LT
DĖL KRAUJASIURBIŲ NARIUOTAKOJŲ STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
Statutory Text (1 Articles)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Suvestinė redakcija nuo 2022-09-06
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 74-3764, i. k. 1102250ISAK000V-575
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL KRAUJASIURBIŲ NARIUOTAKOJŲ STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2010 m. birželio 18 d. Nr. V-575
Vilnius
Įgyvendindamas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 metų nacionalinės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 94 (Žin., 2008, Nr. 19-685), priedo 5.1.3 punktą
1. Tvirtinu Kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenos tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. V-729 „Dėl Kraujasiurbių nariuotakojų tyrimo reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 6-123).
3. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal administruojamą sritį.
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RAIMONDAS ŠUKYS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2010 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. V-575
KRAUJASIURBIŲ NARIUOTAKOJŲ STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenos tikslas – tam tikroje teritorijoje nustatyti jų rūšinę sudėtį, išsiaiškinti žmogų puolančių rūšių gausos dinamiką. Kraujasiurbių nariuotakojų stebėjimai atliekami įvairiomis gamtinėmis sąlygomis, taikomi įvairūs lervų, lėliukių patelių, patinų (toliau – tiriamosios medžiagos) rinkimo metodai.
2. Kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenos tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vykdomos kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenos bendrąsias nuostatas ir taisykles.
Punkto pakeitimai
Nr. V-1405, 2022-09-02, paskelbta TAR 2022-09-05, i. k. 2022-18287
3. Šiame tvarkos apraše vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys
Entomologinė situacija – atskirų nariuotakojų grupių charakteristika pagal sezoniškumą ir teritoriją.
Fenologija – nariuotakojų vystymosi stadijų kalendorinė eiga.
Kraujasiurbis nariuotakojis – nariuotakojis, mintantis siurbiamu žmogaus ar gyvūno krauju.
Medicininė entomologija – mokslas, tiriantis kenksmingus žmogaus sveikatai nariuotakojus.
Piretrinas – viena iš nariuotakojus naikinančių medžiagų.
Priešimaginė stadija – nariuotakojo kiaušinėlio, lervos ar lėliukės stadijos.
Repelentas – natūraliai gamtoje egzistuojanti arba cheminė medžiaga, atbaidanti nariuotakojus.
Sporogonija – maliarijos sukėlėjo vystymosi ciklas uodo organizme.
4. Kraujasiurbių nariuotakojų stebėseną organizuoja ir vykdo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC), kuris nustato rūšinę kraujasiurbių nariuotakojų sudėtį, teisės aktų nustatyta tvarka kaupia ir analizuoja iksodinių erkių, maliarinių ir nemaliarinių uodų stebėsenos duomenis, juos teisės aktų nustatyta tvarka teikia suinteresuotoms institucijoms ir skelbia NVSC internetinėje svetainėje, metodiškai vadovauja specialistų tobulinimui šioje srityje, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis kraujasiurbių nariuotakojų pernešamų užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos priemonių klausimais.
Punkto pakeitimai
Nr. V-1405, 2022-09-02, paskelbta TAR 2022-09-05, i. k. 2022-18287
5. Neteko galios nuo 2022-09-06
Punkto naikinimas
Nr. V-1405, 2022-09-02, paskelbta TAR 2022-09-05, i. k. 2022-18287
6. Kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenos rūšys
6.1. nuolatinė – kasmet nustatytose vietose (toliau – stacionaras, stacionarinė vieta) nustatytu periodiškumu arba kartą per sezoną vykdoma iksodinių erkių bei maliarinių ir nemaliarinių uodų stebėsena;
6.2. papildoma – esant nepalankiai užkrečiamųjų ligų, kurias platina iksodinės erkės ir maliariniai uodai, epidemiologinei situacijai, vykdoma iksodinių erkių ir maliarinių uodų stebėsena, kurios metu
6.2.1. tiriama penktadalis NVSC administracinėje teritorijoje esančių miškų (iksodinių erkių stebėsenai) ar tvenkinių (maliarinių uodų stebėsenai);
Punkto pakeitimai
Nr. V-1405, 2022-09-02, paskelbta TAR 2022-09-05, i. k. 2022-18287
6.2.2. pagal poreikį atliekamas entomologinės situacijos ir rizikos įvertinimas tam tikrose teritorijose;
6.3. sustiprintoji – esant nepalankiai užkrečiamųjų ligų, kurias platina dvisparniai kraujasiurbiai ir blusos, epidemiologinei situacijai, vykdoma dvisparnių kraujasiurbių ir blusų stebėsena.
7. Nepalankią epidemiologinę situaciją nustato NVSC, remdamasis užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros duomenimis, Pasaulio sveikatos organizacijos ir (ar) Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijomis.
