LT
DĖL PREKYBOS
Statutory Text (1 Articles)
Nutarimas skelbtas: Žin.,
2005, Nr. 65-2333
Neoficialus nutarimo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL PREKYBOS
ŽMONĖMIS PREVENCIJOS BEI KONTROLĖS 2005–2008 METŲ PROGRAMOS patvirtinimo
2005 m. gegužės 19 d. Nr. 558
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005,
Nr. 40-1290),
804 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutaria
1.
Patvirtinti Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005–2008 metų programą
(pridedama).
2. Pavesti Vidaus reikalų ministerijai koordinuoti 1
punkte nurodytos programos įgyvendinimą ir ne rečiau kaip kas pusmetį
informuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kaip vykdomos joje numatytos
priemonės.
3. Nustatyti, kad 1 punkte nurodyta programa vykdoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už programos priemonių įgyvendinimą, patvirtintų asignavimų.
4. Rekomenduoti savivaldybėms skirti lėšas 1 punkte
nurodytoje programoje numatytoms priemonėms įgyvendinti.
Ministras Pirmininkas Algirdas
Brazauskas
Vidaus reikalų ministras Gintaras
Furmanavičius
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 558
PREKYBOS ŽMONĖMIS PREVENCIJOS BEI KONTROLĖS 2005–2008 metų PROGRAMA
i. bendrosios
nuostatos
1.
Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005–2008 metų programa (toliau
vadinama – ši Programa) – tai Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei
prevencijos 2002–2004 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2002, Nr. 6-231), nuosekli
tąsa. Šios Programos paskirtis – sukurti ir įdiegti Lietuvos Respublikoje
kryptingą, ilgalaikę ir kompleksinę prekybos žmonėmis kontrolės ir prevencijos
priemonių sistemą.
2.
Ši Programa parengta atsižvelgiant į Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės
bei prevencijos 2002–2004 metų programos įgyvendinimo rezultatus, poreikį
toliau vykdyti pasiteisinusias priemones, sunkumus, atsiradusius vykdant kai
kurias iš jų, taigi būtinumą programą patikslinti siekiant veiksmingesnio
konkrečių prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencijos bei kontrolės
priemonių poveikio.
3.
Šioje Programoje atsižvelgta ir į naujus prekybos žmonėmis iššūkius, taip pat
šio nelegalaus verslo realijas. Ieškant geriausių kovos su šiuo reiškiniu būdų
ir priemonių, atsižvelgta ir į geriausią užsienio valstybių ir tarptautinių
organizacijų vykdomos prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės patirtį, ypač
šios veiklos strategiją ir sistemą.
4. Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės
strategija pirmiausiai turi būti grindžiama sisteminiu požiūriu, nes
nusikaltimų prevencijos ir kontrolės praktika rodo, kad kovojant su prekyba
žmonėmis toks požiūris į problemos sprendimą būtinas. Kovai su asmenimis, kurie
verčiasi prekyba žmonėmis, turi būti sukurta bendra valstybės institucijų,
nevalstybinių ir tarptautinių organizacijų tarpusavyje koordinuojama sistema, o
kovai su nusikalstamais veiksmais prekiaujant žmonėmis – veiksminga prevencijos
ir kontrolės priemonių sistema.
5. Vadovaujantis sistemingumo principu, prekybos
žmonėmis prevencijos bei kontrolės uždaviniai nustatomi laikantis šių
strateginių krypčių
5.1. nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis teisių ir
laisvių apsaugos stiprinimas;
5.2. veiksminga socialinė prekybos žmonėmis
prevencija;
5.3. socialinė parama nukentėjusiesiems (ypač vaikams
ir moterims) nuo prekybos žmonėmis, jų apsauga ir grąžinimas į visuomenę;
5.4. veiksminga kova su organizuotu nusikalstamumu ir
pavieniais nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis;
5.5.
glaudus ir koordinuotas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų,
nevalstybinių ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimas kovojant su
prekyba žmonėmis ir teikiant nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis socialinę paramą,
užtikrinant jiems apsaugą ir grąžinant juos į visuomenę.
6. Rengiant šią Programą ir jos
įgyvendinimo priemones, atsižvelgta į šiuos teisės aktus
6.1. 1949 metų Jungtinių Tautų Organizacijos
konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu
prostitucijos tikslams;
6.2. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų
diskriminacijos panaikinimo moterims (Žin., 1996, Nr. 21-549);
6.3. 1993 metų Jungtinių Tautų Organizacijos deklaraciją
dėl smurto prieš moteris likvidavimo;
6.4. 2000 metų Jungtinių Tautų Organizacijos Moterų
diskriminacijos panaikinimo komiteto generalinės asamblėjos 23-iosios
specialiosios sesijos (Niujorkas, 2000 m. birželio 12–30 d.) rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Valstybių narių ataskaitų svarstymas.
