DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO 2008–2013 Metų PROGRAMOS

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2008, Nr. 7-239

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO 2008–2013 Metų PROGRAMOS

PATVIRTINIMO

2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1447

Vilnius

Įgyvendindama

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo

priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio

17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273; 2007,

Nr. 63-2415),

351 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutaria

1. Patvirtinti Investicijų skatinimo 2008–2013 metų

programą (pridedama).

2. Nustatyti, kad Investicijų skatinimo 2008–2013 metų

programos (toliau vadinama – Programa) įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms institucijoms ir

įstaigoms, atsakingoms už Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą, patvirtintų

bendrųjų asignavimų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų teisėtai įgytų

lėšų.

3. Pavesti Ūkio ministerijai koordinuoti Programos

įgyvendinimą.

4. Rekomenduoti savivaldybėms dalyvauti vykdant

Programos įgyvendinimo priemones.

Ministras Pirmininkas Gediminas

Kirkilas

Ūkio ministras Vytas

Navickas

____________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1447

INVESTICIJŲ SKATINIMO 2008–2013 Metų PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Investicijų

skatinimo 2008–2013 metų programa (toliau vadinama – ši Programa) parengta

vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2127),

Keturioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos, kuriai

pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu

Nr. X-767 (Žin., 2006, Nr. 80-3143),

nuostatomis dėl investicijų į žmogiškuosius išteklius, žinias ir inovacijas,

plynojo lauko investicijas, investicijas į viešąją infrastruktūrą ir pramoninių

zonų kūrimą ir Nacionaline Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa,

patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d.

nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), taip

pat Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo

strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti, patvirtinta 2007 m. balandžio 26 d. Europos Komisijos sprendimu

Nr. CCI 2007LT16UNS001, ir šiai strategijai įgyvendinti skirta Ekonomikos

augimo veiksmų programa, patvirtinta 2007 m.

liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. CCI 2007LT161PO002.

2. Šios Programos

paskirtis – numatyti investicijų skatinimo bendrosios politikos tikslus,

uždavinius ir priemones 2008–2013 metams, nustatyti už šios Programos

priemonių įgyvendinimą atsakingas institucijas.

3. Šioje Programoje

vartojamos sąvokos

Nauja įranga – įranga, kuri įsigyjama pirmą kartą iš tiesioginio

jos gamintojo ar įgalioto atstovo, nenaudota anksčiau ir kurios pagaminimo

terminas – ne ilgesnis negu 2 metai iki jos eksploatavimo naują įrangą

įsigijusioje įmonėje pradžios.

Pramoninis parkas – teritorijų planavimo dokumentuose apibrėžta

teritorija, kuri skirta daugiau kaip vienam plynojo lauko investicijų projektui

įgyvendinti, turi inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, valdoma

vieno operatoriaus ir kurioje įgyvendinami gamybos plėtros investicijų

projektai.

Daugiašalė įmonė – įmonė, kuri gamina produkciją arba teikia paslaugas mažiausia

dviejose valstybėse ir, be buveinės kiekvienoje iš jų, turi ir padalinius.

4. Kitos šioje

Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos investicijų

įstatyme ar kituose teisės aktuose.

5. Šioje Programoje

naudojami naujausi Europos Bendrijų statistikos tarnybos (toliau vadinama –

Eurostatas) ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

(toliau vadinama – Statistikos departamentas) oficialiai skelbiami

duomenys.

II.

ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

6. Tiesioginės užsienio investicijos, 2007 m.

liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje sudarė 32685,8 mln. litų (9466,5 mln.

eurų). Palyginti su 2006 m. liepos 1 d., jos padidėjo

35,2 procento. Vienam Lietuvos gyventojui 2007 m. liepos 1 d.

teko 9688 litai (2806 eurai), o 2006 m. liepos 1 d. – 7169 litai

(2076 eurai) tiesioginių užsienio investicijų. Pagal šį rodiklį Lietuva – tarp atsiliekančių Europos Sąjungos

(toliau vadinama – ES) valstybių. Estijoje tiesioginių užsienio

investicijų – daugiau kaip 9214 eurų vienam gyventojui.

7. 2007 m. liepos 1 d. duomenimis,

daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą – 39,1 procento, finansinio

tarpininkavimo įmones – 17,4 procento, transporto, sandėliavimo ir ryšių

įmones – 12 procentų, didmeninę ir mažmeninę prekybą – 10,3 procento,

elektros, dujų ir vandens tiekimo įmones – 9,3 procento visų tiesioginių

užsienio investicijų. Pagrindinės investuotojos: Lenkija – 6,97 mlrd. litų

(21,3 procento visų tiesioginių užsienio investicijų), Danija – 4,07 mlrd.

litų (12,5 procento), Švedija – 3,57 mlrd. litų (10,9 procento),

Vokietija – 2,91 mlrd. litų (8,9 procento), Rusija – 2,74 mlrd. litų

(8,4 procento), Estija – 1,92 mlrd. litų (5,9 procento), Suomija –

1,7 mlrd. litų (5,2 procento).

8. Vidutinis metinis tiesioginių užsienio investicijų

srautas vienam Lietuvos gyventojui 2000–2005 metais siekė 166 eurus ir buvo

didesnis tik už Latvijos (151 euras) ir Lenkijos (162 eurai) rodiklius.

Išankstiniais Eurostato duomenimis, 2006 metais tiesioginių užsienio

investicijų srautas vienam Lietuvos gyventojui siekė 66,7 euro, Lenkijoje –

77,6 euro, o Estijoje – 592 eurus.

9. Eurostato duomenimis, 2005 metais vidutinis

vidaus ir užsienio investicijų srautas, palyginti su BVP, Lietuvoje buvo 1,3

procento – vienas mažiausių tarp ES valstybių (Lenkijoje – 2,1 procento,

Latvijoje – 2,7 procento, Estijoje – 12,8 procento). Lietuvos

sukauptų tiesioginių užsienio investicijų santykis su BVP 2005 metais buvo

33 procentai, taigi taip pat vienas

mažiausių ES (Lenkijoje – 31 procentas, Latvijoje – 32 procentai,

Estijoje – 96 procentai).

10. Didžiuma investicijų Lietuvoje tenka šakoms,

kuriose vyrauja žemosios technologijos. Aukštųjų technologijų sukuriama

apdirbamosios pramonės pridėtinė vertė 2007 m. sausio 1 d. sudarė

5,7 procento visos Lietuvos pramonės produkcijos, 15 ES valstybių vidurkis

dar 2004 metais siekė 12,9 procento. Bendra aukštųjų ir vidutiniškai

aukštų technologijų pramonės produkcija Lietuvoje 2007 m. sausio 1 d.

sudarė 16,8 procento visos Lietuvos pramonės produkcijos, o 15 ES valstybių

dar 2004 metais – 45,5 procento. Tai lemia palyginti žemą Lietuvos

gamybos efektyvumą.