Punkto pakeitimai
Nr. V-1405, 2022-09-02, paskelbta TAR 2022-09-05, i. k. 2022-18287
8. NVSC kasmet numato kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenos apimtis ir tiriamosios medžiagos rinkimo kalendorinius terminus, atsižvelgdamas į kraujasiurbių nariuotakojų platinamų užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją ir klimatines sezono sąlygas.
Punkto pakeitimai
Nr. V-1405, 2022-09-02, paskelbta TAR 2022-09-05, i. k. 2022-18287
9. Kraujasiurbių nariuotakojų stebėjimų duomenys ir atliktų laboratorinių tyrimų rezultatai užrašomi atitinkamame darbo žurnale, žemėlapyje ir Tvarkos aprašo 3 priede pateiktos formos metinėje ataskaitoje „Entomologinio darbo ataskaita“. Informacija kitoms institucijoms teikiama teisės aktų nustatyta tvarka. Metinė ataskaitos forma „Entomologinio darbo ataskaita“ pildoma vieną kartą einamųjų metų pabaigoje.
Punkto pakeitimai
Nr. V-1067, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 159-7532 (2011-12-24), i. k. 1112250ISAK00V-1067
Nr. V-1405, 2022-09-02, paskelbta TAR 2022-09-05, i. k. 2022-18287
10. Saugomose teritorijose vykdomi kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenos darbai derinami su šių teritorijų administracijomis. Privačiose valdose, išskyrus privačius miškus, darbai atliekami tik raštiškai suderinus juos su savininkais ar naudotojais, kitose teritorijose – gavus šias teritorijas prižiūrinčių institucijų leidimą.
11. Kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenai reikalingi duomenys apie miškų tipus, miškų ir vandens telkinių išsidėstymo žemėlapiai gaunami iš savivaldybių ar Aplinkos apsaugos agentūrų.
12. Kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenai vykdyti gali būti rengiamos nacionalinės ar savivaldybių programos.
13. Specialistai, vykdantys kraujasiurbių nariuotakojų stebėseną ir gamtoje renkantys tiriamąją medžiagą (toliau – specialistai), privalo
13.1. išklausyti 40 valandų mokymus (kursus, seminarus, stažuotes pagal su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija suderintas programas arba organizuotus užsienyje), kad įgytų reikalingų specialiųjų žinių ir įgūdžių šioms funkcijoms atlikti;
Punkto pakeitimai
Nr. V-1405, 2022-09-02, paskelbta TAR 2022-09-05, i. k. 2022-18287
13.2. naudoti Tvarkos aprašo 1 priede nurodytas priemones;
13.3. dalyvauti vykdant priemones, kuriomis naikinami kraujasiurbiai nariuotakojai – ligų platintojai, ir prireikus organizuoti jų populiacijos reguliavimą;
13.4. būti paskiepyti nuo erkinio encefalito;
13.5. vilkėti šviesius kombinezonus su užtrauktukais ir ilgomis rankovėmis (rankogaliai ir kelnių klešnių galai turi būti su guma), mūvėti batus su auliukais, galvą apsidengti gerai priglundančiu gobtuvu;
13.6. odos apsaugai naudoti repelentus, kurių veiklioji medžiaga dimetilftalatas įeina į N,N-dietil-3-toluamido (DEET) ir N,N-dietilacetamido (DEPA) sudėtį;
13.7. drabužius impregnuoti sintetiniais piretrinais.
II. IKSODINIŲ ERKIŲ STEBĖSENOS REIKALAVIMAI
14. Vykdant nuolatinę iksodinių erkių (toliau – erkės) stebėseną
14.1. erkių stebėjimo stacionaras (1 km miško atkarpa) parenkamas mažiausiai žmogaus veiklos paliestoje vietoje ir turi būti nuolatinis. Stacionaro vieta keičiama tik tada, jei ji pakinta dėl ūkinės veiklos, stichinės nelaimės arba kitų nenumatytų aplinkybių. Pradedant stebėsenos darbus, kurių metu nustatoma iksodinių erkių gausa ir parenkant naują stacionarą arba tęsiant erkių stebėseną jau įkurtame erkių stebėjimo stacionare, įvertinami miško pokyčiai maršrute ir jo tinkamumas tyrimui;
Punkto pakeitimai
Nr. V-1405, 2022-09-02, paskelbta TAR 2022-09-05, i. k. 2022-18287
14.2. alkanos erkės renkamos standartine vėliavėle, braukiant ją žemaūgės augmenijos paviršiumi. Standartinė vėliavėlė pagaminta iš minkštos vienspalvės šviesios medvilninės medžiagos (60 cm pločio ir 80–100 cm ilgio), vienas audinio galas pritvirtintas prie lazdos, kitame audinio gale ir per jo vidurį yra įverta viela. Vėliavėlė kas 10 žingsnių apžiūrima ir surenkamos prikibusios erkės. Erkių gausos rodikliu laikomas surinktų erkių skaičius vieno kilometro atkarpoje. Šių duomenų pagrindu apskaičiuojamas erkių aktyvumo periodas sezono metu;
14.3. stebėjimo stacionare alkanų erkių gausumas tiriamas kovo–lapkričio mėnesiais ir vėliau (iki gamtoje aptinkama aktyvių erkių) kartą per 10 dienų ir išreiškiamas erkių skaičiumi 1 km atkarpoje.