Lietuva. Pirmoji ir antroji periodinės ataskaitos);
6.5. Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį
organizuotą nusikalstamumą (Žin., 2002, Nr. 51-1933) ir
Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos,
sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantį Jungtinių Tautų
Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (Žin.,
2003, Nr. 49-2166);
6.6. Europos Sąjungos teisės aktus: 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pagrindų sprendimą Nr. 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties
baudžiamosiose bylose; 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pamatinį sprendimą
Nr. 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis; 2003 m. gegužės 8 d. Tarybos išvadas Nr. 2003/C 137/01, kuriose valstybėms narėms
rekomenduojama, kokios politikos priemonės šioje srityje turėtų būti
prioritetinės; 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinį sprendimą
Nr. 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų
pornografija; 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą Nr. 2004/81/EB dėl
leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos
žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos skatinimo
veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis;
6.7. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas
Europos Tarybos valstybėms: rekomendaciją Nr. 9 (91)11 dėl prekybos vaikais
ir jaunimu, dėl jų seksualinio išnaudojimo, pornografijos ir prostitucijos;
rekomendaciją Nr. R(96)8 dėl nusikalstamumo veiklos krypčių Europoje
permainų metu; rekomendaciją Nr. R(97)13 dėl liudininkų įbauginimo ir
gynybos (kaltinamojo) teisių; rekomendaciją Nr. R(2000)11 dėl veiksmų
prieš prekybą žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, rekomendaciją
Nr. R(2001)16 dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo;
rekomendaciją Nr. R(2002)5 dėl moterų apsaugos nuo smurto;
6.8. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos
nuostatas: rekomendaciją Nr. 1065 (1987) dėl prekybos vaikais ir kitų
vaikų išnaudojimo formų; rekomendaciją Nr. 1211 (1993) dėl nelegalios
slaptos migracijos: slaptų nelegalių migrantų gabentojų ir darbdavių;
rezoliuciją Nr. 1099 (1996) dėl vaikų seksualinio išnaudojimo;
rekomendaciją Nr. 1325 (1997) dėl prekybos moterimis ir prievartinės
prostitucijos Europos Tarybos valstybėse; rekomendaciją Nr. 1450 (2000)
dėl smurto prieš moteris Europoje; rekomendaciją Nr. 1545 (2002) dėl
kampanijos prieš prekybą moterimis; rekomendaciją Nr. 1610 (2003) dėl
migracijos, susijusios su prekyba moterimis ir prostitucija; rekomendaciją Nr.
1611 (2003) dėl prekybos žmonių organais Europoje; rekomendaciją Nr. 1663
(2004) „Šeimyninė vergija: katorga, ruošos pagalbininkės ir „paštu užsakomos
nuotakos“;
6.9. 2002 metų Briuselio deklaraciją dėl prevencijos
ir kovos su prekyba žmonėmis, priimtą Europos konferencijoje, vykusioje 2002 m. rugsėjo 18–20 dieną;
6.10. 2003 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo
organizacijos (toliau vadinama – ESBO) veiksmų planą kovai su prekyba žmonėmis
(PC.DEC/557), patvirtintą 2003 m. liepos 24 d. ESBO nuolatinio komiteto
posėdyje;
6.11. 1950 metų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvenciją (Žin., 1995, Nr. 40-987) ir jos
papildomus protokolus;
6.12. 1961 metų Europos socialinę chartiją, 1996 metų
Europos socialinę chartiją ir Europos socialinės chartijos papildomus
protokolus, reguliuojančius kolektyvinių ieškinių sistemą;
6.13. 1995 metų Pekino deklaraciją ir Pekino veiksmų
platformą, priimtą IV pasaulinėje moterų konferencijoje (Pekinas, 1995 m. rugsėjo 4–15 d.);
6.14. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją
Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo darbo (Žin., 1996, Nr. 27-648), kuri
pasmerkė vergovinius metodus ir uždraudė naudoti priverstinį darbą;
6.15. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją
Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo (Žin., 1996, Nr. 28-676), kuri
įpareigoja visas valstybes dalyves nenaudoti jokio priverstinio darbo
ekonominės plėtros tikslais;
6.16. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr.
182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam
darbui panaikinti (Žin., 2003, Nr. 49-2161).
7.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Europos Taryboje rengiama Europos konvencija
dėl veiksmų (kovos) prieš prekybą žmonėmis, kurią Europos Tarybos Ministrų
Komitetas numato priimti 2005 metais. Kadangi šioje konvencijoje daugiau nei
galiojančiuose kituose tarptautiniuose dokumentuose dėmesio skiriama prekybos
žmonėmis aukų teisių ir laisvių apsaugos stiprinimui, jos pagrindinės nuostatos
yra šios Programos gairės.
8.
Ši Programa parengta vadovaujantis Nacionalinio saugumo strategijos,
patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (Žin., 2002, Nr. 56-2233; 2005,
Nr. 15-473),
nuostatomis ir suderinta su Nacionaline nusikaltimų prevencijos ir kontrolės
programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. IX-1383 (Žin., 2003, Nr. 32-1318), kurioje
nurodyta, kad prekybos žmonėmis prevencija ir kontrolė – viena iš prioritetinių
nusikaltimų prevencijos ir kontrolės krypčių.
9.
Šios Programos įgyvendinimas taip pat bus derinamas su Organizuoto
nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programa, kuriai pritarta Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 1999, Nr. 10-220),
Nacionaline programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę
prievartą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 29 (Žin., 2000, Nr. 5-144), Migracijos
procesų kontrolės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 804 (Žin., 1999, Nr. 61-2009), Valstybine
lytiškai plintančių ligų profilaktikos programa, patvirtinta Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 41 (Žin.,
2000, Nr. 5-151),
Lietuvos moterų pažangos programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1996 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1299 (Žin., 1996,
Nr. 110-2515),
Nacionaline narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų
programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. IX-2110 (Žin., 2004, Nr. 58-2041),
Nepilnamečių justicijos 2004–2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 600 (Žin.,
2004, Nr. 83-3008),
Valstybine moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programa,
patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 712 (Žin., 2003, Nr. 55-2452), ir
kitomis programomis.
10.
Šios Programos vykdytojai – Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija,
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija,
Sveikatos apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Policijos
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba
prie Vidaus reikalų ministerijos, Generalinė prokuratūra, kitos valstybės
institucijos ir įstaigos, savivaldybės, mokslo įstaigos, nevalstybinės ir
tarptautinės organizacijos.
Punkto
pakeitimai
Nr.
342,
2007-04-04, Žin., 2007, Nr. 42-1586 (2007-04-14)
II. SITUACIJOS ĮVERTINIMAS
11.
Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų
programa buvo viena iš pirmųjų Baltijos regione tokių specializuotų programų.
Įgyvendindama minėtąją programą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su
nevalstybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis įvykdė daug neatidėliotinų
priemonių, kad prekybos žmonėmis prevencija ir kontrolė Lietuvoje atitiktų
minimalius tarptautinius kovos su prekyba žmonėmis standartus (politinius,
teisinius, organizacinius, socialinius, informacinius, finansinius ir kitus
prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės aspektus). Įgyvendinant minėtosios
programos priemones, atlikta prekybos žmonėmis ir prostitucijos būklės
stebėsena, sukurta teisinė bazė, iš esmės atitinkanti tarptautinių teisės aktų,
t.y. Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, Europos Tarybos,
Interpolo, Europolo, kitų tarptautinių institucijų, nustatytus prekybos
žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos reikalavimus, pradėta kurti
nevalstybinių organizacijų sistema, skirta užtikrinti prekybos žmonėmis aukų
reabilitacijos galimybėms, socialinei, psichologinei ir teisinei paramai (šiuo
metu Lietuvoje veikia 25 nevalstybinės organizacijos, kurios teikia ar
pasirengusios teikti pagalbą nuo prostitucijos ir prekybos žmonėmis
nukentėjusiems asmenims, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuoti
28 nevalstybinių organizacijų projektai); surengtos 2 informacinės kampanijos, įgyvendintas
specialus informacinis kovos su prekyba žmonėmis projektas ir kitos priemonės;
parengta ir įgyvendinama Prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukų psichologinės
reabilitacijos, profesinio orientavimo ir užimtumo (6 savivaldybėse) 2003–2004
metų programa, patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. A1-111, kurios tikslas – sukurti sąlygas prekybos žmonėmis ir
prostitucijos aukoms sugrįžti į darbo rinką, skatinti šiuos žmones dirbti,
suteikti jiems ir tobulinti profesinius bei bendruosius gebėjimus; parengta ir
įgyvendinama Prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencinė švietimo 2003–2004
metų programa, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2003 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. ISAK-1699 (Žin., 2004, Nr. 13-389), kurios
tikslas – sukurti ir įdiegti švietimo priemonių sistemą, pirmiausia –
mokyklose, siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir prostitucijai; nuolat
rengtas specialus mokymas socialiniams darbuotojams, pedagogams, teisėsaugos
institucijų darbuotojams; sukurta liudytojų ir nukentėjusiųjų nuo prekybos
žmonėmis apsaugos nuo nusikalstamo poveikio sistema; sustiprėjo
bendradarbiavimas su užsienio valstybių ambasadomis ir konsulatais, sprendžiant
nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis problemas užsienio valstybėse; sustiprėjo
tarptautinis bendradarbiavimas, ypač Baltijos regione; veiksmingiau kovota
(ypač tarptautiniu mastu) su organizuotomis grupuotėmis, kurios verčiasi
prekyba žmonėmis.
12. Pažymėtina, kad nepaisant valstybės institucijų ir
įstaigų, nevalstybinių ir tarptautinių organizacijų pastangų prekybos žmonėmis
mastas nemažėja. Lietuva prekybos žmonėmis srityje išlieka importo, eksporto, o
kartais – ir tranzito valstybė.
13. Prekybą žmonėmis Europoje ir Lietuvoje lemia
socialinės ir ekonominės sąlygos. Skurdas, nedarbas, švietimo ir informacijos
stoka – pagrindinės sąlygos atsirasti ir plisti prekybai žmonėmis. Šiam
procesui įtakos turi ir prostitucijos paklausa užsienyje, nevienodas prostitucijos
teisinis reglamentavimas skirtingose valstybėse (prostitucijos legalizavimo ir
dekriminalizavimo), taip pat mūsų šalies piliečių migracija ir verslo ryšiai
užsienyje.
14.
Prekyba žmonėmis – latentinis (užslėptas) nusikaltimas, nes ne kiekvienas nukentėjęs
asmuo kreipiasi pagalbos, todėl nėra tikslios informacijos apie prekybos
žmonėmis mastą. Įvairių pagalbą prekybos žmonėmis aukoms teikiančių
organizacijų informacija fragmentiška, išskaidyta, nepalyginama. Lietuvoje nėra
tikslių duomenų apie tokias prekybos žmonėmis formas, kaip žmogaus pardavimas
už skolas, priverstinė santuoka, priverstinis abortas, neteisėta žmogaus organų
transplantacija ar pardavimas, vyrų prostitucija.
15. Europolo duomenimis, Europoje nuo prekeivių
žmonėmis kasmet nukenčia apie 120 tūkst. asmenų. Iš trijų Baltijos valstybių
(Lietuvos, Latvijos, Estijos) kasmet išvežama arba savo noru išvažiuoja apie
3000 moterų, iš jų daugiausia (1000–1200) iš Lietuvos, nes mūsų šalyje daugiau
gyventojų, be to, tai lemia ir geografinė padėtis.
16. Prekyba žmonėmis Lietuvoje, įskaitant ir Lietuvos
Respublikos piliečių išvežimą į užsienį, daugiausia orientuota į seksualinį
išnaudojimą, prostitucijos verslą.
17. Lietuvoje pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos
žmonėmis analizė rodo, kad dauguma iš šių įvykių susiję su moterų išvežimu ar
pasikėsinimu išvežti į užsienio valstybes seksualiai išnaudoti ar įdarbinti
prostitutėmis. Šiuo metu moterys vežamos į Vokietiją, Ispaniją, Italiją,
Daniją, Norvegiją, Olandiją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Šveicariją,
Belgiją, Graikiją, Čekiją, Lenkiją ir kitas valstybes. Intensyvus merginų
išvežimas į Lenkiją aiškinamas tuo, kad ši valstybė – savotiškas moterų
tranzito punktas.
