DĖL MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS IR ŽUVŲ APSAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

Suvestinė redakcija nuo 1999-07-03

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1995, Nr. 86-1950, i. k. 0953010ISAK00000152

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS

Į S A K Y M A S

DĖL MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS IR ŽUVŲ APSAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

1995 m. rugsėjo 27 d. Nr. 152

Vilnius

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 02 02 nutarimą Nr. 172 „Dėl verslinės ir mėgėjiškos žūklės Lietuvos Respublikoje“,

ĮSAKAU

1. Patvirtinti pridedamas Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisykles.

2. Įsakymą išsiųsti Žuvų išteklių departamentui bei regionų aplinkos apsaugos departamentams ir paskelbti jį „Valstybės žiniose“.

3. Nuo įsakymo paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos pripažinti netekusiomis galios Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisykles, patvirtintas Aplinkos apsaugos departamento 1992 01 27 įsakymu Nr. 10.

APLINKOS APSAUGOS MINISTRAS BRONIUS BRADAUSKAS

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos

Ministerijos 1995 09 27 įsakymu Nr. 152

(Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos

ministerijos 1996 09 06 įsakymo Nr. 125

redakcija)

MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS IR ŽUVŲ IŠTEKLIŲ APSAUGOS TAISYKLĖS

Bendroji dalis

1. Šios taisyklės galioja visuose valstybinio fondo Lietuvos Respublikos žuvininkystės vandens telkiniuose: Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse, Kuršių mariose, ežeruose, upėse, vandens talpyklose ir kituose vandens telkiniuose, kurie yra arba gali būti naudojami versliniam arba mėgėjiškam žuvies bei kitų vandens gyvūnų gaudymui arba turi reikšmę natūralių žuvų išteklių reprodukcijai, taip pat kitoje respublikos teritorijoje, kiek tai susiję su taisyklių reikalavimais. Taisyklių skyrius „Mėgėjiškos žūklės režimas“ netaikomas intensyvios žuvininkystės tvenkiniams. Privačiuose vandens telkiniuose mėgėjiška žūklė vykdoma pagal Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos privačiuose vandens telkiniuose laikinuosius nuostatus, patvirtintus Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 170.

2. Mėgėjiška žūklė yra žuvų ir vandens bestuburių gaudymas mėgėjiškos žūklės įrankiais šiose taisyklėse nustatyta tvarka.

3. Vandens telkiniuose gali būti organizuojama licencinė žūklė, kurią reglamentuoja Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtinti Licencinės žūklės Lietuvos Respublikos vandenyse nuostatai.

4. Pagal savo kompetenciją mėgėjišką žūklę reguliuoja, šių taisyklių, kitų teisės aktų ir nuomos sutarčių gamtosauginių reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Aplinkos apsaugos ministerija, Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas, kitos įgaliotos institucijos.

5. Vandens telkiniai, išskyrus valstybinės reikšmės, nuomojami Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims mėgėjiškai žūklei organizuoti pagal Vyriausybės patvirtintos formos sutartis, kurios nustatyta tvarka sudaromos tarp Vyriausybės įgaliotos institucijos (nuomotojo) ir vandens telkinio nuomininko.

Šios institucijos privalo rūpintis joms pavestų nuomoti vandens telkinių būkle, vykdyti vandens telkinių tvarkymo programų reikalavimus, tvarkyti mėgėjiškos žūklės įrankiais sužvejotų žuvų apskaitą ir kasmet iki vasario 1 d. pateikti Aplinkos apsaugos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai sužvejotų žuvų bei žuvivaisos ir kitų joms priskirtų vandens telkinių tvarkymo darbų metinę ataskaitą. Vandens telkinių tvarkymui jos paskiria pareigūną, kuris atsako už žuvų išteklių būklę, ir kitų aplinkosaugos reikalavimų vykdymą.

Privataus fondo vandens telkinių žuvų išteklius tvarko ir už juos atsako šių telkinių savininkai, laikydamiesi galiojančių įstatymų bei teisės aktų.

6. Vandens telkinių nuomininkai privalo vykdyti vandens telkinių nuomos sutarčių reikalavimus. Nevykdant sutartinių įsipareigojimų, sutartys gali būti nutraukiamos įstatymų nustatyta arba jose numatyta tvarka.

7. Asmenys, žvejojantys mėgėjiškos žūklės įrankiais (žvejai mėgėjai), privalo

7.1. Žinoti ir laikytis šių taisyklių, kitų žvejybą reguliuojančių įstatymų bei teisės aktų, nustatyto vandens telkinyje žūklės režimo.

7.2. Neteršti vandens telkinio ir jo pakrančių.

7.3. Vyresni kaip 16 metų asmenys – turėti asmenybę patvirtinantį dokumentą (Medžiotojų ir žvejų draugijos nariai – žvejo mėgėjo bilietą), nustatytos formos leidimą arba kitokį dokumentą, patvirtinantį asmens teisę žvejoti vandens telkinyje, ir pareikalavus pateikti juos aplinkos apsaugos, kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų pareigūnams arba vandens telkinių naudotojams ir savininkams.

7.4. Pranešti aplinkos apsaugos inspektoriams apie žūklės taisyklių pažeidimus, padėti sulaikyti žūklės taisyklių pažeidėjus.

