Nutarimas

Nutarimas

paskelbtas: Žin., 2002, Nr. 10-355

Neoficialus nutarimo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMAS

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA

2011-2014 METŲ

PROGRAMOS PATVIRTINIMO

Keistas

nutarimo pavadinimas

Nr. XI-1457,

2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 77-3727 (2011-06-28)

2002 m. sausio 17 d. Nr. IX-711

Vilnius

Nauja nutarimo redakcija

Nr. XI-1457,

2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 77-3727 (2011-06-28)

Lietuvos

Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo

pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16) 5

straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo

(Žin., 2002, Nr. 57-2297)

7 straipsnio 5 dalimi ir vertindamas korupciją kaip grėsmę politinei sistemai,

pilietinei visuomenei ir nacionaliniam saugumui, matydamas būtinybę, kad

valstybės institucijos vykdytų kryptingą ir veiksmingą antikorupcinę politiką, nutaria

1 straipsnis.

Patvirtinti

nacionalinį saugumą stiprinančią Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su

korupcija 2011–2014 metų programą (pridedama).

SEIMO PIRMININKĖ IRENA DEGUTIENĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos

Respublikos Seimo

2002

m. sausio 17 d.

nutarimu

Nr. IX-711

(Lietuvos Respublikos Seimo

2011 m. birželio 16 d.

nutarimo Nr. XI-1457 redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINĖ KOVOS SU KORUPCIJA

2011–2014 METŲ PROGRAMA

I.

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos

Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014 metų programos (toliau –

Programa) tikslas – užtikrinti veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevencijos

ir kontrolės sistemą Lietuvos Respublikoje.

2. Siekiant

kompleksinės korupcijos prevencijos ir kontrolės, į Programoje įvardytus

tikslus ir uždavinius turi būti orientuojamos ir kitų institucijų kovos su

korupcija programos.

3. Programoje

vartojamos sąvokos

3.1. korupcija

– bet koks asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje (valstybės politiko,

teisėjo, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ir kito jam prilyginto

asmens) elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar teisės aktuose

nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas, siekiant naudos sau

ar kitiems asmenims ir taip pakenkiant piliečių ir valstybės interesams;

3.2. korupcinio

pobūdžio teisės pažeidimai – korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir

kiti tokio pobūdžio teisės pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė,

drausminė ar kitokia teisinė atsakomybė.

4. Kitos

Programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos

Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 57-2297)

ir kituose teisės aktuose.

5. Korupcija yra

vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių, keliantis grėsmę žmogaus

teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei, iškreipiantis socialinį

teisingumą, konkurenciją, verslo sąlygas, mažinantis ekonomikos augimą,

keliantis pavojų valstybės valdymui, valstybės ir savivaldybės institucijų ir

įstaigų stabilumui ir visuomenės moralei. Korupcija pirmiausia sietina su

pernelyg dideliu biurokratijos ir reglamentavimo mastu, sprendimų diskrecijos

ir atskaitingumo pusiausvyros nebuvimu. Be to, korupcijai sudaromos daug

palankesnės sąlygos, jeigu sprendimo teisė yra monopolinė. Korupcija yra tam

tikros institucinės ir reglamentavimo santvarkos padarinys (Lietuvos laisvosios

rinkos institutas. Mažiau reguliavimų – mažiau korupcijos: užsienio valstybių

patirtis. Vilnius, 2010). Veiksmingai sumažinti korupciją galima tik tada,

jeigu kovos su korupcija priemonės kreipiamos ne į korupcijos padarinius, o į prielaidas.

Tai reiškia, kad veiksminga valstybės antikorupcinė veikla turėtų būti skirta

ne tik korupcinio pobūdžio teisės pažeidimams užkardyti, bet ir šalinti bei

mažinti sąlygas asmenims, dirbantiems viešajame sektoriuje, turėti naudos,

atlikti žalingus veiksmus ar susilaikyti nuo naudingų visuomenei veiksmų.

6. Programa

orientuojama į du pagrindinius segmentus – korupcijos prielaidų ir sąlygų

mažinimą bei šalinimą ir atsakomybės už korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus

įgyvendinimą. Jos priede pateiktą Nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014

metų programos įgyvendinimo priemonių planą (toliau – Programos planas) sudaro

dvi dalys – „Korupcijos prevencija“ ir „Atsakomybė už korupciją“. Programoje

įvardytos prioritetinės kovos su korupcija sritys, kuriose yra didžiausia

korupcijos paplitimo galimybė, daugiausia prielaidų ir sąlygų piktnaudžiauti

tarnybine padėtimi. Pirmojoje Programos plano dalyje „Korupcijos prevencija“

išskirtos šios prioritetinės sritys: „Teisėkūra“, „Teismų ir teisėsaugos

institucijų veikla“, „Ūkio subjektų veiklos priežiūra“, „Viešieji pirkimai“,

„Sveikatos priežiūra“, „Teritorijų planavimas ir statybos valstybinė

priežiūra“. Taip pat į pirmąją Programos plano dalį įtrauktos sritys

„Viešasis administravimas ir valstybės tarnyba“ ir „Antikorupcinis švietimas“.

Antroji Programos plano dalis „Atsakomybė už korupciją“ skirta vienai sričiai –

teisės pažeidimų tyrimui. Programos įgyvendinimo priemonės nuosekliai siejamos

su atskirų viešojo sektoriaus sričių problemų sprendimu, siekiant sumažinti ar

pašalinti sąlygas korupcijai atsirasti ir egzistuoti.

II. APLINKOS ANALIZĖ

7. Pagal

organizacijos „Transparency International“ paskelbtus kasmetinio korupcijos

suvokimo indekso tyrimo rezultatus Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas 2010

metais buvo 5 balai (10 balų – labai skaidri, 0 – labai korumpuota valstybė).

Lietuva užima 22 vietą iš 30 Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių ir

kitų Vakarų Europos valstybių ir 46 vietą tarp tirtų 178 pasaulio šalių. Nors

šio indekso reikšmė ilgai nekito ir netgi blogėjo, galima teigti, kad

dabartiniu metu padėtis šiek tiek pagerėjo, tačiau tai nerodo esminio

pagerėjimo kovos su korupcija srityje. Pasaulinio korupcijos barometro 2010

metų rezultatai rodo, kad 34 proc. Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad per

pastaruosius 12 mėnesių jie yra davę kyšį bent vienam iš devynių viešųjų

paslaugų teikėjų – švietimo sektoriaus, teismų, sveikatos apsaugos, policijos,

registravimo ir leidimų išdavimo tarnyboms, komunalinių paslaugų teikimo

įmonėms, mokesčių inspekcijai, žemėtvarkos institucijų arba muitinės atstovams.

78 proc. apklaustųjų mano, kad jų valdžios atstovų veiksmai, nukreipti prieš

korupciją, yra neefektyvūs. Palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis,

Lietuvos gyventojai ypač pabrėžia politinių partijų, parlamento, teismų,

policijos, valstybės tarnautojų, teismų ir teisėkūros institucijų korumpuotumą.

Didelis nepasitikėjimas viešojo sektoriaus institucijomis ir įstaigomis, menka

informacijos, skatinančios priešintis korupcijai, sklaida, neefektyvus viešasis

administravimas lemia visuomenės pakantumą korupcijai.

8. 2009 metais

pastebima registruotų nusikalstamų veikų, susijusių su korupcija, skaičiaus

didėjimo tendencija. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, palyginti su 2008 metais,

2009 metais Lietuvoje užregistruota 980 korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų

(kyšininkavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741)

(toliau – BK) 225, 226 straipsniai), papirkimo (BK 227 straipsnis) ir

piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis), t. y. beveik 23 proc. daugiau negu 2008

metais (724 nusikalstamos veikos). Iš jų kyšininkavimo atvejų skaičius padidėjo

apie 66 proc., papirkimo atvejų – 26 proc., o piktnaudžiavimo atvejų – 16 proc.

Dėl minėtų nusikalstamų veikų 2009 metais Lietuvos Respublikos specialiųjų

tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) pradėjo 88 ikiteisminius

tyrimus, prokuratūroje pradėti 708 ikiteisminiai tyrimai. 2010 metais

korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padaugėjo – Lietuvoje užregistruoti 1

016 kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo atvejų, t. y. beveik 4 proc.

daugiau negu 2009 metais. Nors 2010 metais, palyginti su 2009 metais, šiek tiek

sumažėjo registruotų kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo atvejų (atitinkamai 17 ir

29 nusikalstamomis veikomis) atvejų, tačiau padaugėjo papirkimo (65

nusikalstamomis veikomis).

1.1.

PRIORITETINIŲ KOVOS SU KORUPCIJA SRIČIŲ APLINKOS ANALIZĖ

9. Problemos ir

pasiekti rezultatai prioritetinėse srityse

9.1. Teisėkūra. Teisėkūros

procesas šiuo metu dar nėra pakankamai viešas ir skaidrus, ne visi teisės aktų

projektai yra laiku prieinami visuomenei, teisės aktų projektų viešumo reikalavimai

nėra tinkamai taikomi vietos savivaldos segmentui, suinteresuotieji asmenys

neturi galimybės prieinama forma pateikti nuomonės dėl visų teisės aktų

projektų, taip pat nėra imperatyviai reikalaujama, kad teisėkūros subjektai

viešai skelbtų visų pasiūlymų ir pastabų įvertinimą. Be to, nėra viešai

skelbiama informacija apie teisės akto projektui rengti reikalingus tyrimus,

kai tyrimai buvo finansuoti valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir (ar)

valstybės pinigų fondų lėšomis. Nepakankamas teisėkūros skaidrumas lemia

korupcinius motyvus, galimybes neviešu ir neskaidriu būdu daryti įtaką

teisėkūros procesui, priimti sprendimus, palankius tam tikroms interesų grupėms

ar sudarančius sąlygas reikštis korupcijai, taip pat neskaidriai naudoti

valstybės asignavimus teisėkūros procese. Teisės aktai priimami kokybiškai

neįvertinus jų poveikio visuomeniniams santykiams, dar nėra nuoseklios ir

aiškios teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo sistemos, teisės aktų

projektai antikorupciniu požiūriu vertinami neišsamiai ir formaliai, ne visada

yra tikrinamas tokio vertinimo tikslumas. Tai gali lemti, kad numatomas

teisinis reglamentavimas neduos realaus antikorupcinio efekto ar sukurs

prielaidas korupcijai atsirasti. Galima įvardyti ir tam tikrus teigiamus pokyčius

teisėkūros srityje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d.

nutarimu Nr. 1244 (Žin., 2009, Nr. 121-5212)

patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklės, kuriose

visos valstybės institucijos ir įstaigos įpareigojamos teikiant teisės aktų

projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) viešai juos

skelbti (kartu su visais lydimaisiais dokumentais) Lietuvos Respublikos Seimo (toliau

– Seimas) teisės aktų informacinės sistemos (toliau – TAIS) Projektų

registravimo posistemyje (http://www.lrs.lt/tais_tapis/). Dėl TAIS Projektų

registravimo posistemyje skelbiamų teisės aktų projektų pastabas ir pasiūlymus

gali teikti visi suinteresuotieji asmenys ir institucijos. Asociacijos ir kitos

nevyriausybinės organizacijos taip pat turi teisę atitinkamai ministerijai

raštu pranešti, kad yra suinteresuotos dalyvauti derinant tam tikrus

atitinkamam ministrui pavestų valdymo sričių teisės aktų projektus. Tokiu

atveju atitinkami teisės aktų projektai privalomai teikiami asociacijai ar

kitai nevyriausybinei organizacijai išvadoms gauti. Taip pat Vyriausybės 2010

m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 1408 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m.

rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1244 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės

teisėkūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 120-6112)

2.2 punkte ministrai, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų

Vyriausybei ar ministrams pavaldžių viešojo administravimo subjektų vadovai

įpareigoti skelbti ne tik Vyriausybei teikiamų, bet ir visus ūkio subjektų

veiklos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų projektus TAIS Projektų registravimo

posistemyje. Kalbant apie įstatymų leidybos lygmenį, pažymėtina, kad pagal

Pasaulinio korupcijos barometro 2010 metais atlikto tyrimo rezultatus viena

labiausiai korumpuotų institucijų Lietuvos gyventojai laiko Seimą – 4,2 balo

(labai korumpuota – 5 balai). Įstatymuose ir kituose teisės aktuose

reglamentuojami asmenų teisių ir laisvių, taip pat ūkinės komercinės veiklos

apribojimai, mokesčių lengvatos, subsidijos ūkio subjektams, ūkio subjektų

teisiniai santykiai. Tam, kad būtų priimti teisės aktai, nustatantys tik tam

tikroms interesų grupėms naudingą teisinį reglamentavimą, neretai daromas

poveikis, taip pat ir neteisėtais būdais. Remiantis leidinio „Veidas“ užsakymu

bendrovės „Prime Consulting“ 2011 metais atlikta Seimo ir Vyriausybės narių apklausa,

lobistine veikla užsiima ne tik oficialiai registruoti lobistai (http://www.veidas.lt/aktualijos/lietuva/uzsiregistravusiuju-–-vienetai,

žiūrėta 2011-03-07). Greta teisėto lobizmo egzistuoja tam tikrų interesų grupių

lobizmas, suinteresuotųjų asmenų neteisėto poveikio prielaidos valstybės ir

savivaldybių institucijose ir įstaigose dirbantiems asmenims nėra pašalintos,

sprendimus priimančių subjektų ir interesų grupių atstovų bendravimas nėra

viešas ir (ar) fiksuojamas, teisėto lobizmo veikla nėra pakankamai išplėtota ir

skatinama. Taip pat nėra nustatytas atskirų interesų grupių konsultavimosi

mechanizmas rengiant teisės aktų projektus tiek valstybės, tiek vietos

savivaldos lygmeniu, todėl suinteresuotos grupės negali veiksmingai įsitraukti

į teisės aktų projektų vertinimo ir tobulinimo procesą, dalyvauti atliekant

teisinio reglamentavimo būklės stebėseną. Nors, Seimui 2010 m. gegužės 18 d.

priėmus Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų

finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą ir jo

įgyvendinamųjų teisės aktų pataisas, įvyko teigiamų pokyčių skaidrinant ir

viešinant politinių partijų finansavimo sistemą, griežtinant atsakomybę už

politinių kampanijų finansavimo tvarkos pažeidimą, tačiau Pasaulinis korupcijos

barometras rodo, kad politines partijas Lietuvos gyventojai 2010 metais vis dar

laikė gana korumpuotomis (4,2 balo iš 5). Atsižvelgiant į politinių partijų ir

politinių kampanijų finansavimo stebėsenos rezultatus, reikia ir toliau

skatinti teisėtą ir skaidrų politinių partijų ir politinių kampanijų

finansavimą.

9.2. Teismų

ir teisėsaugos institucijų veikla. Socialinių tyrimų, taip pat ir

dėl korupcijos, rodikliai atskleidžia gana žemą visuomenės pasitikėjimo

teismais ir teisėsaugos institucijomis lygį. Rinkos ir viešosios

nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu

2010 metais atliktos apklausos duomenimis, šalies gyventojai nepasitikėjo

teismais – 71 proc., prokuratūra – 67 proc., muitinėmis – 52 proc., Specialiųjų

tyrimų tarnyba – 43 proc., Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu

– 43 proc., Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) – 37 proc.

Remiantis Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklos 2009 metais ataskaita,

kyšininkavimu, piktnaudžiavimu buvo kaltinami policijos, Valstybės sienos

apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijos, Lietuvos kariuomenės karo policijos tarnautojai. 2010 metais

rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ Policijos

departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsakymu

atliko Lietuvos gyventojų apklausą apie policiją. 9 proc. šios apklausos

respondentų nurodė, jog tam, kad padidėtų pasitikėjimas policija, ji turi

pagerinti kovą su korupcija ir neimti kyšių. Kovojant su korupcija tam tikrose

teisėsaugos institucijose įdiegta teigiama pareigūnų patikimumo (atsparumo

korupcijai) vertinimo praktika, kurią būtų tikslinga įteisinti ir įstatymų

lygmeniu, išplečiant jos taikymą ir kitose viešojo sektoriaus institucijose ir

įstaigose. Kalbant apie problemas, su kuriomis susiduriama teismų veikloje,

pažymėtina, kad šiuo metu nėra pašalintos visos prielaidos neteisėtai paveikti

procesą ir priimamus sprendimus. Nors ir veikia teismų informacinė sistema,

tačiau nėra proceso dalyvių prieigos prie sistemoje fiksuojamų duomenų apie

proceso eigą ir dokumentus, dėl to vis dar esama galimybių piktnaudžiauti bylų

paskirstymo neskaidrumu. Pažymėtinas ir dar vienas antikorupciniu požiūriu

svarbus aspektas – procesų trukmė ir operatyvumas. Seimui 2010 m. rugsėjo 21 d. priėmus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso

kodekso pakeitimo įstatymą (Žin., 2010, Nr. 113-5742), buvo pasiekta

tam tikra pažanga spartinant ikiteisminį tyrimą, tačiau tiek ikiteisminio

tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo procesai nėra automatizuoti, dėl to bylos

tiriamos ir nagrinėjamos pernelyg lėtai ir statiškai, o tai palanku

korupciniams motyvams atsirasti – užtrukus procesui atsiranda daugiau galimybių

jį nutraukti. Remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos 2010 metų pirmojo pusmečio

ataskaita, šiuo laikotarpiu padidėjo bendras tiriamų (tirtų) bylų skaičius,

pastebimas visų statistinių rodiklių padidėjimas, taip pat dėl šių priežasčių

buvo nustatytas beveik 3 kartus didesnis, palyginti su 2009 metų tuo pačiu

laikotarpiu, nutrauktų ikiteisminio tyrimo bylų skaičius. Remiantis Lietuvos

Respublikos prokuratūros veiklos 2009 metais ataskaita, iš 708 dėl korupcinių

nusikalstamų veikų pradėtų ikiteisminių tyrimų nutraukti 289 ikiteisminiai

tyrimai. Siekiant nustatyti tikslias tendencijas ir priežastis, pašalinti

galimus teisėsaugos institucijų veiklos trūkumus, sumažinti galimai nepagrįstai

nutrauktų ikiteisminių tyrimų, būtina nuodugniau išanalizuoti ir įvertinti, kas

lemia tokią minėtų rodiklių pokyčių dinamiką. Nors visuomenės atstovams

sudarytos galimybės dalyvauti asmenų, pretenduojančių tapti teisėjais,

atrankoje, tačiau teismų sistema išlieka pernelyg uždara, nes visuomenė neturi

realių galimybių dalyvauti priimant sprendimus. Į atskirų bylų nagrinėjimo ir

sprendimų priėmimo procesą įtraukus visuomenės atstovus, padidėtų šio proceso skaidrumas,

išaugtų visuomenės pasitikėjimas teismais. Be to, šiuo metu civiliniai ginčai

nepakankamai dažnai sprendžiami alternatyviais būdais, neišplėtotos valstybės

užtikrinamos neteisminės taikinamojo tarpininkavimo paslaugos,

administraciniame ir baudžiamajame procesuose nėra įdiegtas taikinamojo

tarpininkavimo mechanizmas, todėl būtina plėsti galimybes didesnę dalį ginčų

išspręsti ne teismo proceso būdu ir kartu mažinti visuomenės nepasitenkinimą

teismų sistema. Siekiant užtikrinti skaidresnę ir atviresnę teismų veiklą,

kartu būtina užtikrinti, kad teismų priimti sprendimai būtų skelbiami viešai ir

būtų nemokamai prieinami visuomenei. Nors Lietuva yra prisiėmusi

tarptautinius įsipareigojimus pranešėjų apsaugos srityje pagal Jungtinių Tautų

konvencijos prieš korupciją (Žin., 2006, Nr. 136-5145)

33 straipsnį („Informatorių apsauga“) ir Civilinės teisės konvencijos dėl

korupcijos (Žin., 2002, Nr. 126-5733)

9 straipsnį („Darbuotojų apsauga“), tačiau esamas nacionalinis

reglamentavimas, manytina, nėra pakankamai efektyvus. Siekiant įvykdyti

Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, taip pat skatinti

informacijos apie neteisėtą ir neetišką veiklą atskleidimą ir ištyrimą,

veiksmingesnę viešųjų interesų apsaugą, būtina išnagrinėti ir praktinio taikymo

efektyvumo aspektu įvertinti teisės normas, reglamentuojančias pranešėjų

apsaugą, kad būtų užtikrintas veiksmingas šio mechanizmo taikymas.

9.3. Ūkio

subjektų veiklos priežiūra. Korupcija tam tikroje valstybėje yra tuo

mažesnė, kuo ta valstybė ekonomiškai laisvesnė, o sąlygos verslui paprastesnės.

Pasaulio banko ir Tarptautinės finansų korporacijos kasmetiniame verslo sąlygų

reitinge „Doing Business 2011“ Lietuva yra 23 vietoje tarp 183 vertintų

valstybių. Palyginti su 2010 metų indeksu, Lietuva pakilo 3 pozicijomis.