18. Pastaruoju metu į Lietuvą įvežama mažiau
prostitučių iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, tai aiškinama tuo, kad
Lietuvoje ypač sumažėjo užmokestis už seksualines paslaugas, padidėjo rizika
būti išsiųstoms.
19. Lietuva – ne tik moterų eksporto, bet ir tranzito
valstybė. Moterys iš Rytų Europos valstybių į Lietuvą įvairiais tikslais dažniausiai
atvyksta pačios, nemažai jų – ketindamos verstis prostitucija. Lietuvoje
daugiau nei 15 procentų visų prostitučių sudaro imigrantės iš kaimyninių
valstybių – Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos. Įsitraukusios į nelegalų
prostitucijos verslą, jos prievarta seksualiai išnaudojamos, kai kurios
išvežamos į Vakarų Europos valstybes. Tuo verčiasi ne tik Lietuvos Respublikos,
bet ir kitų valstybių piliečiai.
20. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis,
organizuota prekyba žmonėmis ir organizuota prostitucija priskiriamos prie 17
pavojingiausių tarptautinio organizuoto nusikalstamumo formų, jos duoda
nusikaltėliams daugiau nei 300 procentų pelno.
21. Prekyba žmonėmis ir su ja susijusios kitos
organizuoto nusikalstamumo formos – nelegalus asmenų gabenimas, kontrabanda,
prekyba narkotikais ir ginklais tapo viena iš esminių grėsmių šalies
nacionaliniam saugumui. Šio nelegalaus verslo pagrindu egzistuoja organizuotos
nusikalstamos struktūros, lanksčiai ir greitai reaguojančios į rinkos pokyčius.
Tokie veiksmai yra pagrindas kurti organizuotų nusikalstamų struktūrų ekonominį
potencialą.
22. Vidaus reikalų ministerijos ekspertų duomenimis,
neteisėtos prostitucijos verslo pajamos Lietuvoje – per 50 mln. litų, o viso
prekybos žmonėmis ir su ja susijusių nusikalstamų veikų pajamos – apie 200 mln.
litų.
23. Lietuvoje nustatoma vis daugiau prekybos
nepilnamečiais atvejų, o užsienio valstybėse – nepilnamečių iš Lietuvos
pardavimo atvejų. Nenustatyta, kad nuo šios prekybos būtų nukentėję mažamečiai
(asmenys iki 14 metų). Visais atvejais tai buvo nepilnametės merginos nuo 14–17
metų, kurios verčiamos tapti prostitutėmis ar įtraukiamos į šią veiklą.
24. Kitų prekybos nepilnamečiais formų Lietuvos
Respublikoje nenustatyta (vaikų pardavimo priverstiniam darbui, prekybos vaikų
organais, vaikų pardavimo kitoms šeimoms).
25. Prekyba žmonėmis priskirta prie sunkių
nusikaltimų, už ją Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000,
Nr. 89-2741)
(toliau vadinama – BK) 147 straipsnyje nustatytas iki 8 metų laisvės atėmimas.
Vaiko pirkimas arba pardavimas yra atskiras nusikaltimas (BK 157 straipsnis),
už kurį numatytas laisvės atėmimas iki 8 metų. Vertimasis prekyba mažamečiais
vaikais pripažįstamas kvalifikuota vaiko pirkimo ar pardavimo sudėtimi, už
kurią numatyta nuo 2 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 307 straipsnyje
nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmenims, kurie pelnosi iš kito asmens
prostitucijos, o 308 straipsnyje kriminalizuotas asmens įtraukimas į prostituciją.
BK taip pat nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą žmonių gabenimą per
valstybės sieną (292 straipsnis), Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į
užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimą
(293 straipsnis), vaiko išnaudojimą pornografijai (162 straipsnis), kitas
su prekyba žmonėmis glaudžiai susijusias veikas. Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) 1821
straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi prostitucija. Be
to, Lietuvos Respublikos Seime svarstomas projektas įstatymo, kuriame siūloma
numatyti administracinę atsakomybę ir už naudojimąsi prostitucijos paslaugomis
už materialųjį atlygį.
26.
Svarbus baudžiamosios atsakomybės už prekybą žmonėmis taikymo aspektas –
tarptautinis nusikaltėlių persekiojimas ir išdavimas: Lietuvos Respublikos
piliečio arba užsieniečio, įtariamo ar kaltinamo nusikaltimo padarymu,
baudžiamasis persekiojimas ir išdavimas užsienio valstybei reglamentuotas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (Žin., 2002, Nr. 37-1341) ir
Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.
27.
Baudžiamoji 1999–2004 metų statistika pagal senojo Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (Žin., 1961, Nr. 18-147) 1313 ir naujojo BK 147
straipsnius buvo tokia
Metai
Iš viso bylų
Į teismą perduotos bylos
Teisme išnagrinėtos bylos
Bylos, kurias pradėti atsisakyta
Bylos, kurių tyrimas sustabdytas
Bylos, kurių tyrimas nutrauktas
Į teisė-saugos akiratį patekę asmenys
Įtariamieji
Teisė-saugai žino-mos aukos
Nukentėjusieji
Nuteistieji
1999
3
1
1
2
2
2
2
2
2000
5
3
3
7
3
2
3
2001
19
6
3
2
9
2
52
18
37
9
7
2002
17
10
3
1
5
58
26
23
16
6
2003
18
5
2
1
40
33
28
7
2
2004
22
13
4
–
3
1
41
25
31
23
14
Iš viso
84
38
16
4
19
2
200
107
123
55
34
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
28. Šios Programos tikslas – valstybiniu lygiu
kompleksiškai, nuosekliai ir sistemingai spręsti susijusias su prekyba žmonėmis
ir prostitucijos prevencija bei kontrole problemas.
