriami didžiausi magnetiniai laukai.
18.3.2. 18.3.1 punkte aprašytomis sąlygomis indikatoriaus paklaidos turi neviršyti 5 priedėlyje nurodytų leistinų nuokrypių.
18.3.2.1. Turi būti įvykdyti visi kiti reikalavimai.
V. VIDAUS VANDENŲ LAIVUOSE NAUDOJAMOS RADIOLOKACINĖS ĮRANGOS IR POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIŲ ĮRENGIMO IR EKSPLOATACINIŲ BANDYMŲ REIKALAVIMAI
19. Taikymo sritis
19.1. Šių reikalavimų tikslas – užtikrinti, kad siekiant Bendrijos vidaus vandenų keliuose užtikrinti saugą ir tvarkingą laivavedybą naudojant radarus, navigacinė radiolokacinė įranga ir posūkio kampinio greičio indikatoriai būtų įdiegti pagal optimalius techninius bei ergonominius standartus ir kad įdiegus būtų atliekami eksploataciniai bandymai. Vidaus vandenų ECDIS įranga, kuri gali būti naudojama navigacijos režimu, laikoma navigacine radiolokacine įranga, kaip apibrėžta šiose nuostatose.
20. Įrangos patvirtinimas
20.1. Laivavedybai Bendrijos vidaus vandenų keliais naudojant radarą leidžiama įrengti tik pagal taikomas šios direktyvos arba Laivybos Reino upe centrinės komisijos nuostatas patvirtintą ir patvirtinimo numeriu pažymėtą įrangą.
21. Patvirtintos specializuotos įmonės
21.1. Radiolokacinę įrangą ir posūkio kampinio greičio indikatorius įrengia, keičia, remontuoja arba jų techninę priežiūrą atlieka tik pagal šio priedo 19 punkto reikalavimus kompetentingos institucijos patvirtintos specializuotos įmonės.
21.2. Kompetentinga institucija gali suteikti patvirtinimą ribotam laikotarpiui ir bet kuriuo metu gali jį panaikinti, jei nebevykdomi šio priedo 19 punkto reikalavimai.
21.3. Kompetentinga institucija apie jos patvirtintas įmones nedelsdama praneša Komitetui.
22. Reikalavimai laivo elektros energijos tiekimui
22.1. Visi elektros energijos tiekimo radiolokacinei įrangai ir posūkio kampinio greičio indikatoriams laidai turi turėti atskirus saugą užtikrinančius įtaisus ir, jei įmanoma, turi būti apsaugoti nuo gedimų.
23. Radaro antenos įrengimas
23.1. Radaro antena įrengiama kuo arčiau išilginės laivo linijos. Netoli antenos turi nebūti kliūčių, sukeliančių klaidinančius aidus arba nepageidaujamus šešėlius; prireikus antenos montuojamos ant priekinio antstato. Radaro antena turi būti pakankamai tvirtai sumontuojama ir įtvirtinama eksploatacinėje padėtyje, kad radiolokacinė įranga galėtų veikti laikantis reikalaujamų tikslumo ribų.
23.2. Ištaisius montavimo kampinę paklaidą ir įjungus įrangą, skirtumas tarp kurso linijos ir laivo išilginės linijos turi būti ne didesnis kaip 1 laipsnis.
24. Displėjaus ir valdymo bloko įrengimas
24.1. Displėjus ir valdymo blokas vairinėje įrengiami taip, kad nebūtų sunkumų vertinant radiolokacinį atvaizdą ir valdant įrangą. Azimutinė radiolokacinio atvaizdo padėtis turi atitikti normalią apylinkių padėtį. Spaustuvai ir reguliuojamieji valdymo pultai turi būti tokios konstrukcijos, kad juos būtų galima užfiksuoti bet kokioje padėtyje taip, kad nevibruotų.
24.2. Vedant laivą naudojant radarą dirbtinis apšvietimas turi neatsispindėti radaro operatoriaus kryptimi.
24.3. Jei valdymo blokas nėra displėjaus bloko dalis, jis turi būti įmontuotas į korpusą ne toliau kaip 1 metro atstumu nuo displėjaus. Bevielės nuotolinio valdymo priemonės draudžiamos.
24.4. Jei yra sumontuoti pagalbiniai indikatoriai, jie turi atitikti navigacinei radiolokacinei įrangai taikomus reikalavimus.
25. Posūkio kampinio greičio indikatoriaus įrengimas
25.1. Jutiklių sistema įrengiama horizontaliai, kuo arčiau laivo vidurio ir sulygiuota su išilgine laivo linija. Jos įrengimo vieta turi būti kuo labiau apsaugota nuo vibracijos ir veikiama nedidelių temperatūros svyravimų. Jei įmanoma, indikatoriaus blokas turi būti montuojamas virš radaro displėjaus.
25.2. Jei yra sumontuoti pagalbiniai indikatoriai, jie turi atitikti posūkio kampinio greičio indikatoriams taikomus reikalavimus.
26. Padėties jutiklio įrengimas
26.1. Padėties jutiklis (pvz., DGPS antena) turi būti įrengiamas taip, kad būtų užtikrintas jo veikimas kuo didesniu tikslumu ir kad jam neigiamos įtakos neturėtų laivo antstatai ir perdavimo įranga.
27. Įrengimas ir eksploatacinis bandymas
27.1. Prieš pirmą kartą įjungiant įrangą, ją įrengus arba pratęsus ar iš naujo išdavus laivo apžiūros sertifikatą (išskyrus, kai tai daroma pagal Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis, 216.3 punktą) bei po kiekvieno laive padaryto pakeitimo, kuris gali turėti įtakos įrangos eksploatacinėms sąlygoms, kompetentinga institucija arba įgaliota įmonė pagal šio priedo 21 punkto reikalavimus atlieka įrengimo ir eksploatacinį bandymą. Turi būti įvykdytos šios sąlygos
27.1.1. elektros energijos tiekimas turi turėti atskirą saugos įtaisą;
27.1.2. eksploatacinė įtampa turi neviršyti leistino nuokrypio (šio priedo 10.1 punktas);
27.1.3. laidai ir jų instaliacija turi atitikti Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis, ir prireikus ADNR nuostatas;
27.1.4. antenos apsisukimų per minutę skaičius turi būti ne mažesnis kaip 24;
27.1.5. netoli antenos turi nebūti kliūčių, kurios kliudytų laivybai;
27.1.6. antenos apsauginis išjungiklis turi būti geros eksploatacinės būklės;
27.1.7. displėjai, posūkio kampinio greičio indikatoriai ir valdymo pultai turi būti išdėstyti ergonomiškai; juos turi būti lengva naudoti;
27.1.8. radiolokacinės įrangos kurso linija nuo išilginės laivo linijos turi nenukrypti daugiau kaip 1 laipsniu;
27.1.9. nuotolio ir azimutinių displėjų tikslumas turi atitikti reikalavimus (matavimai naudojant žinomus orientyrus);
27.1.10. trumpųjų nuotolių teisiškumas (stūmimas ir traukimas) turi būti teisingas;
27.1.11. rodomas mažiausias nuotolis turi būti 15 metrų arba mažesnis;
27.1.12. atvaizdo centras turi būti matomas, o jo skersmuo turi neviršyti 1 mm;
27.1.13. turi nebūti klaidinančių aidų, kuriuos sukelia atspindžiai, ir nepageidaujamų šešėlių kurso linijoje, arba jie turi nepabloginti laivybos saugos;
27.1.14. trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir trukdžių dėl lietaus slopintuvai (STC ir FTC išankstinė parinktis) ir su jais susijusios valdymo rankenėlės turi tinkamai veikti;
27.1.15. stiprinimo reguliatorius turi būti tinkamos eksploatacinės būklės;
27.1.16. vaizdo fokusavimas ir ryškumas turi būti tinkamas;
27.1.17. laivo posūkio kryptis turi būti tokia, kaip nurodyta posūkio kampinio greičio indikatoriuje, o nulinė padėtis tiesiai į priekį turi būti teisinga;
27.1.18. radiolokacinė įranga turi būti nejautri laivo radijo įrangos siunčiamiems signalams arba kitų laive esančių šaltinių keliamiems trikdžiams;
27.1.19. radiolokacinė įranga ir (arba) posūkio kampinio greičio indikatorius turi netrikdyti kitos laivo įrangos darbo.
27.1.20. Be to, vidaus vandenų ECDIS įrangos atveju
27.1.20.1. statistinė padėties paklaida, turinti įtakos jūrlapiui, turi neviršyti 2 m;
27.1.20.2. statistinė fazinio kampo paklaida, turinti įtakos jūrlapiui, turi neviršyti 1 laipsnio.
28. Įrengimo ir eksploatacinių savybių sertifikatas
28.1. Sėkmingai pagal šio priedo 26 punktą atlikusi bandymą kompetentinga institucija arba patvirtinta įmonė pagal 6 priedėlyje pateiktą pavyzdį išduoda sertifikatą. Šis sertifikatas visą laiką turi būti laive.
28.2. Jei bandymų sąlygos neįvykdytos, parengiamas trūkumų sąrašas. Patvirtinta įmonė galiojantį sertifikatą panaikina arba nusiunčia kompetentingai institucijai.
VI. PAVYZDINIS BANDYMŲ INSTITUTŲ, PATVIRTINTOS ĮRANGOS IR PATVIRTINTŲ ĮRENGIMO ĮMONIŲ SĄRAŠAS
numatytas IV dalyje ir V dalyje
A. KOMPETENTINGOS BANDYMŲ INSTITUCIJOS
pagal I dalies 1.4 punkto 1 pastraipą
B. PATVIRTINTA RADIOLOKACINĖ ĮRANGA
pagal IV dalies 9.6.4 punktą
Nr.
Tipas
Gamintojas
Savininkas
Patvirtinimo data ir šalis
Patvirtinimo Nr.
Dok. Nr.
C. PATVIRTINTI POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIAI
pagal IV dalies 9.6.4 punktą
Nr.
Tipas
Gamintojas
Savininkas
Patvirtinimo data ir šalis
Patvirtinimo Nr.
Dok. Nr.
D. RADIOLOKACINĖS ĮRANGOS IR POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIŲ ĮRENGIMO ARBA KEITIMO PATVIRTINTOS SPECIALIZUOTOS ĮMONĖS
pagal V dalies 21 punktą
Pastaba. 4 skiltyje nurodytos raidės žymi B (radiolokacinė įranga) ir C (posūkio kampinio greičio indikatoriai) dalių 1 skiltyje pateikiamus pavadinimus.
Įmonė
Adresas
Patvirtinti 1 skiltyje nurodytos įrangos tipai
_________________
Minimalių techninių reikalavimų
vidaus vandenų transporto priemonėms,
plaukiojančioms Lietuvos Respublikos
vidaus vandenimis,
5 priedo 1 priedėlis
(Vidaus vandenų laivų signalinių žibintų patvirtinimo sertifikato pavyzdys)
Vidaus vandenų laivų signalinių žibintų patvirtinimo sertifikatas Signalinį žibintą........................................................................................................................ (tipo, modelio ir prekės ženklo aprašymas) leidžiama naudoti vidaus vandenų laivuose, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/87/EB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB. Jam suteikiamas Nr. (ženklas – inkaras) e . ............................. Žibinto detalės ženklinamos pagal Direktyvos 2006/87/EB IX priedo I dalies 4.05 straipsnį. Pagal Direktyvos 2006/87/EB IX priedo I dalies 4.03 straipsnį patvirtinimo sertifikato turėtojas garantuoja, kad gamyba bus vykdoma tik laikantis bandymų institucijos patvirtintų planų ir gamybos būdo, naudoto gaminant žibintus, kurių tipo bandymai buvo atlikti. Pakeitimus leidžiama daryti tik pritarus bandymų institucijai. Ypatingos pastabos: .................................................................................................................................................. .................................................................................................................................................. ..................................................................................................................................................
............................... (Vieta)
......................... (Data) ......................... (Bandymų institucija) ......................... (Parašas)
_________________
Minimalių techninių reikalavimų
vidaus vandenų transporto priemonėms,
plaukiojančioms Lietuvos Respublikos
vidaus vandenimis,
5 priedo 2 priedėlis
ATSPARUMO APLINKOS SĄLYGOMS BANDYMAI
1. Apsaugos nuo vandens purslų ir dulkių bandymas
1.1. Žibinto apsaugos tipas užtikrinamas pagal IEC leidinio 598-1 dalyje pateiktą IP 55 klasifikaciją.
Pavyzdžio apsaugos nuo vandens purslų ir nuo dulkių bandymas ir rezultatų įvertinimas atliekamas pagal IEC leidinio 529 IP 55 klasifikaciją.
Pirmasis skaičius „5“ žymi apsaugą nuo dulkių. Tai reiškia: visiška įtampą turinčių sudedamųjų dalių apsauga nuo dulkių ir apsauga nuo žalingų dulkių apnašų. Nuo dulkių skvarbos nėra visiškai apsaugoma.
Antrasis skaičius „5“ žymi apsaugą nuo vandens purslų. Tai reiškia, kad į žibintą iš visų pusių nukreipta vandens srovė turi jo nesugadinti.
1.2. Pavyzdžio apsauga nuo vandens vertinama taip: apsauga yra laikoma pakankama, jei patekęs vanduo nekenkia pavyzdžio veikimui.
Ant izoliacinių medžiagų turi nesusidaryti vandens nuosėdų, jei dėl to bus nukrypstama nuo mažiausių išnykimo taško verčių. Įtampą turinčios sudedamosios dalys turi nesušlapti, ir joms turi nepakenkti žibinto viduje susikaupęs vanduo.
2. Atsparumo drėgno oro sąlygoms bandymas.
2.1. Tikslas ir taikymas
Šio bandymo tikslas – nustatyti drėgno karščio ir drėgmės poveikį laivybos įrenginiams, įtaisams ir prietaisams keičiantis temperatūrai, kaip aprašyta 3.01 straipsnio 10 dalies b punkte, eksploatacijos, transportavimo arba sandėliavimo metu, atsižvelgiant į tai, kad jų paviršių gali veikti dėl kondensacijos susidariusi drėgmė.
Kondensacijos poveikis korpusu neapsaugotoms sudedamosioms dalims yra panašus į eksploatacijos metu susidarančių dulkių apnašų arba higroskopinės druskos plėvelės poveikį.
Ši specifikacija yra grindžiama IEC 68 leidinio 2-30 dalimi, ją siejant su 3.01 straipsnio 10 dalies a ir b punktais. Papildomos informacijos galima rasti tame leidinyje.
Sudedamosios dalys ir jų grupės, pateiktos tvirtinti kaip korpusu neapsaugoti tipo modeliai, išbandomi tokios neapsaugotos būklės arba, jei tai neįmanoma dėl sudedamųjų dalių pobūdžio, jas minimaliai apsaugant apsauginiais įtaisais, kuriuos pareiškėjas mano esant būtina naudoti laive.
2.2. Eiga
1) Bandymas atliekamas bandymų kameroje, kurios visuose taškuose, prireikus oro cirkuliavimo įtaisu, užtikrinama beveik vienoda temperatūra ir drėgnumas. Oro srautas turi pastebimai neatvėsinti bandomo pavyzdžio, tačiau turėtų būti pakankamas užtikrinti, kad šalia jo oro temperatūra ir drėgnumas išliktų nustatyto dydžio.
Kondensatas nuolat šalinamas iš bandymų kameros. Kondensatas turi nelašėti ant pavyzdžio. Kondensatas pakartotinai gali būti panaudojamas tik drėkinimui po pakartotinio apdorojimo, visų pirma nuo pavyzdžio pašalinus chemines medžiagas.
2) Pavyzdys apsaugomas nuo kamerą šildant spinduliuojamos šilumos.
3) Pavyzdys prieš pat bandymą turi būti pakankamai ilgai buvęs nenaudotas, kad visos jo dalys būtų aplinkos temperatūros.
4) Pavyzdys patalpinamas į bandymų kamerą, kurios +25 ± 10 °C aplinkos temperatūra atitinka jo įprasto naudojimo laive temperatūrą.
5) Kamera uždaroma. Nustatoma -25 ± 3 °C oro temperatūra ir 45–75 % santykinis drėgnumas, ir šios sąlygos yra palaikomos tol, kol pavyzdys pasiekia tokią pat temperatūrą.