15. Vykdant papildomą erkių paplitimo ir gausumo stebėseną kasmet didžiausio erkių aktyvumo metu numatoma tirti dviejų ar trijų tipų miškus ir kiekviename miške turi būti ištiriama ne mažesnė kaip 10 km atkarpa.
16. Nustatant iksodinių erkių paplitimą, rūšinę sudėtį ir jų užkrėstumą užkrečiamųjų ligų sukėlėjais, surinktos erkės sudedamos į entomologinius mėgintuvėlius (atskirai nimfos, patelės, patinai). Sunumeruoti mėgintuvėliai užkemšami vatos, apvyniotos marle, kamščiais. Drėgmei palaikyti į mėgintuvėlius dedama sodrios žolės. Surinkta tyrimo metu medžiaga pristatoma tyrimams į laboratoriją pagal numatytus darbų reikalavimus.
Punkto pakeitimai
Nr. V-1405, 2022-09-02, paskelbta TAR 2022-09-05, i. k. 2022-18287
III. MALIARINIŲ IR NEMALIARINIŲ UODŲ STEBĖSENOS REIKALAVIMAI
17. Vykdant nuolatinę maliarinių ir nemaliarinių uodų stebėseną
17.1. stacionariu kontroliniu vandens telkiniu pasirenkamas telkinys (-iai), kuriame (-iuose) veisiasi maliariniai uodai, ir tiriamas vieną kartą per 10 dienų balandžio–spalio mėnesiais. Tyrimo metu nustatoma maliarinių uodų gausa ir stebimi fenologiniai reiškiniai – pirmųjų lervų (I, II ūgio), lėliukių bei paskutiniųjų lervų pasirodymas;
17.2. maliarinių uodų lervų gausa vandens telkinyje įvertinama apskaičiuojant vidutinį lervų skaičių vienam mėginiui iš 10 vandens mėginių, paimtų kiuvete arba entomologiniu tinkleliu;
17.3. stacionarioje kontrolinėje dienojimo vietoje (tvarte) vieną kartą per 10 dienų balandžio–spalio mėnesiais nustatoma maliarinių uodų gausa 1 kv. m. lubų plote ar vienoje patalpoje bei stebimi suaugusių uodų fenologiniai reiškiniai;
17.4. efektyvaus maliarinių uodų užsikrėtimo maliarija ir galimo maliarijos sukėlėjų (Plasmodium vivax, Plasmodium falciparum, Plasmodium malariae) perdavimo sezonas apskaičiuojamas naudojantis vietinės meteorologijos stoties vidutinių paros temperatūrų duomenimis ir šio Tvarkos aprašo 2 priede pateiktais sporogonijos trukmės apskaičiavimo metodais.
18. Stacionarioje kontrolinėje vietoje (gamtoje) vieną kartą per 10 dienų balandžio–spalio mėnesiais nustatoma nemaliarinių uodų gausa, pasirenkant IV skyriuje nurodytus metodus.
19. Vykdant papildomą maliarinių uodų stebėseną
19.1. vandens telkiniuose maliarinių uodų gausa tiriama kartą per metus (birželio mėn. pabaigoje–liepos mėn. pradžioje);
19.2. sezono metu, esant didžiausiam suaugusių uodų gausumui (birželio mėn. pabaigoje –liepos mėn. pradžioje), atliekamas vienkartinis suaugusių maliarinių uodų stebėjimas vienoje ar daugiau gyvenviečių, apskaičiuojant suaugusių uodų gausą negyvenamosiose ir gyvenamosiose patalpose, tvartuose.
IV. DVISPARNIŲ KRAUJASIURBIŲ STEBĖSENOS REIKALAVIMAI
20. Esant nepalankiai užkrečiamųjų ligų, kurias platina dvisparniai kraujasiurbiai (uodai, upiniai ir smulkieji mašalai), epidemiologinei situacijai, NVSC organizuoja šių kraujasiurbių nariuotakojų sustiprintąją stebėseną.