29. Šios Programos uždaviniai yra
29.1. nustatyti prekybos žmonėmis ir prostitucijos
Lietuvoje mastą, šio reiškinio dinamiką ir plitimo tendencijas;
29.2.
sukurti informacinę analizės sistemą, kurios paskirtis – kaupti ir analizuoti
informaciją apie prekybą žmonėmis ir su ja susijusius procesus;
29.3.
sukurti ir įdiegti nacionalinę prekybos žmonėmis ir prostitucijos stebėsenos
sistemą, sukurti ir įdiegti suvienodintą duomenų rinkimo sistemą, sukurti
bendrą (depersonalizuotą) duomenų apie prekybos žmonėmis aukas bazę;
29.4. sukurti ir įdiegti ankstyvosios prevencijos
priemonių sistemą, trukdančią įtraukti į prekybą žmonėmis ir prostituciją
naujus asmenis;
29.5. parengti ir įdiegti prostitucijos paklausą
mažinančių priemonių sistemą;
29.6. sukurti prekybos žmonėmis aukų ir nukentėjusiųjų
socialinės paramos sistemą, ypač daug dėmesio skirti apsaugos ir socialiniams
klausimams, taip pat grąžinimui į visuomenę;
29.7. plėtoti valstybės
(savivaldybių), nevalstybinių ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą
kovojant su prekyba žmonėmis;
29.8. stiprinti specializuotus Lietuvos policijos
padalinius, kovojančius su prekyba žmonėmis;
29.9. užtikrinti veiksmingą regioninį ir tarptautinį
institucijų ir organizacijų bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis.
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
30. Šios Programos įgyvendinimo veiksmingumas
vertinamas pagal
30.1. kiekybės kriterijus
30.1.1. kiek naujų asmenų (ypač nepilnamečių) įtraukta
į prekybą žmonėmis;
30.1.2. kiek nukentėjusiųjų (ypač nepilnamečių) nuo
prekybos žmonėmis;
30.1.3. kiek asmenų, kurie verčiasi prostitucija,
pateko į teisėsaugos institucijų akiratį;
30.1.4. kiek prekybos žmonėmis aukų bendradarbiauja su
teisėsaugos institucijomis, atskleidžiančiomis nusikalstamas veikas;
30.1.5. kiek organizacijų tiesiogiai dirba prekybos
žmonėmis prevencijos darbą;
30.1.6. kiek nustatyta ir patraukta baudžiamojon
atsakomybėn organizuotoms nusikalstamoms struktūroms (ypač tarptautinėms)
priklausančių asmenų, kurie verčiasi prekyba žmonėmis;
30.1.7. kiek prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukų
sulaukė socialinės paramos ir kitokios pagalbos;
30.1.8. kiek asmenų patraukta baudžiamojon atsakomybėn
(nuteista) už prekybą žmonėmis;
30.1.9. kiek asmenų apsaugota nuo įtraukimo į prostitucijos verslą, kiek
tapo prekybos žmonėmis aukomis;
30.1.10. koks seksualinių paslaugų pirkimo ir
pardavimo mastas;
30.2. kokybės kriterijus
30.2.1. ar veiksmingas informacinis ir analitinis
darbas prekybos žmonėmis kontrolės bei prevencijos srityje;
30.2.2. kaip valstybės institucijos ir įstaigos,
nevalstybinės organizacijos atlieka koordinacinį prekybos žmonėmis prevencijos
ir kontrolės darbą;
30.2.3. ar veiksmingas Lietuvos ir užsienio valstybių,
tarptautinių organizacijų bendradarbiavimas prekybos žmonėmis prevencijos ir
kontrolės srityje;
30.2.4. ar kompleksiška nevalstybinių ir tarptautinių
organizacijų teikiama prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms socialinė,
medicininė, teisinė ir kitokia pagalba;
30.2.5. ar nukentėjusieji nuo prekybos žmonėmis
pasitiki nevalstybinėmis organizacijomis, valstybės institucijomis ir
įstaigomis, prisidedančiomis prie prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės;
30.2.6. ar tinkamai dirbamas prevencinis darbas
švietimo ir visuomenės informavimo srityje, sprendžiant prekybos žmonėmis
problemas;
30.2.7. ar veiksmingai teisėsaugos institucijos kovoja
su organizuoto nusikalstamumo struktūromis (ypač tarptautinėmis), kurios
verčiasi prekyba žmonėmis.
V. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
31. Ši Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, o esant galimybei – ir iš užsienio valstybių bei
tarptautinių organizacijų tam skirtų lėšų arba kitų teisės aktų nustatyta
tvarka gautų lėšų.
32. Preliminarus lėšų poreikis šiai Programai
įgyvendinti nurodytas priede.
VI.
LAUKIAMI REZULTATAI
33.
Įgyvendinus šią Programą, pagerės informacijos apie prekybos žmonėmis ir
prostitucijos būklę Lietuvoje kaupimas ir analizė, bus įgyvendintos tarptautinių
teisės aktų rekomendacijos, pagerės visuomenės informavimas apie prekybą
žmonėmis, prostitucijos kontrolę ir prevenciją. Taps veiksmingesnė ankstyvoji
prevencija, taikoma potencialioms aukoms, operatyvesnė ir tikslingesnė
socialinė, teisinė, psichologinė ir medicininė pagalba nukentėjusiesiems, jų
apsauga. Pagerės valstybės institucijų, įstaigų ir nevalstybinių organizacijų
bendradarbiavimas kovojant su prekyba žmonėmis. Pagerės organizacinis, taktinis
Lietuvos policijos darbas kovojant su šiais reiškiniais, bus veiksmingiau
kovojama su nusikalstamomis struktūromis, tobulės ikiteisminis tyrimas ir
teisminė praktika, sumažės aukų. Sustiprės tarptautinis bendradarbiavimas.
Nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, bus taikomos tinkamesnės prevencijos
ir reabilitacijos priemonės, sumažės nepilnamečių, tapusių prekybos žmonėmis
aukomis, tobulės jų paieška.
––––––––––––––––
Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005–2008 metų programos
priedas
PREKYBOS ŽMONĖMIS PREVENCIJOS BEI KONTROLĖS 2005–2008 metų PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
Uždavinys
Priemonės pavadinimas
Atsakingas vykdytojas
Įvykdymo terminas (metai)
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)
iš viso
2005 metais
2006 metais
2007 metais
2008 metais
I. INFORMACIjos kaupimas ir ANALIzė
1.
Įgyvendinti
2002 metų Briuselio deklaracijos dėl
prevencijos ir kovos su prekyba žmonėmis reikalavimus
paskirti nacionalinį
koordinatorių prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su šiuo reiškiniu
klausimais
Vidaus reikalų
ministerija
2005
–
–
–
–
–
2.
Kasmet
sistemiškai įvertinti prekybos žmonėmis būklę Lietuvoje
išleisti apibendrintą
kasmetinę prekybos žmonėmis būklės ataskaitą
Vidaus reikalų
ministerija
2006–2008
90
–
30
30
30
3.
Gerinti
informacijos apie prekybos žmonėmis aukas analizę
sukurti ir
įdiegti depersona-lizuotą bendrą duomenų apie prekybos žmonėmis aukas bazę
socialinę pagalbą teikiančiose institucijose
Vidaus reikalų
ministerija, Tarptautinės migracijos organizacijos (toliau vadinama – TMO
Vilniaus biuras)
2006
20
–
20
–
–
4.
Ištirti prekybos žmonėmis ir prostitucijos Lietuvoje ir už-sienyje
būklę (mastą, tendencijas) ir vadovaujantis tyrimo duomenimis nustatyti strategines prekybos
žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos kryptis
atlikti šiuos
kompleksinius tyrimus
prostitucija Lietuvoje;
prekyba žmonėmis
Lietuvoje ir Lietuvos piliečiais užsienyje
pagal tyrimo rezultatus
parengti ir patvirtinti metodines praktines rekomendacijas valstybės
institucijoms ir nevalstybinėms organizacijoms, kurios atlieka prekybos
žmonėmis prevenciją ir kontrolę
Vidaus reikalų
ministerija, Teisės institutas, nevalstybinės organizacijos, Užsienio reikalų
ministerija, Teisingumo ministerija, TMO Vilniaus biuras
Vidaus reikalų
ministerija
2006
2007
50
–
25
25
–
II. TEISINIO REGULIAVIMO TOBULINIMAS
5.
Įgyvendinti Europos
Sąjungos ir tarptautinių organizacijų priimtus teisės aktus dėl prekybos
žmonėmis ir prostitucijos kontrolės
atlikti Lietuvos
Respublikos teisės aktų, susijusių su prekyba žmonėmis, analizę ir nustatyti,
ar jie atitinka Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų priimtus teisės
aktus, o prireikus – parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei
atitinkamų teisės aktų projektus
Teisingumo ministerija,
Vidaus reikalų ministerija, Generalinė prokuratūra
2005
–
–
–
–
–
6.
Mažinti
seksualinių paslaugų reklamavimą viešojo informavimo priemonėmis
parengti ir pateikti
Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikiamų teisės aktų projektus
Teisingumo ministerija
2006
–
–
–
–
–
III. ŠVIETIMAS IR MOKYMAS
7.
Informuoti visuomenę apie pavojus, susijusius su prekyba
žmonėmis ir prostitucija, šių neigiamų reiškinių priežastis; rūpintis, kad
kuo mažiau asmenų būtų įtraukiama į
prekybą žmonėmis ir prostituciją
rengti
informacines kovos su prekyba žmonėmis kampanijas mokyklose (jaunimui) ir
tikslinėse rizikos grupėse (asocialių šeimų nariams, asmenims, kurie verčiasi
prostitucija, bedarbiams, nesimokančiam jaunimui), kaimo gyvenamosiose
vietovėse
sukurti
vaizdo klipą, skirtą prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencijai
Vidaus
reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, TMO
Vilniaus biuras
Vidaus
reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, viešoji įstaiga Lietuvos
nacionalinis radijas ir televizija
2006–2008
2006
240
35
–
80
35
80
80
8.
Tobulinti darbuotojų kvalifikaciją prekybos žmonėmis ir
prostitucijos prevencijos bei kontrolės klausimais, gerinti institucijų pasirengimą adekvačiai reaguoti į
prekybos žmonėmis problemas
surengti
mokymą
policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų
ministerijos, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos,
prokuratūros pareigūnams;
savivaldybių
ir socialiniams darbuotojams, socialiniams pedagogams, klasių auklėtojams;
sveikatos
apsaugos darbuotojams;
visuomenės
informavimo priemonių atstovams
Policijos
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos
tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie
Vidaus reikalų ministerijos, Generalinė prokuratūra, TMO Vilniaus biuras
Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos
apsaugos ministerija, nevalstybinės organizacijos, TMO Vilniaus biuras
Sveikatos
apsaugos ministerija, nevalstybinės organizacijos, TMO Vilniaus biuras
Vidaus
reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nevalstybinės
organizacijos, TMO Vilniaus biuras
2006
2005–2007
2007
2008
125
15
30
15
15
30
20
9.