7.5. Teikti duomenis apie sužvejotų žuvų kiekius rūšimis institucijai, išdavusiai leidimą(licenciją) mėgėjiškai žūklei.

8. Sportinės žūklės varžybos rengiamos jas suderinus su Žuvų išteklių departamentu arba jo regioniniu padaliniu, o kur jų nėra – su atitinkamo rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūra bei telkinio valdytoju (neišnuomotuose telkiniuose) arba su nuomininku (išnuomotuose telkiniuose). Sportinių varžybų metu gali būti netaikomi šių taisyklių 12.3 ir 20 punktuose nurodyti apribojimai.

Draudimai

9. Draudžiama be valstybinių aplinkos apsaugos tarnybų leidimo

9.1. Veisti, introdukuoti ir perkelti naujų rūšių žuvis ir vandens bestuburius gyvūnus.

9.2. Statyti vandens telkiniuose prieplaukas ir kitus įrenginius, pertverti upes ir protakas, užtverti priėjimus prie vandens telkinių bei praėjimus vandens telkinių pakrantėmis.

9.3. Būti vandens telkinyje arba jo pakrantėje (iki 50 m atstumu nuo vandens) su draudžiamais žūklės įrankiais arba įrankiais, kurių naudojimas tuo metu uždraustas šiomis taisyklėmis, taip pat su sprogstamomis ir nuodingomis medžiagomis, išskyrus atvejus, kai tokie įrankiai ar medžiagos transportuojami šalia vandens telkinių einančiais keliais. Išimti iš vandens verslinės žūklės įrankius ir žuvis iš jų.

Asmenys, radę vandens telkinyje uždraustus žūklės įrankius, neišimdami jų iš vandens, praneša apie tai aplinkos apsaugos pareigūnams.

9.4. Gaminti, parduoti, įsigyti arba laikyti žvejybos įrankius ir jų priedus, kuriuos naudoti draudžia šios taisyklės.

9.5. Plaukti motorinėmis plaukiojimo priemonėmis, išskyrus tam skirtus telkinius, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos apsaugos ministerija, suderinusi su rajonų (miestų) vietos savivaldos institucijomis. Naudoti nuo balandžio 1 d. iki birželio 20 d. pakabinamus variklius, kurių galingumas vienai plaukiojimo priemonei viršija 30 AJ.

9.6. Važiuoti, stovėti motorinėms transporto priemonėms ant vandens telkinių ledo, pakrantės apsaugos juostose, išskyrus aplinkos apsaugos, krašto apsaugos, policijos, greitosios pagalbos ir gelbėjimo tarnybų, žvejybinių organizacijų, mokslinių organizacijų, tiriančių tuos vandens telkinius, telkinių nuomotojų ir nuomininkų etatinių darbuotojų, vykdančių telkinių apsaugą, transportą bei invalidų mašinas.

10. Draudžiama

10.1. Įžuvinti vandens telkinius neturint Žuvų išteklių departamento ir veterinarijos tarnybos leidimo, nedalyvaujant valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui ir atsakingam nuomotojo atstovui ir nesurašant nustatytos formos įžuvinimo akto. Apie įžuvinimo laiką nustatyta tvarka turi būti informuojama rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūra ir nuomotojas. Įžuvinimo akto 1 egzempliorius kartu su įžuvinimo medžiagos įsigijimo dokumentų kopija per 10 dienų turi būti pateikiamas Žuvų išteklių departamentui. Suderintas vandens telkinio tvarkymo planas atstoja leidimą įžuvinti telkinį jame numatytomis žuvų rūšimis.

10.2. Vandens telkiniuose bei jų apsaugos juostose plauti motorines transporto priemones, tarą nuo kenksmingų žuvims medžiagų ir šių medžiagų naudojimo įrangą, teršti šiukšlėmis bei kitomis kenksmingomis atliekomis, vykdyti kitą veiklą, neatitinkančią aplinkos apsaugos normatyvų arba neigiamai veikiančią vandens telkinių hidrocheminį režimą bei gyvuosius išteklius.

10.3. Gadinti vandens telkiniuose arba prie jų esančius ženklus, iškabas, žuvininkystės statinius, įrengimus, plaukiojimo priemones, žvejybos įrankius.

10.4. Naudoti povandeninius šautuvus povandeninei medžioklei neskirtuose vandens telkiniuose ir iš valties, taip pat povandeninėje medžioklėje naudoti akvalangus ir kitus autonominius kvėpavimo prietaisus.

10.5. Vėžiauti naudojant šviesą.

11. Draudžiama žvejoti

11.1. Naudojant elektros energiją, ultragarsą, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamąjį ir pneumatinį ginklą (išskyrus povandeninės medžioklės šautuvus), duriamuosius, užkabinamuosius, smogiamuosius, tinklinius įrankius, ūdas, šakotines bei kitus šiose taisyklėse nenumatytus žvejybos įrankius ir būdus.

11.2. Iš neregistruotų arba neturinčių ant borto aiškaus numerio plaukiojimo priemonių (jeigu plaukiojimo priemonė pagal nustatytą tvarką turi būti registruojama).

11.3. Mėgėjiškos žūklės įrankiais verslinės žvejybos vietose, pažymėtose nustatyto pavyzdžio ženklais, ir arčiau kaip 100 m atstumu nuo pažymėtų statomų žūklės įrankių.

