LT
dėl saugomų teritorijų tipiniO apsaugos reglamentO patvirtinimo
Statutory Text (1 Articles)
Suvestinė redakcija nuo 2022-06-03
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 131-4704, i. k. 1041100NUTA00000996
Nauja redakcija nuo 2022-06-03
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
dėl saugomų teritorijų tipiniO apsaugos reglamentO patvirtinimo
2004 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 996 Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 35 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria
Patvirtinti Saugomų teritorijų tipinį apsaugos reglamentą (pridedama).
MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu
Nr. 996
SAUGOMŲ TERITORIJŲ TIPINIS APSAUGOS REGLAMENTAS
Pakeistas priedo pavadinimas
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
Pakeistas skyriaus pavadinimas
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
1. Saugomų teritorijų tipinis apsaugos reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose), valstybinių ir savivaldybių draustinių, pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planuose išskiriamų kraštovaizdžio tvarkymo zonų kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus.
Punkto pakeitimai
Nr. 1814, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 153-7827 (2010-12-28), i. k. 1101100NUTA00001814
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
2. Neteko galios nuo 2010-12-29
Punkto naikinimas
Nr. 1814, 2010-12-22, Žin. 2010, Nr. 153-7827 (2010-12-28), i. k. 1101100NUTA00001814
3. Reglamente vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme.
Punkto pakeitimai
Nr. 1814, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 153-7827 (2010-12-28), i. k. 1101100NUTA00001814
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
4. Neteko galios nuo 2010-12-29
Punkto naikinimas
Nr. 1814, 2010-12-22, Žin. 2010, Nr. 153-7827 (2010-12-28), i. k. 1101100NUTA00001814
5. Vienoje funkcinio prioriteto zonoje gali būti išskiriamos kelios kraštovaizdžio tvarkymo zonos. Kraštovaizdžio tvarkymo zonos sudaro teritorijos kraštotvarkinių kategorijų sistemą, skirstomą į konservacinės, miškų ūkio, žemės ūkio ir kitos pagrindinės paskirties ir vandens ūkio paskirties žemės zonų grupes (tvarkymo reglamentus). Konkrečios kraštovaizdžio tvarkymo zonos nustatomos saugomos teritorijos tvarkymo plano brėžinyje M 1:10000-1:35000. Kraštovaizdžio tvarkymo zonos išskiriamos atsižvelgiant į pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir teritorijos apsaugos ir naudojimo pobūdį. Nustatomas kraštovaizdžio tvarkymo pobūdis nepriklauso nuo žemės nuosavybės formos ir taikomas visiems žemės savininkams, valdytojams ir naudotojams.
Punkto pakeitimai
Nr. 1814, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 153-7827 (2010-12-28), i. k. 1101100NUTA00001814
6. Kraštovaizdžio tvarkymo zonų apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai gali būti detalizuojami pagal konkrečios vietos sąlygas ir ypatumus. Saugomai teritorijai ar jos daliai, kuriai suteiktas Europos Bendrijos svarbos saugomos teritorijos statusas, papildomai taikomi Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo.
Punkto pakeitimai
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
7. Neteko galios nuo 2022-06-03
Punkto naikinimas
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
Punkto pakeitimai
Nr. 1814, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 153-7827 (2010-12-28), i. k. 1101100NUTA00001814
7¹. Saugomose teritorijose etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstus reikalavimus, saugomos teritorijos valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumus nustato saugomų teritorijų nuostatai.
Papildyta punktu
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
II SKYRIUS
REIKALAVIMAI KONSERVACINĖS PASKIRTIES ŽEMĖS KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO ZONOMS
Pakeistas skyriaus pavadinimas
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
8. Išskiriamos šios konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės
8.1. rezervatiniai miškai, pievos, pelkės, smėlynai;
8.2. rezervatiniai vandenys;
8.3. rezervatiniai architektūriniai (archeologiniai) kompleksai;
8.4. gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijos.
9. Rezervatiniai miškai, pievos, pelkės, smėlynai - tai ypatingos vertės natūralūs gamtiniai kompleksai, reprezentuojantys svarbiausius šalies biocenozių tipus. Juose gali būti išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos
9.1. griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje
9.1.1. draudžiama ūkinė veikla, išskyrus atvejus, nurodytus Reglamento 9.1.4 papunktyje, taip pat gaisrų gesinimą, biologines ir profilaktines miškų sanitarinės apsaugos (išskyrus sanitarinius kirtimus, kurie draudžiami) priemones epizootijų ir masinio kenkėjų plitimo atvejais, kvartalinių linijų ir esamų kelių priežiūrą;
Punkto pakeitimai
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
9.1.2. leidžiama atlikti mokslinius tyrimus ir stebėjimus, vykdyti monitoringą;
9.1.3. leidžiama įrengti mokomuosius takus, lankytis mokomaisiais tikslais;
9.1.4. vietiniams gyventojams gali būti leidžiama uogauti ir grybauti rezervatų nuostatuose nustatyta tvarka;
9.2. griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje gali būti išskiriama išimtinai mokslo interesams skiriama absoliučios apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo pozonė, kurioje
9.2.1. draudžiama ūkinė veikla, natūralių gamtinių procesų reguliavimas;
9.2.2. leidžiama atlikti mokslinius tyrimus ir stebėjimus, vykdyti monitoringą;
9.3. reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje
9.3.1. draudžiama naudoti gamtos išteklius ir vykdyti kitą ūkinę veiklą, išskyrus atvejus, nurodytus Reglamento 9.3.7 papunktyje, taip pat tvarkymo darbus, kuriais siekiama išsaugoti retas augalų, grybų ir gyvūnų rūšis ir bendrijas;
Punkto pakeitimai
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
9.3.2. leidžiama gesinti gaisrus ir įgyvendinti biologines ir profilaktines miškų sanitarinės apsaugos priemones epizootijų ir masinio kenkėjų plitimo atvejais, taip pat vykdyti kvartalinių linijų ir esamų kelių priežiūrą;
9.3.3. leidžiama vykdyti rezervatų planavimo dokumentuose numatytus ugdomuosius kirtimus ir būtinus miškų priešgaisrinės apsaugos profilaktikos darbus - įrengti ir mineralizuoti priešgaisrines juostas, vykdyti sanitarinius kirtimus;
9.3.4. leidžiama vykdyti rezervatų planavimo dokumentuose numatytas gamtinių ekosistemų atkūrimo ir formavimo priemones, kirsti krūmus, šienauti ir ganyti pievose arba pelkėse, siekiant išsaugoti retas augalų, grybų ir gyvūnų rūšis ir bendrijas;
9.3.5. leidžiama atlikti mokslinius tyrimus ir stebėjimus, vykdyti monitoringą, inventorizuoti saugomus kompleksus, objektus ir miškus;
9.3.6. leidžiama įrengti mokomuosius takus, lankytis mokomaisiais ir pažintiniais tikslais;
9.3.7. vietiniams gyventojams gali būti leidžiama uogauti ir grybauti rezervatų nuostatuose nustatyta tvarka.