Gerinti ankstyvąją
prevenciją, skirtą potencialioms prekybos žmonėmis aukoms
teikti patarimus ir
konsultacijas potencialioms prekybos žmonėmis aukoms (ypač jaunimui)
internetu
Vidaus reikalų
ministerija, nevalstybinės
organizacijos, TMO Vilniaus biuras
2006–2008
45
15
15
15
10.
Mažinti naujų asmenų
(ypač moksleivių) įtraukimą į prekybą žmonėmis ir prostituciją
parengti pasiūlymus
Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kad klausimai, susiję su prekybos žmonėmis
ir prostitucijos prevencija, būtų įtraukti į atskirų dalykų programas, kurios
finansuojamos mokinio krepšelio lėšomis pagal mokyklų bendruosiuose ugdymo
planuose numatytas valandas
Švietimo ir mokslo
ministerija, TMO Vilniaus biuras
2005
–
–
–
–
–
IV. AUKŲ IR NUKENTĖJUSIŲJŲ RĖMIMAS
11.
Atsižvelgiant
į Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų priimtus teisės aktus,
teikiamas rekomendacijas, aiškiai reglamentuoti prekybos žmonėmis aukos
statusą; teikti veiksmingesnę socialinę
ir kitokią tikslinę paramą nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis
parengti Lietuvos
Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl prekybos žmonėmis aukos statuso
(teisinių, socialinių ir kitokių aspektų) reglamentavimo
Teisės
institutas
2005
10
10
–
–
–
12.
Gerinti prekybos
žmonėmis aukų socialinį rėmimą ir apsaugą
remti valstybės
institucijų ir nevalstybinių organizacijų projektus, skirtus socialinei
paramai prekybos žmonėmis aukoms, jų apsaugai ir grąžinimui į visuomenę
Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija
2005–2008
1600
400
400
400
400
13.
Užtikrinti
prekybos žmonėmis aukų saugų ir operatyvų grįžimą iš užsienio valstybių
sukurti
prekybos žmonėmis aukų grąžinimo į tėvynę sistemą (prireikus parengti ir
pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atitinkamų teisės aktų projektus)
teikti
konsulinę ir kitą būtinąją pagalbą grįžtantiems į Lietuvos Respubliką
nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis užsienio valstybėse
Vidaus reikalų
ministerija, Užsienio reikalų ministerija, TMO Vilniaus biuras, nevalstybinės
organizacijos
Užsienio reikalų
ministerija, TMO Vilniaus biuras
2006
2005–2008
30
630, iš jų kon-suli-nei pa-galbai
350
50
30
100
100
100
14.
Teikti
operatyvesnę tikslinę pagalbą nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis
sukurti informavimo
tinklą, skirtą prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms, siunčiamoms į
atitinkamas tarnybas, kurios galėtų joms suteikti socialinę, teisinę,
psichologinę, medicininę pagalbą ar apsaugą
Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės
2006
20
–
20
–
–
15.
Gerinti medicininę ir
kitokią pagalbą asmenims, susijusiems su prostitucijos keliamomis problemomis
(regionuose, kuriuose šios problemos didžiausios)
užtikrinti Vilniuje
veikiančios ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“
darbo tęstinumą
įsteigti Kaune
socialinių ligų konsultavimo kabinetą
užtikrinti steigiamo
specializuoto prekybos žmonėmis aukų reabilitacijos centro veiklą
užtikrinti socialinę ir
psichologinę pagalbą asmenims, susijusiems su prostitucijos problemomis,
Klaipėdoje
Sveikatos apsaugos
ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė
Kauno miesto
savivaldybė
savivaldybė (kurios
teritorijoje bus steigiamas specializuotas prekybos žmonėmis aukų
reabilitacijos centras)
Klaipėdos miesto
savivaldybė
2006–2008
2006–2008
2005–2008
2005–2008
105
270
305
380
20
170
35
130
95
70
35
70
95
70
35
70
95
70
V. VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ IR NEVALSTYBINIŲ
ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMAS
16.
Gerinti
valstybės institucijų ir įstaigų bei nevalstybinių organizacijų
bendradarbiavimą
parengti
valstybės institucijų ir įstaigų bei nevalstybinių organizacijų
bendradarbiavimo kontroliuojant prekybą žmonėmis koncepciją
Vidaus reikalų ministerija
2006
10
–
10
–
–
17.
Stiprinti
valstybės institucijų ir įstaigų bei nevalstybinių organizacijų
bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis
organizuoti
mokslinę praktinę konferenciją „Valstybės insti-tucijų ir nevalstybinių
organi-zacijų bendradarbiavimas ko-vojant su prekyba žmonėmis“
Vidaus
reikalų ministerija
2008
35
–
–
–
35
VI. TEISĖSAUGOS INStITUCIJŲ VEIKLOS
gerinimas
18.
Stiprinti Lietuvos policijos kovą su nusikalstamomis veikomis,
susijusiomis su prekyba žmonėmis
įsteigti
Lietuvos policijos Kriminalinės policijos biure specializuotą kovos su
prekyba žmonėmis padalinį
įsteigti
dešimtyje aukštesnės pakopos policijos komisariatų 10 pareigybių tik kovos su
prekyba žmonėmis funkcijai atlikti
Policijos
departamentas prie Vidaus reikalų
ministerijos
2006
2007
988
–
225
763
–
19.
Tobulinti nusikaltimų
prevencijos, tyrimo ir atskleidimo informacinį aprūpinimą
sukurti taktinės ir
strateginės informacijos apie asmenis, su-sijusius su prekyba žmonėmis,
centralizuoto kaupimo, tvarky-mo, analizės ir naudojimo sis-temą ir
užtikrinti šios sistemos techninį funkcionavimą
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos
2007
208
–
–
208
–
20.
