DĖL LIETUVOS POLICIJOS AKADEMIJOS STATUTO PAKEITIMO

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Redagavo

Ramunė Lūžaitė (1997.07.17)

Nutarimas

paskelbtas: Žin., 1991, Nr.16-409

Neoficialus

nutarimo tekstas

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr.

VIII-403, 97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1678 (97.07.16)

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS POLICIJOS AKADEMIJOS STATUTO PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

NUTARIMAS

Dėl Lietuvos policijos akademijos statuto

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria

1.

Patvirtinti Lietuvos policijos akademijos statutą (pridedamas).

2.

Nustatyti, kad Lietuvos policijos akademijos statutas įsigalioja nuo

priėmimo dienos.

3.

Per mėnesį nuo statuto įsigaliojimo dienos išrinkti Akademijos senatą,

rektorių, patvirtinti prorektorius.

4.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę

1)

įtraukti Lietuvos policijos akademiją į Respublikos materialinio techninio

aprūpinimo sistemą kaip savarankišką vienetą, teikti paramą kuriant jos mokymo

materialinę ir socialinę bazę;

2)

paspartinti Lietuvos policijos akademijos naujų korpusų projektavimo bei

statybos darbus ir užtikrinti jų užbaigimą 1995 metais.

5.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją iš jos pastatytų

gyvenamųjų namų fondo 1991-1995 metais skirti Akademijos pedagoginiams ir

mokslo darbuotojams 15 butų.

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS PIRMININKO PAVADUOTOJAS BRONISLOVAS KUZMICKAS

Vilnius,

1991 m. gegužės 14 d. Nr. I-1311

PATVIRTINTAS

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios

Tarybos 1991 m. gegužės 14

d.

nutarimu Nr. I-1311

LIETUVOS TEISĖS AKADEMIJOS

STATUTAS

1. Bendrieji nuostatai

1.1.

Lietuvos teisės akademija (toliau - Akademija) yra Lietuvos Respublikos

valstybinė aukštoji studijų ir mokslo įstaiga.

Punkto

pakeitimai

Nr.

VIII-403, 97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1678 (97.07.16)

1.2.

Akademijos autonomiją nustato šis statutas ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

1.3.

Akademija yra juridinis asmuo.

1.4.

Akademijos veikla grindžiama Lietuvos Respublikos įstatymais, šiuo statutu

ir Akademijos tvirtinamu reguliaminu.

1.5.

Svarbiausi Akademijos uždaviniai yra šie

1)

rengti teisės, valdymo, policijos kvalifikuotus specialistus. Pagal Lietuvos

Respublikos Vyriausybės sutartis Akademija gali rengti specialistus ir kitoms

šalims;

2)

kelti policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų darbuotojų kvalifikaciją;

3)

plėtoti fundamentalųjį ir taikomąjį teisės mokslą;

4)

rengti ir leisti mokslo darbus, vadovėlius, mokymo priemones ir kitus

leidinius;

5)

skleisti humanistines idėjas, teisės ir kitų mokslų žinias.

Punkto

pakeitimai

Nr.

VIII-403, 97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1678 (97.07.16)

1.6.

Akademijoje dėstoma lietuvių kalba. Prireikus Akademijos senato nutarimu gali

būti dėstoma ir kita kalba.

1.7.

Akademija savarankiškai nustato savo organizacinę ir valdymo struktūrą, tvarko

mokymo, mokslo leidybos, ūkio ir finansų reikalus. Akademijos padalinių

veiklą reglamentuoja Akademijos reguliaminas.

1.8.

Akademija gali kooperuotis su kitomis organizacijomis, įstoti į

asociacijas, tarp jų ir į tarptautines, bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos

ir kitų šalių mokslo ir studijų institucijomis, leidyklomis, policijos ir

kitomis teisėsaugos įstaigomis.

1.9.