6) Santykinis oro drėgnumas ne ilgiau kaip per vieną valandą padidinamas ne mažiau negu iki 95 %, o oro temperatūra lieka nepakitusi. Jį padidinti galima per paskutinę valandą, kai laukiama, kol pavyzdys pasieks nustatytą temperatūrą.
7) Kameros oro temperatūra palaipsniui per 3 h ± 0,5 h didinama iki +40 ± 2 °C temperatūros. Temperatūrai kylant palaikomas ne mažesnis negu 95 %, o paskutines 15 minučių – ne mažesnis negu 90 % santykinis oro drėgnumas. Temperatūrai šitaip kylant, pavyzdys sudrėksta.
8) 12 h ± 0,5 h nuo 7 etapo pradžios palaikoma + 40 ± 2 °C oro temperatūra, o santykinis oro drėgnumas – 93 % ± 3 %. Laikotarpio, kuriuo temperatūra yra + 40 ± 2 °C, pirmąsias 15 ir paskutiniąsias 15 minučių santykinis oro drėgnumas gali būti 90–100 %.
9) Oro temperatūra per 3–6 valandas sumažinama iki + 25 ± 3 °C. Santykinis oro drėgnumas visą laiką turi būti didesnis kaip 80 %.
10) 24 valandas nuo 7 etapo pradžios yra palaikoma + 25 ± 3 °C oro temperatūra, o santykinis oro drėgnumas visą laiką turi būti didesnis kaip 95 %.
11) Kartojamas 7 etapas.
12) Kartojamas 8 etapas.
13) Ne anksčiau kaip po 10 valandų nuo 12 etapo pradžios įjungiama pavyzdžio oro kondicionavimo įranga. Gavus gamintojo nurodytus pavyzdžio oro sąlygų duomenis, pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %.
14) Praėjus tiek laiko, kiek pagal gamintojo instrukcijas būtina, kad pavyzdys pradėtų įprastai veikti, tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys. Jei tam turi būti atidaryta kamera, ji turi būti kuo greičiau vėl uždaryta.
Jei tam, kad pavyzdys pradėtų įprastai veikti, reikia daugiau negu 30 minučių, šis etapas turi būti tęsiamas pakankamai ilgai, kad pasiekus eksploatacinę būklę būtų galima ne mažiau negu 30 minučių stebėti funkcijas ir matuoti eksploatacinius duomenis.
15) 1–3 valandas, kai pavyzdys vėl naudojamas, oro temperatūra sumažinama iki aplinkos temperatūros, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 °C, o santykinis oro drėgnumas – iki mažesnio kaip 75 %.
16) Kamera atidaroma, ir pavyzdį ima veikti normalios temperatūros ir drėgnumo aplinkos oras.
17) Po 3 valandų, kai visa ant pavyzdžio matoma drėgmė išgaruoja, pavyzdžio funkcijos yra vėl stebimos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys.
18) Pavyzdys apžiūrimas. Žibinto korpusas yra atidaromas ir jo vidus apžiūrimas, kad būtų nustatyta, ar bandymas klimatinėje kameroje nepadarė jam poveikio ir ar jame nėra liekamojo kondensato.
2.3. Gautini rezultatai
2.3.1. Pavyzdys 12–18 etapuose nustatytomis sąlygomis turi veikti normaliai. Jo būklė turi nepablogėti.
2.3.2. 12 ir 18 etapų pavyzdžio eksploataciniai duomenys turi neviršyti pagal šias bandymų ir patvirtinimo sąlygas leistinų nuokrypių.
2.3.3. Žibinto viduje turi nebūti korozijos požymių arba liekamojo kondensato, kurie dėl ilgalaikio didelio oro drėgnumo poveikio galėtų būti jo darbo sutrikimo priežastimi.
3. Atsparumo šalčiui bandymas
3.1. Tikslas
Šio bandymo tikslas – nustatyti šalčio poveikį eksploatacijos arba transportavimo ir sandėliavimo metu pagal 3.01 straipsnio 8 ir 10 dalis. Papildomos informacijos galima rasti IEC 68 leidinio 3‑1 dalyje.
3.2. Eiga
1) Bandymas atliekamas bandymų kameroje, kurios visuose taškuose, prireikus oro cirkuliavimo įtaisu, užtikrinama beveik vienoda temperatūra. Oro drėgnumas turi būti pakankamai mažas, kad būtų užtikrinta, jog nė vienu iš etapų pavyzdys nesudrėktų dėl kondensacijos.
2) Pavyzdys patalpinamas į bandymų kamerą, kurios +25 ± 10 °C aplinkos temperatūra atitinka jo įprasto naudojimo laive temperatūrą.
3) Temperatūra kameroje ne greičiau kaip 45 °C/h sumažinama iki -25 ± 3 °C.
4) -25 ± 3 °C temperatūra kameroje palaikoma tol, kol pavyzdžio temperatūra susilygina su jos temperatūra, ir ne mažiau negu dar 2 valandas.
5) Temperatūra kameroje ne greičiau kaip 45 °C/h didinama iki 0 ± 2 °C.
Visiems 3.01 straipsnio 10 dalies a punkte nurodytiems pavyzdžiams taip pat taikomos šios nuostatos
6) Bandymo pagal oro sąlygų klasę X 4 etapo paskutinę valandą pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %. Turi būti įjungti pavyzdyje esantys šilumos šaltiniai.
Praėjus tiek laiko, kiek būtina, kad pavyzdys pradėtų įprastai veikti, tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys.
7) Temperatūra kameroje yra ne greičiau kaip 45 °C/h didinama iki aplinkos temperatūros.
8) Pavyzdžio temperatūrai susilyginus su aplinkos temperatūra, kamera atidaroma.
9) Vėl tikrinamos pavyzdžio funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys.
3.3. Gautini rezultatai
Pavyzdys turi normaliai veikti 7, 8 ir 9 etapuose nurodytomis sąlygomis. Jo būklė turi nepablogėti.
7 ir 9 etapų pavyzdžio eksploataciniai duomenys turi neviršyti pagal šias bandymų ir patvirtinimo sąlygas leistinų nuokrypių.
4. Atsparumo karščiui bandymas
4.1. Tikslas ir taikymas
Šio bandymo tikslas – nustatyti karščio poveikį eksploatacijos, transportavimo ir sandėliavimo metu pagal 3.01 straipsnio 8 dalies a punktą ir 10 dalies a punktą. Ši specifikacija yra grindžiama IEC 68 leidinio 2-2 dalimi, ją siejant su 3.01 straipsnio 10 dalies a punktu. Papildomos informacijos galima rasti tame IEC leidinyje.
Normalios
Kraštutinės
Atsparumo aplinkos sąlygoms bandymai
X ir S oro sąlygų klasės
55°C
70°C
Leistinas nuokrypis ± 2 °C
Bandymas kraštutinėmis aplinkos sąlygomis iš esmės turi būti atliekamas pirmiausia. Jei eksploataciniai duomenys neviršija normaliomis aplinkos sąlygomis taikomų leistinų nuokrypių, bandymas normaliomis aplinkos sąlygomis gali būti neatliekamas.
4.2. Eiga
1) Bandymas atliekamas bandymų kameroje, kurios visuose taškuose, prireikus oro cirkuliavimo įtaisu, užtikrinama beveik vienoda temperatūra. Oro srautas turi pastebimai neatvėsinti bandomo pavyzdžio. Pavyzdys apsaugomas nuo kamerą šildant spinduliuojamos šilumos. Oro drėgnumas turi būti pakankamai mažas, kad būtų užtikrinta, jog nė vienu iš etapų pavyzdys nesudrėktų dėl kondensacijos.
2) Pavyzdys patalpinamas į bandymų kamerą, kurios + 25 ± 10 °C temperatūra atitinka jo įprasto naudojimo laive temperatūrą. Pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %.
Praėjus tiek laiko, kiek būtina, kad pavyzdys pradėtų įprastai veikti, tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys.
3) Oro temperatūra kameroje ne greičiau kaip 45 °C/h yra didinama iki 3.01 straipsnio 10 dalies a punkte nurodytos bandymo temperatūros.
4) Oro temperatūra yra palaikoma lygi bandymo temperatūrai tol, kol pavyzdžio temperatūra su ja susilygina, ir dar dvi valandas.
Paskutines dvi valandas vėl tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi eksploataciniai duomenys.
5) Temperatūra ne mažiau kaip per vieną valandą sumažinama iki aplinkos temperatūros. Tuomet kamera atidaroma.
Pavyzdžiui atvėsus iki aplinkos temperatūros, vėl tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys.
4.3. Gautini rezultatai
Pavyzdys turi normaliai veikti visuose bandymo etapuose nurodytomis sąlygomis. Jo būklė turi nepablogėti. 2, 4 ir 5 etapų pavyzdžio eksploataciniai duomenys turi neviršyti pagal šias bandymų ir patvirtinimo sąlygas leistinų atsparumo aplinkos sąlygoms bandymų normaliomis sąlygomis nuokrypių.
5. Atsparumo vibracijai bandymas
5.1. Tikslas ir taikymas
Šio bandymo tikslas – nustatyti 3.01 straipsnio 10 dalies e punkte nurodytos vibracijos poveikį funkcijoms ir konstrukcijai. Poveikis konstrukcijai yra susijęs su mechaninių sudedamųjų dalių darbu, ypač rezonansine vibracija ir medžiagų įtempiu, lemiančiu nuovargį, bet nebūtinai turi tiesioginės įtakos veikimui arba eksploataciniams duomenims.
Poveikis funkcijoms yra tiesiogiai susijęs su pavyzdžio veikimu ir eksploataciniais duomenimis. Jis gali būti susijęs su poveikiu konstrukcijai.
Ši specifikacija grindžiama IEC 68 leidinio 2-6 dalimi, ją siejant su 3.01 straipsnio 10 dalies e punktu. Nuo pirmiau minėtose nuostatose nurodytų verčių nukrypstančios vertės pažymėtos *. Papildomos informacijos galima rasti IEC 68 leidinio 2-6 dalyje.
Bandymo reikalavimai
Bandymas atliekamas veikiant šių dažnių ir amplitudės sinusoidinėmis vibracijomis
Normalios
Kraštutinės
Atsparumo aplinkos sąlygoms bandymai
V vibracijos klasė
Dažniai
2 – 10 Hz
2 – 13,2 Hz *
Amplitudė
± 1,6 mm
± 1,6 mm
Dažniai
10 – 100 Hz
13,2 – 100 Hz *
Pagreičio amplitudė
± 7 m/s2
± 11 m/s2
Bandymas kraštutinėmis aplinkos sąlygomis iš esmės turi būti atliekamas pirmiausia. Jei eksploataciniai duomenys neviršija normaliomis aplinkos sąlygomis taikomų leistinų nuokrypių, bandymas normaliomis aplinkos sąlygomis gali nebūti atliekamas.
Pavyzdžiai, kurie turi būti naudojami su amortizuojamaisiais įtaisais, išbandomi su šiais įtaisais. Jei išimtiniais atvejais jų nėra įmanoma išbandyti su normaliai eksploatacijai skirtais amortizatoriais, įtaisai išbandomi be amortizatorių, o įtempis pakoreguojamas taip, kad būtų atsižvelgta į amortizatoriaus poveikį.
Bandymas be amortizatorių taip pat gali būti atliekamas būdingiems dažniams nustatyti.
Atsparumo vibracijai bandymas atliekamas trimis pagrindinėmis viena kitai statmenoms kryptimis. Pavyzdžių, kurie dėl konstrukcijos gali būti veikiami ypatingų įtempių dėl smailiu kampu pagrindinėms kryptims veikiančių vibracijų, bandymas taip pat atliekamas ypatingo jautrumo kryptimis.
5.2.Eiga
1) Bandymų prietaisai
Bandymas atliekamas naudojant vibruojantį įtaisą, vadinamą vibrostendu, kurį naudojant pavyzdį galima veikti mechaninėmis vibracijomis laikantis šių sąlygų
– pagrindinis judesys yra sinusoidinis ir toks, kad pavyzdžio montavimo taškai iš esmės judėtų suderintai ir išilgai lygiagrečių linijų;
– didžiausia bet kurio montavimo taško horizontaliojo judėjimo vibracijos amplitudė turi neviršyti 25 % nurodytos pagrindinio judesio amplitudės;
– santykinis parazitinės vibracijos, išreiškiamos toliau nurodyta formule, dydis
d=(a(tot)^2-a(1)^2)^(1/2)/a(1) (%)
kai a1 – pagreičio, atsirandančio dėl dažnio, kuriuo veikiama, tikroji vertė,
o atot – bendro pagreičio, įskaitant a1, tikroji vertė, išmatuota, kai dažniai < 5 000 Hz,
turi neviršyti 25 % montavimo taške, kuris laikomas atskaitos tašku pagreičiui nustatyti;
– vibracijos amplitudė nuo teorinės vertės turi nesiskirti daugiau negu
± 15 % montavimo taške, kuris laikomas atskaitos tašku, ir
± 25 % bet kuriame kitame montavimo taške.
Būdingiems dažniams nustatyti galima keisti vibracijos amplitudę mažomis pakopomis nuo nulio iki teorinės vertės.
– vibracijos dažnis nuo teorinės vertės turi nesiskirti daugiau kaip
± 0,05 Hz
kai dažniai yra iki 0,25 Hz,
± 20%
kai dažniai yra didesni negu 0,25 Hz, bet ne didesni negu 5 Hz,
± 1Hz
kai dažniai yra didesni negu 5 Hz, bet ne didesni negu 50 Hz,
± 2%
kai dažniai yra didesni negu 50 Hz,
Kad būdingus dažnius būtų galima palyginti, vibracijos bandymo pradžioje ir pabaigoje juos galima koreguoti taip
± 0,05 Hz
kai dažniai yra ne didesni negu 0,5 Hz,
± 10%
± 0,5 Hz
kai dažniai yra ne didesni negu 5 Hz,
± 0,5 Hz
kai dažniai yra didesni negu 5 Hz, bet ne didesni negu 100 Hz,
± 0,5%
kai dažniai yra didesni negu 100 Hz.
Dažnių keitimui vibracijos dažnį turėtų būti įmanoma nuolat ir eksponentiškai keisti abiem kryptimis tarp 5.1 dalyje nurodytų dažnių diapazonų apatinės ir viršutinės ribų, kai keitimo greitis yra 1 oktava/min ± 10 %.
Norint nustatyti būdingus dažnius, turi būti galima sumažinti vibracijos dažnio kitimo greitį iki norimo greičio.
– Vibracijos įtaiso netoli pavyzdžio sukurto magnetinio lauko stipris neturėtų viršyti 20 kA/m. Bandymų institucija gali reikalauti, kad kai kuriems pavyzdžiams būtų taikomi mažesni leistini dydžiai.
2) Pirmasis patikrinimas, montavimas ir naudojimo pradžia
Pavyzdys apžiūrimas ir iš jo išvaizdos nustatoma, ar jis yra nepriekaištingos būklės ir ar nepriekaištinga visų detalių ir jų grupių konstrukcija.
Pavyzdys sumontuojamas ant vibrostendo, naudojant laive montuoti numatyto tipo stovą. Pavyzdžiai, kurių veikimas ir eksploatacinės savybės veikiant vibracijoms priklauso nuo jų padėties vertikalės atžvilgiu, bandomi įprastoje eksploatacinėje padėtyje. Montuoti naudojami stovai ir įtaisai neturi pastebimai pakeisti pavyzdžio amplitudės ir judesių bandymui atlikti naudojamame dažnių diapazone.
Pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %.
Praėjus tiek laiko, kiek būtina, kad pavyzdys pradėtų įprastai veikti, tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys.
3) Preliminarus vibracijų veikiamo pavyzdžio eksploatacinių savybių patikrinimas
Šis bandymo etapas atliekamas su visais pavyzdžiais. Jei pavyzdžiai gali būti naudojami įvairioms paskirtims ir tokiu atveju vibracijos poveikis skiriasi, bandymas atliekamas jas naudojant visoms arba kai kurioms paskirtims.
