DĖL POTVYNIŲ RIZIKOS VERTINIMO IR VALDYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
Statutory Text (1 Articles)
Nutarimas
skelbtas: Žin., 2009, Nr. 144-6376
Neoficialus
nutarimo tekstas
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL POTVYNIŲ RIZIKOS VERTINIMO IR VALDYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2009 m. lapkričio 25 d. Nr. 1558
Vilnius
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230)
5 straipsnio 2 punktu ir įgyvendindama 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (OL
2007 L 288, p. 27), Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutaria
1. Patvirtinti
Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pavesti
2.1. Aplinkos ministerijai arba jos
įgaliotai institucijai, remiantis Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos
aprašu
2.1.1. parengti ir ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 22 d. patvirtinti preliminaraus potvynių rizikos vertinimo
ataskaitas;
2.1.2. peržiūrėti ir prireikus, ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 22 d., o vėliau –
kas šešerius metus, patvirtinti preliminaraus
potvynių rizikos vertinimo ataskaitas ir jų pakeitimus;
2.1.3. teikti Europos Bendrijų Komisijai šias ataskaitas
2.1.3.1. teisės aktų, perkeliančių ir įgyvendinančių 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo;
2.1.3.2. preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitų parengimo, peržiūros ar
keitimo – ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 22 d., o vėliau – kas šešerius metus;
2.1.3.3. potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių parengimo, peržiūros ar
keitimo – ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 22 d., o vėliau – kas šešerius
metus;
2.1.3.4. potvynių rizikos valdymo planų parengimo, peržiūros ar keitimo – ne vėliau
kaip iki 2016 m. kovo 22 d., o vėliau – kas šešerius metus;
Papildyta papunkčiu
2.1.4. rengti potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos
žemėlapius.
2.2. Aplinkos ministerijai, remiantis
Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašu
2.2.1. . tvirtinti potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius;
2.2.2. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 22 d., o vėliau – kas 6 metus
peržiūrėti ir prireikus pakeisti potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių
rizikos žemėlapius;
2.2.3. parengti ir ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 22 d. pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei potvynių
rizikos valdymo planus;
2.2.4. peržiūrėti ir prireikus, ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 22 d., o vėliau –
kas šešerius metus, pateikti tvirtinti
Lietuvos Respublikos Vyriausybei potvynių rizikos valdymo planų pakeitimus.
Punkto
pakeitimai
Nr.
390,
2012-04-11, Žin., 2012, Nr. 46-2230 (2012-04-19)
Nr.
602,
2014-06-25, paskelbta TAR 2014-06-30, i. k. 2014-09302
3. Įpareigoti pagal kompetenciją Kultūros
ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją, Ūkio ministeriją, Vidaus reikalų
ministeriją, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus
reikalų ministerijos ir Žemės ūkio ministeriją Aplinkos ministerijos arba jos
įgaliotos institucijos prašymu teikti informaciją, reikalingą preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitoms, potvynių
grėsmės žemėlapiams, potvynių rizikos žemėlapiams ir potvynių rizikos valdymo
planams parengti.
4. Rekomenduoti savivaldybėms Aplinkos
ministerijos arba jos įgaliotos institucijos prašymu teikti informaciją, kurios
reikia preliminaraus potvynių rizikos
vertinimo ataskaitoms, potvynių grėsmės žemėlapiams, potvynių rizikos
žemėlapiams ir potvynių rizikos valdymo planams parengti.
Ministras Pirmininkas Andrius
Kubilius
Aplinkos ministras Gediminas
Kazlauskas
___________________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558
POTVYNIŲ RIZIKOS VERTINIMO IR VALDYMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo
tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) tikslas – nustatyti potvynių rizikos
įvertinimo ir valdymo sistemą, siekiant sumažinti neigiamą potvynių poveikį
žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai.
2. Potvynių rizikai valdyti naudojami
upių baseinų rajonai yra sudaryti pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo
(Žin., 1997, Nr. 104-2615;
2003, Nr. 36-1544) (toliau – Vandens įstatymas) 19 straipsnį.
3. Potvynių rizikos valdymą kiekviename
upių baseinų rajone administruoja kompetentinga institucija, atsakinga už upių
baseinų rajonų arba jų dalių, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje,
administravimą vandensaugos tikslais. Aplinkos ministerija gali paskirti kitą atsakingą
instituciją ir apie tai turi informuoti Europos Bendrijų Komisiją.
