DĖL VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ EFEKTYVUMO DIDINIMO

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2010, Nr. 145-7447

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ EFEKTYVUMO DIDINIMO

KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO

2010 m. gruodžio 1 d. Nr. 1731

Vilnius

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė nutaria

1. Patvirtinti pridedamą

Valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo koncepciją (toliau – Koncepcija).

2.

Pavesti ministrams užtikrinti Koncepcijos įgyvendinimą vadovaujantis

Koncepcijos priede nurodytomis įgyvendinimo

priemonėmis ir atlikti kitas Koncepcijoje joms priskirtas funkcijas.

3.

(neteko galios).

Punkto

pakeitimai

Nr.

388,

2013-04-30, Žin., 2013, Nr. 47-2342 (2013-05-09)

Ministras Pirmininkas Andrius

Kubilius

Ūkio ministras Dainius

Kreivys

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1731

VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ EFEKTYVUMO DIDINIMO

KONCEPCIJA

I. PRIEŽASTYS,

LĖMUSIOS BŪTINUMĄ DIDINTI VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ EFEKTYVUMĄ

1. Valstybės

valdomų įmonių efektyvumo didinimo koncepcijos (toliau – Koncepcija) tikslas –

nustatyti, kaip turėtų būti pertvarkomas valstybės valdomų įmonių valdymas, numatyti

šios pertvarkos tikslus, principus ir kryptis, siekiant užtikrinti didesnį

įmonių veiklos ir turto naudojimo efektyvumą ir geresnius rezultatus.

2. Valstybė –

stambiausias komercinio naudojimo turto savininkas Lietuvoje. Pagrindinis Lietuvos

Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) uždavinys – pasiekti, kad šis turtas

kurtų vertę pagrindiniam savininkui – Lietuvos žmonėms. Valstybė turi būti

profesionali ir atsakinga įmonių savininkė, aktyviai siekianti didinti jų turto

vertę, o tokių įmonių valdymas – skaidrus ir orientuotas į aiškius tikslus.

3.

Lietuvos valstybės valdomo komercinio

naudojimo turto 2009 metų apžvalgos duomenimis, valstybės komercinio

naudojimo turto vertė 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 18 mlrd. litų. Apžvalga

parodė, kad valstybės komercinio naudojimo turto portfelis veikia nepakankamai

efektyviai, visų jų veiklos rezultatai prasti, daugelio įmonių finansinė grąža

gerokai mažesnė už Europos valstybių vidurkį.

4.

Remiantis tarptautine praktika ir

mokslinėmis studijomis, manoma, kad tokio valstybės valdomų įmonių veiklos

neefektyvumo priežastis – esama jų valdymo sistema, kuri neskatina valstybės

valdomų įmonių veikti pelningai, kelia joms prieštaringus tikslus ir taip

sudaro sąlygas netinkamai jas valdyti. Kaip ir daugelyje kitų valstybių

Lietuvoje valstybės valdomų įmonių ryšiai su Vyriausybe pakankamai glaudūs, jų

pavaldumas konkrečioms ministerijoms daugelį apsaugo nuo išorinės

konkurencijos. Nors svarbiausia ministerijų funkcija turėtų būti atitinkamų

veiklos sektorių reguliavimas, ministerijos dažnai taip pat ima aktyviai

dalyvauti valdant jų reguliuojamame sektoriuje veikiančias valstybės valdomas

įmones. Tokie ministerijų veiksmai mažina valstybės valdomų įmonių veiklos

skaidrumą ir blogina jų finansinius rezultatus, lemia neišvengiamus interesų

konfliktus.

5.

Ilgai manyta,

kad vienintelis būdas, kaip vyriausybėms išspręsti šią situaciją – valstybės valdomas komercinės paskirties įmones

privatizuoti. Tačiau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

(toliau – EBPO) išanalizavo įvairiose šalyse sėkmingai atliktas valstybės

valdomų įmonių reformas ir apibendrino jų geriausią patirtį valstybės valdomų

įmonių gero valdymo rekomendacijose (toliau – EBPO rekomendacijos). Manoma, kad

laikydamosi EBPO valstybių patvirtintų valdymo principų valstybės valdomos

įmonės gali tapti pakankamai konkurencingos netgi tarptautinėje rinkoje ir

pasiekti rezultatų, ne prastesnių nei privačios įmonės.