11. Investicijos į pagrindinio kapitalo formavimą

2007 m. sausio 1 d. Lietuvoje sudarė 23,9 procento BVP. Tarp

naujųjų ES valstybių pagal šį rodiklį Lietuva lenkia Kiprą

(19,5 procento), Maltą (19,8 procento), Vengriją (21,5 procento)

ir Lenkiją (22,3 procento). Tokios sparčiai besivystančios valstybės kaip

Kinija ir Pietų Korėja gamybai modernizuoti skiria didesnę sukuriamo produkto

dalį: atitinkamai 45,6 procento ir 29,1 procento.

12. Aktyvioji materialinių investicijų dalis, tenkanti

įrenginiams, mašinoms, transporto priemonėms ir lemianti technologijų

atnaujinimo ir darbo našumo lygį, Lietuvoje palaipsniui didėja: 2002–2006

metais – nuo 1,2 procento iki 22,8 procento.

13. Darbo našumas Lietuvoje kelis kartus mažesnis negu

Vakarų Europos valstybėse: 2007 metų balandį buvo 2,4 karto mažesnis nei

Airijoje, 1,9 karto mažesnis nei Jungtinėje Karalystėje, 1,8 karto

mažesnis nei Vokietijoje ir net 1,5 karto mažesnis nei Slovėnijoje,

1,1 karto mažesnis nei Lenkijoje ir Estijoje.

14. Lietuvos ūkį modernizuoti būtina ir dėl didelio jo

imlumo energijai. Eurostato duomenimis, 2004 metais energijos intensyvumas

Lietuvoje (1136 Kg NE tūkstančiui eurų) buvo 5,6 karto didesnis nei 15 ES

valstybių (203 Kg NE tūkstančiui eurų), 5,5 karto didesnis nei 25 ES

(205 Kg NE tūkstančiui eurų) valstybėse, 9,5 karto didesnis nei

Danijoje (120 Kg NE tūkstančiui eurų), 1,9 karto didesnis nei Lenkijoje

(597 Kg NE tūkstančiui eurų), 1,6 karto didesnis nei Latvijoje (696 Kg NE

tūkstančiui eurų), 1,3 karto didesnis nei Čekijoje (852 Kg NE tūkstančiui

eurų), tačiau mažesnis nei Estijoje (1140 Kg NE tūkstančiui eurų).

15. Brangstant energijai, didėja Lietuvos gamintojų

gamybos sąnaudos. Dujų kainos 2004–2006 metais padidėjo 35,4 procento,

benzino kainos – 52 procentais. Esamai padėčiai gerinti ir Lietuvos ūkio

konkurencingumui didinti būtina modernizuoti gamybą, investuoti į jos

atnaujinimą ir naujas technologijas.

16. Nedarbas Lietuvoje gerokai sumažėjo dėl sparčios

ekonominės ūkio plėtros ir pablogėjusios demografinės būklės. Statistikos

departamento duomenimis, 2006 metais nedarbas (bedarbiai, darbo jėga)

šalyje siekė 5,6 procento, arba, palyginti su 2005 metais, sumažėjo

2,7 procentinio punkto, o palyginti su 2003 metais – net 6,8 procentinio

punkto. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

duomenimis, 2006 metais registruotas nedarbas (darbo biržoje registruoti

bedarbiai, darbingo amžiaus gyventojai) Lietuvoje siekė 3,4 procento.

17. Statistikos departamento duomenimis,

1990–2005 metais iš Lietuvos emigravo apie 404 tūkst. gyventojų. Pagal

gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis 2007 metų sausio–kovo mėnesiais

iš Lietuvos emigravo 3 tūkst. gyventojų, t. y. 358 asmenimis daugiau nei

per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Neigiamas migracijos saldo per šį

laikotarpį – 1253 asmenys.

18. Emigraciją paspartino didesnis darbo užmokestis

Vakarų Europos valstybėse. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis

2005 metais Lietuvoje buvo 6,8 karto mažesnis negu Vokietijoje, 7,3 karto

– negu Didžiojoje Britanijoje, 2,8 karto – negu Slovėnijoje, 1,5 karto – negu

Lenkijoje ir 1,3 karto – negu Estijoje.

19. Lietuvoje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis

nuolat didėja – 2006 metais, palyginti su 2005 metais, vidutinis

mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo 17,5 procento. Prognozuojama,

kad jis dar ilgai bus kur kas mažesnis negu Vakarų Europos valstybėse, todėl

ekonominė migracija iš šalies taip pat gali nesiliauti.

20. Atsižvelgiant į minėtus veiksnius, darytina

išvada, kad ilgalaikė ekonominė plėtra įmanoma tik užtikrinus spartų darbo

našumo augimą, kuris tiesiogiai priklauso nuo investicijų pokyčių ir

struktūros.

III. LIETUVOS PATRAUKLUMĄ INVESTICIJOMS LEMIANTYS

VEIKSNIAI

21. Vienas iš veiksnių, skatinančių užsienio ir

Lietuvos investuotojus investuoti į Lietuvos ekonomiką, – Lietuvos

narystė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (toliau vadinama – NATO) ir

ES, suteikianti ekonominei, politinei ir socialinei aplinkai stabilumą, taigi

ir papildomų verslo plėtros galimybių. Be to, Lietuva palaiko glaudžius

ekonominius santykius su kaimyninėmis Rytų Europos valstybėmis. Jos strateginė

geografinė padėtis tarp ES ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (toliau

vadinama – NVS) palanki verslo plėtrai. Lietuva suvokiama tarsi tiltas tarp ES

ir NVS. Investuotojų pasitikėjimą verslo saugumu užtikrina investavimą

reguliuojantys teisės aktai, atitinkantys visus ES standartus.

22. Investuotojams patraukli ir kvalifikuota bei

konkurencinga Lietuvos darbo jėga. Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą

turinčių specialistų, tenkančių 1000 gyventojų, rodiklis yra vienas iš

didžiausių ne tik Rytų Europos regione, bet ir ES. Vidutiniškai

20 procentų Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų įgyja inžinerinį išsilavinimą.