Tradiciškai verslo sąlygų reitinge Lietuva atsilieka nuo Estijos (6 vietomis),

tačiau viena vieta lenkia Latviją

(http://www.lrinka.lt/index.php/meniu/ziniasklaidai/pranesimai_spaudai/pranesimas_spau

dai_lietuva_verslo_salygu_reitinge_pakilo_3_vietomis/5891;from_topic_id;61,

žiūrėta 2011-02-06). Lietuvoje šiuo metu veikia apie 80 centrinių ūkio subjektų

veiklos priežiūros institucijų (toliau – priežiūros institucijos), dešimtys

regioninių priežiūros institucijų, priežiūrą vykdo savivaldybių institucijos,

asociacijos, valstybės įmonės. Versle beveik nėra veiksmų, kurie nebūtų

reglamentuojami. Tačiau ūkio subjektų priežiūros funkcijos dažnai atliekamos

neefektyviai, nekoordinuotai, priežiūros institucijų funkcijos neretai

dubliuojamos. Toks ūkio subjektų veiklos priežiūros mechanizmas ne tik sukuria

pernelyg didelę naštą verslui, neužtikrina valstybės biudžeto lėšų efektyvaus

panaudojimo, bet ir didina galimybes reikštis korupcijai. Aktualių problemų

esama ir verslo sąlygų reglamentavimo srityje. Pažymėtina, kad tam tikromis

ekonominėmis veiklomis ūkio subjektai negali verstis neturėdami licencijos.

Nors veiklų, kurios turi būti licencijuojamos, ir buvo mažinama, tačiau verslo

licencijavimo mastas Lietuvoje išlieka didelis. Dėl pernelyg sudėtingo ir

perteklinio reglamentavimo negavęs leidimo iš jį išduodančios institucijos,

privatus ūkio subjektas negalės verstis norima veikla, todėl yra suinteresuotas

išnaudoti visas priemones, kad gautų reikalaujamą dokumentą. Taip pertekliniu

verslo reglamentavimu sudaroma palanki terpė korupcijai atsirasti ir plėtotis

(Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Mažiau reguliavimų – mažiau korupcijos

užsienio valstybių patirtis. Vilnius, 2010). Nors verslo sąlygų reglamentavimas

vis dar yra pernelyg biurokratinis, jam būdingi pertekliniai draudimai,

ribojimai, įvairių pažymų, licencijų, leidimų, papildomų dokumentų reikalavimas,

procedūrų vilkinimas, tačiau ūkio subjektų veiklos priežiūros srityje įvyko

esminių pokyčių, kurie ateityje turėtų sumažinti ne tik ūkio subjektams

tenkančią biurokratinę naštą, bet ir korupcijos sąlygas. Seimas 2010 m.

birželio 22 d. priėmė Viešojo administravimo įstatymo 1, 2, 9, 43 straipsnių

pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo nauju ketvirtuoju skirsniu ir 91

straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą (Žin., 2010, Nr. 81-4228),

kuriame įtvirtintos nuostatos, leisiančios iš esmės pagerinti verslo aplinką, o

šiuo metu bausmių praktika pagrįstą ūkio subjektų priežiūrą keisti į pagalbą ir

bendradarbiavimą orientuotą veiklą. Visa tai numatyta Viešojo administravimo

įstatymo ketvirtajame skirsnyje, skirtame vienai iš viešojo administravimo

sričių – ūkio subjektų veiklos priežiūrai. Šio skirsnio atskiruose

straipsniuose apibrėžiama ūkio subjektų veiklos priežiūra, įtvirtinami šios

priežiūros principai, nuostatos dėl ūkio subjektų konsultavimo, patikrinimų

planavimo ir atlikimo, viešumo, taip pat nuostatos dėl ūkio subjektų veiklos

priežiūros informacinės sistemos, informacijos iš ūkio subjektų gavimo,

priežiūrą atliekančių subjektų veiklos vertinimo ir atskaitomybės. Vyriausybės

2010 m. sausio 18 d. pasitarime buvo pritarta Institucijų atliekamų priežiūros

(inspektavimo) funkcijų optimizavimo gairėms. Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d.

nutarimu Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ (Žin.,

2010, Nr. 53-2613)

nustatyti institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo tikslai,

uždaviniai, principai, kuriais vadovaujantis turi būti optimizuojamos priežiūros

funkcijos, apibrėžti priežiūros funkcijų optimizavimo dalyvių veiksmai ir

priemonės, skirtos priežiūros funkcijų optimizavimo uždaviniams įgyvendinti,

sudarytos priežiūros institucijų grupės, pavesta priežiūros institucijoms

koordinuoti savo veiklą (taip pat ir rengiant bendrus patikrinimus), teisingumo

ir ūkio ministrams pavesta koordinuoti institucijų atliekamų priežiūros

funkcijų optimizavimo procesą. Vyriausybė 2010 m. spalio 6 d. priėmė

protokolinį sprendimą Nr. 65 „Dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros tobulinimo,

institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“, kurio tikslas –

paspartinti Viešojo administravimo įstatymo ketvirtajame skirsnyje ir

Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarime Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų

priežiūros funkcijų optimizavimo“ nustatytų priemonių įgyvendinimą.

9.4. Viešieji

pirkimai. Remiantis 2008 metais bendrovės „RAIT“ atlikto sociologinio

viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimo duomenimis, ketvirtadalis (25 proc.) Lietuvos

įmonių, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, vertina viešųjų pirkimų

organizavimą Lietuvoje palankiai (iš jų 1 proc. – labai palankiai; 24 proc. –

greičiau palankiai); trečdalis įmonių (32 proc.) – nepalankiai (iš jų 8 proc. –

labai nepalankiai; 24 proc. – greičiau nepalankiai). 12 proc. respondentų

paminėjo korupciją viešuosiuose pirkimuose; 10 proc. – tai, kad laimėtojas

žinomas iš anksto; 10 proc. – daug neskaidrumo, nesąžiningumo; 5 proc. – tai,

kad pirkimai organizuojami vienašališkai, jų sąlygas pritaikant vienam

kandidatui. Tyrimo rezultatai rodo, kad 66 proc. respondentų mano, kad

korupcijos apraiškos galimos rengiant kvalifikacinius reikalavimus viešiesiems

pirkimams; 62 proc. – rengiant techninę viešųjų pirkimų specifikaciją. Beveik

pusė apklaustųjų (48 proc.) atsakė, kad galimi korupciniai sandėriai, vertinant

pasiūlymus ir skelbiant laimėtoją; 45 proc. – kviečiant įmones dalyvauti

viešajame pirkime. Galima teigti, kad viešieji pirkimai, kuriems naudojamos

valstybės biudžeto lėšos, priskiriami prie sričių, kuriose yra didesnė

korupcijos tikimybė. Viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, pirkimo objekto

tikslingumo ir pagrįstumo vertinimo sistemos ir praktikos nebuvimas,

nepakankama viešųjų pirkimų komisijos narių kvalifikacija, perdėtai

smulkmeniškas supaprastintų pirkimų reglamentavimas, galimybė formuluoti

diskriminacinius pirkimo kriterijus arba netinkamai taikomos pirkimų

organizavimo taisyklės lemia neteisėtą, neefektyvų valstybės biudžeto lėšų

panaudojimą ir sudaro sąlygas korupcijai reikštis. Remiantis Lietuvos

Respublikos ūkio ministerijos 2010 metų analize „Viešųjų pirkimų problematika

ir sprendimų kryptys“, 2009–2010 metais buvo atlikta nemažai darbų skaidrinant

ir pertvarkant viešųjų pirkimų sritį. 2009 metais priimtais Lietuvos

Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais pasiekta, kad informacija apie

viešojo pirkimo procesą nuo pirkimo planavimo iki sutarties įvykimo, įskaitant

pirkimo procedūrų eigą, tapo laisvai prieinama visiems suinteresuotiesiems

asmenims Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Nustatytas įpareigojimas

perkančiosioms organizacijoms atlikti elektroninius viešuosius pirkimus šioje

sistemoje ir užtikrinti, kad tokie pirkimai kiekvienais metais sudarytų ne

mažiau kaip 50 proc. visų pirkimų vertės, tuo siekiant skaidresnių ir

efektyvesnių viešųjų pirkimų procedūrų. 2009–2010 metais buvo atliekamas

viešųjų pirkimų centralizavimas – Vyriausybei pavaldžios įstaigos įpareigotos

užtikrinti, kad prekių, paslaugų ir darbų viešieji pirkimai būtų vykdomi

naudojantis Centrinės perkančiosios organizacijos (toliau – CPO) elektroniniu

katalogu, kai jame siūlomi pirkimo objektai atitinka perkančiosios

organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali jų atlikti

efektyvesniu būdu racionaliai naudodama lėšas. Šie ir kiti viešųjų pirkimų

reformos elementai lėmė teigiamus pokyčius – 2009 metais valstybė prekes,

paslaugas ir darbus pirko skaidriau ir trečdaliu pigiau negu 2008 metais, nuo

2009 metų sparčiai ir nuolat auga elektroninių viešųjų pirkimų skaičius, per

CPO atliktų viešųjų pirkimų vertė. Pertvarkoma viešųjų pirkimų sistema

užtikrina didesnį viešųjų pirkimų skaidrumą ir mažina korupcijos atsiradimo

prielaidas.

9.5. Sveikatos

priežiūra.

Diagnostinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2008“ duomenimis, 20

proc. gyventojų davė kyšį asmenims, dirbantiems miestų ir rajonų ligoninėse, 16

proc. – poliklinikose, 15 proc. – respublikinėse ligoninėse ir klinikose, 14

proc. – valstybinėse gydymo įstaigose. Sveikatos apsaugos ministerijos 2010

metų duomenimis, 16 proc. gydymo įstaigoje per paskutinius 12 mėnesių apsilankiusių

asmenų neoficialiai atsilygino už sveikatos priežiūros paslaugas. 51 proc. iš

neoficialiai atsilyginusių už sveikatos priežiūros paslaugas pacientų teigė,

kad sveikatos priežiūros kokybė priklausė nuo asmeninio atsilyginimo. Tam tikrų

asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo netolygumai sudaro prielaidas

iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų gydymo įstaigose. Pacientai už

paslaugas, ypač stacionarinėse gydymo įstaigose, nepagrįstai verčiami savomis

lėšomis įsigyti vaistinius preparatus, medicinos pagalbos priemones ar apmokėti

kitas su gydymu tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias išlaidas. Valstybinėse

sveikatos priežiūros įstaigose paplitusi praktika naudojant įstaigų turtą

(pastatus, medicinos įrangą ir kita) teikti pacientams mokamas paslaugas.

Nenustatyta sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos

draudimo fondo (toliau – PSDF), apimtis ir struktūra, todėl nėra aišku, kokią

paslaugos dalį apmoka PSDF. Aiškaus ir skaidraus reglamentavimo, konkrečių

kriterijų nebuvimas sudaro sąlygas neteisėtoms priemokoms iš pacientų imti ir

neskatina papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo plėtros. Visuomenė

nepakankamai informuota apie valstybės lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros

paslaugų kainas. Pacientams suteikus atitinkamas stacionarines sveikatos

priežiūros paslaugas, neteikiama informacija apie jiems suteiktų ir valstybės

lėšomis apmokėtų paslaugų kainas. Nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigų

vadovų kadencijų trukmė ir tvarka sudaro prielaidas ilgalaikėms korupcinėms

schemoms, ryšiams atsirasti. Nepakankama konkurencija sveikatos sektoriuje,

nepakankamai skaidrus ir aiškus sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo

mechanizmas (dabar remiamasi tik praėjusių laikotarpių duomenimis). Esamas

finansavimo reglamentavimas stabdo konkurencijos sveikatos priežiūros paslaugų

rinkoje atsiradimą, tai sudaro palankias sąlygas tam tikroms įstaigoms

dominuoti ir veikti išskirtinėmis sąlygomis, t. y. neefektyviai naudoti

sveikatos priežiūros įstaigai skirtą finansavimą, taip pat riboti paciento

teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą. Nepakankamai tiksliai

reglamentuotos ligų, kompensuojamųjų vaistų, centralizuotai perkamų vaistinių

preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašų sudarymo

(atnaujinimo) ir keitimo procedūros. Galiojančioje Vaistinių preparatų įrašymo

į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą tvarkos apraše nustatant

vaisto farmakoekonominę ir terapinę vertę yra atsižvelgiama tik į alternatyvų

ambulatorinį gydymą, tačiau tais atvejais, kai sukuriamas naujas vaistas ir

nėra su kuo jo palyginti, jo vertė nepagrįstai sumažinama ir tai iškreipia

tikrąjį vaizdą bei užkerta kelią naujam vaistui patekti į šį sąrašą. Vaistiniai

preparatai, įrašomi į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą ir į

Valstybinės ligonių kasos centralizuotai perkamų vaistų sąrašus, yra vertinami

pagal skirtingas vertinimo schemas ir jiems taikomi skirtingi vertinimo

kriterijai. Neišplėtotas papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas,

neapibrėžtas papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo objektas (jo

apibrėžimas padėtų pacientams valdyti savo sveikatos priežiūros išlaidų

riziką), nesudarytos pakankamos prielaidos papildomojo (savanoriškojo)

sveikatos draudimo plėtrai.

9.6. Teritorijų

planavimas ir statybos valstybinė priežiūra. Diagnostinio tyrimo

„Lietuvos korupcijos žemėlapis 2008“ duomenimis, gyventojų, valstybės

tarnautojų ir įmonių vadovų nuomonė dėl korumpuotų procedūrų Lietuvoje sutampa

visos trys respondentų grupės išskyrė dvi labiausiai korumpuotas procedūras –

statybos ir rekonstrukcijos leidimų išdavimas ir žemės paskirties keitimas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto 2010 metais atlikto tyrimo „Mažiau

reguliavimų – mažiau korupcijos: užsienio valstybių patirtis“ duomenimis,

detaliojo plano rengimo procedūroje daugelis dalykų pavesta spręsti valstybės

tarnautojui. Tai sustiprina detaliųjų planų rengėjų priklausomybę nuo valstybės

tarnautojo sprendimo. Neteisėto atlygio davimas procedūroms pagreitinti

atsidūrė sąrašo viršuje, kai Statybų sektoriaus korupcijos tyrime

(organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus 2008 metais

altiktas Lietuvos statybų sektoriaus skaidrumo tyrimas,

(http://www.transparency.lt/new/images/statybu_skaidrumo_ataskaita.pdf.) verslo

atstovai buvo paklausti, ar girdėjo, kad jų srities įmonės būtų davusios

neteisėtą atlygį, – trečdalis jų tai patvirtino. Neoficialus atlygis beveik

visose su statybos leidimų išdavimu ar žemės reikalų tvarkymu susijusiose

procedūrose buvo absoliučiai veiksmingas, t. y. 100 proc. neoficialų atlygį

teikusių respondentų atsakė, kad šis mokėjimas padėjo susitvarkyti konkrečios

procedūros reikalus. Taigi kyšiai duodami kaip galimų problemų ir delsimo

prevencijos priemonė. Tai patvirtina, kad nei vidaus administravimo kontrolė, nei

galimybė skųsti terminų nesilaikymą neužtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų

nustatytos tvarkos. Teritorijų planavimo

dokumentų rengimo procesui trūksta viešumo, nėra teikiamos su teritorijų

planavimo dokumentų rengimu ir teritorijų planavimo valstybine priežiūra

susijusios viešosios paslaugos, reikalinga informacija gana sunkiai prieinama

teritorijų planavimo proceso dalyviams. Nagrinėjamos srities problemas

lemia tai, kad statybos

leidimų išdavimo ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos

elektroninės paslaugos nėra išplėtotos, su statybos procesu ir statybos

valstybine priežiūra susijusių dokumentų gavimo procesas nepakankamai

automatizuotas, šiuo metu nuotoliniu būdu galima tik pateikti prašymą gauti

minėtus dokumentus, tačiau negalima gauti pačių dokumentų. Vienas iš

svarbiausių veiksnių, lemiančių palankias korupcijos vešėjimo sąlygas

teritorijų planavimo ir statybos priežiūros sektoriuje, yra individualių teisės

aktų (leidimų išdavimas, detaliųjų planų tvirtinimas ir kita) priėmimas kolegialiu

sprendimu. Tokia procedūros forma sudaro prielaidas piktnaudžiauti suteiktomis

galiomis ir išvengti asmeninės atsakomybės. Atvirumo

ir skaidrumo teritorijų planavimo dokumentų rengimo srityje stoka sudaro

palankias sąlygas procedūroms vilkinti, subjektyviems sprendimams ir kartu

korupcijai egzistuoti. Nagrinėjant padėtį statybų sektoriuje, paminėtini

ir tam tikri laimėjimai. 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos

statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40,

42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo

pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir šio

įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1

priedu įstatymas (Žin., 2010, Nr. 84-4401),

iš esmės pakeitęs iki tol galiojusias statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir

statybos valstybinės priežiūros procedūras. Pagrindinis efektas – įtvirtinta

nauja savavališkų statybų įteisinimo galimybė, leidžianti mažiau skausmingu

asmenims ir mažiau valstybės lėšų reikalaujančiu būdu šalinti savavališkų

statybų padarinius ir sumažinti teisminių ginčų skaičių.

1.2. POLITINIAI

IR TEISINIAI VEIKSNIAI

10. Seimas 2009

m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. XI-259 (Žin., 2009, Nr. 60-2346)

patvirtino Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija programą (toliau

– 2009 metų programa) ir jos įgyvendinimo 2009–2010 metų priemonių planą.

Įgyvendinant 2009 metų programą dalyvavo visos valstybės ir savivaldybių

įstaigos, savanoriškai galėjo dalyvauti ir nevyriausybinės organizacijos,

asociacijos, fiziniai asmenys. Trūkstant lėšų ir žmogiškųjų išteklių, ne visos

2009 metų programos įgyvendinimo priemonės buvo įvykdytos. Įgyvendinant 2009

metų programos planą, 2009 metais buvo įvykdyta 37 proc., iš dalies įvykdyta –

34 proc., neįvykdyta – 29 proc. priemonių. Pirmojo 2010 metų pusmečio priemones

buvo įvykdytos 100 proc. Pažymėtina, kad iki šiol 2009 metų programoje ir jos

įgyvendinimo 2009–2010 metų priemonių plane priemonės nebuvo susietos su tikslo

efekto kriterijais ir rezultato rodikliais, todėl dalis priemonių įvykdytos

formaliai. Kita vertus, kovojant su korupcija įgyvendinta daug kitų 2009 metų

programoje nenumatytų, priemonių, kurios vertinant programos veiksmingumą nėra

vertinamos. Tai neprisideda prie veiksmingos kovos su korupcija, todėl

2011–2014 metų programoje yra įvardijamos probleminės sritys, labiau

susitelkiama į jas, tikslo efekto kriterijus, laukiamo rezultato kriterijus ir

orientuojamasi ne į formalius, o į tikrąjį rezultatą parodančius veiksmus.

11.

Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programoje, kuriai Seimas pritarė 2008 m.

gruodžio 9 d. nutarimu Nr. X-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870),

kova su korupcija minima tarp septynių svarbiausių sričių, kuriose Vyriausybė

planuoja įgyvendinti esmines permainas. Svarbiausios kovos su korupcija kryptys,

įvardytos Vyriausybės programoje, siejamos su korupcijos

motyvų mažinimu

reglamentavimo

supaprastinimo ir biurokratijos mažinimo politikos įgyvendinimu; korupcijos

galimybių mažinimu: teisėkūros ir kitų viešų sprendimų

viešumo ir tikslingumo užtikrinimu; atsakomybės už

korupciją įgyvendinimu: valstybės tarnautojų veiklos skaidrumo ir kontrolės

užtikrinimu, korupcijos nusikaltimų tyrimu. Taip pat įvardijamos priemonės,

skirtos panaikinti korupciją sveikatos priežiūros sistemoje: viešųjų paslaugų

perkėlimas į elektroninę erdvę ir kitos priemonės.

12. Siekdama

užtikrinti tarptautinius kovos su korupcija standartus, gerinti tarptautinį

teisėsaugos institucijų, kovojančių su korupcija, keitimąsi informacija ir

administracinius gebėjimus, Lietuva dalyvauja Jungtinių Tautų konvencijos prieš

korupciją priežiūros mechanizmo veikloje, taip pat Europos Tarybos valstybių

grupės prieš korupciją (GRECO) ir Europos Sąjungos valstybių narių kovos su

korupcija kontaktinių punktų tinklo veikloje. Būtina pažymėti, kad 2009–2010

metais Lietuva pasiekė tam tikrą pažangą derindama nacionalinės teisės

nuostatas su tarptautinių organizacijų teisės aktuose nustatytais kovos su

korupcija reikalavimais. Siekiant įgyvendinti GRECO 2009 m. liepos 2 d.

ataskaitoje pateiktas rekomendacijas Lietuvai, buvo parengti Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso ir susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų

projektai, kuriais siūloma išplėsti kyšio sąvoką, kriminalizuoti prekybą

poveikiu, subalansuoti sankcijas už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. 2010 m. birželio 15 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo

kodekso pakeitimo įstatymą (Žin., 2010, Nr. 75-3792),

kuriuo pailginti

apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Taip pat 2010 m.

gruodžio 2 d. Lietuva pasirašė Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos

papildomą protokolą (ETS Nr. 191).

1.3.