Akademijoje gali kurtis įvairios pedagoginių ir mokslo darbuotojų, tarnautojų

ir studentų profesinės, kultūrinės, sporto ir kitokios organizacijos,

išskyrus politines partijas bei visuomeninius politinius judėjimus.

1.10.

Akademija tvarkosi statutinės drausmės pagrindais, turi savo vėliavą,

uniformą ir skiriamuosius ženklus.

2. AKADEMIJOS VALDYMAS

2.1.

Akademijos valdymo organai yra šie: senatas, rektorius ir rektoratas, katedrų

ir kitų struktūrinių padalinių vadovai.

2.2.

Aukščiausiasis Akademijos sprendžiamasis organas yra senatas. Senato nutarimai

privalomi visiems Akademijos darbuotojams ir klausytojams.

2.2.1.

Senatą renka mokslo laipsnius ar pedagoginius (mokslo) vardus turintys

Akademijos darbuotojai trejiems metams.

2.2.2.

Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka senato pirmininką,

tvirtina jo pavaduotoją ir sekretorių.

2.2.3.

Akademijos senatas

1)

iš profesorių ir docentų paprasta balsų dauguma renka Akademijos rektorių. Jei

pirmuoju balsavimu nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas,

balsuojant antrąjį kartą, dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai.

Rektoriaus kadencija - penkeri metai. Senato ir Akademijos vadovas negali būti

tas pats asmuo;

2)

nustato prorektorių skaičių bei funkcijas. Rektorius skiria prorektorius ir

pristato senatui tvirtinti. Senatui prorektoriaus nepatvirtinus, rektorius

siūlo naują kandidatą. Prorektorių kadenciją riboja rektoriaus

įgaliojimai. Rektoriaus teikimu senatas paprasta balsų dauguma gali atšaukti

prorektorių;

3)

sprendžia fakultetų, katedrų, skyrių, laboratorijų ir kitų padalinių steigimo

ir panaikinimo klausimus;

4)

nustato ir tvirtina etatų sąrašus, darbuotojų darbo užmokestį ir darbų

normatyvus, specialiuosius laipsnius;

5)

renka revizijos komisiją ir išklauso jos ataskaitą;

6)

renka konkursinę ir kitas komisijas įvairiems svarbiems klausimams nagrinėti

ir spręsti;

7)

tvirtina Akademijos reguliaminą;

8)

atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir kitų teisėsaugos

įstaigų poreikius, steigia ir panaikina specialybes bei specializacijas;

9)

konkurso tvarka penkeriems metams renka katedrų vedėjus ir visus kitus

pedagoginius bei mokslo darbuotojus;

10)

tvirtina Akademijos pajamų ir išlaidų sąmatą, išklauso jos vykdymo ataskaitą,

sprendžia pagrindinius Akademijos ūkinės finansinės veiklos klausimus;

11)

tvirtina Akademijos rektoriaus pateiktą metinę Akademijos veiklos ataskaitą;

12)

įstatymo nustatyta tvarka teikia profesoriaus ir docento pedagoginius (mokslo)

vardus;

13)

nustato studentų stipendijų dydį, neviršydamas stipendijų fondo;

14)

svarsto ir tvirtina studijų planus bei katedrų parengtas mokymo programas;

15)

sprendžia kitus Akademijai svarbius klausimus.

2.2.4.

Akademijos senato nutarimai yra teisėti, jei posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip

du trečdaliai senato narių. Senato nutarimai priimami atviru ar slaptu

balsavimu paprasta balsų dauguma. Akademijos senato nutarimai įsigalioja,

Akademijos rektoriui paskelbus atitinkamus įsakymus. Akademijos rektoriui

nesutikus su senato nutarimu arba per mėnesį nepaskelbus atitinkamo įsakymo,

senatas klausimą svarsto iš naujo. Nutarimas įsigalioja, pakartotinai

pritarus dviem trečdaliams senato narių. Senato priimti nutarimai skelbiami

viešai.

2.2.5.

Akademijos senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą.