6.

Vadovaujantis Koncepcija bus

siekiama pertvarkyti valstybės valdomų įmonių valdymą – užtikrinti, kad jos

galėtų veikti tokiomis pat rinkos sąlygomis kaip privačios įmonės, taip sudaryti

joms galimybes vykdyti veiklą neiškreipiant konkurencinės aplinkos. Dėl padidėjusios

konkurencijos valstybės valdomos įmonės turės stengtis, kad joms priklausantis

turtas būtų atsakingiau ir racionaliau naudojamas. Tikimasi, kad numatomas

sukurti efektyvesnis valstybės valdomų įmonių valdymo modelis ne tik atneš

tiesioginės finansinės naudos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, bet ir

pagerins Lietuvos gyventojams teikiamų paslaugų kokybę. Be to, tinkamas

valstybės valdomų įmonių valdymas teigiamai veiks šalies ekonomiką, gerins

verslo aplinką, Lietuva taps patrauklesnė užsienio investuotojams. Efektyviau

valdomos įmonės galės į įstatinį kapitalą lengviau pritraukti investuotojų.

7.

Koncepcijoje vartojamos sąvokos

Valstybės valdoma įmonė – ūkinę komercinę veiklą vykdanti valstybės įmonė,

akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurioje valstybei nuosavybės teise

priklauso akcijų. Valstybės valdomų įmonių, kurioms netaikomos Koncepcijos

nuostatos, sąrašą nustato Vyriausybė.

Nuosavybės teisės įgyvendinimo gairės – Vyriausybės patvirtintas dokumentas, kuriame

nustatoma, kaip valstybės institucijos įgyvendina joms pavestas nuosavybės

teises. Be kita ko, jose numatoma, kaip atskiriamos reguliavimo ir nuosavybės

funkcijos, nustatomi kolegialių valdymo organų atlyginimai, kolegialių valdymo

organų atrankos tvarka ir principai.

II. VALSTYBĖS

VALDOMŲ ĮMONIŲ VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO PRINCIPAI

8.

Koncepcijoje aptariami valstybės

valdomų įmonių veiklos efektyvumo didinimo principai pagrįsti EBPO

rekomendacijomis. Įgyvendinti EBPO rekomendacijose nustatytus principus privalo

visos valstybės, įstojusioms arba siekiančioms įstoti į šią ekonomiškai svarbią

organizaciją. EBPO rekomendacijose išdėstytų valstybės valdomų įmonių valdymo

principų tikslas – gerinti valstybės valdomų įmonių veiklos ekonomiškumą,

naudingumą ir efektyvumą, užtikrinti jų veiklos skaidrumą ir nustatyti aiškias

su įmonėmis susijusių valstybės institucijų funkcijas ir atsakomybę.

9.

Per ekonominius santykius valstybė

įgyvendina daugelį funkcijų: savininko, reguliuotojo, investuotojo, viešųjų

paslaugų teikėjo, konkurencijos ir ūkio plėtros skatintojo. Vadovaujantis EBPO

rekomendacijomis, valstybės, kaip savininko, funkcijos turi būti griežtai

atskirtos nuo valstybės, kaip reguliuotojo ir ūkio plėtros skatintojo, atliekamų

funkcijų. Ministerijos nuolat dalyvauja reguliuojant atitinkamus ekonomikos

sektorius, atsako ir už konkurencijos sąlygų tam tikruose sektoriuose

palaikymą, tačiau neretai ir faktiškai dalyvauja didelę rinkos dalį užimančių

valstybės valdomų įmonių veikloje. Tokiose situacijose neišvengiamai kyla

aiškūs interesų konfliktai.

10.

Svarbu pažymėti, kad valstybės,

kaip savininko ir reguliuotojo, funkcijų atskyrimas nereiškia, kad šių funkcijų

atlikėjai negali tam tikru mastu bendradarbiauti. Pavienių ūkio sektorių

strateginiuose planavimo dokumentuose gali būti nustatomi ir tam tikri

politiniai ir socialiniai valstybės valdomų įmonių tikslai.

11.

