DĖL ŠILUMOS ŪKIO PLĖTROS KRYPČIŲ PATVIRTINIMO

Nutarimas

paskelbtas: Žin., 2004, nr. 44-1446

Neoficialus nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

2004 m. kovo 22 d. Nr. 307

Vilnius

Nauja nutarimo

redakcija

Nr. 665, 2008-07-09,

Žin., 2008, Nr. 82-3244 (2008-07-19)

DĖL ŠILUMOS ŪKIO PLĖTROS KRYPČIŲ PATVIRTINIMO

Vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007,

Nr. 130-5259) 8 straipsnio

1 dalimi ir siekdama pertvarkyti aprūpinimo šiluma sistemas taip, kad derinant

šį būdą su autonominiais šilumos šaltiniais vartotojų poreikiai būtų tenkinami

mažiausiomis sąnaudomis ir drauge užtikrinami aplinkos apsaugos reikalavimai,

taip pat įgyvendindama 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyvos 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios

šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir iš dalies keičiančios direktyvą

92/42/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas,

12 skyrius, 3 tomas, p. 3),

1 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria

Patvirtinti šias

šilumos ūkio plėtros kryptis

1. Plėsti šilumos

ūkyje konkurencinius santykius

1.1. Pastatų šildymo

ir karšto vandens sistemų priežiūros srityje – suteikti šilumos vartotojams

galimybę pasirinkti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojus

(eksploatuotojus), sudaryti sąlygas plėtoti šių sistemų priežiūros paslaugų

rinką.

1.2. Šilumos gamybos srityje

1.2.1. Skatinti nepriklausomus

šilumos gamintojus dalyvauti šilumos gamybos rinkoje – tiekti šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas.

1.2.2. Įpareigoti šilumos tiekėjus supirkti šilumą,

atitinkančią kokybės, aprūpinimo šiluma patikimumo, aplinkos apsaugos

reikalavimus, iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurių parduodamos šilumos

kaina (įvertinus jos perdavimo išlaidas) mažesnė už šilumos tiekėjo gamybos

kainą ar kitų nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos šilumos kainas (įvertinus

jos perdavimo išlaidas).

1.2.3. Sudaryti

palankesnes sąlygas šilumos gamybai naudoti įvairesnių rūšių kurą (mažo

sieringumo mazutą, krosnių kurą, suskystintąsias dujas, anglis, medieną, jos

granules, šiaudus, durpes, netinkamas

perdirbti turinčias energetinę vertę komunalines ir kitas atliekas, atliekinius

energijos išteklius), siekti, kad šių

rūšių kuras būtų prieinamesnis smulkiesiems šilumos gamintojams.

2. Įgyvendinant Nacionalinę energetikos strategiją,

patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046

(Žin., 2007, Nr. 11-430), planingai plėtoti šilumos ūkį

2.1. Savivaldybių lėšomis rengti, ne rečiau kaip kas 5

metai tikslinti, atsižvelgiant į šilumos gamybos ir perdavimo technologijų

raidą, konkurencinę aplinką, šilumos gamybos kainų tendencijas, aplinkos

užterštumo pokyčius ir kitus teritorijų planavimui svarbius veiksnius, ir

savivaldybių, įmonių bei vartotojų lėšomis įgyvendinti savivaldybių šilumos ūkio

specialiuosius planus

2.1.1. Aprūpinant vartotojus šiluma ir energijos

ištekliais šilumai gaminti, derinti valstybės, savivaldybių, energetikos

įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus.

2.1.2. Išsaugant esamas aprūpinimo šiluma sistemas

ten, kur jas naudoti tikslinga ir efektyvu tiek aplinkosaugos, tiek ekonominiu

požiūriu, geriau naudojantis šių sistemų pranašumais ir įgyvendinant Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo

2008–2012 metų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m.

gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 (Žin., 2008, Nr. 4-131), sparčiau diegti technologines naujoves,

diversifikuoti kuro rūšis ir mažinti iš šilumos gamybos įrenginių išmetamų į

aplinką teršalų.

2.1.3. Vadovautis Nacionaline

darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003

m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), nacionaliniais energetikos prioritetais, racionaliai

plėtojant bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, efektyviai naudojant

turimus vietinius ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius, atsižvelgti į

esamą ir prognozuojamą energetikos sektoriaus infrastruktūrą pagal energijos

tiekimo saugumo, patikimumo ir aplinkosaugos kriterijus.