Dažnių ciklas vibrostendu sukuriamas taip, kad nuo 5.1 dalyje nurodyto dažnių diapazono žemiausio dažnio ir atitinkamų jų amplitudžių būtų pereinama iki didžiausio ir atvirkščiai vienos oktavos per minutę greičiu. Šio etapo metu pavyzdys stebimas atitinkamomis matavimo priemonėmis ir apžiūrimas, prireikus naudojant stroboskopą, kad būtų kruopščiai nustatyti veikimo sutrikimai, eksploatacinių duomenų pasikeitimai ir mechaniniai reiškiniai, pavyzdžiui, esant tam tikriems dažniams pasitaikančios rezonansinės vibracijos ir barškėjimas. Šie dažniai yra vadinami „būdingais“.
Prireikus norint nustatyti būdingus dažnius ir vibracijos poveikį, dažnių kaita sulėtinama, sustabdoma arba apgręžiama, o vibracijų amplitudė sumažinama. Laipsniškai keičiantis eksploataciniams duomenims, toliau veikiant vibracijos dažniu būtina palaukti, kol bus pasiekta galutinė vertė, tačiau ne ilgiau kaip penkias minutes.
Keičiant dažnius registruojami bent pavyzdžiui naudoti laive svarbūs dažniai bei eksploataciniai duomenys ir pažymimi visi būdingi dažniai bei jų poveikis, kad vėliau 7 etape juos būtų galima palyginti.
Jei pavyzdžio reakcijos į mechanines vibracijas negalima tinkamai nustatyti pavyzdžiui veikiant, atliekamas papildomas reakcijos į vibraciją bandymas neprijungus pavyzdžio.
Jei keičiant dažnius eksploataciniai duomenys pastebimai viršija leistinus nuokrypius, pavyzdys veikia su nepriimtinais sutrikimais arba jei konstrukcijos rezonansinės vibracijos gali jį suardyti tuo atveju, jei atsparumo vibracijai bandymas būtų tęsiamas, bandymą galima nutraukti.
4) Perjungimo funkcijų bandymas
Šis bandymo etapas atliekamas su visais pavyzdžiais, jei vibracijos įtempis gali turėti įtakos perjungimo funkcijoms, pavyzdžiui, relėms.
Pavyzdys veikiamas 5.1 dalyje nurodytų dažnių diapazonų vibracijomis, kai dažnių svyravimo pakopos atitinka E-12 seką 1 ir atitinkamas amplitudes. Kiekvienoje dažnio pakopoje visos perjungimo funkcijos, kurios gali būti jautrios vibracijai, prireikus įskaitant įjungimą ir išjungimą, atliekamos ne mažiau negu du kartus.
_______________
1 IEC E-12 sekos pagrindinės vertės: 1,0; 1,2; 1,5; 1,8; 2,2; 2,7; 3,3; 3,9; 4,7; 5,6; 6,8; 8,2.
Perjungimo funkcijos taip pat gali būti išbandytos tarp E-12 sekos verčių pasitaikančiais dažniais.
5) Ištęstinis bandymas
Šis bandymo etapas atliekamas su visais pavyzdžiais. Jei pavyzdžiai gali būti naudojami įvairioms paskirtims ir tokiu atveju vibracijos poveikis skiriasi, pirma šio etapo dalis (kai pavyzdys veikia) gali būti atliekama kelis kartus pavyzdį naudojant visoms arba kai kurioms paskirtims.
Kai pavyzdys veikia, kaip aprašyta 2 etape, jis veikiamas penkiais ciklais, kurių metu nuo 5.1 dalyje nurodyto įtempį sukuriančio dažnių diapazono žemiausio dažnio ir atitinkamų jų amplitudžių vienos oktavos per minutę greičiu pereinama iki didžiausio ir atvirkščiai.
Po penktojo ciklo vibrostendą galima išjungti, išbandomos funkcijos ir užregistruojami bei pažymimi svarbūs pavyzdžiui laive naudoti eksploataciniai duomenys.
6) Ištęstinis pastovaus dažnio bandymas
Šis bandymo etapas atliekamas, jei išnagrinėjus vibracines eksploatacines savybes 3 etapo metu keičiant dažnius didesnių negu 5 Hz dažnių diapazone pastebimas mechaninis rezonansas, kuriam esant pagal gamintojo arba jo įgalioto atstovo nurodymus ilgalaikis įrangos naudojimas laive yra leidžiamas, tačiau atitinkamų dalių stiprumu negalima pasikliauti. Šis etapas visų pirma skirtas prietaisams su amortizatoriais, kurių rezonanso dažnis 5.1 dalyje nurodytame dažnių diapazone yra didesnis negu 5 Hz.
Kai pavyzdys veikia, kaip aprašyta 2 etape, esant kiekvienam atitinkamam rezonanso dažniui jis dvi valandas veikiamas numatytos kraštutinės aplinkos bandymo amplitudės ir atitinkamo dažnio vibracijų, kaip nurodyta 5.1 dalyje; vibracijos nukreipiamos ta kryptimi, kuriai esant įprastos eksploatacijos sąlygomis sukuriamas didžiausias atitinkamų dalių įtempis. Prireikus veikiantis dažnis turi būti pakoreguotas taip, kad toliau rezonansinių vibracijų amplitudė būtų ne mažesnė negu 70 % jų didžiausios amplitudės, arba kad dažnis nuolat svyruotų tarp dviejų verčių – 2 % mažesnių ir 2 % didesnių už iš pradžių nustatytą rezonanso dažnį – ne mažesniu negu 0,1, bet ne didesniu negu 1 oktava per minutę greičiu. Vibracinio įtempio veikiamo pavyzdžio funkcijos stebimos tol, kol prasideda jo darbo sutrikimai dėl to, kad nukrenta mechaninės dalys arba pasikeičia jų padėtis, arba dėl elektros grandinės nutraukimo ar trumpojo jungimo.
Pavyzdžiai, kuriems šis bandymo etapas svarbus išjungus, gali būti išbandomi tos būklės, jei atitinkamų dalių mechaninis įtempis yra ne mažesnis negu įprastos eksploatacijos metu.
7) Galutinis vibracijos veikiamo pavyzdžio eksploatacinių savybių patikrinimas
Šis bandymo etapas atliekamas prireikus.
3 etape nurodytas vibracijos veikiamo pavyzdžio eksploatacinių savybių patikrinimas kartojamas naudojant tame etape taikytus dažnius ir amplitudes. Nustatyti būdingi dažniai ir nustatytas vibracijos įtempio poveikis palyginami su 3 etapo rezultatais ir nustatomi vibracijos bandymo metu įvykę pasikeitimai.
8) Patikrinimo išvados
Išjungus vibrostendą ir praėjus tiek laiko, kiek būtina eksploatacinei būsenai be vibraciniam įtempiui pasiekti, išbandomos funkcijos ir užregistruojami bei pažymimi naudoti laive svarbūs eksploataciniai duomenys.
Pabaigoje pavyzdys apžiūrimas ir nustatoma, ar jis yra nepriekaištingos būklės.
5.3. Gautini rezultatai
5.1 dalyje nurodytuose dažnių diapazonuose neturėtų būti pavyzdžio ir jo detalių bei jų grupių mechaninių rezonansinių vibracijų. Jei tokios rezonansinės vibracijos yra neišvengiamos, turi būti imamasi konstrukcinių priemonių užtikrinti, kad pavyzdys, jo detalės ir jų grupės nebūtų apgadinti.
Atsparumo vibracijai bandymo metu ir po jo turi nebūti pastebimo vibracinio įtempio poveikio, visų pirma turi nesiskirti 7 etape nustatyti būdingi dažniai ir 3 etape nustatytos vertės ir turi nebūti ilgesnės vibracijos sukeltų apgadinimų arba sutrikimų.
Atliekant bandymą normaliomis aplinkos sąlygomis 3–8 etapuose užregistruoti eksploataciniai duomenys turi neviršyti pagal šias bandymų ir patvirtinimo sąlygas leistinų nuokrypių.
4 etapo metu, kai atliekamas perjungimo funkcijų bandymas, turi nebūti perjungimo sutrikimų arba gedimų.
6. Paspartintasis atsparumo oro sąlygoms bandymas
6.1. Tikslas ir taikymas
Paspartintasis atsparumo oro sąlygoms bandymas (natūralių oro sąlygų poveikio imitavimas ksenono lempų su filtrais spinduliavimu ir purškimu) atliekamas pagal IEC 68 leidinio 2–3, 2–5 ir 2–9 dalis bei šiuos papildymus
Pagal šį leidinį paspartintojo atsparumo oro sąlygoms bandymo tikslas – bandymų prietaisais imituoti natūralias oro sąlygas konkrečiomis atkuriamomis sąlygomis taip, kad būtų sukelti spartūs medžiagų savybių pasikeitimai.
Paspartintasis bandymas atliekamas bandymų prietaise, kuriame filtruojamas ksenono lempų spinduliavimas ir su pertrūkiais purškiama. Po oro sąlygų poveikio, išmatuojamo spinduliavimo stiprį padauginus iš jo trukmės, suderintos pavyzdžių savybės palyginamos su tokios pat kilmės pavyzdžių, kurie nebuvo veikiami oro sąlygų, savybėmis. Pirma nurodomos savybės, kurios yra lemiamos svarbos praktiniam naudojimui, pavyzdžiui, spalva, paviršiaus kokybė, atsparumas smūgiams bei tempimui ir tvirtumas.
Kad rezultatus būtų galima palyginti su natūralių oro sąlygų poveikiu, daroma prielaida, kad medžiagų savybių pasikeitimas dėl oro sąlygų visų pirma vyksta dėl natūralaus spinduliavimo ir deguonies, vandens ir karščio poveikio vienu metu.
Atliekant paspartintąjį bandymą visų pirma atsižvelgiama į tai, kad spinduliavimas bandymo prietaise yra labai panašus į natūralų spinduliavimą (žr. IEC leidinį). Ksenono lempa su specialiu filtru imituoja natūralų spinduliavimą.
Patirtis parodė, kad nurodytomis bandymų sąlygomis atsparumas oro sąlygoms atliekant paspartintąjį bandymą ir atsparumas natūralioms oro sąlygoms yra glaudžiai susiję. Nuo vietos, klimato ir metų laiko nepriklausantis paspartintasis bandymas yra pranašesnis už natūraliomis oro sąlygomis atliekamą bandymą, nes jį galima pakartoti ir atlikti per trumpesnį bandymo laiką, nes jis nepriklauso nuo paros laiko ir metų laikų kaitos.
6.2. Pavyzdžių skaičius
Jei kitaip nesusitarta, atsparumo oro sąlygoms bandymas atliekamas su pakankamu pavyzdžių skaičiumi. Palyginimui atlikti pateikiamas pakankamas pavyzdžių, kurie nėra veikiami oro sąlygomis, skaičius.
6.3. Pavyzdžių paruošimas
Jei kitaip nesusitarta, pavyzdžiai išbandomi tos būklės, kokios jie yra pristatomi. Palyginimui atlikti skirti pavyzdžiai visą bandymų laiką yra laikomi tamsoje, aplinkos temperatūroje.
6.4. Bandymų įranga
Bandymų įrangą iš esmės sudaro vėdinama bandymų kamera su spinduliavimo šaltiniu centre. Aplink spinduliavimo šaltinį išdėstomi optiniai filtrai. Pavyzdžių stovai yra sukami aplink išilginę bandymo įrenginio ašį tam tikru atstumu nuo šaltinio ir filtrų, kad spinduliavimo stipris būtų toks, kaip nustatyta 6.4.1 dalyje.
Spinduliavimo į bet kurią viso veikiamo pavyzdžių paviršiaus dalį stipris nuo spinduliavimo į atskirus paviršius stiprio aritmetinio vidurkio turi nesiskirti daugiau negu ± 10 %.
6.4.1. Spinduliavimo šaltinis
Naudojamas spinduliavimo šaltinis yra ksenono lempa. Spinduliavimo srautas pasirenkamas taip, kad paviršiaus švitinimo stipris būtų 1 000 ± 200 W . m-2 300–830 nm bangų juostoje (žr. 6.9 dalį apie švitinimo matavimo prietaisus).
Jei naudojamos oru aušinamos ksenono lempos, panaudotas oras, kuriame yra ozono, turi nepatekti į bandymų kamerą ir turi būti šalinamas atskirai.
Pagal eksperimentais nustatytas vertes, maždaug po 1 500 eksploatacijos valandų spinduliavimo iš ksenono lempų srautas sumažėja iki 80 % pradinio dydžio; praėjus šiam laikui ultravioletinio spinduliavimo dalis taip pat pastebimai sumažėja palyginti su kitomis spinduliavimo rūšimis. Todėl praėjus šiam laikui ksenono lempą reikia pakeisti (taip pat žr. ksenono lempų gamintojo pateiktus duomenis).
6.4.2. Optiniai filtrai
Optiniai filtrai tarp spinduliavimo šaltinio ir pavyzdžių stovų padedami taip, kad filtruojamas ksenono lempų spinduliavimas būtų kuo panašesnis į natūralų spinduliavimą (žr. IEC 68 leidinio 2–9 dalis).
Visi stiklo filtrai turi būti reguliariai valomi, kad būtų išvengta nepageidaujamo spinduliavimo stiprio sumažėjimo. Filtrai pakeičiami, jei jais nebegalima užtikrinti panašaus į natūralų spinduliavimo.
Pasirenkant tinkamus optinius filtrus turi būti laikomasi bandymų įrangos gamintojo pateiktų duomenų. Pristatęs bandymų įrangą, gamintojas turi užtikrinti, kad ji atitiktų 6.4 dalyje numatytus reikalavimus.
6.5. Purškiamasis ir drėkinamasis įtaisas
Pavyzdys sušlapinamas taip, kad poveikis būtų toks pat kaip natūralaus lietaus ir rasos. Įtaisas pavyzdžiui apipurkšti sukonstruojamas taip, kad purškiant sušlaptų visi išoriniai pavyzdžių paviršiai. Jis turi būti reguliuojamas taip, kad būtų laikomasi 6.10.3 dalyje nustatyto purškimo ir sausųjų laikotarpių cikliškumo. Oras bandymų kameroje drėkinamas taip, kad joje būtų 6.10.3 dalyje nurodytas santykinis drėgnumas. Purkšti ir orui drėkinti turi būti naudojamas distiliuotas arba visiškai gėlintas vanduo (savitasis laidumas < 5 µS/cm).
Distiliuotam arba visiškai gėlintam vandeniui skirtos talpyklos, vamzdžiai ir purkštuvai turi būti iš korozijai atsparių medžiagų. Santykinis oro drėgnumas bandymų kameroje matuojamas nuo purškimo ir tiesioginio spinduliavimo apsaugotu drėgmėmačiu ir yra pagal jį reguliuojamas.
Naudojant visiškai gėlintą arba uždarame kontūre esantį vandenį kyla pavojus (pavyzdžiui, atliekant lako bandymus), kad ant pavyzdžių paviršiaus susidarys apnašos arba dėl jame esančių medžiagų nusidėvės paviršius.
6.6. Vėdinimo įtaisas
6.10.2 dalyje nustatyta juodosios plokštės temperatūra bandymų kameroje užtikrinama virš pavyzdžių cirkuliuojant švarų, filtruotą, sudrėkintą ir prireikus tam tikros temperatūros orą. Oro srautas ir greitis pasirenkami taip, kad būtų užtikrintas tolygus poveikis visiems sistemos pavyzdžių stovų išoriniams paviršiams.
6.7. Pavyzdžių stovai
Pavyzdžiams pritvirtinti, kaip nurodyta 6.10.1 dalyje, gali būti naudojami bet kokie nerūdijančio plieno stovai.
6.8. Juodosios plokštės termometras
Juodosios plokštės temperatūrai išmatuoti sausuoju ciklo laikotarpiu naudojamas juodosios plokštės termometras. Šį termometrą sudaro nuo stovų šilumine izoliacija izoliuota nerūdijančio plieno plokštė, tokio pat dydžio kaip pavyzdžių stovai ir 0,9 ± 0,1 mm storio. Abi plokštės pusės padengtos blizgiu juodu laku, kuris yra labai atsparus oro sąlygoms ir kurio didžiausia atspindėjimo galia yra 5 %, kai bangos yra ilgesnės negu 780 nm. Plokštės temperatūra matuojama naudojant bimetalinį termometrą, kurio jutiklis padedamas gerą šiluminį kontaktą užtikrinančios plokštės viduryje.