12. Draudžiama gaudyti mėgėjiškos žūklės įrankiais

12.1. Visiškai

– sturius,

– sparius,

– perpeles,

– Platelių sykus.

12.2. Be licencijų, išduodamų Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka

– lašišas,

– šlakius,

– nėges,

– žiobrius.

12.3. Mažesnius nei šių dydžių

–- šamus

75 cm,

–- salačius

52 cm,

–- vėgėles

49 cm,

–- ūsorius

47 cm,

–- starkius

46 cm,

–- lydekas

40 cm,

–- kiršlius

27 cm,

–- marguosius upėtakius

25 cm,

–- plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius

10 cm.

Žuvis matuojama nuo burnos pradžios (burnai esant užčiauptai) iki uodeginio peleko galo. Vėžiai matuojami nuo snukio pradžios iki uodeginės plokštelės galo.

Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti, turi būti paleidžiami atgal į vandens telkinį.

12.4. Šiais laikotarpiais

–vėžius nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.,

–lydekas nuo vasario 15 d. iki balandžio 20 d.,

–kiršlius nuo kovo 15 d. iki balandžio 20 d.,

–marguosius upėtakius nuo spalio 1 d. iki gruodžio 15 d.

13. Draudžiama žvejyba be Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduodamų leidimų arba licencijų

13.1. Rezervatų vandenyse, žuvininkystės melioracinių sistemų jungiamuosiuose, magistraliniuose kanaluose ir atšakose, šliuzų kanaluose ir užtvankų žuvų praėjimo takuose, Nemuno regioninio parko vidaus vandens telkiniuose (išskyrus Nemuną aukščiau Rusnės, jo senvages ir užliejamus ežerus, Šyšą, Gėgę, Leitę, Veižą-Veržę bei polderių kanalus) bei Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės upių, mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlankoje į kranto pusę nuo linijos Ventės rago švyturys – kairysis Atmatos krantas.

13.2. Naudojant masalui žuvelę – nuo vasario 15 d. iki balandžio 20 d.

13.3. Kai kuriuose ichtiologiniuose draustiniuose ir žuvų masinio susikaupimo vietose (2 priedas) visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ištisus metus.

13.4. Žiobrių migracijos keliuose ir nerštavietėse, kitų vertingų žuvų nerštavietėse – nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d.

– 3 priede išvardytuose vandens telkiniuose – iš valčių bei dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis,

–Kuršių mariose mažesniu kaip 500 m atstumu nuo kranto – visais žūklės įrankiais, išskyrus žvejybą plūdinėmis meškerėmis nuo kranto.

13.5. Vandens telkiniuose, kuriuose migruoja, neršia ir gyvena lašišinės žuvys

13.5.1. iš valčių bei dugninėmis meškerėmis, spiningais, velkėmis ir naudojant masalui žuveles

–3 km pločio Kuršių marių rytinės pakrantės juostoje tarp Klaipėdos ir Ventės rago – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d.,

–Nemune, nuo 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės, Atmatoje, Skirvytėje – nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 31 d.,

13.5.2. iš valčių bei dugninėmis meškerėmis, spiningais, velkėmis, naudojant žuveles, sliekus bei kitus natūralius gyvulinės kilmės masalus – 4 priede išvardytose lašišinėse upėse

–nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.

Pastaba. Visi šiame skyriuje nurodyti draudimai galioja tiek pirmą, tiek paskutinę draudimo termino dieną.

Mėgėjiškos žūklės režimas

14. Leidžiama žvejoti šiais mėgėjiškos žūklės įrankiais

– meškerėmis,

– spiningais,

– velkėmis,

– skrituliais,

– vėliavėlėmis,

– bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti,

– povandeninės medžioklės šautuvais.

Žvejys mėgėjas vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip po 5 skritulius ar vėliavėles žuvims ir 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti. Bendras vienu metu naudojamų įrankių kabliukų skaičius negali viršyti 10 vienetų, o vienas įrankis gali turėti ne daugiau kaip 3 kabliukus, išskyrus žvejybą jūroje, kur kabliukų skaičius vienam įrankiui neribojamas. Dvišakis arba trišakis kabliukas laikomas vienu. Prie įrankių nesant jų savininko, įrankiai paimami tam įgaliotų pareigūnų iki išsiaiškinimo.

15. Tamsiu paros metu (nuo saulės laidos iki patekėjimo) galima žvejoti tik nuo kranto arba nuo ledo, statyti skritulius, taip pat gaudyti vėžius. Tamsiu paros metu draudžiama žvejoti Baltijos jūroje ir pasienio vandens telkiniuose be pasienio policijos leidimo.

16. Leidžiama žvejoti

16.1. Neišnuomotinuose (valstybinės reikšmės) vandens telkiniuose – turint Aplinkos apsaugos ministerijos tarnybų išduotus leidimus arba licencijas.

16.2. Nacionalinių parkų vandens telkiniuose – turint parkų valdybų išduotus leidimus. Leidimus žvejoti neišnuomotinuose nacionalinių parkų vandens telkiniuose gali išduoti ir Aplinkos apsaugos ministerijos tarnybos.