10. Rezervatiniai vandenys - tai gamtiniuose rezervatuose esantys vandens telkiniai. Juose gali būti išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos
10.1. griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje
10.1.1. draudžiama ūkinė veikla, išskyrus vandens ekosistemų sanitarinės apsaugos priemonių vykdymą kilus epizootijoms;
10.1.2. leidžiama atlikti mokslinius tyrimus ir stebėjimus, vykdyti monitoringą, inventorizuoti saugomus kompleksus ir objektus;
10.1.3. leidžiama lankytis mokomaisiais tikslais;
10.2. griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje gali būti išskiriama išimtinai mokslo reikmėms skirta absoliučios apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo pozonė, kurioje
10.2.1. draudžiama ūkinė veikla, natūralių gamtinių procesų reguliavimas;
10.2.2. leidžiama atlikti mokslinius tyrimus ir stebėjimus, vykdyti monitoringą, inventorizuoti saugomus kompleksus ir objektus;
10.3. reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje
10.3.1. draudžiama naudoti gamtos išteklius ir vykdyti kitą ūkinę veiklą, išskyrus tvarkymo darbus, kuriais siekiama išsaugoti vertingas hidrobiocenozes;
10.3.2. draudžiama naudoti gamtos išteklius ir vykdyti kitą ūkinę veiklą, išskyrus hidrobiocenozės apsaugos darbus ištikus stichinei nelaimei ar avarijai;
10.3.3. leidžiama atlikti mokslinius tyrimus ir stebėjimus, vykdyti monitoringą, inventorizuoti saugomus kompleksus ir objektus;
10.3.4. leidžiama vykdyti specialiuose projektuose numatytas vandens ekosistemų struktūros atkūrimo ir formavimo priemones;
10.3.5. leidžiama lankytis mokomaisiais ir pažintiniais tikslais.
11. Rezervatiniai architektūriniai (archeologiniai) kompleksai - tai ypač didelės kultūrinės vertės teritorijos, turinčios daugiausia istorinės informacijos, aukščiausią meninės brandos lygį ir autento laipsnį ir paverstos arba verstinos etnokultūros muziejais. Norint jas išlaikyti kuo autentiškesnes, taikomos paminklosauginės konservacinės-restauracinės priemonės. Jų teritorijose išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos
11.1. kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų) kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje
11.1.1. maksimaliai saugant kultūros paveldo autentiškumą, leidžiama vykdyti būtinus konservavimo, restauravimo ir remonto darbus;
11.1.2. leidžiama atlikti mokslinius tyrimus ir stebėjimus;
11.1.3. leidžiama įrengti muziejines ekspozicijas;
11.1.4. leidžiama ir skatinama lankytis pažintiniais tikslais;
11.2. dirbtinai formuojamų materialiosios etnokultūros muziejų (skansenų) kraštovaizdžio tvarkymo zona. Tai specialiai atkurtų arba iš įvairių vietovių į vieną vietą sukeltų etnoarchitektūros paminklų kompleksas, kuriame veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos muziejų įstatymas. Joje
Punkto pakeitimai
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
11.2.1. gali būti vykdomi būtini konservavimo, restauravimo ir remonto darbai;
11.2.2. leidžiama atlikti mokslinius tyrimus ir stebėjimus, vykdyti monitoringą, inventorizuoti saugomus kompleksus ir objektus;
11.2.3. leidžiama įrengti muziejines ekspozicijas;
11.2.4. leidžiama ir skatinama lankytis pažintiniais tikslais.
12. Papildomi apribojimai gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijoms Reglamente nenustatomi. Jose gali būti išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos
Punkto pakeitimai
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
12.1. griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona. Ji gali būti nustatoma kultūros paveldo objektų teritorijose ir gamtos paveldo objektuose (saugomuose gamtinio kraštovaizdžio objektuose), reikalinguose griežto apsaugos ir naudojimo režimo;
12.2. reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona. Ji gali būti nustatoma kultūros paveldo objektų teritorijose ir gamtos paveldo objektuose (saugomuose gamtinio kraštovaizdžio objektuose), pirmiausia hidrografiniuose ar geomorfologiniuose objektuose, kurių teritorijose tikslinga palaikyti tradicines (įprastas) naudojimo formas, užtikrinančias nustatytosios vertės išsaugojimą, ir gerinti šių vertybių eksponavimo sąlygas.
III SKYRIUS
REIKALAVIMAI MIŠKŲ ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO ZONOMS
Pakeistas skyriaus pavadinimas
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
13. Išskiriamos šios miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės
13.1. ekosistemų apsaugos miškai;
13.2. rekreaciniai miškai;
13.3. apsauginiai miškai;
13.4. ūkiniai miškai.