Punkto pakeitimai
Nr. V-1405, 2022-09-02, paskelbta TAR 2022-09-05, i. k. 2022-18287
21. Suaugusių dvisparnių surinkimo metodai
21.1. uodai surenkami entomologiniu tinkleliu (lanko diametras – 30 cm, rankenos ilgis – 30 cm). Tinkamiausias laikas – šiltas nevėjuotas vakaras. Vienoje vietoje surenkama 200–300 uodų;
21.2. suaugę dvisparniai kraujasiurbiai renkami anglies dvideginio gaudyklėmis;
21.3. renkant dvisparnius kraujasiurbius „nuo žmogaus“, naudojamas mėgintuvėlis arba speciali gaudyklė (ekshausteris), kuriuo 20 min. renkami nutūpę ant žmogaus dvisparniai kraujasiurbiai. Jei kraujasiurbių yra labai daug, renkama 5 minutes.
22. Dvisparnių kraujasiurbių puolimo intensyvumas išreiškiamas vidutiniu vabzdžių, sugautų per 10 tinklelio mostų, skaičiumi.
23. Suaugę dvisparniai kraujasiurbiai, ruošiant juos transportuoti ar laboratoriniams tyrimams, numarinami eteriu arba chloroformu stikliniame sandariame inde.
24. Esant poreikiui uodus išlaikyti gyvus, jie suleidžiami į kubo formos gaudyklę (20 cm ilgio kraštinėmis) marlinėmis sienelėmis.
25. Uodų lervos ir lėliukės, esančios vandens paviršiuje, surenkamos entomologiniu 5–10 cm diametro tinkleliu arba balta kiuvete, atliekant 10 mostų (standartinis 1 mosto ilgis yra 1 m) vandens paviršiumi.
26. Uodų lervų ir lėliukių gausa išreiškiama vidutiniu lervų ir lėliukių, sugautų 10 tinklelio mostų, skaičiumi.
27. Upinių mašalų lervos surenkamos su vandens augalų lapais ar kitu substratu, jų gausa įvertinama lervų skaičiumi ant 1 kv. dm substrato ploto.
V. BLUSŲ STEBĖSENOS REIKALAVIMAI
28. Esant nepalankiai užkrečiamųjų ligų, kurias platina blusos, epidemiologinei situacijai, NVSC organizuoja šių kraujasiurbių nariuotakojų sustiprintąją stebėseną.
Punkto pakeitimai
Nr. V-1405, 2022-09-02, paskelbta TAR 2022-09-05, i. k. 2022-18287
29. Blusų surinkimas patalpose organizuojamas masinio sinantropinių blusų išsivystymo periodu (birželio–rugsėjo mėnesiais) ir laukinių graužikų įsikūrimo patalpose periodu (spalio–lapkričio mėnesiais).
30. Blusų rinkimo metodai
30.1. blusos renkamos nuo drabužių ir suskaičiuojamos (specialistas, rinkdamas blusas, privalo vilkėti šviesų kombinezoną, avėti šviesią avalynę ir šviesias kojines);
30.2. užterštose patalpose šiukšlės sušluojamos ant baltų servetėlių arba į kiuvetes, blusos surenkamos ir suskaičiuojamos;
30.3. nakčiai patalpose pastatomos kiuvetės su muiluotu vandeniu, ryte blusos surenkamos ir suskaičiuojamos;
30.4. dulkių siurbliu siurbiamos grindys ir kiti paviršiai. Prieš išimant susiurbtą medžiagą, dulkių surinkimo vamzdis 2–3 min. užkemšamas eteriu suvilgyta vata ir marliniu kamščiu.
31. Tiriant blusų paplitimą ar nustatant jų pernešamų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus, surinkta tyrimo metu medžiaga siunčiama tolesniems tyrimams pagal numatytus darbų atlikimo reikalavimus.