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje vis dar yra vienas mažiausių iš ES

valstybių. Gana aukšta darbo jėgos kvalifikacija ir mažas darbo užmokestis

lemia verslui patrauklų darbo jėgos kokybės ir sąnaudų santykį.

23. Prekių, komunalinių ir

įvairių kitų paslaugų kainos, gyvenimo sąnaudos Lietuvoje – vienos mažiausių iš Centrinės ir Rytų Europos

valstybių. Lietuva ne tik geografiškai artima Rytų rinkoms, bet ir pranašesnė

prekių ir paslaugų pigumu. Tai leidžia ir vietiniams, ir užsienio

investuotojams Lietuvoje santykinai sumažinti bendrąsias sąnaudas.

24. Lietuva – ES konvergencijos tikslo regionas,

kuriam pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos

panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti per artimiausius

septynerius metus bus skirta 23,4 mlrd. litų parama. Didžioji dalis šios sumos

(per 60 procentų) bus panaudota Europos Komisijos patvirtintoms Žmogiškųjų

išteklių plėtros ir Ekonomikos augimo

veiksmų programoms įgyvendinti. Siekiant ilgalaikio ir darnaus ekonomikos

augimo, beveik 17 procentų šaliai skirtos Europos regioninės plėtros fondo

paramos numatoma investuoti į priemones, kurios tiesiogiai prisidės prie

inovacijų ir technologijų plėtros, verslo produktyvumo didinimo, aplinkos

verslui gerinimo ir panašiai.

25. Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis,

mažas pelno mokestis – 15 procentų, Švedijoje – 28 procentai,

Slovėnijoje – 25 procentai, Lenkijoje – 19 procentų.

26. Investicijų aplinkai teigiamą poveikį daro gerai

išplėtotas Lietuvos transporto tinklas. Europos Komisijos Energetikos ir

transporto generalinis direktoratas apibūdino Lietuvą kaip regiono transporto

centrą – 2 iš 10 prioritetinių Europos tranzito koridorių yra Lietuvoje.

Pagrindiniai Lietuvos pramonės centrai tarpusavyje sujungti 4 juostų

keliais, atitinkančiais visus ES standartus. Šiuo metu tiesiamas kelias „Via

Baltica“, tapsiantis transeuropinės kelių sistemos dalimi, pagrindine Baltijos

valstybių transporto arterija, kuri sujungs šių valstybių kelių infrastruktūrą

su Rusijos Federacijos kelių sistema. Numatoma tiesti europinės vėžės

geležinkelį „Rail Baltic“. Be to, Lietuvoje veikia 4 tarptautiniai oro uostai,

neužšąlantis Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.

27. Vienas iš tiesioginių užsienio investicijų ir vidaus investicijų pritraukimo

veiksnių – Lietuvoje įsteigtos laisvosios

ekonominės zonos. 1995 m. birželio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos laisvųjų

ekonominių zonų pagrindų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 59-1462). Veikia

dvi laisvosios ekonominės zonos. Klaipėdos laisvoji ekonominė zona

(205 hektarai) įsteigta 1996 m. rugsėjo 12 d., priėmus Lietuvos

Respublikos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymą (Žin., 1996,

Nr. 92-2143).

Tai pirmoji Lietuvoje veiklą pradėjusi ir sėkmingai ją plečianti laisvoji

ekonominė zona. Kauno laisvoji ekonominė zona (534 hektarai) įsteigta

1996 m. spalio 22 d., priėmus Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios

ekonominės zonos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 109-2474).

28. Investuoti į Lietuvos ekonomiką skatina ir

tarptautinių organizacijų pripažinimas, kad Lietuva – patraukli

investicijoms. Dėl palankių investavimo sąlygų ir tinkamos investicijų

aplinkos į Lietuvą investavo pasaulyje gerai žinomos daugiašalės įmonės

„Siemens“, „Telia“, „Philips“, „Motorola“, „Mars/Masterfoods“, „Sonera“, „Kraft

Food International“, „Festo“, „Lancaster Steel“, „Partec“, „Danisco“, „SEB“,

„Carlsberg“, „Marzotto“ ir kitos.

29. Tarptautinių bendrovių pripažinimas Lietuvos

ekonomiką daro atviresnę. Daugelis užsienio bendrovių investuoja į Lietuvą,

tikėdamosios ateityje eksportuoti produkciją į kitus regionus. Nuo

2002 metų pradžios Lietuvos prekių eksportas stabiliai augo

2003 metais – 11,2 procento, 2004 metais – 21,4 procento,

2005 metais – 26,9 procento, 2006 metais – 18,7 procento ir

2007 m. sausio 1 d. pasiekė 118,1 mlrd. litų.

30. Lietuvos investavimo aplinka vertinama palankiai.

Tai liudija tarptautinių finansų institucijų ekspertų nuomonė. Vokietijos

Bertelsmanno fondas skyrė Lietuvai 2 vietą tarp 116 pasaulio valstybių,

vertindamas jų politinę ir ekonominę pažangą 1998–2003 metais. Pasaulio

banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko investicinės aplinkos

vertinimo apžvalgoje „Verslas 2005“ (angl. „Doing Business in 2005“) Lietuva –

6 vietoje tarp geriausiai reformas vykdančių pasaulio valstybių ir 17 vietoje

(aukščiausia iš visų naujų ES narių) pagal lengvumą plėtoti verslą.

Analogiškoje Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko

apžvalgoje „Verslas 2006“ (angl. „Doing Business in 2006“) Lietuva iš

17 vietos pakilo į 15 vietą ir yra geriausiai vertinama tarp naujųjų ES

valstybių. 2007 metų apžvalgoje „Verslas 2007“ (angl. „Doing Business in

2007“) Lietuva – vis dar viena geriausiai vertinamų naujųjų ES valstybių, nors

pagal palankumą verslui nusileido į 16 vietą. Tačiau naujausiame kasmet

Pasaulio banko skelbiamame palankiausių sąlygų kurti ir plėtoti verslą

vertinime ,,Verslas 2008“ (angl. „Doing Business in 2008“) Lietuva nusmuko

2 pozicijomis (pagal pakeistą metodologiją vertinime ,,Verslas 2007“

Lietuva – 24 vietoje) ir užima tik 26 vietą, o Latvija ir Estija ją lenkia

(atitinkamai 22 ir 17 vietos).

IV.