Vadovaujantis EPBO

rekomendacijomis, Koncepcijoje nustatomi šie pagrindiniai valstybės valdomų

įmonių veiklos efektyvumo didinimo principai

11.1. įmonių veiklos skaidrumas;

11.2. valstybės nuosavybės ir reguliavimo funkcijų

atskyrimas;

11.3. aiškūs įmonių veiklos tikslai.

Valstybės

valdomų įmonių veiklos skaidrumas

12.

Kai visuomenė neturi tikslios ir

išsamios informacijos apie valstybės valdomas įmones, sunku vertinti šių įmonių

ir jų valdymo organų darbą, reikalauti iš jų efektyviai naudoti kapitalą ir siekti

nustatytų rezultatų. Viešai skelbiama ir prieinama svarbiausia informacija apie

valstybės valdomų įmonių veiklą skatina atsakomybę, mažina įmonei ir valstybei

nenaudingos veiklos šiose įmonėse galimybių. Nors daugumos valstybės valdomų

įmonių akcijomis vertybinių popierių biržoje neprekiaujama, iš esmės šių įmonių

veikla vieša, taigi turėtų būti net skaidresnė už vertybinių popierių biržoje

kotiruojamų bendrovių veiklą.

13.

Tinkamo valstybės valdomų įmonių

valdymo pagrindas – aiškūs šių įmonių ir jų vadovų veiklos tikslai ir periodiškas

šios veiklos rezultatų vertinimas. Taigi valstybės valdomų įmonių finansiniai ataskaitų

rinkiniai turi būti rengiami ir tikrinami auditorių pagal aukščiausius

tarptautinius standartus, laikantis teisės aktuose nustatytų terminų.

14.

Skaidrumo principas jau pradėtas

įgyvendinti Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1052 (Žin., 2010, Nr.

88-4637) patvirtinus

Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo gairių aprašą, kuriuo vadovaujantis

numatoma parengti apibendrinančias metines ir tarpines (3, 6, 9 ir 12 mėnesių)

ataskaitas apie valstybės valdomas įmones.

Valstybės nuosavybės ir reguliavimo funkcijų

atskyrimas

15.

EBPO rekomendacijose nustatyta,

kad valstybės valdomose įmonėse, konkuruojančiose su privačiomis įmonėmis,

valstybė, įgyvendindama savo nuosavybės teises, turi griežtai laikytis

nuosavybės ir reguliavimo funkcijų atskyrimo principo. Ministerijai

reguliuojant konkretaus rinkos sektoriaus veiklą ir drauge valdant įmonę, kuri

veikia tame pačiame sektoriuje, kyla neišvengiamas interesų konfliktas. Toks

reguliavimo ir nuosavybės funkcijų susiliejimas iškraipo konkurenciją ir

neskatina valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumo.

16.

Nuosavybės ir reguliavimo funkcijas

įvairios valstybės atskiria skirtingai. Tam gali būti atliekami įvairūs pertvarkymai

16.1.

vidiniai pertvarkymai, kai

atribojamos nuosavybės ir reguliavimo funkcijos toje pačioje ministerijoje;

16.2.

išoriniai pertvarkymai, kai

16.2.1. nuosavybės funkcijos priskiriamos vienai

ministerijai, o reguliavimo funkcijos lieka šakinėms ministerijoms;

16.2.2. nuosavybės funkcijos priskiriamos specialiai

tam įsteigtai nepriklausomai institucijai, o reguliavimo funkcijos lieka

šakinėms ministerijoms;

16.2.3. nuosavybės funkcijos priskiriamos specialiam

fondui, sukuriamam, pavyzdžiui, kaip akcinė bendrovė, kurios kontrolinis akcijų

paketas priklausytų valstybei; taip būtų užtikrinta galimybė priimti

nepriklausomus vadybos sprendimus; reguliavimo funkcijos tokiais atvejais lieka

šakinėms ministerijoms.

17.

Kad valstybės nuosavybės ir

reguliavimo funkcijų atskyrimo principas būtų tinkamai įgyvendintas, EBPO valstybėse

stebima tendencija priskirti valstybės nuosavybės valdymo funkciją vienai

institucijai arba specialiam fondui.

18.