14. Ekosistemų apsaugos miškai – tai miškai, kuriuose taikomi teisės aktų, reglamentuojančių naudojimą IIA grupės miškuose, reikalavimai. Juose išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos
Punkto pakeitimai
Nr. 1814, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 153-7827 (2010-12-28), i. k. 1101100NUTA00001814
14.1. išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurios reglamentas dažniausiai taikomas gamtinių ir kompleksinių draustinių teritorijose. Joje
14.1.1. draudžiama vykdyti pagrindinius plynus kirtimus;
14.1.2. gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais;
14.1.3. leidžiama vykdyti specialius aplinką formuojančius kirtimus, jeigu reikia sudaryti tinkamas saugomų biotos ar kitų kraštovaizdžio elementų egzistavimo ir eksponavimo sąlygas;
14.1.4. stichinių arba biotinių veiksnių sudarkyti, blogos sanitarinės būklės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais;
14.1.5. sanitariniai, ugdymo ir kiti kirtimai vykdomi rudenį ir žiemą (nuo rugsėjo 1 d. iki kovo 1 d.). Sanitariniai kirtimai ištikus stichinei nelaimei ir masiškai plintant kenkėjams gali būti vykdomi ir kitu metų laiku;
14.1.6. miškas atkuriamas vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais, tvirtinamais aplinkos ministro;
Punkto pakeitimai
Nr. 1814, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 153-7827 (2010-12-28), i. k. 1101100NUTA00001814
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
14.1.7. leidžiama rinkti nemedieninius miško išteklius, medžioti atsižvelgiant į ekosistemos apsaugos reikalavimus;
14.1.8. skatinama nenaudoti pesticidų, trąšų;
14.1.9. draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, taip pat eksploatuoti naudingąsias iškasenas;
14.1.10. į ekosistemas saugančius miškus patenkančios pelkės neįtraukiamos į valstybės naudingųjų iškasenų išteklių balansą;
14.2. atkuriančio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurios reglamentas taikomas gamtinių ar kompleksinių draustinių dalyse, atkuriamuosiuose sklypuose, siekiant sudaryti juose sąlygas atkurti gamtos išteklius atitinkamomis miško rūšinės ir erdvinės struktūros formavimo priemonėmis, taip pat degraduotas arba išnykusias biocenozių struktūras pagal gamtotvarkos planus ar projektus.
15. Rekreaciniai miškai - tai miškai, kurių svarbiausia funkcija yra žmogaus rekreacinių poreikių tenkinimas ir poilsiavimo sąlygų sudarymas. Rekreaciniuose miškuose taikomi teisės aktų, reglamentuojančių naudojimą IIB grupės miškuose, reikalavimai. Juose išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos
15.1. ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje
15.1.1. palaikoma artima natūraliai miško rūšinė sudėtis ir struktūra;
15.1.2. vykdomos aplinkos formavimo, sanitarinių-higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo ir medynų atsparumo didinimo priemonės;
15.1.3. gerinamos rekreacinės savybės, atveriami reginiai, atraktyvūs ir lankomi objektai, kuriant minimalią rekreacinę infrastruktūrą;
15.1.4. gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. Leidžiama vykdyti visų rūšių ugdymo, sanitarinius ir aplinką formuojančius kirtimus;
15.1.5. kertama ne per poilsiavimo sezoną, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus. Blogos sanitarinės būklės, sudarkyti stichinių arba biotinių veiksnių medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais;
15.1.6. draudžiama naudoti pesticidus. Masiškai plintant kenkėjams, leidžiama naudoti biopreparatus ir selektyvinio veikimo insekticidus;
15.1.7. leidžiama rinkti nemedieninius miško išteklius;
15.1.8. draudžiama statyti statinius (išskyrus rekreacinę įrangą ir infrastruktūrą), paversti miško žemę kitomis naudmenomis;
Punkto pakeitimai
Nr. 1814, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 153-7827 (2010-12-28), i. k. 1101100NUTA00001814
15.1.9. stovyklavietės gali būti įrengiamos tik saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose vietose prie vandens ir dviračių turizmo trasų;
15.1.10. medžioklė ribojama, per vasaros sezoną draudžiama;
15.2. intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zona. Joje
15.2.1. leidžiama formuoti intensyviam poilsiui pritaikytą būdingą poilsio parkui miško rūšinę sudėtį ir struktūrą, atverti reginius;
15.2.2. rekreacinę aplinką leidžiama formuoti neplynais (grupiniais-atvejiniais ir atrankiniais) kirtimais, želdinti stambiais sodmenimis;
15.2.3. leidžiama formuoti tankų rekreacinės infrastruktūros tinklą;
15.2.4. gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. Leidžiama vykdyti visų rūšių ugdymo, sanitarinius ir kraštovaizdžio formavimo kirtimus;
15.2.5. kertama ne per poilsiavimo sezoną, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus. Blogos sanitarinės būklės, sudarkyti stichinių arba biotinių veiksnių medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais;
15.2.6. draudžiama naudoti pesticidus. Masiškai plintant kenkėjams, leidžiama naudoti biopreparatus ir selektyvinio veikimo insekticidus;
15.2.7. medžioklė ribojama, per vasaros sezoną draudžiama.