EKONOMINIAI, SOCIALINIAI IR TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI

13. Atskiruose

tyrimuose (http://www.lrinka.lt/index.php/meniu/ziniasklaidai/pranesimai_spaudai/426)

konstatuojama, kad korupcijos lygis daro tiesioginę įtaką investicijoms

viešajame ir privačiame sektoriuose ir bendrajam vidaus produktui (toliau –

BVP). Korupcija sudaro prielaidas oficialiai neapskaitytos ekonomikos plėtrai,

monopoliniams dariniams atsirasti, neigiamai veikia mokesčių įplaukas į

valstybės biudžetą ir blogina šalies įvaizdį. Korupcijai darant neigiamą įtaką

rinkai, mažėja šalies ūkio efektyvumas, iškreipiama konkurencija, prastėja

prekių ir paslaugų, tarp jų ir viešojo sektoriaus paslaugų, kokybė, mažėja

pasitikėjimas viešojo sektoriaus institucijomis ir įstaigomis. Tyrimai

patvirtina, kad korupcija tam tikroje valstybėje tuo mažesnė, kuo ta valstybė

ekonomiškai laisvesnė. Tarptautinės ekonomikos instituto tyrimas atskleidė

žymią koreliaciją tarp ekonominės laisvės 66 valstybėse ir žemo korupcijos

lygio jose bei silpną neigiamą koreliaciją tarp valstybinių įmonių vaidmens

svarbos 61 valstybėje ir žemo korupcijos lygio (Lietuvos laisvosios rinkos

institutas. Mažiau reguliavimų – mažiau korupcijos: užsienio valstybių

patirtis. Vilnius, 2010).

14. Lietuvos

statistikos departamento duomenimis, oficialiai neapskaitytos ekonomikos dalis

nuo BVP 2008 metais sudarė 12,7 proc. BVP. Lietuvos laisvosios rinkos instituto

duomenimis, 2011 metais oficialiai neapskaityta ekonomika Lietuvoje nustos

augusi,

tačiau jos dalis nuo BVP bus didelė ir sieks apie 27 proc.

(http://www.lrinka.lt/index.php/meniu/ziniasklaidai/pranesimai_spaudai/pranesimas_spaudai_llri_ekonomikos_tyrimas_seseli_lietuvoje_renkasi_keturi_is_desimties/5856;from_topic_id;5091).

Oficialiai neapskaitytą ekonomiką, be kitų veiksnių, lemia nusikalstamų

struktūrų korupcinėmis priemonėmis daroma įtaka valstybės ekonomikai, teisėtai

prekybai ir finansinei veiklai, be to, dalis oficialiai neapskaitytos

ekonomikos apyvartos lėšų gali būti naudojama korupcinio pobūdžio teisės

pažeidimams daryti.

15. Fraserio instituto sudarytame 2010 metų

pasaulio ekonominės laisvės indekse Lietuva surinko 7,03 balo iš 10 ir atsidūrė

33 vietoje iš 141 vertintos valstybės. 2009 metais Lietuva buvo 35 vietoje. Ekonominės

laisvės indeksas apima 10 ekonominės laisvės veiksnių (iš viso vertinama 50

rodiklių): užsienio prekybos politiką, mokesčių naštą, valdžios intervenciją į

ekonomiką, pinigų politiką, kapitalo srautus ir užsienio investicijas,

bankininkystę, darbo užmokesčio ir kainų kontrolę, nuosavybės teises,

ekonominės veiklos reglamentavimą ir oficialiai neapskaitytą ekonomiką.

Labiausiai šalies ekonominę laisvę riboja išplitusi korupcija, biurokratiniai

verslo apribojimai.

16. 2003 m.

liepos 22 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija

privačiame sektoriuje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6

tomas, p. 182) pabrėžiama, kad korupcija privačiame sektoriuje kelia grėsmę

visuomenei, taip pat iškreipia sąžiningą konkurenciją ir trukdo ekonomikos

plėtrai. Kovojant su korupcija privačiame sektoriuje būtų sustiprinta vidaus

rinka ir ekonomika. Lietuvoje nėra atlikta išsamių tyrimų dėl korupcijos

apraiškų privačiame sektoriuje, todėl nėra galimybės įvertinti šio reiškinio

paplitimą ir numatyti antikorupcinio poveikio kryptis ir priemones.

17. Pasaulinio

korupcijos barometro 2010 metų duomenimis,

viešojo sektoriaus institucijomis Lietuvos gyventojai yra linkę mažiau

pasitikėti negu jomis vidutiniškai pasitiki kitų ES valstybių narių gyventojai.

Diagnostinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2008“ duomenimis, 75 proc.

apklaustų gyventojų, 68 proc. valstybės tarnautojų ir 75 proc. įmonių vadovų

mano, kad kyšio davimas padeda spręsti problemas. Sociologinio tyrimo

rezultatai leidžia teigti, kad visuomenė toleruoja tokius papildomus mokėjimus

ir nenori atsisakyti šio problemų sprendimo būdo.

18. Dauguma

Lietuvos gyventojų, net ir būdami nepatenkinti valstybės vykdoma politika ir

priimamais sprendimais, nemano, kad galėtų ką nors pakeisti, ir nesirengia

imtis aktyvios visuomeninės veiklos. Diagnostinio tyrimo „Lietuvos korupcijos

žemėlapis 2008“ duomenimis, apie 46 proc. apklaustų gyventojų ir 45 proc.

įmonių vadovų nenorėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje. Pažymėtina, kad

antikorupcinėje veikloje norėtų dalyvauti tik 22 proc. apklaustų gyventojų ir

35 proc. įmonių vadovų.

19.

Lietuva 2010 metų ataskaitoje pagal e. dalyvavimo indeksą, kuris parodo bendrus

nacionaliniams portalams ir gyventojams suteiktų įgaliojimų rezultatus, užėmė

19 vietą iš 157 reitinguotų valstybių ir atsidūrė pirmajame dvidešimtuke tarp

tokių šalių kaip Australija, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Danija,

Vokietija, Nyderlandai. Vertinant e. valdžios plėtros rodiklius, Lietuva užima

28 vietą tarp 184 vertintų šalių

(http://www.ivpk.lt/main-news.php?cat=0&n=1170). Elektroninis

valdymas – tai viešojo administravimo subjektų veikloje diegiamų informacinių

ir ryšio technologijų, naujovių, skirtų administracinėms ir viešosioms

paslaugoms, demokratiniams procesams ir viešajai politikai tobulinti, visuma.

Labiausiai elektroninės valdžios plėtra stringa korupcijos pažeistose valstybės

valdymo srityse, tarp jų statybos leidimų išdavimo, žemės paskirties keitimo.

Valstybės ir savivaldybių įstaigos nederina savo veiksmų diegdamos naujas

informacines technologijas. Veiksmingas modernių informacinių ir ryšio

technologijų naudojimas leistų išplėsti antikorupcinės informacijos sklaidą,

užtikrinti informacijos valdymo sistemų veikimą, disponuojamos informacijos

apsaugą, padidinti keitimosi duomenimis spartą.

III. STRATEGINIS

TIKSLAS, KITI TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR

VERTINIMO KRITERIJAI

20. Strateginis

Programos tikslas – sumažinti korupcijos mastą.

21. Programos

tikslai ir uždaviniai prioritetinėse ir kitose srityse

21.1. teisėkūros

srityje

21.1.1. tikslas

– užtikrinti viešumą ir skaidrumą priimant viešus sprendimus, gerinti teisės

aktų projektų prieinamumą visuomenei;

21.1.2.

uždavinys – didinti teisėkūros proceso viešumą ir skaidrumą;

21.2. teismų ir

teisėsaugos institucijų veiklos srityje

21.2.1. tikslas

– užtikrinti skaidresnę, viešesnę ir efektyvesnę teismų ir teisėsaugos

institucijų veiklą;

21.2.2. 1

uždavinys – mažinti ir šalinti korupcijos prielaidas teismų sistemoje; 2

uždavinys – gerinti teisėsaugos institucijų veiklą;

21.3. ūkio

subjektų veiklos priežiūros srityje

21.3.1. tikslas

– mažinti korupcijos prielaidas pertvarkant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių

institucijų sistemą, mažinant veiklos priežiūros ir reglamentavimo naštą;

21.3.2. 1

uždavinys – mažinti korupcijos prielaidas optimizuojant priežiūros institucijų

veiklą; 2 uždavinys – mažinti nelegalių mokėjimų paskatas siaurinant verslo

reglamentavimo apimtį;

21.4. viešųjų

pirkimų srityje

21.4.1. tikslas

– užtikrinti skaidrų ir racionalų prekių ar paslaugų pirkimą;

21.4.2.

uždavinys – didinti viešųjų pirkimų organizavimo ir atlikimo viešumą, skaidrumą

ir kontrolę;

21.5. sveikatos

priežiūros srityje

21.5.1. tikslas

– didinti skaidrumą, mažinti ir šalinti korupcijos prielaidas sveikatos

priežiūros srityje;

21.5.2 1

uždavinys – sumažinti korupcijos prielaidų galimybes sveikatos priežiūros

įstaigose; 2 uždavinys – sukurti skaidresnę vaistinių preparatų, medicinos

pagalbos ir ortopedijos techninių priemonių įtraukimo į kompensavimo PSDF

biudžeto lėšomis sistemą; 3 uždavinys – sudaryti sąlygas papildomojo

(savanoriškojo) sveikatos draudimo plėtrai mažinant nelegalių mokėjimų

prielaidas;

21.6. teritorijų

planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje

21.6.1. tikslas

– sumažinti korupcijos pasireiškimo prielaidas didinant teritorijų planavimo ir

statybos valstybinės priežiūros skaidrumą, sumažinti administracinę naštą

paslaugos gavėjams;

21.6.2.

uždavinys – užtikrinti skaidrų su teritorijų planavimu ir statyba susijusių

dokumentų išdavimą teisės aktų nustatytais terminais;

21.7. viešojo

administravimo ir valstybės tarnybos srityje

21.7.1. tikslas

– gerinti administracinių ir viešųjų paslaugų kokybę, stiprinti valstybės

tarnybos institucijų antikorupcinį imunitetą (atsparumą korupcijai), didinti

viešumą ir atskaitingumą visuomenei;

21.7.2. 1

uždavinys – tobulinti administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo ir jų

administravimo procedūras didinant viešųjų paslaugų skaidrumą ir efektyvumą; 2

uždavinys – tobulinti valstybės tarnautojų atrankos, karjeros, tarnybinės ir

mokymo veiklos vertinimo sistemą;

21.8.

antikorupcinio švietimo srityje

21.8.1. tikslas

– didinti visuomenės nepakantumą korupcijai ir skatinti visuomenę įsitraukti į

antikorupcinę veiklą;

21.8.2. 1

uždavinys – didinti antikorupcinio švietimo sklaidą pasitelkiant visuomenės

informavimo ir kitas priemones; 2 uždavinys – diegti ir įgyvendinti

antikorupcinio ugdymo programas;

21.9. teisės

pažeidimų tyrimo srityje

21.9.1. tikslas

– nustatyti veiksmingesnį atsakomybės už korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus

įgyvendinimo mechanizmą ir užtikrinti atsakomybės neišvengiamumo principo

taikymą;

21.9.2. 1

uždavinys – tobulinti teisės aktus, nustatančius atsakomybę už korupcinio

pobūdžio teisės pažeidimus ir reglamentuojančius jų atskleidimą ir tyrimą; 2

uždavinys – stiprinti subjektų, tiriančių korupcinio pobūdžio teisės

pažeidimus, pajėgumą ir veiksmingumą.

22. Strateginio

tikslo efekto kriterijai

22.1. sumažintas

korupcijos paplitimas: pagal Lietuvos korupcijos suvokimo indeksą korupcijos

paplitimas Lietuvoje įvertinamas bent 6 balais iš 10 (2010 metais Lietuvoje

buvo 5; Estijoje – 6,5); bent trečdalis Lietuvos gyventojų mano, kad korupcijos

lygis šalyje per trejus metus sumažėjo (Pasaulinio korupcijos barometro

duomenimis, 2010 metais Lietuvoje buvo 8 proc.; Lenkijoje – 26 proc., Gruzijoje

– 78 proc.);

22.2. padidėjęs

nepakantumas korupcijai: bent per pusę sumažėjęs skaičius asmenų, per pastaruosius

12 mėn. davusių kyšius, susijusius su viešosiomis paslaugomis (Pasaulinio

korupcijos barometro duomenimis, 2010 metais Lietuvoje buvo 34 proc., Latvijoje

ir Lenkijoje – po 15 proc.);

22.3. padidėjęs pasitikėjimas viešojo

sektoriaus institucijomis (Seimu, policija, valstybės tarnyba): institucijų

skaidrumo indeksas (1 balas – labai skaidri, 5 balai – labai korumpuota) siekia

bent ES vidurkį: Seimu – 3,5 balo (Pasaulinio korupcijos barometro duomenimis,

2010 metais buvo 4,2 balo); policija – 3,1 balo (Pasaulinio korupcijos

barometro duomenimis, 2010 metais buvo 3,7 balo); valstybės tarnyba – 3,5 balo

(Pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, 2010 metais buvo 3,8 balo);

teismais – 3,4 balo (Pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, 2010 metais buvo

4,0 balo).

23. Programoje

nustatytų atskirų sričių tikslų pasiekimas vertinamas pagal Programos plane

nustatytus tikslo rezultato kriterijus. Už duomenų, reikalingų nustatyti, ar

šie kriterijai pasiekti, surinkimą pagal kompetenciją atsako atitinkamos Programos

plane nurodytos institucijos. Programos uždaviniai vertinami pagal nustatytus

laukiamo rezultato kriterijus.

24. Atskiros

Programos įgyvendinimo priemonės vertinamos pagal jų įgyvendinimo būklę.

Priemonių, susijusių su teisinio reglamentavimo nustatymu, pakeitimu ir

pripažinimu netekusiu galios, įgyvendinimas išskiriamas į du etapus – teisės

aktų projektų parengimą ir teisės aktų projektų priėmimą, nustatant konkrečius

subjektus, atsakingus už atitinkamus įgyvendinimo etapus. Tokios priemonės laikomos

įgyvendintomis tada, kai priimami jose numatyti teisės aktai.

25. Programa įgyvendinama iš valstybės ir savivaldybių įstaigoms,

atsakingoms už Programos priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų valstybės

ar savivaldybių biudžetų asignavimų ir kitų finansavimo šaltinių. Už reikalingų

finansinių išteklių suplanavimą pagal kompetenciją atsako atitinkamos Programos

plane nurodytos institucijos.

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA,

ATSKAITOMYBĖ IR ATNAUJINIMAS

26. Programos

įgyvendinimą koordinuoja ir Programos plano įgyvendinimo kontrolę vykdo

Tarpžinybinė komisija kovai su korupcija koordinuoti (toliau – Komisija),

sudaryta Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 179 (Žin., 2003, Nr. 14-578),

dalyvaujant Specialiųjų tyrimų tarnybai.

27. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999,

Nr. 5-97)

63 straipsnio 2 punkto nuostatomis, koordinuoja atsakingų Programos

vykdytojų darbą rengiant įstatymų projektus, kuriuos jie turi parengti pagal

Programos planą.

28. Programą įgyvendina atitinkamos Programos plane

nurodytos institucijos. Už konkrečių Programoje numatytų priemonių įgyvendinimą

pagal kompetenciją atsako įgyvendinant Programą dalyvaujančių valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai. Į antikorupcinės veiklos rezultatų

pasiekimus atsižvelgiama vertinant šių institucijų vadovų veiklą.

29. Įgyvendinant

Programą dalyvaujančios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos

Programos rezultatus ir vykdytinas Programos priemones numato atitinkamai

strateginiuose veiklos planuose, valdymo sričių strateginiuose veiklos planuose

ar metiniuose veiklos planuose.

30. Į

institucinių kovos su korupcija programos priemonių planus turi būti įtrauktos

Programoje atitinkamoms institucijoms numatytos priemonės, kurios,

atsižvelgiant į institucijos veiklos specifiką ir (ar) atliktos korupcijos

rizikos analizės rezultatus, gali būti tikslinamos ar pildomos.

31. Siekiant

nuosekliai vertinti pasiektą pažangą, nustatyti kliūtis ir problemas įgyvendinant

Programą

31.1. siekdama

atskirose viešojo sektoriaus srityse nustatyti esmines ir aktualiausias

problemas, susijusias su korupcija, Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka analizę

ir ne rečiau negu vieną kartą per metus apibendrintą informaciją pateikia

Komisijai. Kartu su šia informacija pateikiami siūlymai dėl Programos ir (arba)

Programos plano tikslinimo. Taip pat Specialiųjų tyrimų tarnyba šią informaciją

perduoda ir suinteresuotoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir

įstaigoms, kurios atsižvelgia į ją tikslindamos institucijų kovos su korupcija

programas;

31.2. valstybės

ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo reguliariai vykdyti joms

priskirtų Programos priemonių įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą,

atsižvelgdamos į kintančias aplinkybes ir veiksnius, turinčius ar galinčius

turėti įtakos Programos priemonių įgyvendinimui, rengia Programos plano

pataisas, kurios turi būti suderintos su Specialiųjų tyrimų tarnyba;

31.3. valstybės

ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiekta pažanga atitinkamoje srityje

turi būti vertinama taikant tokią pačią metodiką, pagal kurią Programos plane

apskaičiuoti tikslo efekto kriterijai;

31.4. valstybės

ir savivaldybių institucijos ir įstaigos periodiškai, du kartus per metus,

pasibaigus pusmečiui, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, informaciją

(vidinį tarpinį vertinimą) apie Programos priemonių įgyvendinimo eigą, jų

veiksmingumą ir tai pagrindžiančius duomenis pateikia Specialiųjų tyrimų

tarnybai. Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymu subjektai, įgyvendinantys

Programos priemones, privalo pateikti ir kitą Programos priemonių įgyvendinimo

stebėsenai būtiną informaciją;

31.5.

Specialiųjų tyrimų tarnyba kartą per metus, pasibaigus metams per vieną mėnesį

nuo Programos 31.3 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos ją apibendrina

ir susistemintus duomenis (tarpinį metinį vertinimą) pateikia Komisijai.

Ši, nedelsdama apsvarsčiusi ir įvertinusi tarpinį metinį vertinimą, per 10

dienų informuoja Seimą, Respublikos Prezidentą ir Vyriausybę apie tai, kaip

jiems atskaitingos įstaigos įgyvendina Programos priemones;

31.6. Programos

veiksmingumo stebėseną per visą Programos įgyvendinimo laikotarpį atlieka

Specialiųjų tyrimų tarnyba. Pasibaigus nustatytam Programos ir Programos plano

įgyvendinimo laikotarpiui, Specialiųjų tyrimų tarnyba per tris mėnesius

parengia ir Komisijai pateikia Programos veiksmingumo galutinę stebėsenos

išvadą (galutinį vertinimą);

31.7. Komisijai

artimiausiame posėdyje apsvarsčius ir įvertinus Programos veiksmingumo galutinę

stebėsenos išvadą, Specialiųjų tyrimų tarnyba per 10 dienų informaciją apie

Programos įgyvendinimą pateikia Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei.

32. Visa

informacija, susijusi su Programos įgyvendinimu ir vertinimu, taip pat

Programos veiksmingumo galutinė stebėsenos išvada skelbiama Specialiųjų tyrimų

tarnybos interneto svetainėje.

33. Naujo

laikotarpio Programos ir Programos plano projektus rengia Vyriausybė,

dalyvaujant Specialiųjų tyrimų tarnybai. Visi suinteresuotieji subjektai gali

teikti pasiūlymus dėl Programos ir Programos plano nuostatų atnaujinimo per

visą jos įgyvendinimo laikotarpį.

34. Programą

įgyvendinančios valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos likus ne

mažiau kaip 3 mėnesiams iki Programos termino pabaigos pateikia Specialiųjų

tyrimų tarnybai pasiūlymus, atitinkančius nustatytus planavimo dokumentų

reikalavimus, dėl naujo laikotarpio Programos ir Programos plano, o Specialiųjų

tyrimų tarnybos prašymu – ir kitą Programos ir Programos plano nuostatoms

atnaujinti būtiną informaciją.

35. Rengiant

naujo laikotarpio Programą ir Programos planą, atsižvelgiama į šios Programos

31.1 punkte nurodytą informaciją ir Programos veiksmingumo galutinę stebėsenos

išvadą.

36. Naujo

laikotarpio Programos ir Programos plano projektai pateikiami Komisijai. Šiai

pritarus, Komisijos ūkinį ir techninį aptarnavimą atliekanti institucija

projektus pateikia Vyriausybei. Naujo laikotarpio programa ir Programos plano

projektai Seimui teikiami tvirtinti ne vėliau kaip Seimo rudens sesijoje.

Lietuvos

Respublikos

nacionalinės

kovos su korupcija

2011–2014

metų programos

priedas

NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA

2011–2014 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO

PRIEMONIŲ PLANAS

I DALIS. KORUPCIJOS PREVENCIJA

PRIORITETINĖS

SRITYS

I. TEISĖKŪRA

TIKSLAS – UŽTIKRINTI VIEŠUMĄ IR SKAIDRUMĄ PRIIMANT

VIEŠUS SPRENDIMUS, GERINTI TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ PRIEINAMUMĄ VISUOMENEI

TIKSLO REZULTATO KRITERIJAI

1) visuomenė teikia pasiūlymus

bent dėl 20 proc. rengiamų norminių teisės aktų projektų;

2) visi rengiami teisės aktų

projektai skelbiami viešai;

3)

visuomenės pasitikėjimo politinėmis partijomis, Seimu, Vyriausybe ir kitomis

institucijomis rodiklio didėjimas ne mažiau kaip 10 procentinių punktų.

UŽDAVINYS

DIDINTI TEISĖKŪROS PROCESO

VIEŠUMĄ IR SKAIDRUMĄ

Eil.