Išanalizavus tarptautinę praktiką,

EBPO rekomendacijas ir esamą situaciją Lietuvoje, šiuo metu numatoma nuosavybės

ir reguliavimo funkcijas atskirti atliekant vidinius pertvarkymus, griežtai

laikantis specialiai šiais tikslais parengtų

nuosavybės teisės įgyvendinimo gairių, nustatančių principus, kurių turi

laikytis institucijos, vengdamos reguliavimo ir nuosavybės funkcijų konfliktų.

Aiškūs valstybės valdomų įmonių veiklos tikslai

19.

Dauguma valstybės valdomų įmonių

šiuo metu siekia įvairių ir neretai prieštaringų tikslų, o tai lemia

neapibrėžtą jų atskaitomybę.

20.

Institucijoms veikiant pagal nuosavybės

teisės įgyvendinimo gaires, turės būti užtikrinta, kad visi valstybės valdomų

įmonių politiniai ir socialiniai tikslai būtų absoliučiai skaidrūs ir aiškiai

deklaruojami, o šių tikslų įgyvendinimo išlaidos apskaitomos atskirai. Tai

padės užtikrinti, kad visi valstybės valdomų įmonių politiniai uždaviniai ir

socialinės paslaugos, nustatytos Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės

sprendimų, ir toliau būtų vykdomi skaidriai tvarkant apskaitą, patiriant mažiau

sąnaudų ir siekiant geresnės kokybės.

21.

Taip pat labai svarbu optimizuoti

valstybės valdomų įmonių kapitalo struktūrą ir nustatyti aiškią dividendų

politiką. Tai labiausiai skatins valstybės valdomas įmones kuo labiau

efektyvinti veiklą ir didinti įmonės vertę.

22.

Nepelningų ir neperspektyvių valstybės

valdomų įmonių veikla ir struktūra bus keičiamos siekiant užtikrinti teigiamus

jų veiklos rezultatus. Nerentabilių ir nereikalingų komercinių funkcijų bus

atsisakoma.

III. VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ VEIKLOS

EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS

23.

Valstybės valdomų įmonių veiklos

efektyvumas gali būti padidintas atliekant pertvarkymus šiomis kryptimis

23.1. nustatant įmonių valdymo organų skyrimo ir

atlygio apskaičiavimo tvarką;

23.2. tobulinant rinkos sektorių reguliavimą.

Valstybės valdomų įmonių valdymo organų narių skyrimas

ir jų atlygio apskaičiavimas

24.

Siekiant įgyvendinti EBPO

rekomendacijose nustatytus valstybės valdomų įmonių gero valdymo principus,

būtina sukurti patikimą valdymo struktūrą, kuri užtikrintų strateginį įmonės

orientavimąsi į tikslus, efektyvią įmonės valdymo organų priežiūrą, jų

atskaitomybę ir atsakomybę įmonėms ir akcininkams. Įmonės valdymo organai

privalo veikti skaidriai, o išsami informacija apie įmonės veiklą turi būti

prieinama viešai.

25.

Įmonių valdymas turi būti

pagrįstas teisės normų, išteklių, institucijų ir įvairių procesų visuma, kuri

lemia įmonės valdymą ir priežiūrą. Įmonių valdymo principai taip pat apibrėžia

susijusių valstybės institucijų santykius su įmone ir būdus, kuriais valstybės

institucijos per valstybės valdomą įmonę gali įgyvendinti savo tikslus.

26.

Nuosavybės teisės įgyvendinimo

gairės nustatys valstybės valdomų įmonių valdymo struktūrą. Kiekviena valstybės

valdoma įmonė turės kolegialų valdymo organą – valdybą. Valdyba bus svarbiausias

valdymo organas, pagal įstatymą atsakingas ir atskaitingas už įmonės plėtrą.

Valdybos bus įpareigotos veikti nuosekliai, profesionaliai, laikydamosi

aukščiausių etikos standartų, atstovaudamos įmonės ir akcininkų interesams. Jeigu

valdybos sprendimai galės daryti įtaką pavieniams akcininkams, valdyba turės

sprendimus priimti vienodai atsižvelgdama į visų akcininkų interesus. Tarp

svarbių valdybos funkcijų bus įmonės strategijos vertinimas ir įgyvendinimas,

įmonės veiklos rizikos valdymas, metinių biudžetų ir verslo planų tvirtinimas,

veiklos tikslų nustatymas ir jų įgyvendinimo stebėjimas, svarbiausių

investicinių projektų tvirtinimas, priežiūra ir kita.