16. Apsauginiai miškai – tai miškai, kuriuose taikomi teisės aktų, reglamentuojančių naudojimą III grupės miškuose, reikalavimai. Išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos
Punkto pakeitimai
Nr. 1814, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 153-7827 (2010-12-28), i. k. 1101100NUTA00001814
16.1. bendrojo apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona, nustatoma miškuose, esančiuose vandenviečių, kurortų, intensyvaus karsto apsaugos, buferinės apsaugos ir vizualinės apsaugos zonose, geologiniuose, geomorfologiniuose, hidrografiniuose, kultūriniuose draustiniuose, biosferos monitoringo teritorijose, taip pat kraštovaizdžio draustinių dalyse, kuriose nėra biologinių vertybių. Šioje zonoje ūkininkaujama stengiantis išlaikyti produktyvius, augavietės sąlygas atitinkančius medynus. Joje
16.1.1. leidžiama vykdyti neplynus ir nedidelio ploto (iki 5 hektarų) plynus pagrindinius, ugdymo ir sanitarinius kirtimus;
16.1.2. pagrindiniai kirtimai vykdomi rudenį ir žiemą, kitokie kirtimai gali būti vykdomi visus metus, išskyrus paukščių perėjimo periodą (nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d.);
16.1.3. rengiant specialiuosius planus (tvarkymo planus, miškotvarkos projektus, kitus), gali būti numatomi reginius formuojantys kirtimai;
16.1.4. miškas atkuriamas laikantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų;
Punkto pakeitimai
Nr. 1814, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 153-7827 (2010-12-28), i. k. 1101100NUTA00001814
16.1.5. kovoti su miško kenkėjais leidžiama ūkinėmis, biologinėmis ir ribotai cheminėmis priemonėmis;
16.1.6. leidžiama rinkti nemedieninius miško išteklius, medžioti;
16.1.7. stovyklavietės gali būti įrengiamos tik saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose vietose prie vandens ir dviračių turizmo trasų;
16.2. specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona, nustatoma apsauginiuose miškuose, esančiuose rezervatų apsaugos zonose, vandens telkinių, laukų ir miško masyvų apsaugos zonose, taip pat geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių, kraštovaizdžio draustinių dalyse. Joje
16.2.1. atsižvelgiant į vietos sąlygas ir apsaugos tikslus, gali būti draudžiama vykdyti plynus pagrindinius kirtimus;
16.2.2. draudžiama naudoti trąšas;
16.2.3. miškas atkuriamas laikantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų;
Punkto pakeitimai
Nr. 1814, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 153-7827 (2010-12-28), i. k. 1101100NUTA00001814
17. Ūkinių miškų zonose taikomi miškų ūkio veiklos reikalavimai, nustatyti teisės aktų, reglamentuojančių naudojimą IV grupės miškuose. Joje
17.1. leidžiama vykdyti visų rūšių kirtimus. Plynų kirtimų biržės negali būti didesnės kaip 8 hektarai;
17.2. leidžiama naudoti trąšas ir pesticidus;
17.3. draudžiama sakinti medynus ir įrengti naujas sausinimo sistemas;
17.4. draudžiama veisti plantacinius miškus, taikomos tradicinio ūkininkavimo priemonės;
17.5. miškas atkuriamas laikantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų;
Punkto pakeitimai
Nr. 1814, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 153-7827 (2010-12-28), i. k. 1101100NUTA00001814
17.6. leidžiama rinkti nemedieninius miško išteklius, medžioti.
IV SKYRIUS
REIKALAVIMAI ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO ZONOMS
Pakeistas skyriaus pavadinimas
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
18. Išskiriamos šios žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės
18.1. ekosistemas saugančios agrarinės teritorijos;
18.2. rekreacinės agrarinės teritorijos;
18.3. apsauginės agrarinės teritorijos;
18.4. ūkinės agrarinės teritorijos.
19. Ekosistemas saugančios agrarinės teritorijos - tai žemės ūkio teritorijos, kuriose yra saugomų ar saugotinų biotos objektų, esančios botaniniuose, zoologiniuose, botaniniuose- zoologiniuose, taip pat kraštovaizdžio draustiniuose. Išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos
19.1. ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Joje
19.1.1. išlaikomas tradicinis istoriškai paveldėtas agroekosistemos pobūdis;
19.1.2. draudžiama naikinti natūralią augaliją ir gyvūniją, saugoma biologinė įvairovė;
19.1.3. draudžiama apsodinti ar transformuoti į kitas naudmenas natūralias pievas ir ganyklas;
19.1.4. draudžiama keisti hidrologinį režimą;
19.1.5. draudžiama statyti statinius, nesusijusius su ekosistemų apsauga;
19.1.6. skatinama nenaudoti trąšų, pesticidų, kitų chemikalų;
19.1.7. jeigu ši zona išskiriama polderiuose, papildomai draudžiama suarti ar persėti pievas, rengti galvijų vasaros aikšteles, šlapiose klampiose vietose reguliuojamas gyvulių ganymo intensyvumas, neleidžiama užaugti krūmams. Pievas skatinama pradėti šienauti ne anksčiau kaip po liepos 1 d. (pasibaigus paukščių perėjimo periodui);
19.2. ekosistemas atkuriančio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Joje
19.2.1. leidžiama vykdyti specialius gamtinio komplekso struktūros, kurią pakeitė ūkinė veikla, atkūrimo darbus;
19.2.2. tikslingai formuojama specialioms funkcijoms pritaikyta natūrali gamtinė aplinka;
19.2.3. jeigu ši zona išskiriama polderiuose, papildomai draudžiama suarti ar persėti pievas, rengti galvijų vasaros aikšteles, nesutvarkius nuotekų surinkimo ir kenksmingumo šalinimo įrenginių; siurbti vandenį propeleriniais siurbliais, kai neįrengtos žuvų apsaugos priemonės (tinklai, gaudyklės, kitos), pievas rekomenduojama pradėti šienauti ne anksčiau kaip birželio 15 dieną, šlapiose klampiose vietose reguliuojamas gyvulių ganymo intensyvumas, skatinama nenaudoti pesticidų ir kitų chemikalų.