Trečdaliui senato narių pasiūlius, gali būti šaukiamas neeilinis senato posėdis

ne vėliau kaip 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Akademijos rektoriui.

2.3.

Akademijos rektorius

1)

vadovauja Akademijos veiklai ir veikia jos vardu;

2)

leidžia visiems Akademijos darbuotojams ir klausytojams privalomus

įsakymus;

3)

skelbia konkursą pedagoginių ir mokslo darbuotojų vietoms užimti;

4)

įstatymų ir šio statuto nustatyta tvarka priima ir atleidžia Akademijos

darbuotojus, juos skatina bei skiria drausmines nuobaudas;

5)

suteikia darbuotojams specialiuosius laipsnius;

6)

priima ir šalina Akademijos klausytojus, juos materialiai ir moraliai skatina

bei skiria drausmines nuobaudas;

7)

pateikia Lietuvos Respublikos finansų ministerijai Akademijos pajamų ir išlaidų

sąmatą, kontroliuoja, kaip ji vykdoma;

8)

palaiko ryšius su Lietuvos Respublikos ir užsienio aukštosiomis mokyklomis,

mokslo bei kitomis įstaigomis, organizuoja keitimąsi pedagogais ir mokslo

darbuotojais bei studentais;

9)

kasmet už Akademijos veiklą atsiskaito bendrame Akademijos darbuotojų

susirinkime.

Rektorių

pavaduoja prorektorius akademiniam darbui arba rektoriaus įsakymu paskirtas

kitas prorektorius.

2.4. Akademijos rektoratas - rektoriaus vadovaujamas nuolat veikiantis

kolegialus operatyvinio valdymo organas. Į jį įeina rektorius ir prorektoriai.

Akademijos

rektoratas

1)

koordinuoja visų Akademijos padalinių veiklą;

2)

sudaro Akademijos pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ir pateikia jį tvirtinti

Akademijos senatui;

3)

teikia pasiūlymus Akademijos senatui;

4)

sprendžia kitus Akademijos valdymo klausimus.

2.5.

Katedra - pagrindinis Akademijos struktūrinis padalinys. Jos veiklai vadovauja

katedros vedėjas, turintis mokslo laipsnį ir pedagoginį (mokslo) vardą. Jis

kviečia katedros posėdžius (aukščiausiąjį katedros organą) ir jiems

pirmininkauja.

Katedra

1)

organizuoja ir vykdo mokymo bei auklėjimo procesą, dirba metodinį, mokslo

tiriamąjį ir mokslo populiarinimo darbą;

2)

rengia specialybių ir specializacijų mokymo programas, vadovėlius, mokymo

priemones, metodinę medžiagą, teikia pasiūlymus dėl studijų plano;

3)

siūlo konkursinei komisijai kandidatus pedagoginių ir mokslo darbuotojų

pareigoms užimti;

4)

siūlo Akademijos senatui kandidatus docento ir profesoriaus vardui gauti, taip

pat kandidatus į katedros vedėjus;

5)

savarankiškai sudaro bendradarbiavimo sutartis (išskyrus tas, kurias gali

sudaryti tik juridinis asmuo) su mokymo, mokslo, teisėsaugos ir kitomis

įstaigomis.

3. AKADEMIJOS PERSONALAS

3.1.

Pedagoginių ir mokslo darbuotojų vietos užimamos bei mokslo laipsniai ir

pedagoginiai (mokslo) vardai suteikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei

Akademijos reguliamino nustatyta tvarka.

3.2.

Užsienyje įgytas mokslo vardas, laipsnis ir diplomas gali būti pripažintas

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3.3.

Ne Akademijoje darbantys kvalifikuoti mokslininkai ir specialistai praktikai

gali būti kviečiami į Akademiją antraeilių pareigų užimti ar dirbti pagal

sutartis.

3.4.