27.

Valdybos nariai bus nepriklausomi.

Jie privalės veikti atsakingai, siekdami geriausiai atstovauti įmonės ir visų

įmonės akcininkų interesams, vadovaudamiesi įmonės įstatais, nuosavybės teisės

įgyvendinimo gairėmis ir kitais teisės aktais. Valdybos narių nepriklausomumo

ir pareigos veikti įmonės interesais reikalavimai bus nustatyti nuosavybės

teisės įgyvendinimo gairėse. Valdybos nariai bus visiškai atsakingi už

nuostolius, kuriuos gali sukelti jų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

28.

Vyriausybės priimti teisės aktai

užtikrins, kad valstybės valdomų įmonių valdybos veikla būtų visiškai autonomiška

ir į ją nebūtų kišamasi.

29.

Nuosavybės teisės įgyvendinimo

gairės nustatys skaidrią kandidatų į valdymo organų narius parinkimo tvarką.

Kaip ir kiekvienoje privačioje arba valstybės valdomoje įmonėje kompetentingos

valdybos skyrimas ypač svarbus verslo sėkmei.

30.

Valdybų narių atranka bus išsamiai

reglamentuota. Valdybos nario atrankos kriterijai bus nustatyti atsižvelgiant į

parengtus įmonės verslo planus, atsakingą rinkos ir įmonės verslo aplinkos

analizę. Ypač daug dėmesio bus skirta kandidatų etiniams, reputacijos ir

potencialių interesų konfliktų išvengimo aspektams. Kandidatai galės būti tiek

Lietuvoje, tiek ir užsienyje gyvenantys asmenys. Akcininkai kontroliuos įmones

priimdami sprendimus per akcininkų susirinkimus, išklausydami auditorių išvadas

dėl finansinių ataskaitų rinkinių ir vertindami valdybos veiklą. Daugiausia

dėmesio bus skiriama aukščiausių etikos ir verslo standartų laikymuisi. Šie

standartai bus nustatyti pagal organizacijos „Transparency International“

antikorupcines gaires ir rekomendacijas.

31.

2009 m. balandžio 30 d.

Europos Komisija priėmė rekomendaciją Nr. 2009/385/EB, papildančią

rekomendacijas 2004/913/EB ir 2005/162/EB dėl bendrovių, kurių vertybiniai

popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių atlyginimų nustatymo

tvarkos (OL 2009 L 120,

p. 28–31). Svarbiausias

šių rekomendacijų tikslas – suformuoti skaidrią atlyginimų politiką ir suteikti

akcininkui ir jo paskirtai valdybai įrankį juos kontroliuoti. Rekomenduojama

atlyginimus susieti su pasiektais įmonės veiklos rezultatais (taip pat ir nefinansiniais).

Rekomenduojamos kintamosios atlygio dalies ribos, dalis kintamojo atlygio

nukeliama – susiejama su ilgalaikiais įmonės rezultatais. Rekomenduojama

nustatyti, kad atlygis gali būti neišmokėtas, jeigu paskelbti rezultatai

pasirodo neteisingi. Rekomenduojama viešai atskleisti vadovų atlygio nustatymo

principus ir taisykles.

32.

Vadovaujantis minėtomis Europos

Komisijos rekomendacijomis ir EBPO sukaupta patirtimi, nuosavybės teisės

įgyvendinimo gairės nustatys valstybės valdomų įmonių valdymo organų narių

atlygio apskaičiavimo tvarką. Atlygis valstybės valdomų įmonių valdymo organų

nariams bus konkurencingas rinkos atlygiams palyginamose privačiose įmonėse,

tačiau niekada nebus didžiausias rinkoje.

Rinkos sektorių reguliavimo tobulinimas

33.