20. Rekreacinės agrarinės teritorijos – tai agrarinės funkcijos nepraradusios mėgėjų sodo teritorijos, taip pat vaizdingos agrarinės paežerių ar paupių teritorijos, intensyviai naudojamos poilsiui. Išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos
Punkto pakeitimai
Nr. 1814, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 153-7827 (2010-12-28), i. k. 1101100NUTA00001814
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
20.1. ekstensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Joje
20.1.1. leidžiama vykdyti darbus, didinančius vietovės estetinį potencialą (patrauklumą), kraštovaizdį formuoti specialiomis kraštovaizdžio architektūros priemonėmis;
20.1.2. gerinamos vietovių pažintinio eksponavimo sąlygos;
20.1.3. didinami želdinių plotai;
20.1.4. laikomasi bendrųjų ekologinės apsaugos principų;
20.1.5. skatinama kaimo turizmo plėtra;
20.2. intensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zona - specializuotos rekreacinės agrarinės teritorijos-agrorekreaciniai gamybiniai kompleksai.
21. Apsauginės agrarinės teritorijos (įsiterpusios miškuose) - tai apsauginėse draustinių zonose esančios agrarinės žemės. Išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos
21.1. bendrojo apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Ji išskiriama nuo stambesnių vandens telkinių nutolusiose apsaugines (ypač buferines) funkcijas atliekančiose agrarinėse teritorijose, dažniausiai esančiose takoskyrinėse juostose, kuriose ūkininkaujama nepažeidžiant bendrųjų gamtinio karkaso teritorijų apsaugos tikslų, taip pat intensyvaus karsto apsaugos ir vizualinės apsaugos zonose. Pagrindinė tvarkymo kryptis – sukurti ir išlaikyti produktyvias agroekosistemas, užtikrinant gamtinio kraštovaizdžio stabilumą ir ekologinės kompensacijos galimybes. Joje
Punkto pakeitimai
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
21.1.1. draudžiama naikinti medžių grupes, keisti į žemės ūkio naudmenas kaip miško žemė inventorizuotus plotus ir krūmynus buvusiose žemės ūkio naudmenose, išskyrus tvarkymo priemones, skirtas biologinei įvairovei apsaugoti;
21.1.2. draudžiama sausinti ir versti kitomis naudmenomis pelkutes, didesnes kaip 0,5 hektaro, ir jų apypelkius, naikinti ar keisti pelkių augaliją, kasti durpes, kultūrinti ir versti kitomis naudmenomis natūralias pievas;
21.1.3. rekomenduojama ir skatinama didinti miško želdinių plotą, žemėtvarkos projektuose numatoma formuoti vietinės reikšmės gamtinio karkaso elementų tinklą;
21.1.4. leidžiama remontuoti esamas ir įrengti naujas sausinimo sistemas, išskyrus atvejus, numatytus Reglamento 21.1.2 papunktyje;
Punkto pakeitimai
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
21.1.5. jeigu ši zona išskiriama polderiuose, papildomai draudžiama suarti pievas, tačiau leidžiama persėti žolyną, draudžiama įrengti galvijų vasaros aikšteles, nesutvarkius nuotekų surinkimo ir kenksmingumo šalinimo įrenginių, pievos šienaujamos ir nuolat ganomos, skatinama nenaudoti pesticidų ir kitų chemikalų;
21.2. specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Ji išskiriama agrarinėse teritorijose, kuriose numatyti papildomi specialieji bendrosios vandens telkinių, dirvožemio, ekologinės apsaugos, taip pat sanitarinės ir fizinės apsaugos reikalavimai, kai tikslinga plėtoti tradicinį žemės ūkį, technologiškai neprieštaraujantį vandenų ir dirvožemio apsaugos arba atitinkamų draustinių (kraštovaizdžio, geomorfologinių ir kitų) apsaugos ir naudojimo režimui. Joje
21.2.1. skatinama netręšti natūralių pievų ir ganyklų;
21.2.2. rekomenduojama ir skatinama ekologinė arba priešerozinė žemdirbystė.
22. Ūkinės agrarinės teritorijos - tai nepasižyminčios gamtinėmis vertybėmis ar svarbiomis apsauginėmis funkcijomis agrarinės teritorijos. Išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos
22.1. tradicinio gamybinio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Joje
22.1.1. plėtojamas esamas tradicinis žemės ūkis, iš esmės nekeičiantis įprastos agrarinio kraštovaizdžio struktūros;
22.1.2. jeigu ši zona išskiriama polderiuose, papildomai draudžiama ūkinių naudmenų aliuviniuose dirvožemiuose vienam hektarui naudoti daugiau kaip 60 kilogramų azoto ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos (PO5), pievų suarimas ir persėjimas neribojamas;
22.2. plantacinio gamybinio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje plėtojamas esamas tradicinis žemės ūkis, iš esmės nekeičiantis įprastos agrarinio kraštovaizdžio struktūros.
V SKYRIUS
REIKALAVIMAI KITOS PASKIRTIES ŽEMĖS KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO ZONOMS
Pakeistas skyriaus pavadinimas
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
23. Kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos pagal naudojimo būdą yra
23.1. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties;
23.2. rekreacinės;
23.3. eksploatacinės (gavybinės);
23.4. pramoninės-komunalinės;
23.5. komunikacinės-inžinerinės;
23.6. edukacinės;
23.7. gynybinės (karinės).
24. Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos - tai miestų, miestelių ir kaimų užstatytos teritorijos. Jose siekiama išsaugoti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų vertės požymius, tradicines architektūros formas ir mastelį. Išskiriamos šios gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės
24.1. kultūros paveldo požiūriu vertingi miestai, miesteliai, kaimai ar jų dalys;
24.2. rekreaciniai miestai, miesteliai, kaimai ar jų dalys;
24.3. apsauginių teritorijų miestai, miesteliai, kaimai ar jų dalys;
24.4. bendrojo tvarkymo miestai, miesteliai, kaimai ar jų dalys.
25. Kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių reglamentą formuoja pasirinkti architektūrinio tvarkymo principai, kurių laikantis pasiekiama atitinkamų architektūrinio tvarkymo rezultatų. Šioms zonoms nustatomi ir bendrieji kultūrinio kraštovaizdžio vertybių išsaugojimo reikalavimai kraštovaizdžio architektūros (erdvių formavimo) požiūriu, t.y. erdvinės sąrangos ir erdvinių ryšių reikalavimai. Pagal architektūrinę specifiką išskiriamos
25.1. kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zona, kuri išskiriama paminklinę vertę turinčiuose miestuose, miesteliuose, kaimuose ar jų dalyse, tvarkomuose konservavimo, restauravimo ir atkūrimo priemonėmis pagrįstu būdu, atitinkančiu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytas restauravimo ir atkūrimo priemones. Joje
Punkto pakeitimai
Nr. 1814, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 153-7827 (2010-12-28), i. k. 1101100NUTA00001814
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
25.1.1. vykdomi konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbai, užtikrinantys etnoarchitektūros vertybių išsaugojimą;
25.1.2. draudžiama statyba, pažeidžianti miestą, miestelį ar kaimą kaip vientisą architektūrinį kompleksą ir jo tradicinius ryšius su gamtine aplinka;
25.1.3. teisės aktų nustatytais atvejais tvarkymo darbai gali būti atliekami laikantis riboto imitavimo principo;
25.1.4. darbai vykdomi pagal projektus, numatančius konkrečias architektūrinės ir gamtinės aplinkos formavimo priemones;
25.2. kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zona, kurioje svarbūs etnokultūrinio kraštovaizdžio elementai tvarkomi renovavimo ir imitavimo priemonėmis pagrįstu būdu. Tokių kaimų ir miestelių apsaugos ir tvarkymo reglamento pagrindinis tikslas yra bendro vaizdo ir vizualinių ryšių su aplinka tradicinio pobūdžio išsaugojimas. Joje
25.2.1. vykdomi renovavimo, imitavimo, taip pat dalinio regeneravimo, restauravimo ir transformavimo darbai, kuriais užtikrinamas dalinis tradicinės architektūros išsaugojimas;
25.2.2. teisės aktų nustatyta tvarka gali būti saugomas esamas užstatymo charakteris (tiek statant naujus, tiek rekonstruojant senus pastatus) ir neužstatyta erdvė aplink kaimus ar miestelius;
25.2.3. orientuojamasi į imituojančius arba kopijuojančius tradicinę regioninę architektūrą mažaaukščius pastatus su dvišlaičiu stogu;
25.2.4. išsaugomi storesni kaip 10 centimetrų skersmens ir (ar) svarbūs gyvenvietės struktūrai želdiniai ir jų grupės (ne vaismedžiai), jeigu kitaip nenustatyta teisės aktuose;
25.2.5. visomis galimomis priemonėmis (perdažant, uždengiant želdiniais, kitaip) mažinamas neigiamas vizualinis netradicinės architektūros statinių poveikis;
25.3. kraštovaizdžio pertvarkomojo tvarkymo zona, kurioje miestų ir miestelių dalys, išsaugojusios urbanistiniu požiūriu vertingus planinės struktūros elementus, tačiau jau praradusios architektūrinę užstatymo vertę, tvarkomos transformavimo ir renovavimo priemonėmis pagrįstu būdu. Šioje zonoje pagrindinis išsaugojimo objektas yra miestelio (jo dalies) plano struktūra ar jos elementai. Joje
25.3.1. vykdomi užstatymo transformavimo ir renovavimo darbai privalo užtikrinti urbanistiniu požiūriu vertingo gatvių tinklo, aikščių ar kitų planinės struktūros elementų išsaugojimą;
25.3.2. leidžiama formuoti vietos sąlygas atitinkantį architektūrinių elementų kompleksą;
25.3.3. detaliuosiuose miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių planuose numatoma išsaugoti pavienius kultūros paveldo požiūriu ypač vertingus objektus.
26. Rekreaciniai miestai, miesteliai, kaimai ar jų dalys - tai gyvenvietės, kurių tvarkymo reglamentą formuojančiais prioritetiniais interesais pripažįstami rekreaciniai, taip pat esamos arba perspektyvinės vasarvietės, kuriose rekreacinės aplinkos kokybės užtikrinimas yra svarbiausias jų kraštovaizdžio formavimo uždavinys. Išskiriamos
26.1. ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Joje
26.1.1. išlaikomas esamas užstatymo pobūdis, tradicinė kaimiška aplinka, propaguojama tradicinė gyvensena, kultūrinio kraštovaizdžio tvarkymo tradicijos;
26.1.2. vykdomos priemonės (daugiausia renovacijos), padedančios gerinti poilsio sąlygas;
26.1.3. kaimuose skatinama sodybas pertvarkyti į kaimo turizmo sodybas;
26.2. intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Joje
26.2.1. galima tikslingai keisti esamo užstatymo pobūdį, tvarkyti želdinius taip, kad nebūtų pažeidžiamos estetinės kraštovaizdžio vertybės ir nebūtų daroma vizualinė įtaka artimoje aplinkoje esančioms vertybėms;
26.2.2. naujos statybos ir tvarkymo priemonės (daugiausia transformacijos ir renovacijos) turi iš esmės gerinti poilsio sąlygas ir aplinkos kokybę;
26.2.3. plėtojamas intensyvus rekreacinis naudojimas, sodybos pertvarkomos į vasarnamius, kaimuose - į kaimo turizmo sodybas.