Pedagogų ir mokslo darbuotojų pedagoginį krūvį nustato Akademijos senatas, o

šio krūvio normas - Akademijos reglamentas. Rektorius, prorektoriai ir kiti

darbuotojai turi teisę dirbti pedagoginį darbą Akademijoje už atskirą

atlyginimą Lietuvos Respublikos įstatymų bei Akademijos senato nustatyta

tvarka.

3.5.

Sėkmingai dirbančiam mokslinį pedagoginį darbą Akademijos darbuotojui senato

nutarimu kas penkeri metai gali būti suteikiama iki pusės metų kūrybinių

atostogų kvalifikacijai kelti (taip pat užsienyje), mokslo darbams dirbti ar

vadovėliams rašyti, mokant pagrindinę algą įstatymų nustatyta tvarka.

3.6.

Akademijoje taip pat yra administracijos, inžinerinis, techninis,

pagalbinis mokymo ir mokslo, ūkio, medicinos bei kitoks personalas.

3.7.

Dirbti Akademijoje priimami Lietuvos Respublikos piliečiai. Laikinam darbui

gali būti priimami ir ne Lietuvos Respublikos piliečiai. Darbo sutartį su

jais sudaro Akademijos rektorius katedros ar kitų struktūrinių padalinių

vadovų teikimu.

3.8.

Akademijos darbuotojams mokamos valstybinės pensijos, taikomos socialinės

garantijos bei lengvatos, numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose,

Vyriausybės nutarimuose ir potvarkiuose, reglamentuojančiuose vidaus reikalų

įstaigų darbą. Jiems nustatomi tarnybiniai atlyginimai ne mažesni už vidaus

reikalų įstaigų darbuotojų atlyginimus.

3.9.

Akademijos pareigūnams, vyresniems kaip 60 metų, leidžiama eiti pareigas

atskiru Akademijos senato nutarimu. Išėjus į pensiją pedagoginiams ir mokslo

darbuotojams gali būti sudaromos sąlygos dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą,

naudojantis Akademijos baze.

4. STUDIJOS

4.1.

Studijos Akademijoje organizuojamos pagal Akademijos senato patvirtintus

studijų planus bei mokymo programas.

4.2.

Akademijoje yra dieninis (stacionaras) ir neakivaizdinis skyriai. Akademijoje

veikia kvalifikacijos kėlimo kursai. Į Akademiją priimami Lietuvos Respublikos

piliečiai, išskyrus šio statuto 1.6. straipsnio 1 punkte numatytus atvejus),

turintys vidurinį išsilavinimą, mokantys valstybinę kalbą, pagal asmenines

savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinkantys policijos

pareigūno darbui.

4.3.

Mokslo metai Akademijoje suskirstyti į du semestrus ir trunka 10 mėnesių.

Kiekvienas semestras baigiamas įskaitų bei egzaminų (kurso, semestro) sesija.

Dieninio skyriaus studentams atostogų trukmę ir suteikimo tvarką nustato

senatas. Studijų laikas naudojamas tik mokymo procesui ir su juo

susijusioms reikmėms. Lietuvos Respublikos Vyriausybei leidus, studentai ir

darbuotojai, turintys specialiuosius laipsnius, gali būti pasitelkiami viešajai

tvarkai palaikyti.

4.4.

Studentams, baigusiems pirmąją aukštojo mokslo pakopą, suteikiama policininko

kvalifikacija, o baigusiems antrąją ir trečiąją pakopas gali būti atitinkamai

suteikiami teisės bakalauro ir teisės magistro laipsniai. Kvalifikacinius

šių laipsnių reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Akademijos

senatas.

4.5.

Studentai, neperėję konkurso į aukštesnę mokymo pakopą, nukreipiami dirbti į

vidaus reikalų įstaigas. Po vienerių darbo jose metų jie gali stoti mokytis

į atitinkamus Akademijos kursus dieniniame ir neakivaizdiniame skyriuose.

4.6.

Studentams, įvykdžiusiems visus studijų plano ir mokymo programos reikalavimus,

išduodamas aukštojo mokslo baigimo diplomas.

4.7.