2.1.4. Numatyti vartotojams galimybę planuojamuose

naujuose mikrorajonuose pasirinkti pageidaujamą pastato šildymo būdą.

2.2. Tobulinti ir plėtoti Valstybinės kainų ir energetikos

kontrolės komisijos kuriamą šilumos ūkio įmonių ir jų veiklos duomenų bazę, duomenų pateikimo ir naudojimo tvarką, kad sukaupti duomenys būtų panaudoti mokslo tyrimams,

šalies šilumos ūkiui planuoti, plėtros kryptims atnaujinti, taip pat šilumos

ūkio įmonių veiklos stebėsenai ir kontrolei atlikti.

2.3. Tobulinti aprūpinimo šiluma veiklos planavimą –

racionaliai skirstyti finansinius išteklius šilumos vartojimo efektyvumo

didinimo priemonėms įgyvendinti, šilumos gamybos ir tiekimo efektyvumui,

tiekimo saugumui ir patikimumui didinti.

3. Plėtoti efektyvių kogeneracinių jėgainių pajėgumus,

kad didėtų energijos gamybos efektyvumas, energijos tiekimo saugumas ir patikimumas, mažėtų aplinkos tarša

3.1. Nustatytąja tvarka ir kainomis supirkti šilumos

poreikiu pagrįstą kogeneracinių jėgainių gaminamą elektros energiją ir taip

skatinti šių jėgainių plėtrą, statybą ir modernizavimą ir Europos Sąjungos

struktūrinių fondų lėšomis.

3.2. Statyti efektyvias kogeneracines jėgaines.

3.3. Pasiekti, kad 2020 metais kogeneracinėse jėgainėse būtų gaminama ne mažiau kaip

75 procentai į aprūpinimo šiluma sistemas tiekiamos šilumos.

4. Mažinti aplinkos taršą – šilumos gamybai naudoti

įvairių rūšių energijos išteklius

4.1. Statyti naujas, rekonstruoti esamas katilines,

kūrenti jas visų pirma vietiniais, atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais,

gamtinėmis dujomis ir nekenksmingomis organinėmis medžiagomis, kaip numatyta

Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004–2010 metais programoje, patvirtintoje Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1056 (Žin., 2004,

Nr. 133-4786).

Atsižvelgiant į vietinių medienos išteklių, kuriuos

galima naudoti kaip kurą, potencialą, siekti, kad 2010 metais vietine mediena kūrenamų katilinių suminė

galia šalies mastu neviršytų 730 MW, o

naujas medieną naudojančias didesnės negu 2 MW instaliuotos galios katilines

statyti tik atlikus apsirūpinimo medienos ištekliais galimybių studijas.

4.2. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Europos

Sąjungos teisės aktų reikalavimus dėl kurą deginančių įrenginių į orą išmetamų

teršalų kiekio apribojimo siekti, kad katilinių ir jėgainių

išmetamosiose dujose sieros dioksido nebūtų daugiau nei nustatyta teisės

aktuose.

4.3. Tobulinti energijos gamybos iš vietinių,

atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių skatinimo ir jos supirkimo

tvarką, skatinti gamintojų konkurenciją, taikyti skaidrią ir nediskriminacinę

ekonominių svertų (numatančių palankesnes sąlygas investicijoms, didesnes elektros

energijos supirkimo kainas) sistemą, atsižvelgiant į nacionalinius interesus ir

šalies tarptautinius įsipareigojimus ir

įgyvendinant Valstybinį strateginį

atliekų tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio

12 d. nutarimu Nr. 519 (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr. 122-5003), taip

siekti, kad šiluma, pagaminta iš vietinių, atsinaujinančiųjų ir atliekinių

energijos išteklių, 2010 metais sudarytų 17 procentų, 2020 metais – 40

procentų bendro šilumos gamybos balanso.