Nr.

Problemos

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiamo rezultato kriterijai

1.

Ne

visi teisės aktų projektai yra laiku prieinami visuomenei.

1.1.

Priimti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, kuriuo būtų

įtvirtinta visų (įskaitant savivaldybių institucijas) teisėkūros iniciatyvų

skelbimo prievolė, ir užtikrinti pakankamą privalomą terminą nuo teisės akto

projekto paskelbimo iki jo priėmimo, kad teisėkūros procese galėtų dalyvauti

visi suinteresuotieji asmenys.

Seimas

(atsakingas už priėmimą)

2012 m.

II ketv.

Priimtas

teisės aktas, užtikrinantis viešesnę ir skaidresnę teisėkūrą (Seimo

kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje skelbiamos visos (įskaitant

savivaldybių institucijas) teisėkūros iniciatyvos, teisės aktų projektai

kartu su lydimaisiais dokumentais, taip pat informacija, susijusi su teisinio

reglamentavimo stebėsena, teisės aktų projektų rengimas perkeltas į

elektroninę erdvę, teisėkūra tampa vieša nuo teisėkūros idėjos stadijos).

2.

Dažnai

visų suinteresuotųjų asmenų nuomonę dėl numatomo teisinio reglamentavimo

teisės aktų rengėjai vertina paviršutiniškai ar visai nevertina, nepašalintos

suinteresuotųjų asmenų neteisėto poveikio valstybės institucijose ir

įstaigose dirbantiems asmenims prielaidos.

1.2.

Priimti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, kuriuo būtų

užtikrinta galimybė visiems suinteresuotiesiems asmenims prieinama forma

pateikti nuomonę dėl visų teisės aktų projektų ir įtvirtinti reikalavimą

teisėkūros subjektams viešai skelbti visų pasiūlymų ir pastabų įvertinimą.

Seimas

(atsakingas už priėmimą)

2012 m.

II ketv.

Priimtas

teisės aktas, užtikrinantis viešesnę ir skaidresnę teisėkūrą, aktyvesnį

visuomenės dalyvavimą šiame procese (Seimo kanceliarijos teisės aktų

informacinėje sistemoje skelbiamos visos suinteresuotųjų asmenų pateiktos

pastabos ir pasiūlymai dėl teisės aktų projektų ir jų vertinimai).

1.3.

Priimti Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą,

kuriuo būtų sudarytos sąlygos lengviau įgyvendinti peticijos teisę, būtų

atsisakyta perteklinių šios teisės įgyvendinimo procedūrų, peticijos taptų

patrauklesne visuomenės dalyvavimo teisėkūros procese priemone.

Seimas

(atsakingas už priėmimą)

2012 m.

II ketv.

Priimtas

teisės aktas, užtikrinantis viešesnę ir skaidresnę teisėkūrą, aktyvesnį

visuomenės dalyvavimą šiame procese (viešinamos visuomenės pareikštos

peticijos ir jose pareikštų reikalavimų įvertinimas bei peticijų nagrinėjimo

rezultatai, užtikrintas efektyvus reikalavimų įvertinimas ir pagrįstų

reikalavimų įgyvendinimas).

1.4.

Numatyti priemones, įskaitant ir lobistinės veiklos teisinio reglamentavimo

pakeitimus, skatinančias teisėtą ir viešą interesų grupių dalyvavimą

teisėkūros procese, taip pat nustatančias įpareigojimus asmenims,

priimantiems sprendimus ar teikiantiems teisės aktų projektus, konsultuotis

deklaruojant kiekvieną susitikimą su šiomis grupėmis, informacijos apie

bendravimą su šių grupių atstovais viešą skelbimą, kartu nustatyti aiškias

šių grupių leistino poveikio darymo ribas sprendimų priėmimo procese.

Teisingumo

ministerija

(atsakinga

už parengimą)

Vyriausioji

tarnybinės etikos komisija (atsakinga už parengimą)

Seimas

(atsakingas už priėmimą)

2012 m.

I ketv.

2012 m.

II ketv.

Parengtas

ir priimtas teisės aktas, užtikrinantis viešesnę ir skaidresnę teisėkūrą,

aktyvesnį visuomenės ir jos atskirų interesų grupių dalyvavimą šiame procese.

1.5.

Nustatyti pareigą fiksuoti (registruoti, stenografuoti arba daryti garso

įrašus) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kontaktus ir jų

darbuotojų priimamus sprendimus, susijusius su privačių interesų turinčiais

asmenimis ar jiems atstovaujančiomis interesų grupėmis.

Ministro

Pirmininko tarnyba (atsakinga už parengimą)

Teisingumo

ministerija (atsakinga už parengimą)

Vyriausybė,

Seimas (atsakingi už priėmimą)

2011 m.

III ketv.

2011 m.

IV ketv.

Parengtas

ir priimtas teisės aktas, padidinantis valstybės institucijų ir įstaigų

viešumą ir skaidrumą priimant sprendimus, apribojantis suinteresuotųjų asmenų

galimybes daryti neteisėtą įtaką valstybės politikams ir valstybės

tarnautojams ir priimti suinteresuotiesiems asmenims palankius sprendimus,

numatantis kontrolės ir sankcijų sistemą.

1.6.

Išsamiau reglamentuoti valstybės politikų ir valstybės tarnautojų pareigas ir

būtinybę informuoti tiesioginį vadovą bei teisėsaugos institucijas esant

galimai neteisėtai suinteresuotųjų asmenų įtakai teisėkūros procesui, ir

parengti atitinkamų teisės aktų projektus.

3.

Teisės

aktų projektų lydimuosiuose dokumentuose ne visada nurodomas projekto

iniciatorius ir realiai rengimo procese dalyvavę asmenys; neužtikrinama jų

atsakomybė už žinomai neteisingos (klaidinančios) informacijos apie esminių

siūlomo teisinio reguliavimo poveikio aspektus pateikimą.

1.7.

Priimti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, kuriuo būtų

užtikrinta, kad teisės aktų projektų lydimuosiuose dokumentuose privalomai

būtų nurodomas pirminis projekto iniciatorius ir rengiant teisės akto

projektą dalyvavę asmenys bei jų vaidmuo.

Seimas

(atsakingas už priėmimą)

2012 m.

II ketv.

Priimtas

teisės aktas, užtikrinantis viešesnę ir skaidresnę teisėkūrą (visuomenei

užtikrinta galimybė sužinoti pirminį teisės akto projekto iniciatorių ir

dalyvavusius asmenis bei jų vaidmenį teisės akto projekto rengimo procese,

tai leis užtikrinti visapusišką teisės aktų projektų tikslų įvertinimą).

1.8.

Teisės aktuose įtvirtinti atsakomybę už žinomai neteisingos (klaidinančios)

informacijos, susijusios su siūlomo teisinio reglamentavimo poveikiu,

pateikimą.

Teisingumo

ministerija

(atsakinga

už parengimą)

Seimas

(atsakingas už priėmimą)

2011 m.

IV ketv.

2012 m.

II ketv.

Parengtas

ir priimtas teisės aktas, užtikrinantis viešesnę ir skaidresnę teisėkūrą

(nenuslepiama informacija apie neigiamą siūlomo teisinio reglamentavimo

poveikį).

4.

Teisės

aktai priimami kokybiškai neįvertinus jų poveikio visuomeniniams santykiams.

Rengiant teisės aktų projektus ir investicinius projektus, nėra realiai

vertinamas valstybės išlaidų ir pajamų santykis ir balansas.

1.9.

Įstatymu įtvirtinti teisės aktų projektuose ar jiems teikiamuose pasiūlymuose

(taip pat ir Seimo narių) siūlomo teisinio reglamentavimo poveikio privalomą

įvertinimą.

Seimas

(atsakingas už priėmimą)

2012 m.

II ketv.

Priimtas

teisės aktas, užtikrinantis viešesnę ir skaidresnę teisėkūrą (vertinamas visų

teisinio reglamentavimo pokytį lemiančių iniciatyvų įgyvendinimo poveikis).

1.10.

Parengti ir priimti teisės aktus, užtikrinančius visapusišką siūlomo teisinio

reglamentavimo poveikio vertinimą, ir juos tinkamai įgyvendinti.

Teisingumo

ministerija (atsakinga už parengimą)

Vyriausybė,

Seimas (atsakingi už priėmimą)

2012 m.

II ketv.

2012 m.

III ketv.

Parengti

ir priimti teisės aktai, užtikrinantys viešesnę ir skaidresnę teisėkūrą

(visapusiškai ir kokybiškai įvertintas siūlomo teisinio reglamentavimo

poveikis leis pašalinti visuomenei nenaudingo teisinio reglamentavimo

nustatymo galimybes).

1.11.

Parengti ir patvirtinti teisės aktų projektų sąnaudų ir naudos analizės

taikymo gaires.

Teisingumo

ministerija ir kitos ministerijos, atsakingos už politikos formavimą

atitinkamoje reglamentavimo srityje (atsakingos už parengimą)

Vyriausybė

(atsakinga už priėmimą)

2012 m.

I ketv.

2012 m.

II ketv.

Parengtos

ir patvirtintos teisės aktų projektų sąnaudų ir naudos analizės taikymo

gairės, leidžiančios realiai vertinti būsimo reglamentavimo padarinius ir

išvengti ekonominiu požiūriu nenaudingų sprendimų.

1.12.

Parengti ir patvirtinti viešųjų investicijų projektų sąnaudų ir naudos

analizės metodiką ir nustatyti, kad ji privalomai naudojama investicijų

projektams, kurių vertė didesnė kaip 50 mln. litų, vertinti.

Finansų

ministerija

(atsakinga už parengimą ir patvirtinimą)

2012 m.

II ketv.

Parengta

ir patvirtinta viešųjų investicijų projektų sąnaudų ir naudos analizės

metodika, užtikrinanti efektyvesnį viešąjį administravimą, atliekant

reikšmingą poveikį valstybės finansams turinčių investicijų projektų analizę.

5.

Nėra

nuoseklios ir aiškios teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo sistemos,

teisės aktų projektai antikorupciniu požiūriu vertinami neišsamiai ir

formaliai, ne visada tikrinamas tokio vertinimo tikslumas.

1.13.

Nustatyti teisės aktų antikorupcinio vertinimo kriterijus, numatyti šio

vertinimo objektyvumo ir teisingumo patikros mechanizmą, ypač svarbiais

atvejais užtikrinti išorinį antikorupcinį teisės aktų projektų vertinimą.

Teisingumo

ministerija

(atsakinga

už parengimą)

Specialiųjų

tyrimų tarnyba

(atsakinga

už parengimą)

Vyriausybė,

Seimas (atsakingi už priėmimą)

2011 m.

IV ketv.

2012 m.

II ketv.

Parengtas

ir priimtas teisės aktas, užtikrinantis viešesnę ir skaidresnę teisėkūrą

(visi teisės aktų projektai priimami tik juos įvertinus antikorupciniu

požiūriu).

6.

Esamas

politinių partijų finansavimo mechanizmas nevisiškai skaidrus, neužkerta

kelio galimam piktnaudžiavimui ir neteisėtam poveikiui priimamiems

sprendimams.

1.14.

Atlikti juridinių asmenų aukų politinėms partijoms ir šių partijų priimamų

sprendimų tyrimą, ir, nustačius aukų politinėms partijoms poveikio sprendimų

priėmimui tendenciją, parengti ir priimti teisės aktus, užkertančius kelią

tokio poveikio galimybei.

Vyriausioji

rinkimų komisija

(atsakinga

už parengimą)

Seimas

(atsakingas už priėmimą)

2011 m.

IV ketv.

2012 m.

II ketv.

Atlikta

analizė ir prireikus parengtas bei priimtas teisės aktas, sumažinantis

neteisėto poveikio sprendimų priėmimui ir piktnaudžiavimo prielaidas,

susijusias su sprendimų priėmimu ir parama politinėms partijoms, taip pat

užtikrinantis skaidresnį politinių partijų ir politinių kampanijų

finansavimą.

7.

Subjektai,

įstatymų įpareigoti vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nevienodai

suvokia viešojo ir privataus intereso konflikto turinį, ir tai sudaro

prielaidas asmenims supainioti viešuosius ir privačius interesus.

1.15.

Pasinaudojant administracinių teismų, užsienio valstybių praktika,

konstitucinės justicijos formuojama doktrina ir kt., aiškiau apibrėžti galimo

viešųjų ir privačių interesų konflikto turinį ir prireikus parengti ir

priimti atitinkamų teisės aktų pakeitimus.

Teisingumo

ministerija

(atsakinga

už parengimą)

Vyriausioji

tarnybinės etikos komisija (atsakinga už parengimą)

Seimas

(atsakingas už priėmimą)

2012 m.

I ketv.

2012 m.

II ketv.

Atlikta

analizė ir prireikus parengtas bei priimtas teisės aktas, mažinantis

galimybes netinkamai aiškinti ar ignoruoti (galimą) viešųjų ir privačių

interesų konfliktą.

8.

Valstybės

ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar pagal jų užsakymą atlikti

atitinkamos srities tyrimai, studijos ir analizės nėra prieinamos ir viešos

visuomenei.

1.16.

Priimti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, įtvirtinantį

pareigą visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms skelbti

viešai savo ar pagal užsakymą atliktas analizes, studijas, tyrimus ar kitą

visuomeninę reikšmę turinčią informaciją, kurios pagrindu bus rengiami teisės

aktų projektai.

Seimas

(atsakingas už priėmimą)

2012 m.

II ketv.

Priimtas

teisės aktas, užtikrinantis viešesnę ir skaidresnę teisėkūrą (padidintas valstybės

ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos viešumas, sukuriant nebūtinų

tyrimų kontrolės priemones bei nustatant tyrimų viešumą ir jų įgyvendinimo

visuomeninę kontrolę).

9.

Valstybės

ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų žinių trūkumas vertinant

teisės aktų projektų valstybės korupcijos, socialiniu, ekonomikos, finansų ir

kitais požiūriais.

1.17. Organizuoti valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų kursus dėl teisės aktų

projektų vertinimo valstybės korupcijos, socialiniu, ekonomikos, finansų ir

kitais požiūriais.

Visos

valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos

Kiekvienais

metais

Supažindinti valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų darbuotojai su teisės aktų projektų vertinimu

valstybės korupcijos, socialiniu, ekonomikos, finansų ir kitais požiūriais.

Kursus išklausiusių valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų skaičius.

Kursų valandų skaičius, tenkantis

vienam kursus išklausiusiam valstybės tarnautojui.

10.

Į

politiką ir valstybės tarnybą ateinantiems asmenims, kuriems turtas priklauso

nuosavybės teise, iškyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas.

1.18.

Išanalizuoti teisės aktus, reglamentuojančius valstybės politikų viešųjų ir

privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje principo laikymąsi,

prireikus parengti ir priimti atitinkamų teisės aktų pakeitimus.

Vyriausioji

tarnybinės etikos komisija (atsakinga už parengimą)

Seimas

(atsakingas už priėmimą)

2014 m.

II ketv.

2014 m.

IV ketv.

Prireikus

parengti ir priimti teisės aktai, užtikrinantys, kad politikoje dalyvaujantys

asmenys, valdydami nuosavybės teise jiems priklausantį turtą, išvengtų

aplinkybių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

11.

Nesukurta Privačių interesų tvarkymo informacinė sistema.

1.19. Išnagrinėti Privačių interesų tvarkymo informacinės

sistemos įdiegimo prielaidas ir priimti reikalingus teisės aktus jai sukurti.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (atsakinga už

parengimą)

Teisingumo ministerija (atsakinga už parengimą)

Seimas (atsakingas už priėmimą)

2012 m. II ketv.

2012 m. IV ketv.

Atlikta analizė, parengti ir priimti reikalingi Privačių

interesų tvarkymo informacinei sistemai įdiegti teisės aktai.

II. TEISMŲ IR TEISĖSAUGOS

INSTITUCIJŲ VEIKLA

TIKSLAS – UŽTIKRINTI SKAIDRESNĘ,

VIEŠESNĘ IR EFEKTYVESNĘ TEISMŲ IR TEISĖSAUGOS INSTITUCIJŲ VEIKLĄ

TIKSLO REZULTATO KRITERIJAI

1) visuomenės pasitikėjimas

teismų veikla ne mažesnis kaip ES vidurkis;

2) visi teismų sprendimai

viešinami internete; informacija pateikiama elektorinėje erdvėje teisėtą

interesą turintiems asmenims;

3) nepagrįstai uždelstų bylų

nagrinėjimo laikas priartėja prie ES vidurkio;

4) realus visuomenės

dalyvavimas jurisdikcinėje ir nejurisdikcinėje teismų veikloje;

5) įdiegta kokybės valdymo

sistema teisėsaugos institucijose.

1 UŽDAVINYS

MAŽINTI IR ŠALINTI KORUPCIJOS

PRIELAIDAS TEISMŲ SISTEMOJE

Eil.

Nr.

Problemos

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiamo rezultato kriterijai

12.

Nepašalintos

neteisėto poveikio procesui ir priimamiems sprendimams prielaidos.

2.1.

Sukurti proceso dalyviams prieigą prie LITEKO sistemos duomenų.

Nacionalinė

teismų

administracija

2013 m.

I ketv.

Sukurta

proceso dalyvių prieiga prie teismų informacinėje sistemoje esančių bylų

kortelių ir jose fiksuojamų duomenų apie proceso, kurio dalyvis yra šis

asmuo, eigą ir dokumentus.

2.2.

Užtikrinti visiškai automatinį bylų paskirstymą, suteikti visuomenei prieigą

prie bylos skirstymo protokolų.

Nacionalinė

teismų

administracija

2013 m.

I ketv.

Panaikintas

bylų paskirstymo neskaidrumas, įdiegus visiškai automatinį bylų paskirstymą,

sudarius galimybę viešai prieiti prie bylų skirstymo protokolų.

2.3. Priimti Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo ir papildymo

įstatymą, pagal kurį administracinio proceso elementai (proceso metu teisė

kreiptis, pateikti reikiamus dokumentus ar kitą informaciją, surinkta

informacija ir dokumentai, priimti sprendimai ir kita) būtų perkelti į

elektroninę erdvę.

Seimas (atsakingas

už priėmimą)

2013 m.

I ketv.

Įdiegta elektroninė sistema, proceso šalims sudarytos

geresnės galimybės įgyvendinti savo teises administraciniame procese, ekonomiškesnis

ir efektyvesnis administracinis procesas.

2.4. Priimti Lietuvos

Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą, pagal

kurį civilinio proceso elementai (proceso metu teisė kreiptis, pateikti

reikiamus dokumentus ar kitą informaciją, surinkta informacija ir dokumentai,

priimti sprendimai ir kita) būtų perkelti į elektroninę erdvę.

Seimas (atsakingas

už priėmimą)

2013 m.

I ketv.

Įdiegta elektroninė sistema, proceso šalims sudarytos

geresnės galimybės įgyvendinti savo teises civiliniame procese, ekonomiškesnis

ir efektyvesnis civilinis procesas.

2.5. Parengti ir priimti

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo

įstatymą, pagal kurį atitinkami baudžiamojo proceso elementai būtų perkelti į

elektroninę erdvę.

Teisingumo

ministerija (atsakinga už parengimą)

Seimas

(atsakingas už priėmimą)

2014 m.

III ketv.

2014 m.

IV ketv.

Įdiegta elektroninė sistema,

proceso šalims sudarytos geresnės galimybės įgyvendinti savo teises

baudžiamajame procese, užtikrintas skaidresnis, ekonomiškesnis ir

efektyvesnis baudžiamasis procesas.

13.

Realiai

neatliekama Lietuvos teismų veiklos analizė, kuri leistų nustatyti

sisteminius atvejus, kada galimai pasireiškia korupcija.

2.6. Parengti ir patvirtinti

korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo metodiką, pritaikytą teismų

veiklai vertinti.

Nacionalinė

teismų administracija (atsakinga

už parengimą)

Specialiųjų tyrimų tarnyba

(atsakinga

už parengimą)

Teisėjų taryba (atsakinga

už patvirtinimą)

2011 m.

IV ketv.

2012 m.

I ketv.

Parengta ir patvirtinta korupcijos pasireiškimo Lietuvos

teismų sistemoje tikimybės nustatymo metodika, kuri leis objektyviau ir

aiškiau įvertinti ir nustatyti galimas korupcijos pasireiškimo teismų

veikloje sritis.

2.7. Parengti ir patvirtinti

šakinę Lietuvos teismų ir Nacionalinės teismų administracijos antikorupcinę

programą.

Nacionalinė teismų administracija (atsakinga už parengimą)

Specialiųjų tyrimų tarnyba

(atsakinga

už parengimą)

Teisėjų taryba

(atsakinga už parengimą ir

patvirtinimą)

2012 m.

I ketv.

Parengta antikorupcinė programa, apimanti visą teismų sistemą, kurioje

atsižvelgiant į realiai nustatytas korupcijos pasireiškimo rizikas,

nustatytos veiksmingos korupcijos prielaidas mažinančios priemonės.

14.

Teismų

sistema yra uždara ir nepakankamai tiesiogiai kontroliuojama visuomenės.

2.8. Užtikrinti realų visuomenės

atstovų dalyvavimą nagrinėjant atskirų kategorijų bylas ir priimant kitus

sprendimus (pvz., dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų), kuriuose

visuomenės dalyvavimas padėtų rasti optimalų sprendimą iš esmės neapsunkinant

proceso eigos.

Teisingumo ministerija

2012 m.