Termometro nerekomenduojama bandymų prietaise laikyti viso 6.10 dalyje nurodyto bandymo metu. Į bandymų prietaisą jį pakanka įdėti maždaug 30 minučių kas 250 valandų ir juodosios plokštės temperatūrai sausuoju laikotarpiu nustatyti.
6.9. Švitinimo matavimo prietaisas
Švitinimas (matavimo vienetas – W . s m-2) yra lygus švitinimo stiprio (matavimo vienetas – W . m-2) ir švitinimo trukmės (matavimo vienetas – s) sandaugai. Pavyzdžio paviršių švitinimas bandymų prietaise matuojamas tinkamu švitinimo matavimo prietaisu, pritaikytu sistemos, kurią sudaro spinduliavimo šaltinis ir filtras, spinduliavimui. Švitinimo matavimo prietaisas turi būti sugraduotas arba kalibruotas taip, kad nebūtų matuojami ilgesni negu 830 nm infraraudonieji spinduliai.
Švitinimo matavimo prietaiso geba iš esmės priklauso nuo to, ar jo jutiklis yra labai atsparus oro sąlygoms ir senėjimui ir ar jis yra pakankamo spektrinio jautrio natūraliam spinduliavimui.
Švitinimo matavimo prietaise gali būti šios dalys, pavyzdžiui
a) silicio fotoelementas, naudojamas kaip spinduliavimo jutiklis;
b) optinis filtras, esantis priešais fotoelementą; ir
c) kulonmetras, kuriuo nustatoma fotoelemente sukurtos spinduliavimo stipriui proporcingos srovės stiprio (matavimo vienetas – A) ir spinduliavimo trukmės (matavimo vienetas – s) sandauga (matavimo vienetas – C=A.s).
Švitinimo matavimo prietaiso skalė kalibruojama. Kalibravimo tikslumas tikrinamas po vienerių prietaiso naudojimo metų ir prireikus tikslinamas.
Pavyzdžių paviršių švitinimo stipris priklauso nuo atstumo iki spinduliavimo šaltinio. Todėl pavyzdžių paviršiai, kiek tai įmanoma, turi būti tokiu pat atstumu nuo šaltinio kaip švitinimo matavimo prietaiso jutiklis. Jei tai nėra įmanoma, matavimo prietaiso rodoma švitinimo vertė padauginama iš koreguojamojo koeficiento.
6.10. Eiga
6.10.1. Pavyzdžiai stovuose padedami taip, kad ant jų galinio paviršiaus negalėtų kauptis vanduo. Pavyzdžių stovai turi sukurti tik kuo mažesnį mechaninį įtempį. Kad švitinimas ir purškimas būtų kuo tolygesni, atliekant bandymą pavyzdžiai 1–5 apsisukimų per minutę greičiu sukami aplink šaltinio ir filtro įrenginį ir purškimo įtaisą. Paprastai oro sąlygos veikia tik vieną pavyzdžio pusę. Atsižvelgiant į taikomas IEC leidinio nuostatas arba jei susitarta kitaip, taip pat gali būti veikiamas priekinis ir galinis vieno pavyzdžio paviršius. Šiuo atveju abu paviršiai turi būti veikiami vienodu spinduliavimu ir vienodai purškiami.
Pavyzdžio priekinį ir galinį paviršių galima veikti vienodu spinduliavimu ir vienodai apipurkšti periodiškai apsukant pavyzdį. Tai galima daryti automatiškai, naudojant sukamuosius prietaisus, jei stovas yra atviro rėmo konstrukcijos.
6.10.2. Juodosios plokštės temperatūra toje vietoje, kurioje sausuoju laikotarpiu padedami pavyzdžiai, yra nustatoma ir reguliuojama pagal atitinkamai įrangai taikomus IEC leidinius. Jei nesusitarta kitaip, turi būti palaikoma + 45 °C vidutinė juodosios plokštės temperatūra. Vidutinė juodosios plokštės temperatūra – tai juodosios plokštės temperatūros sausojo laikotarpio pabaigoje aritmetinis vidurkis. Sausuoju laikotarpiu yra leidžiamas ±5 °C vietos nuokrypis, o tarpiniais atvejais – ±3 °C.
Kad būtų užtikrinama reikalaujama juodosios plokštės temperatūra ir prireikus vienodo stiprio spinduliavimas į pavyzdžio priekinį ir galinį paviršių (žr. 6.10.1 dalį), pavyzdžiai po kiekvieno apsisukimo gali būti automatiškai pasukami 180°. Šiuo atveju juodosios plokštės termometras ir švitinimo matavimo prietaisas taip pat turi pasisukti.
6.10.3. Ant stovų pritvirtinti pavyzdžiai ir 6.9 dalyje nurodytas švitinimo matavimo prietaiso jutiklis tolygiai veikiami spinduliais ir apipurškiami toliau nustatytu nuosekliai kartojamu ciklu
Purškimas
3 minutės
Sausasis laikotarpis
17 minučių
Santykinis oro drėgnumas sausuoju laikotarpiu turi būti 60–80 %.
6.11. Bandymo trukmė ir tvarka
Bandymas atliekamas IEC 68 leidinio 2–9 dalyje nustatyta B tvarka. Bandymo trukmė – 720 valandų, o purškimo ciklas nustatytas 6.10.3 dalyje.
Atsparumo oro sąlygoms bandymą rekomenduojama atlikti su tuo pačiu pavyzdžiu (atliekant neardomąjį tiriamų savybių pasikeitimo bandymą, pavyzdžiui, atsparumo oro sąlygoms) arba su keliais pavyzdžiais (atliekant ardomąjį bandymą, pavyzdžiui, atsparumo smūgiams), įvairiais švitinimo lygiais, dėl kurių turi būti susitarta. Tai leidžia nustatyti įrangos savybių keitimosi eigą viso atsparumo oro sąlygoms bandymo metu.
6.12. Įvertinimas
Baigus veikti blogo oro sąlygomis, pavyzdys ne mažiau kaip 24 valandas laikomas tamsoje, kai oro temperatūra yra +23 °C, rasos taškas – +12 °C, santykinis oro drėgnumas – 50 %, oro cirkuliavimo greitis – 1 m/s, o atmosferos slėgis – 860–1060 hPa. (Leistinasis oro temperatūros skirtumas gali būti ±2 °C, o santykinio drėgnumo – ±6 %).
Šie ir 6.2 bei 6.3 dalyse nurodyti palyginimui naudojami pavyzdžiai apžiūrimi ir nustatomos jų savybės pagal 2.01 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 3.01 straipsnio 12 dalyje nurodytus reikalavimus.
7. Atsparumo sūriam vandeniui ir oro sąlygoms bandymas (atsparumo jūros rūkui bandymas)
7.1. Tikslas ir taikymas
Šio bandymo tikslas – nustatyti sūraus vandens ir druskingo oro sąlygų poveikį eksploatacijos ir transportavimo bei sandėliavimo metu pagal 3.01 straipsnį.
Jį galima atlikti tik su naudojamų medžiagų mėginiu arba bandiniais.
Šios specifikacijos yra grindžiamos IEC 68 leidinio 2–52 dalimi. Papildomos informacijos galima rasti tame leidinyje.
7.2. Eiga
1) Bandymų prietaisai
Bandymas atliekamas bandymų kameroje, naudojant purškiklį ir sūrų tirpalą laikantis šių reikalavimų
– Bandymų kameros ir purškiklio medžiagos turi neturėti įtakos sūrios miglos koroziniam poveikiui.
– Bandymų kameroje turi būti paskleidžiama smulki, tolygi, šlapia ir tiršta migla; jos pasklidimui turi netrukdyti sūkuriai arba kameroje esantis pavyzdys. Srovė turi tiesiogiai neliesti pavyzdžio. Ant kameros vidinio paviršiaus susidarantys lašai neturi kristi ant pavyzdžio.
– Bandymų kamera turi būti pakankamai vėdinama, o išleidžiamoji vėdinimo anga turi būti apsaugota nuo staigių oro judėjimo pasikeitimų taip, kad kameroje nesusidarytų stipri oro srovė.
– Naudojamą sūrų tirpalą turi sudaryti 5 ± 1 gryno natrio chlorido masės dalys, kuriose būtų ne daugiau kaip 0,1% natrio jodido ir 0,3% sausos masės priemaišų, ir 95 ± 1 dalys distiliuoto arba visiškai gėlinto vandens. Jo pH turi būti 6,5–7,2, temperatūra – +20 ± 2 °C, ir šių ribų laikomasi naudojimo metu. Išpurkštas tirpalas pakartotinai nenaudojamas.
– Purkšti naudojamame suslėgtame ore turi nebūti priemaišų, pavyzdžiui, alyvos arba dulkių, o jo drėgnumo lygis turi būti ne mažesnis kaip 85 %, kad neužsikimštų purkštukas.
– Kameroje paskleidžiama migla turi būti tokio tankio, kad bet kur kameroje padėtoje švarioje talpykloje, kurios atviras horizontalaus paviršiaus plotas yra 80 cm2, vidutinis kritulių kiekis visą laiką būtų 1,0–2,0 ml per valandą. Miglos tankiui stebėti į kamerą turi būti įdėtos ne mažiau negu dvi talpyklos taip, kad jų neuždengtų pavyzdys ir kad į jas nekristų kondensato lašai. Kad išpurkšto tirpalo kiekis būtų nustatytas tiksliai, purškiama ne trumpiau negu 8 valandas.
Drėgmės laikotarpiu tarp purškimo etapų pavyzdys yra laikomas kondicionuojamoje kameroje, kurioje galima užtikrinti nuolatinę + 40 ± 2 °C oro temperatūrą ir 93 ± 3 % santykinį drėgnumą.
2) Preliminarus patikrinimas
Pavyzdys apžiūrimas ir nustatoma, ar jis yra nepriekaištingos būklės, visų pirma ar jis yra tinkamai surinktas ir ar visos angos tinkamai užsidaro. Tepalu, alyva arba purvu ištepti išoriniai paviršiai nuvalomi. Visos valdymo rankenėlės ir judančios dalys pajudinamos ir patikrinama, ar jos tinkamai veikia. Turi būti patikrinamas visų uždaromųjų įtaisų, dangčių ir judančių dalių, kurie turi būti nuimami arba judinami eksploatacijos arba techninės priežiūros metu, judrumas ir jie turi būti tinkamai uždaromi.
Pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %.
Praėjus tiek laiko, kiek reikia, kad pavyzdys įprastai veiktų, išbandomos funkcijos ir užregistruojami bei pažymimi laive naudoti ir sūrios miglos oro sąlygų poveikiui įvertinti svarbūs eksploataciniai duomenys. Tuomet pavyzdys yra išjungiamas, kad jį būtų galima apipurkšti.
3) Purškimo etapas
Pavyzdys patalpinamas į sūrios miglos kamerą ir dvi valandas laikomas sūrioje migloje temperatūrai esant +15–+35 °C.
4) Drėgmės laikotarpis
Pavyzdys patalpinamas į kondicionuojamą kamerą taip, kad nuo jo lašėtų kiek įmanoma mažiau sūraus tirpalo. Kondicionuojamoje kameroje, kurioje oro temperatūra yra +40 ± 2 °C, o santykinis drėgnumas – 93 ± 3 %, jis laikomas septynias dienas. Jis turi nesiliesti su jokiu kitu pavyzdžiu ar metaliniu objektu. Keli pavyzdžiai gali būti išdėstyti taip, kad vienas kitam nedarytų įtakos.
5) Bandymo ciklo kartojimas
Bandymo ciklas, įskaitant 3 ir 4 etapus, kartojamas tris kartus.
6) Tolesnis apdorojimas
Po ketvirtojo bandymo ciklo pavyzdys išimamas iš kondicionuojamos kameros ir nedelsiant penkias minutes plaunamas iš čiaupo tekančiu vandeniu bei nuskalaujamas distiliuotu arba gėlintu vandeniu. Ant pavyzdžio esantys lašai nupučiami oro srove arba nupurtomi.
Prieš atliekant galutinį patikrinimą, pavyzdys ne mažiau kaip tris valandas ir bet kuriuo atveju pakankamai ilgai laikomas normaliomis aplinkos oro sąlygomis, kol išgaruos matoma drėgmė. Praskalavus pavyzdys valandą džiovinamas + 55 ± 2 °C temperatūroje.
7) Patikrinimo išvados
Pavyzdžio išorė apžiūrima. Jo pradinės būklės pablogėjimo pobūdis ir mastas užregistruojami bandymo protokole, prireikus pridedant patvirtinamąsias nuotraukas.
Pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %.
Praėjus tiek laiko, kiek reikia, kad pavyzdys įprastai veiktų, išbandomos funkcijos ir užregistruojami bei pažymimi laive naudoti ir sūrios miglos oro sąlygų poveikiui įvertinti svarbūs eksploataciniai duomenys.
Visos valdymo rankenėlės ir judančios dalys pajudinamos ir patikrinama, ar jos tinkamai veikia. Patikrinamas visų uždaromųjų įtaisų, dangčių ir judančių dalių, kurie turi būti nuimami arba judinami eksploatacijos arba techninės priežiūros metu, judrumas.
7.3. Gautini rezultatai
Pavyzdyje turi nebūti pakitimų, kurie galėtų
– kliudyti jį naudoti ir jam veikti;
– labai kliudyti nuimti uždaromuosius įtaisus ir dangčius arba judamosioms dalims judėti tiek, kiek tai yra būtina jam naudoti arba prižiūrėti;
– pabloginti korpuso nelaidumą vandeniui;
– ilgainiui sukelti darbo sutrikimus.
3 ir 7 etapuose užregistruoti eksploataciniai duomenys turi neviršyti šiose bandymų ir patvirtinimo sąlygose nustatytų leistinų nuokrypių.
_________________
Minimalių techninių reikalavimų
vidaus vandenų transporto priemonėms,
plaukiojančioms Lietuvos Respublikos
vidaus vandenimis,
5 priedo 3 priedėlis
KAMPINĖ SKIRIAMOJI GEBA IKI 1 200 M NUOTOLIO IMTINAI
(tuščia)
_________________
Minimalių techninių reikalavimų
vidaus vandenų transporto priemonėms,
plaukiojančioms Lietuvos Respublikos
vidaus vandenimis,
5 priedo 4 priedėlis
BANDYMŲ LAUKAS RADIOLOKACINĖS ĮRANGOS SKIRIAMAJAI GEBAI NUSTATYTI
(tuščia)
_________________
Minimalių techninių reikalavimų
vidaus vandenų transporto priemonėms,
plaukiojančioms Lietuvos Respublikos
vidaus vandenimis,
5 priedo 5 priedėlis
DIDŽIAUSIOS LEISTINOS POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIŲ RODMENŲ PAKLAIDOS
_________________
Minimalių techninių reikalavimų
vidaus vandenų transporto priemonėms,
plaukiojančioms Lietuvos Respublikos
vidaus vandenimis,
5 priedo 6 priedėlis
Radiolokacinės įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimo ir eksploatacinių savybių sertifikato pavyzdys Laivo tipas/pavadinimas: .................................................................................................. Oficialus laivo registracijos numeris: ................................................................................ Laivo savininkas Pavadinimas (vardas, pavardė): ........................................................................................ Adresas: ............................................................................................................................ Telefonas: ......................................................................................................................... Radiolokaciniai prietaisai .......................... Skaičius ........................................................
Eilės Nr.
Pavadinimas
Tipas
Patvirtinimo Nr.
Serijos Nr.
Posūkio kampinio greičio indikatoriai ................ Skaičius ...............................................
Eilės Nr.
Pavadinimas
Tipas
Patvirtinimo Nr.
Serijos Nr.
Patvirtinama, kad pirma nurodyto laivo radiolokacinė įranga ir posūkio kampinio greičio indikatorius atitinka vidaus vandenų laivuose naudojamos radiolokacinės įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimo ir eksploatacinio bandymo reikalavimus. Patvirtinta įmonė Pavadinimas: .......................................................................................................... Adresas: .................................................................................................................. Telefonas: ............................................................................................................... Antspaudas Vieta .................................... Data ........................................... Parašas .................................................... Tvirtinančioji institucija Pavadinimas: .......................................................................................................... Adresas: .................................................................................................................. Telefonas: ...............................................................................................................