16.3. Neišnuomotuose žūklei vandens telkiniuose (išskyrus neišnuomotinus ir nacionalinių parkų telkinius) – turint Vyriausybės įgaliotų institucijų išduotus leidimus.

16.4. Išnuomotuose žūklei vandens telkiniuose – turint nuomininkų išduotus leidimus, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip.

16.5. Privačiuose vandens telkiniuose – turint savininkų išduotus leidimus.

Išduodant žūklės leidimus, gali būti nustatomos žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos sąlygos.

17. Neišnuomotuose žūklei valstybinio fondo vandens telkiniuose, kuriuose nedraudžiama mėgėjiška žūklė, invalidai ir pensininkai gali žvejoti turėdami atitinkamus pažymėjimus, o vietiniai kaimo ir vienkiemių gyventojai, gyvenantys ne toliau kaip už kilometro nuo vandens telkinio, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir asmenys, padedantys atlikti žuvivaisos ir monitoringo darbus, – pagal Aplinkos apsaugos ministerijos tarnybų išduotus nemokamus leidimus.

18. Išnuomotų žūklei valstybinio fondo vandens telkinių nuomininkai privalo išduoti nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams leidimus mėgėjiškai žūklei.

Leidimo kaina negali būti didesnė kaip 20 Lt metams, 6 Lt mėnesiui ir 2 Lt parai.

Pensininkams, invalidams bei nuolatiniams nacionalinių parkų gyventojams (nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), gyvenantiems ne toliau kaip už 3 km nuo išnuomoto vandens telkinio, leidimai meškerioti jame turi būti išduodami nemokamai.

Vietiniams kaimo ir vienkiemių gyventojams, gyvenantiems ne toliau kaip už 1 km nuo vandens telkinio, taip pat invalidams ir pensininkams (nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), gyvenantiems toliau kaip už 3 km nuo išnuomoto telkinio, leidimai meškerioti jame (išskyrus nuomininko įveistų žuvų žvejybą) turi būti išduodami su 50 proc. nuolaida, tačiau metinio lengvatinio leidimo meškerioti kaina neturi būti didesnė kaip 10 Lt.

Leidimų kainos gali būti indeksuojamos, už jų platinimą imamas papildomas mokestis.

Lengvatiniai leidimai gali būti neišduodami 5 metus asmeniui, pažeidusiam žūklės taisykles.

19. Mėgėjiška žūklė naudojant povandeninės medžioklės šautuvus leidžiama šiuose valstybinio vandenų fondo vandens telkiniuose pagal leidimus, išduodamus 16 punkte nustatyta tvarka

Eil.

Rajonas

Ežero Nr.

Vandens telkinio

Plotas

Pastabos

Nr.

pavadinimas

(ha)

10.

Ignalinos

44-11

Gavys

125,8

11.

Molėtų,

Povandeninė medžioklė leidžiama ežero

Švenčionių

42-109

Asveja

983,5

dalyje nuo Dubingių tilto iki Žingių tilto

12.

Rokiškio,

Zarasų

20-76

Sartai

1350,1

13.

Trakų

57-122

Akmena

270,4

14.

Vilkaviškio

53-30

Vištytis

39,8

15.

Zarasų

21-49

Zarasas

326,2

16.

Baltijos jūros priekrantė,

Povandeninė medžioklė draudžiama

išskyrus Pajūrio regioninio

nuo gegužės 1 d. iki liepos 15 d.

parko Plocio rezervatą

bei talasologinį draustinį

Punkto pakeitimai

Nr. 184, 1999-06-23, Žin., 1999, Nr. 58-1900 (1999-07-02), i. k. 099301MISAK00000184

20. Per parą leidžiama sugauti ne daugiau kaip po 5 lydekas, starkius, upėtakius, kiršlius, ungurius, 1 šamą, 50 vėžių. Sugautų žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg vienam žvejui. Sugavimo norma neviršyta, jeigu laimikio svoris, neskaitant paskutinės žuvies svorio, mažesnis kaip 5 kg. Į sugavimo normą neįskaitomos žuvys, kurioms nėra nustatytų žalos atlyginimo įkainių (žiūrėti 5 priedą).

21. Žvejams mėgėjams leidžiama gaudyti masalui gyvas žuveles, uodo trūklio lervas, naudojant vieną samtį, kurio skersmuo ne didesnis kaip 1 metras, o tinklo akutės ne mažesnės kaip 10 mm. Per parą vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vnt. nevertingų žuvų, kurioms nėra nustatyti žalos atlyginimo įkainiai, taip pat karosų, kuojų, ešerių ir ne daugiau kaip 100 g uodo trūklio lervų. Masalas gaudomas 16 punkte nustatyta tvarka.

22. Žuvų apsaugos tikslais ar naudotojų prašymu atskiruose vandens telkiniuose Aplinkos apsaugos ministerija gali nustatyti kitokį žvejybos režimą.

Atsakomybė už taisyklių pažeidimą

23. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Žalą, kuri padaroma neteisėtai gaudant, naikinant, žalojant ar įsigyjant vertingų rūšių žuvis bei vandens bestuburius gyvūnus, pažeidėjai atlygina pagal nustatytus įkainius (5 priedas).