Dieninio skyriaus studentai, pašalinti iš Akademijos ar atsisakę joje

mokytis, turi atlyginti išlaikymo ir mokymo išlaidas. Šis reikalavimas

taikomas ir tiems studentams, kurie konkurso tvarka neperkelti į aukštesnįjį

kursą ir atsisako nustatytą laiką dirbti policijoje. Senato nustatytais

atvejais studentai gali būti atleisti nuo minėtųjų išlaidų atlyginimo.

4.8.

Į pirmąjį neakivaizdinio skyriaus kursą konkurso tvarka priimami vidaus reikalų

įstaigų darbuotojai, turintys vidurinį išsilavinimą ir šių įstaigų pasiųsti

mokytis.

4.9.

Priėmimo į dieninį ir neakivaizdinį skyrius bei kvalifikacijos kėlimo kursus ir

mokymosi tvarką nustato Akademijos reguliaminas.

5. MOKSLO IR LEIDYBOS DARBAS

5.1.

Akademija atlieka fundamentaliuosius ir taikomuosius teisės mokslo bei

praktikos ir aktualių teisėsaugos problemų tyrimus, dalyvauja rengiant Lietuvos

Respublikos įstatymų, kitų norminių aktų bei valstybinių programų projektus,

pagal užsakymus atlieka jų mokslinę ekspertizę, taip pat dalyvauja juos

įgyvendinant.

5.2.

Kiekvienas pedagoginis ir mokslo darbuotojas privalo dirbti Akademijos ir

katedrų planuose nustatytą mokslo tiriamąjį darbą, kelti savo kvalifikaciją

ir profesinį lygį. Pedagoginiams ir mokslo darbuotojams dirbti mokslo tiriamąjį

darbą leidžiama ir pagal sutartis. Iš biudžeto finansuojamiems ir pagal

sutartis atliekamiems mokslo darbams vadovauja, organizacinius ir finansinius

klausimus sprendžia mokslinio darbo (sutarties) vadovas (vadovai). Tai gali

būti Akademijos profesoriai ir docentai, taip pat ne Akademijoje dirbantys

mokslininkai ir aukštos kvalifikacijos specialistai praktikai.

5.3.

Akademijoje Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka sudaroma Mokslo

laipsnių teikimo taryba. Jos nariais, be Akademijos mokslininkų gali būti

Lietuvos Respublikos mokslo, mokymo ir kitų įstaigų darbuotojai.

5.4.

Akademijoje yra daktarantūra, kuri steigiama ir veikia Lietuvos Respublikos

norminių aktų ir Akademijos reguliamino nustatyta tvarka. Ji išlaikoma

Respublikos biudžeto ir užsakovo lėšomis. Pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar Akademijos sutartis mokslininkai Akademijai gali būti rengiami

ir kitų šalių mokymo ir mokslo įstaigose.

5.5.

Akademija turi leidybos teises, leidžia mokslo, metodinę, mokymo ir kitokią

literatūrą, rengia mokslines konferencijas, pasitarimus, seminarus ir kitus

mokslinius bei mokslinius praktinius renginius.

6. KLAUSYTOJAI

6.1.

Akademijos klausytojai yra dieninio bei neakivaizdinio skyrių studentai,

kvalifikacijos kėlimo kursų klausytojai.

6.2.

Dieninio skyriaus studentai nemokamai aprūpinami uniforma, jiems mokama

stipendija, pagal galimybes suteikiamas bendrabutis.

6.3.

Mokymosi Akademijoje laikas įskaitomas į tarnybos policijoje laiką.

Akademijos studentai naudojasi socialinėmis garantijomis ir lengvatomis,

kurios suteikiamos policijos pareigūnams.

6.4.

Klausytojų teises ir pareigas nustato Akademijos reguliaminas.

6.5.

Studentų reikalams atstovauti renkama studentų taryba, kuri, be kitos veiklos,

teikia Akademijos vadovybei pasiūlymus, susijusius su studentų socialiniais,

mokymo, mokslo, buities ir kitais reikalais.