_________________
Minimalių techninių reikalavimų
vidaus vandenų transporto priemonėms,
plaukiojančioms Lietuvos Respublikos
vidaus vandenimis,
6 priedas
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS
I. LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS, TAIKOMOS JAU EKSPLOATUOJAMOMS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS
Eil. Nr.
Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis, punktas
Turinys
Galutinis terminas ir pastabos
1.
8.1.1 punktas
Taraninės pertvaros įrengimo vieta
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
2.
8.2 punktas
Gyvenamosios patalpos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
Saugos įranga
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
3.
8.4 punktas
Dujoms nelaidus gyvenamųjų patalpų atitvėrimas nuo mašinų skyrių, katilinių ir triumų
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
4.
8.5 punktas
Achterpiko pertvarų durų stebėsena
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
5.
8.7 punktas
Laivapriekio zonose esantys neišsikišantys inkarai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2041-01-01
6.
9.3 punktas
Mašinų skyriuose naudojama izoliacinė medžiaga
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
7.
9.3 punktas
Angos ir užraktai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
8.
9.6–9.7.3 punktai
Mašinų skyrių išėjimai
Mašinų skyriuose, kurie iki 1995 m. pagal 5 punktą nebuvo laikomi mašinų skyriais, N.R.C. turi būti įrengtas antras išėjimas ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
9.
23.1 punktas
Mažiausias greitis
Iki 1996 m. pradėtoms statyti plaukiojančioms priemonėms, ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
10.
28.1 punktas
5 skyriuje nustatytas manevringumas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
28.3 punktas
Nuolatinis pasvirimas ir aplinkos temperatūra
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
28.7 punktas
Laivo vairo balerių konstrukcija
Iki 1996 m. pradėtoms statyti plaukiojančioms priemonės: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
11.
29.1 punktas
Atskiros hidraulinės talpyklos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
29.1 punktas
Dvigubas valdomasis vožtuvas naudojant hidraulinius pavaros įtaisus
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2020-01-01
29.1 punktas
Atskiras vamzdynas antrajam pavaros įtaisui naudojant hidraulinius pavaros įtaisus
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2020-01-01
29.2 punktas
Antrojo pavaros įtaiso paleidimas vienu veiksmu
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
29.3 punktas
5 skyriuje nustatytas manevringumas, užtikrinamas antruoju pavaros įtaisu (rankinė eksploatacija)
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
12.
30.1 punktas
Kitų naudotojų prijungimas prie hidraulinių vairo mechanizmo pavaros įtaisų
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2020-01-01
13.
32.1 punktas
Rankinės pavaros vairaratis, kuris nėra varomas mechanizuotu pavaros įtaisu
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
14.
33.1 punktas
Dvi nepriklausomos įjungimo sistemos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
15.
34.2.1 punktas
Hidraulinių talpyklų lygio avarinė signalizacija ir eksploatacinio slėgio avarinė signalizacija
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
34.2.5 punktas
Buferinių įtaisų stebėsena
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
35 ir 35.1 punktai
Reikalavimai elektros įrangai pagal 78 punktą
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
16.
38.2 punktas
Ribotas matomumas laivo priekyje dviejų laivo ilgių atstumu, jei mažesnis kaip 250 m
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-01-01
38.3 punktas
Neribotas matomumas įprastoje vairininkui matomo vaizdo ašyje
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
38.6 punktas
Mažiausias laidumas šviesai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
17.
39.7 punktas
Avarinių signalų išjungimas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą, nebent vairinė buvo suprojektuota taip, kad naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų vesti vienas asmuo
39.8 punktas
Automatinis perjungimas į kitą elektros energijos šaltinį
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
18.
40.1 punktas
Pagrindinių variklių ir vairavimo sistemų valdymas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
40.2 punktas
Pagrindinio variklio valdymas
Nebent vairinės buvo suprojektuotos taip, kad naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų vesti vienas asmuo: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01, jeigu eigos kryptį galima nustatyti tiesiogiai; 2010-01-01 – kitiems varikliams
40.3 punktas
Rodymas
Jei nėra taip suprojektuotos vairinės, kad radiolokacinį valdymą galėtų vykdyti vienas asmuo: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
40.9 punkto trečias sakinys
Valdymas svirtimi
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
40.9 punkto ketvirtas sakinys
Aiškiai rodo varomosios jėgos kryptį
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
19.
45.1–45.3 punktai
Avarinės signalizacijos sistema
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
20.
48 punktas
Įtraukiamos vairinės
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą Nehidraulinė nuleidimo sistema: ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01 N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
21.
50.3 punktas
Tik vidaus degimo varikliai, deginantys kurą, kurio pliūpsnio temperatūra yra didesnė nei 55°C
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
22.
51.1 punktas
Variklių apsauga nuo netyčinio įjungimo
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
51.4 punktas
Vamzdžių sujungimų uždengimas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2025-01-01
51.5 punktas
Apsauginė vamzdžių sistema
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2025-01-01
51.6 punktas
Variklio dalių izoliacija
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
23.
52.2–52.2.3 punktai
Kontrolės prietaisai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
52.3 punktas
Automatinė apsauga nuo greičio viršijimo
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
52.5 punktas
Veleno įdėklų konstrukcija
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
24.
54.1 punktas
Plieninės skystojo kuro talpyklos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
54.2 punktas
Automatinis talpyklų sklendžių uždarymas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
54.3 punktas
Draudimas įrengti kuro talpyklas prieš taraninę pertvarą
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
54.4 punktas
Draudimas įrengti kuro talpyklas ir jų armatūrą virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01. Iki tol Saugus kuro šalinimas užtikrinamas atitinkamais įtaisais.
54.6 punktas
Alsuoklių ir jungiamųjų vamzdžių montavimas ir matavimai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
54.7 punktas
Greitai užsidaranti sklendė talpyklose, valdoma iš denio, net kai tokios patalpos yra uždarytos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
54.9 punktas
Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki didžiausio pripildymo lygio
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
54.14 punktas
Ne tik pagrindinių variklių, bet ir kitų variklių, būtinų saugiai laivo eksploatacijai, kuro talpyklų lygio kontrolė
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
25.
55.1–55.7 punktas
Tepimo alyvos, vamzdžių ir priedų talpyklos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
26.
56.1–56.6 punktai
Energijos perdavimo sistemose, valdymo ir paleidžiamosiose sistemose bei šildymo sistemose naudojamų alyvų talpyklos, jų vamzdžiai ir priedai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
27.
57.8 punktas
Paprastojo uždaromojo įtaiso nepakanka balasto patalpoms sujungti su triumų, kuriuose galima vežti balastą, nusausinimo vamzdžiais
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
57.9 punktas
Matavimo įtaisai triumuose
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
28.
58.2 punktas
Įrenginiai tepaluotam vandeniui surinkti ir panaudoto tepalo saugyklos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
29.
59.3 punktas
65 dB (A) stovinčių laivų keliamo triukšmo riba
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
30.
221.2 ir 221.3 punktai
Atitiktis reikalavimams arba išmetamųjų dujų ribinėms vertėms
Nuostatai netaikomi: a) varikliams, įrengtiems iki 2003-01-01, ir b) pakaitiniams varikliams, kurie iki 2001-12-31 įrengiami plaukiojančiose priemonėse, kurios buvo naudojamos 2002-01-01. Varikliams, kurie buvo įrengti: a) plaukiojančiose priemonėse nuo 2003-01-01 iki 2007-07-01, taikomos išmetamųjų dujų ribinės vertės, nurodytos Direktyvos 97/68 XIV priede; b) plaukiojančiose priemonėse arba jose esančiose mašinose po 2007-06-30, taikomos išmetamųjų dujų ribinės vertės, nurodytos Direktyvos 97/68 XV priede. Reikalavimai kategorijoms: aa) V varomiesiems varikliams ir pagalbiniams varikliams, kurių galingumas viršija 560 kW, ir bb) D, E, F, G, H, I, J, K Direktyvos 97/68/EB pagalbiniams varikliams taikomi kaip lygiaverčiai.
31.
60.1 punktas
Atitinkami dokumentai, kurie turi būti pateikti tikrinimo įstaigai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
60.2.2 punktas
Pagrindinio skirstomojo skydo, avarinio skirstomojo skydo ir skirstomojo skydo komutavimo schemos, kurios turi būti laikomos laive
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
60.3 punktas
Vidaus ir denio aplinkos temperatūra
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
32.
61.1–61.3 punktai
Elektros tiekimo sistemos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
33.
64.4 punktas
Įžeminimo laidų skerspjūvis
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
34.
70.4 punktas
Veiksmingas vėdinimas, kai akumuliatoriai įrengti uždarame skyriuje, spintoje ar dėžėje
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
35.
71.2.4 punktas
Skirstomieji įrenginiai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
71.3.2 punktas
Įžeminimo nustatymo įtaisas, galintis duoti vaizdo ir garso avarinį signalą
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
36.
72 punktas
Avariniai srovės pertraukikliai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
37.
73.3 punktas
Draudimas vieno poliaus perjungiklius montuoti skalbyklose, vonios kambariuose, prausyklose ir kitose patalpose, kuriose yra vandens tiekimo įrangos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
38.
74.2 punktas
Mažiausias vieno kabelio skerspjūvis, lygus 1,5 mm²
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
74.10 punktas
Prie įtraukiamųjų vairinių prijungti kabeliai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
39.
75.3 punktas
Antra grandinė
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
40.
77–77.2 punktai
Mechaninės įrangos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
41.
78–78.2.7 punktai
Elektroninė įranga
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
42.
79–79.3 punktai
Elektromagnetinis suderinamumas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
43.
80–80.18 punktai
Inkaro įranga
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
44.
81.2.1–81.2.9 punktai
Švartavimosi ir kitų lynų sertifikatas
Pirmasis lynas laive pakeičiamas: N.R.C., ne vėliau kaip 2008-01-01 Antrasis ir trečiasis lynai: 2013-01-01
45.
82–82.1.5 punktai
Europos standartas
Pakeitus – ne vėliau kaip 2010-01-01
82.2 punktas
Tinkamumas A, B ir C kategorijos gaisrams gesinti
Pakeitus – ne vėliau kaip 2010-01-01
82.4 punktas
CO2 kiekio ir patalpos dydžio santykis
Pakeitus – ne vėliau kaip 2010-01-01
46.
83–83.9 punktai
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
47.
84–84.13.7 punktai
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse
1. Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos iki 1980 m. spalio 1 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus pagal Laivybos Reino upe centrines komisijos rezoliuciją 1975-I-23.
2. Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos 1992 m. balandžio 1 d.–1994 m. gruodžio 31 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 1994 m. gruodžio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. 3. Laivybos Reino upe centrinės komisijos rekomendacijos dėl 1994 m. gruodžio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1992 m. balandžio 1 d. – 1994 gruodžio 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d. 4. 84.1.1 punktas taikomas tik iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei šie įrenginiai buvo sumontuoti laivuose, pradėtuose statyti po 1992 m. spalio 1 d.
48.
85–85.3 punktai
Europos standarto taikymas valtims
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
49.
86.2 punktas
Pripučiamos gelbėjimo liemenės
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01. Gelbėjimo liemenės, kurios laive buvo 2003-09-30, gali būti naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010-01-01.
50.
88.4 punktas
Išorinių denių kraštų bei darbo vietų įrengimas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
51.
90–90.3 punktai
Šoniniai deniai
Bendrijos sertifikato išdavimas arba jo atnaujinimas pirmą kartą po 2035-01-01, jei jų plotis didesnis negu 7,30 m.
52.
91–91.1.3 punktai
Patekimas į darbo vietas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
91.2 ir 91.3 punktai
Durys ir įėjimai, išėjimai ir koridoriai, kurių grindų lygio skirtumas yra didesnis nei 0,50 m
Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą
91.4 punktas
Laiptai darbo patalpose, kuriose nuolat yra įgula
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
53.
92.2 punktas
Išėjimai ir avariniai išėjimai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
54.
93.1 punktas
Kopėčios, pakopos ir panašūs įtaisai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
93.2 ir 93.3 punktai
Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą
96–96.5 punktai
Liukų dangčiai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
97–97.2 punktai
Suktuvai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
98.2–98.6.2, 98.8–98.10.2 punktai
Kranai: gamintojo lentelė, didžiausios leistinos apkrovos, apsauginiai įtaisai, apskaičiavimo bandymas, ekspertų atliekamas patikrinimas, laive laikomi sertifikatai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
55.
99 ir 99.1 punktai
Degiųjų skysčių laikymas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
56.
100 ir 100.1 punktas
Gyvenamosios patalpos, skirtos nuolat laive gyvenantiems asmenims
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
57.
101.3 punktas
Grindų padėtis
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
101.4 punktas
Gyvenamosios ir miegamosios patalpos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
101.6 punktas
Gyvenamųjų patalpų aukštis
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
101.8 punktas
Laisvasis bendro naudojimo gyvenamųjų patalpų plotas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
101.9 punktas
Patalpų tūris
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
101.10 punktas
Oro erdvės tūris vienam asmeniui
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
101.11 punktas
Durų dydis
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
101.12–101.12.2 punktai
Laiptų padėtis
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
101.13 punktas
Vamzdžiai, kuriais teka pavojingos dujos arba skysčiai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
58.
102–102.3 punktai
Sanitariniai įrenginiai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
59.
103–103.3 punktai
Laivo virtuvės
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
60.
104–104.5 punktai
Geriamas vanduo
N.R.C., ne vėliau kaip 2006-12-31
61.
105–105.3 punktai
Šildymas ir vėdinimas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
62.
106.1 punktas
Kita gyvenamųjų patalpų įranga
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
63.
129.1.3 punktas
57.8 straipsnio netaikymas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2007-01-01
129.1.4 punktas
73.3 punkto netaikymas didesnei kaip 50 V nominaliajai įtampai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
129.2.3 punktas
Draudimas naudoti kietojo kuro šildytuvus pagal 113 punktą
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01. Ši nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, turinčioms kietojo kuro variklius (garo variklius).
129.2.5 punktas
Draudimas naudoti suskystintųjų dujų prietaisus pagal 13 skyrių
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01. Pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei pagal 143.8 punktą įrengtos avarinės signalizacijos sistemos.
64.
130.2 punktas
Pertvarų skaičius ir vieta
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
130.5 punktas
Ribinės grimzlės linija, jei nėra pertvarų denio
Keleiviniams laivams, pradėtiems statyti iki 1996-01-01, reikalavimas taikomas N.R.C. Atveju ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
130.10.3 punktas
Uždarymo trukmė
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
130.12 punktas
Optinė avarinė signalizacijos sistema
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
130.15 punktas
Mažiausias dvigubų dugnų aukštis arba bortinės erdvės plotis
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
65.
131–131.8 punktai
Neapgadinto laivo stovumas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
131.9 ir 131.10 punktai
Apgadinto laivo stovumas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
131.11–131.11.5 punktai
Dviejų skyrių būsena
N.R.C
131.12–131.15.4 punktai
Apgadinto laivo stovumas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
66.
133.2.1 punktas
Keleivių skaičius, kuriam skirtos evakuacijos zonos buvimas buvo įrodytas pagal 134.8 punktą
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
133.2.2 punktas
Keleivių skaičius, į kurį buvo atsižvelgta atliekant stovumo apskaičiavimą pagal 131 punktą
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
67.
134–134.1.1 punktas
Keleiviams skirtos patalpos visuose deniuose laivagalio link nuo taraninės pertvaros lygio ir laivapriekio link nuo achterpiko pertvaros lygio
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
134.3.3 punktas
Išėjimų aukščio prošvaisa
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
134.3.3 punktas
Keleivių kajučių ir kitų mažų patalpų pločio prošvaisa
0,7 m dydžiui – N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
68.
134.3.6 punktas
Avarinių išėjimų dydis
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
134.3.7 punktas
Išėjimai iš patalpų, skirtų riboto judrumo asmenims
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
134.4.4 punktas
Durys, skirtos naudoti riboto judrumo asmenims
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
134.5–134.5.7 punktai
Reikalavimai jungiamiesiems koridoriams
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
134.6.2 punktas
Evakuacijos keliai į evakuacijos zonas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
134.6.3 punktas
Draudimas numatyti evakuacijos kelius, einančius per mašinų skyrių
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2007-01-01
Draudimas numatyti evakuacijos kelius, einančius per laivo virtuves
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
134.6.3 punktas
Draudimas evakuacijos keliuose įrengti skersinius, kopėčias ar pan.