24. Žuvys, sugautos pažeidžiant šias taisykles, nepriklausomai nuo to, kur jos aptiktos, paimamos ir realizuojamos arba sunaikinamos nustatyta tvarka. Lėšos, gautos už parduotas žuvis, panaudojamos įstatymų nustatyta tvarka.

25. Plaukiojimo priemonės bei žvejybos įrankiai, naudojami pažeidžiant taisykles, gali būti paimami ir konfiskuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nekonfiskuotos žvejybos priemonės grąžinamos savininkui. Paimti bei konfiskuoti žvejybos įrankiai, taip pat plaukiojimo priemonės saugomi įgaliotose aplinkos apsaugos institucijose. Konfiskuoti žvejybos įrankiai ir plaukiojimo priemonės realizuojamos arba sunaikinamos Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Lėšos už realizuotus žvejybos įrankius ir plaukiojimo priemones panaudojamos įstatymų nustatyta tvarka.

______________

1 priedas

Vandens telkinių, kuriuose draudžiama naudotis mažaisiais laivais bei juos registruoti be Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo,

SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Ežero Nr.

Pavadinimas

Plotas ha

Priklauso

1.

4 – 1

Kamanų

6.2

Kamanų rezervatui

ALYTAUS RAJONAS

2.

55 – 45

Žuvintas

981.4

Žuvinto rezervatui

IGNALINOS RAJONAS

3.

32-86

Asėkas

47.1

Aukštaitijos nacio- naliniam parkui

4.

32-84

Baltys

51.7

-“-

5.

32 – 83

Gruodiškis

24.8

-“-

KAUNO MIESTAS

6.

Nemuno upė nuo Kauno HE iki popieriaus fabriko

LAZDIJŲ RAJONAS

7.

61 – 70

Liūbelis

2.1

Veisiejų regioninis parkas

8.

61 – 76

Liūnelis

9.3

-“-

9.

61 – 81

Skaistis

4.8

-“-

10.

61 – 156

Vilkas

89.2

Botaniniam draustiniui

MARIJAMP OLĖS RAJONAS

11.

54 – 40

Žaltytis

289.3

Ornitologiniam draustiniui

MOLĖTŲ RAJONAS

12.

43 – 110

Ešerinis

4.9

Asvejos regioniniam parkui

13.

43 – 172

Urkis

60.8

Labanoro regioniniam parkui

PLUNGĖS RAJONAS

14.

2 – 10

Burgis

11.9

Žemaitijos nacionaliniam parkui

15.

12 – 3

Iešnalis

18.5

Žemaitijos nacionaliniam parkui

ŠILUTĖS RAJONAS

16.

22 – 2

Krokų Lanka

787.8

Nemuno deltos regioniniam parkui

17.

Kniaupėsįlanka

-“-

ŠVENČIONIŲ RAJONAS

18.

43 – 198

Bežuvis

2.0

Labanoro regioniniam parkui

19.

43 – 156

Girutaitis

18.1

-“-

20.

43 – 159

Girutiškis

61.4

-“-

21.

43 – 155

Girvažeris (Gervežeris)

4.8

-“-

22.

43 – 197

Karačiukas

3.9

-“-

23.

42 – 13

Kerotis

32.2

-“-

24.

44 – 25

Kretuonas

862.5

Ornitologiniam draustiniui

25.

43 – 311

Leikštėnų

4.0

Asvejos regioniniam parkui

26.

43 – 158

Pašilinis

6.2

Labanoro regioniniam parkui

27.

43 – 201

Petrežeris

10.0

-“-

28.

43 – 310

Purvinas

17.9

Asvejos regioniniam parkui

29.

43 – 100

Salaičiai

29.0

Labanoro regioniniam parkui

30.

43 – 157

Untinėlis (Antinėlis)

1.7

-“-

31.

43 – 199

Verlinas

9.8

-“-

32.

43 – 200

Be vardo

2.1

-“-

33.

43 – 202

Be vardo

2.5

-“-

TAURAGĖS RAJONAS

34.

36 – 11

Ežeraitis

5.6

Viešvilės rezervatui

35.

36 – 12

Glitis

19.1

-“-

TELŠIŲ RAJONAS

36.

13 – 35

Biržulis

505.1

Varnių regioniniam parkui

37.

13 – 34

Stervas

137.1

Varnių regioniniam parkui

TRAKŲ RAJONAS

38.

57 – 93

Drabužaitis

26.6

Aukštadvario regioniniam parkui

39.

57 – 184

Ilgutis

17.0

Botaniniam draustiniui

40.

57 – 96

Juodžiukas

7.0

Aukštadvario regioniniam parkui

41.

57 – 126

Plomėnų

18.2

Trakų istoriniam nacionaliniam parkui

VARĖNOS RAJONAS

42.

Ūlos upė

Dzūkijos nacionaliniam parkui

43.

Čepkelių rezervato ežerai

Čepkelių rezervatui

VILKAVIŠKIO RAJONAS

44.

53 – 23

Vartelių ež.

3.6

Vištyčio regioniniam parkui

VILNIAUS RAJONAS

45.

51 – 13

Kazimieriškių

33

Vilniaus žuvisaugos ir žuvivaisos centrui

46.

58 – 16

Papis

187.0

Ornitologiniam draustiniui

ZARASŲ RAJONAS

47.

32 – 11

Šiurpelis

29.8

Gražutės regioniniam parkui

48.