INVESTICIJAS Į LIETUVOS ŪKĮ RIBOJANTYS VEIKSNIAI

31. Lietuvoje objektyviai blogesnės

sąlygos investicijoms negu pagrindinėse jos konkurentėse dėl tiesioginių

užsienio investicijų – Vidurio ir Rytų Europos valstybėse (Čekijoje, Lenkijoje,

Vengrijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Latvijoje, Estijoje). Palyginti su kai

kuriomis šių valstybių, Lietuvoje maža vietinės produkcijos ir darbo rinka,

menkesnė gyventojų perkamoji galia, mažai vietinių tiekėjų, toliau nuo jos ir

didžiosios ES rinkos.

32. Atlikti 1999–2005 metais Lietuvos, tarptautinių

organizacijų, užsienio investuotojams atstovaujančių verslo asociacijų

Lietuvoje, mokslo institucijų tyrimai parodė, kad kliūčių investicijoms nėra

daug. Galima konstatuoti, kad Lietuvoje – palankios sąlygos investuoti į

įvairias pramonės ir verslo šakas, tačiau stokojama motyvacijos veiksnių –

papildomo patrauklumo investuotojams.

33. Sudėtingos ir ilgos, nes nesilaikoma teisės aktų

nustatytų terminų, žemės įsigijimo ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo

bei derinimo procedūros.

34. Nėra bendros informacinės duomenų bazės, kurioje

investuotojas galėtų rasti reikiamos patikimos ir išsamios informacijos apie

įmones, organizacijas, specialistus, galimus verslo partnerius, parduodamos (nuomojamos) žemės sklypus ir

nekilnojamąjį turtą, infrastruktūrą, leidimus, mokymo institucijas ir naudingas

sutartis, regione esančios darbo jėgos kvalifikaciją ir panašiai visuose Lietuvos regionuose. Šiuo metu valstybės įmonės Registrų centro

tvarkomuose Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre,

Adresų registre, Juridinių asmenų registre pateikiama informacija naudinga

potencialiems investuotojams, siekiantiems gauti informaciją apie įmonių teisinį statusą ir teisinę formą, įskaitant duomenis

apie reorganizavimą, bankrotą, likvidavimą,

tačiau jos nepakanka.

35. Lietuva – viena paskutiniųjų tarp ES valstybių

pagal tokius inovatyvumą lemiančius ar charakterizuojančius rodiklius kaip

bendras pramonės technologijų lygis, bendras išlaidų moksliniams tyrimams ir

eksperimentinei plėtrai (toliau vadinama – MTEP) lygis, versle dirbančių tyrėjų

skaičius, patentų skaičius, dizaino registracijos liudijimų, prekių ženklų

skaičius, interneto vartotojų ir personalinių kompiuterių skaičius.

36. Specialistų rengimo sistemos universitetuose ir

kitose aukštosiose mokyklose per lėtai prisitaiko prie kintančių darbo rinkos

reikalavimų, vyrauja teorinis studentų mokymas, materialinė ir techninė mokymo

bazė pasenusi, nepakankamai sparčiai diegiamos naujovės, todėl vis sunkiau

surasti tinkamos kvalifikacijos specialistų. Dėl šių priežasčių darbo jėgos kokybės ir sąnaudų santykio patrauklumas

mažėja.

37. Ekonominė gyventojų migracija, darbo jėgos stoka,

ir taip nedidelio vartotojų skaičiaus mažėjimas, menkas gamybos produktyvumas

mažina šalies investicinį patrauklumą.

38. Darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje

nekonkurencingas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio

įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 6

straipsnio 1 ir 3 dalimis, 33 procentų pajamų mokesčio tarifas nuo

2006 m. liepos 1 d. sumažintas iki 27 procentų, o nuo

2008 m. sausio 1 d. bus mažinamas iki 24 procentų. Latvijoje jau

šiuo metu gyventojų pajamų mokesčio tarifas – 25 procentai, Estijoje –

22 procentai, Švedijoje – 0–25 procentai, Jungtinėje Karalystėje –

10–40 procentų. Dauguma ES valstybių taiko maksimalias socialinio draudimo

įmokų ribas, kurių Lietuvoje nėra (įvairias ribas taiko Airija, Austrija,

Belgija, Italija, Ispanija, Graikija, Kipras, Latvija, Lenkija, Švedija ir

kitos valstybės). Be to, Latvijoje bendras

socialinio draudimo įmokų tarifas – 33 procentai, Airijoje –

14,7 procento, Jungtinėje Karalystėje – 22,8 procento, o Lietuvoje –

34 procentai. Kad Lietuvos ekonomika taptų žinių ekonomika, labai svarbu

plėtoti kvalifikuotesnio darbo ir didesnio užmokesčio reikalingas ūkio sritis,

kuriančias didesnę pridėtinę vertę, todėl darbo jėgos apmokestinimas – svarbus

veiksnys, galintis skatinti arba stabdyti investicijas į tokias sritis.

39. Esama darbo santykių reguliavimo sistema nesukuria

palankių žmogiškajam intelektiniam kapitalui imlių sričių plėtros sąlygų.

Griežtas darbo ir poilsio režimo, darbo laiko apskaitos ir administravimo

reguliavimas, taip pat išskirtinės teisės atstovauti darbuotojams suteikimas

tik profesinėms sąjungoms ir darbo taryboms riboja lankstesnio darbo

organizavimo galimybes, didėja darbo organizavimo, darbo laiko apskaitos ir

įvairių kitokių dokumentų pildymo sąnaudos. Pasaulio banko ir Europos

rekonstrukcijos ir plėtros banko apžvalgoje „Verslas 2008“ (angl. „Doing

Business in 2008“) pagal darbo santykius (angl. „Employing Workers“) Lietuva –

124 vietoje, nors pagal verslo sąlygas apskritai – 26 vietoje. Dėl to

Lietuva smarkiai atsilieka nuo kitų Centrinės Europos valstybių (Vengrijos,

Lenkijos, Čekijos, Slovakijos) įsteigtų ar steigiamų Europos ar pasaulinio

vardo daugiašalių įmonių skaičiumi ir praranda galimybę pritraukti

investicijas, kurios efektyviai naudotų žmogiškąjį intelektinį Lietuvos

potencialą.

40. Lietuva nepakankamai aktyviai kuria savo įvaizdį –

verslui ir investicijoms patrauklios valstybės, turinčios nemažai pranašumų

(konkurencingą pelno mokestį, didžiausią Baltijos valstybėse vidaus rinką, daug

kvalifikuotų darbuotojų ir kita), todėl investuotojai pasirenka kitas

valstybes.