Siekiant gerinti verslo aplinką,

turės būti persvarstytas ir prireikus patobulintas visų pagrindinių sektorių (taip

pat ir energetikos, pašto paslaugų, telekomunikacijų ir transporto)

reguliavimas. Atskyrus komercinę veiklą ir reguliavimo funkcijas, atsiras dar daugiau

paskatų tobulinti reguliavimo standartus. Kiekviena ministerija bus atsakinga

ir atskaitinga už savo reguliavimo sritį, o Vyriausybė prižiūrės, kad

reguliavimas būtų nešališkas ir skaidrus, tam stiprindama nepriklausomą reguliuotoją,

turintį užtikrinti griežtą ir apgalvotą monopolijų valdymą, nesvarbu, kas yra

įmonės savininkas.

34.

Nepriklausomas reguliuotojas

privalo veikti taip, kad užtikrintų visišką reguliuojamų sektorių skaidrumą, be

kita ko, ir skaidrų kainų nustatymą.

35.

Vyriausybė teiks Lietuvos

Respublikos Seimui pasiūlymus, kaip didinti reguliuotojo nepriklausomumą ir

skaidrumą, kad būtų užtikrintas energetikos, transporto, pašto paslaugų ir

telekomunikacijų sektorių sąnaudų efektyvumas.

IV.

VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ VALDYMAS

36.

Siekiant užtikrinti, kad valstybės

valdomų įmonių veiklos efektyvumas didėtų vienodai, būtina įgyvendinti vientisą

valstybės valdomų įmonių valdymo politiką ir nustatyti vienodus standartus.

37. Finansų ministerija atliks šias funkcijas

37.1. nustatys pagrįstus valstybės valdomos įmonės

finansinius rodiklius; nustatytini finansiniai rodikliai, jų peržiūros

periodiškumas, nustatymo tvarka, dėl jų kylančių nesutarimų ir ginčų sprendimo

tvarka bus nustatyti nuosavybės teisės įgyvendinimo gairėse;

37.2. nuolat stebės valstybės valdomų įmonių veiklos

rodiklius;

37.3. dalyvaus vertinant valstybės valdomų įmonių

kolegialių valdymo organus ir vadovus.

38.

Ūkio ministerija atliks šias

funkcijas

38.1. parengs nuosavybės teisės įgyvendinimo gaires,

rengs pasiūlymus dėl jų tobulinimo;

38.2. vykdys nuosavybės teisės įgyvendinimo gairių laikymosi

priežiūrą;

38.3. kartu su Finansų ministerija dalyvaus nustatant valstybės

valdomų įmonių finansinius tikslus ir rodiklius;

38.4. parengs ir tobulins valstybės valdomų įmonių

valdymo kodeksą, atitinkantį EBPO rekomendacijose išdėstytus principus;

38.5. dalyvaus rengiant valstybės valdomų įmonių

kolegialių organų darbo reglamentus, vadovų darbo tvarkos taisykles, kitus su

įmonių valdymo organizavimu susijusius dokumentus;

38.6. dalyvaus vertinant valstybės valdomų įmonių

kolegialių valdymo organų ir vadovų veiklą;

38.7. rengs pasiūlymus dėl valstybės valdomų įmonių

valdymo procedūrų keitimo, didinančius įmonių veiklos efektyvumą.

39.

(neteko galios).

Punkto

pakeitimai

Nr.

388,

2013-04-30, Žin., 2013, Nr. 47-2342 (2013-05-09)

V. LAUKIAMI KONCEPCIJOS

ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

40.

Numatoma, kad įgyvendinus Koncepciją būtų pasiekta šių teigiamų rezultatų

40.1. gerės verslo aplinka;

40.2. bus plėtojama kapitalo rinka;

40.3. bus plėtojamas privatus sektorius.

Verslo aplinkos gerinimas

41.

Valstybės valdomas komercinis

turtas Lietuvoje sudaro nemenką dalį šalies bendrojo vidaus produkto, todėl

veiksmingas tokio svarbaus ekonomikos sektoriaus valdymas itin teigiamai veiks

verslo aplinką.

42.

Valstybės valdomų įmonių apskaitos

standartų ir audito procedūrų tobulinimas iki tarptautinių standartų, dažnesnis

finansinių ataskaitų rinkinių rengimas įvedus tarpines ketvirtines ataskaitas

neabejotinai didins pasitikėjimą Lietuvos verslu ir gausins užsienio investicijų.