Nustatyti
problemas, susijusias su ikiteisminio tyrimo atlikimu prekybos žmonėmis
srityje, ir jų sprendimo būdus
išnagrinėti
ikiteisminio tyrimo, susijusio su prekyba žmonėmis, praktiką ir parengti
metodines rekomendacijas ikiteisminio tyrimo institucijoms
Generalinė prokuratūra,
Policijos departamentas prie Vidaus
reikalų ministerijos
2007
8
–
–
8
–
21.
Nustatyti
problemas ir teisines spragas, susijusias su teismine praktika baudžiamosiose
bylose dėl prekybos žmonėmis, ir jų sprendimo būdus
išnagrinėti ir
apibendrinti teisminę praktiką baudžiamosiose bylose dėl prekybos žmonėmis
Teisingumo ministerija,
Teisės institutas
2008
8
–
–
–
8
22.
Mažinti aukų, įtraukiamų
į prekybą žmonėmis ir prostituciją per elektronines komunikacijos priemones
sukurti elektroninių
komunikacijos priemonių naudojimo įtraukti moterims ir nepilnamečiams į
prekybą žmonėmis kontrolės ir prevencijos mechanizmą
Policijos departamentas prie
Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerija
2007
20
–
–
20
–
23.
Gerinti dingusių be
žinios asmenų, kurie gali būti susiję su prekyba žmonėmis, paiešką
tarptautiniu mastu
prisijungti prie
Europos Sąjungos valstybių dingusių be žinios asmenų paieškos informacinės
sistemos
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos
2006
–
–
–
–
–
24.
Stiprinti
liudytojų ir nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis apsaugą
stiprinti liudytojų ir
nukentėjusiųjų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio specializuotos tarnybos
saugos centrus
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos
2006–2008
750
–
250
250
250
VII. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
25.
Užtikrinti regioninį
tarptautinį bendradarbiavimą
dalyvauti įgyvendinant
Šiaurės ir Baltijos valstybių darbo grupės kovai su prekyba žmonėmis
posėdžiuose priimtas priemones
Vidaus reikalų
ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus
reikalų ministerijos
2005–2008
–
–
–
–
–
26.
Plėtoti
tarptautinį bendradarbiavimą
dalyvauti įgyvendinant
Europos Sąjungos finansuojamus projektus „Dafni-2“, „Stop“, kitus projektus,
skirtus kovai su prekyba žmonėmis, taip pat tarptautiniuose renginiuose,
skirtuose kovai su prekyba žmonėmis
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos
ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija
2006–2008
80
–
20
30
30
27.
Plėtoti
tarptautinį bendradarbiavimą užkertant kelią prekybai žmonėmis ir
prostitucijai
susipažinti su Europos
Sąjungos šalių valstybinių ir nevalstybinių bei tarptautinių organizacijų
veikla prekybos žmonėmis ir prostitucijos srityje, pasinaudoti teigiama jų
patirtimi įgyvendinant šios Programos priemones
Vidaus reikalų
ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nevalstybinės
organizacijos, savivaldybės
2006–2008
60
–
20
20
20
28.
Gerinti
bendradarbiavimą su Interpolu ir Europolu
numatyti ir įgyvendinti
tikslines priemones tobulinti bendradarbiavimui su Interpolu ir Europolu,
kovojant su prekyba žmonėmis
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos
2006–2008
–
–
–
–
–
29.
Gerinti
tarptautinius ryšius tarp institucijų, kurios kovoja su prekyba žmonėmis ir
teikia socialinę paramą, taip pat stiprinti valstybės institucijų ir
nevalstybinių organizacijų ryšius, kovojant su prekyba žmonėmis
organizuoti
mokslinę praktinę konferenciją „Tarptautinis bendradarbiavimas kovojant su
prekyba žmonėmis“
Vidaus reikalų ministerija
2006
40
–
40
–
–
VIII. SPECIALIOSIOS PRIEMONĖS, skirtos
NEPILNAMEČIams
30.
Gerinti nepilnamečių,
nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, prevencijos ir reabilitacijos priemonių
taikymą
parengti
nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, specializuotą
reabilitacijos programą
Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo
ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
2006
30
–
30
–
–
31.
Riboti
neteisėtą nepilnamečių išvežimą į užsienį, siekiant juos parduoti, mažinti nepilnamečių prekybos žmonėmis aukų
parengti Valstybės
sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbuotojams metodines
rekomendacijas,
Valstybės sienos
apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
2005
10
10
–
–
–
kokių
imtis ankstyvosios prevencijos veiksmų siekiant riboti neteisėtą nepilnamečių
išvežimą į užsienį parduoti
Iš viso šiai Programai
įgyvendinti reikia 6202 tūkst. litų.
Priedo pakeitimai
Nr. 125, 2006-02-06,
Žin., 2006, Nr. 16-556 (2006-02-09)
Nr.
342,
2007-04-04, Žin., 2007, Nr. 42-1586 (2007-04-14)
––––––––––––––––
Pakeitimai
1.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr.
125,
2006-02-06, Žin., 2006, Nr. 16-556 (2006-02-09)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. GEGUŽĖS 19 D. NUTARIMO NR. 558
"DĖL PREKYBOS ŽMONĖMIS PREVENCIJOS BEI KONTROLĖS 2005-2008 METŲ PROGRAMOS
PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 342, 2007-04-04,
Žin., 2007, Nr. 42-1586 (2007-04-14)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. GEGUŽĖS 19 D. NUTARIMO NR. 558
"DĖL PREKYBOS ŽMONĖMIS PREVENCIJOS BEI KONTROLĖS 2005-2008 METŲ PROGRAMOS
PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušra Bodin (2007-04-17)
ausra.bodin@lrs.lt