_________________
part_5cad3b266bae41eea5e5543619ef260d_end
Kraujasiurbių nariuotakojų
stebėsenos tvarkos aprašo
1 priedas
PRIEMONIŲ, REIKALINGŲ ENTOMOLOGO DARBUI, SĄRAŠAS
1. Entomologiniai mėgintuvėliai
2. Ekshausteris (gaudyklė)
3. Tinklelis (vandens) (20 cm diametro, 35 cm gylio, 1 m ilgio rankenos)
4. Tinklelis (20 cm diametro, 70 cm gylio, 2 m ilgio rankenos)
5. Gaudyklės (pagal nurodytas metodikas)
6. Pincetas
7. Lupa (4x)
8. Žirklės
9. Žibintuvėlis
10. Peilis
11. Matavimo ruletė
12. Kompasas
13. Lauko ir vandens termometrai
14. Sekundometras
15. Emaliuota kiuvetė (13 x 18 cm)
16. Lauko rankinė
17. Guminė kriaušė
18. Neperšlampami paketai (maišeliai)
19. Specialus kostiumas, apsaugantis nuo kraujasiurbių vabzdžių ir erkių
20. Guminiai batai
21. Eteris
22. Spiritas
23. Vata
24. Audinys vėliavėlei (erkėms rinkti)
25. Marlė
26. Juodas audinys
27. Dėžutės surinktai medžiagai laikyti.
_________________
part_e253c1a866774ec28149bbd364c1f9d1_end
Kraujasiurbių nariuotakojų
stebėsenos tvarkos aprašo
2 priedas
SPOROGONIJOS TRUKMĖS APSKAIČIAVIMO METODAI
1. Sporogonijos trukmę uodo organizme galima apskaičiuoti Š. D. Moškovskio, L. I. Oganovo ir G. E. Rajevskio metodais.
2. Sporogonijos trukmės apskaičiavimas Moškovskio metodu
2.1. Sporogonijai uodo organizme įvykti būtina efektyvių temperatūrų suma (105°). Efektyvių temperatūrų suma – laipsnių suma, kuria viršijama to proceso ribinė vidutinė paros temperatūra. Sporogonijos trukmės apskaičiavimas Moškovskio metodu pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Plasmodium vivax sporogonijos trukmės apskaičiavimas Moškovskio metodu.
Data
Vidutinė paros temperatūra, °C
Efektyvi temperatūra, °C
Data
Vidutinė paros temperatūra, °C
Efektyvi temperatūra, °C
05 11
20,9
6,4
05 25
17,6
3,1
05 12
21,2
6,7
05 26
17,6
3,1
05 13
21,1
6,6
05 27
17,2
2,7
05 14
21,0
6,5
05 28
16,8
2,3
05 15
18,6
4,1
05 29
16,4
1,9
05 16
19,2
4,7
05 30
16,4
1,9
05 17
19,3
4,8
05 31
18,4
3,9
05 18
19,4
4,9
06 01
17,2
2,7
05 19
15,8
-
06 02
20,2
5,7
05 20
15,1
-
06 03
22,2
7,7
05 21
17,1
2,1
06 04
20,7
6,2
05 22
20,6
6,1
Suma 105,4
05 23
22,4
7,9
05 24
17,4
2,9
2.2. Apatinė temperatūros riba Plasmodium vivax vystymuisi – plius 16 °C, Plasmodium falciparum – plius 17,5 °C, Plasmodium maliariae – plius 18 °C. Plasmodium vivax sporozoitams subręsti reikalinga efektyvių temperatūrų suma yra plius 105 °C, Plasmodium falciparum – plius 111 °C ir Plasmodium maliariae – plius 144 °C. Proceso trukmė paromis apskaičiuojama taip: iš kiekvienos dienos vidutinės paros temperatūros atimama apatinė vystymosi temperatūros riba; temperatūrų skirtumai (efektyvi temperatūra) sudedami iki gaunama reikalinga 105 °C suma. Plasmodium vivax apatinė vystymosi temperatūros riba yra plius 16 °C, bet atimama 14,5 °C, nes plius16 °C temperatūroje sporogonija vyksta labai lėtai (55 paras) (2 lentelė). Reikia atsiminti, kad 14,5 °C atimama tik iš vidutinės paros temperatūros, kuri yra plius 16 °C arba aukštesnė. Jeigu vidutinė paros temperatūra aukštesnė kaip 14,5 °C (pvz., 15,2 °C), tai sporogonija nevyksta, todėl tų dienų temperatūra neskaičiuojama.
2.3. Apskaičiuojant kitų maliarijos sukėlėjų sporogonijos trukmę, atimama 14,5 °C (apatinė vystymosi temperatūros riba).
3. Sporogonijos trukmės apskaičiavimas Oganovo-Rajevskio metodu
3.1. L. J. Oganovas, naudodamasis G. E. Rajevskio pasiūlytu metodu, apskaičiavo dalį Plasmodium vivax sporogonijos proceso, įvykusio per 1 parą (esant sporogonijai optimaliai temperatūrai). Pvz., jei visas sporogonijos procesas esant plius 16 °C temperatūrai įvyksta per 55 paras, tai per 1 parą įvyks 100 : 55 = 1,82 proc. viso proceso. L. I. Oganovo gauti duomenys pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Plasmodium vivax sporogonijos proceso trukmė esant skirtingoms temperatūroms.