4.4. Naudoti šilumos ir elektros gamybai atliekinę

šilumą (jeigu tai tikslinga ekonominiu ir ekologiniu požiūriu), netinkamas perdirbti turinčias energetinę vertę

komunalines ir kitas atliekas, taip pat atliekinius energijos išteklius ir drauge numatyti galimybę statyti atliekų deginimo

įrenginius, taip pat ir Europos Sąjungos

struktūrinių fondų lėšomis

4.4.1. iki 2011 metų – Vilniuje (numatomas metinis

pajėgumas – maždaug 200 tūkst. tonų netinkamų

perdirbti turinčių energetinę vertę komunalinių ir kitų atliekų), Kaune ir Klaipėdoje;

4.4.2. iki 2025

metų – Panevėžyje, Šiauliuose ir kituose miestuose;

4.4.3. informuoti visuomenę apie netinkamų perdirbti

turinčių energetinę vertę komunalinių ir kitų atliekų, taip pat kitokių

atliekinių energijos išteklių naudojimo galimybes, mastą, sukauptą Europos

Sąjungos valstybių patirtį ir formuoti objektyvia informacija pagrįstą energijos

vartotojų nuomonę apie šių išteklių naudojimą.

4.5. Siekiant užtikrinti darnios plėtros principų

įgyvendinimą šilumos ūkyje ir vykdyti tarptautinių konvencijų ir Europos

Sąjungos direktyvų nuostatas

4.5.1. Parengti reikiamus dokumentus ir sukurti Jungtinių

Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokole sistemą Europos

Sąjungos teisės aktuose nustatytiems mechanizmams įgyvendinti.

4.5.2. Tobulinti mokesčių už aplinkos teršimą sistemą,

skatinančią didinti energijos vartojimo efektyvumą, ir mažinti neigiamą poveikį

aplinkai, laikantis principo, kad už taršą turi mokėti visi teršėjai.

5. Didinti šilumos vartojimo efektyvumą namų ūkyje

5.1. Įgyvendinant Lietuvos būsto strategiją, patvirtintą Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2004, Nr. 13-387), Nacionalinę

energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programą, patvirtintą

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 443 (Žin.,

2006, Nr. 54-1956), Daugiabučių

namų modernizavimo programą ir Valstybės paramos daugiabučiams namams

modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo

taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d.

nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), atnaujinti

daugiabučius namus ir kitus pastatus, modernizuoti jų energetikos

ūkį.

5.2. Rekonstruoti šildymo ir karšto vandens sistemas

daugiabučiuose namuose, palaipsniui likviduoti centrinius šilumos punktus ir

gerinti daugiabučių namų ir kitų pastatų atitvarų šiluminę izoliaciją pagal

Energijos efektyvumo veiksmų planą, patvirtintą ūkio ministro 2007 m.

liepos 2 d. įsakymu Nr. 4‑270 (Žin., 2007, Nr. 76-3024), taip mažinti

gyventojams daugiabučių namų patalpų šildymo išlaidas ir pasiekti, kad iki 2013 m. gruodžio 31 d. daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos

atitiktų Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius

reikalavimus, patvirtintus aplinkos ministro ir ūkio ministro 2003 m.

birželio 30 d. įsakymu Nr. 326/4‑253 (Žin., 2003, Nr. 65-2975).

5.3. Įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo

didinimo priemones, taip iki 2015 metų ne mažiau kaip 9 procentais

sumažinti galutinį šilumos poreikį.

6. Pagal Nacionalinę

Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), modernizuoti aprūpinimo šiluma (taip pat apskaitos ir

parametrų kontrolės) sistemas, didinti šilumos vartotojų galimybes įsirengti

šilumos reguliavimo įrenginius ir pagal poreikius reguliuoti temperatūrą

patalpose, atsiskaityti su šilumos tiekėjais už realiai suvartotos šilumos

kiekį.

7. Įgyvendinti teisines ir ekonomines priemones,

skatinančias ūkio subjektus dalyvauti modernizuojant daugiabučius namus.

Tobulinti teisinį reglamentavimą – pašalinti kliūtis, trukdančias daugiabučiuose

namuose ir kituose pastatuose diegti

energijos vartojimo efektyvumo priemones.

Ministras Pirmininkas Gediminas

Kirkilas

Ūkio ministras Vytas

Navickas

____________

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

1271,

2005-11-24, Žin., 2005, Nr. 139-5020 (2005-11-26)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. KOVO 22 D. NUTARIMO NR. 307 "DĖL

ŠILUMOS ŪKIO PLĖTROS KRYPČIŲ PATVIRTINIMO" PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

665,

2008-07-09, Žin., 2008, Nr. 82-3244 (2008-07-19)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. KOVO 22 D. NUTARIMO NR. 307 "DĖL

ŠILUMOS ŪKIO PLĖTROS KRYPČIŲ PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Vilija Tamaliūnienė (2008-07-22)

vitama@lrs.lt