7. AKADEMIJOS TURTAS IR LĖŠOS

7.1.

Akademijos turtą sudaro materialinės vertybės, finansiniai ištekliai,

intelektinio darbo produktai ir kitoks turtas, kurį turėjo buvę TSRS vidaus

reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultetas, Respublikos

vidaus reikalų ministerijos mokymo centras, TSRS vidaus reikalų ministerijos

Vilniaus specialioji vidurinė J.Bartašiūno mokykla ir TSRS vidaus reikalų

ministerijos Kauno specialioji vidurinė milicijos mokykla.

7.2.

Akademija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Pakeisti

Akademijos teritorijos ribas, perduoti pastatus gali tik Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba, atsižvelgusi į Akademijos senato nuomonę.

7.3.

Akademijos lėšas (taip pat ir užsienio valiutą) sudaro biudžetinės ir

nebiudžetinės lėšos. Biudžetinės lėšos Akademijai išlaikyti skiriamos iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

7.4.

Nebiudžetines Akademijos lėšas sudaro

1) pajamos, gautos už sutarčių pagrindu atliktus darbus, katedrų bei kitų padalinių

produkciją, paslaugas ir kt.;

2) įmonių, įstaigų organizacijų ir fizinių asmenų dotacijos, aukos, kooperuotos

lėšos.

Nebiudžetinės

lėšos negali būti pagrindas Akademijos biudžetiniam finansavimui mažinti.

7.5.

Ginklais, šaudmenimis, specialiąja technika, ryšių priemonėmis, uniforma

Akademiją aprūpina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

7.6.

Akademijos darbuotojai ir studentai naudojasi medicininiu aptarnavimu Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijai priklausančiose medicinos įstaigose,

taip pat kelialapiais į sanatorijas ir poilsio namus. Akademijai skiriama dalis

gyvenamojo ploto Vidaus reikalų ministerijos statomuose gyvenamuosiuose

namuose.

Akademija

turi teisę

1) neviršydama bendrųjų lėšų, peržiūrėti ir keisti išlaidų sąmatos straipsnių

sumas, išskyrus darbo užmokesčio ir stipendijų fondą;

2) sudarinėti ūkines bei kitokias sutartis;

3) iš sutaupytų Akademijos išlaikymui skirtų lėšų sudaryti fondą, naudojamą

pagal Akademijos senato patvirtintą sąmatą darbuotojams premijuoti,

vienkartinėms pašalpoms mokėti, kitoms socialinėms reikmėms ir

materialinei bei techninei Akademijos bazei stiprinti;

4) įsigyti Akademijos veiklai reikalingų materialinių vertybių be jokių

apribojimų tiek didmeninėmis, tiek mažmeninėmis kainomis Lietuvos prekybos

įmonėse ar užsienyje, pinigus pervesdama per banką arba pirkdama grynais.

8. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

8.1.

Lietuvos teisės akademijoje nuolat dirbantys darbuotojai ir dieninio skyriaus

studentai prisiekia Lietuvos valstybei šiais žodžiais

"Aš,

..., pradėdamas dirbti (mokytis) Lietuvos teisės akademijoje, pasižadu

gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus,

saugoti Teisės akademijos garbę, paklusti jos statutui, tobulinti savo

profesionalumą, dorai ir sąžiningai atlikti pareigas.

Prisiekiu

tarnauti Lietuvos Respublikai ir jos žmonėms."

Punkto

pakeitimai

Nr.

VIII-403, 97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1678 (97.07.16)

8.2.

Šį statutą keičia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, jei yra

Akademijos darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius bei pedagoginius (mokslo)

vardus, susirinkimo paprastosios balsų daugumos arba jo pavedimu - senato

dviejų trečdalių balsų daugumos siūlymas.

8.3.

Akademijos adresas (Centriniai rūmai): 232057 Vilnius, Ateities g. Nr.20.