III ketv.

Parengti ir priimti teisės

aktai, sukuriantys teisines prielaidas visuomenei dalyvauti teismų veikloje

(padidintas pasitikėjimas teismais, įtraukti visuomenės atstovai į atskirų

bylų ir kitų sprendimų (pvz., dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų)

priėmimą).

2.9. Priimti Lietuvos

Respublikos komercinio arbitražo įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame būtų

išplėstos galimybės didesnę dalį ginčų spręsti ne teismo būdu.

Seimas (atsakingas už priėmimą)

2011 m.

IV ketv.

Priimtas teisės aktas,

sudarantis platesnes arbitražo taikymo Lietuvoje galimybes, sumažinantis

teismų darbo krūvį, kartu ir visuomenės nepasitenkinimą teismų sistema.

2.10. Priimti Lietuvos

Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, užtikrinant, kad teismų baigiamieji

aktai ir atskirosios nutartys būtų viešai skelbiami ir nemokamai prieinami

visuomenei Teisės aktų registre.

Seimas (atsakingas už priėmimą)

2012 m.

II ketv.

Priimtas teisės aktas,

sukuriantis prielaidas teismų baigiamuosius aktus ir atskirąsias nutartis

viešai skelbti visuomenei ir nemokamai prie jų prieiti.

2 UŽDAVINYS

GERINTI TEISĖSAUGOS INSTITUCIJŲ

VEIKLĄ

Eil.

Nr.

Problemos

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiamo rezultato kriterijai

15.

Modernios

vadybos nebuvimas teisėsaugos institucijose neleidžia užtikrinti skaidresnės

ir veiksmingesnės jų veiklos.

2.11.

Įvertinus ekonominius, teisinius ir organizacinius aspektus, pasirinkti ir

įdiegti optimalų kokybės vadybos sistemos modelį.

Vidaus

reikalų

ministerija

Generalinė

prokuratūra

Krašto

apsaugos ministerija

Specialiųjų

tyrimų tarnyba

Teisingumo

ministerija

2014 m.

IV ketv.

Remiantis

nustatytais Lietuvos Respublikos teisėsaugos

institucijų veiklos procesais, išspręsti funkcijų dubliavimo, aiškaus

atsakomybės ir įgaliojimų paskirstymo ir veiklos skaidrumo klausimai. Įdiegta

moderni kokybės vadybos sistema teisėsaugos institucijose.

2.12.

Atlikti galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių muitinės postų pareigūnų

darbą, analizę ir prireikus parengti ir priimti atitinkamų teisės aktų

pakeitimus.

Finansų

ministerija

2012 m.

II ketv.

Atlikta

analizė ir prireikus parengti ir priimti teisės aktai, sumažinantys

piktnaudžiavimo galimybes ir įtaką priimamiems sprendimams, taip pat

galimybes išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus.

16.

Didelė

įkalinimo įstaigų vadovų diskrecijos teisė, susijusi su nuteistųjų teisinės

padėties pakeitimu.

2.13.

Peržiūrėti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, susijusias

su nuteistųjų teisinės padėties pakeitimu: nuobaudų skyrimas, pataisos

įstaigų direktorių įgaliojimai švelninant ar griežtinant nuteistųjų teisinę

padėtį, trumpalaikės išvykos į namus, nemokamos atostogos.

Teisingumo

ministerija

(atsakinga

už parengimą)

Seimas (atsakingas už priėmimą)

2012 m.

II ketv.

2012 m.

IV ketv.

Atlikta

analizė ir prireikus parengtas ir priimtas teisės aktas, apribojantis

pataisos įstaigų vadovų diskrecijos teisę bei sukuriantis objektyvesnę ir

skaidresnę nuteistųjų teisinės padėties keitimo procedūrą.

17.

Ne visos įmonės, įstaigos ir organizacijos teikia Specialiųjų tyrimų

tarnybai reikiamos formos ir turinio informaciją.

2.14.

Parengti ir priimti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo

pakeitimo įstatymą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba savo funkcijoms atlikti

galėtų gauti reikiamos formos ir turinio būtiną informaciją iš visų rūšių

įmonių, įstaigų ir organizacijų.

Specialiųjų

tyrimų tarnyba

(atsakinga

už parengimą)

Seimas (atsakingas už priėmimą)

2013 m.

III ketv.

2013 m.

IV ketv.

Parengtas

ir priimtas teisės aktas, sukuriantis Specialiųjų tyrimų tarnybai teisines

prielaidas gauti savo

funkcijoms atlikti reikiamos formos ir turinio būtiną informaciją iš visų rūšių įmonių, įstaigų

bei organizacijų apie ūkio subjektų ir asmenų vykdomą ūkinę komercinę ar

finansinę ir kitą veiklą.

18.

Nors

Lietuva yra prisiėmusi tarptautinius įsipareigojimus pranešėjų apsaugos

srityje pagal Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją (Žin., 2006, Nr. 136-5145) 33 straipsnį („Informatorių

apsauga“) bei Civilinės teisės konvencijos dėl korupcijos (Žin., 2002, Nr. 126-5733) 9 straipsnį („Darbuotojų

apsauga“), tačiau

esamas nacionalinis reglamentavimas nėra pakankamai efektyvus.

2.15. Įvertinti teisės aktų,

reglamentuojančių pranešėjų, pranešusių apie korupcinio pobūdžio

nusikalstamas veikas, apsaugą, taikymo problemas ir esant būtinumui pateikti

konkrečius pasiūlymus dėl apsaugos reglamentavimo.

Specialiųjų

tyrimų tarnyba, Teisingumo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija

(atsakingos

už parengimą)

Seimas

(atsakingas už priėmimą)

2012 m.

II ketv.

2014 m.

IV ketv.

Atlikta analizė ir prireikus

parengti ir priimti teisės aktai, užtikrinantys pranešėjų apsaugą.

III. ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKLOS

PRIEŽIŪRA

TIKSLAS – MAŽINTI KORUPCIJOS

PRIELAIDAS PERTVARKANT ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRĄ ATLIEKANČIŲ

INSTITUCIJŲ SISTEMĄ, MAŽINANT VEIKLOS PRIEŽIŪROS IR REGLAMENTAVIMO NAŠTĄ ŪKIO

SUBJEKTAMS

TIKSLO REZULTATO KRITERIJAI

1) ūkio subjektų veiklos

priežiūrą atliekančių institucijų atliekamų nedidelės rizikos tikrinimų

skaičiaus sumažėjimas ne mažiau kaip 25 proc.;

2) sumažėjęs nelegalių mokėjimų

priežiūros institucijoms skaičius (sociologiniai tyrimai ir kita);

3) gyventojų ir verslo atstovų

kyšininkavimo patirties sumažėjimas (pagal Lietuvos korupcijos žemėlapį);

4) leidimų (licencijų)

skaičiaus mažėjimas, jų išdavimo sąlygų ir teisės aktuose įtvirtintų

administracinių reikalavimų supaprastinimas;

5) mažesnė reglamentavimo našta

ūkio subjektams, supaprastintos sprendimų priėmimo procedūros.

1 UŽDAVINYS

MAŽINTI KORUPCIJOS PRIELAIDAS

OPTIMIZUOJANT PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ VEIKLĄ

Eil.

Nr.

Problemos

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiamo rezultato kriterijai

19.

Ūkio subjektų priežiūrą atlieka

daug institucijų (80 centrinių priežiūros institucijų, dešimtys regioninių

institucijų ir kita), kurių funkcijos iš esmės dubliuojasi. Institucijos

tarpusavyje nepakankamai koordinuoja veiksmus, atlieka daug patikrinimų,

todėl prižiūrimi ūkio subjektai patiria didelę priežiūros naštą ir siekia jos

išvengti nelegaliais mokėjimais.

3.1. Parengti ūkio subjektų

priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidavimo planą, kurio pagrindu

būtų parengti ir priimti teisės aktai, panaikinantys netikslingas,

dubliuojamas ar panašaus pobūdžio funkcijas.

Ūkio

ministerija ir kitos ministerijos, atsakingos už atitinkamos ūkio subjektų

veiklos priežiūros srities politikos formavimą (atsakingos už parengimą)

2013 m.

IV ketv.

Parengtas ūkio subjektų

priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidavimo planas, sudarantis

prielaidas parengti ir priimti teisės aktus, kuriais siekiama priežiūros

institucijų konsolidavimo, priežiūros naštos ūkio subjektams ir prielaidų

nelegaliems mokėjimams mažinimo, ir skatinantis glaudesnį institucijų

bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, didinant ūkio subjektų

pasitikėjimą priežiūros institucijomis.

20.

Priežiūros

institucijos orientuotos į nubaudimą, o ne į pagalbą, ir priežiūros sistemą

daro ne tik neefektyvią (nes baudimas neužtikrina savaiminio teisės aktų

laikymosi), bet ir sukuria korupcijos prielaidas, nes yra didžiulės paskatos

išvengti baudų.

3.2.

Išnagrinėti galiojančius teisės aktus, susijusius su priežiūros institucijų

funkcijomis ir sankcijų sistema, pateikti pasiūlymus dėl priežiūros

institucijų orientavimo į metodinės pagalbos dėl teisės aktų laikymosi

teikimą.

Ūkio

ministerija

ir

kitos ministerijos, atsakingos už atitinkamos ūkio priežiūros srities politikos

formavimą (atsakingos už parengimą)

Vyriausybė, Seimas (atsakingi

už priėmimą)

2012 m.

I ketv.

2012 m.

II ketv.

Parengta

išvada ir siūlymai dėl teisės aktų keitimo (Ūkio ministerija), parengti ir

priimti teisės aktai, kurie užtikrins, kad būtų teikiama daugiau viešų ir

individualių konsultacijų ūkio subjektams, įgyvendinamas išankstinio

įsipareigojimo dėl teisės aktų taikymo principas, didėtų ūkio subjektams

teikiamų paslaugų kokybė ir efektyvumas.

Daugiau

paslaugų suteikta elektroniniu būdu per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą

arba tiesiogiai kreipiantis į kompetentingą instituciją.

Padidintas

priežiūros institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimas, pasikeitęs

priežiūros institucijų požiūris į verslą, metodinės pagalbos gavimo galimybė

skatina ūkio subjektus pasitikėti priežiūros institucijomis, konsultuotis,

kaip laikytis teisės aktų reikalavimų. Kartu sumažintos nelegalių mokėjimų

paskatos.

2 UŽDAVINYS

MAŽINTI NELEGALIŲ MOKĖJIMŲ

PASKATAS SIAURINANT VERSLO REGLAMENTAVIMO APIMTĮ

Eil.

Nr.

Problemos

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiamo rezultato kriterijai

21.

Didelė

teisinio reglamentavimo našta ūkio subjektams, ypač smulkiajam ir vidutiniam

verslui. Verslas, nepajėgdamas įgyvendinti visų nustatytų reikalavimų, siekia

jų išvengti nelegaliais mokėjimais.

3.3. Atlikti

teisės aktuose įtvirtintų ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų)

peržiūrą, jų išdavimo sąlygų analizę, nustatyti nepagrįstus, neproporcin-gus

ir perteklinius leidimus (licencijas) ir jų išdavimo sąlygas bei reikalavimus

ir parengti būtinus teisės aktų pakeitimų projektus.

Ūkio

ministerija ir kitos ministerijos, atsakingos už politikos formavimą

atitinkamoje reglamentavimo srityje, vadovaujantis Vyriausybės 2012 m. liepos

18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“, pagal

planą

Ūkio

ministerija

Aplinkos ministerija, Kultūros

ministerija, Energetikos ministerija, Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos

ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio

ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija, Ūkio ministerija, Teisingumo ministerija.

Ūkio ministerija

2013 m.

IV ketv.

(vertinant Aplinkos

ministerijos, Kultūros ministerijos, Energetikos ministerijos, Finansų

ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos,

Susisiekimo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Švietimo ir mokslo

ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ūkio ministerijos,

Teisingumo ministerijos 2012 m.

IV ketvirtį pateiktą

informaciją, atlikta ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) peržiūra,

parengtos ir Vyriausybei pateiktos išvados ir pasiūlymai)

2014 m.

II ketv.

(atsižvelgus į Ūkio

ministerijos išvadas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Vyriausybė, parengti ir

Vyriausybei pateikti reikiamų teisės aktų pakeitimų projektus)

2014 m.

IV ketv.

(parengta ataskaita apie

atlikus ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) peržiūrą pasiektus

rezultatus)

Diskriminaciniai,

nebūtini ir neproporcingi leidimai (licencijos) panaikinti arba pakeisti

kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis, parengiant atitinkamus teisės aktų

pakeitimų projektus.

Sumažintas

teisės aktuose nustatytų reikalavimų skaičius ir (ar) apimtis.

Parengtos

Ūkio ministerijos išvados ir pasiūlymai dėl teisės aktų, už kurių

įgyvendinimą atsakingos ministerijos, įvertinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos

Respublikos paslaugų įstatymo, Lietuvos

Respublikos viešojo administravimo įstatymo, 2012 m. liepos 18 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 937

„Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ nuostatas, geresnio

reglamentavimo principus, Europos Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų

praktiką. Nustatyti aiškesni ir skaidresni procedūrų terminai, mažesnis

tiesioginių kontaktų su sprendimus priimančiais valstybės tarnautojais ir

reikalaujamų pateikti dokumentų skaičius. Daugiau paslaugų teikiama

elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą arba su

kompetentinga institucija bendraujant per atstumą.

3.4. Parengti ir patvirtinti ūkio subjektų planinių ir

neplaninių patikrinimų atlikimo reikalavimus (įskaitant valstybinę kontrolę

atliekančių pareigūnų tarnybinio kaitumo taikymą) aplinkos apsaugos

valstybinę kontrolę vykdančioms institucijoms ir pareigūnams.

Aplinkos ministerija

2011 m.

IV ketv.

Parengtas ir priimtas teisės

aktas, sumažinantis administracinę naštą

ūkio subjektams, prielaidas ir sąlygas korupcijai atsirasti, užtikrinantis

aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės efektyvumą.

20 proc.

sumažinta administracinė našta ūkio subjektams;

15 proc.

sumažintas ūkio subjektų patikrinimų skaičius;

5 proc.

sumažintas skundų skaičius dėl atliekamų patikrinimų;

ūkio subjektų, kuriems suteikta metodinė pagalba

aplinkosaugos klausimais, skaičius – 80 įmonių.

22.

Keičiantis

teisiniam reglamentavimui, ūkio subjektai nespėja pasirengti laikytis naujų

teisės aktų reikalavimų – dėl to nevykdomi reikalavimai ir didinamos

prielaidos siekti nelegaliai išvengti sankcijų už teisės aktų pažeidimus.

3.5.

Įgyvendinti teisines ir organizacines priemones, kurios sudarytų prielaidas

ūkio subjektams iš anksto susipažinti su jiems aktualaus teisinio

reglamentavimo pakeitimais.

Teisingumo

ministerija

(atsakinga

už parengimą)

Vyriausybė, Seimas

(atsakingi

už priėmimą)

2011 m.

IV ketv.

2012 m.

II ketv.

Parengti ir priimti teisės

aktai, užtikrinantys periodinį ūkio subjektams aktualių teisės aktų

įsigaliojimą ir išankstinį jų paskelbimą, sudaro sąlygas ūkio subjektams

tinkamai ir laiku įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, mažiau prielaidų

siekti nelegaliai išvengti sankcijų už reikalavimų nevykdymą.

23.

Sudėtinga

muitinės formalumų atlikimo tvarka.

3.6.

Įdiegti muitinės deklaracijų pateikimo elektroniniu būdu taikant elektroninę

paslaugą vieno langelio principu.

Finansų

ministerija

2012 m.

IV ketv.

Sukurta

elektroninių deklaracijų priėmimo informacinė sistema prekių importui ir

eksportui įforminti pagal vieno langelio principą. Supaprastinta muitinės

formalumų atlikimo tvarka, sudarytos galimybės elektronines deklaracijas

teikti neatsižvelgiant į muitinės įstaigos aptarnaujamą teritoriją, kurioje

prekės buvo ar bus patiektos. Įdiegta ir veikianti penktojo brandos lygio

elektroninė paslauga.

24.

Pateikus

muitinės deklaraciją elektroniniu būdu, reikalaujama pateikti rašytinius

pridedamus dokumentus.

3.7.

Plėtoti nacionalinę elektroninio prekių deklaravimo sistemą.

Finansų

ministerija

2014 m.

IV ketv.

Mažiau

suinteresuotųjų asmenų kontaktų su muitinės pareigūnais, apribota jų įtaka ir

piktnaudžiavimo galimybės priimant sprendimus. Dokumentų, pateiktų

elektroniniu būdu, santykinio skaičiaus padidėjimas, palyginti su bendru

pateiktų dokumentų skaičiumi.

IV. VIEŠIEJI PIRKIMAI

TIKSLAS – UŽTIKRINTI SKAIDRŲ IR

RACIONALŲ PREKIŲ AR PASLAUGŲ PIRKIMĄ

TIKSLO REZULTATO KRITERIJAI

1) viešųjų

pirkimų, atliktų Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau –

CVPIS) priemonėmis (elektroninėje erdvėje) skaičius ne mažesnis kaip 80

proc.;

2) centralizuotai

atliekamų viešųjų pirkimų vertė ne mažesnė kaip 10 proc. visų pirkimų vertės;

3) viešųjų pirkimų

kainos ne didesnės kaip 7 proc. negu perkant privačiame sektoriuje;

4) korupcijos

apraiškų atliekant savarankiškus viešuosius vaistinių preparatų pirkimus

sveikatos priežiūros įstaigose sumažėjimas, pirkimų per CPO padidėjimas: 2011

metais – 60 proc. poreikio apimties; 2012 metais – 65 proc. poreikio

apimties; 2013 metais –

68 proc. poreikio apimties; 2014 metais – 71 proc. poreikio apimties;

5) perkančiųjų

sveikatos priežiūros įstaigų per CPO skaičiaus pokyčiai: 2011 metais – 30

proc.; 2012 metais – 50 proc.;

2013 metais – 70 proc.; 2014 metais – 90–95 proc. įstaigų.

UŽDAVINYS

DIDINTI VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

ORGANIZAVIMO IR ATLIKIMO VIEŠUMĄ, SKAIDRUMĄ IR KONTROLĘ

Eil. Nr.

Problemos

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiamo rezultato kriterijai

25.

Viešųjų pirkimų tarnyboje nėra

suformuota visapusė rizikos vertinimo sistema, kuri leistų reaguoti į

padėties viešųjų pirkimų rinkoje pokyčius. Sprendimai dėl kontrolės objektų

parinkimo labai priklauso nuo žmogiškųjų veiksnių – nuo vadovų ar

specialistų, kurie vertina gaunamą informaciją.

4.1.

CVPIS pagrindu sukurti rizikos valdymo ir kontrolės sistemą, kuri leistų

nustatyti pažeidimų riziką keliančius veiksnius.

Viešųjų pirkimų tarnyba

2014 m.

I ketv.

Sudarytos

palankesnės sąlygos Viešųjų pirkimų tarnybai tiksliau išsirinkti kontrolės

objektus ir padidintas Viešųjų pirkimų tarnybos atliekamos kontrolės

efektyvumas

– ne

mažiau kaip 50 proc. per rizikos valdymo ir kontrolės sistemą atrinktų

pirkimų įvertinimų išvadose nustatyti pažeidimai;

– ne mažiau kaip 90 proc. per

rizikos valdymo ir kontrolės sistemą atrinktų perkančiųjų organizacijų

tikrinimo ataskaitose nustatyti viešųjų pirkimų atlikimo pažeidimai.

4.2. Sukurti pavyzdinį

bandomąjį pasirinkto objekto kainų palyginimo modelį, kuris leistų atliekant

viešuosius pirkimus palyginti pirkimų kainas su privataus sektoriaus pirkimų

kainomis.

Viešųjų pirkimų tarnyba

2013

m. IV ketv.

Sukurtas pavyzdinis bandomasis

pasirinkto objekto kainų palyginimo modelis, sudarantis prielaidas

išsiaiškinti priežastis, kodėl skiriasi (jeigu skiriasi) viešojo ir

privataus sektorių pasirinkto objekto pirkimų kainos, numatyti priemones

Viešųjų pirkimų tarnybai imtis veiksmų, užtikrinančių racionalų disponavimą

valstybės biudžeto lėšomis tam tikroje srityje.

4.21. Parengti

teisės aktus, užkertančius kelią galimybėms piktnaudžiauti perkant interneto

ir internetines paslaugas.

Viešųjų pirkimų tarnyba

2014 m.

II ketv.

Parengti

ir patvirtinti teisės aktai, aiškiai reglamentuojantys interneto ir

internetinių paslaugų pirkimą ir tokių pirkimų kontrolę.

4.22. Peržiūrėti

teisės aktus, reglamentuojančius informavimo ir viešinimo paslaugų viešojo

pirkimo sąlygas, parengti bendrą informavimo ir viešinimo paslaugų standartų

sistemą.

Viešųjų

pirkimų tarnyba

Viešoji įstaiga CPO LT

2014 m.

III ketv.

Sukurta

bendra informavimo ir viešinimo paslaugų standartų sistema.

26.

Nemaža dalis viešųjų pirkimų

atliekama ne elektroniniu būdu, tai sudaro visas prielaidas neskaidriems

viešiesiems pirkimams ir korupcijai pasireikšti. Neturint specialių CVPIS

administratorių veiksmų stebėsenos priemonių, sudaromos prielaidos

neskaidriems viešiesiems pirkimams ir korupcijai.