41. Lietuva nusileidžia tiesioginių užsienio

investicijų pritraukimo lyderėms: Čekijai, Slovakijai, Vengrijai, Lenkijai,

galinčioms investuotojams pasiūlyti parengtas investicijų aikšteles

(pramoniniuose parkuose, laisvosiose ekonominėse zonose), kuriose įrengta

infrastruktūra ir komunikacijos. Iki šiol Lietuva galėjo siūlyti investuotojams

tik Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną. Kauno laisvosios ekonominės zonos

teritorija dėl užsitęsusių žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesų dar

neįrengta. Kiti pramoninių parkų plėtros projektai dar tik pradedami

įgyvendinti. Išankstiniais vertinimais, 2007–2013 metais Lietuvoje

veikiančių pramoninių parkų plotas turėtų pasiekti apie 600 hektarų, be

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos ir Kauno laisvosios ekonominės zonos.

Pramoniniai parkai turėtų būti sukurti Alytaus, Panevėžio, Šiaulių miestų,

Akmenės, Kėdainių, Radviliškio rajonų, Marijampolės, Pagėgių savivaldybėse.

Svarstytinas klausimas dėl pramoninio parko sukūrimo ir Ukmergės rajono

savivaldybėje. Siekiant savivaldybėms palengvinti su pramoninių parkų kūrimu

susijusių investicijų naštą, šiam tikslui numatoma skirti iki 195 mln. litų ES

struktūrinės paramos, tačiau iš tiesų reikėtų kur kas daugiau lėšų.

42. Šios Programos 24 punkte minimas

vienas iš Lietuvos patrauklumą investicijoms lemiančių veiksnių – naujasis

2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo laikotarpis, kuriuo

išties daug dėmesio bus skirta verslo inovatyvumo, produktyvumo ir tarptautinio

konkurencingumo didinimui. Lietuvai, norinčiai pritraukti kuo daugiau geros

kokybės tiesioginių užsienio investicijų, būtina turėti specifines finansinių

paskatų priemones, pasižyminčias palyginti lanksčiomis ir kuo mažiau

biurokratizuotomis valstybės pagalbos skyrimo procedūromis. Deja, ES

struktūrinės paramos administravimo sistema tiesioginių užsienio investicijų

neskatina. Potencialus užsienio investuotojas, prieš nuspręsdamas, kurioje

valstybėje investuoti, kruopščiai apsvarsto dėl jo investicijų konkuruojančių

valstybių pasiūlymus ir nori turėti garantijas, kad teisės aktuose numatyta

parama investicijų projektui bus teikiama. ES struktūrinės paramos atveju

finansinė parama verslo projektams teikiama pagal ribotos trukmės konkursus, o

pareiškėjai jau turi būti registruoti Lietuvos juridinių asmenų registre. Kaip

rodo kitų valstybių patirtis, tiesiogines užsienio investicijas skatinančios

valstybės pagalbos schemos turėtų būti pagrįstos ne ribotos trukmės konkursais,

o derybomis su potencialiais investuotojais dėl galimų valstybės pagalbos

teikimo sąlygų, jeigu šie investuos Lietuvoje ir įvykdys per derybas prisiimtus

įsipareigojimus. Neturėdama tokių finansinių priemonių, Lietuva atsiduria

nevienodoje padėtyje dėl tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo. Atlikta

konkuruojančių Vidurio ir Rytų Europos valstybių finansinės paramos

investuotojams teikimo analizė parodė, kad beveik visos jos koncentruoja

teikiamą paramą dideles investicijas darančioms įmonėms (nuo 3,5 mln. litų

Lenkijoje iki 55 mln. litų Vengrijoje), investuojančioms į naujus gamybinius

pajėgumus, kai siekiama modernizuoti veiklą (Slovakija, Lenkija), kurti naujus

produktus (Slovakija), naujas ilgalaikes darbo vietas (Vengrija, Slovėnija,

Lenkija, Čekija), plėtoti aukštųjų technologijų gamybą (Čekija). Daugelis

minėtų valstybių finansinę paramą derina su savo regionine politika, t. y.

teikia paramą investuojantiesiems į didelio nedarbo arba atsilikusius regionus

(Čekija, Slovakija, Vengrija).

43. Užsienio ir vietiniai investuotojai dažnai mini

vieną problemą – per didelį biurokratizmą, daugybę įvairių licencijų ir

leidimų. Dėl to sunku greitai pradėti veiklą.

V. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS

44. Šios Programos tikslas – gerinti Lietuvos

investicinę aplinką ir kurti efektyvią tiesioginių vidaus ir užsienio

investicijų skatinimo sistemą, visų pirma orientuotą į ilgalaikę šalies ūkio

plėtrą, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovės didinimą.

45. Šios Programos

uždaviniai

45.1. gerinti

Lietuvos – patrauklios investuoti valstybės – įvaizdį;

45.2. lanksčiau

reglamentuoti darbo santykius;

45.3. kurti ir

tobulinti investicijų skatinimo priemonių sistemą;

45.4. kurti verslui

palankią mokestinę aplinką;

45.5. spartinti

teritorijų planavimo ir statybų dokumentų tvarkymo procesus;

45.6. kurti ir

plėtoti pramoninių parkų tinklą, skatinti kitų pramoninių teritorijų plėtrą.

46.

Įgyvendinant šios Programos tikslus ir uždavinius, prioritetu turi būti

laikomos tiesioginės investicijos, susijusios su

46.1. šalies ūkio

struktūriniais pokyčiais – aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų

sektorių plėtra arba didelės pridėtinės vertės produktus kuriančių įmonių

gausinimu;

46.2. užimtumo problemų

sprendimu ir geros kokybės darbo vietų kūrimu, ypač aukštos kvalifikacijos

specialistų (ir išvykusių į užsienį lietuvių) pritraukimu.

47. Už šios

Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą atsakingos institucijos ir šių

priemonių įgyvendinimo terminai nustatyti priede.