4. Potvynių rizikos valdymas derinamas
su upių baseinų valdymu, atsižvelgiant į upių baseinų rajonų valdymo planuose
ir priemonių programose nustatytus vandensaugos tikslus.
5. Apraše vartojamos sąvokos
Potvynių grėsmės teritorija – teritorija,
kurioje tikėtina didelė potvynio rizika.
Potvynis – laikinas
žemės, kuri paprastai nėra po vandeniu, užtvinimas, pvz.: upių, ežerų,
dirbtinių vandens telkinių, tarpinių vandenų, jūros pakrančių užtvinimas, taip
pat teritorijų užtvinimas dėl hidrotechnikos statinių avarijų, išskyrus
užtvinimą iš nuotakyno.
Potvynio mastas – potvynio metu užliejamos teritorijos plotas.
Potvynio rizika – potvynio tikimybė ir galimi su
potvyniu susiję neigiami padariniai žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros
paveldui ar ekonominei veiklai.
Upė – natūrali (gamtinė) vaga Žemės
paviršiuje, kuria be išorinio spaudimo nuolydžio kryptimi teka vanduo. Tam
tikra dalis gali tekėti ir po žeme.
Apraše vartojamos sąvokos „pabaseinis“,
„upės baseinas“ ir „upių baseinų rajonas“ atitinka Vandens įstatyme apibrėžtas
sąvokas. Apraše vartojama sąvoka „pajūrio juosta“ atitinka Lietuvos Respublikos
pajūrio juostos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3091)
apibrėžtą sąvoką.
Punkto
pakeitimai
Nr.
390,
2012-04-11, Žin., 2012, Nr. 46-2230 (2012-04-19)
II. PRELIMINARUS
POTVYNIŲ RIZIKOS VERTINIMAS
6. Preliminarus potvynių rizikos vertinimas atliekamas
kiekvienam upių baseinų rajonui arba tarpvalstybinio upių baseinų rajono
daliai, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje, remiantis turima ar iš
turimos gaunama informacija (moksliniais duomenimis ar studijomis apie
ilgalaikius aplinkos pokyčius, klimato kaitos poveikį potvyniams ir pan.).
Atlikus preliminarų potvynių rizikos vertinimą, parengiama preliminaraus potvynių
rizikos vertinimo ataskaita.
7. Preliminarų potvynių rizikos
vertinimą sudaro
7.1. ne mažesnio kaip 1:100 000 mastelio
upių baseinų rajono žemėlapiai, kuriuose turi būti nurodytos upių baseinų,
pabaseinių, jei yra, – pajūrio juostos sausumos dalies ribos, taip pat
topografija ir žemės naudmenos;
7.2. apibūdinimas praeityje įvykusių potvynių,
turėjusių didelių neigiamų padarinių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros
paveldui ir ekonominei veiklai, jei yra tikimybė ateityje kilti panašiam
potvyniui, įskaitant potvynio masto, vandens pasišalinimo krypčių ir neigiamų potvynio
padarinių apibūdinimą;
7.3. praeityje įvykusių didelių potvynių apibūdinimas,
jei yra tikimybė, kad panašus potvynis ateityje gali sukelti didelių neigiamų
padarinių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai;
7.4. numatomų
potvynių galimų neigiamų padarinių žmonių sveikatai,
aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai įvertinimas atsižvelgiant į topografiją,
vandentakių padėtį ir jų bendras hidrologines ir geomorfologines ypatybes (įskaitant salpas kaip natūralias sulaikymo zonas), esamos žmonių sukurtos
apsaugos nuo potvynių infrastruktūros veiksmingumą, miestų,
miestelių ir kitų gyvenamųjų vietovių padėtį, ekonominės veiklos
teritorijas ir ilgalaikius pokyčius, įskaitant klimato kaitos poveikį potvyniams;
7.5. remiantis Aprašo 7.1–7.4 punktais,
kiekviename upių baseinų rajone ne mažesnio
kaip 1:100 000 mastelio žemėlapiuose
nustatomos potvynių grėsmės teritorijos.
8. Aplinkos ministerija arba jos
įgaliota institucija, rengdama tarpvalstybinio upių baseinų rajono preliminarų
potvynių rizikos vertinimą, keičiasi tokiam vertinimui atlikti reikiama
informacija su kaimyninių valstybių atsakingomis institucijomis.