Vidutinė paros temperatūra, °C
Proceso trukmė (paromis)
Sporogonijos proceso vystymosi dalis per parą, %
Vidutinė paros temperatūra, °C
Proceso trukmė (paromis)
Sporogonijos proceso vystymosi dalis per parą, %
16
55
1,82
19,5
22
4,55
16,1
53
1,89
19,6
21,5
4,65
16,2
51
1,96
19,7
21
4,76
16,3
49
2,04
19,8
20,5
4,88
16,4
47
2,13
19,9
20
5
16,5
45
2,22
20
19
5,26
16,6
44
2,27
20,1– 20,3
18,5
5,4
16,7
42,5
2,35
20,4– 20,6
18
5,55
16,8
41
2,44
20,7– 20,9
17,5
5,74
16,9
40
2,5
21
17
5,8
17
38,5
2,6
21,1– 21,3
16,5
6,06
17,1
37
2,7
21,4– 21,5
16
6,25
17,2
36
2,78
21,6– 21,8
15,5
6,45
17,3
35
2,86
21,9
15
6,66
17,4
33
3,03
22
15
6,66
17,5
32
3,12
22,1– 22,2
14,5
6,9
17,6
31,5
3,17
22,3– 22,4
14
7,14
17,7
31
3,22
22,5– 22,8
13
7,7
17,8
30
3,33
22,9
12,5
8
17,9
29,5
3,39
23
12,5
8
18
29
3,45
23,1– 23,2
12,5
8
18,1
28,5
3,51
23,3– 23,6
12
8,33
18,2
28
3,57
23,7– 23,9
14,5
8,7
18,3
27,5
3,64
24
11
9,09
18,4
26
3,85
24,1– 24,4
11
9,09
18,5
26
3,85
24,5– 24,9
10,5
9,52
18,6
25,5
3,92
25– 25,5
10
10
18,7
25,5
3,92
25,6– 25,9
9,5
10,52
18,8
25
4
26– 26,4
9
11,11
18,9
25
4
26,5– 26,9
8,5
11,8
19
24,5
4,08
27– 27,4
8
12,5
19,1
24
4,16
27,5– 27,9
7,5
13,3
19,2
23,5
4,26
28
7
14,2
19,3
23
4,35
19,4
22,5
4,44
3.2. Apskaičiuojant sporogonijos trukmę kiekvieną dieną užrašoma vidutinė paros temperatūra, po to pagal 3 lentelę apskaičiuojama sporogonijos vyksmo per parą dalis. Dalių suma turi sudaryti 100.
3 lentelė. Sporogonijos trukmės apskaičiavimas Oganovo-Rajevskio metodu.
Data
Vidutinė paros temperatūra, °C
Sporogonijos vyksmas (%) per parą
06 04
22,1
6,06
06 05
23,0
8,0
06 06
23,6
8,33
06 07
22,7
7,7
06 08
21,7
6,45
06 09
19,8
4,88
06 10
13,5
-
06 11
15,1
-
06 12
17,4
3,03
06 13
18,1
3,5
06 14
22,7
7,7
06 15
21,8
6,45
06 16
22,1
6,9
06 17
22,4
7,14
06 18
21,9
6,66
06 19
21,8
6,45
06 20
20,4
5,55
06 21
20,4
5,55
Suma: 100,35%
3.3. Gonadotropinio ciklo apskaičiavimas, analogiškas sporogonijos trukmės apskaičiavimui Moškovskio metodu, pateiktas 4 lentelėje. Apskaičiuojant vieno gonadotropinio ciklo trukmę, prie datos, kai baigėsi II fazė, pridedama 1 para, reikalinga įvykti III ir I fazėms.
4 lentelė. Gonadotropinio ciklo II fazės trukmės apskaičiavimas.
Data
Vidutinė paros temperatūra, °C
Efektyvių temperatūrų suma, °C
07 15
27,3
17,4
07 16
29,0
19,1
36,5
07 18
22,5
12,6
07 19
19,7
10,8
07 20
17,5
7,6
07 21
17,5
7,6
38,6
07 23
17,3
7,4
07 24
18,7
8,8
07 25
20,3
10,4
07 26
20,8
10,9
37,5
3.4. Apskaičiavus sporogonijos ir gonadotropinio ciklo trukmę, galima nustatyti potencialiai pavojingos patelės amžių. Tam būtina žinoti, kiek gonadotropinių ciklų įvyks per laiką, reikalingą sporogonijai patelės organizme įvykti. Apskaičiavimas pateiktas 5 lentelėje.
5 lentelė. Potencialiai pavojingų patelių amžiaus apskaičiavimas.