27. Apsauginių teritorijų miestai, miesteliai, kaimai ar jų dalys - tai draustiniuose ir ekologinės apsaugos zonose esančios gyvenvietės, nepasižyminčios kultūros paveldo vertybėmis ar rekreacinėmis funkcijomis, tačiau galinčios veikti kitas šalia esančias vertingas teritorijas. Jose išskiriamos
27.1. sugriežtinto geoekologinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona, nustatoma visose kompaktiškose gamtiniame karkase esančiose gyvenvietėse, taip pat ekologinės apsaugos zonoje, neturinčioje kitų specialių tikslų. Joje
27.1.1. vykdomos priemonės, užtikrinančios gyvenviečių gyvenamosios aplinkos ekologinę kokybę ir jos gerinimą, bendrą aplinkos geoekologinio stabilumo išsaugojimą ir palaikymą;
27.1.2. saugomi ir plečiami gyvenviečių ir jų artimosios aplinkos želdiniai, gerinama pritaikant rekreacijos reikmėms jų rūšinė sudėtis;
27.2. sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona nustatoma gyvenvietėse ar jų dalyse, esančiose geologiniuose, geomorfologiniuose, hidrografiniuose ir kraštovaizdžio draustiniuose, vizualinės (regimosios), buferinės, ekologinės apsaugos, rekreacinio ir kito (gyvenamojo) funkcinio prioriteto zonose. Joje
Punkto pakeitimai
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
27.2.1. išlaikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus.
Punkto pakeitimai
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
27.2.2. didinamas kraštovaizdžio erdvinės struktūros raiškumas, ypač šiuo požiūriu reikšmingose vizualinės apsaugos teritorijose;
27.2.3. saugomas natūralus reljefo raiškumas ir pobūdis.
28. Bendrojo tvarkymo miestuose, miesteliuose, kaimuose ar jų dalyse išskiriamos
28.1. ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje
28.1.1. palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis ir urbanistinė struktūra;
28.1.2. vykdant statybas, aplinka radikaliai nepertvarkoma, apsiribojama daugiausia renovacijos priemonėmis;
28.2. intensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona, nustatoma didesnį plėtros potencialą turinčiose ūkinėse gyvenvietėse. Joje
28.2.1. leidžiama iš esmės keisti užstatymo pobūdį;
28.2.2. vykdant statybas, gali būti keičiama urbanistinė aplinka.
29. Rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų teritorijose tvarkymą lemia numatytų rekreacinių funkcijų poreikis. Rekreacinių teritorijų apsaugos ir tvarkymo darbai vykdomi pagal specialiuosius ir detaliuosius planus, išskyrus naujų statinių statybą kaimo turizmo paslaugoms teikti, esamų individualių gyvenamųjų pastatų ir sodybų rekonstravimą ir pritaikymą kaimo turizmo poreikiams pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus projektus. Turi būti užtikrinamas šių teritorijų prieinamumas lankytojams, poilsiautojų saugumas, reikiamos poilsiavimo sąlygos, negalima bloginti fizinių rekreacinių kraštovaizdžio savybių, naikinti jo estetinio potencialo, statyti su rekreacija nesusijusių pastatų ir įrenginių. Išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos
29.1. subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zona. Joje
29.1.1. draudžiama statyti poilsio pastatus;
29.1.2. leidžiama įrengti poilsiavietes, sustojimo aikšteles ir maudykles;
29.1.3. leidžiama formuoti tik minimalią rekreacinę infrastruktūrą, išsaugant gamtinę aplinką, natūralų kraštovaizdį;
29.1.4. draudžiama žaloti ir naikinti rekreacinę įrangą, trukdyti ilsėtis;
29.2. urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zona. Joje
29.2.1. statomi stovyklaviečių, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių kompleksai;
29.2.2. kuriama intensyviai lankyti pritaikyta aplinka, rekreacinė inžinerinė infrastruktūra;
29.2.3. rekreaciniais interesais gali būti keičiamas gamtinės aplinkos pobūdis.
30. Eksploatacinės (gavybinės) paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos – gavybai naudojami durpynai, nerūdinių statybinių medžiagų karjerai ir vandenviečių teritorijos. Šios teritorijos tvarkomos pagal kasybos, naudingųjų iškasenų eksploatavimo technologijų reikalavimus; orientuojamasi į perspektyvinius, regeneravimo arba rekultivavimo poreikius. Papildomi apribojimai Reglamente nenustatomi. Išskiriamos
Punkto pakeitimai
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
30.1. subnatūralios (neurbanizuojamos) aplinkos eksploatacinių sklypų kraštovaizdžio tvarkymo zona;
30.2. transformuojamos aplinkos eksploatacinių sklypų kraštovaizdžio tvarkymo zona.
31. Pramoninės-komunalinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos – saugomose teritorijose esantys energetikos, pramonės, komunalinės infrastruktūros objektai. Šios teritorijos tvarkomos pagal atliekamų funkcijų technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus; gamybinių kompleksų veikla turi būti derinama su saugomų teritorijų apsaugos tikslais. Papildomi apribojimai Reglamente nenustatomi. Išskiriamos
Punkto pakeitimai
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
31.1. ekstensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių- komunalinių sklypų kraštovaizdžio tvarkymo zona;
31.2. intensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių- komunalinių sklypų kraštovaizdžio tvarkymo zona.
32. Komunikacinės-inžinerinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos –saugomose teritorijose esantys stambesnių transporto ir inžinerinės infrastruktūros objektų sklypai. Šios teritorijos tvarkomos pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus; esamų objektų veikla turi būti derinama su saugomos teritorijos apsaugos tikslais ir griežtai kontroliuojama. Papildomi apribojimai Reglamente nenustatomi. Išskiriamos
Punkto pakeitimai
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
32.1. ekstensyviai technogenizuotos aplinkos komunikacinių- inžinerinių sklypų kraštovaizdžio tvarkymo zona;
32.2. intensyviai technogenizuotos aplinkos komunikacinių- inžinerinių sklypų kraštovaizdžio tvarkymo zona.
33. Edukacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos – saugomose teritorijose esantys mokslo ir muziejinių įstaigų kompleksų sklypai. Šios teritorijos tvarkomos mokslo ir švietimo plėtojimo reikmėms, jose skatinama kurti reikiamas lauko ekspozicijas, užtikrinamos edukacinio jų lankymo sąlygos. Papildomi apribojimai Reglamente nenustatomi. Išskiriamos
Punkto pakeitimai
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
33.1. subnatūralios (neurbanizuotos) aplinkos edukacinė kraštovaizdžio tvarkymo zona;
33.2. urbanizuotos aplinkos edukacinė kraštovaizdžio tvarkymo zona.
34. Gynybinės (karinės) paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos – saugomose teritorijose esančios teritorijos, skirtos krašto apsaugos tikslams. Jose galimi kirtimai keliams ir infrastruktūros objektams, numatytiems teritorijų planavimo dokumentuose, įrengti. Papildomi apribojimai Reglamente nenustatomi. Išskiriamos
Punkto pakeitimai
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
34.1. subnatūralios (neurbanizuojamos) aplinkos gynybinė (karinė) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
34.2. urbanizuotos aplinkos gynybinė (karinė) kraštovaizdžio tvarkymo zona.
VI SKYRIUS
REIKALAVIMAI VANDENS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO ZONOMS
Pakeistas skyriaus pavadinimas
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
35. Išskiriamos šios vandens ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės
35.1. ekosistemas saugantys vandenys;
35.2. rekreaciniai vandenys;
35.3. bendro naudojimo (bendrosios apsaugos) vandenys;
35.4. ūkiniai vandenys.
36. Ekosistemas saugantys vandenys - tai vertingomis vandenų biocenozėmis ir rūšimis pasižymintys gamtinių ir kompleksinių draustinių vandens telkiniai. Juose išskiriamos
36.1. išsaugančio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje
36.1.1. draudžiama veikla, galinti pakenkti hidroekosistemų stabilumui;
36.1.2. draudžiama naikinti saugomus vandenų biotos objektus;
36.1.3. ribojamas žvejybos intensyvumas, gali būti reguliuojama rekreacija, neigiamai veikianti saugomų objektų ir kompleksų būklę ir atsparumą;
36.1.4. vykdomos ir skatinamos priemonės vandens telkinių ekosistemų stabilumui palaikyti;
36.2. atkuriančio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona, nustatoma biologinės įvairovės apsaugos požiūriu svarbiuose vandens telkiniuose, kurių hidrobiocenozės dėl žmogaus ūkinės veiklos paveiktos degradacijos procesų. Būtina parengti ir vykdyti specialias tokių vandens telkinių ekosistemų atkūrimo programas.
37. Rekreaciniai vandenys - tai išimtinai rekreaciniams tikslams naudojami vandens telkiniai ar jų dalys. Išskiriamos
37.1. ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje
37.1.1. Neteko galios nuo 2022-06-03
Punkto naikinimas
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
37.1.2. pakrantė parengiama rekreaciniam naudojimui;
37.1.3. akvatorijos išlaikomos subnatūralios, neperkraunamos inžineriniais įrenginiais;
37.2. intensyvaus rekreacinio pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje
37.2.1. kuriama komfortiška numatytų rūšių vandens rekreacijos aplinka;
37.2.2. akvatorijos pritaikomos ypač intensyviai naudoti;
37.2.3. pakrantėse gali būti sukurta intensyvi rekreacinė inžinerinė infrastruktūra.
38. Bendro naudojimo (bendrosios apsaugos) vandenys - tai ypatingų apsaugos ar naudojimo priemonių nereikalingi vandens telkiniai. Išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos
38.1. ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona, nustatoma hidrografinių ir kraštovaizdžio draustinių vandens telkiniuose. Joje
38.1.1. draudžiama pertvarkyti kranto linijas ir vagas, keisti vandens lygį;
38.1.2. draudžiama veikla, galinti pakeisti bendrą gamtinį komplekso pobūdį;
38.2. intensyvaus apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona nustatoma ne draustiniuose esančiuose stambiuose bendro naudojimo (bendrosios apsaugos) vandenyse, neturinčiuose specialių apribojimų. Reglamentas atitinka bendrąją šalyje nustatytą paviršinių vandens telkinių naudojimo tvarką, užtikrinančią jų, kaip gamtinio karkaso elementų, išsaugojimą ir svarbiausių ekokompensacinių funkcijų atlikimą.
Punkto pakeitimai
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
39. Ūkiniai vandenys - tai tvenkininei žuvininkystei, pramonei ar kitokiam intensyviam ūkiniam naudojimui skirti vandens telkiniai. Išskiriamos
39.1. subnatūralaus ūkininkavimo (akvakultūros ežerai, kiti) kraštovaizdžio tvarkymo zona, tvarkoma pagal žuvininkystės technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus;
39.2. tvenkininio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona, kuri nustatoma akvakultūros tvenkiniuose ir tvarkoma pagal žuvininkystės technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus, taip pat gali būti išskiriama tvenkininio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona, nustatoma akvakultūros tvenkiniuose, esančiuose ypatingoje bioekologinėje situacijoje – paukščių migracijos keliuose. Joje gamybinė veikla papildomai turi būti derinama su migruojančios ornitofaunos apsaugos tikslais.
Punkto pakeitimai
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
______________
Pakeitimai
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1814, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 153-7827 (2010-12-28), i. k. 1101100NUTA00001814
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 996 "Dėl Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 580, 2022-06-01, paskelbta TAR 2022-06-02, i. k. 2022-12033
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 996 „Dėl Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“ pakeitimo