9. Aplinkos ministerija arba jos
įgaliota institucija tarpvalstybiniuose upių baseinų rajonuose potvynių grėsmės
teritorijų nustatymą derina su kaimyninių Europos Sąjungos valstybių narių
atsakingomis institucijomis.
10. Preliminaraus potvynių rizikos
vertinimo ataskaitą sudaro Aprašo 7 punkte nurodyti apibendrinti duomenys.
11. Peržiūrint preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitas,
turi būti atsižvelgiama į tikėtiną klimato kaitos poveikį potvynių kilimui.
Punkto
pakeitimai
Nr.
390,
2012-04-11, Žin., 2012, Nr. 46-2230 (2012-04-19)
III. POTVYNIŲ GRĖSMĖS
IR POTVYNIŲ RIZIKOS ŽEMĖLAPIAI
12. Potvynių grėsmės teritorijoms
rengiami ne mažesnio kaip 1:10 000 mastelio potvynių grėsmės ir potvynių
rizikos žemėlapiai.
13. Potvynių grėsmės žemėlapiuose turi
būti nustatytos teritorijos, kurios gali būti užtvindytos pagal šiuos
scenarijus
13.1. ekstremalių situacijų arba mažos
tikimybės potvynis – 0,1 procento tikimybė, kai remiantis hidrologiniais
skaičiavimais tokių pačių charakteristikų potvyniai gali pasikartoti vieną
kartą per tūkstantį metų;
13.2. vidutinės tikimybės potvynis – 1
procento tikimybė, kai remiantis hidrologiniais skaičiavimais tokių pačių
charakteristikų potvyniai gali pasikartoti vieną kartą per šimtą metų;
13.3. didelės tikimybės potvynis – 10
procentų tikimybė, kai remiantis hidrologiniais skaičiavimais tokių pačių
charakteristikų potvyniai gali pasikartoti vieną kartą per dešimt metų.
14. Potvynių grėsmės žemėlapiuose apie
kiekvieną Aprašo 13 punkte nustatytą scenarijų pateikiama tokia informacija
14.1. potvynio mastas;
14.2. potvynio vandens lygis arba gylis;
14.3. kai tikslinga, tvinimo greitis
arba atitinkamas vandens srautas.
15. Potvynių rizikos žemėlapiuose apie
kiekvieną Aprašo 13 punkte nurodytą scenarijų pateikiama tokia informacija
15.1. orientacinis galinčių nukentėti
gyventojų skaičius;
15.2. galinčioje užtvinti teritorijoje
vykdoma ekonominė veikla;
15.3. užtvindymo atveju atsitiktinę
taršą galintys sukelti įrenginiai, kuriems reikia teisės aktų nustatyta tvarka
išduodamo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo;
15.4. vandens telkiniai, iš kurių imama
daugiau kaip 10 kub. metrų geriamojo vandens per parą arba jis tiekiamas
daugiau kaip penkiasdešimčiai žmonių;
15.5. vandens telkiniai, naudojami
rekreaciniams tikslams, įskaitant maudyklas;
15.6. saugomos teritorijos, tarp jų
Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos;
15.7. kita svarbi informacija apie
galimus taršos šaltinius, tikėtiną didelį pernešamų nuosėdų kiekį ir pan.
16. Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiai
rengiami derinant su upių baseinų rajonų valdymo planais ir priemonių programomis.
17. Kartu su potvynių grėsmės ir
potvynių rizikos žemėlapiais turi būti rengiamos priemonės, skirtos potvyniams jų
grėsmės teritorijose prognozuoti.
18. Aplinkos ministerija arba jos
įgaliota institucija, rengdama potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius
potvynių grėsmės teritorijoms, kurios ribojasi su kaimyninėmis Europos Sąjungos
valstybėmis narėmis, keičiasi tokiems žemėlapiams parengti reikiama informacija
su šių valstybių atsakingomis institucijomis.
19.
Peržiūrint potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius, turi būti atsižvelgiama į tikėtiną klimato kaitos poveikį potvynių
kilimui.
Punkto
pakeitimai
Nr.
390,
2012-04-11, Žin., 2012, Nr. 46-2230 (2012-04-19)
20. Potvynių
grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius galima peržiūrėti vertinant upių baseinų rajonus, nustatant žmogaus veiklos poveikį
vandens telkinių būklei, peržiūrint vandens naudojimo ekonominę analizę.
Punkto
pakeitimai
Nr.