48. Šios Programos įgyvendinimo priemonių 3.2 punkte

numatytas priemones investicijoms pritraukti (toliau vadinama – priemonės)

numatoma įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal Ūkio

ministerijos strateginio veiklos plano specialiąsias ir (ar) kitas programas,

laikantis šių nuostatų

48.1. Priemonės gali būti taikomos investuotojams ar

investicijoms, atitinkantiems nors vieną iš šių kriterijų

48.1.1. investuojama į MTEP centro sukūrimą

ir (ar) išplėtojimą;

48.1.2. investuojama į daugiašalės įmonės kuriamus

ir (ar) plėtojamus padalinius, atsakingus už įmonės veiklą daugiau nei

vienoje valstybėje, arba paslaugų centrus, aptarnaujančius klientus

ir (ar) paslaugų centro įmonių grupei priklausančias įmones ar jų padalinius

užsienio valstybėse;

48.1.3. investuoja daugiašalė įmonė, turinti pasaulyje

žinomus prekių ženklus;

48.1.4. investuoja aukštųjų ar vidutiniškai aukštų

technologijų daugiašalė įmonė;

48.1.5. investuojama į įmonės su MTEP padaliniais

sukūrimą ir (ar) išplėtojimą ir investicijos į MTEP padalinius sudaro ne

mažiau kaip 20 procentų viso projekto;

48.1.6. investuojama

į įmonės sukūrimą ir (ar) išplėtojimą ir bus sukurta ne mažiau kaip

20 ilgalaikių (išlaikomų ne trumpiau kaip 3 metus) darbo vietų, iš kurių

ne mažiau kaip 50 procentų darbo užmokestis bent 3 kartus viršija šalies

vidutinį darbo užmokestį;

48.1.7. investuojama į įmonės sukūrimą ir (ar)

išplėtojimą ir ne mažiau kaip 70 procentų visos numatomos pagaminti šioje

įmonėje produkcijos bus eksportuojama, o investicijos į naują technologinę

įrangą sudarys ne mažiau kaip 50 procentų visos investicijų sumos.

48.2. Priemonės turi

būti suderintos su 2006 m. spalio

24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1628/2006 dėl Sutarties 87 ir 88

straipsnių taikymo nacionalinei regioninei investicinei pagalbai (OL 2006 L

302, p. 29), 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 68/2001

dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (OL 2004

specialusis leidimas, 8 skyrius, 2 tomas, p. 128) arba 2006 m.

gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir

88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2006 L 379, p. 5) nuostatomis, o pagalbos intensyvumas neturi

viršyti 50 procentų tinkamų finansuoti išlaidų.

48.3. Priemonių finansavimo

tvarkos aprašą (toliau vadinama – Aprašas), atitinkantį šios Programos 48.2

punkto reikalavimus, Priemonių finansavimo ir administravimo taisykles tvirtina

ūkio ministras.

48.4. Apraše

nustatoma, kad priemonėms netaikomas konkursinis projektų atrankos principas.

Potencialiam investuotojui stengiamasi surasti ir pasiūlyti individualų

priemonių paketą ir susitarti su juo dėl valstybės pagalbos teikimo sąlygų.

Jeigu susitariama, pasirašomas ketinimų protokolas dėl konkrečių priemonių ir

jų taikymo sąlygų potencialaus investuotojo ketinamam įgyvendinti investicijų

projektui.

48.5. Priemonės gali

būti taikomos tik tokiems investicijų projektams, kurių atsipirkimo valstybei

per tiesioginius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas laikas – ne ilgiau

kaip 10 metų (neskaitant multiplikacinio efekto).

48.6. Ūkio

ministerija Apraše gali nustatyti, kad su investicijų projektų, atitinkančių

šios Programos 48.5 punkte nustatytus reikalavimus, atranka, administravimu ir

finansavimu susijusias funkcijas ar jų dalį paveda atlikti viešajai įstaigai

Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai ir (ar) viešajai įstaigai Lietuvos verslo

paramos agentūrai.

48.7. Galutinį

sprendimą dėl lėšų skyrimo pagal šios Programos 48.4 punkte numatytą ketinimų

protokolą priima ūkio ministras.

Punkto

pakeitimai

Nr.

210,

2010-03-03, Žin., 2010, Nr. 28-1316 (2010-03-09)

49. Kitos, šios Programos 48 punkte nenurodytos,

Programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos

valstybės biudžete atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už šios

Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų,

Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų teisėtai gautų lėšų.

50. Atsižvelgiant į Ūkio ministerijos užsakymu atliktą

studiją „Pramoninių parkų valdymo modelių analizė“, valstybei, remiančiai

pramoninių parkų kūrimąsi ir (ar) plėtrą, turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti

priimant sprendimus dėl konkrečių investuotojų priėmimo į šiuos parkus. Šiuo

atveju prireikus potencialaus investuotojo, kai viena iš jo keliamų sąlygų –

žemės sklypo suteikimas, būtų galima greitai pasiūlyti abiem pusėms priimtiną

šio klausimo sprendimo būdą.

VI. VERTINIMO RODIKLIAI

51. Ši Programa vertinama kiekvienais kalendoriniais

metais – nuo 2010 iki 2014 metų. Atliekant kasmetinį vertinimą, lyginami

ankstesnių dvejų kalendorinių metų oficialūs Statistikos departamento skelbiami

duomenys ir viešosios įstaigos Lietuvos ekonominės plėtros agentūros

informacija apie pritrauktas tiesiogines investicijas.

52. Šiai Programai kasmet vertinti naudojami šie

rodikliai

52.1. sukaupta tiesioginių užsienio investicijų vienam

gyventojui (padidėjimas – ne mažiau kaip 5 procentais);

52.2. BVP dalis (procentais), kurią sudaro sukauptos

tiesioginės užsienio investicijos (padidėjimas – ne mažiau kaip

1,5 procento);

52.3. vidutinis metinis tiesioginių užsienio

investicijų srautas (padidėjimas – ne mažiau kaip 5 procentais);

52.4. pritraukta didelių – ne mažesnių kaip 20 mln.

litų – plynojo lauko tiesioginių užsienio investicijų projektų (ne mažiau kaip

2 per metus);

52.5. sukurta ilgalaikių – ne mažiau kaip 3 metams –

geros kokybės darbo vietų (ne mažiau kaip 50 per metus).

53. Įgyvendinus šią Programą, jos rezultatai vertinami

lyginant sumines atitinkamų šios Programos 52 punkte numatytų ir pasiektų

kasmetinių vertinimų rodiklių vertes.