Data
Vidutinė paros temperatūra, °C
Efektyvi temperatūra, reikalinga sporogonijai įvykti, °C
Efektyvi temperatūra, reikalinga gonotropiniam ciklui, °C
Pastaba
06 04
22,1
7,6
12,2
06 05
23,0
8,5
13,1
06 06
23,6
9,1
13,7
Suma: 39,0
II fazės pabaiga
06 07
22,7
8,2
-
III ir I fazės eiga
06 08
21,7
7,2
11,8
06 09
19,8
5,3
9,9
06 10
13,5
-
3,6
06 11
15,1
-
5,2
06 12
17,4
2,9
7,5
Suma: 38,0
II fazės pabaiga
06 13
18,1
3,6
-
III ir I fazės eiga
06 14
22,7
8,2
12,8
06 15
21,8
7,3
11,9
06 16
22,1
7,6
12,2
Suma: 36,9
II fazės pabaiga
06 17
22,4
7,9
-
III ir I fazės eiga
06 18
21,9
7,4
12,0
06 19
21,8
7,3
11,9
06 20
20,4
5,9
10,5
06 21
20,4
5,9
10,5
109,9
Suma: 44,9
II fazės pabaiga
06 22
20,3
-
III ir I fazės eiga
4. Potencialiai pavojingų patelių amžiaus apskaičiavimas
4.1. Apskaičiavus sporogonijos trukmę, tikslinga nustatyti potencialiai pavojingos patelės amžių. V. N. Beklemiševas pasiūlė patelės kalendorinį amžių apskaičiuoti pagal jos fiziologinį amžių. Uodo lervos fiziologinį amžių parodo lervos nėrimosi skaičius, nepriklausomai nuo to, kiek truko kiekviena lervos nėrimosi stadija.
4.2. Uodo patelės amžius matuojamas gonadotropinių ciklų skaičiumi. Žinant uodo rūšies gyvybinės veiklos procesų ryšį su temperatūra, galima apskaičiuoti uodo kalendorinį amžių. Manant, kad patelė užsikrėtė pirmą kartą siurbdama kraują, jos gyvenimo trukmė (kalendorinis amžius) apskaičiuojama gonadotropinių ciklų skaičiumi (fiziologinis amžius) ir kiekvieno ciklo trukme. Gonadotropinio ciklo procesai yra susiję su mityba, kraujo virškinimu, kiaušinių brendimu ir padėjimu.
4.3. Gonadotropinį ciklą sudaro trys fazės
I – aukos paieška ir kraujo siurbimas,
II – kraujo virškinimas ir kiaušinių subrandinimas,
III – vandens telkinio paieška ir kiaušinių padėjimas.
4.4. Norint apskaičiuoti gonadotropinio ciklo II fazės trukmę, reikia registruoti kiekvienos paros vidutinę temperatūrą ir iš jos atimti apatinę kraujo virškinimo temperatūros ribą. Gautos efektyvios temperatūros sudedamos iki reikiamos sumos (4 lentelė).
4.5. Jeigu vidutinė paros temperatūra žemesnė kaip plius 16 °C, sporogonija nevyksta. Trumpalaikis atvėsimas paprastai nenutraukia sporogonijos proceso, o tik jį pailgina. Ilgos sporogonijos trukmės rezultatas – populiacijos sumažėjimas, nes kiekvieno gonadotropinio ciklo metu žūsta tam tikras patelių skaičius.
5. Visų trijų sukėlėjų rūšių vystymosi trukmė uodo organizme yra skirtinga. Pvz., esant plius 25 °C temperatūrai, Plasmodium vivax sporozoitai subręsta per 10 parų, Plasmodium falciparum – per 12 parų, Plasmodium malariae – per 16 parų. Esant tokiai temperatūrai, kraują uodai virškina 60 valandų. Vadinasi, per laiką, reikalingą Plasmodium vivax sporozoitams subręsti, įvyksta keturi gonadotropiniai ciklai. Plasmodium falciparum sporozoitas subręsta 5-o ciklo pabaigoje, o Plasmodium malariae sporozoitai – maždaug 7-o ciklo viduryje. Taigi Plasmodium malariae perdavimo tikimybė daug mažesnė nei Plasmodium vivax. Vidutinio klimato juostoje būdingas maliarijos perdavimo sezoniškumas. Šiltojo sezono, kai galimas maliarijos perdavimas, trukmė priklauso nuo vietovės, gamtinių bei klimatinių sąlygų. Maliarijos perdavimo sezonas kasmet skirtingas.