390,
2012-04-11, Žin., 2012, Nr. 46-2230 (2012-04-19)
IV. POTVYNIŲ RIZIKOS VALDYMO PLANAI
21. Remiantis potvynių grėsmės ir potvynių
rizikos žemėlapiais, rengiami potvynių rizikos valdymo planai potvynių grėsmės
teritorijoms suderinami tarpusavyje upių baseinų rajone arba upių baseinų
rajonui rengiamas vienas potvynių rizikos valdymo planas.
22. Tik Lietuvos Respublikos
teritorijoje esančiam upių baseinų rajonui rengiamas vienas potvynių rizikos
valdymo planas arba keli potvynių rizikos valdymo planai, suderinti tarpusavyje
upių baseinų rajone.
23. Tarpvalstybiniam upių baseinų
rajonui, esančiam tik Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, gali būti
rengiamas vienas tarpvalstybinis potvynių rizikos valdymo planas arba keli
tarpvalstybiniai potvynių rizikos valdymo planai, suderinti tarpusavyje visame
tarpvalstybiniame upių baseinų rajone. Jei tarpvalstybiniai potvynių rizikos
valdymo planai nerengiami, tai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioms
tarpvalstybinių upių baseinų dalims potvynių rizikos valdymo planai rengiami pagal
Aprašo 22 punkte nurodytus reikalavimus.
24. Tarpvalstybiniam upių baseinų
rajonui, esančiam Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės
ir valstybės ne Europos Sąjungos narės teritorijoje, turi būti siekiama
parengti vieną tarpvalstybinį potvynių rizikos valdymo planą arba kelis
tarpvalstybinius potvynių rizikos valdymo planus, suderintus tarpusavyje visame
tarpvalstybiniame upių baseinų rajone. Jei tokie tarpvalstybiniai potvynių
rizikos valdymo planai nerengiami, tarpvalstybinių upių baseinų dalims,
esančioms Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybės narės
teritorijose, rengiami potvynių rizikos valdymo planai pagal Aprašo 23 punkte
nurodytus reikalavimus.
25. Pagal šio aprašo 23 ir 24 punktuose nurodytus
reikalavimus tarpvalstybiniam upių baseinų rajonui parengtas potvynių rizikos
valdymo planas prireikus gali būti papildytas atskirų pabaseinių potvynių
rizikos valdymo planais, taip pat atskirų tarpvalstybinių pabaseinių potvynių
rizikos valdymo planais, suderintais su kaimyninės valstybės atsakingomis
institucijomis.
26. Potvynių rizikos valdymo planuose
nustatomi siektini tikslai potvynių grėsmės teritorijose, daugiausia dėmesio
skiriant numatomų potvynių neigiamų padarinių žmonių sveikatai, aplinkai,
kultūros paveldui ir ekonominei veiklai mažinimui ir, jeigu tikslinga,
neinžinerinėms iniciatyvoms ir (arba) potvynio tikimybės mažinimui. Neinžinerinėmis iniciatyvomis laikomi tikslai, kuriais
siekiama sumažinti neigiamus potvynio padarinius, nekeičiant potvynio masto
(pvz., riboti didelės tikimybės potvynio zonoje esančios teritorijos užstatymą
ir panašiai).
Punkto
pakeitimai
Nr.
390,
2012-04-11, Žin., 2012, Nr. 46-2230 (2012-04-19)
27. Potvynių rizikos valdymo planuose
yra numatomos priemonės Aprašo 26 punkte nustatytiems tikslams pasiekti.
Šios priemonės turi būti parinktos atsižvelgiant į galimas sąnaudas ir naudą,
potvynių mastą ir vandens pasišalinimo kryptis, potvynius natūraliai
sulaikančias teritorijas, Vandens įstatyme nustatytus vandensaugos tikslus,
teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus, žemės naudmenas, dirvožemio ir
vandens valdymą, gamtos apsaugą, laivybą ir uostų infrastruktūrą ir kitus
atitinkamus aspektus.
Punkto
pakeitimai
Nr.
390,
2012-04-11, Žin., 2012, Nr. 46-2230 (2012-04-19)
28. Potvynių rizikos valdymo planai,
atsižvelgiant į upės baseino arba pabaseinio ypatybes, turi apimti visus
potvynių rizikos valdymo aspektus, ypač potvynių prevenciją, apsaugą nuo
potvynių, pasirengimą potvyniui, įskaitant potvynių prognozes ir išankstinio
įspėjimo sistemas. Be to, potvynių
rizikos valdymo planuose gali būti numatytas tausaus žemės naudojimo
skatinimas, vandens sulaikymo aplinkoje gerinimas ir kontroliuojamas tam tikrų
teritorijų užtvindymas potvynio metu.