––––––––––––––––––––

Investicijų

skatinimo

2008–2013 metų programos

priedas

INVESTICIJŲ SKATINIMO 2008–2013 Metų PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Uždaviniai

Priemonės pavadinimas

Įvykdymo terminas

Atsakingi vykdytojai

1. Gerinti Lietuvos –

patrauklios investuoti valstybės – įvaizdį

1.1. Užtikrinti, kad kasmet

3–5 tarptautinėms visuomenės informavimo priemonėms būtų pateikta išsami ir

patraukli informacija apie Lietuvos ekonomiką, investicinę aplinką, sėkmingas

investicijas ir kitais klausimais

2008–2013 metai

Užsienio

reikalų ministerija, Ūkio ministerija, viešoji įstaiga Lietuvos ekonominės

plėtros agentūra (toliau vadinama – Lietuvos ekonominės plėtros agentūra)

1.2. Parengti Lietuvos

ekonomikos, verslo ir investavimo sąlygų pavyzdinio pristatymo projektą,

nuolat papildyti jį naujausia turima informacija ir teikti visoms valstybės

institucijoms, kad nesiskirtų jose įvaizdžio kūrimo nuostatos; ne rečiau kaip

kartą per metus atnaujinti investavimo ir verslo sąlygas Lietuvoje

pristatantį pavyzdinį projektą ir ne rečiau kaip kartą per ketvirtį –

informacinį puslapį Lietuvos ekonominės plėtros agentūros portale

2008–2013 metai

Ūkio

ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros

agentūra

1.3. Dalyvauti aukšto lygio

ekonominiuose renginiuose

2008–2013 metai

Ūkio ministerija, Lietuvos

ekonominės plėtros agentūra

1.4. Kasmet rengti

Lietuvoje ir Lietuvai investavimo požiūriu svarbiose užsienio valstybėse po

3–5 eko­nominius forumus, skirtus juridinių asmenų vadovams ir kitiems už

investicijas atsakingiems asmenims

2008–2013 metai

Ūkio ministerija, Lietuvos

ekonominės plėtros agentūra

1.5. Organizuoti Lietuvos

ekonomikos pristatymus tikslinėms potencialių investuotojų grupėms užsienyje

2008–2013 metai

Ūkio ministerija, Lietuvos

ekonominės plėtros agentūra

1.6. Pasikviesti pasaulyje

pripažintą šalies ekonominio įvaizdžio kūrimo konsultantą, kuris parengtų

investicijoms patrauklios valstybės įvaizdžio kūrimo priemonių planą

2008 metų II ketvirtis

Ūkio ministerija, Lietuvos

ekonominės plėtros agentūra

1.7. Sukurti vieną Lietuvos

duomenų bazę, apimančią nuolat atnaujinamą verslo informaciją apie potencialius verslo partnerius, siūlomus parduoti

(nuomoti) žemės sklypus ir nekilnojamąjį turtą, juose esančią inžinerinę ir

susisiekimo infrastruktūrą, statybų leidimus, mokslo ir studijų institucijas,

esamos darbo jėgos kvalifikaciją ir panašiai

2008 metai

Ūkio ministerija, Lietuvos

ekonominės plėtros agentūra

1.8. Persvarstyti aviacijos rinkliavų dydžius, siekiant pritraukti į

Tarptautinį Vilniaus oro uostą naujas skrydžių bendroves

2008 metai

Susisiekimo ministerija

1.9. Pagerinti privažiavimo

prie Tarptautinio Vilniaus oro uosto infrastruktūrą

2008–2013 metai

Susisiekimo ministerija

2. Lanksčiau reglamentuoti

darbo santykius

2.1. Išanalizuoti, ar

tikslinga parengti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569)

pakeitimo įstatymo projektą, siekiant lanksčiau reglamentuoti darbo santykius

ir gerinti investavimo aplinką

2008 metų IV ketvirtis

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija

2.2. Išanalizuoti, ar

tikslinga parengti ir (ar) patvirtinti projektus teisės aktų, kuriuose būtų suvienodinta juridinių asmenų valstybės

institucijoms teikiama informacija apie gyventojų pajamų mokestį ir

socialinio draudimo įmokas (formas, terminus ir periodiškumą); užtikrinta

galimybė visas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdyba) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų

ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė mokesčių inspekcija) teikiamas

formas pateikti internetu; nustatyta tvarka, kuria Statistikos departamentas

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės naudotųsi kitų valstybės institucijų

(Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių

inspekcijos ir kitų) jau sukaupta informacija ir taip sumažinta juridiniams

asmenims būtinų pildyti statistinių formų, taip pat administracinė našta

įmonėms

2008 metų III ketvirtis

Finansų ministerija,

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos ryšių

reguliavimo tarnyba, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba,

Valstybinė mokesčių inspekcija

2.3. Parengti Lietuvos

Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004,

Nr. 73-2539)

pakeitimo įstatymo projektą – palengvinti užsienio (ne ES) piliečių,

atitinkančių Lietuvos profesijų klasifikatoriaus (Žin., 2001, Nr. 21-708) 1–4

pozicijas, sutuoktiniams leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygas šeimų

susijungimo atveju, nustačius, kad šio įstatymo 43 straipsnio

6 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas tada, kai šeimos nariai

atvyksta pas užsienietį, kuris gavo leidimą laikinai gyventi šio įstatymo

40 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais

2008 metų III ketvirtis

Vidaus reikalų ministerija,

Užsienio reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.4. Suderinti specialistų

rengimo planus, tvirtinamus Švietimo ir mokslo ministerijos, su Ūkio

ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekiant tinkamai

derinti teorinį studentų parengimą mokslo ir studijų institucijose su darbo

rinkos poreikiais

2008–2013 metai

Švietimo ir mokslo

ministerija

3. Kurti ir tobulinti

investicijų skatinimo priemonių sistemą

3.1. Įgyvendinant Lietuvos

2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją

konvergencijos tikslui įgyvendinti, patvirtintą 2007 m. balandžio 26 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. CCI 2007LT16UNS001, ir šiai strategijai įgyvendinti

skirtą Ekonomikos augimo veiksmų programą, patvirtintą 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos

sprendimu Nr. CCI 2007LT161PO002 (toliau vadinama – Ekonomikos augimo

veiksmų programa), teikti ES struktūrinę paramą įmonių pradinių investicijų

projektams, susijusiems su jų moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra,

produktyvumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimu

2008–2013 metai

Ūkio ministerija, viešoji

įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau vadinama – Lietuvos verslo