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
134.7 punktas
Tinkama saugos nuorodų sistema
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
134.8–134.8.12 punktai
Reikalavimai susirinkimo zonoms
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
134.9 ir 134.10 punktas
Reikalavimai keleivių zonų laiptams ir jų aikštelėms
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
134.11.1 punktas
Turėklai pagal Europos standartą EN 711:1995
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
134.11.1 punktas
Riboto judrumo asmenims skirtų falšbortų ir denio turėklų aukštis
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
69.
134.11.2 punktas
Angų, paprastai naudojamų riboto judrumo asmenims įlaipinti arba išlaipinti, pločio prošvaisa
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
134.14 punktas
Riboto judrumo asmenims naudotis skirtos eismo zonos ir jų sienos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
134.15 punktas
Eismo zonų stiklo durų bei sienų ir langų stiklų konstrukcija
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
134.16 punktas
Reikalavimai antstatams arba jų stogams, sudarytiems tik iš panoraminių langų
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
134.17 punktas
Geriamojo vandens sistemos pagal 104 punktą
N.R.C., ne vėliau kaip 2006-12-31
134.18 punktas
Reikalavimai tualetams, skirtiems naudoti riboto judrumo asmenims
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
134.19 punktas
Kajučių, kuriose nėra atsidarančių langų, vėdinimo sistema
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
134.20 punktas
134 punkto reikalavimai patalpoms, kuriose gyvena įgulos nariai arba laive dirbantis personalas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
70.
135–135.2 punktai
Reikalavimai varomajai sistemai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
71.
136.2 punktas
Reikalavimai keleivių zonų garsiakalbių sistemoms
Keleiviniams laivams, kurių LWL mažesnis nei 40 m arba skirtiems ne daugiau nei 75 asmenims, nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
136.3–136.3.3 punktas
Reikalavimai avarinei signalizacijos sistemai
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
136.4 punktas
Kiekvienos vandeniui nelaidaus skyriaus triumo vandens lygio kontrolės signalas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
136.5 punktas
Du motoriniai triumo siurbliai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
136.6 punktas
Stacionari triumo vandens pašalinimo sistema
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
136.8 punktas
Patalpose po deniu esančių CO2 sistemų vėdinimo sistemos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
72.
137.3 punktas
Tinkama perkėlimo iš laivo įranga
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
137.4 punktas
Gelbėjimo įranga
Keleiviniuose laivuose, kuriuose kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 137.6–137.6.9 punktus buvo įrengtos iki 2006-01-01, šios priemonės laikomos asmeninių gelbėjimo priemonių pakaitalu. Keleiviniuose laivuose, kuriuose kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 137.7–137.7.6 punktus buvo įrengtos iki 2006-01-01, jos laikomos asmeninių gelbėjimo priemonių pakaitalu iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010-01-01.
137.6.2 ir 137.6.3 punktai
Pakankamai vietos atsisėsti esant bent 750 N plūdrumui
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
137.6.6 punktas
Stovus diferentas ir tinkami greiferiniai įtaisai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
137.6.9 punktas
Tinkamos priemonės persikelti iš evakuacijos zonų į gelbėjimo plaustus
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
137.11 punktas
Gelbėjimo valtis, turinti variklį ir paieškos prožektorių
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
73.
138.2 punktas
75.3 punktas taip pat taikomas koridoriams ir keleiviams skirtoms poilsio patalpoms
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
138.3–138.3.9 punktai
Pakankamas avarinis apšvietimas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
74.
138.4–138.4.8 punktai
Avarinė jėgainė
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, kurių LWL yra 25 m arba mažesnis, nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
138.4.5 punktas
Avarinis energijos tiekimo paieškos prožektoriams pagal 81.2.9 punktą
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
138.4.8 punktas
Avarinis energijos tiekimas liftams ir keliamajai įrangai pagal 134.10 punktą
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
138.6 punktas
Pertvaros pagal 139.2.2– 139.2.5 punktus
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
138.6.1 punktas
Kabelių įrengimas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
138.6.2 punktas
Avarinė jėgainė virš ribinės grimzlės linijos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
75.
139 punktas
Priešgaisrinė sauga
139.1–139.1.5 punktai
Medžiagų ir sudedamųjų dalių tinkamumas priešgaisrinei saugai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
139.2–139.2.4 punktai
Pertvarų konstrukcija
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
139.3 punktas
Patalpose, išskyrus mašinų skyrius ir saugyklas, naudojami dažai, lakas ir kitos medžiagos paviršiui apdoroti bei denio dangos turi turėti antipireno savybių
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
139.4 punktas
Holų lubos ir sienų plakiruotė pagaminta iš nedegių medžiagų
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
139.5 punktas
Susirinkimo zonų baldai ir įranga, pagaminti iš nedegios medžiagos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
139.6 punktas
Išbandyta pagal kodeksą
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
139.7 punktas
Holų izoliacinės medžiagos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
139.8–139.8.4 punktai
Reikalavimai pertvarose įstatytoms durims
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
139.9 punktas
Sienos
Laivų su kajutėmis, neturintiems automatinių didelio slėgio vandens purškimo sistemų – sienų tarp kajučių galams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
139.10–139.13.3 punktai
Pertvaros
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
139.11 punktas
Priešgaisrinės pertvaros
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
139.12 punktas
Laiptai iš plieno arba kitos lygiavertės nedegios medžiagos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
139.13–139.13.2 punktai
Vidinių laiptų atitvėrimas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
139.14–139.14.7 punktai
Vėdinimo sistemos ir oro tiekimo sistemos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
139.15 punktas
Laivo virtuvių vėdinimo sistemos ir viryklės su gartraukiais
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
139.16–139.16.7 punktai
Valdymo centrai, trapo šachtos, susirinkimo zonos ir dūmų ištraukimo sistemos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
139.17 punktas
Priešgaisrinės signalizacijos sistema
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
76.
140.1.3 punktas
Nešiojamieji gesintuvai laivo virtuvėse
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
140.2.1 punktas
Antrasis gaisro gesinimo siurblys
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
140.3.2 ir 140.3.3 punktai
Slėgis ir vandens srovės ilgis
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
140.7 punktas
Medžiagos, apsauga nuo darbo sutrikimų
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
140.8 punktas
Vamzdžių ir hidrantų apsauga nuo užšalimo
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
140.9.2 punktas
Savarankiškas gaisro gesinimo siurblių veikimas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
140.9.3 punktas
Vandens srovės ilgis visuose deniuose
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
140.9.4 punktas
Gaisro gesinimo siurblių įrengimas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
140.10 punktas
Gaisro gesinimo sistema mašinų skyriuose
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
77.
142 ir 142.1 punktai
Nuotekų surinkimo ir šalinimo įranga
Laivams su kajutėmis, kuriuose yra ne daugiau nei 50 gultų, ir į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
142.2 punktas
Reikalavimai nuotekų surinkimo talpykloms
Laivams su kajutėmis, kuriuose yra ne daugiau nei 50 gultų, į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, kuriuose telpa ne daugiau nei 50 keleivių: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
78.
143–143.1.2 punktai
Apgadinto laivo stovumas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
143.4.–143.4.4 punktai
Gelbėjimo valties, platformos arba lygiaverčio įrenginio įrengimas
Keleiviniams laivams, turintiems leidimą vežti ne daugiau nei 250 keleivių arba įrengti 50 gultų: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
143.5–143.5.3 punktai
Gelbėjimo valties, platformos arba lygiaverčio įrenginio įrengimas
Keleiviniams laivams, turintiems leidimą vežti ne daugiau nei 250 keleivių arba įrengti 50 gultų: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
143.8 punktai
Suskystintųjų dujų įrenginių avarinės signalizacijos sistemos
N.R.C., ne vėliau kaip atnaujinant Bendrijos sertifikatą pagal 128.1– 128.3 punktus
79.
163.2 punktas
Specialūs suktuvai arba lygiaverčiai sukabinamieji įtaisai
Reikalavimas taikomas plaukiojančioms priemonėms, kurioms licencijos stumti neturint tinkamos tvirtinamosios įrangos buvo išduotos iki 1995-01-01, tik N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
163.3 punktas
Reikalavimai pavaros įtaisams
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
80.
171.3–171.3.4 punktai
Papildomi reikalavimai
Taikomos tokios pat pereinamojo laikotarpio nuostatos, kaip nurodyta atitinkamame straipsnyje
81.
172.1 punktas
Bendroji avarinės signalizacijos sistema
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
172.4 punktas
Didžiausia leidžiama apkrova
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
82.
173.2 ir 173.3 punktai
Liekamasis saugus atstumas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
83.
174.2 ir 174.3 punktai
Liekamasis viršvandeninis bortas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
84.
175–177.12 punktai
Šoninio svirimo bandymas ir stovumo patvirtinimas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
85.
178 punktas
Grimzlės žymės ir grimzlės skalės
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
86.
186–187.2.6 punktai
Reikalavimai taikomi iki 1995-01-01 pastatytiems pramoginiams laivams, tik N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
II. LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS, TAIKOMOS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, PRADĖTOMS STATYTI 1976 M. BALANDŽIO 1 D. ARBA ANKSČIAU
Eil. Nr.
Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms LR vidaus vandenimis, punktas
Turinys
Galutinis terminas ir pastabos
1.
8.1.1 punktas
Taraninės pertvaros įrengimo vieta
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
2.
9.2 punktas
Bunkerių, gyvenamųjų patalpų ir keleivių zonų bendrieji paviršiai
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
9.8 punktas
Didžiausias leistinas garsinio slėgio lygis
Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
3.
10.2, 11–11.6 punktas
Saugus atstumas, viršvandeninis bortas, mažiausias viršvandeninis bortas
Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
4.
37.2 punktas
Laivo sukeltas garsinis slėgis
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
5.
41.3 punktas
Navigacinių žiburių stebėsena
Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą
6.
57.3 ir 57.4 punktai
Mažiausias siurbimo pajėgumas ir vidinis nusausinimo vamzdžių skersmuo
Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
7.
59.2 punktas
Plaukiančio laivo sukeltas triukšmas
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
8.
60–60.4 punktai
Reikalavimai elektros įrangai
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
9.
62 ir 62.1 punktai
Apsauga nuo fizinio sąlyčio, kietųjų objektų ir vandens pateikimo
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
10.
65–65.2.2 punktai
Didžiausia leistinoji įtampa
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
11.
69–69.2 punktai
Generatoriai ir varikliai
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
12.
70.2 punktai
Akumuliatorių įrengimas
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
13.
71–71.4.3 punktai
Skirstomieji įrenginiai
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
14.
73–73.4 punktai
Instaliacijų jungiamosios detalės
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
15.
74–74.10 punktai
Kabeliai
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
16.
76–76.4 punktai
Navigaciniai žiburiai
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
17.
101.5–101.5.2 punktai
Triukšmas ir vibracija gyvenamosiose patalpose
Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
18.
130.5, 130.6, 130.7–130.11, 130.13 punktai
Ribinės grimzlės linija, jei nėra pertvarų denio
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
130.16 punktas
Vandeniui nelaidūs langai
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
19.
132–132.4 punktai
Saugus atstumas, viršvandeninis bortas, nugrimzdimo priemonės
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
20.
133–133.4 punktai
Keleivių skaičius
Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
21.
138.4–138.4.8, 138.6–138.6.2, 138.7–138.8, 138.11 punktai
Avarinė jėgainė
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
III. LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS, TAIKOMOS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, KURIOMS NETAIKOMAS 211 PUNKTAS
Eil. Nr.
Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms LR vidaus vandenimis, punktas
Turinys
Galutinis terminas ir pastabos
Taikoma plaukiojančioms priemonėms, kurių laivo sertifikatas arba eismo licencija išduoti iki
1.
8.7 punktas
Laivapriekio zonose esantys neišsikišantys inkarai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2041-01-01
1999-10-01
2.
9.3 punktas
Izoliacija mašinų skyriuose
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
2003-04-01
9.3 punktas
Angos ir uždaromieji įtaisai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
2003-10-01
4.
29 ir 29.1 punktai
Dvigubas valdomasis vožtuvas naudojant hidraulinius pavaros įtaisus
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2020-01-01
2007-04-01
Atskiras vamzdynas antrajam pavaros įtaisui naudojant hidraulinius pavaros įtaisus
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2020-01-01
2007-04-01
5.
30, 30.1 punktai
Kitų naudotojų prijungimas prie hidraulinių vairo mechanizmo pavaros įtaisų
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2020-01-01
2007-04-01
6.
34.2.1 punktas
Hidraulinių talpyklų lygio avarinė signalizacija ir eksploatacinio slėgio avarinė signalizacija
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2007-04-01
7.
38.2 punktas
Ribotas matomumas laivo priekyje dviejų laivo ilgių atstumu, jei mažesnis nei 250 m
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-01-01
2008-12-30
8.
40.3 punktas
Rodymas
Jeigu nėra suprojektuotos vairinės, kad radiolokacinį valdymą galėtų atlikti vienas asmuo: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2007-04-01
40.9 punkto trečias sakinys
Valdymas svirtimi
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2007-04-01
40.9 punkto ketvirtas sakinys
Draudimas rodyti vandens srovės kryptį
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2007-04-01
9.
51.4 punktas
Vamzdžių sujungimų uždengimas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2025-01-01
2007-04-01
51.5 punktas
Apsauginė vamzdžių sistema
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2025-01-01
2007-04-01
51.6 punktas
Variklio dalių izoliacija
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2025-01-01
2003-04-01
10.
52.3 punktas
Apsauga nuo greičio viršijimo
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2004-04-01
11.
54.7 punktas
Greitai užsidarančios talpyklos sklendės, valdomos iš denio, net kai tokios patalpos yra uždarytos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
2008-04-01
54.9 punktas
Matavimo įtaisų rodmenis turi būti galima perskaityti iki didžiausio talpyklų pripildymo lygio
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
1999-04-01
54.14 punktas
Pagrindinių variklių ir kitų variklių, būtinų saugiai laivo eksploatacijai, kuro talpyklų lygio kontrolė
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
1999-04-01
12.
55–55.7 punktai
Tepimo alyvos, vamzdžių ir priedų talpyklos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2007-04-01
13.
56–56.7 punktai
Energijos perdavimo sistemose, valdymo ir paleidžiamosiose sistemose bei šildymo sistemose naudojamų alyvų talpyklos, jų vamzdžiai ir priedai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2007-04-01
14.
XXVII skyrius
Nuostatai netaikomi: a) varikliams, įrengtiems iki 2003-01-01, ir b) pakaitiniams varikliams, kurie iki 2011-12-31 įrengiami plaukiojančiose priemonėse, kurios buvo naudojamos 2002-01-01
2002-01-01
221.2 ir 221.3 punktai
Atitiktis reikalavimams arba išmetamųjų dujų ribinėms vertėms
Varikliams, kurie buvo įrengti: a) plaukiojančiose priemonėse nuo 2003-01-01 iki 2007-07-01, taikomos išmetamųjų dujų ribinės vertės, nurodytos Direktyvos 97/68 XIV priede; b) plaukiojančiose priemonėse arba jose esančiose mašinose po 2007-06-30, taikomos išmetamųjų dujų ribinės vertės, nurodytos Direktyvos 97/68 XV priede.
2007-07-01
Reikalavimai kategorijoms: aa) V varomiesiems varikliams ir pagalbiniams varikliams, kurių galingumas viršija 560 kW, ir bb) D, E, F, G, H, I, J, K Direktyvos 97/68/EB pagalbiniams varikliams taikomi kaip lygiaverčiai.
15.
81.2.1 punktas
Vielinių trosų ir kitų lynų sertifikavimas
Pirmas lynas laive pakeistas: N.R.C., ne vėliau kaip 2008-01-01. Antras ir trečias lynas: 2013-01-01
2003-04-01
16.
82–82.1.5 punktai
Europos standartas
Pakeitus – ne vėliau kaip 2010-01-01
2002-04-01
82.2 punktas
Tinkamas A, B ir C gaisro kategorijoms
Pakeitus – ne vėliau kaip 2010-01-01
2002-04-01
17.