Punkto
pakeitimai
Nr.
390,
2012-04-11, Žin., 2012, Nr. 46-2230 (2012-04-19)
29. Potvynių rizikos valdymo planuose
neturi būti priemonių, kurios didintų potvynių riziką kitoje Europos Sąjungos
valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai šios priemonės suderintos su
atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės atsakingomis institucijomis.
30. Pirminį potvynių rizikos planą
sudaro
30.1. upių baseinų rajono žemėlapis,
apibendrinantis preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitą, parengtą
pagal Aprašo 10 punkto reikalavimus; šiame žemėlapyje pažymėtos potvynių
grėsmės teritorijos, kurioms taikomas potvynių rizikos valdymo planas;
30.2. potvynių grėsmės ir potvynių
rizikos žemėlapiai, parengti pagal Aprašo 12–16 punktų reikalavimus, ir išvados, kurios gali būti padarytos pagal šiuos
žemėlapius;
30.3. pagal Aprašo 26 punkto
reikalavimus nustatytų potvynių rizikos valdymo tikslų apibūdinimai;
30.4. pagal Aprašo 27 punkto
reikalavimus nustatytų priemonių aprašymai, suvestinė ir jų įgyvendinimo
prioritetai, taip pat kitos su potvyniais susijusios priemonės įgyvendinamos
pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus;
30.5. tarpvalstybinių upių baseinų rajonams arba
pabaseiniams – metodikos,
taikomos atliekant sąnaudų ir naudos analizę, skirtą tarpvalstybinį poveikį turinčioms priemonėms
įvertinti (jeigu tokia metodika yra), aprašymas;
30.6. potvynių rizikos valdymo plano
įgyvendinimo apibūdinimas
30.6.1. prioritetų nustatymo ir pažangos
įgyvendinant numatytas priemones stebėjimo būdo aprašymas;
30.6.2. taikytų visuomenės informavimo
ar konsultavimo priemonių suvestinė;
30.6.3. įgaliotų institucijų sąrašas,
derinimo su upių baseinų rajonų valdymo planais bei priemonių programomis ir su
kaimyninių valstybių atsakingomis institucijomis tarpvalstybiniame upių baseinų
rajone procedūros.
Punkto
pakeitimai
Nr.
390,
2012-04-11, Žin., 2012, Nr. 46-2230 (2012-04-19)
31. Pakeistą potvynių rizikos valdymo
planą sudaro
31.1. ankstesniojo potvynių rizikos
plano pakeitimų esmė ir peržiūrų pagal šio nutarimo 2.1.2, 2.2.2. ir 2.2.4 punktų ir Aprašo 11, 19,
32 punktų reikalavimus suvestinė;
31.2. pažangos, padarytos siekiant Aprašo
26 punkte nurodytų tikslų, įvertinimas;
31.3. pagal ankstesnįjį potvynių rizikos
valdymo planą įgyvendintų priemonių aprašymas ir šių priemonių rezultatyvumo
įvertinimas;
31.4. neįgyvendintų priemonių, planuotų
ankstesniame potvynių rizikos valdymo plane, aprašymas ir paaiškinimas, kodėl
jos nebuvo įgyvendintos;
31.5. visų ankstesniame potvynių rizikos
valdymo plane nenumatytų priemonių, kurių imtasi ankstesniojo potvynių rizikos
valdymo plano įgyvendinimo laikotarpiu, aprašymas.
Punkto
pakeitimai
Nr.
390,
2012-04-11, Žin., 2012, Nr. 46-2230 (2012-04-19)
32. Peržiūrint potvynių rizikos valdymo planus, turi būti
atsižvelgiama į tikėtiną klimato kaitos poveikį potvynių kilimui.
Punkto
pakeitimai
Nr.
390,
2012-04-11, Žin., 2012, Nr. 46-2230 (2012-04-19)
33. Potvynių rizikos valdymo plano
rengimas, peržiūra ir keitimas derinamas su upių baseinų rajonų valdymo planų
peržiūra arba gali būti atliekamas kartu su ja.
Punkto
pakeitimai
Nr.