32 – 13

Šiurpys

67.2

Gražutės regioniniam parkui

49.

32 – 45

Šventas

425.9

Botaniniam draustiniui

______________

2 priedas

Vandens telkiniai, kuriuose mėgėjiška žūklė uždrausta visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ištisus metus

1. Bambena – nuo Žuvinto gyvenvietės tilto iki žiočių

2. Dovinė – nuo šliuzo reguliatoriaus iki Daukšių tilto (Marijampolės r.)

3. Jūra – nuoTauragės miesto vandenvietės užtvankos iki Tauragės 3-iosios vidurinės mokyklos (Tauragės m.) ir 500 m žemyn nuo Balskų užtvankos (Tauragės r.)

4. Nemunas – 500 m žemiau Kauno HE užtvankos (Kauno m.)

5. Šventoji – 500 m žemiau Kavarsko užtvankos (Anykščių r.)

6. Šušvė – 500 m žemiau Angirių užtvankos (Kėdainių r.)

______________

3 priedas

Vandens telkiniai, kuriuose nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d. uždrausta mėgėjiška žūklė iš valčių bei dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis

1.

Ančia (Šešuvio)

nuo žiočių iki Skaudvilės užtvankos (Tauragės r.)

2.

Atmata

(Šilutės r.)

3.

Dubysa

nuo žiočių iki Dratvens upės žiočių(Jurbarko, Kauno, Raseinių r.)

4.

Jūra

nuo žiočių iki Balskų užtvankos (Šilutės, Tauragės r.)

5.

Lėvuo

nuo žiočių iki Pasvalio užtvankos (Pasvalio r.)

6.

Lomena

nuo žiočių iki Verkstinės upės (Jonavos, Kaišiadorių r.)

7.

Minija

nuo žiočių iki Sausdravo upės (Šilutės, Klaipėdos, Kretingos, Plungės r.)

8.

Musė

nuo žiočių iki Bartkuškio tvenkinio užtvankos (Širvintų r.)

9.

Mūša

nuo Lietuvos – Latvijos sienos iki Ustukių tilto (Pasvalio r.)

10.

Nemunas

nuo 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės m. (Kauno, Šakių, Jurbarko, Šilutės r.)

11.

Neris

nuo žiočių iki Žirmūnų tilto Vilniuje (Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Širvintų, Trakų, Vilniaus r.)

12.

Nevėžis

nuo žiočių iki Graužų k. tilto (Kauno, Kėdainių r.)

13.

Salantas

nuo žiočių iki Blendžiavos upės (Kretingos r.)

14.

Siesartis

nuo žiočių iki buvusios Valtūnų malūno užtvankos (Ukmergės r.)

15.

Skirvytė

(Šilutės r.)

16.

Smiltelė

(Klaipėdos r. ir miestas)

17.

Šešuvis

nuo tilto Gaurės gyvenvietėje iki Upynos upės (Tauragės, Jurbarko r.)

18.

Širvinta

nuo žiočių iki kelio Gelvonai – Čiobiškis Liukonių k. (Širvintų, Jonavos, Ukmergės r.)

19.

Šušvė

nuo žiočių iki tilto Josvainių k. (Kėdainių r.)

20.

Šventoji

nuo žiočių iki Kavarsko užtvankos (Jonavos, Ukmergės, Anykščių r.)

21.

Veiviržas

nuo žiočių iki automagistralės Kaunas-Klaipėda tilto (Klaipėdos, Šilutės r.)

22.

Venta

nuo Lietuvos-Latvijos sienos iki Viekšnių malūno užtvankos (Mažeikių, Akmenės r.)

23.

Vilnelė

nuo žiočių iki N. Vilnios užtvankos (Vilniaus m.)

24.

Virinta

nuo kelio Kaunas-Zarasai iki kelio Kurkliai-Anykščiai (Anykščių r.)

25.

Vokė

nuo žiočių iki Grigiškių užtvankos (Trakų r.)

26.

Visuose užliejamuose ežeruose ir senvagėse, kurios jungiasisu Nemunu žemiau Smalininkų.

Pastaba. Nemune, nuo 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės, Atmatoje ir Skirvytėje, Minijoje nuo Šilutės – Kintų kelio iki Skinijos žiočių ir nuo užtvankos prie Klaipėdos r. valstybinės akcinės įmonės „Gargždų statyba“ iki Salanto upės, Šventojoje nuo Armonos upės iki Berželio poilsiavietės (Ukmergės r.), Neryje nuo žiočių iki Žirmūnų tilto Vilniuje (Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Širvintų, Trakų, Vilniaus r.), Nevėžyje, išskyrus po 250 m į abi puses nuo Šušvės žiočių (Kėdainių r.), leidžiama žūklė plūdinėmis meškerėmis nuo kranto.

______________

4 priedas

Upės, kuriose nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. draudžiama mėgėjiška žūklė iš valčių bei dugninėmis meškerėmis, spiningais, velkėmis ir naudojant masalui natūralius gyvulinės kilmės masalus

Eil. Nr.

Upės pavadinimas įtekėjimo krantas

Vyresniosios upės pavadinimas,

NEMUNO BASEINAS

1.

Avirė

kairysis, Nemunas

2.

Bilsinyčia

kairysis, Nemunas

3.