paramos agentūra), uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo

garantijos“

3.2. Sukurti ir įgyvendinti

specialias investicijoms pritraukti skirtas finansines priemones, kad

potencialiam investuotojui galima būtų padengti dalį investicijų projekto ir

reikiamo personalo mokymo ar perkvalifikavimo išlaidų, ir taikyti jas

juridiniams asmenims, kaip nustatyta Investicijų skatinimo 2008–2013 metų

programos (toliau vadinama ­­– Programa) 48 punkte

2008–2013 metai

Ūkio ministerija, Lietuvos

ekonominės plėtros agentūra, Lietuvos verslo paramos agentūra

3.3. Skatinti integruotų

mokslo, studijų ir verslo centrų – slėnių – kūrimą, siekiant stiprinti šalies

ūkio konkurencingumą, skatinti gamybos ir mokslo bendradarbiavimą, kuo geriau

naudoti turimą mokslo potencialą

2008–2013 metai

Švietimo ir mokslo

ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, savivaldybės

3.4. Atlikti Lietuvos

rinkos galimybių ir poreikių pritraukti užsienio investuotojus, atitinkančius

Programos 48.1 punkte nustatytus kriterijus, analizę ir skatinti šiuos

investuotojus pradėti veiklą Lietuvoje

2008–2013 metai

Ūkio ministerija, Lietuvos

ekonominės plėtros agentūra

3.5. Parengti Juridinių

asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (Žin., 2003,

Nr. 107-4810),

pakeitimo projektą ir sudaryti galimybę valstybės įmonėje Registrų centre

užregistruoti įmonę per valandą, užtikrinti griežtesnę finansinių ataskaitų

pateikimo jai tvarkos kontrolę, įmonių finansines ataskaitas padaryti

prieinamas internetu

2008–2009 metai

Teisingumo ministerija,

Ūkio ministerija

3.6. Stiprinti Lietuvos

ekonominės plėtros agentūros gebėjimus pritraukti į Lietuvą tiesiogines

užsienio investicijas, numatyti šiam tikslui naudoti Ekonomikos augimo

veiksmų programai įgyvendinti skirtas lėšas

2008–2013 metai

Ūkio ministerija

3.7. Parengti Lietuvos

Respublikos investicijų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2127)

pakeitimo įstatymo projektą – patikslinti nuostatas dėl investavimo skatinimo

ir nustatyti Lietuvos ekonominės plėtros agentūros funkcijas ir atsakomybę

2008 metų II ketvirtis

Ūkio ministerija

3.8. Parengti pasiūlymus,

skatinančius užsienio juridinius asmenis kurti Lietuvoje savo mokslinių

tyrimų ir eksperimentinės plėtros padalinius ar tyrimų centrus, sudaryti

tokių juridinių asmenų prioritetinį sąrašą, užmegzti su jais ryšius, rengti

jų vizitus, taip pritraukti jų investicijas

2008 metų III ketvirtis

Ūkio ministerija, Lietuvos

ekonominės plėtros agentūra

4. Kurti verslui palankią

mokestinę aplinką

4.1. Įgyvendinant

2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvą 2003/49/EB dėl bendros

apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams

tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (OL 2004 m.

specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 380), parengti Lietuvos

Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992)

pakeitimo įstatymo projektą – numatyti, kad nuo 2008 m. liepos 1 d.

neapmokestinamos palūkanos ir honorarai, išmokami užsienio vienetui

2008 metų II ketvirtis

Finansų ministerija

4.2. Lietuvos Respublikos

Seime priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d.

nutarimu Nr. 1347 pateiktą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo

pakeitimo įstatymo projektą, kuriame nustatyta, kad apskaičiuojant pelno

mokestį sąnaudos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos

sąnaudas, patirtos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, tris

kartus atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, per kurį patiriamos,

parengti Sąnaudų priskyrimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų

sąnaudoms tvarkos aprašą

2008 metai

Finansų ministerija

5. Spartinti teritorijų

planavimo ir statybų dokumentų tvarkymo procesus

5.1. Kas pusmetį informuoti

Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie savivaldybių teritorijų bendrųjų planų

rengimą ir teikti pasiūlymus dėl spartesnio jų rengimo

2008 metai

Aplinkos ministerija

5.2. Tais atvejais, kai

teritorijų planavimo ar statybų procesuose dalyvauja investuotojai, kuriems

priimtas sprendimas dėl Programos 48 punkte nurodytų finansinės paramos

priemonių suteikimo, nustatyti pareigą Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai

informuoti apskričių viršininkus ir savivaldybių administracijų direktorius

apie institucijas ar konkrečius valstybės tarnautojus (darbuotojus), pagal

kompetenciją nevykdančius (netinkamai vykdančius) teisės aktuose jiems

nustatytų įpareigojimų, susijusių su teritorijų planavimo ir statybų

procesais

2008 metų II ketvirtis

Ūkio ministerija

5.3. Parengti Lietuvos

Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) ati­tin­kamų

straipsnių pakeitimų projektus – nustatyti juridinių asmenų vadovams,

atsakingiems už tam tikrų teritorijų planavimo ir statybų sąlygų sąvado dalių

parengimą, atsakomybę už apskričių viršinin­kų, savivaldybių administracijų

ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos

ministerijos nurodymų nesilaikymą

2008 metų II ketvirtis

Aplinkos ministerija

5.4. Siekiant spartinti

laisvos valstybinės žemės sklypų formavimą pardavimui (nuomai), parengti

prireikus apskrities viršininkų ir savivaldybių administracijoms pasiūlymus

dėl papildomų lėšų skyrimo

2008 metų II ketvirtis

Žemės ūkio ministerija

6. Kurti ir plėtoti pramoninių parkų tinklą, skatinti kitų pramoninių

teritorijų plėtrą

6.1. Finansuoti pramoninių parkų ir (ar) pramoninių teritorijų

inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimo projektų

įgyvendinimą, taip pat susijusių projektinių dokumentų rengimą

2008–2013 metai

Ūkio ministerija, Lietuvos verslo paramos agentūra, savivaldybės

6.2. Įgyvendinti Ekonomikos

augimo veiksmų programos priemonę „InvestLT“, kurioje nurodyta finansinė

parama pramoninių parkų kūrimo ir (ar) plėtros investiciniams projektams

įgyvendinti, ir kitas programas – įrengti pramoninių parkų inžinerinius

tinklus ir susisiekimo komunikacijas

2008–2013 metai

Ūkio ministerija, Lietuvos

verslo paramos agentūra, savivaldybės

6.3. Teikti Lietuvos

Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl konkrečių pramoninių parkų sukūrimo ir

(ar) plėtojimo projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais

projektais

2008–2013 metai

Ūkio ministerija

6.4. Teikti juridiniams ir

fiziniams asmenims informaciją apie pramoninių teritorijų plėtros galimybes

ir su tuo susijusių valstybės skatinimo priemonių taikymą

2008–2013 metai

Ūkio ministerija, Lietuvos

ekonominės plėtros agentūra, savivaldybės

––––––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 210, 2010-03-03,

Žin., 2010, Nr. 28-1316 (2010-03-09)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M. GRUODŽIO 19 D. NUTARIMO NR. 1447

"DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO 2008-2013 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO"

PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2010-03-09)

aubodi@lrs.lt