4.3. Didinant CVPIS patrauklumą,

patikimumą ir funkcionalumą, plėsti viešųjų pirkimų, atliekamų elektroniniu

būdu, mastą, užtikrinant skaidrumą ir sąžiningą konkurenciją.

Viešųjų pirkimų tarnyba

2014 m.

II ketv.

Pasiekta

2011 metais elektroninių pirkimų būtų ne mažiau kaip 60 proc. nuo visų

skelbiamų pirkimų skaičiaus; 2012 metais elektroninių pirkimų būtų ne mažiau

kaip 70 proc. nuo visų skelbiamų pirkimų skaičiaus;

2014

metais elektroninių pirkimų būtų ne mažiau kaip 80 proc. nuo

visų skelbiamų pirkimų

skaičiaus.

CVPIS duomenų centre įdiegtos

specialios CVPIS administratorių veiksmų stebėsenos ir kontrolės priemonės.

27.

Viešųjų pirkimų centralizavimas

leidžia efektyviau panaudoti viešiesiems pirkimams skirtas lėšas, tačiau šiuo

metu centralizuotų viešųjų pirkimų atliekama nepakankamai.

4.4. Atlikti analizę ir priimti

organizacinius sprendimus, skatinančius centralizuotų viešųjų pirkimų plėtrą.

Atlikus analizę sudaryti

rekomenduojamą viešojo sektoriaus tipinių prekių ir paslaugų, įsigyjamų per

CPO LT, sąrašą.

Ūkio

ministerija (atsakinga už analizės atlikimą ir sprendimų priėmimą)

Viešoji įstaiga CPO LT

2014

m.

II

ketv.

Sudarytas rekomenduojamas

viešojo sektoriaus tipinių prekių ir paslaugų, įsigyjamų per CPO LT, sąrašas.

28.

Asmens sveikatos priežiūros

įstaigų atliekami viešieji vaistinių preparatų, medicinos pagalbos ir kitų

priemonių pirkimai sudaro prielaidas neracionaliai naudoti PSDF biudžeto lėšas.

4.5. Parengti išsamų visų

vaistinių preparatų, kuriuos būtų galima pirkti per CPO LT, sąrašą ir visas

pirkimui reikiamas specifikacijas.

Sveikatos apsaugos ministerija

2013 m.

IV ketv.

Parengtas išsamus visų

vaistinių preparatų, kuriuos galima pirkti per CPO LT, sąrašas ir reikiamos

specifikacijos (matavimo vienetai, stiprumas ir kita). Užtikrintas visų

vaistinių preparatų pirkimo per CPO LT skaidrumas.

4.51. Užtikrinti

vaistinių preparatų, kurie būtų perkami per CPO LT, viešojo pirkimo procedūrų

atlikimą ir modulio elektroniniame kataloge funkcionavimą.

Viešoji įstaiga CPO LT

2014 m.

II ketv.

Vaistiniai preparatai, nurodyti

Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame vaistinių preparatų, kuriuos

galima pirkti per CPO LT, sąraše, įsigyjami per CPO LT elektroninį katalogą.

4.6.

Parengti ir patvirtinti sąnarių endoprotezų, centralizuotai perkamų PSDF

biudžeto lėšomis, sąrašą ir specifikacijas, nustatant, kad kiekvieną specifikaciją atitiktų

ne mažiau kaip kelių gamintojų (tiekėjų) gaminiai, galintys konkuruoti

tarpusavyje.

Patvirtinus atitinkamas sąnarių

endoprotezų specifikacijas, parengti CPO LT elektroninį katalogą ir pradėti

sąnarių endoprotezų centralizuotą pirkimą.

Sveikatos

apsaugos ministerija

(atsakinga

už parengimą)

Valstybinė ligonių kasa prie

Sveikatos apsaugos ministerijos

(atsakinga

už specifikacijų parengimą)

CPO LT

(atsakinga už elektroninio katalogo parengimą ir centralizuoto pirkimo

organizavimą)

2013 m.

IV ketv.

2014 m.

III ketv.

Parengtas

ir patvirtintas sąnarių

endoprotezų, centralizuotai perkamų PSDF biudžeto lėšomis, sąrašas.

Medicininės įrangos (sąnarių

endoprotezų) centralizuotas pirkimas per CPO LT užtikrintų pirkimo skaidrumą.

29.

Atliekant viešuosius pirkimus

viešajame sektoriuje, informacija apie viešųjų pirkimų metu pateiktus

pasiūlymus ir rezultatus paprastai neviešinama.

4.7. Parengti ir priimti

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame

būtų įtvirtinta pareiga visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms viešai

skelbti informaciją, susijusią su viešųjų pirkimų metu pateiktais pasiūlymais

ir rezultatais (viešinant viešųjų pirkimų konkursus laimėjusių tiekėjų

pasiūlymus, visas viešųjų pirkimų sutartis, kai tam panaudoti valstybės

biudžeto asignavimai).

Ūkio

ministerija

(atsakinga

už parengimą)

Seimas (atsakingas už priėmimą)

2014 m.

II ketv.

2014 m.

IV ketv.

Parengtas ir patvirtintas teisės

aktas, didinantis valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų viešumą

ir skaidrumą viešųjų pirkimų srityje.

4.8.*

Parengti ir patvirtinti medicininių prietaisų, kurie turi būti įtraukti į CPO

LT elektroninius katalogus, sąrašą, nurodant specifikacijų rengimo 2014–2016

metais grafiką.

Parengti medicininių prietaisų

specifikacijas pagal nustatytą specifikacijų rengimo grafiką, kad būtų galima

sudaryti CPO LT medicininių prietaisų elektroninius katalogus.

Parengti CPO LT medicininių

prietaisų elektroninius katalogus.

Sveikatos

apsaugos ministerija (atsakinga už parengimą)

Sveikatos

apsaugos ministerija

Viešoji įstaiga CPO LT

2013 m.

IV ketv.

2014 m.

II ketv.

2014 m.

III ketv.

Parengtas ir patvirtintas

teisės aktas, kuriame nurodytas medicininių prietaisų, kurie turi būti

įtraukti į CPO LT elektroninius katalogus, sąrašas ir specifikacijų rengimo

grafikas.

Parengtos CPO LT medicininių

prietaisų specifikacijos.

Sukurti CPO LT medicininių

prietaisų elektroniniai katalogai.

4.9. Modifikuoti viešųjų

pirkimų informacines sistemas (CVPIS ir CVPP), sudarant galimybes visoms

perkančiosioms organizacijoms viešai skelbti informaciją, susijusią su

viešųjų pirkimų metu pateiktais pasiūlymais ir rezultatais (viešinant

konkursą laimėjusių tiekėjų pasiūlymus, visas viešųjų pirkimų sutartis, kai

tam panaudoti valstybės biudžeto asignavimai, išskyrus viešuosius pirkimus,

kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu).

Viešųjų

pirkimų tarnyba

(atsakinga

už parengimą)

2014

m.

III

ketv.

Modifikuotos viešųjų pirkimų

informacinės sistemos (CVPIS ir CVPP), viešai skelbiama informacija, susijusi

su viešųjų pirkimų metu pateiktais pasiūlymais ir rezultatais.

V. SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

TIKSLAS – DIDINTI SKAIDRUMĄ, mažinti ir Šalinti korupcijos prielaidas SVEIKATOS

PRIEŽIŪROS SRITYJE

TIKSLO REZULTATO KRITERIJAI

1) asmenų, gavusių sveikatos

priežiūros paslaugų ir neoficialiai mokėjusių asmens sveikatos priežiūros

įstaigose, sumažėjimas nuo 16 iki 8 proc.;

2) asmenų,

neoficialiai mokėjusių asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir manančių, kad

neoficialus mokėjimas pagerino paslaugų kokybę, dalies sumažėjimas 15 proc.

nuo visų neoficialiai atsilyginusių asmenų;

3)

papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo atsiradimas;

4)

patentu nesaugomų kompensuojamųjų vaistų receptuose nurodomos vidutinės

kainos mažėjimas ne mažiau kaip 2 proc. per metus: 2012 m. – iki 29,6 Lt,

2014 m. – iki 28,4 Lt;

5)

objektyvesnis ir skaidresnis darbingumo ir neįgalumo lygio bei specialiųjų

poreikių nustatymas.

1 UŽDAVINYS

SUMAŽINTI KORUPCIJOS PRIELAIDŲ

GALIMYBES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE

Eil.

Nr.

Problemos

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiamo rezultato kriterijai

30.

Stacionarinių

sveikatos priežiūros atskirų paslaugų apmokėjimo netolygumai sudaro

prielaidas iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų asmens sveikatos

priežiūros įstaigose.

5.1. Įdiegti

stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pagal giminingų

diagnozių grupes sistemą.

Sveikatos

apsaugos ministerija

2012 m.

IV

ketv.

Įdiegta

stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pagal giminingų

diagnozių grupes sistema, pašalinanti stacionarinių sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo netolygumus ir mažinanti prielaidas reikalauti papildomų

mokėjimų asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

31.

Sveikatos priežiūros įstaigos

nepagrįstai verčia pacientus įsigyti farmacijos bendrovių proteguojamus

vaistinius preparatus, medicinos pagalbos ir kitas priemones, kurios ir taip

apmokamos PSDF biudžeto lėšomis.

5.2. Parengti ir priimti teisės

aktą, aiškiai nustatantį iš PSDF apmokamų paslaugų apimtį ir struktūrą,

nurodant, kad valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos

nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose teikiama nemokamai ir už šios

priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomų mokėjimų.

Sveikatos

apsaugos ministerija

2014 m.

III ketv.

Parengtas

ir patvirtintas teisės aktas, nustatantis valstybės laiduojamos sveikatos

priežiūros paslaugų apimtį ir struktūrą ir pašalinantis sveikatos priežiūros

įstaigų galimybę versti pacientus papildomai mokėti už sveikatos priežiūros

paslaugas, apmokamas PSDF biudžeto lėšomis.

32.

Nepakankamas

visuomenės informavimas apie teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas ir jų

kainas.

5.3.

Organizuoti socialinės reklamos kampaniją tiksline tema.

Sveikatos

apsaugos ministerija

2014 m.

III ketv.

Organizuotų

socialinės reklamos kampanijų skaičius.

33.

Nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų trukmė ir tvarka sudaro prielaidas ilgalaikėms korupcinėms schemoms, ryšiams plisti.

5.4.

Priimti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymą

dėl viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų skyrimo į pareigas, nustatant

kadencijų trukmę ir tvarką.

Seimas

2012 m.

II ketv.

Patvirtintas

teisės aktas, nustatantis viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų

kadencijos trukmę ir tvarką, šalinantis prielaidas korupcinėms schemoms,

ryšiams plisti.

34.

Esamas

sveikatos priežiūros įstaigų finansavimas dabar vykdomas remiantis tik

praėjusių laikotarpių duomenimis. Toks sveikatos priežiūros įstaigų

finansavimo mechanizmas stabdo kokybiškų paslaugų plėtrą. Dėl tokio

finansavimo mechanizmo netobulumo kai kurios sveikatos priežiūros įstaigos

šiuo metu veikia išskirtinėmis sąlygomis, t. y. jų finansavimas tiesiogiai

nepriklauso nuo įstaigos veiklos efektyvumo, tai riboja paciento teisę gauti

kokybišką paslaugą, apmokamą iš PSDF, pasirinktoje sveikatos priežiūros

įstaigoje.

5.5.

Įvertinti esamą sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo teisinį

reglamentavimą, parengti ir pateikti teisės aktų pakeitimus arba priimti

naują teisės aktą, kuris nustatytų aiškius ir skaidrius sveikatos priežiūros

įstaigų finansavimo iš PSDF kriterijus.

Nustačius

sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo iš PSDF kriterijus, parengti teritorinių

ligonių kasų PSDF biudžeto lėšų, skiriamų asmens sveikatos priežiūros

įstaigoms už teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, paskirstymo ir

sutartinių sumų planavimo pagal atskiras paslaugų rūšis tvarkos aprašą.

Sveikatos

apsaugos ministerija

Valstybinė

ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (atsakinga už parengimą)

Sveikatos

apsaugos ministerija (atsakinga už patvirtinimą)

2014 m.

II ketv.

2014 m.

III ketv.

Parengti

ir patvirtinti esamo teisinio reglamentavimo pakeitimai arba priimtas naujas

teisės aktas, nustatantis aiškius ir skaidrius sveikatos priežiūros įstaigų

finansavimo iš PSDF kriterijus.

Nustatytų

priežiūros įstaigų finansavimo iš PSDF kriterijų pagrindu parengtas PSDF

biudžeto lėšų, teritorinių ligonių kasų skiriamų asmens sveikatos priežiūros

įstaigoms už teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, paskirstymo ir

sutartinių sumų planavimo pagal atskiras paslaugų rūšis tvarkos aprašas.

2

Uždavinys

SUKURTI

SKAIDRESNĘ vaistiniŲ preparatŲ, medicinos pagalbos ir ortopedijos techninių

priemonIŲ ĮTRAUKIMO Į kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto lėšomis sistemą

Eil.

Nr.

Problemos

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiamo rezultato kriterijai

35.

Galiojančiame Vaistinių preparatų įrašymo į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą tvarkos apraše, nustatant vaisto farmakoekonominę ir terapinę naudą, atsižvelgiama tik į alternatyvų ambulatorinį gydymą. Tais atvejais, kai sukuriamas naujas vaistas ir nėra su kuo jo palyginti, jo vertė nepagrįstai sumažinama ir taip užkertamas kelias įtraukti tokį vaistą į sąrašą.

5.6.

Pakeisti vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į Ligų

ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos

priemonių sąrašus tvarką, nustatant farmakoekonominės ir terapinės vertės

skaičiavimo kriterijus.

Sveikatos

apsaugos ministerija

2011 m.

III ketv.

Parengtas

ir patvirtintas teisės aktas, nustatantis objektyvesnę ir skaidresnę

vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į Ligų ir

kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos

priemonių sąrašus tvarką, taip pašalinant prielaidas neskaidriems

sprendimams.

36.

Kai vaistiniai preparatai įrašomi į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą ir į Valstybinės ligonių kasos centralizuotai perkamų vaistų sąrašus, jie vertinami pagal skirtingas vertinimo schemas ir jiems taikomi skirtingi vertinimo kriterijai.

5.7.

Pakeisti teisės aktus, reglamentuojančius vaistinių preparatų, įrašomų į Ligų

ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą ir į Valstybinės ligonių kasos

centralizuotai perkamų vaistų sąrašą, nustatant vienodas vertinimo schemas ir

vienodus vertinimo kriterijus.

Sveikatos

apsaugos ministerija

2012 m.

IV ketv.

Parengti

ir patvirtinti teisės aktai, sudarantys prielaidas visus vaistinius

preparatus, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto lėšų, vertinti vienodai ir

perkelti iš vieno sąrašo į kitą, priklausomai nuo to, kuris kompensavimo

būdas racionalesnis.

37.

Įmonės, kurių veikla susijusi su ortopedijos technika, galimai sudaro tarpusavio susitarimus, tai daro neigiamą įtaką sąžiningai konkurencijai.

5.8.

Išnagrinėti galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius pacientų aprūpinimą

ortopedijos techninėmis priemonėmis, jų kompensavimo sistemą ir prireikus

parengti ir priimti teisės aktų pakeitimus, kurie padėtų užtikrinti

sąžiningą konkurenciją.

Sveikatos

apsaugos ministerija (atsakinga už parengimą)

Ūkio

ministerija (atsakinga už parengimą)

Seimas

(atsakingas už priėmimą)

2012 m.

II ketv.

2012 m.

IV ketv.

Remiantis

atlikta analize, nustatytos procedūros, leidžiančios pasinaudoti sąžiningos

konkurencijos teikiama nauda, kompensuoti individualiai pritaikomas

standartines ortopedijos technines priemones.

3

uždavinys

Sudaryti

SĄLYGAS PapildomoJO (savanoriškojo) sveikatos draudimo PLĖTRAI MAŽINANT

nelegalIŲ MOKĖJIMŲ PRIELAIDAS

Eil.

Nr.

Problemos

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiamo rezultato kriterijai

38.

Nesudarytos

prielaidos efektyviai veikti papildomajam (savanoriškajam) sveikatos

draudimui, kuris leistų sumažinti nelegalius mokėjimus.

5.9. Išnagrinėti ir

apibendrinti pagrindines problemas, trukdančias papildomojo (savanoriškojo)

sveikatos draudimo plėtrai ir tuo remiantis parengti konkrečius pasiūlymus.

Sveikatos

apsaugos ministerija

Ūkio ministerija

2014 m.

III ketv.

Parengti

ir įgyvendinti konkretūs pasiūlymai, skatinantys papildomojo (savanoriškojo)

sveikatos draudimo plėtrą Lietuvoje.

5.10. Informuoti visuomenę apie

valstybės lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų kainas.

Sveikatos apsaugos ministerija

2013 m.

IV ketv.

Sveikatos apsaugos ministerijos

ir teritorinių ligonių kasų interneto svetainėse pateikta informacija apie

valstybės lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų kainas.

5.11. Įdiegti pacientų

informavimo sistemą, kuri leistų kiekvienam pacientui, suteikus atitinkamas

stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, pateikti informaciją apie

valstybės lėšomis apmokėtų paslaugų kainą.

Sveikatos apsaugos ministerija

2013 m.

IV ketv.

Parengtas ir patvirtintas

teisės aktas, įtvirtinantis prievolę informuoti pacientus apie tai, kiek lėšų

sumokėjo valstybė už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, taip

siekiant sumažinti ketinimus nelegaliai mokėti gydytojui.

5.111. Įdiegti

pacientų informavimo sistemą, kuri leistų elektroninėje erdvėje pateikti

informaciją apie praėjusiais kalendoriniais metais

kiekvienam pacientui

suteiktas specializuotas

ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, jų apmokėjimą PSDF

biudžeto lėšomis ir praėjusiais kalendoriniais metais apmokėtų paslaugų

kainą.

Sveikatos

apsaugos ministerija

2014 m.

II ketv.

Parengta, pateikta

elektroninėje erdvėje ir pacientams prieinama informacija apie praėjusiais

kalendoriniais metais jiems suteiktas specializuotas ambulatorines paslaugas

ir jų apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis, taip

siekiant sumažinti ketinimus nelegaliai mokėti gydytojui.

5.12.

Nustatyti valstybės lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų

kompensavimo lygius.

Sveikatos

apsaugos ministerija (atsakinga už parengimą)

Seimas (atsakingas už priėmimą)

2014 m.

III ketv.

2014 m.

IV ketv.

Parengtas ir patvirtintas

teisės aktas, aiškiau apibrėžiantis valstybės lėšomis apmokamų sveikatos

priežiūros paslaugų dalis.

4 UŽDAVINYS

VAISTINIŲ PREPARATŲ PRIEINAMUMO

GERINIMAS IR JŲ KAINŲ MAŽINIMAS

Eil.

Nr.

Problemos

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiamo rezultato kriterijai

381.

Nepakankamai mažėja patentu

nesaugomų vaistinių preparatų kainos, todėl išlieka santykiškai didelės

priemokos ir nepakankamai mažėja PSDF išlaidos vaistams kompensuoti.

5.13.

Siekiant mažinti

vaistų kainas ir didinti konkurenciją tarp gamintojų, sumažinti kainų

skirtumą tarp pigiausio ir brangiausio vaisto grupėje, nustatyti griežtesnes

privalomo vaistinių preparatų kainos mažinimo sąlygas naujai į valstybinę

sveikatos draudimo sistemą įtraukiamiems generiniams vaistams.

Sveikatos

apsaugos ministerija (atsakinga už parengimą)

Vyriausybė

(atsakinga už priėmimą)

2014 m.

I ketv.

Patvirtintas pakeistas Ambulatoriniam gydymui

skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių įsigijimo

išlaidos kompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo

tvarkos aprašas.

5 UŽDAVINYS

ŠALINTI

KORUPCIJOS PRIELAIDAS NEĮGALUMO NUSTATYMO PROCEDŪROSE

Eil.

Nr.

Problemos

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiamo rezultato kriterijai

382.

Dėl

nepakankamos medicininių dokumentų, gaunamų iš asmens sveikatos priežiūros

įstaigų, kokybės ir jų tikslumo sudėtinga užtikrinti skaidrų ir objektyvų

darbingumo lygio, neįgalumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymą.

5.14.

Išanalizuoti poreikį ir galimybes diegti Tarptautinę funkcionavimo, neįgalumo

ir sveikatos klasifikaciją nustatant darbingumo lygį, neįgalumo lygį ir

specialiuosius poreikius.

Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija

Neįgalumo

ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos

Sveikatos

apsaugos ministerija

2014 m.

II ketv.

Parengta

analizė ir nustatytas Tarptautinės funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos

klasifikacijos diegimo poreikis ir mastas. Sudarytos galimybės pereiti prie

efektyvesnio ir kokybiškesnio neįgalumo įvertinimo, panaikinta subjektyvaus

vertinimo galimybė.

5.15.*

Parengti teisės aktų pakeitimų projektus ir įdiegti bei naudoti Tarptautinę

funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikaciją darbingumo, neįgalumo

lygių ir specialiųjų poreikių nustatymo procedūroms ir reabilitacijos

specialistų praktiniam darbui.

Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija

Neįgalumo

ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos

Sveikatos

apsaugos ministerija

2014 m.

III ketv.

Įdiegta

ir naudojama Tarptautinė funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikacija

specialistams nustatant asmenų neįgalumo ir darbingumo lygį. Užtikrinta

objektyvesnė kompleksinė asmens vertinimo procedūra, kurios metu vertinami ne

tik medicininiai veiksniai, bet ir asmens veiklą ribojantys socialiniai

veiksniai: socialiniai ryšiai ir aplinkybės.

5.16.

Parengti ir priimti teisės aktus, užtikrinančius galimybes Neįgalumo ir

darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

gauti darbingumo lygiui, neįgalumo lygiui ir specialiesiems poreikiams

nustatyti būtiną informaciją iš Valstybinės ligonių kasos duomenų bazės.

Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija

Neįgalumo

ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos

Sveikatos

apsaugos ministerija

Valstybinė

ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos

2014 m.

I ketv.

Parengti

ir priimti teisės aktai, užtikrinantys korupcijos galimybės mažėjimą

vertinant neįgalumą. Užkirstas kelias neteisingų, netikslių medicininių

dokumentų pateikimui, užtikrintas efektyviau veikiantis kontrolės

mechanizmas.

5.17.

Užtikrinti keitimąsi duomenimis, reikalingais darbingumo lygiui, neįgalumo

lygiui ir specialiųjų poreikių lygiui nustatyti, tarp asmens sveikatos

priežiūros įstaigų ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per elektroninę

sveikatos sistemą.

Sveikatos

apsaugos ministerija

Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija

Neįgalumo

ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos

2014 m.

III ketv.

Elektroninė

sveikatos sistema papildyta duomenimis darbingumo lygiui, neįgalumo lygiui ir

specialiųjų poreikių lygiui nustatyti ir apsikeisti. Užtikrintas visapusiškos

medicininės informacijos gavimas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

6 UŽDAVINYS

SUMAŽINTI KORUPCIJOS PRIELAIDŲ

GALIMYBES IŠDUODANT LICENCIJAS ASMENS IR VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS

VEIKLAI VYKDYTI IR UŽTIKRINTI EFEKTYVIĄ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ KOKYBĖS

PRIEŽIŪRĄ

Eil.

Nr.

Problemos

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiamo rezultato kriterijai

383.

Valstybinė

akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos

ministerijos, išduodama asmenims licencijas asmens ir visuomenės sveikatos

priežiūros veiklai vykdyti, šių asmenų atitiktį keliamiems reikalavimams vertina

formaliai, t. y. tik pagal pateiktus dokumentus, tačiau neįsitikinusi, ar šie

asmenys realiai pajėgūs vykdyti tokią veiklą (t. y. ar turi dokumentuose

nurodomą veikiančią įrangą, darbuotojus, patalpas ir pan.). Nėra efektyvios

asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą vykdančių įstaigų veiklos priežiūros

ir kontrolės.

5.18.

Parengti teisės aktų pakeitimų projektus, nustatant prievolę Valstybinei

akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos

ministerijos, priimant sprendimus dėl licencijų asmens ir visuomenės

sveikatos priežiūros veiklai vykdyti išdavimo, įvertinti licencijos prašančio

asmens realias galimybes vykdyti tokią veiklą.

Sveikatos

apsaugos ministerija

2014 m.

II ketv.

Parengti

ir patvirtinti teisės aktai, įtvirtinantys Valstybinės akreditavimo sveikatos

priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos prievolę

išduodant licencijas asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros veiklai

vykdyti įvertinti realias licencijos prašančio asmens galimybes vykdyti tokią

veiklą.

5.19.

Nustatyti akredituotų sveikatos priežiūros įstaigų veiklos skaidrumo rizikos

vertinimo kriterijus ir nuolatinės šių įstaigų veiklos priežiūros tvarką.

Sveikatos

apsaugos ministerija

2014 m.

III ketv.

Parengti

ir patvirtinti teisės aktai, nustatantys sveikatos priežiūros įstaigų veiklos

skaidrumo rizikos vertinimo kriterijus ir nuolatinės šių įstaigų veiklos

priežiūros tvarką.

384.

Nėra

aiškiai apibrėžta tarnautojų, priimančių sprendimus dėl licencijų išdavimo ar

neišdavimo, licencijų prašančių asmenų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų

kokybės vertinimo, atsakomybė.

5.20.

Nustatyti tarnautojų, priimančių sprendimus dėl licencijos asmens ir

visuomenės sveikatos priežiūros veiklai vykdyti išdavimo arba neišdavimo,

asmeninę atsakomybę.

Sveikatos

apsaugos ministerija

2014 m.

II ketv.

Parengti

ir patvirtinti teisės aktai, nustatantys tarnautojų, priimančių sprendimus

dėl licencijos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros veiklai vykdyti

išdavimo arba neišdavimo, asmeninę atsakomybę.

7 UŽDAVINYS

SKATINTI SAVANORIŠKĄ

NEATLYGINTINĄ KRAUJO DONORYTĘ IR VISUOMENĖS PASITIKĖJIMĄ KRAUJO DONORYSTĖS

ĮSTAIGOMIS. UŽTIKRINTI EFEKTYVIĄ KRAUJO KOMPONENTŲ KOKYBĖS PRIEŽIŪRĄ

Eil.

Nr.

Problemos

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiamo rezultato kriterijai

385.

Dėl

nepakankamai skaidrios ir aiškios kraujo donorystės įstaigų veiklos mažėja

galimų neatlygintinų kraujo donorų. Nepakankamai efektyvi ir aiški kraujo

komponentų kokybės priežiūra ir kontrolė mažina pacientų pasitikėjimą

sveikatos priežiūros įstaigose pacientams vykdoma transfuzijos (kraujo ar jo

komponentų perpylimo) procedūra.

5.21.

Įvertinti esamą padėtį ir priimti strateginius sprendimus dėl valstybės

politikos kraujo donorystės srityje.

Sveikatos

apsaugos ministerija

2014 m.

III ketv.

Priimti

sprendimai dėl valstybės politikos kraujo donorystės srityje.

5.22.

Parengti teisės aktų pakeitimų projektus, nustatant efektyvią kraujo

komponentų kokybės išorinės kontrolės tvarką.

Sveikatos

apsaugos ministerija

2014 m.

II ketv.

Parengti

ir patvirtinti teisės aktai, nustatantys efektyvią kraujo komponentų kokybės

išorinės kontrolės tvarką.

VI. TERITORIJŲ PLANAVIMAS IR

STATYBOS VALSTYBINĖ PRIEŽIŪRA

TIKSLAS – SUMAŽINTI KORUPCIJOS

PASIREIŠKIMO PRIELAIDAS DIDINANT TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS VALSTYBINĖS

PRIEŽIŪROS SKAIDRUMĄ, SUMAŽINTI ADMINISTRACINĘ NAŠTĄ PASLAUGOS GAVĖJAMS

TIKSLO REZULTATO KRITERIJAI

1) ne mažiau kaip 50 proc.

sutrumpintos teritorijų planavimo procedūros (2010 m. procedūros vidutiniškai

truko 12 mėn.);

2) 50 proc. sumažinti rengiamų

teritorijų planavimo dokumentų skaičių (2010 m. buvo 3 107);

3) elektroninis visiems

prieinamas Lietuvos Respublikos teritorijos laisvos valstybinės žemės fondo

žemėlapis;

4) elektroninė teritorijų

planavimo paslaugų teikimo sekimo sistema (nuo prašymo padavimo iki

atitinkamų dokumentų gavimo);

5) ne mažiau kaip 60 proc.

dokumentų, susijusių su statyba, išduoti elektroniniu būdu.

UŽDAVINYS

UŽTIKRINTI SKAIDRŲ SU

TERITORIJŲ PLANAVIMU IR STATYBA SUSIJUSIŲ DOKUMENTŲ IŠDAVIMĄ TEISĖS AKTŲ

NUSTATYTAIS TERMINAIS

Eil.

Nr.

Problemos

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiamo rezultato kriterijai

39.

Fiziniai

ir juridiniai asmenys elektroniniu būdu gali tik pateikti prašymą tam tikram

dokumentui gauti, tačiau negali paties dokumento gauti nuotoliniu būdu, tai

neleidžia užtikrinti skaidraus nagrinėjimo proceso.

6.1.

Plėsti Lietuvos Respublikos statybos leidimų išdavimo ir statybos valstybinės

priežiūros informacinės sistemos elektronines paslaugas iki bendradarbiavimo

lygio – sudaryti galimybę elektroniniu būdu ne tik pateikti, bet ir išduoti

su statybos procesu ir statybos valstybine priežiūra susijusius dokumentus.

Aplinkos

ministerija

2014 m.

IV ketv.

Parengtas ir patvirtintas

teisės aktas, supaprastinantis dokumentų išdavimo procedūras ir sumažinantis

naštą gyventojams ir verslui.

40.

Kolegialūs

sprendimai priimant individualius teisės aktus (kai išduodami leidimai,

tvirtinami detalieji planai ir kita) sudaro prielaidas piktnaudžiauti ir

išvengti asmeninės atsakomybės.

6.2.

Parengti ir priimti teisės aktus, panaikinant kolegialių sprendimų priėmimo

galimybę tais atvejais, kai priimami individualūs teisės aktai (kai išduodami

leidimai, tvirtinami detalieji planai ir kita).

Aplinkos ministerija

(atsakinga už parengimą)

Teisingumo

ministerija

(atsakinga

už parengimą)

Specialiųjų

tyrimų tarnyba

(atsakinga

už parengimą)

Seimas

(atsakingas už priėmimą)

2012 m.

III ketv.

2014 m.

IV ketv.

Parengti

ir patvirtinti teisės aktai, kuriais sprendimų priėmimas susiejamas su

asmenine atsakomybe.

41.

Asmenys,

pageidaujantys pirkti ar nuomoti valstybinę žemę, neturi galimybės

elektroniniu būdu peržiūrėti laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypų, jų

naudmenų sudėties ir plotų.

6.3. Sukurti visuomenei neatlygintinai

elektroniniu būdu prieinamus Lietuvos Respublikos teritorijos laisvos

valstybinės žemės fondo erdvinius duomenis, kuriuos naudojant būtų galima

stebėti privatizuotinos laisvos valstybinės žemės naudmenas, jų plotus,

išnuomotus (nuomotinus) laisvos valstybinės žemės plotus.

Žemės ūkio ministerija

Teisingumo ministerija

2012 m.

I ketv.

Sukurta

neatlygintina elektroninė prieiga prie Lietuvos Respublikos teritorijos

laisvos valstybinės žemės fondo erdvinių duomenų, taip sumažinant korupcijos

pasireiškimo galimybes privatizuojant ar nuomojant valstybinę žemę.

42.

Savivaldybių

tarybos tvirtina detaliuosius planus, nustatyta kolektyvinė, o ne asmeninė,

atsakomybė sudaro prielaidas vilkinti šiuos procesus ir pasireikšti

korupcijai.

6.4. Parengti ir priimti Vietos

savivaldos, Savivaldybių tarybų rinkimų, Savivaldybių administracinės

priežiūros ir kitų įstatymų pakeitimo įstatymus, numatant savivaldybių tarybų

narių asmeninę atsakomybę už Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų

įgyvendinimą.

Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija

(atsakingos

už parengimą)

Seimas

(atsakingas už

priėmimą)

2011 m.

IV ketv.

2012 m.

II ketv.

Parengti ir patvirtinti teisės

aktai, kuriuose numatoma savivaldybių tarybų narių asmeninė atsakomybė už

Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų įgyvendinimą.

43.

Vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimas

suponuoja korupcijos prielaidas.

6.5.

Parengti ir priimti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo

pakeitimo įstatymą, kuriuo numatoma galimybė nekeičiant pagrindinių žemės

naudojimo paskirčių nustatyti žemės naudojimo būdus ir pobūdžių galimybes,

taip sumažinant poreikį rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo

dokumentus.

Aplinkos ministerija

(atsakinga už parengimą)

Seimas

(atsakingas už

priėmimą)

2011 m.

IV ketv.

2012 m.

II ketv.

Parengtas ir patvirtintas

teisės aktas, sumažinantis poreikį rengti

teritorijų planavimo dokumentus, kai jau parengti aukštesnio lygmens

teritorijų planavimo dokumentai.

44.

Nepakankamai užtikrinamas teritorijų planavimo dokumentų

rengimo viešumas, neteikiamos su teritorijų planavimo dokumentų rengimo

procesu ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros vykdymu

susijusios viešos paslaugos. Teritorijų planavimo proceso dalyviams gana

sunkiai prieinama reikalinga informacija.

6.6. Parengti ir priimti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo

įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo numatoma prievolė teritorijų planavimo

dokumentų rengimo procedūras atlikti naudojantis teritorijų planavimo

dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros

informacine sistema, kuri leis pareiškėjui interaktyviu būdu atlikti

atitinkamus veiksmus ir tuo pačiu būdu stebėti tolesnę jų eigą.

Aplinkos ministerija

(atsakinga už parengimą)

Seimas

(atsakingas už

priėmimą)

2012 m.

IV ketv.

2013 m.

II ketv.

Parengtas ir patvirtintas

teisės aktas, užtikrinantis skaidresnį ir

efektyvesnį teritorijų planavimo proceso valdymą, patogesnę prieigą prie

reikiamos informacijos ir informacijos teikimą visiems teritorijų planavimo

proceso dalyviams, valstybės institucijų pareigūnų priimtų sprendimų

fiksavimą ir kontrolę, greitesnį ir paprastesnį sprendimų priėmimą, dokumentų

rengimą ir išdavimą, operatyvų keitimąsi duomenimis su kitomis informacinėmis

sistemomis ir registrais.

VII. VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS

IR VALSTYBĖS TARNYBA

TIKSLAS – GERINTI

ADMINISTRACINIŲ IR VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ KOKYBĘ, STIPRINTI VALSTYBĖS TARNYBOS

INSTITUCIJŲ ANTIKORUPCINĮ IMUNITETĄ (ATSPARUMĄ KORUPCIJAI), DIDINTI VIEŠUMĄ

IR ATSKAITINGUMĄ VISUOMENEI

TIKSLO REZULTATO KRITERIJAI

1)

administracinių ir viešųjų paslaugų, gaunamų elektroniniu būdu, procentas (ne

mažiau kaip 1/3 penktojo brandos lygio elektroninių paslaugų);

2) išaugęs

vartotojų pasitenkinimas paslaugomis muitinės, administracinių ir viešųjų paslaugų

administravimo srityse;

3) 20 proc.

sutrumpintas paslaugų suteikimo laikas;

4) efektyviau

veikianti pranešimų apie korupcinius pažeidimus sistema (valstybės

tarnautojų, pranešusių apie korupcinius atvejus, skaičiaus padidėjimas ne

mažiau kaip 1,5 karto);

5) visa

informacija apie asignavimų naudojimą bus pateikiama internete.

1 UŽDAVINYS

TOBULINTI ADMINISTRACINIŲ IR

VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ TEIKIMO IR JŲ ADMINISTRAVIMO PROCEDŪRAS, DIDINANT JŲ

SKAIDRUMĄ IR EFEKTYVUMĄ

Eil.

Nr.

Problemos

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiamo rezultato kriterijai

45.

Neužtikrinta, kad rengiant ir

priimant teisės aktus nebūtų nepagrįstai didinama administracinė našta

verslui ir gyventojams. Reikalavimų, kurių turi laikytis juridiniai ir

fiziniai asmenys, daugėjimas sudaro prielaidas ieškoti neteisėtų būdų, kaip

šių reikalavimų išvengti.

7.1. Parengti ir priimti teisės

aktus, numatančius pareigą ministerijoms vertinti visų naujų teisės aktų,

nustatančių naujus ar keičiančių, naikinančių galiojančius informacinius

įpareigojimus, poveikį administracinei naštai ir įpareigojančius atitinkamus

ministerijų padalinius užtikrinti, kad būtų nurodyti poveikio administracinei

naštai vertinimo rezultatai.

Ūkio ministerija

(atsakinga

už parengimą)

Vidaus reikalų ministerija

(atsakinga

už parengimą)

Teisingumo ministerija

(atsakinga

už parengimą)

Ministro

Pirmininko tarnyba

(atsakinga už parengimą)

Vyriausybė, Seimas (atsakingi

už priėmimą)

2011 m.

IV ketv.

2012 m.

II ketv.

Parengti ir

patvirtinti teisės aktai, nustatantys realų

poveikio administracinei naštai įvertinimo mechanizmą.

46.

Valstybės

institucijų informacinės sistemos nėra tarpusavyje suderintos, nesukurta

integruota į valstybės institucijų informacines sistemas valstybinėje

tarnyboje dirbančių asmenų turto, pajamų ir privačių interesų deklaravimo

elektroninė sistema.

7.2.

Didinti valstybės institucijų elektroniniu būdu teikiamų paslaugų skaičių,

efektyviai išnaudojant esamus ar kuriamus bendram taikymui informacinių ir

ryšių technologijų sprendimus.

Vidaus

reikalų ministerija ir kitos ministerijos,

atsakingos už politikos formavimą atitinkamoje reglamentavimo srityje.

Vyriausioji

tarnybinės etikos komisija

Vyriausioji

rinkimų komisija

2011 m.

IV

ketv.

Iki 2012 metų IV

ketvirčio iki 50 proc. padidėjęs elektroniniu būdu teikiamų paslaugų

skaičius.

47.

Ne

visose institucijose, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto, sudarytos

galimybės asmenims gauti paslaugas greičiau.

7.3.

Parengti ir priimti teisės aktus, numatančius optimalesnius paslaugų atlikimo

terminus ir galimybę nustatyti diferencijuotą apmokėjimą už paslaugų atlikimą

trumpesniais terminais.

Visos

institucijos, finansuojamos iš valstybės biudžeto

2012 m.

I ketv.

Parengti

ir patvirtinti teisės aktai, sudarantys galimybes greičiau gyventojams gauti

paslaugas.

48.

Neskaidri

vaikų priėmimo į ugdymo įstaigas tvarka.

7.4. Įdiegti kiekvienos

savivaldybės tinklalapiuose interaktyvią vaikų priėmimo į ugdymo įstaigas

registracijos sistemą.

Visų

savivaldybių institucijos

2012 m.

II ketv.

Užtikrintas

skaidresnis vaikų priėmimas į ugdymo įstaigas. Kiekvienos savivaldybės

tinklalapyje įdiegta interaktyvi vaikų priėmimo į ikimokyklines įstaigas ir

mokyklas (gimnazijas) registracijos sistema.

49.

Neskaidri

ES fondų finansuojamų projektų atranka ir vykdymas.

7.5.

Įtraukti papildomas institucijas į regionų plėtros tarybų vykdomą iš ES fondų

finansuojamų projektų atrankos procesą.

Vidaus

reikalų ministerija

ir

kitos ministerijos,

atsakingos už politikos formavimą atitinkamoje reglamentavimo srityje

Regionų

plėtros tarybos

Specialiųjų

tyrimų tarnyba

2011 m.

IV ketv.

Papildomai

įtrauktų institucijų skaičius.

7.6.

Išnagrinėti teisės aktus ir prireikus įtvirtinti saugiklius, leisiančius

skaidriau vykdyti ES fondų finansuojamų projektų atranką ir peržiūrėti jų

įgyvendinimą.

Finansų

ministerija

(atsakinga už parengimą)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (atsakinga už

parengimą)

Seimas (atsakingas už priėmimą)

2011 m.

IV ketv.

2012 m.

II ketv.

Atlikta

analizė ir prireikus parengtas ir priimtas teisės aktas, nustatantis

skaidresnę ir objektyvesnę ES fondų finansuojamų projektų atrankos procedūrą

ir šių procesų kontrolę.

50.

Savivaldybėse nėra bendros subjektų, vykdančių antikorupcinę veiklą,

sistemos.

7.7.

Parengti ir priimti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo

įstatymą, kuriuo numatomas antikorupcijos komisijų steigimas atsakingose

savivaldybių institucijose.

Vidaus reikalų ministerija

(atsakinga

už parengimą)

Lietuvos

savivaldybių asociacija

(atsakinga

už parengimą)

Seimas (atsakingas už priėmimą)

2012m.

I ketv.

2012m.

II ketv.

Parengtas

ir patvirtintas teisės aktas, nustatantis, kad atsakingose savivaldybių

institucijose turi būti sudaromos antikorupcijos komisijos, numatomas jų

teisinis statusas ir kompetencija.

2 UŽDAVINYS

TOBULINTI VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ

ATRANKOS, KARJEROS, TARNYBINĖS IR MOKYMO VEIKLOS VERTINIMO SISTEMĄ

Eil.

Nr.

Problemos

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiamo rezultato kriterijai

51.

Nėra

Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų elgesio kodekso.

7.8.

Priimti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų elgesio kodeksą.

Seimas

(atsakingas

už priėmimą)

2011 m.

IV ketv.

Priimtas

Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų elgesio kodeksas.

52.

Nėra veiksmingų ir realių

asmenų, vykdančių viešojo administravimo funkcijas, patikimumo ir sąžiningumo

patikrinimo priemonių.

7.9. Išnagrinėti užsienio

valstybių patirtį ir parengti valstybės tarnautojų atsparumo korupcijai

patikrinimo teisinio reguliavimo koncepciją.

Teisingumo ministerija

(atsakinga už parengimą)

Specialiųjų tyrimų tarnyba

(atsakinga už parengimą)

2014 m.

III ketv.