Kapitalo

rinkos plėtra

43.

Lietuvos kapitalo rinkos

išplėtotos nepakankamai, o daugelis privačių įmonių finansuojamos per bankus

daugiau kaip 90 procentų verslo finansavimo srauto – bankinis finansavimas. Didesnę

konkurenciją verslo finansavimo srityje bus galima sukurti kapitalo rinkų

priemonėmis.

44.

Lietuvos vertybinių popierių

biržos kapitalizacijos lygis – 10 procentų šalies bendrojo vidaus produkto. Daugelyje

išsivysčiusių ekonomikų šis skaičius viršija 100 procentų, o Rytų ir

Centrinės Europos rinkose jis sudaro maždaug 50 procentų.

45.

Listingavus keletą didžiausių

valstybės valdomų įmonių vertybinių popierių biržoje, rinkos kapitalizacijos

lygis smarkiai padidės ir tai skatins vietos vertybinių popierių biržą

pritraukti daugiau institucinių investuotojų, tarp jų – užsienio investuotojų.

Labai tikėtina, kad tai mažiausiai triskart padidins vertybinių popierių biržos

kapitalizacijos vertę, kuri sudarys daugiau nei 30 procentų šalies bendrojo

vidaus produkto. Tai labai skatintų tolesnę kapitalo rinkų plėtrą.

Privataus

sektoriaus plėtra

46.

Net ir valstybės valdoma įmonė

turi veikti vienodomis rinkos sąlygomis su kitomis įmonėmis, atsižvelgiant į

rinkos ir konkurencijos jėgas. Įgyvendinus Koncepciją, įmonių konkuravimo

sąlygos bus suvienodintos, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, bus išvengta

dirbtinio pasiūlos ar kainų reguliavimo. Taigi padidės konkurencija įvairiuose

sektoriuose, pagerės verslo ir investicijų sąlygos, intensyviau bus plėtojamas

privatus verslas.

VI.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

47.

Koncepcijos įgyvendinimo priemonių

planas pateiktas priede.

––––––––––––––––––––

Valstybės

valdomų įmonių efektyvumo

didinimo

koncepcijos

priedas

VALSTYBĖS

VALDOMŲ ĮMONIŲ EFEKTYVUMO DIDINIMO KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Priemonė

Įgyvendinimo terminas

Vykdytojai

1.

Nustatyti valstybės valdomų

įmonių trumpalaikius (2011 metų) veiklos tikslus ir siektinus finansinius

rodiklius

2010 metų

IV ketvirtis

Finansų ministerija,

visos

ministerijos

2.

Parengti valstybės valdomų

įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo

rekomendacijas

2013 metų III ketvirtis

Ūkio ministerija

3.

Vadovaujantis valstybės

valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo

rekomendacijomis, parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti valstybės valdomų įmonių informacijos apie specialiuosius

įpareigojimus atskleidimo tvarką

2013 metų IV ketvirtis

visos

ministerijos

4.

(neteko galios)

5.

Parengti nuosavybės teisės

įgyvendinimo gaires, jose reglamentuoti nuosavybės funkcijų įgyvendinimą, nustatyti

valstybės valdomų įmonių valdymo organų narių skyrimo ir jų atlygio

apskaičiavimo tvarką ir kita

2011 metų

I ketvirtis

Ūkio ministerija,

Finansų ministerija,

Aplinkos ministerija,

Energetikos ministerija,

Susisiekimo ministerija,

Teisingumo

ministerija

6.

Informuoti Vyriausybę apie Koncepcijos

įgyvendinimo darbų eigą

2011 metų

I ketvirtis

Ūkio ministerija,

Finansų ministerija

Priedo

pakeitimai

Nr.

388, 2013-04-30,

Žin., 2013, Nr. 47-2342 (2013-05-09)

––––––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

388,

2013-04-30, Žin., 2013, Nr. 47-2342 (2013-05-09)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2010 M. GRUODŽIO 1 D. NUTARIMO NR. 1731

"DĖL VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ EFEKTYVUMO DIDINIMO KONCEPCIJOS

PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2013-05-09)

aubodi@lrs.lt