_________________
part_663a2c2de47643969a447de486ce07a4_end
Kraujasiurbių nariuotakojų
stebėsenos tvarkos aprašo
3 priedas
(Lietuvos valstybės ar savivaldybės herbas arba prekių ženklas)
__________________________________________________________________________
(įstaigos pavadinimas)
__________________________________________________________________________
(įstaigos kodas, adresas, telefonas)
______________________
(adresatas)
ENTOMOLOGINIO DARBO ATASKAITA (metinė)
__________________________________________________________________________
(metai)
______________ Nr._________
(užpildymo data)
______________
(miestas)
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos parengia metinę ataskaitą iki sausio 31 d.
1. Uodų ir erkių gausumo pokyčiai stacionaruose
Stebimų nariuotakojų pavadinimas
Stebėtų objektų skaičius
Stebėjimų skaičius
Nariuotakojų skaičius per dešimtadienį
kovas
balandis
gegužė
birželis
liepa
I
II
III
I
II
III
I
II
III
I
II
III
I
II
III
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
Maliarinių uodų skaičius tvartuose
Maliarinių uodų lervų vidutinis skaičius 1-ame mėginyje
Lauke puolančių žmogų uodų skaičius per 20 min.
Suaugusių erkių skaičius 1 km maršrute
Erkių nimfų skaičius 1 km maršrute
Stebimų nariuotakojų pavadinimas
Stebėtų objektų skaičius
Stebėjimų skaičius
Nariuotakojų skaičius per dešimtadienį
Bendras skaičius per sezoną
Vidutinis gausumo rodiklis
rugpjūtis
rugsėjis
spalis
lapkritis
I
II
III
I
II
III
I
II
III
I
II
III
1
2
3
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
Maliarinių uodų skaičius tvartuose
Maliarinių uodų lervų vidutinis skaičius 1-ame mėginyje
Lauke puolančių žmogų uodų skaičius per 20 min.
Suaugusių erkių skaičius 1 km maršrute
Erkių nimfų skaičius 1 km maršrute
PASTABA. 31-oje skiltyje įrašyti absoliutų skaičių vabzdžių ar lervų, sugautų sezono metu.
2. Maliarinių uodų gausumo vienkartinio stebėjimo rezultatai
Patikrintų objektų skaičius
Uodų gausumo vidutinis rodiklis patalpose
gyvenviečių
sodybų
patalpų
gyvenamųjų
negyvenamųjų
tvartų
iš viso
gyvenamosiose
negyvenamosiose
tvartuose
1
2
3
4
5
6
7
8
9
3. Uodų ir erkių stebėjimo rezultatai
Uodai
Erkės
uodų užsikrėtimo maliarijos sukėlėju sezonas, mėn., d.
maliarijos perdavimo sezonas, mėn., d.
rastos pirmos aktyvios erkės, mėn., d.
masinio aktyvumo pradžia, mėn., d.
gausumo maksimumas, mėn., d.
paskutinį kartą rastos aktyvios erkės, mėn., d.
pradžia
pabaiga
pradžia
pabaiga
1
2
3
4
5
6
7
8
4. Vandens telkinių entomologinis įvertinimas
Vandens telkinių skaičius
iš viso
iš jų
veisiasi maliariniai uodai
inventorizuotų
neinventorizuotų
1
2
3
4
5. Iksodinių erkių paplitimo rodikliai
Tirtų objektų pavadinimas
Objektų skaičius
Vietovėje ištirtas kilometrų skaičius
Erkių gausumo rodiklis 1 km maršrute
Erkių aktyvumo sezonas nuo mėn., d. iki mėn., d.
imago
nimfos
1
2
3
4
5
6
1. Miškai
2. Poilsiavietės
3. Kitos vietovės
Įstaigos vadovas (pareigų pavadinimas)
(parašas)
(vardo raidė ir pavardė)
Atsakingas darbuotojas (pareigų pavadinimas)
(parašas)
(vardo raidė ir pavardė)
Papildyta priedu
Nr. V-1405, 2022-09-02, paskelbta TAR 2022-09-05, i. k. 2022-18287
part_429d40fb163348dabfc1cca9a0740e57_end
Forma patvirtinta
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-1067
ENTOMOLOGINIO DARBO ATASKAITA (metinė)
Neteko galios nuo 2022-07-01
Formos pakeitimai
Nr. V-1170, 2022-06-29, paskelbta TAR 2022-06-29, i. k. 2022-13984
Pakeitimai
1.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-1067, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 159-7532 (2011-12-24), i. k. 1112250ISAK00V-1067
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. V-575 "Dėl Kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-1170, 2022-06-29, paskelbta TAR 2022-06-29, i. k. 2022-13984
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-1067 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. V-575 „Dėl Kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-1405, 2022-09-02, paskelbta TAR 2022-09-05, i. k. 2022-18287
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. V-575 „Dėl Kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
part_4266c30230614658bad35929acc2698e_end