Parengta

valstybės tarnautojų atsparumo korupcijai patikrinimo teisinio reguliavimo

koncepcija sudarys prielaidas įtvirtinti teisinį mechanizmą, leidžiantį

objektyviai įvertinti asmenų, atliekančių viešojo administravimo funkcijas,

patikimumą ir sąžiningumą.

53.

Valstybės

ir savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai, pareigūnai, valstybės

tarnautojai ir asmenys, atsakingi už Viešųjų ir privačių interesų derinimo

valstybinėje tarnyboje įstatymo priežiūrą ir kontrolę, tinkamai neparengti

nustatyti interesų konfliktus ir nepotizmo reiškinius įstaigoje ar

institucijoje.

7.10.

Parengti ir priimti teisės aktus, parengti praktinius vadovus ir klausimyną,

kaip atpažįstami, valdomi viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai ir kaip

tinkamai vykdomi tarnybinės etikos reikalavimai.

Vyriausioji

tarnybinės etikos komisija

2012 m.

I ketv.

Parengti

ir patvirtinti teisės aktai, sumažinantys prielaidas valstybės tarnautojų

interesų konfliktams kilti.

54.

Viešai

nepateikiama informacija apie valstybės tarnautojų gautus paskatinimus ir

skirtas tarnybines nuobaudas.

7.11.

Parengti teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektus, siekiant viešai

skelbti informaciją apie valstybės tarnautojų gautus paskatinimus ir jiems

skirtas tarnybines nuobaudas.

Vidaus

reikalų ministerija

(atsakinga

už parengimą)

Seimas

(atsakingas

už priėmimą)

2011 m.

III

ketv.

2012 m.

II

ketv.

Parengti

ir patvirtinti teisės aktai, užtikrinantys skaidresnę ir atviresnę valstybės

tarnautojų veiklą, pažeidimų tarnyboje prevenciją ir valstybės tarnautojų

atsakomybę.

55.

Nevykdoma

sisteminga statutinių valstybės tarnautojų, prokurorų ir teisėjų rotacija.

7.12.

Parengti ir priimti teisės aktus, kuriuose būtų įtvirtinta aiški statutinių

valstybės tarnautojų, prokurorų ir teisėjų rotacija, atsižvelgus į atliekamų

funkcijų pobūdį.

Vidaus

reikalų ministerija

(atsakinga

už parengimą)

Generalinė

prokuratūra

(atsakinga

už parengimą)

Specialiųjų

tyrimų tarnyba

(atsakinga

už parengimą)

Finansų

ministerija

(atsakinga

už parengimą)

Krašto

apsaugos ministerija

(atsakinga

už parengimą)

Teisingumo

ministerija

(atsakinga

už parengimą)

2014 m.

III ketv.

Parengti

ir patvirtinti teisės aktai, sumažinantys galimybes korupciniams ryšiams

plisti ir padidinantys korupcinių ir kitų bylų tyrimo efektyvumą.

56.

Valstybės tarnautojai vengia

pranešti apie jų institucijoje galimai vykdomas korupcinio pobūdžio

nusikalstamas veikas, nes baiminasi, kad jiems bus kerštaujama.

7.13. Parengti ir priimti

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimus, siekiant užtikrinti

valstybės tarnautojų duomenų konfidencialumą, kai asmuo praneša apie kitų

valstybės tarnautojų šiurkščius pažeidimus.

Teisingumo

ministerija

(atsakinga

už parengimą)

Specialiųjų

tyrimų tarnyba

(atsakinga

už parengimą)

Seimas

(atsakingas

už priėmimą)

2014 m.

III ketv.

2014 m.

IV ketv.

Parengti ir patvirtinti teisės

aktai, sudarantys galimybes pranešti apie kitų valstybės tarnautojų šiurkščius

pažeidimus, užtikrinant pranešėjų duomenų apsaugą.

VIII. ANTIKORUPCINIS ŠVIETIMAS

TIKSLAS – DIDINTI VISUOMENĖS

NEPAKANTUMĄ KORUPCIJAI IR SKATINTI VISUOMENĘ ĮSITRAUKTI Į

ANTIKORUPCINĘ VEIKLĄ

TIKSLO REZULTATO KRITERIJAI

1)

visuomenės antikorupcinio sąmoningumo ir netolerancijos korupciniams

reiškiniams visuose valstybės sektoriuose didėjimas (pagal Lietuvos

korupcijos žemėlapį);

2) visuomenės pranešimų apie

korupciją Specialiųjų tyrimų tarnybai skaičiaus didėjimas ne mažiau kaip 2

kartus.

1 UŽDAVINYS

DIDINTI ANTIKORUPCINIO ŠVIETIMO

SKLAIDĄ PASITELKIANT VISUOMENĖS INFORMAVIMO IR KITAS PRIEMONES

Eil.

Nr.

Problemos

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiamo rezultato kriterijai

57.

Mažas

visuomenės informuotumas ir sąmoningumas kovos su korupcija, kontrabanda ir

šešėline ekonomika srityse.

8.1.

Televizijos ir radijo programose rengti ir skelbti antikorupcinę informaciją

ir statistiką, socialinę reklamą, siekiant skatinti visuomenės netoleranciją

korupcijai, kontrabandai ir šešėlinei ekonomikai, taip pat skatinti projektą „Baltoji banga“ ir

kitas iniciatyvas.

Viešoji

įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Specialiųjų

tyrimų tarnyba

Kiekvienais metais

Padidintas

visuomenės informuotumas ir sąmoningumas kovos su korupcija, kontrabanda ir šešėline

ekonomika srityse. Laidų, vaizdo klipų ir socialinės reklamos antikorupcijos

tema skaičiaus padidėjimas 10 proc. kiekvienais metais.

58.

Visuomenė, susidūrusi su

korupcijos apraiškomis bet kokioje srityje, nežino, į kokią instituciją ir

kokia tvarka kreiptis.

8.2. Įdiegti

informavimo sistemą apie atsakomybę už korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus.

Visos

ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos

2011 m.

IV

ketv.

Įdiegta

informavimo sistema. Sudarytos prielaidos asmenims žinoti, į kokią

instituciją ir kokia tvarka kreiptis dėl korupcijos apraiškų.

59.

Neskaidri visuomenės

informavimo priemonių finansavimo veikla.

8.3. Parengti ir

priimti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo

įstatymą, kuriuo visuomenės informavimo priemonių valdytojai būtų įpareigoti

viešai skelbti suvestinius finansinės apskaitos duomenis, taip pat

informaciją apie gaunamas pajamas iš reklamos ir užsakomųjų straipsnių,

nurodant, kiek reklamos ir užsakomųjų straipsnių užsakė valstybės ir

savivaldybių institucijos ir įstaigos bei politinės partijos, o Žurnalistų

etikos inspektorius prižiūrėtų, kaip laikomasi šių pareigų.

Kultūros

ministerija (atsakinga už parengimą)

Seimas

(atsakingas už priėmimą)

2012 m.

II ketv.

Parengtas ir

patvirtintas teisės aktas, nustatantis skaidresnę visuomenės informavimo

priemonių savininkų ir valdytojų veiklą.

8.4. Siekiant

užtikrinti visuomenės informavimo priemonių (viešosios informacijos rengėjų)

skaidrumą ir viešumą, parengti teisės aktų pakeitimus, kad būtų įsteigtas

Lietuvos Respublikos teisės aktus pažeidžiančių (arba pažeidusių),

nesilaikančių profesinės etikos ir kitų reikalavimų visuomenės informavimo

priemonių registras, užtikrinti, kad duomenys apie tokias visuomenės

informavimo priemonių būtų skelbiami viešai ir būtų nemokamai prieinami

visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms, uždrausti tokioms

visuomenės informavimo priemonėms vienus metus nuo pažeidimo nustatymo gauti

valstybės finansinę paramą iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo,

struktūrinių ES fondų ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kuriuose

perkančioji organizacija yra savivaldybės ar valstybės institucija arba

įstaiga, taip pat akcinės bendrovės, kurių daugiau kaip 50 proc. akcijų

priklauso savivaldybei ar valstybei, arba viešosios įstaigos, kurių dalininkė

yra valstybė arba savivaldybė.

Žurnalistų

etikos inspektorius, Radijo ir televizijos komisija, Spaudos radijo ir

televizijos rėmimo fondas, Viešųjų pirkimų tarnyba, Ūkio ministerija, Kultūros ministerija

2011 m.

IV ketv.

Įdiegtas

Visuomenės informavimo priemonių registras, jo naudotojai – Spaudos, radijo

ir televizijos rėmimo fondas, perkančiosios organizacijos. Visuomenės

informavimo priemonėse sumažės profesinės etikos reikalavimų neatitinkančios

viešosios informacijos.

2 UŽDAVINYS

ĮDIEGTI IR ĮGYVENDINTI

ANTIKORUPCINIO UGDYMO PROGRAMAS

Eil.

Nr.

Problemos

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiamo rezultato kriterijai

60.

Valstybės

ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų mažas

informuotumas ir sąmoningumas antikorupcijos srityje.

8.5. Teisės aktuose įtvirtinti, kad

visi valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojai

privalo išklausyti antikorupcinio sąmoningumo ugdymo kursą, suteikiantį

žinių apie korupcijos prevencijos priemones, jų taikymą, korupcinio pobūdžio

nusikalstamas veikas, jų pobūdį bei kylančią atsakomybę ir ugdantį atsparumą

korupcijai, gebėjimus dalyvauti antikorupcinėje veikloje.

Vidaus

reikalų ministerija (atsakinga už parengimą)

Seimas

(atsakingas

už priėmimą)

2012 m.

III ketv.

2012 m.

IV ketv.

Parengti ir patvirtinti teisės aktai,

įtvirtinantys prievolę visiems valstybės ir savivaldybių institucijų ir

įstaigų valstybės tarnautojams išklausyti antikorupcinio sąmoningumo ugdymo

kursą.

Išklausiusių antikorupcinio

sąmoningumo ugdymo kursą tarnautojų skaičius.

61.

Valstybės

ir savivaldybių institucijose ir įstaigose nevykdomas nuolatinis visų

darbuotojų švietimas antikorupcijos tema.

8.6.

Organizuoti visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų

kursus, susijusius su antikorupcine veikla.

Visos

valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos

Kasmet

10 proc. padidėjęs mokymus

antikorupcijos tema išklausiusių valstybės ir savivaldybių institucijų ir

įstaigų darbuotojų skaičius, palyginti su praėjusiais metais.

Kursų

valandų skaičius, tenkantis vienam kursus išklausiusiam valstybės

tarnautojui.

8.7. Supažindinti pedagogus su

antikorupcinio ugdymo turiniu ir priemonėmis.

Švietimo

ir mokslo ministerija

Specialiųjų

tyrimų tarnyba

2011 m.

IV ketv.

Su antikorupcinio ugdymo priemonėmis

susipažinusių pedagogų skaičius. Mokyklų (10–11 klasių), kuriose į mokymo

dalykus integruotas antikorupcinis ugdymas, skaičius.

62.

Nepakankamos

aukštųjų mokyklų dėstytojų žinios antikorupcijos srityje.

8.8.

Įgyvendinant Nacionalinės studijų programos projektus, skirtus dėstytojų

kvalifikacijai tobulinti, įtraukti korupcijos prevencijos temą.

Aukštosios

mokyklos

Švietimo

ir mokslo ministerija

2011 m.

IV ketv.

Padidėjęs

kvalifikacijos kėlimo kursų ir juose dalyvavusių dėstytojų skaičius,

palyginti su praėjusiais metais.

Sukurtas

skatinimo kelti kvalifikaciją antikorupcijos srityje mechanizmas ir nustatyti

aiškūs šio mechanizmo kriterijai.

63.

Mažas

aukštųjų mokyklų studentų susidomėjimas ir sąmoningumas antikorupcijos

srityje.

8.9.

Įgyvendinti aukštųjų mokyklų studentams skirtus projektus antikorupcijos tema

ir skelbti jų rezultatus.

Švietimo

ir mokslo ministerija

Aukštosios

mokyklos

Specialiųjų

tyrimų tarnyba

Kiekvienais metais

Įgyvendintų

projektų skaičius, palyginti su praėjusiais metais.

II DALIS. ATSAKOMYBĖ UŽ

KORUPCIJĄ

IX. TEISĖS PAŽEIDIMŲ TYRIMAS

TIKSLAS – NUSTATYTI

VEIKSMINGESNĮ ATSAKOMYBĖS UŽ KORUPCINIO POBŪDŽIO TEISĖS PAŽEIDIMUS

ĮGYVENDINIMO MECHANIZMĄ IR UŽTIKRINTI ATSAKOMYBĖS NEIŠVENGIAMUMO PRINCIPO

TAIKYMĄ

TIKSLO REZULTATO KRITERIJAI

1) ištirtų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų

skaičiaus didėjimas;

2) valstybės tarnautojų ir kitų asmenų, įtariamų

(kaltinamų) padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, santykis.

1 UŽDAVINYS

TOBULINTI TEISĖS AKTUS,

NUSTATANČIUS ATSAKOMYBĘ UŽ KORUPCINIO POBŪDŽIO TEISĖS PAŽEIDIMUS IR

REGLAMENTUOJANČIUS JŲ ATSKLEIDIMĄ IR TYRIMĄ

Eil.

Nr.

Problemos

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiamo rezultato kriterijai

64.

Visuomenės informavimo

priemonių atstovai, skleidžiantys galimai tikrovės neatitinkančią

informaciją, išvengia atsakomybės.

9.1.

Išnagrinėti teisės aktus, reglamentuojančius visuomenės informavimo priemonių atstovų atsakomybę, ir prireikus

parengti ir priimti atitinkamus teisės aktus.

Kultūros ministerija

(atsakinga už parengimą)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (atsakinga už parengimą)

Seimas (atsakingas už priėmimą)

2012 m.

III ketv.

2012 m.

IV ketv.

Atlikta

analizė ir prireikus parengtas ir priimtas teisės aktas, mažinantis

atsakomybės neišvengiamumo principo nepakankamo įgyvendinimo prielaidas.

65.

Asmenims,

turintiems teisinę neliečiamybę, sudarytos prielaidos išvengti baudžiamosios

atsakomybės.

9.2. Išnagrinėti įstatymus, reglamentuojančius asmenų

teisinės neliečiamybės panaikinimo tvarką ir prireikus parengti ir priimti

atitinkamus teisės aktus.

Generalinė prokuratūra

(atsakinga

už parengimą)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (atsakinga už parengimą)

Teisingumo ministerija

(atsakinga už parengimą)

Seimas (atsakingas už priėmimą)

2012 m.

III ketv.

2012 m.

IV ketv.

Atlikta

analizė ir prireikus parengtas teisės akto projektas, kuriuo sumažinamos

galimybės asmenims, turintiems teisinę

neliečiamybę, išvengti baudžiamosios atsakomybės.

66.

Nepakankamai

veiksmingas valstybės poveikis korupcijos ekonominiam pagrindui, kurį sudaro

nusikalstamu būdu gautos valstybės tarnautojų pajamos.

9.3. Įvertinti išplėstinio turto konfiskavimo taikymo

efektyvumą ir prireikus parengti ir priimti atitinkamus įstatymų pakeitimus.

Generalinė prokuratūra

(atsakinga

už parengimą)

Vidaus reikalų

ministerija

(atsakinga

už parengimą)

Specialiųjų tyrimų tarnyba

(atsakinga

už parengimą)

Teisingumo ministerija

(atsakinga

už parengimą)

Seimas (atsakingas už priėmimą)

2013 m.

III ketv.

2013 m.

IV ketv.

Atlikta analizė įvertinant išplėstinio

turto konfiskavimo taikymo efektyvumą.

661.

Esamas

teisinis reguliavimas neužtikrina efektyvios juridinių asmenų daromų

pažeidimų prevencijos.

9.31.

Parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir

kitų su juo susijusių įstatymų pakeitimus ir papildymus, numatančius

juridinių asmenų administracinę atsakomybę už aplinkos apsaugą ir gamtos

išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Aplinkos

ministerija ir kitos ministerijos (atsakingos už parengimą)

Seimas

(atsakingas už priėmimą)

2013 m. IV ketv.

Aiškiai

diferencijuotos veikos, susijusios su aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių

naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais. Minimaliai sumažinta

aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno diskrecija taikant

administracinę atsakomybę. Ūkio subjektai aiškiai žino sankcijas už veikas,

susijusias su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, todėl imasi šių

pažeidimų prevencijos. Užtikrintas didesnis juridinių asmenų vadovų ar kitų

juridinio asmens atsakingų darbuotojų sprendimų dėl naudos suteikimo

tretiesiems asmenims skaidrumas ir teisėtumas, užtikrinta didesnė juridinio

asmens atsakingų darbuotojų sprendimų teisėtumo kontrolė pasitelkiant

efektyvesnį juridinio asmens vidaus valdymą, sumažintas privačių subjektų

korupcijos lygis.

2 UŽDAVINYS

STIPRINTI SUBJEKTŲ, TIRIANČIŲ

KORUPCINIO POBŪDŽIO TEISĖS PAŽEIDIMUS, PAJĖGUMĄ IR VEIKSMINGUMĄ

Eil.

Nr.

Problemos

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiamo rezultato kriterijai

67.

Neatlikta

išsami korupcijos apraiškų privačiame sektoriuje analizė.

9.4. Atlikti mokslinį praktinės

veiklos tyrimą dėl korupcijos apraiškų privačiame sektoriuje, išnagrinėti

galimybes taikyti apribojimą tarptautinėms bendrovėms dalyvauti viešuosiuose

pirkimuose, jeigu jų atstovybės Lietuvos Respublikoje buvo patrauktos

baudžiamojon atsakomybėn už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ir jo rezultatus

bei pasiūlymus dėl galimų kovos su korupcija privačiame sektoriuje priemonių

pateikti Tarpžinybinei komisijai kovai su korupcija koordinuoti ir

suinteresuotoms teisėsaugos institucijoms.

Teisingumo ministerija

Ūkio

ministerija

ir

kitos ministerijos,

atsakingos už politikos formavimą atitinkamoje reglamentavimo srityje.

2013 m.

III ketv.

Atlikta išsami korupcijos

apraiškų privačiame sektoriuje analizė, įvertintas tikrasis korupcijos

paplitimas privačiame sektoriuje ir numatytos antikorupcinio poveikio kryptys

bei priemonės.

68.

Didėjantis

nutrauktų ikiteisminių tyrimų dėl korupcinio pobūdžio veikų skaičius.

9.5. Atlikti ikiteisminių

tyrimų nutraukimo pagrindų ir priežasčių analizę korupcinio pobūdžio

nusikalstamų veikų bylose ir pateikti išvadas ir pasiūlymus Tarpžinybinei

komisijai kovai su korupcija koordinuoti dėl teisėsaugos institucijų veiklos

tobulinimo.

Generalinė prokuratūra

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Teisingumo ministerija

2012 m.

III ketv.

Atlikta

analizė leidžia nustatyti ikiteisminių tyrimų nutraukimų priežastis ir

atskleidžia teisėsaugos institucijų veiklos tiriant tokio pobūdžio

nusikalstamas veikas trūkumus.

69.

Nepakankamas

teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas atskleidžiant ir tiriant korupcinio

pobūdžio nusikalstamas veikas.

9.6. Atlikti teisės aktų,

reglamentuojančių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą atskleidžiant ir

tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, analizę ir pateikti išvadas

ir pasiūlymus Tarpžinybinei komisijai kovai su korupcija koordinuoti dėl

tarpusavio bendradarbiavimo tobulinimo.

Generalinė prokuratūra

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2012 m.

IV ketv.

Atlikta analizė atskleidžia

teisėsaugos institucijų tarpusavio bendradarbiavimo tiriant korupcinio

pobūdžio nusikalstamas veikas problemas.

* Tęstinė, kompleksinė

priemonė, kurios įgyvendinimo laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias

aplinkybes, numatytas ilgesnis negu Nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014

metų programos laikotarpis. Priemonės nespėjus visiškai įgyvendinti per

Nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014 metų programos laikotarpį, ši

priemonė ar neįgyvendinta jos dalis bus perkelta į naujo laikotarpio

Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių planą.

Priedo

pakeitimai

Nr. XII-634,

2013-12-03, Žin., 2013, Nr. 125-6372 (2013-12-07)

_______________

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr.

IX-1199, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 113-5031 (2002-11-27)

DĖL

SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA

PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr.

IX-1696,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 70-3175 (2003-07-16)

DĖL

SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS REPUBLIKOS NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA

PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr.

IX-2010,

2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 25-764 (2004-02-14)

DĖL

SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS REPUBLIKOS NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA

PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr.

X-486,

2006-01-12, Žin., 2006, Nr. 8-283 (2006-01-21)

DĖL

SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA

PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr.

X-1326,

2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 125-5095 (2007-12-01)

DĖL

SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA

PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr. XI-259,

2009-05-14, Žin., 2009, Nr. 60-2346 (2009-05-23)

DĖL SEIMO

NUTARIMO „DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

Nauja nutarimo

redakcija

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr. XI-1457,

2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 77-3727 (2011-06-28)

DĖL

SEIMO NUTARIMO "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA

PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

Nauja nutarimo

redakcija

Keistas nutarimo

pavadinimas

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr. XII-634,

2013-12-03, Žin., 2013, Nr. 125-6372 (2013-12-07)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO

"DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA 2011-2014 METŲ

PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO IR PAPILDYMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2013-12-13)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt