LT
10. Muitinės pareigūnų tarnybinės etikos principus reglamentuoja Muitinės pareigūnų etikos kodeksas ir kiti teisės aktai. Muitinės pareigūnų etikos kodeksą tvirtina Muitinės departamento direktorius.
Table of Provisions (59)
Statutory Text (59 Articles)
1. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas) nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje (toliau – muitinė) ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus.
2. Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas. Be išlygų muitinės pareigūnams taikoma Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta darbo apmokėjimo tvarka.
3. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas.
1. Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
2. Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios
1) Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 94-2917);
2) Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 1, 13, 40, 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 45-1705).
1. Įsigaliojus šiam Įstatymui, jo nuostatos taikomos visiems muitinės pareigūnams, kurių tarnybos santykius reglamentavo iki 2003 m. liepos 1 d. galiojęs Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas.
2. Įsigaliojus šiam Įstatymui, muitinės pareigūnams nustatoma tarnybos vieta ir pareigos, buvusios iki Įstatymo įsigaliojimo.
3. Įsigaliojus šiam Įstatymui, Muitinės departamento direktoriui ir muitinės įstaigų vadovams, į pareigas paskirtiems iki šio Įstatymo įsigaliojimo, nustatyta penkerių metų kadencija tęsiasi ir jos pradžia laikoma paskyrimo į pareigas diena.
1. Įsigaliojus šiam Įstatymui, pagal 2000 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. VIII-1986 patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto nuostatas muitinės pareigūnams nustatyta stažuotė, kuri nesibaigė iki šio Įstatymo įsigaliojimo, tęsiasi. Baigusiems stažuotę muitinės pareigūnams bandomasis laikotarpis nenustatomas. Jeigu stažuotės metu stažuotės vadovas pripažįsta, kad muitinės pareigūno stažuotės rezultatai yra nepatenkinami ir tam pritaria muitinės pareigūną į pareigas paskyręs vadovas, muitinės pareigūnas iki stažuotės pabaigos atleidžiamas iš pareigų pagal šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 16 punktą.
2. Pagal 2000 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. VIII-1986 patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto nuostatas muitinės pareigūnams nustatytas bandomasis laikotarpis, kuris turi baigtis po šio Įstatymo įsigaliojimo, baigiasi 2003 m. birželio 30 d.
Kol nėra nustatyta šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 8 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, asmenų, pareiškusių norą būti priimtiems į tarnybą muitinėje, sveikata tikrinama iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS
1. Asmuo, priimamas į tarnybą muitinėje, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) mokėti valstybinę kalbą;
3) būti ne jaunesnis kaip 21 metų ir ne vyresnis kaip 62 metų ir 6 mėnesių;
4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną išsilavinimą;
5) būti nepriekaištingos reputacijos;
6) būti atlikęs Karo prievolės įstatymo nustatytą privalomąją pradinę karo tarnybą (šis reikalavimas netaikomas karo prievolininkams, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka nuo šios prievolės yra atleisti, taip pat asmenims, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta arba pakeista kitais karo prievolės atlikimo būdais, ir atlikti karo prievolės nepašauktiems asmenims).
2. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis
1) buvo teistas ir nėra išnykęs teistumas;
2) piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu;
3) jo elgesys ir veikla yra nesuderinami su visuotinai pripažintomis moralės ir etikos normomis.
3. Ar asmuo, pareiškęs norą būti priimtas į tarnybą muitinėje, yra nepriekaištingos reputacijos, nustatoma kandidatų į tarnybą muitinėje tikrinimo metu.
Į muitinės pareigūno pareigas priimami asmenys turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.
1. Asmuo, pareiškęs norą būti priimtas į tarnybą muitinėje, privalo pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos ekspertizės komisijos išvadą dėl tinkamumo tarnybai muitinėje.
2. Muitinės pareigūnų sveikata periodiškai tikrinama profilaktinių patikrinimų metu.
3. Atsiradus muitinės pareigūno ilgalaikiams arba kartotiniams sveikatos sutrikimams, jis gali būti siunčiamas neeilinį kartą pasitikrinti sveikatą.
4. Asmenų, pareiškusių norą būti priimtais į tarnybą muitinėje, taip pat muitinės pareigūnų profilaktinių ir neeilinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Asmenys, pareiškę norą būti priimti į tarnybą muitinėje, tikrinami Muitinės departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Patikrinimo metu nustatoma, ar nėra apribojimų, nurodytų Statuto 10 straipsnyje, taip pat ar asmuo yra nepriekaištingos reputacijos.
Į tarnybą muitinėje negali būti priimtas asmuo
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas, taip pat jei asmuo nuteistas už neatsargų nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;
3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis arba svainystės ryšiais susijęs asmuo eina pareigas muitinėje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;
5) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;
6) kuris pagal medicinos ekspertizės komisijos išvadą netinka eiti atitinkamas pareigas muitinėje;
7) kuris buvo atleistas iš valstybės tarnybos už padarytą nusikalstamą veiką, tarnybinį nusižengimą, pareigūno vardo diskreditavimą arba dėl to, kad jo tarnybinė veikla du kartus iš eilės buvo įvertinta nepatenkinamai, jeigu nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri metai;
8) kuris buvo atleistas iš valstybės tarnybos paaiškėjus, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus, nuslėpė arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;
9) kitais teisės aktų nustatytais pagrindais.
1. Į tarnybą muitinėje priimama konkurso būdu. Į pakaitinių muitinės pareigūnų ir muitinės pareigūnų, atliekančių operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigas priimama atrankos būdu.
2. Konkursas į muitinės pareigūno pareigas skelbiamas oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.
3. Konkurso ir atrankos organizavimo tvarką tvirtina finansų ministras.
1. Muitinės departamento direktorių penkerių metų kadencijai priima į pareigas ir iš pareigų atleidžia finansų ministras.
2. Muitinės departamento pareigūnus bei muitinės įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus priima į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir iš pareigų atleidžia Muitinės departamento direktorius. Muitinės įstaigų vadovai priimami į pareigas penkerių metų kadencijai.
3. Muitinės postų viršininkus priima į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir iš pareigų atleidžia teritorinės muitinės, kurios veiklos zonai priklauso postas, viršininkas, suderinęs su Muitinės departamento direktoriumi.
4. Pakaitiniai muitinės pareigūnai priimami į laikinai negalinčio eiti muitinės pareigūno pareigas ir jas eina tol, kol sugrįžta negalėjęs eiti pareigų muitinės pareigūnas, bet ne ilgiau kaip trejus metus.
5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytus muitinės įstaigų pareigūnus priima į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir iš pareigų atleidžia muitinės įstaigos vadovas.
6. Priėmimas į pareigas, perkėlimas į kitas pareigas ir atleidimas iš pareigų įforminamas finansų ministro, Muitinės departamento direktoriaus arba muitinės įstaigos vadovo įsakymu. Įsakyme dėl priėmimo į muitinės posto pareigūno pareigas pareigūno tarnybos vieta apibrėžiama kaip muitinės įstaigos veiklos zona.
7. Kai asmuo priimamas į pareigas muitinėje, sudaroma jo asmens byla. Asmens bylų nomenklatūrą, jų tvarkymo ir saugojimo tvarką nustato Muitinės departamento direktorius.
1. Priimtam į pareigas muitinės pareigūnui (išskyrus Muitinės departamento direktorių, jo pavaduotojus, muitinės įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus) nustatoma stažuotė. Stažuotę sudaro įvadinis mokymas ir stažuotės vadovo prižiūrimas praktinis darbas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas pareigas. Stažuotė gali trukti nuo vieno iki aštuonių mėnesių.
2. Jeigu stažuotės metu stažuotės vadovas pripažįsta, kad muitinės pareigūno stažuotės rezultatai yra nepatenkinami ir tam pritaria muitinės pareigūną į pareigas priėmęs vadovas, muitinės pareigūnas nesibaigus stažuotei atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 16 punktą.
3. Atostogų ir laikinojo nedarbingumo laikas į stažuotės laiką neįskaitomas.
4. Pakaitiniams muitinės pareigūnams juos priėmusių į pareigas asmenų nuožiūra stažuotė gali būti nenustatoma.
5. Stažuotės atlikimo tvarką nustato Muitinės departamento direktorius.
1. Priimtam į pareigas muitinės pareigūnui išduodama tarnybinė uniforma su skiriamaisiais ženklais, tarnybinis pažymėjimas, o muitinės posto pareigūnui – ir identifikavimo ženklas. Muitinės pareigūnui gali būti išduodamas tarnybos ženklas. Muitinės pareigūnų uniformos išdavimo ir dėvėjimo taisykles, tarnybinio pažymėjimo, identifikavimo ženklo ir tarnybos ženklo išdavimo ir naudojimo taisykles tvirtina Muitinės departamento direktorius.
2. Muitinės pareigūnų uniformos, skiriamųjų ženklų, tarnybinio pažymėjimo, identifikavimo ženklo ir tarnybos ženklo pavyzdžius tvirtina finansų ministras.
TREČIASIS SKIRSNIS
DRAUDIMAI MUITINĖS PAREIGŪNAMS, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS
1. Muitinės pareigūnui neleidžiama
1) būti renkamu (skiriamu) visų rūšių įmonių valdymo organų nariu;
2) Muitinės departamento ar muitinės įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys arba komanditorius yra jis pats arba Statuto 10 straipsnio 3 punkte nurodyti asmenys, taip pat su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba Statuto 10 straipsnio 3 punkte nurodyti asmenys turi arba pagal kito asmens įgaliojimą valdo daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;
3) atstovauti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių privatiems ūkio subjektams arba už jų lėšas vykti į užsienį, mokytis arba kitaip naudotis jų lėšomis;
4) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu arba konsultantu visų rūšių įmonėse, įstaigose arba organizacijose, taip pat gauti kitą negu Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą darbo užmokestį, išskyrus atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose bei už darbą pagal sutartis su rinkimų arba referendumo komisijomis, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose arba valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą, už teisės aktų projektų rengimą (jei ši funkcija nenurodyta muitinės pareigūno pareigybės aprašyme), kai jis Seimo nutarimu arba Seimo valdybos sprendimu, Seimo Pirmininko potvarkiu, Respublikos Prezidento dekretu, Vyriausybės nutarimu arba Ministro Pirmininko potvarkiu paskiriamas rengti teisės aktų projektus, taip pat išskyrus autorinį atlyginimą už kūrinius, kurie yra intelektinės nuosavybės teisių objektai;
5) eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas;
6) streikuoti;
7) darbo metu dalyvauti politinėje veikloje.
2. Muitinės pareigūnams draudžiama muitinės postų teritorijoje tarnybos metu turėti alkoholinių gėrimų, didesnę kaip 25 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio pinigų sumą (litais ir (arba) eurais), bet kokią sumą užsienio valiuta (išskyrus eurus), taip pat Muitinės departamento direktoriaus įsakymu nustatytų ryšio priemonių, tauriųjų metalų, brangakmenių ir kitų tarnybos metu nereikalingų daiktų.
3. Muitinės departamento direktoriui, jo pavaduotojams, muitinės įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams draudžiama būti jų vadovaujamų įstaigų profesinių sąjungų nariais.
1. Muitinės pareigūnų bendrąsias teises ir pareigas nustato Muitinės kodeksas, Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai.
2. Kiekvieno muitinės pareigūno specialiosios teisės ir pareigos nustatomos jo pareigybės aprašyme.
3. Muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
MUITINĖS PAREIGŪNO PRIESAIKA
1. Į muitinės pareigūno pareigas priimamas asmuo prisiekia Lietuvos Respublikai.
2. Į pareigas priimamas muitinės pareigūnas prisiekia individualiai, pasirašydamas priesaikos tekstą.
3. Atsisakęs prisiekti asmuo į pareigas nepriimamas.
1. Muitinės pareigūno priesaikos tekstas
„Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai,
gerbti ir vykdyti jos įstatymus,
savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui,
saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis.
Tepadeda man Dievas.“
2. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.
3. Muitinės pareigūno pasirašytas lapas su priesaikos tekstu saugomas jo asmens byloje.
PENKTASIS SKIRSNIS
MUITINĖS PAREIGŪNŲ KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS IR PAREIGINIAI LAIPSNIAI
1. Muitinės pareigūnams gali būti suteikiamos kvalifikacinės kategorijos. Kvalifikacinė kategorija pažymi muitinės pareigūno teorinių žinių, būtinų sėkmingai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas pareigas, ir praktinio darbo įgūdžių lygį.
2. Muitinės pareigūnų kvalifikacinės kategorijos yra trys. Aukščiausia yra pirma kvalifikacinė kategorija, žemiausia – trečia kvalifikacinė kategorija.
3. Kvalifikacinę kategoriją muitinės pareigūnui suteikia jį į pareigas priėmęs asmuo. Kvalifikacinę kategoriją Muitinės departamento direktoriui suteikia finansų ministras.
Kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato finansų ministras.
1. Einamoms pareigoms žymėti nustatomi šie muitinės pareigūnų pareiginiai laipsniai
1) vyriausiasis valstybės muitininkas;
2) vyresnysis muitininkas;
3) I rango muitininkas;
4) II rango muitininkas;
5) III rango muitininkas;
6) I klasės muitininkas;
7) II klasės muitininkas;
8) III klasės muitininkas.
2. Pareiginius laipsnius pareigybėms priskiria ir jų suteikimo tvarką nustato Muitinės departamento direktorius.
1. Pareiginiai laipsniai priimtiems į pareigas muitinės pareigūnams suteikiami pasibaigus stažuotei. Pakaitiniams muitinės pareigūnams, kuriems nebuvo nustatyta stažuotė, pareiginiai laipsniai suteikiami po 6 mėnesių nuo priėmimo į pareigas dienos.
2. Muitinės departamento direktoriui vyriausiojo valstybės muitininko laipsnį suteikia finansų ministras priėmimo į pareigas dieną.
3. Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojams, muitinės įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams pareiginiai laipsniai suteikiami priėmimo į pareigas dieną.
4. Pareiginį laipsnį muitinės pareigūnui suteikia jį į pareigas priėmęs asmuo.
Perkėlus muitinės pareigūną į aukštesnės arba žemesnės kategorijos pareigas, jam suteikiamas šias pareigas atitinkantis pareiginis laipsnis.
Iš pareigų atleistas muitinės pareigūnas netenka pareiginio laipsnio.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
MUITINĖS PAREIGŪNŲ TARNYBINĖS VEIKLOS VERTINIMAS
1. Muitinės pareigūnų (išskyrus muitinės pareigūnus, kurie nėra baigę stažuotės) tarnybinę veiklą vertina jų vadovai ir statutinės komisijos. Muitinės pareigūno tarnybinę veiklą per kalendorinius metus vertina tiesioginis muitinės pareigūno vadovas, muitinės įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį muitinės pareigūną į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo. Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje tiesioginis muitinės pareigūno vadovas arba muitinės pareigūną į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo muitinės pareigūno tarnybinę veiklą įvertina arba labai gerai, arba gerai, arba nepatenkinamai. Jeigu muitinės pareigūno tarnybinė veikla įvertinama labai gerai arba nepatenkinamai, ją vertina statutinė komisija.
2. Muitinės departamento pareigūnų, muitinės įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ir muitinės įstaigų statutinių komisijų narių tarnybinę veiklą vertina Muitinės departamento statutinė komisija. Muitinės įstaigų pareigūnų tarnybinę veiklą vertina muitinės įstaigų statutinės komisijos. Muitinės departamento direktoriaus, jo pavaduotojų ir Muitinės departamento statutinės komisijos narių tarnybinę veiklą vertina finansų ministro sudaryta statutinė komisija.
3. Muitinės pareigūną į pareigas priėmęs asmuo apie būsimą muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą statutinėje komisijoje ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša muitinės pareigūnui.
4. Statutinė komisija gali įvertinti muitinės pareigūno tarnybinę veiklą arba labai gerai, arba gerai, arba nepatenkinamai. Statutinė komisija turi teisę pakviesti dalyvauti savo posėdyje vertinamo muitinės pareigūno tiesioginį vadovą.
5. Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, muitinės pareigūną į pareigas priėmusiam asmeniui pateikia vieną iš šių siūlymų
1) suteikti muitinės pareigūnui aukštesnę kvalifikacinę kategoriją;
2) perkelti muitinės pareigūną į aukštesnės kategorijos pareigas;
3) palikti tą pačią kvalifikacinę kategoriją, jei toje muitinės įstaigoje nėra galimybės pasiūlyti aukštesnės kategorijos pareigas ar suteikti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją.
6. Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno tarnybinę veiklą gerai, muitinės pareigūną į pareigas priėmusiam asmeniui siūlymų neteikia.
7. Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, muitinės pareigūną į pareigas priėmusiam asmeniui pateikia vieną iš šių siūlymų
1) tobulinti muitinės pareigūno kvalifikaciją;
2) suteikti muitinės pareigūnui žemesnę kvalifikacinę kategoriją;
3) perkelti muitinės pareigūną į žemesnės kategorijos pareigas;
4) atleisti muitinės pareigūną iš pareigų, jei du kartus iš eilės jo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai.
8. Šio straipsnio 5 dalies 1 punkte ir 7 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti statutinės komisijos siūlymai muitinės pareigūną į pareigas priėmusiam asmeniui yra privalomi.
9. Muitinės pareigūnui, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertina gerai, paliekama ta pati kvalifikacinė kategorija, jei ji buvo ankščiau suteikta.
10. Muitinės pareigūnui, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino labai gerai, o statutinė komisija taip neįvertina, paliekama jo turėta kvalifikacinė kategorija, jei ji buvo ankščiau suteikta.
11. Nėščių muitinės pareigūnių ir auginančių bent vieną vaiką iki trejų metų muitinės pareigūnų tarnybinė veikla vertinama tik jų rašytiniu prašymu.
12. Jeigu kyla abejonių dėl muitinės pareigūno kvalifikacijos ir tinkamumo eiti pareigas, gali būti rengiamas neeilinis jo tarnybinės veiklos vertinimas, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po eilinio tarnybinės veiklos vertinimo dienos. Neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą rengia statutinės komisijos.
Muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato finansų ministras.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
MUITINĖS PAREIGŪNŲ KARJERA
1. Muitinės pareigūnas, kurio tarnybinę veiklą statutinė komisija įvertino labai gerai, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti be konkurso perkeltas į aukštesnes (ne daugiau kaip dviem kategorijomis) pareigas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus.
2. Draudžiama perkelti į aukštesnės kategorijos pareigas muitinės pareigūną, turintį galiojančią tarnybinę nuobaudą.
1. Muitinės pareigūnas gali savo iniciatyva siekti būti perkeltas į kitas tos pačios arba žemesnės kategorijos pareigas Muitinės departamente arba muitinės įstaigoje
1) kai yra laisvos atitinkamos muitinės pareigūno pareigos, muitinės pareigūnas jo prašymu gali būti į jas perkeltas;
2) du muitinės pareigūnai, einantys tos pačios kategorijos pareigas, jų prašymu gali būti sukeičiami pareigomis.
2. Muitinės pareigūnas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais gali būti perkeltas į kitas pareigas, jeigu turi joms eiti būtiną išsilavinimą ir atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus.
3. Kai medicinos ekspertizės komisijos išvadoje nurodyta, kad muitinės pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų, Muitinės departamento direktorius arba muitinės įstaigos vadovas turi teisę tą muitinės pareigūną perkelti į kitas tos pačios arba žemesnės kategorijos pareigas, kurias muitinės pareigūnas pagal savo sveikatos būklę gali eiti. Jei nėra galimybės muitinės pareigūną perkelti į kitas pareigas, atitinkančias jo sveikatos būklę, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
1. Tarnybinio būtinumo atvejais Muitinės departamento direktorius gali, neperkeldamas į kitas pareigas, laikinai pavesti Muitinės departamento arba muitinės įstaigos pareigūnui be jo sutikimo atlikti kitas jo kvalifikaciją atitinkančias tos pačios, žemesnės arba aukštesnės kategorijos pareigas Muitinės departamente arba kitoje muitinės įstaigoje.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas laikinas pavedimas atlikti kitas pareigas negali trukti ilgiau negu vienerius metus per penkerius muitinės pareigūno tarnybos metus.
3. Šio straipsnio 1 dalies nuostata netaikoma nėščioms muitinės pareigūnėms ir bent vieną vaiką iki 7 metų auginantiems muitinės pareigūnams, taip pat muitinės pareigūnams, vieniems auginantiems bent vieną vaiką iki 16 metų.
4. Muitinės pareigūnui jo sutikimu gali būti pavesta kartu su pagrindinėmis pareigomis atlikti ir laikinai nesančio muitinės pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
MUITINĖS PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ
1. Pavyzdingai atliekantys tarnybines pareigas muitinės pareigūnai gali būti skatinami
1) rašytine padėka;
2) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) vardine dovana;
4) I ar II laipsnio garbės ženklu „Už pasižymėjimą tarnyboje“;
5) I, II ar III laipsnio atminimo medaliu „Už nepriekaištingą tarnybą Lietuvos muitinėje“ (atitinkamai už ištarnautus muitinėje 5, 10 ir 15 metų);
6) atminimo medaliu „Lietuvos muitinės veteranas“ – ištarnavę 20 metų ir daugiau muitinėje.
2. Už ypatingus nuopelnus muitinei muitinės pareigūnai gali būti pristatomi valstybės apdovanojimui gauti.
3. Muitinės pareigūnai gali būti apdovanojami ir kitų valstybių muitinės darbuotojų apdovanojimais ir pasižymėjimo ženklais.
4. Apie muitinės pareigūno gautus paskatinimus ir valstybės apdovanojimus įrašoma į jo asmens bylą ir pažymima Valstybės tarnautojų registre.
5. Garbės ženklų ir atminimo medalių pavyzdžius tvirtina Vyriausybė, o jų teikimo ir naudojimo tvarką – Muitinės departamento direktorius.
1. Muitinės pareigūnai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami.
2. Muitinės pareigūnas, kuriam tarnybos muitinėje metu buvo paskirtos daugiau kaip dvi tarnybinės nuobaudos, neskatinimas pagal Statuto 30 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
1. Muitinės pareigūnus skatina juos į pareigas priėmę asmenys. Muitinės departamento direktorius gali skatinti visus muitinės pareigūnus.
2. Muitinės departamento direktorių skatina finansų ministras.
1. Muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
2. Muitinės pareigūnai traukiami materialinėn atsakomybėn Valstybės tarnybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
1. Už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas;
5) atleidimas iš pareigų.
2. Muitinės pareigūnams tarnybines nuobaudas skiria juos į pareigas priėmę asmenys.
3. Muitinės departamento direktoriui tarnybines nuobaudas skiria finansų ministras.
1. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo arba pareigūną į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą.
2. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo nustatymo dienos, neįskaitant laiko, kurį muitinės pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos arba atostogavo. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieneriems metams nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos arba nuo tęstinio nusižengimo padarymo dienos (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį).
3. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.
4. Jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo.
1. Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, reikalaujama, kad muitinės pareigūnas raštu pasiaiškintų.
2. Jeigu muitinės pareigūnas atsisako raštu pasiaiškinti, tarnybinė nuobauda skiriama be pasiaiškinimo. Atsisakymo pasiaiškinti faktą tiesioginis muitinės pareigūno vadovas įformina rašytiniu aktu.
1. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, asmenybę, tarnybinio nusižengimo priežastis, aplinkybes ir padarinius.
2. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama
1) už Statuto 15 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų draudimų nesilaikymą;
2) už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų arba privilegijų sau arba kitiems;
3) už pareigybės aprašyme nustatytų pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, jei dėl to atsirado sunkių padarinių;
4) už nebuvimą tarnybos vietoje vieną arba daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;
5) už buvimą tarnybos metu neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
6) už vengimą tikrintis dėl neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
7) už tarnybinio šaunamojo ginklo arba antspaudo praradimą dėl savo kaltės;
8) už Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimą tarnybos metu ne tarnybos reikalais;
9) jeigu per paskutinius 12 mėnesių muitinės pareigūnui buvo skirta tarnybinė nuobauda, nurodyta Statuto 34 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose.
1. Tarnybinė nuobauda (išskyrus atleidimą iš pareigų) galioja vienerius metus.
2. Jeigu tarnybinės nuobaudos galiojimo metu muitinės pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas, tarnybinė nuobauda lieka galioti.
3. Jeigu muitinės pareigūnas pavyzdingai atlieka pareigas, jo tiesioginio vadovo teikimu pareigūnui nuobaudą paskyręs asmuo gali panaikinti tarnybinę nuobaudą nesibaigus jos galiojimo laikui.
4. Jeigu tarnybinės nuobaudos galiojimo laikas pasibaigęs arba ji panaikinta, laikoma, kad muitinės pareigūnas nebaustas tarnybine nuobauda. Pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnės kategorijos pareigas galiojimo laikui arba šią nuobaudą panaikinus nesibaigus jos galiojimo laikui, muitinės pareigūnas į anksčiau eitas pareigas negrąžinamas.
Tarnybinės nuobaudos paskyrimą per vieną mėnesį galima apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
1. Muitinės pareigūnas jį į pareigas priėmusio asmens įsakymu nušalinamas nuo pareigų, jeigu
1) jis yra tarnyboje neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, – tą dieną (pamainą);
2) statutinė komisija jo tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai ir jį į pareigas priėmusiam asmeniui siūlo perkelti muitinės pareigūną į žemesnės kategorijos pareigas arba atleisti muitinės pareigūną iš pareigų, – kol muitinės pareigūnas bus perkeltas į žemesnės kategorijos pareigas arba atleistas iš pareigų;
3) jam paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas, – kol muitinės pareigūnas bus perkeltas į žemesnės kategorijos pareigas;
4) jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, dėl kurio gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
2. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu muitinės pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, kol bus atliktas tarnybinis patikrinimas.
3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu muitinės pareigūną gali nušalinti nuo pareigų ir jo tiesioginis vadovas.
1. Nušalintas nuo pareigų muitinės pareigūnas privalo grąžinti tarnybinį pažymėjimą, identifikavimo ženklą, tarnybos ženklą ir kitus dokumentus, antspaudą ir kitas darbo priemones, kurias jis turėjo eidamas tarnybines pareigas.
2. Nušalintas nuo pareigų muitinės pareigūnas, turėjęs teisę naudoti šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones, privalo išduotą šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones grąžinti.
1. Kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas.
2. Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato finansų ministras.
1. Muitinės pareigūnui nušalinimo nuo pareigų Statuto 40 straipsnio pagrindais laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas.
2. Jeigu nušalintas muitinės pareigūnas grąžinamas į ankstesnes pareigas arba perkeliamas į žemesnės kategorijos pareigas, už nušalinimo laikotarpį jam išmokamas darbo užmokestis.
3. Jeigu nušalintas muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis jam nemokamas.
Jeigu nušalintas muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, atleidimo diena laikoma paskutinė iki nušalinimo jo darbo diena.
DEVINTASIS SKIRSNIS
MUITINĖS PAREIGŪNŲ DARBO UŽMOKESTIS
Muitinės pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas.
1. Muitinės pareigūnams mokami priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas), kvalifikacinę kategoriją ir pareiginį laipsnį.
2. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.
3. Šio Statuto 47 straipsnio 2 dalyje ir 48 straipsnyje nustatytų priedų suma negali viršyti 55 procentų pareiginės algos.
1. Muitinės pareigūnams priedą už tarnybos stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.
2. Muitinės pareigūnams priedas už trečią kvalifikacinę kategoriją sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę kategoriją – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę kategoriją – 30 procentų pareiginės algos.
Muitinės pareigūnams nustatomi tokie priedų už pareiginius laipsnius, nustatytus Statuto 21 straipsnyje, apskaičiavimo pagal Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA) koeficientai
1) vyriausiajam valstybės muitininkui –1 MMA;
2) vyresniajam muitininkui – 0,9 MMA;
3) I rango muitininkui – 0,8 MMA;
4) II rango muitininkui – 0,7 MMA;
5) III rango muitininkui – 0,6 MMA;
6) I klasės muitininkui – 0,5 MMA;
7) II klasės muitininkui – 0,4 MMA;
8) III klasės muitininkui – 0,3 MMA.
1. Muitinės pareigūnui, kuriam laikinai pavesta atlikti aukštesnės kategorijos pareigas Statuto 29 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, mokamas šių pareigų kategoriją atitinkantis darbo užmokestis.
2. Muitinės pareigūnui, kuriam laikinai pavesta atlikti žemesnės kategorijos pareigas Statuto 29 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, mokamas iki laikino pavedimo gautas darbo užmokestis.
3. Muitinės pareigūnui, kuriam laikinai pavesta atlikti kitas pareigas Statuto 29 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, darbo užmokestį moka jo nuolatinės tarnybos vietos muitinės įstaiga.
4. Muitinės pareigūnui, kuriam laikinai pavesta atlikti kitas pareigas Statuto 29 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju, mokama atitinkama Valstybės tarnybos įstatymo numatyta priemoka.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
MUITINĖS PAREIGŪNŲ DARBO IR POILSIO LAIKAS, SOCIALINĖS GARANTIJOS
Muitinės pareigūnų darbo ir poilsio laiką nustato Muitinės departamento direktorius, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais.
1. Muitinės pareigūnų atostogų rūšis, minimalią trukmę, suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką nustato šis Statutas ir kiti įstatymai.
2. Muitinės pareigūnams suteikiamos 30 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos.
3. Muitinės pareigūnui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos muitinėje stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos muitinėje stažą suteikiamos papildomos 3 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 45 kalendorinės dienos.
4. Muitinės pareigūnų valstybinį socialinį draudimą, sveikatos draudimą ir teisę į pensijas nustato įstatymai.
Muitinės pareigūnams, kuriems Statuto 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka laikinai pavesta atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, Muitinės departamento direktoriaus nustatyta tvarka kompensuojamos vykimo į tarnybos vietą arba gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos (išskyrus atvejus, kai muitinės pareigūnas vyksta į tarnybos vietą tarnybiniu transportu).
1. Statuto 55 straipsnio 1 dalies 10, 11 ir 14 punktuose nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų muitinės pareigūnui atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
2. Pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleidžiamam iš pareigų muitinės pareigūnui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į muitinės pareigūno tarnybos muitinėje stažą
1) iki penkerių metų – 2 mėnesių;
2) nuo penkerių iki dešimties metų – 3 mėnesių;
3) nuo dešimties iki dvidešimties metų – 4 mėnesių;
4) daugiau kaip dvidešimties metų – 6 mėnesių.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išeitines išmokas moka įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymu ar Vyriausybės nutarimu įgaliota institucija ar įstaiga.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo muitinės pareigūno atleidimo iš pareigų dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas dienos.
1. Muitinės pareigūnams taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnyje nustatytos garantijos, išskyrus Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje nustatytąją.
2. Muitinės pareigūno, kuriam sukako 62 metai ir 6 mėnesiai, tarnyba jo prašymu gali būti pratęsta iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti trejų metų.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
MUITINĖS PAREIGŪNO ATLEIDIMAS IŠ PAREIGŲ
1. Muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, kai
1) jis atsistatydina savo noru;
2) jis praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) per Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme (Žin., 2002, Nr. 45-1709) nustatytą terminą jis neįgyja einamoms pareigoms būtino išsilavinimo;
4) pasibaigia Muitinės departamento direktoriaus arba muitinės įstaigos vadovo kadencija;
5) pasibaigia pakaitinio muitinės pareigūno priėmimo į laikinai negalinčio eiti pareigų muitinės pareigūno pareigas laikas;
6) jam sueina 62 metai ir 6 mėnesiai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas;
7) paaiškėja, kad stodamas į tarnybą muitinėje jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į muitinės pareigūno pareigas;
8) jo pareigybė panaikinama;
9) muitinės pareigūnas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;
10) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs muitinės pareigūnas arba paaiškėja, kad priimant muitinės pareigūną į pareigas buvo pažeisti Statuto arba Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti;
11) jis dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką;
12) jam įstatymų nustatyta tvarka atimtos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;
13) jis atsisako dirbti pakeitus tarnybos sąlygas Statuto 29 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju;
14) jis pagal medicinos ekspertizės komisijos išvadą negali tęsti tarnybos;
15) statutinė komisija du kartus iš eilės jo tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai ir siūlo muitinės pareigūną į pareigas priėmusiam asmeniui atleisti jį iš pareigų;
16) stažuotės rezultatai yra nepatenkinami;
17) paaiškėja viena ar daugiau Statuto 10 straipsnyje nurodytų aplinkybių;
18) jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų;
19) jis savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja muitinės pareigūno vardą;
20) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo muitinės pareigūnas nuteisiamas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką;
21) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo muitinės pareigūnui paskirta bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos.
2. Ketinantis savo noru atsistatydinti muitinės pareigūnas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Jei muitinės pareigūną į pareigas priėmęs asmuo sutinka, tarnyba gali būti nutraukta ir anksčiau. Pareiškimas dėl atsistatydinimo, pagrįstas muitinės pareigūno liga arba invalidumu, trukdančiais tinkamai atlikti tarnybines pareigas, turi būti patenkintas nuo muitinės pareigūno nurodytos datos.
3. Muitinės pareigūnas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu (išskyrus atvejus, kai yra šio straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 11, 12, 14, 20 ir 21 punktuose nustatyti atleidimo pagrindai).
4. Nėščia muitinės pareigūnė, taip pat muitinės pareigūnas atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, metu negali būti atleistas iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 3, 8 (išskyrus atvejus, kai muitinės įstaiga likviduojama), 10, 11, 14, 15 ir 18 punktuose nurodytais pagrindais.
5. Ginčai dėl muitinės pareigūno atleidimo iš pareigų nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
1. Su atleidžiamu iš pareigų muitinės pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo iš pareigų dieną.
2. Atleidžiamas iš pareigų muitinės pareigūnas privalo ne vėliau kaip atleidimo iš pareigų dieną grąžinti tarnybinį pažymėjimą, identifikavimo ženklą, tarnybos ženklą, kitus dokumentus, antspaudą, muitinės pareigūno uniformą bei kitas darbo priemones, kurias jis turėjo eidamas tarnybines pareigas.
3. Atleidžiamas iš pareigų muitinės pareigūnas, kuriam buvo išduotas tarnybinis šaunamasis ginklas ir specialiosios priemonės, privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti tą šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
ŠAUNAMOJO GINKLO IR FIZINĖS PRIEVARTOS NAUDOJIMAS
1. Muitinės pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, turi teisę naudoti prievartą, kai ji yra būtina užkertant kelią teisės pažeidimams, sulaikant pažeidimus padariusius asmenis ir kitais atvejais saugant bei ginant asmens, visuomenės ir valstybės teisėtus interesus.
2. Prievartą, dėl kurios gali būti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai, galima naudoti tik tiek, kiek to reikia profesinei pareigai atlikti, ir tik tuo atveju, kai visos galimos įtikinėjimo arba kitos priemonės nėra įmanomos arba veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos naudojimo ribas pasirenka muitinės pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes.
3. Muitinės pareigūnas Statuto nustatytais pagrindais ir sąlygomis gali naudoti fizinę prievartą ir (arba) šaunamąjį ginklą.
4. Fizine prievarta laikoma
1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas;
2) specialiųjų priemonių, t. y. lazdų, antrankių bei rišimo priemonių, dujų, transporto priemonių priverstinio sustabdymo, bei kitų įstatymų leidžiamų ir Muitinės departamento direktoriaus patvirtintų gynybos priemonių naudojimas.
5. Muitinės pareigūnas, ketindamas naudoti fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą prieš asmenį, privalo jį apie tai įspėti suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę muitinės pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.
6. Muitinės pareigūnai, turintys teisę naudoti specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą, turi būti specialiai parengti ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus tikrinami, ar gali tinkamai veikti prireikus naudoti specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą.
7. Jei dėl muitinės pareigūno panaudotų specialiųjų priemonių arba šaunamojo ginklo asmuo mirė arba patyrė sveikatos sutrikimą, įstaigos, kurioje dirba muitinės pareigūnas, vadovas apie tai privalo nedelsdamas pranešti prokurorui.
Muitinės pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, turi teisę naudoti fizinę prievartą
1) gindamasis arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei arba sveikatai kėsinimosi;
2) sulaikydamas įtariamą padariusį teisės pažeidimą asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo;
3) kai kėsinamasi į muitinės kontroliuojamą arba saugomą objektą, transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones bei kitą muitinės turtą;
4) kai yra tarnybinis būtinumas sulaikyti transporto priemonę vairuojantį asmenį.
1. Muitinės pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, kaip išimtinę priemonę turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos.
2. Muitinės pareigūnas turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį šiais atvejais
1) gindamasis arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei arba sveikatai kėsinimosi;
2) sulaikydamas įtariamą padariusį nusikalstamą veiką asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą arba kitą daiktą, kurį panaudojus gali būti sunkių padarinių žmogaus gyvybei arba sveikatai, jeigu kitaip jo neįmanoma nuginkluoti.
3. Muitinės pareigūnas taip pat turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį, transporto priemones bei gyvūnus būtinojo reikalingumo ir būtinosios ginties atvejais.“