Dubysa (nuo žiočių iki Bulavėnų k., Kelmės r.)

dešinysis, Nemunas

4.

Gauja

dešinysis, Nemunas

5.

Karklė

dešinysis, Nemunas

6.

Merkys

dešinysis, Nemunas

7.

Minija

dešinysis, Nemunas

8.

Ratnyčia

dešinysis, Nemunas

9.

Strėva (nuo Nestrėvančio ež. iki Bagdononių HE užtvankos)

dešinysis, Nemunas

10.

Šyša (nuo žiočių iki Pašyšių k.)

dešinysis, Nemunas

11.

Šustis

dešinysis, Nemunas

12.

Viešvilė

dešinysis, Nemunas

13.

Verknė (nuo žiočių iki Aukštadvario HE užtvankos)

dešinysis, Nemunas

NERIES BASEINAS

14.

Armona (nuo žiočių iki Ukmergės – Jonavos plento tilto)

dešinysis, Šventoji

15.

Bezdonė

kairysis, Neris

16.

Bražuolė (nuo žiočių iki automagistralės Vilnius- Kaunas tilto)

kairysis, Neris

17.

Grabuosta

kairysis, Siesartis

18.

Girija

kairysis, Želosa

19.

Jusina

dešinysis, Žeimena

20.

Kena

kairysis, Vilnia

21.

Laukysta

kairysis, Neris

22.

Lakaja (nuo žiočių iki Lakajo ežero)

dešinysis, Žeimena

23.

Lomena

kairysis, Neris

24.

Mera

kairysis, Žeimena

25.

Musė (nuo žiočių iki Bartkuškio tvenkinio užtvankos)

dešinysis, Neris

26.

Nemenčia

dešinysis, Neris

27.

Neris (nuo žiočių iki Baluošos up. žiočių)

28.

Peršokšna

kairysis, Lakaja

29.

Saria (nuo Karvinės up. iki žiočių)

kairysis, Žeimena

30.

Siesartis (iki Grabuostos žiočių)

kairysis, Šventoji

31.

Skirda

kairysis, Žeimena

32.

Šventoji (nuo žiočių iki Antalieptės HE užtvankos)

dešinysis, Neris

33.

Vilnia

kairysis, Neris

34.

Virinta (nuo kelio Kaunas-Zarasai iki kelio Kurkliai-Anykščiai)

kairysis, Šventoji

35.

Vokė (nuo žiočių iki Grigiškių užtvankos ir nuo 3 km žemiau Rudaminos žiočių iki Azdrės žiočių)

kairysis, Neris

36.

Žeimena

dešinysis, Neris

MERKIO BASEINAS

37.

Beržūna

kairysis, Šalčia

38.

Bilsinyčia

kairysis, Nemunas

39.

Cirvija

dešinysis, Merkys

40.

Derežna

kairysis, Merkys

41.

Duobupis

dešinysis, Merkys

42.

Duobupys

kairysis, Merkys

43.

Derežnytė

kairysis, Merkys

44.

Graužupis

dešinysis, Merkys

45.

Grūda (nuo žiočių iki AB „Pagrūdė“ tvenkinių)

kairysis, Merkys

46.

Lukna-Medryna

dešinysis, Merkys

47.

Maltupis

kairysis, Šalčia

48.

Nedzingė

dešinysis, Merkys

49.

Pasgrinda

kairysis, Verseka

50.

Skroblus

kairysis, Merkys

51.

Spengla

dešinysis, Merkys

52.

Šalčia

kairysis, Merkys

53.

Uosupis

dešinysis, Ūla

54.

Ūla

kairysis, Merkys

55.

Verseka (nuo Krūminių užtvankos iki žiočių)

kairysis, Merkys

56.

Visinčia

dešinysis, Šalčia

MINIJOS BASEINAS

57.

Aisė

dešinysis, Veiviržas

58.

Alantas

kairysis, Minija

59.

Ašva

kairysis, Veiviržas

60.

Blendžiava (nuo Šateikių iki žiočių)

kairysis, Salantas

61.

Didžioji Sruoja

dešinysis, Minija

62.

Egluona – Agluona

kairysis, Minija

63.

Graumena

kairysis, Šalpė

64.

Kapupis

dešinysis, Sausdravas

65.

Karkluojė

dešinysis, Alantas

66.

Lukna

kairysis, Minija

67.

Mišupė

kairysis, Minija

68.

Pala

kairysis, Minija

69.

Salantas (nuo ištakų iki Blendžiavos upės)

dešinysis, Minija

70.

Sausdravas (nuo Saisos upės iki žiočių)

dešinysis, Minija

71.

Skinija

kairysis, Minija

72.

Šalpė

kairysis, Veiviržas

73.

Šilupis

dešinysis, Sausdravas

74.

Šlužmė (nuo Veiviržėnų-Petraičių kelio iki žiočių)

kairysis, Upita

75.

Švėkšnelė

dešinysis, Ašva

76.

Trumpė (nuo žiočių iki užtvankos)

dešinysis, Žvelsa

77.

Upita

kairysis, Veiviržas

78.

Veiviržas

kairysis, Minija

79.

Žvelsa

kairysis, Minija

JŪROS BASEINAS

80.

Aitra

kairysis, Jūra

81.

Akmena (nuo Jėrubynės upės žiočių)

kairysis, Jūra

82.

Ančia (nuo žiočių iki Skaudvilės užtvankos)

dešinysis, Šešuvis

83.

Balčia (nuo žiočių iki Balčių k.)

dešinysis, Šešuvis

84.

Ežeruona (nuo žiočių iki Žygainių gyvenvietės)

dešinysis, Jūra

85.

Giluvė

kairysis, Jūra

86.

Jūra (nuo žiočių iki Balskų užtvankos)

dešinysis, Nemunas

87.

Šaltuona (nuo žiočių iki Pašaltuonio k.)kairysis,

Jūra

88.

Šešuvis

kairysis, Jūra

89.

Šunija

kairysis, Jūra

90.

Trumpė

kairysis, Balčia

91.

Upyna

dešinysis, Šešuvis

92.

Upinykė

kairysis, Trišiūkštė

BARTUVOS BASEINAS

93.

Bartuva (tarp Luobos ir Apšės upių)

Baltijos jūra

94.

Luoba (nuo Ylakių -Vabalių kelio iki žiočių)

dešinysis, Bartuva

95.

Šata (nuo Apuolės užtvankos iki žiočių)

kairysis, Luoba

AKMENOS – DANGĖS BASEINAS

96.

Akmena (Dangė nuo žiočių iki Kretingos užtvankos)

Kuršių marios

ŠVENTOSIOS (BALTIJOS JŪROS) BASEINAS

97.

Šventoji (nuo žiočių iki Laukžemės malūno užtvankos)

Baltijos jūra

VERKNĖS BASEINAS

98.

Samė

kairysis, Verknė

99.

Strūzda

kairysis, Verknė

VENTOS BASEINAS

100.

Venta (nuo Lietuvos-Latvijos sienos iki Viekšnių malūno užtvankos)

Baltijos jūra

Pastaba. Dubysoje, Jūroje, Neryje, Šyšoje, Šventojoje (nuo žiočių iki Kavarsko užtvankos), Ventoje iš natūralios kilmės gyvulinių masalų draudžiama naudoti tik žuveles.

______________

5 priedas

Žalos, padarytos neteisėtai žvejojant, gaudant, naikinant vertingų rūšių žuvis ir vėžius, atlyginimo dydžio apskaičiavimo įkainiai

Žuvų ir vandens bestuburių gyvūnų rūšys

Žalos atlyginimas už kiekvieną sugautą arba sunaikintą žuvį bei vandens bestuburį gyvūną, nepriklausomai nuo svorio ir dydžio (Lt)

Sturys, lašiša, šlakis

130.0

Sparis, perpelė, jūrinė nėgė, Platelių sykas

80.0

Pastaba. Už kiekvieną sugautą ar sunaikintą aukščiau išvardytų Raudonosios knygos žuvų subrendusią patelę nustatomas dvigubas rūšies įkainis.

Ūsorius, sterlė, šamas

20.0

Upėtakis, kiršlys, peledė, ungurys, sykas, lydeka, vėgėlė, menkė, plekšnė, uotas, starkis

10.0

Žiobris, baltasis ir juodasis amūras, sazanas, plačiakaktis, skersnukis, lynas

5.0

Karpis, salatis, seliava, ripusas

3.0

Nėgė, karšis, plakis, ožka, šapalas, meknė, plačiažnyplis, siauražnyplis ir žymėtasis vėžiai

2.0

Ešerys, karosas, strepetys, kuoja, raudė, strimėlė, stinta, bretlingis

1.0

Pastabos

1. Asmenys, kurie neteisėtai žvejoja žuvis ir vėžius mėgėjiškos žūklės įrankiais, žuvų veisimo, rezervatų, ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose, taip pat naudojantys neleistinus įrankius ir būdus (išskyrus žemiau išvardytus), privalo atlyginti nuostolius dvigubai.

Asmenys, bet kuriuose vandens telkiniuose naudojantys žuvų ir vandens bestuburių gyvūnų gaudymui ar naikinimui elektros srovę, nuodingąsias ir sprogstamąsias medžiagas, tinklinius, duriamuosius ar užkabinamuosius įrankius, privalo atlyginti nuostolius dešimteriopai.

2. Už vandens bestuburiams gyvūnams padarytą žalą neteisėtai žvejybai arba gyvūnų naikinimui naudojant nuodingąsias ir sprogstamąsias medžiagas bei elektros srovę, išieškoma ne mažesnė kaip 1000.0 Lt suma.

3. Už nuostolius, padarytus neteisėtai renkant eršketinių ir lašišinių žuvų ikrus, išieškoma suma, 10 kartų viršijanti sunaikintų ikrų rinkos kainą.

4. Už nuostolius, padarytus neteisėtai gaudant uodo trūklio lervas, išieškoma suma, 3 kartus viršijanti šių lervų rinkos kainą.

5. Žalos atlyginimo įkainiai gali būti indeksuojami atsižvelgiant į infliacijos ir kainų lygį Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

______________

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. 125, 1996-09-06, Žin., 1996, Nr. 88-2085 (1996-09-20), i. k. 0963010ISAK00000125

Dėl Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 184, 1999-06-23, Žin., 1999, Nr. 58-1900 (1999-07-02), i. k. 099301MISAK00000184

Dėl Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių pakeitimo