390,
2012-04-11, Žin., 2012, Nr. 46-2230 (2012-04-19)
V. VISUOMENĖS DALYVAVIMAS VERTINant
IR VALDant POTVYNIŲ RIZIKą
34. Visuomenei sudaromos galimybės
dalyvauti rengiant, peržiūrint ir atnaujinant preliminaraus potvynių rizikos
vertinimo ataskaitas, potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius, potvynių
rizikos valdymo planus.
Punkto
pakeitimai
Nr.
390,
2012-04-11, Žin., 2012, Nr. 46-2230 (2012-04-19)
35. Aplinkos ministerija arba jos
įgaliota institucija rengiamas preliminaraus potvynių rizikos vertinimo
ataskaitas, potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius turi paskelbti savo
interneto tinklalapyje ar kitaip viešai pateikti visuomenei. Taip pat turi
paskelbti pavadinimą, buveinę ir telefono numerį institucijos, kuriai galima raštu
pateikti pastabas ar pasiūlymus dėl preliminaraus potvynių rizikos vertinimo
ataskaitose, potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiuose nurodytos
informacijos.
36. Aplinkos ministerija arba jos
įgaliota institucija, rengdama potvynių rizikos valdymo planus, turi parengti
ir paskelbti savo interneto tinklalapyje ar kitaip viešai pateikti visuomenei
36.1. numatomus potvynių rizikos valdymo
plano rengimo tvarkaraštį ir informaciją, kaip potvynių rizikos valdymo plano
projektas bus aptartas su visuomene, – ne vėliau kaip prieš trejus metus iki
numatomo potvynių rizikos valdymo plano įsigaliojimo;
36.2. upių baseinų rajone nustatytų
reikšmingų potvynių valdymo problemų apžvalgą – ne vėliau kaip prieš
dvejus metus iki numatomo potvynių rizikos valdymo plano įsigaliojimo;
36.3. potvynių rizikos valdymo plano
projektą – ne vėliau kaip prieš vienus metus iki numatomo potvynių rizikos
valdymo plano įsigaliojimo;
36.4. pavadinimą, buveinę ir telefono
numerį institucijos, kuriai galima raštu pateikti pastabas ar pasiūlymus dėl Aprašo
36.1–36.3 punktuose nurodytos informacijos.
37. Visuomenei susipažinti su Aprašo 35
ir 36 punktuose nurodyta informacija ir raštu pateikti pastabas ar pasiūlymus
turi būti skirta ne mažiau kaip šeši mėnesiai.
38. Aplinkos ministerija arba jos
įgaliota institucija turi išnagrinėti gautas visuomenės pastabas ar pasiūlymus,
įvertinti jų pagrįstumą ir patikslinti Aprašo 35 ir 36 punktuose nurodytą
informaciją arba parengti argumentuotą išvadą, kodėl neatsižvelgta į pastabas
ar pasiūlymus.
39. Aplinkos ministerija arba jos
įgaliota institucija ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo visuomenės
pastabų ar pasiūlymų dėl Aprašo 35 ir 36 punktuose nurodytos informacijos
gavimo turi raštu pateikti visuomenės atstovams motyvuotą atsakymą dėl jų
pasiūlymų ar pastabų. Atsakymas gali būti nepateiktas tik tuo atveju, kai
siuntėjas nenurodo savo vardo, pavardės (pavadinimo) ir adreso (buveinės).
40. Aplinkos ministerija arba jos
įgaliota institucija sudaro galimybę visuomenei susipažinti su galiojančiomis preliminaraus
potvynių rizikos vertinimo ataskaitomis, potvynių grėsmės ir potvynių rizikos
žemėlapiais, potvynių rizikos valdymo planais, skelbdama juos savo interneto
tinklalapyje.
––––––––––––––––––––
Pakeitimai
1.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr.
390,
2012-04-11, Žin., 2012, Nr. 46-2230 (2012-04-19)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2009 M. LAPKRIČIO 25 D. NUTARIMO NR. 1558
"DĖL POTVYNIŲ RIZIKOS VERTINIMO IR VALDYMO TVARKOS APRAŠO
PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr.
602,
2014-06-25, paskelbta TAR 2014-06-30, i. k. 2014-09302
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2009 M. LAPKRIČIO 25 D. NUTARIMO NR. 1558 „DĖL
POTVYNIŲ RIZIKOS VERTINIMO IR VALDYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
***
Pabaiga ***
Redagavo
Vilija Tamaliūnienė (2014-07-11)
vilija.tamaliuniene@lrs.lt