83–83.9 punktai
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos kajutėse, vairinėse ir keleivių zonose
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
2002-04-01
18.
84–84.13.7 punktai
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse
1. Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos 1995 m. spalio 1 d.–2003 m. kovo 31 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. 2. Laivybos Reino upe centrinės komisijos rekomendacijos dėl 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1995 m. sausio 1 d.–2002 m. kovo 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d. 3. 86.2 punktas taikomas tik iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei šios sistemos buvo sumontuotos laivuose, pradėtuose statyti po 1992 m. spalio 1 d. ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035-01-01
2002-04-01
19.
85–85.3 punktai
Europos standarto taikymas valtims
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
2003-10-01
20.
86.2 punktai
Pripučiamos gelbėjimo liemenės
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01. Gelbėjimo liemenės, kurios laive buvo 2003-09-30, gali būti naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010-01-01.
2003-10-01
21.
99 ir 99.1 punktai
Degiųjų skysčių laikymas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą 01
2002-10-01
22.
129.1.3 punktas
57.2 punkto netaikymas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
2006-01-01
129.1.4 punktas
73.3 punkto netaikymas didesnei nei 50 V nominaliajai įtampai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
129.2.2 punktas
Draudimas naudoti garinamuosius mazuto šildytuvus su degikliais pagal 110–110.5 punktus
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
2006-01-01
129.2.3 punktas
Draudimas naudoti kietojo kuro šildytuvus pagal 113–113.3 punktus
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
129.2.5 punktas
Draudimas naudoti suskystintųjų dujų įrenginius pagal 13 skyrių
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01. Pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei pagal 15.15 straipsnio 9 dalį įrengtos avarinės signalizacijos sistemos.
2006-01-01
23.
130.2 punktas
Pertvarų skaičius ir vieta
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
130.5 punktas
Ribinės grimzlės linija, jei nėra pertvarų denio
Keleiviniams laivams, pradėtiems statyti iki 1996-01-01, reikalavimas taikomas N.R.C. atveju, ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
130.15 punktas
Mažiausias dvigubų dugnų aukštis arba bortinės erdvės plotis
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
24.
131–131.8 punktai
Neapgadinto laivo stovumas
N.R.C. ir padidinus didžiausią keleivių skaičių, ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
131.9 ir 131.10 punktai
Apgadinto laivo stovumas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
131.11–131.11.5 punktai
Dviejų skyrių būsena
N.R.C.
2007-01-01
131.12–131.15.4 punktai
Apgadinto laivo stovumas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
25.
133.2.1 punktas
Keleivių skaičius, kuriam skirtos evakuacijos zonos buvimas buvo įrodytas pagal 134.8–134.8.12 punktus
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
133.2.2 punktas
Keleivių skaičius, į kurį buvo atsižvelgta atliekant stovumo apskaičiavimą pagal 131–131.15.4 punktus
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
26.
134–134.1.3 punktai
Keleiviams skirtos patalpos visuose deniuose yra laivapriekio link nuo achterpiko pertvaros lygio
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
134.2 punktas
99–99.1 punktuose nurodytos spintos ir patalpos, skirtos degiesiems skysčiams laikyti
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
2006-01-01
134.3.3 punktas
Išėjimų aukščio prošvaisa
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
134.3.3 punktas
Keleivių kajučių ir kitų mažų patalpų pločio prošvaisa
0,7 m dydžiui – N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
134.3.6 punktas
Avarinių išėjimų dydis
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
134.3.7 punktas
Išėjimai, skirti naudoti riboto judrumo asmenims
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
134.4.4 punktas
Durys, skirtos naudoti riboto judrumo asmenims
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
134.5–134.5.7 punktai
Reikalavimai jungiamiesiems koridoriams
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
134.6.2 punktas
Evakuacijos keliai į evakuacijos zonas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
134.6.3 punktas
Draudimas numatyti evakuacijos kelius, einančius per mašinų skyrius
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2007-01-01
2006-01-01
Draudimas numatyti evakuacijos kelius, einančius per laivo virtuves
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
134.6.4 punktas
Draudimas evakuacijos keliuose įrengti skersinius, kopėčias ar pan.
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
134.7 punktas
Tinkama saugos nuorodų sistema
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
2006-01-01
134.8–134.8.12 punktai
Reikalavimai susirinkimo zonoms
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
134.9–134.9.3, 134.9.5, 134.10 punktai
Reikalavimai keleivių zonų laiptams ir jų aikštelėms
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
134.11.1 punktas
Turėklai pagal Europos standartą EN 711:1995
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
134.11.1 punktas
Riboto judrumo asmenims skirtų falšbortų ir denio turėklų aukštis
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
134.11.2 punktas
Angų, naudojamų riboto judrumo asmenims įlaipinti arba išlaipinti, pločio prošvaisa
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
134.13 punktas
Trapai pagal Europos standartą EN 14206:2003
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
2006-01-01
134.14 punktas
Riboto judrumo asmenims naudoti skirtos eismo zonos ir jų sienos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
134.15 punktas
Eismo zonų stiklo durų bei sienų ir langų stiklų konstrukcija
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
134.16 punktas
Reikalavimai antstatams arba jų stogams, sudarytiems tik iš panoraminių langų
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
134.17 punktas
Geriamojo vandens sistemos pagal 104–104.5 punktus
N.R.C., ne vėliau kaip 2006-12-31
2006-01-01
134.18 punktas
Reikalavimai tualetams, skirtiems naudoti riboto judrumo asmenims
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
134.19 punktas
Kajučių, kuriose nėra atsidarančių langų, vėdinimo sistema
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
27.
135–135.2 punktai
Reikalavimai varomajai sistemai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
2006-01-01
28.
236.2 punktas
Reikalavimai keleivių zonų garsiakalbių sistemoms
Keleiviniams laivams, kurių LWL mažesnis nei 40 m arba skirtiems ne daugiau nei 75 asmenims, nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
136.3–136.3.3 punktai
Reikalavimai avarinei signalizacijos sistemai
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
136.3.3 punktas
Avarinės signalizacijos sistema, kuria laivo vadovybė apie pavojų galėtų įspėti įgulą ir laive dirbantį personalą
Laivams su kajutėmis nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
2006-01-01
136.4 punktas
Kiekvieno vandeniui nelaidaus skyriaus triumo vandens lygio kontrolės signalas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
136.5 punktas
Du motoriniai triumo siurbliai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
136.6 punktas
Stacionari triumo vandens pašalinimo sistema pagal 55.4 punktą
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
2006-01-01
136.7 punktas
Šaldomųjų sandėlių atidarymas iš vidaus
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
2006-01-01
136.8 punktas
Patalpose po deniu esančių CO2 sistemų vėdinimo sistemos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
136.9 punktas
Pirmosios pagalbos rinkiniai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
2006-01-01
29.
137.1 punktas
Gelbėjimo plūdurai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
2006-01-01
137.2 punktas
Asmeninė gelbėjimo įranga
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
2006-01-01
137.3 punktas
Tinkama perkėlimo iš laivo įranga
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
137.4 punktas
Gelbėjimo įranga
Keleiviniuose laivuose, kuriuose kolektyvinės gebėjimo priemonės pagal 137.5–137.6.9 punktus buvo įrengtos iki 2006-01-01, šios priemonės laikomos asmeninių gelbėjimo priemonių pakaitalu. Keleiviniuose laivuose, kuriuose kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 137.7–137.7.6 punktus buvo įrengtos iki 2006-01-01, jos laikomos asmeninių gelbėjimo priemonių pakaitalu iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010-01-01
2006-01-01
137.6.2 ir 137.6.3 punktai
Pakankamai vietos atsisėsti esant bent 750 N plūdrumui
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
137.6.6 punktas
Stovus diferentas ir tinkami greiferiniai įtaisai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
137.6.9 punktas
Tinkamos priemonės persikelti iš evakuacijos zonų į gelbėjimo plaustus
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
137.10 punktas
Gelbėjimo įrangos patikrinimas pagal gamintojo nurodymus
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
2006-01-01
137.11 punktas
Gelbėjimo valtis, turinti variklį ir paieškos prožektorių
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
137.12 punktas
Neštuvai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
2006-01-01
Elektros įranga
2006-01-01
30.
138.2 punktas
75.3 punktas taip pat taikomas koridoriams ir keleiviams skirtoms poilsio patalpoms
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
2006-01-01
138.3–138.3.9 punktai
Pakankamas avarinis apšvietimas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
2006-01-01
138.4–138.4.8 punktai
Avarinė jėgainė
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams kurių LWL yra 25 m arba mažesnis, nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
2006-01-01
138.4.5 punktas
Avarinis energijos tiekimas paieškos prožektoriams pagal 81.2.9 punktą
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
2006-01-01
138.4.8 punktas
Avarinis energijos tiekimo liftams ir keliamąjai įrangai pagal 134.10 punktą
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
2006-01-01
138.6 punktas
Pertvaros pagal 139.2–139.2.4 punktus
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
2006-01-01
138.6.1 punktas
Kabelių įrengimas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
2006-01-01
138.6.2 punktas
Avarinė jėgainė virš ribinės grimzlės linijos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
2006-01-01
31.
139 punktas
Priešgaisrinė sauga
2007-01-01
139–139.1.5 punktai
Medžiagų ir sudedamųjų dalių tinkamumas priešgaisrinei saugai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
139.2–139.2.4 punktai
Pertvarų konstrukcija
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
139.3 punktas
Patalpose, išskyrus mašinų skyrius ir saugyklas, naudojami dažai, lakas ir kitos medžiagos paviršiui apdoroti bei denio dangos turi turėti antipireno savybių
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01
2006-01-01
139.4 punktas
Holų lubos ir sienų plakiruotė pagaminta iš nedegių medžiagų
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
139.5 punktas
Susirinkimo zonų baldai ir įranga, pagaminti iš nedegios medžiagos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
139.6 punktas
Išbandyta pagal kodeksą
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
139.7 punktas
Nedegios holų izoliacinės medžiagos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
139.8–139.8.2, 139.8.3, 139.8.4 punktai
Reikalavimai pertvarose įstatytoms durims
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
139.9 punktas
Sienos
Laivų su kajutėmis, neturintiems automatinių didelio slėgio vandens purškimo sistemų – sienų tarp kajučių galams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
139.10–139.10.3 punktai
Pertvaros
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
139.12 punktas
Laiptai iš plieno arba kitos lygiavertės nedegios medžiagos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
139.13–139.13.2 punktai
Vidinių laiptų atitvėrimas sienomis pagal 2 skyrių
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
139.14–139.14.7 punktai
Vėdinimo sistemos ir oro tiekimo sistemos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
139.15 punktas
Laivo virtuvių vėdinimo sistemos ir viryklės su gartraukiais
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
139.16–139.16.7 punktai
Valdymo centrai, trapo šachtos, susirinkimo zonos ir dūmų ištraukimo sistemos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
139.17 punktas
Priešgaisrinės signalizacijos sistema
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
32.
140.1.3 punktas
Nešiojamieji gesintuvai laivo virtuvėse
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
2006-01-01
140.2.1 punktas
Antrasis gaisro gesinimo siurblys
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
140.5 punktas
Hidrantų sklendės
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
2006-01-01
140.6 punktas
Išilgai ašies sujungta ritė
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
2006-01-01
140.7 punktas
Medžiagos, apsauga nuo darbo sutrikimų
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
140.8 punktas
Vamzdžių ir hidrantų apsauga nuo užšalimo
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
140.9.2 punktas
Savarankiškas gaisro gesinimo siurblių veikimas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
140.9.4 punktas
Gaisro gesinimo siurblių įrengimas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
140.10 punktas
Gaisro gesinimo sistema mašinų skyriuose
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015-01-01. Pereinamojo laikotarpio nuostatos netaikomos keleiviniams laivams, pradėtiems statyti po 1995-12-31, kurių korpusas yra pagamintas iš medžio, aliuminio arba plastiko ir kurių mašinų skyriai nėra pagaminti iš medžiagos, numatytos 9.3–9.4 punktuose
2006-01-01
33.
141–141.4.4 punktai
Saugos organizavimas
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
2006-01-01
34.
142 ir 142.1 punktas
Nuotekų surinkimo ir šalinimo įranga
Laivams su kajutėmis, kuriuose yra ne daugiau nei 50 gultų, ir į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
142.2 punktas
Reikalavimai nuotekų surinkimo talpykloms
Laivams su kajutėmis, kuriuose yra ne daugiau nei 50 gultų, ir į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, kuriais leidžiama vežti ne daugiau nei 50 keleivių: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
35.
143 punktas
Tam tikriems keleiviniams laivams taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos
2006-01-01
143.1–143.1.2 punktai
Apgadinto laivo stovumas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045-01-01
2006-01-01
143.4–143.4.4 punktai
Gelbėjimo valties, platformos arba lygiaverčio įrenginio įrengimas
Keleiviniams laivams, turintiems leidimą vežti ne daugiau nei 250 keleivių arba įrengti 50 gultų: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
143.5–143.5.3 punktai
Gelbėjimo valties, platformos arba lygiaverčio įrenginio įrengimas
Keleiviniam laivams, turintiems leidimą vežti ne daugiau nei 250 keleivių arba įrengti 50 gultų: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010-01-01
2006-01-01
143.8 punktas
Suskystintųjų dujų įrenginių avarinės signalizacijos sistemos
N.R.C., ne vėliau kaip atnaujinant atestavimą pagal 128–128.3 punktus
2006-01-01
IV. LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS, TAIKOMOS JAU EKSPLOATUOJAMOMS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS
Eil. Nr.
Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms LR vidaus vandenimis, punktas
Turinys
Galutinis terminas ir pastabos
1.
8.1.1 punktas
Taraninės pertvaros įrengimo vieta
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
8.2 punktas
Gyvenamosios patalpos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
8.2 punktas
Saugos įranga
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
8.4 punktas
Patalpų atskyrimas, kad jos būtų nelaidžios dujoms
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
8.5 punktas
Achterpiko pertvaroje įstatytų durų stebėsena
8.7 punktas
Laivapriekio zonose esantys neišsikišantys inkarai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
2.
9.3 punktas
Izoliacija mašinų skyriuose
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
9.3 punktas
Angos ir užraktai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
9.6.–9.7.3 punktai
Išėjimai iš patalpų, priskiriamų mašinų skyriams dėl šios direktyvos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
3.
13–13.7 punktai
Grimzlės žymės
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
4.
23.1 punktas
Mažiausias greitis
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
5.
28.1 punktas
4 skyriuje nustatytas manevringumas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
28.3 punktas
Nuolatinis pasvirimas ir aplinkos temperatūra
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
28.7 punktas
Laivo vairo balerio konstrukcija
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
6.
29.1 punktas
Atskiros hidraulinės talpyklos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2026-01-01
Dvigubas valdomasis vožtuvas naudojant hidraulinius pavaros įtaisus
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2026-01-01
Atskiras vamzdynas antrajam pavaros įtaisui naudojant hidraulinius pavaros įtaisus
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2026-01-01
29.2 punktas
Antrojo pavaros įtaiso paleidimas vienu veiksmu
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2026-01-01
29.3 punktas
4 skyriuje nustatytas manevringumas, užtikrinamas antruoju pavaros įtaisu (rankinė eksploatacija)
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
7.
30.1 punktas
Kitų naudotojų prijungimas prie hidraulinių vairo mechanizmo pavaros įtaisų
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2026-01-01
8.
32.1 punktas
Rankinės pavaros vairaratis, kuris nėra varomas mechanizuotu pavaros įtaisu
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
9.
33.1 punktas
Dvi nepriklausomos įjungimo sistemos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
10.
34.2.1 punktas
Hidraulinių talpyklų lygio avarinė signalizacija ir eksploatacinio slėgio avarinė signalizacija
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2026-01-01
34.2.5 punktas
Buferinių įtaisų stebėsena
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
11.
35.1 punktas
Reikalavimai elektroninei įrangai pagal 78–78.2.7 punktus
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
12.
38.2–38.6 punktas
Neribotas matomumas iš vairinės, išskyrus šiuos skyrius
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-01-01
38.3 punktas
Neribotas matomumas vairininko žiūrėjimo linijoje
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
38.6 punktas
Mažiausias langų stiklo šviesos praleidimas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
13.
39.7 punktas
Avarinių signalų išjungimas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
39.8 punktas
Automatinis perjungimas į kitą elektros energijos šaltinį
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
14.
40.1 punktas
Pagrindinių variklių ir vairavimo įtaisų valdymas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
40.2 punktas
Pagrindinių variklių valdymas
Jei vairinės nebuvo suprojektuotos taip, kad naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų vesti vienas asmuo: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30, jei eigos kryptį galima nustatyti tiesiogiai; kitiems varikliams – ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
40.3 punktas
Rodymas
Jeigu nėra taip suprojektuotos vairinės, kad radiolokacinį valdymą galėtų atlikti vienas asmuo: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
40.9 punkto trečias sakinys
Valdymas svirtimi
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
40.9 punkto ketvirtas sakinys
Draudimas rodyti vandens srovės kryptį
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
15.
45.1–45.3 punktai
Avarinės signalizacijos sistema
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
16.
48 punktas
Įtraukiamosios vairinės
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą. Neturint automatinio įtraukimo: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30. N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant 2049-12-30
17.
50.3 punktas
Tik vidaus degimo varikliai, deginantys kurą, kurio pliūpsnio temperatūra yra didesnė nei 55°C
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
18.
51.1 punktas
Variklių apsauga nuo netyčinio įjungimo
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
51.4 punktas
Vamzdžių sujungimų uždengimas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
51.5 punktas
Apsauginė vamzdžių sistema
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
51.6 punktas
Variklio dalių izoliacija
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
19.
52.2–52.2.3 punktai
Kontrolės prietaisai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
52.3 punktas
Automatinė apsauga nuo greičio viršijimo
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
52.5 punktas
Veleno įdėklų konstrukcija
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
20.
54.1 punktas
Skystojo kuro plieno talpyklos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
54.2 punktas
Automatinis talpyklų sklendžių uždarymas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
54.3 punktas
Draudimas kuro talpyklas įrengti prieš taraninę pertvarą
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
54.4 punktas
Draudimas įrengti kuro talpyklas ir jų armatūrą virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30. Iki tol saugus kuro šalinimas turi būti užtikrinamas atitinkamais įtaisais
54.6 punktas
Alsuoklių ir jungiamųjų vamzdžių montavimas ir matavimai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
54.7 punktas
Talpyklose įrengtos greitai užsidarančios sklendės, kurias galima valdyti iš denio net tada, kai tokios patalpos yra uždarytos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
54.9 punktas
Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki didžiausio pripildymo lygio
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
54.14 punktas
Pagrindinių variklių ir kitų variklių, būtinų saugiai laivo eksploatacijai, kuro talpyklų lygio kontrolė
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
21.
55.1–55.7 punktai
Tepimui naudojamos alyvos, vamzdžių ir priedų laikymas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
22.
56.1–56.6 punktai
Energijos perdavimo sistemose, valdymo ir paleidžiamosiose sistemose ir šildymo sistemose naudojamų tepalų, vamzdžių ir priedų laikymas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
23.
57.8 punktas
Paprasto uždaromojo įtaiso nepakanka balasto patalpoms sujungti su triumų, kuriuose galima vežti balastą, nusausinimo vamzdžiais
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
57.9 punktas
Matavimo įtaisai triumuose
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
24.
58.2 punktas
Įrenginiai tepaluotam vandeniui surinkti ir panaudoto tepalo saugyklos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
25.
59.3 punktas
65 dB(A) stovinčių laivų keliamo triukšmo riba
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
26.
220–224.2 punktai
Nuostatai netaikomi: a) pagal Direktyvos 97/68/EB I priedo 4.1.2.4 skirsnį tokių kategorijų varomiesiems varikliams ir pagalbiniams varikliams, kurių nominalusis galingumas viršija 560 kW
aa) V:I–VI:3, kurie iki 2006-12-31; bb) VI:4 ir V2:1–V2:5, kurie iki 2008-12-31; įrengti plaukiojančiose priemonėse arba jose esančiose mašinose. b) pagal Direktyvos 97/68/EB 9.4a straipsnį tokių kategorijų pagalbiniams varikliams, kurių nominalusis galingumas yra iki 560 kW ir sūkių dažnis yra kintamas: aa) H, kurie iki 2005-12-31; bb) I ir K, kurie iki 2006-12-31; cc) J, kurie iki 2007-12-31; įrengti plaukiojančiose priemonėse arba jose esančiose mašinose.
c) pagal Direktyvos 97/68/EB 9,4a straipsnį, tokių kategorijų pagalbiniams varikliams, kurių nominalusis galingumas yra iki 560 kW ir sūkių dažnis yra pastovus: aa) D, E, F ir G, kurie iki 2006-12-31 (pagal Direktyvos 2004/26/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 97/67/EB, I priedo 1A skirsnio ii punktą ribinės vertės šiems pagalbiniams pastovaus sūkių dažnio varikliams taikomos tik nuo šios datos); bb) H, I ir K, kurie iki 2010-12-31; cc) J, kurie iki 2011-12-31; įrengti plaukiojančiose priemonėse arba jose esančiose mašinose; d) varikliams, kurie atitinka ribines vertes, nurodytas Direktyvos 97/68/EB XIV priede ir kurie iki 2007-06-30, įrengti plaukiojančiose priemonėse arba jose esančiose mašinose;
e) pakaitiniams varikliams, kurie iki 2001-12-31 įrengti plaukiojančiose priemonėse arba jose esančiose mašinose pakeičiant variklį, kuriam pagal ankstesnius a–d punktus nuostatai netaikomi. a, b, c ir d punktuose minimos datos atidedamos dvejiems metams tiems varikliams, kurių pagaminimo data yra ankstesnė už minimąsias datas.
27.
60.1 punktas
Atitinkami dokumentai, kurie turi būti pateikti tikrinimo įstaigai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
60.2.2 punktas
Pagrindinio skirstomojo skydo, avarinio skirstomojo skydo ir skirstomojo skydo komutavimo schemos turi būti laikomos laive
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
60.3 punktas
Vidaus ir denio aplinkos temperatūra
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
28.
61.1–61.3 punktai
Elektros tiekimo sistemos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
29.
62 ir 62.1 punktai
Apsauga nuo fizinio sąlyčio, kietųjų objektų ir vandens patekimo
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
30.
64.4 punktas
Įžeminimo laidų skerspjūvis
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
31.
70.4 punktas
Veiksmingas vėdinimas, kai akumuliatoriai įrengti uždarame skyriuje, spintoje ar dėžėje
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
32.
71–71.4.3 punktai
Skirstomieji įrenginiai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
71.3.2 punktas
Įžeminimo nustatymo įtaisas, galintis duoti vaizdo ir garso avarinį signalą
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
33.
72 punktas
Avariniai srovės pertraukikliai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
34.
73–73.4 punktai
Instaliacijų jungiamosios detalės
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
73.3 punktas
Draudimas vieno poliaus perjungiklius montuoti skalbyklose, vonios kambariuose, prausyklose ir kitose drėgnose patalpose, kuriose yra drėgnos įrangos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
35.
74.2 punktas
Mažiausias vieno kabelio skerspjūvis, lygus 1,5 mm²
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
74.10 punktas
Prie įtraukiamųjų vairinių prijungti kabeliai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
36.
75.3 punktas
Antra grandinė
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
37.
77–77.2 punktai
Mechaninės įrangos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
38.
78–78.2.7 punktai
Elektroninė įranga
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
39.
79–79.3 punktai
Elektromagnetinis suderinamumas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
40.
80–80.18 punktai
Inkaro įranga
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
41.
81.2.1–81.2.9 punktai
Švartavimosi ir kitų lynų sertifikatas
Pirmasis lynas laive pakeičiamas: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30. Antrasis ir trečiasis lynas: 2029-12-30
42.
82–82.1.5 punktai
Europos standartas
Padarius pakeitimą ne vėliau kaip 2024-12-30
82.2 punktas
Tinkamumas A, B ir C kategorijos gaisrams gesinti
Padarius pakeitimą ne vėliau kaip 2024-12-30
82.4 punktas
CO2 kiekio ir patalpos dydžio santykis
Padarius pakeitimą ne vėliau kaip 2024-12-30
43.
83–83.9 punktai
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
44.
84–84.13.7 punktai
Stacionarios laivo gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, sumontuotos iki 1985-10-01, gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2049-12-30, jei jos atitinka Direktyvos 81/14/EB II priedo 109 punkto reikalavimus
45.
85–85.3 punktai
Europos standarto taikymas valtims
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
46.
86.2 punktas
Pripučiamos gelbėjimo liemenės
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30. Gelbėjimo liemenės, kurios laive buvo dieną iki 2008-12-30, gali būti naudojamos iki Bendrijos sertifikato atnaujinimo po 2024-12-30.
47.
88.4 punktas
Išorinių denių kraštų, šoninių denių ir darbo vietų įrengimas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
48.
90–90.3 punktai
Šoniniai deniai
Ši nuostata taikoma laivams, pradėtiems statyti po dvejų metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos, ir laivams, eksploatuojamiems laikantis šių išlygų: Renovuojant visą denio zoną, turi būti laikomasi 90 punkto reikalavimų. Tais atvejais, kai perstatant šoninio denio pločio prošvaisos pakeitimas apima visą šoninių denių ilgį, a) turi būti laikomasi 90 punkto, jei prieš šoninių denių perstatymą iki 0,9 m aukščio, šoninio denio pločio prošvaisa arba virš šio aukščio esanti pločio prošvaisa turi būti sumažinta; b) prieš šoninių denių perstatymą iki 0,9 m aukščio, šoninio denio pločio prošvaisa arba virš šio aukščio esanti pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė už 90 punkte nurodytus dydžius.
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30, jei jų plotis viršija 7,30 m
49.
91–91.1.3 punktai
Patekimas į darbo vietas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
91.2 ir 91.3 punktai
Durys ir įėjimai, išėjimai ir koridoriai, kurių grindų lygio skirtumas yra didesnis nei 0,5 m
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
91.4 punktas
Laiptai darbo patalpose, kuriose nuolat yra įgula
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
50.
92.2 punktas
Išėjimai ir avariniai išėjimai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
51.
93.1 punktas
Kopėčios, pakopos ir panašūs įtaisai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
93.2 ir 93.3 punktai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
52.
96–96.5 punktai
Liukų dangčiai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
53.
97–97.2 punktai
Suktuvai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
54.
98.2–98.6.2, 98.8–98.10.2 punktai
Kranai: gamintojo lentelė, didžiausios leistinos apkrovos, apsauginiai įtaisai, apskaičiavimo bandymas, ekspertų atliekamas patikrinimas, laive laikomi sertifikatai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
55.
99 ir 99.1 punktai
Degiųjų skysčių laikymas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
56.
100 ir 100.1 punktai
Gyvenamosios patalpos, skirtos nuolat laive gyvenantiems asmenims
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
57.
101.3 punktas
Grindų padėtis
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
101.4 punktas
Gyvenamosios ir miegamosios patalpos
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
101.5–101.5.2 punktai
Triukšmas ir vibracija gyvenamosiose patalpose
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
101.6 punktas
Gyvenamųjų patalpų aukštis
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
101.8 punktas
Laisvasis bendro naudojimo gyvenamųjų patalpų plotas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
101.9 punktas
Patalpų tūris
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
101.10 punktas
Oro erdvės tūris vienam asmeniui
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
101.11 punktas
Durų dydis
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
101.12–101.12.2 punktai
Laiptų padėtis
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
101.13 punktas
Vamzdžiai, kuriais teka pavojingos dujos arba skysčiai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
58.
102–102.3 punktai
Sanitariniai įrenginiai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
59.
103–103.3 punktai
Laivo virtuvės
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
60.
104–104.5 punktai
Geriamasis vanduo
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
61.
105–105.3 punktai
Šildymas ir vėdinimas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
62.
106.1 punktas
Kita gyvenamųjų patalpų įranga
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
63.
XIV skyrius
Keleiviniai laivai
Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas susisiekimo ministro 2008-12-29 įsakymu Nr. 3-512
64.
XV skyrius
Keleiviniai burlaiviai
Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas susisiekimo ministro 2008-12-29 įsakymu Nr. 3-512
65.
163.2 punktas
Specialūs suktuvai arba lygiaverčiai sukabinamieji įtaisai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
163.3 punktas
Reikalavimai pavaros įtaisams
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049-12-30
66.
XVII skyrius
Plūduriuojantis įrenginys
Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas susisiekimo ministro 2008-12-29 įsakymu Nr. 3-512
67.
XX skyrius
Pramoginiai laivai
Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas susisiekimo ministro 2008-12-29 įsakymu Nr. 3-512
68.
200–200.4 punktai
Antrasis savarankiškas vairo mechanizmo pavaros įtaisas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024-12-30
V. LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS, TAIKOMOS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, PRADĖTOMS STATYTI IKI 1985 M. SAUSIO 1 D.
Eil. Nr.
Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms LR vidaus vandenimis, punktas
Turinys
Galutinis terminas ir pastabos
1.
8.1.1 punktas
Vandeniui nelaidžios taraninės pertvaros
N.R.C.
8.2 punktas
Gyvenamosios patalpos, saugumą užtikrinanti įranga
N.R.C.
8.5 punktas
Angos vandeniui nelaidžiose pertvarose
N.R.C.
2.
9.2 punktas
Bunkerių paviršiai
N.R.C.
9.8 punktas
Didžiausias leistinasis garsinio slėgio lygis mašinų skyriuose
N.R.C.
3.
10–10.2 punktai
Saugus atstumas
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2019-12-30
4.
11–11.6 punktai
Viršvandeninis bortas
N.R.C.
5.
28.3 punktas
Reikalavimai vairavimo sistemai
N.R.C.
6.
37.2 punktas
Didžiausias leistinasis garsinis slėgio lygis vairinėje
N.R.C.
7.
41.3 punktas
Navigacinių žiburių stebėsena
N.R.C.
8.
48 punktas
Įtraukiamosios vairinės
N.R.C.
9.
50.3 punktas
Tam tikrų skystojo kuro rūšių draudimas
N.R.C.
10.
53–53.4 punktai
Variklio išmetamųjų dujų šalinimo sistema
N.R.C., ne vėliau, kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą
11.
54.14 punktas
Kuro lygio avarinio signalo įtaisas
N.R.C.
12.
57.2 punktas
Triumo siurblių įrengimas
N.R.C.
57.3–57.4 punktai
Triumo siurblių skersmuo ir mažiausias siurbimo pajėgumas
N.R.C.
57.5 punktas
Savaiminio įsiurbimo triumo siurbliai
N.R.C.
57.6 punktas
Įranga su filtrais
N.R.C.
57.7 punktas
Automatiškai užsidarantis įtaisas, skirtas achterpikui nusausinti
N.R.C.
13.
59.2 punktas
Plaukiojančios priemonės keliamas triukšmas
N.R.C.
14.
60.2–60.2.4 punktai
Elektros įrangos sertifikatai
N.R.C.
60.3 punktas
Elektros įrangos įrengimas
N.R.C.
15.
65–65.2.2 punktai
Didžiausia leistinoji įtampa
N.R.C.
16.
69–69.2 punktai
Generatoriai ir varikliai
N.R.C.
17.
70.2 punktas
Akumuliatoriai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
18.
71.2–71.2.6 punktai
Jungikliai, apsauginiai įtaisai
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029-12-30
19.
73.3 punktas
Perjungimas vienu metu
N.R.C.
20.
74–74.10 punktai
Kabeliai
N.R.C.
21.
75.3 punktas
Mašinų skyrių apšvietimas
N.R.C.
22.
76–76.1 punktai
Skirstomieji skydai, skirti navigaciniams žiburiams
N.R.C.
76.2 punktas
Elektros energijos tiekimas navigaciniams žiburiams
N.R.C.
23.
80.12 punktas
Inkarų suktuvai
N.R.C.
24.
85–85.1.4 punktai
Gelbėjimo valtys pagal standartą
N.R.C.
25.
86–86.1 punktai
Gelbėjimo plūdurai pagal standartą
N.R.C.
86.2 punktas
Gelbėjimo liemenės pagal standartą
N.R.C.
26.
97.2 punktas
Suktuvų sauga
N.R.C.
27.
101.13 punktas
Vamzdžiai, kuriais teka pavojingos dujos arba skysčiai
N.R.C.
_________________